2021-05-26 Nr. AB-11488-3-63-3-02537-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1287-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02537-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 24.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Talša“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Talša“) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-2736 „Dėl žemės sklypo suformavimo prie nuosavybės teise valdomų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas); 2) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2019 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 21R2-112(AG2-90/13-2019) (toliau – ir Ginčų komisijos Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Pareiškėjas yra poilsio pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), viešajame registre įregistruotų nuo 1974 m. birželio 28 d., savininkas. 2019 m. birželio 28 d. jis kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyrių su prašymu leisti suformuoti žemės sklypą prie jo nuosavybės teise valdomų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-2736 „Dėl žemės sklypo suformavimo prie nuosavybės teise valdomų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini)“ atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus ir nurodė, jog jam priklausantys poilsio pastatai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją, t. y. priskirtini miškų ūkio paskirties žemei.

2.2. Prašomas suformuoti žemės sklypas nėra miško žemė. Ginčo statiniai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuo 1974 m., todėl naudojimosi jais teisė negali būti ribojama vėliau priimtais teisės aktais. Atsakovo Sprendimas yra diskriminacinio pobūdžio, nes miškų ūkio paskirties žemėje jau yra suformuoti ir yra formuojami sklypai kitiems asmenims priklausančių poilsio statinių eksploatavimui. Pareiškėjas neprašo miško žemės paversti kitomis naudmenomis, tik prašo leisti suformuoti žemės sklypą statinių eksploatacijai.

2.3. Ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuotas, nepagrįstas konkrečiais faktais. Sprendimu yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės, numatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalies a, b, c, d papunkčiuose.

2.4. Ginčų komisijoje pareiškėjo skundas nebuvo išnagrinėtas visa apimtimi, nepasisakyta dėl teisės aktų galiojimo į praeitį, diskriminacijos.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Poilsio pastatai yra išimtinai valstybei priklausančio pajūrio miško teritorijoje, kur žemės sklypų formavimas poilsio pastatų eksploatavimui negalimas. Pareiškėjas siekia užvaldyti valstybinį pajūrio mišką. Nekilnojamojo turto registre įregistruotus poilsio pastatus buvo leista statyti kaip laikinus statinius, viešajame registre pareiškėjo vardu jie įregistruoti ne statybos leidimo, o steigėjo 1995 m. sausio 23 d. įsakymo Nr. 19 pagrindu, nepateikus dokumentų apie žemės sklypo suteikimą, projekto su pastatų skaičiumi, statybos leidimo ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto.

3.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ginčo teritorija yra valstybinio miško teritorija. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 5 straipsnio 4 dalies 2 punktą miškų tvarkymo schemos yra specialiojo planavimo dokumentai. Pagal specialųjį planą – Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą – ginčo teritorija taip pat yra miškas. Galiojantis norminis teisės aktas (specialusis planas) turi būti taikomas, todėl žemės paskirtis ir būdas negali būti keičiami.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad NŽT Palangos skyriuje 2019 m. liepos 1 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl žemės sklypo suformavimo po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), kuris persiųstas pagal kompetenciją nagrinėti Palangos miesto savivaldybės administracijai. Pareiškėjo skundo argumentai prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba (toliau – ir Valstybinė miškų tarnyba) atsiliepime prašė pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“; valstybinės reikšmės miško žemės sklypas nėra suformuotas ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas yra poilsio pastatų ((duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo teritorija), savininkas. Pareiškėjas 2019 m. birželio 28 d. kreipėsi į NŽT Palangos skyrių, prašydamas leisti suformuoti žemės sklypą po jam nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais. NŽT Palangos skyrius 2019 m. liepos 17 d. raštu Nr. 16SD-1376-(14.16.7.) „Dėl prašymo persiuntimo“ pareiškėjos 2019 m. birželio 28 d. prašymą persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Palangos miesto savivaldybės administracijai, kuri 2019 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. birželio 7 d. Nr. (4.17)-D3-2736 „Dėl žemės sklypo suformavimo prie nuosavybės teise valdomų pastatų adresu (duomenys neskelbtini)“ pareiškėjo prašymą atsisakė tenkinti.

8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – ir Miškų įstatymas, redakcija galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.), Viešojo administravimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymas ir kitų teisės aktų) nuostatas, pažymėjo, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, – teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Tačiau pareiga žemės sklypą išnuomoti ar parduoti nėra besąlyginė.

9. Teismas nurodė, kad pagal Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ pagrindinį brėžinį ginčo teritorija patenka į kurorto paslaugų ir kompleksų teritorijas be gyvenamosios statybos, tarp jų – teritorijos su dideliu želdinių kiekiu. Minėtos teritorijos skirtos visuomenės poreikiams, kurorto paslaugoms: socialinei veiklai, aptarnavimo ir paslaugų veiklai, krašto apsaugai, civilinei saugai, gelbėjimo tarnyboms. Šventosios gyvenvietės detaliajame plane (aiškinamajame rašte), patvirtintame Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, (toliau – ir Detalusis planas), kurio sprendiniai sustabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 54, ginčo teritorija patenka į kvartalą Nr. 10, ir yra urbanizuota, bendramiestinio centro teritorija, kurioje funkcionuoja infrastruktūros, visuomeninė paskirtis, komercinė, gyvenamoji teritorija, rekreacinė, miškų ūkio. Pagal kvartalo brėžinį (duomenys neskelbtini) teritorija priskiriama rekreacinei paskirčiai – moteliams, kempingams, sporto kompleksams, vasarnamiams. Ginčo teritorijos valstybinio miško schema buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų ploto patvirtinimo“ (2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. 1046 redakcija). Pagal Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, patvirtintą Aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų schemos patvirtinimo“, pareiškėjo nekilnojamieji daiktai patenka į „II grupė. Specialios paskirties miškai. B. Rekreaciniai miškai. Miesto miškai“ teritoriją.

10. Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas priėjo prie išvados, kad teritorija, į kurią patenka pareiškėjui priklausantys nekilnojamieji daiktai, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Atsižvelgdamas į tai, kad šios teritorijos miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis nėra suplanuotas specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar detaliajame plane, nėra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų, teismas sprendė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. (4.17)-D3-2736 „Dėl žemės sklypo suformavimo prie nuosavybės teise valdomų pastatų adresu (duomenys neskelbtini)“ laikytinas teisėtu; Sprendimas yra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis ir teisės normomis, todėl atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir nėra pagrindo jį panaikinti.

III. 11. Pareiškėjas UAB „Talša“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarką ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas), prašant išaiškinti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ dalis, kuria Kretingos miškų urėdijos Šventosios girininkijos 98 kvartalo 13 taksacinis sklypas priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams, priskiriant žemės sklypo dalį reikalingą UAB „Talša“ nuosavybės teise valdomiems nekilnojamojo turto objektams, adresu (duomenys neskelbtini), eksploatuoti, valstybinės reikšmės miškų plotams, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma:

12.1. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo skundo visa apimtimi, tame tarpe ir dėl teisės aktų negaliojimo į praeitį bei diskriminacijos, netyrė pateiktų duomenų apie tai, jog toje pačioje Palangos miesto savivaldybės administracijos vadinamoje „miškų ūkio paskirties žemėje“ yra suformuoti ar formuojami sklypai, kurių adreso kodai yra (duomenys neskelbtini).

12.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad Šventosios gyvenvietės detaliajame plane (aiškinamajame rašte), patvirtintame Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, kurio sprendiniai sustabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 54, ginčo teritorija patenka į kvartalą Nr. 10, ir yra urbanizuota, bendramiestinio centro teritorija, kurioje funkcionuoja infrastruktūros, visuomeninė paskirtis, komercinė, gyvenamoji teritorija, rekreacinė, miškų ūkio, pagal kvartalo brėžinį (duomenys neskelbtini) teritorija priskiriama rekreacinei paskirčiai, moteliams, kempingams, sporto kompleksams, vasarnamiams. Tačiau teismas neteisingai suprato šios bylos ginčo esmę, nes pats teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1043-552/2018, tačiau nurodytos bylos ir šios bylos ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) yra visiškai skirtingas. Teismo nurodytoje byloje buvo keičiama žemės paskirtis, o šioje byloje žemės paskirties keisti neprašoma, prašoma leisti prie UAB „Talša“ nuosavybės teise valdomų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), suformuoti žemės sklypą.

12.3. Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte (redakcija galiojusi skundžiamo Sprendimo priėmimo metu) buvo nurodyta, kad miestų ir miestelių teritorijose, laisvųjų ekonominių zonų ar pramonės parkų teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais: žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis; pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypus, nustatomas teisės aktais leistinas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis. Taigi pareiškėjas turėjo teisę žemės sklypo padalijimo būdu prie UAB „Talša“ nuosavybės teise valdomų pastatų, adresu (duomenys neskelbtini), suformuoti žemės sklypą, todėl skundžiamas Palangos miesto savivaldybės administracijos Sprendimas yra neteisėtas.

13. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

13.1. Administracija pareiškėjui atsakė išsamiai ir teisingai, kad žemės sklypų formavimas poilsio namų eksploatavimui valstybiniame miške pagal teisės aktus yra negalimas. Poilsio nameliai iš pat pradžių, kaip laikini statiniai, buvo pastatyti valstybiniame miške, todėl pareiškėjas vengia pateikti pirminius statybos dokumentus, o statinius galimai neteisėtai įsiregistravo 1995 m. sausio 23 d. steigėjo įsakymo Nr. 19 pagrindu (kas nebuvo pagrindas registruoti statinius ir teises į juos). UAB „Talša“ teigia esą pareiškėjui trukdoma naudotis turtu, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes nei teisinė, nei faktinė padėtis nuo namelių įregistravimo registre nepasikeitė, nes visada išliko status quo padėtis. Priešingai, pareiškėjas siekia užvaldyti visos visuomenės valstybinį pajūrio mišką.

13.2. Pareiškėjas teigia, kad teismas turėjo nagrinėti žemės suformavimo prie kitų (svetimų) namelių teisėtumą, diskriminacijos klausimą, tačiau žemės suformavimas prie kitų (svetimų) pastatų nėra šios bylos dalykas, o jei toks atvejis ir būtų buvęs, tai pažeidimo padarymas nesuteikia teisės pažeidinėti įstatymą. Pareiškėjas siekia naujo žemės sklypo valstybinėje žemėje suformavimo, kas nenumatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės) 3 punkte ir Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai, prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms, reglamentuojančioms valstybinių miškų žemės naudojimą, neturėtų sudaryti pagrindo panaikinti teismo sprendimo.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė miškų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovas jokio kito sprendimo dėl žemės sklypo formavimo pareiškėjo atžvilgiu negalėjo priimti ir negalės priimti, kol pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), bus valstybinės reikšmės miške, t. y. kol teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybė nepriims nutarimo išbraukti ginčo teritorijoje esančius miško plotus iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suformuoti žemės sklypą prie jo nuosavybės teise valdomų statinių, adresu (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pareiškėjas nurodė valdantis 23 statinius, kurių eksploatacijai reikalingas žemės sklypas, todėl kreipėsi atsakovą, prašydamas leisti suformuoti žemės sklypą po minėtais statiniais. Atsakovas atsisakė tenkinti prašymą, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjui priklausantys poilsio pastatai patenka į valstybinės reikšmės miškų plotų teritoriją.

18. Pareiškėjas apskundė atsakovo sprendimą Lietuvos administracinių ginčų komisijai ir pirmosios instancijos teismui, kurie pareiškėjo skundą atmetė, konstatavę, jog teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantys nekilnojamieji daiktai, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, o šios teritorijos miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis nėra suplanuotas specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose ar detaliajame plane, nėra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl šio valstybinės reikšmės miško ploto išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

19. Apeliaciniu skundu pareiškėjas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą netinkamo įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais bei prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ aktuali šiam ginčui dalis neprieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai.

20. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

21. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas nuosavybės teise valdo 23 statinius, įregistruotus viešajame registre, esančius (duomenys neskelbtini). Šie statiniai yra teritorijoje, kuri patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 ( su vėlesniais pakeitimais) bei į Klaipėdos apskrities miškų tvarkymo schemą, patvirtintą Aplinkos ministro 2018 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-889 „Dėl Klaipėdos apskrities miškų schemos patvirtinimo“ kaip II grupės specialios paskirties rekreaciniai miesto miškai.

22. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

23. Byloje įrodyta, jog žemės sklypas, kuriame yra pareiškėjui priklausantys statiniai ir kurio suformavimo siekia pareiškėjas, priskirtas valstybiniams miškams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarime nurodė, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus. Tai, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, atitinka miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą. Nutarime taip pat pažymėta, kad teisinis reguliavimas įstatymu nustatant žemės sklypų priskyrimo miškų ūkio paskirties žemei keitimą į kitos paskirties žemę, taip pat miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis gali būti diferencijuotas, inter alia atsižvelgiant į miško vertingumą, funkcinę paskirtį, poveikį ekosistemai.

24. Atitinkamai miško kaip ypatingos vertybės reikšmė įtvirtinta ir įstatymuose. Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis išimtinių atvejų, kai miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, sąrašas : 1) valstybinės svarbos objektams įrengti; 2) inžinerinės infrastruktūros teritorijoms, apimančioms komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus, formuoti; 3) visuomeninės paskirties ir bendrojo viešojo naudojimo teritorijoms formuoti; 4) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje; 5) krašto apsaugos teritorijoms, skirtoms valstybės sienos apsaugai ir specialiems krašto apsaugos tikslams, formuoti; 6) atliekų saugojimo, rūšiavimo ir utilizavimo teritorijoms formuoti, kai nėra galimybės tokių teritorijų formuoti ne miško žemėje. Byloje surinkti įrodymai tvirtina, kad sklypo suformavimas pareiškėjui reikalingas siekiant eksploatuoti jame esančius statinius pastatus-vasarnamius, vykdyti komercinę poilsio organizavimo veiklą, todėl pareiškėjo tikslai nepatenka į minėtą sąrašą, o tai reiškia, jog žemės sklypo dalis, kurioje yra valstybinis miškas, negali būti paverčiama kita naudmena.

25. Nors pareiškėjas teigia, kad jis nesiekia pakeisti žemės paskirtį, tačiau Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pareiškėjo pagrindinių valdomų statinių paskirtis – poilsio, todėl tik tokiai paskirčiai ir galėtų būti formuojamas žemės sklypas prie jų, tačiau, kaip minėta aukščiau, toks žemės sklypo formavimo tikslas prieštarautų Miškų įstatymui.

26. Ypač svarbu akcentuoti, jog atsižvelgiant į tai, jog minėtas žemės sklypas yra tik kelių šimtų metrų atstumu nuo Baltijos jūros, šiuo atveju aktualus ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punktas, draudžiantis miško žemę paversti kitomis naudmenomis, miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkamų objektų statyba ar plėtra numatyta Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose bendruosiuose planuose ir numatomas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis neprieštarauja valstybinių parkų ar biosferos rezervatų teritorijų planavimo dokumentams ir biosferos poligonų nuostatams arba jeigu tai numatyta šių saugomų teritorijų planavimo dokumentuose. Tokių teritorijų planavimo dokumentų Palangos mieste nėra patvirtinta. Šventosios gyvenvietės detalusis planas, patvirtintas Palangos miesto savivaldybės tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, kuriuo remiasi pareiškėjas, iš tikro ginčo teritoriją priskiria rekreacinei paskirčiai, moteliams, kempingams, sporto kompleksams, vasarnamiams, tačiau šio detaliojo plano sprendiniai sustabdyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. 54.

27. Pažymėtina ir tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 19, 26 ir 28 punktus, planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimas, kraštovaizdžio, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų apsauga bei aplinkos kokybės apsauga yra savarankiškosios savivaldybės funkcijos. Vykdydama šias funkcijas, Palangos miesto savivaldybė teisėtai ir pagrįstai atsisakė leisti formuoti žemės sklypą pareiškėjo pageidaujamu tikslu.

28. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl aplinkybės, jog atsakovas kituose miško sklypuose yra suformavęs žemės sklypus prie kitų panašių objektų, nekeičia priimto teismo sprendimo teisingumo. Kitų asmenų valdomų statinių ir žemės sklypų teisinė padėtis nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, kiekvienas nekilnojamojo turto objektas, jo paskirtis ir dislokacija, statybos ir įsigijimo aplinkybės yra individualūs ir vertintini atskirai, įskaitant ir galimybę formuoti žemės sklypus jų eksploatacijai.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, jo teisės naudotis turimais statiniais nėra ribojamos, o siekdamas jas teisiškai įforminti ir užtikrinti pastatų eksploataciją, pareiškėjas gali prašyti nustatyti servitutą, kai šis valstybinės reikšmės miško žemės sklypas bus suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

30. Pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, netenkintinas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą vadovaujamasi nuostata, kad pateiktas prašymas teismui yra tik vada svarstyti kreipimosi į Konstitucinį Teismą galimybę; pateikto prašymo argumentai nesaisto teismo ir jis savarankiškai vertina prašymo pagrįstumą. Siekiant pasinaudoti teisine galimybe patikrinti atitinkamo teisės akto (jo dalies) atitikimą Konstitucijai, turi kilti teisinė abejonė dėl akto ar jo dalies prieštaravimo Konstitucijai paminėtais pagrindais ir tai turi būti teisiškai motyvuota. Tačiau, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą kiekvienas teismas sprendžia ad hoc (atskirai). Kreipimasis realizuotinas, kai yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant ginčą taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2474/2011; 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2184/2013; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2774-1062/2020; kt.).

31. Įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytinų teisės aktų turinį ir pareiškėjo prašymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl byloje taikytų teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

32. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė