2019-01-23 Nr. AB-2243-3-61-3-02714-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-63-629/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02714-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 34.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Egilija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Egilija“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Egilija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2016 m. birželio 2 d. nutarimą Nr. ATK2-65/16 (toliau – ir Nutarimas) arba sumažinti Nutarime jam paskirtą ekonominę sankciją, paskiriant ne didesnę nei 500 Eur dydžio sankciją, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

1.1. Nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus (toliau – ir Skyrius) pareigūnai 2016 m. kovo 17 d. kratos metu Bendrovės direktorei E. S. priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patalpos), kuriose įsikūrusi Bendrovė, aptiko 4 pakelius cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo mokesčio ženklais (toliau – ir Ginčo cigaretės). Krata buvo teisėta ne Bendrovės, kaip juridinio asmens, o fizinio asmens E. S. atžvilgiu, todėl dėl Ginčo cigarečių atsakomybė gali kilti tik E. S. kaip fiziniam asmeniui. Ginčo cigaretės rastos katilinėje, kuri Bendrovės veiklai nenaudojama. E. S. kratos protokolą pasirašė kaip fizinis asmuo, be to, jis buvo surašytas ranka ir neįskaitomai.

1.2. Teigė, jog Bendrovei paskirta Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 26 straipsnio 5 dalyje numatyta minimali sankcija – 2 896 Eur dydžio bauda – yra per didelė ir neproporcinga padarytam pažeidimui, ją skiriant nebuvo atsižvelgta į tai, kad Ginčo cigaretės rastos fizinio asmens patalpose, kad Bendrovės metinė apyvarta yra nedidelė ir ji per 2015 m. veiklos metus patyrė nuostolius. Paskirta sankcija sudaro beveik pusę Bendrovės bendrojo metinio pelno, o ženklinimo reikalavimų neatitiko tik 4 pakeliai cigarečių, kurių bendra muitinės vertė, įskaitant privalomus mokesčius, – 10,88 Eur, todėl paskirta ekonominė sankcija net 266 kartus viršija pažeidimo objekto vertę. Dėl paskirtos ekonominės sankcijos Bendrovė bus priversta bankrutuoti ir atleisti darbuotojus. Bendrovės galbūt padarytas pažeidimas dėl savo mažareikšmiškumo faktiškai nepadarė realiai juntamos žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Bendrovė anksčiau nėra bausta už Įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimus, bylos tyrimui ir nagrinėjimui netrukdė, todėl teismas, vadovaudamasis Įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi, Bendrovei paskirtą ekonominę sankciją turėtų sumažinti iki 500 Eur dydžio, nes ir tokiu atveju Bendrovė patirtų juntamas finansines pasekmes.

2. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

2.1. Nurodė, kad Nutarime detaliai aptartos Įstatymo pažeidimų nustatymo aplinkybės, jos nekelia abejonių dėl procesinių veiksmų, kurių metu buvo nustatyti Įstatymo pažeidimai, teisėtumo.

2.2. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog Patalpų savininkas yra fizinis asmuo, o ne juridinis asmuo, neturi įtakos vertinant kratos atlikimo teisėtumą Įstatymo pažeidimų kontekste, nes nustatyta, kad patalpos, kuriose buvo rastos Ginčo cigaretės, buvo naudojamos Bendrovės veiklai vykdyti.

2.3. Teigė, kad Bendrovės gynybinė pozicija yra prieštaringa ir nenuosekli, ji nepatvirtinta kitų liudytojų parodymais bei paneigta kratos protokole užfiksuotais duomenimis. 2016 m. kovo 17 d. kratos protokole (toliau – ir Kratos protokolas) pareigūnai užfiksavo, jog E. S. pripažino, kad rūko pati ir Ginčo cigaretėmis atsiskaito su asmenimis, kurie padeda kūrenti krosnį. 2016 m. kovo 17 d. liudytojo protokole, Bendrovės rašytiniame paaiškinime, kurį Departamentas gavo 2016 m. gegužės 30 d., ir 2016 m. birželio 2 d. žodiniuose paaiškinimuose Bendrovės atstovas tvirtino, kad Ginčo cigaretės yra ne jos direktorės E. S., o liudytojo P. O. (P. O.); pastarasis liudytojas 2016 m. balandžio 14 d. liudytojo protokole šių faktų nepatvirtino.

2.4. Atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrovė skunde ir skundo prieduose nurodė, jog: 1) Ginčo cigaretės rastos patalpoje, patalpų eksplikacijos plane pažymėtoje Nr. 1-7; 2) komercinei veiklai vykdyti 2015 m. gegužės 27 d. panaudos sutartimi Bendrovei buvo perduotos patalpos, kurios patalpų eksplikacijos plane pažymėtos Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6; 3) Bendrovei komercinei veiklai vykdyti perduotose patalpose, patalpų eksplikacijos plane pažymėtose Nr. 1-2, įrengta pertvara, padidinant patalpą, patalpų eksplikacijos plane pažymėta Nr. 1-7 (t. y. patalpą, kurioje buvo rastos Ginčo cigaretės ir kuria Bendrovė teigė nesinaudojusi). Taigi Bendrovė faktiškai naudojosi ne tik jai oficialiai perduota patalpa Nr. 1-2, bet ir patalpa Nr. 1-7.

2.5. Akcentavo, jog mažinti paskirtą Bendrovei sankciją nėra pagrindo, nes paskirta minimali 2 896 Eur bauda, o padarytas pažeidimas daro žalą valstybės ūkio sistemai ir finansinei tvarkai. Baudos sumažinimas ne tik nepasiektų ekonominės sankcijos tikslų, bet ir pažeistų viešąjį interesą, sąžiningos konkurencijos principus, o prašymo sumažinti paskirtą baudą tenkinimas neatliktų nuobaudai keliamų tikslų ir pažeistų visuomenės bei kitų ūkio subjektų interesus. Bendrovė Įstatymo pažeidimų nepripažino, o tai iš esmės eliminuoja galimybę jai skirti mažesnę baudą negu nustatyta minimali piniginė bauda.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendime pareiškėjo skundą atmetė.

4. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo Bendrovei skirta 2 896 Eur bauda už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Teismas nustatė, kad:

5.1. Skyriaus pareigūnai, dalyvaujant Bendrovės direktorei E. S., Bendrovės patalpoje ir E. S. gyvenamojoje patalpoje 2016 m. kovo 17 d. atliko kratą ir surašė Kratos protokolą. Kratos protokole užfiksuota, kad katilinėje surastos Ginčo cigaretės. E. S. nurodė, kad Ginčo cigaretės priklauso „jai, nes ji rūko, taip pat sakė, cigaretėmis atsiskaito su žmonėmis, kurie padeda kūrenti krosnį, kuri įrengta Bendrovės patalpose“; kratos metu dalyvavo Bendrovės direktorė E. S., ji savo parašu patvirtino, kad „protokolas perskaitytas, surašytas teisingai“ ir kad „dėl kratos atlikimo pareigūnams pretenzijų neturi“. Ginčo cigaretės kratos metu buvo paimtos, prie Kratos protokolo, be kita ko, pridėtos Ginčo cigarečių ir striukės, kurioje šios cigaretės buvo surastos, nuotraukos. Kaip matyti iš Skyriaus 2016 m. kovo 17 d. nutarimo daryti kratą turinio, kratą Bendrovei priklausančiose patalpose nutarta daryti atliekant ikiteisminį tyrimą, todėl, kad Bendrovėje dirbo įtariamasis V. S. (V. S.). Skyriaus pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 17 d. liudytoja apklausė Bendrovės direktorę E. S. ir surašė Liudytojo apklausos protokolą, kuriame E. S. nurodė, kad Ginčo cigaretes katilinėje paliko P. O., nes jis tokias cigaretes rūkė, o kodėl jis laikė šias cigaretes katilinėje ji nežinanti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad tiek V. S., tiek P. O. kratos atlikimo metu buvo Bendrovės darbuotojai. Skyriaus pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. balandžio 14 d. liudytoju apklausė P. O. ir surašė liudytojo apklausos protokolą, kuriame P. O. nurodė, kad ginčo laikotarpiu jis dirbo Bendrovėje, jam už darbą E. S. atsiskaitydavo maistu ir cigaretėmis, tačiau jos būdavo pavadinimu „LD“, raudoname pakelyje, kontrabandinių cigarečių jis niekada nėra pirkęs ir nematė jų pardavinėjant Bendrovės parduotuvėje, jokios juodos striukės, kurioje rastos Ginčo cigaretės, nėra palikęs.

5.2. Skyrius 2016 m. balandžio 20 d. rašte dėl informacijos pateikimo Nr. (21/19-7.13)-12-1129 (toliau – ir Skyriaus raštas) Departamentui pagal žinybingumą išsiuntė medžiagą ir jį informavo apie tai, kad atliekant ikiteisminį tyrimą 2016 m. kovo 17 d. Bendrovės patalpose, kuriose yra veikianti maisto prekių parduotuvė, atlikus kratą, šalia parduotuvės esančioje katilinėje buvo aptiktos ir išimtos striukės kišenėje buvusios Ginčo cigaretės, nurodė nustatytas aplinkybes. Vadovaudamasis Skyriaus raštu ir prie jo pridėta medžiaga, Departamentas 2016 m. gegužės 4 d. surašė protokolą Nr. ATK2-071 (toliau – ir Departamento protokolas), kuriame nustatė, kad yra Ginčo cigaretės be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialių ženklų banderolių, toks tabako gaminių ženklinimas neatitinka teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų, šioms cigaretėms nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai, todėl yra padaryti Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktuose nustatyti pažeidimai. Departamento protokolas išsiųstas Bendrovei.

5.3. Departamentas priėmė Nutarimą, kuriame, be kita ko, konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktus, t. y. padarė sudėtinį Įstatymo pažeidimą. Departamentas, įvertinęs lengvinančias aplinkybes (t. y. kad Bendrovė Įstatymo pažeidimus padarė pirmą kartą, bylos tyrimui ir nagrinėjimui netrukdė), Bendrovei skyrė minimalią 2 896 Eur dydžio baudą sunkesniųjų pažeidimų ribose.

6. Dėl pažeidimų sudėties teismas nurodė, kad:

6.1. Įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims laikyti tabako gaminius: be tabako gaminių įsigijimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų (1 p.); be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių, išskyrus atvejus, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymu ir kitais teisės aktais tabako gaminių specialūs ženklai – banderolės nėra privalomos (4 p.); jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka šiame Įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų (6 p.).

6.2. Teismas kritiškai vertino Bendrovės argumentą, jog krata, kurios metu buvo rastos Ginčo cigaretės, atlikta fiziniam asmeniui – Bendrovės direktorei E. S. – priklausančiose patalpose, Kratos protokolą E. S. pasirašė kaip fizinis asmuo, todėl dėl Ginčo cigarečių atsakomybė gali kilti tik E. S. kaip fiziniam asmeniui. Taip pat teismas kritiškai vertino teiginį, kad katilinė, kurioje buvo atlikta krata, nėra naudojama Bendrovės reikmėms.

6.3. Teismas, iš esmės pritardamas Nutarime ir Departamento atsiliepime į skundą pateiktiems argumentams ir jų nekartodamas, papildomai pažymėjo, kad Bendrovės skunde pateikti argumentai prieštarauja, remiantis byloje esančiais dokumentais, nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kratos protokole E. S. aiškiai patvirtino, kad Ginčo cigaretės priklauso jai, kad jomis ji „atsiskaito su žmonėmis, kurie padeda kūrenti krosnį, kuri įrengta Bendrovės patalpose“. Tai, kad katilinė naudojama Bendrovės reikmėms, E. S. iš esmės patvirtino ir Departamente vykusio posėdžio metu, nurodydama, kad „katilinėje tarą rūšiuojame, surenkame parduotuvėje“. Tiek P. O., kurio striukėje (E. S. teigimu) kratos metu buvo rastos Ginčo cigaretės, tiek V. S., kuris buvo įtariamasis Skyriaus pareigūnų atliktame ikiteisminiame tyrime kratos atlikimo metu buvo įdarbinti Bendrovėje, todėl jų veiksmai pagal Įstatymą laikytini paties šio ūkio subjekto (Bendrovės) veiksmais.

6.4. Skunde išdėstyta versija, kad E. S. nesuprato Kratos protokolo turinio, todėl jame nurodyti žodžiai neteisingi, vertintina kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti didesnės ekonominės sankcijos Bendrovei. Iš kratos protokolo turinio akivaizdu, kad E. S. kratos metu dalyvavo ne kaip fizinis asmuo, o kaip Bendrovės direktorė. Ji savo parašu aiškiai patvirtino, jog „protokolas perskaitytas, surašytas teisingai“ ir kad „dėl kratos atlikimo pareigūnams pretenzijų neturi“.

6.5. Kaip gynybinė pozicija, siekiant išvengti didesnės ekonominės sankcijos Bendrovei, vertintina ir skunde išdėstyta versija, kad Ginčo cigaretės priklausė fiziniam asmeniui – P. O.. Teismas akcentavo, kad tokia versija nelaikytina realia ir dėl P. O. parodymų, ir dėl E. S. nenuoseklių parodymų, ir dėl to, kad versija, jog fizinis asmuo savo reikmėms nešiotųsi 4 pakelius cigarečių, iš kurių nė vienas nebuvo pradėtas naudoti, prieštarauja protingumo principui.

7. Dėl paskirtos baudos dydžio teismas nurodė, kad:

7.1. Teismas, atsižvelgdamas į bylai aktualias Įstatymo nuostatas dėl baudos dydžio, nurodė, kad Departamentas, įvertinęs lengvinančias aplinkybes už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkto pažeidimą, Bendrovei skyrė minimalią baudą, t. y. 2 896 Eur. Teismas pažymėjo, kad Departamentas, paskirdamas sankciją, Įstatymo nepažeidė, t. y. tinkamai taikė Įstatymo 26 straipsnio nuostatas.

7.2. Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šio Įstatymo 26 straipsnio atitinkamoje dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos.

7.3. Teismas konstatavo, kad mažinti Nutarime paskirtą piniginę baudą nėra pagrindo, ir pažymėjo, kad, sumažinus baudą, nebūtų pasiekti tikslai nubausti, auklėti ir užkirsti kelią naujiems pažeidimams, juo labiau kad skunde teismui išdėstyti Bendrovės argumentai patvirtina, jog Bendrovė ne iki galo suvokia padaryto pažeidimo pavojingumą. Teismas vertino, jog faktas, kad Bendrovė patiria finansinių sunkumų, nelaikytinas pakankamu pagrindu paskirtai ekonominei sankcijai sumažinti.

8. Teismas nurodė, kad netenkinus skundo, netenkintinas ir Bendrovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 9. Pareiškėjas UAB „Egilija“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

10. Pareiškėjas teigia, jog Įstatymo 27 straipsnio 2 dalis numato, kad institucijos bylas išnagrinėja ir ekonomines sankcijas paskiria ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Patalpose krata atlikta 2016 m. kovo 17 d., Nutarimas skirti Bendrovei ekonominę sankciją priimtas 2016 m. birželio 2 d., t. y. praleidus įstatymu nustatytą dviejų mėnesių terminą skirti ekonominę sankciją, dėl to byla nutrauktina, o Nutarimas ir sprendimas yra naikintini.

11. Atkreipia dėmesį į tai, jog per Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1601 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų dienų terminą nuo kratos atlikimo turėjo būti priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis dėl kratos atlikimo teisėtumo, tačiau minėta nutartis priimta praėjus 8 dienoms po kratos atlikimo. Skyriaus pareigūnai, nesant nutarties, patvirtinančios kratos teisėtumą, turėjo kratos metu paimtus 4 pakelius cigarečių grąžinti E. S.. Be to, Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi dėl kratos teisėtumo krata pripažinta teisėta, atliekant ją fiziniam asmeniui priklausančiose Patalpose, bet ne UAB „Egilija“, dėl to atsakomybė už pažeidimą turi kilti tik fiziniam asmeniui, nurodytam nutartyje. Departamentas ir teismas nesvarstė įrodymų leistinumo klausimo, dėl to tiek Nutarimas, tiek teismo sprendimas yra naikintini.

12. Pareiškėjas nurodo analogiškas situacijas, kuriose paskirta bauda buvo mažinama: Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-535-243/2016 – parduota 10 pakelių cigarečių, nepažymėtų Vyriausybės nustatyto pavyzdžio ženklais – banderolėmis (bauda sumažinta nuo 2 896 Eur iki 550 Eur); Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-4106-142/2015 – rasta 19 pakelių cigarečių tikslu jas parduoti (bauda sumažinta nuo 10 000 Lt iki 7 000 Lt).

13. Kiti pareiškėjo argumentai iš esmės pakartoja skunde nurodytus argumentus.

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

15. Departamento nuomone, teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktus, bei pagrįstai paliko galioti Nutarimą, kuriame pareiškėjui paskirta 2 896 Eur bauda.

16. Atsakovas pažymi, kad jis Nutarimą priėmė 2016 m. birželio 2 d., nepažeisdamas Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatyto termino. Departamentas informaciją apie numanomą pažeidimą gavo tik 2016 m. balandžio 25 d. Buvo įvertinta gauta medžiaga ir surašytas 2016 m. gegužės 4 d. Departamento protokolas pareiškėjo atžvilgiu. Nuo Departamento protokolo surašymo dienos ir yra skaičiuojamas 2 mėnesių terminas.

17. Dėl kratos teisėtumo nurodo, jog krata UAB „Egilija“ buvo atliekama neatidėliotinai (Skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016 m. kovo 17 d. nutarimas daryti kratą). Atlikus kratą, Vilniaus apygardos prokuroras BPK 1601 straipsnyje nustatyta tvarka, 2016 m. kovo 18 d. prašymu kreipėsi dėl procesinės prievartos priemonės (t. y. kratos) taikymo teisėtumo patvirtinimo į Šalčininkų rajono apylinkės teismą. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 25 d. nutartimi patvirtino, kad krata parduotuvėje, ūkiniuose pastatuose, bei teritorijoje saugomose transporto priemonėse, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo atlikta teisėtai ir pagrįstai.

18. Pareiškėjo argumentas, kad krata yra teisėta ne juridinio asmens (t. y. pareiškėjo), o fizinio asmens (t. y. E. S.) atžvilgiu, yra paneigtas objektyviais byloje esančiais duomenimis, t. y. 2016 m. kovo 17 d. nutarime daryti kratą, kurios teisėtumas patvirtintas BPK nustatyta tvarka, nurodyta: „asmuo, pas kurį nutarta daryti kratą <...> įtariamojo V. S., gim. 1976 m. rugpjūčio 17 d., darbovietėje UAB „Egilija“, o pareiškėjo nurodytas fizinis asmuo (patalpų savininkė) E. S. Skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016 m. kovo 17 d. nutarime tėra nurodytas tik kaip patalpų, kuriose bus atliekama krata, savininkė. Aplinkybė, kad patalpų savininkas yra fizinis asmuo, o ne juridinis asmuo, neturi įtakos vertinant kratos atlikimo teisėtumą Įstatymo pažeidimų kontekste. 2016 m. kovo 17 d. kratos protokole užfiksuota, kad 2016 m. kovo 17 d. Skyriaus pareigūnai atliko kratą pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio patalpose įsikūrusi Bendrovė. Minėtame pastate įrengtoje katilinėje, plastmasinėje dėžėje, buvo rasta juodos spalvos striukė, kurios kišenėje rasti 4 vnt. pakelių cigarečių „Fest“. Pareigūnams paklausus Bendrovės direktorės E. S., kieno šios cigaretės, direktorė atsakė, kad cigaretės priklauso jai, kad ji rūko, taip pat sakė, kad cigaretėmis atsiskaito su žmonėmis, kurie padeda kūrenti krosnį, kuri įrengta Bendrovės patalpose. Pažymi, kad kratos protokole užfiksuotus faktus patvirtino Skyriaus pareigūnai. Be to, kratos protokole užfiksuotų aplinkybių teisingumą savo parašu patvirtino ir pati Bendrovės direktorė E. S..

19. Iš pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad pareiškėjas faktiškai naudojosi ne tik jam oficialiai perduota patalpa Nr. 1-2, bet ir Nr. 1-7, t. y. ta patalpa, kurioje buvo rastos cigaretės. Akivaizdu, kad patalpos Nr. 1-7 plotą padidinus sumažinant patalpą Nr. 1-2 (oficialiai perduotą pareiškėjo komerciniam naudojimui), šios patalpos buvo iš dalies sujungtos. Tai įrodo, kad pareiškėjas faktiškai valdė, naudojosi ir turėjo laisvą priėjimą prie jam oficialiai neperduotos patalpos Nr. 1-7, kuri faktiškai buvo sujungta su jo komercinei veiklai oficialiai naudojama patalpa Nr. 1-2, todėl jis yra atsakingas už tai, kad jo veiklai naudojamoje pagalbinėje patalpoje (katilinėje) tabako gaminiai buvo laikomi pažeidžiant Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 6 punktų reikalavimus.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje draudimas prekybos salėse, administracinėse ir pagalbinėse patalpose, sandėliuose laikyti alkoholinius gėrimus ir / ar tabako gaminius be jų įsigijimo dokumentų ar pažeidžiant kitus imperatyvius teisės aktų reikalavimus (nepaženklintus banderolėmis, paženklintus netinkamai ir pan.) nesiejamas su įmonių ar kitos formos juridinių asmenų nuosavybės teisėmis į turtą, todėl nėra svarbu, kokiu būdu alkoholiniai gėlimai ir / ar tabako gaminiai buvo įsigyti ir po to laikomi bei parduodami pareiškėjo komercinei veiklai naudojamose patalpose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-830/2004).

Taigi ir aptariamu atveju pareiškėjas privalėjo užtikrinti Įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą. Pareiškėjo veikos žalingumas pasireiškė ne tik tuo, kad šiuo pažeidimu buvo pažeidžiama teisės aktuose (šiuo atveju – Įstatymo 14 str. 3 d. 1, 4, 6 p.) nustatyta akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarka. Šia veika kėsinamasi ir į kitus teisinius gėrius. Būtent pažeidžiant akcizais apmokestinamų prekių laikymo, gabenimo ar realizavimo tvarką yra siekiama išvengti mokesčių mokėjimo ir tuo daroma žala valstybės finansų sistemai (nemokami mokesčiai).

Kadangi pareiškėjo padarytas pažeidimas daro žalą valstybės ūkio sistemai ir finansinei tvarkai, tai baudos sumažinimas ne tik nepasiektų ekonominės sankcijos tikslų, bet ir pažeistų viešąjį interesą, sąžiningos konkurencijos principus, taigi prašymo sumažinti paskirtą baudą tenkinimas neatliktų nuobaudai keliamų tikslų ir pažeistų visuomenės bei kitų ūkio subjektų interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. ATK2-65/16, kuriame pareiškėjui buvo paskirta 2 896 Eur dydžio bauda už Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Šiuo atveju Įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų pažeidimas konstatuotas, nes Patalpose, kuriose įsikūrusi Bendrovė, 2016 m. kovo 17 d. atliktos kratos metu Skyriaus pareigūnai aptiko 4 pakelius cigarečių „Fest“, paženklintų Baltarusijos Respublikos akcizo mokesčio ženklais.

22. Pareiškėjas nesutikimą su Nutarimu iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad buvo praleistas Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatytas 2 mėnesių terminas sankcijai skirti. Be to, nurodo, kad krata buvo atlikta neteisėtai, pažymi, jog cigaretės buvo rastos E. S. priklausančiose patalpose, todėl atsakomybė turi kilti E. S., o ne pareiškėjui. Papildomai nurodo, kad jei teismas pripažintų, jog Bendrovė įvykdė pažeidimą, tai paskirta bauda turėtų būti sumažinta iki 500 Eur, nes, palikus galioti Nutarimu paskirtą 2 896 Eur baudą, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą iš esmės, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, todėl jų nekeisdamas tik papildo teismo sprendimo motyvus, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų.

25. Dėl kratos teisėtumo teisėjų kolegija nurodo, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde nekėlė kratos teisėtumo klausimo tuo aspektu, jog buvo praleistas BPK 1601 numatytas terminas, todėl šis pareiškėjo argumentas, atsižvelgiant į ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, laikytinas nauju ir nevertintinas.

26. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad buvo praleistas Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatytas terminas, teisėjų kolegija pažymi, jog, aiškinant Įstatymo 27 straipsnio 2 dalį, darytina išvada, kad nuostata dėl pažeidimo nustatymo dienos yra adresuota bylą nagrinėjančiai institucijai. Tai reiškia, kad tik šiai institucijai nustačius pažeidimo padarymo faktą (gavus patikimą ir teisės aktų nustatytu būdu įformintą informaciją apie galbūt padarytą Įstatymo pažeidimą), aptariamas dviejų mėnesių terminas yra pradedamas skaičiuoti. Šiuo atveju Departamentas informaciją apie numanomą pažeidimą gavo tik 2016 m. balandžio 25 d., o Nutarimą priėmė 2016 m. birželio 2 d. Atsižvelgdama į Įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje numatytą sankcijos skyrimo terminą (per du mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju Departamentas nepraleido Įstatyme numatyto baudos skyrimo termino.

27. Teisėjų kolegija nurodo, jog atsakomybei už padarytą pažeidimą nėra reikšminga, kokiu pagrindu įmonė naudojasi pagalbinėmis patalpomis. Atsakomybei pakanka ir faktinio patalpų naudojimo, kuris yra įrodytas pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais, taip pat pačios Bendrovės direktorės E. S. paaiškinimu, kad Ginčo cigaretės, rastos pagalbinėse patalpose, priklauso jai. Tai patvirtina, kad Bendrovės direktorės kaltė yra susijusi su juridinio asmens kalte, nes vadovas veikia juridinio asmens naudai ir jo interesais. Teismų praktikoje dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonės sankcijos dydžiui yra pažymėta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus. Todėl juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, jis visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo (taip pat ir Įstatymo) požiūriu laikytini paties šio ūkio subjekto (pareiškėjo) veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011).

28. Dėl baudos dydžio teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, už Įstatymo pažeidimus šio įstatymo 26 straipsnyje nustatydamas skirtingus baudų dydžius su skirtingais maksimalios ir minimalios baudų intervalais, jau sudarė prielaidas baudą skiriančiai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti ekonominę sankciją – kaip tai nustatyta Įstatymo 26 straipsnio 14 dalyje (2014 m. spalio 7 d. įstatymo Nr. XII-1188 redakcija), numatančioje, jog institucijos, pagal kompetenciją skirdamos baudas už šio įstatymo pažeidimus, konkretų baudos dydį nustato atsižvelgdamos į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis neturi viršyti ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkio, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, skiriamos baudos dydis turi būti ne mažesnis kaip ekonominės sankcijos už padarytą pažeidimą vidurkis. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudą už šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus, nutarime.

29. Akcentuotina, jog, siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju, Įstatyme yra įtvirtinta galimybė skundą nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, skirti mažesnę piniginę baudą negu šio įstatymo 26 straipsnio atitinkamoje dalyje nustatytos minimalios piniginės baudos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-489-143/2016).

30. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovas aplinkybes, jog pareiškėjas pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, pažeidimą padarė pirmą kartą, pripažino lengvinančiomis ir į jas atsižvelgė skirdamas minimalią baudą. Pastebėtina, kad pareiškėjas nepripažino padaręs pažeidimą.

31. Taigi, išanalizavus pirmosios instancijos teismo sprendimą, galima konstatuoti, jog teismas tinkamai įvertino visas bylai reikšmingai aplinkybes, susijusias su baudos dydžio klausimu ir pagrįstai nemažino Nutarime paskirtos bylos dydžio.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą teismų praktiką formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsižvelgti į pareiškėjo nurodytus pirmosios instancijos teismų sprendimus, kuriose buvo sumažintas ekonominės sankcijos dydis.

33. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė faktines bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei tinkamai įvertino byloje nagrinėjamą teisinį ginčą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Egilija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė