0a9f751f-ca70-47df-9686-056000fea063 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-108-844/2023 Teisminio proceso Nr. 1-03-1-19281-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Laurai Borisovai, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, nuteistiesiems G.

A., V. A., nuteistųjų G. A., V. A. ir L. A. gynėjui advokatui Dariui MockÅ«nui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų G. A., V. A. ir L. A. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo: G. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiÅ«ros įpareigojant nuteistÄ jį per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , per visÄ laisvės apribojimo bausmės laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

L. A. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 9 (devyniems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiÅ«ros įpareigojant nuteistÄ jį per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ , per visÄ laisvės apribojimo bausmės laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, vietoje intensyvios priežiÅ«ros įpareigojant nuteistÄ jį per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per visÄ laisvės apribojimo bausmės laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo G.

G. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas visiškai ir priteista solidariai iš G. A. ir L. A. 335,30 Eur (trys šimtai trisdešimt penki eurai ir trisdešimt centų) nusikaltimu padarytos turtinės žalos nukentėjusiojo G. G. naudai. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. G. civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš G. A. ir L. A. 1000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiojo G.

G. naudai. Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas visiškai ir priteista iš G. A. ir L. A. solidariai 127,84 Eur (vienas šimtas dvidešimt septyni eurai ir aštuoniasdešimt keturi centai) turtinei žalai atlyginti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. G. A. nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 6 d.,, apie 17 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su V.

A. ir L. A., bendrai atliktais veiksmais – įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje tyčia kumščiu vienÄ kartÄ suduodamas nukentėjusiajam G. G. į veidÄ , po ko Å¡iam nugriuvus ant žemės, kartu su L. A. ir V. A. spirdamas nukentėjusiajam G. G. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau, kaip po vienÄ kartÄ , po ko nukentėjusiajam G.

G. atsikėlus nuo žemės, o L. A. tyčia ne mažiau, kaip vienÄ kartÄ trenkus nukentėjusiajam G. G. į galvÄ Å¡uns pavadėlio metaline sagtimi, po ko nukentėjusysis G. G. vėl nukrito ant žemės, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. G. fizinį skausmÄ ir nežymiai jį sužalojo dėl nukentėjusiajam G. G. konstatuotų odos pažeidimo virÅ¡ugalvio kairėje, kraujosruvos nugaroje, kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, kraujosruvos deÅ¡iniame dilbyje, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos deÅ¡inėje Å¡launyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat sutrikdė nukentėjusiųjų G.

G., G. G. ir L. D. poilsį bei pažeidė vieÅ¡osios tvarkos taisykles poilsiavietėje, dėl ko į įvykio vietÄ buvo kviečiama policija ir greitosios pagalbos medikai. 1.1. V. A. nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 6 d., apie 17 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. A. ir L. A., bendrai atliktais veiksmais – įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , G.

A. kitų asmenų akivaizdoje tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavus nukentėjusiajam G. G. į veidÄ , po ko Å¡iam nugriuvus ant žemės, kartu su L. A. ir V. A. spirdamas nukentėjusiajam G. G. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau, kaip po vienÄ kartÄ , po ko nukentėjusiajam G. G. atsikėlus nuo žemės, o L. A. tyčia ne mažiau, kaip vienÄ kartÄ trenkus nukentėjusiajam G. G. į galvÄ Å¡uns pavadėlio metaline sagtimi, po ko nukentėjusysis G.

G. vėl nukrito ant žemės, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. G. fizinį skausmÄ ir nežymiai jį sužalojo dėl nukentėjusiajam G. G.konstatuotų odos pažeidimo virÅ¡ugalvio kairėje, kraujosruvos nugaroje, kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, kraujosruvos deÅ¡iniame dilbyje, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos deÅ¡inėje Å¡launyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat sutrikdė nukentėjusiųjų G. G., G. G. ir L. D. poilsį bei pažeidė vieÅ¡osios tvarkos taisykles poilsiavietėje, dėl ko į įvykio vietÄ buvo kviečiama policija ir greitosios pagalbos medikai. 1.2.

L. A. nuteistas už tai, kad 2021 m. birželio 6 d., apie 17 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe kartu su G. A. ir V. A., bendrai atliktais veiksmais – įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , G. A. kitų asmenų akivaizdoje tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavus nukentėjusiajam G. G. į veidÄ , po ko Å¡iam nugriuvus ant žemės, kartu su G.

A. ir V. A. spirdamas nukentėjusiajam G. G. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau, kaip po vienÄ kartÄ , po ko nukentėjusiajam G. G. atsikėlus nuo žemės, tyčia ne mažiau, kaip vienÄ kartÄ trenkdamas nukentėjusiajam G. G. į galvÄ Å¡uns pavadėlio metaline sagtimi, po ko nukentėjusysis G. G. vėl nukrito ant žemės, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. G. fizinį skausmÄ ir nežymiai jį sužalojo dėl nukentėjusiajam G.

G. konstatuotų odos pažeidimo virÅ¡ugalvio kairėje, kraujosruvos nugaroje, kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, kraujosruvos deÅ¡iniame dilbyje, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos deÅ¡inėje Å¡launyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat sutrikdė nukentėjusiųjų G. G., G. G. ir L. D. poilsį bei pažeidė vieÅ¡osios tvarkos taisykles poilsiavietėje, dėl ko į įvykio vietÄ buvo kviečiama policija ir greitosios pagalbos medikai. II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Apeliaciniame skunde (toliau – skundas) nuteistieji G. A., V. A. ir L. A. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: V. A. ir G. A. atžvilgiu priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir jų atžvilgiu baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, L. A. veiksmus pripažinti bÅ«tinÄ ja gintimi ir jo atžvilgiu nutraukti baudžiamÄ jÄ bylÄ , civilinius ieÅ¡kinius atmesti. 1.1. Skunde nuteistieji cituoja Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokurorės nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ G.

G. atžvilgiu pagal nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, nurodydami, kad bÅ«tent apeliantai veikė bÅ«tinosios ginties pagrindu ir gynėsi nuo konfliktuojančio G. G.. Be to, keliamas klausimas ir dėl to, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ G. G. atžvilgiu buvo nurodyta, kad nėra galimybės nustatyti tikslių visų įvykio dalyvių veiksmų ir jų eiliÅ¡kumo dėl ganėtinai prieÅ¡taringų visų liudytojų parodymų, todėl jų įsitikinimu, apylinkės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra neteisingas ir nepagrįstas, todėl privalo bÅ«ti panaikintas.

Teigia, kad tos pačios aplinkybės G. G. atžvilgiu buvo vertinamos vienaip (nutrauktas ikiteisminis tyrimas), o jau apeliantų atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis kitaip. Nuteistieji nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendyje padarytos išvados visiškai neatitinka tikrovės. Jų manymu, nėra teisinio pagrindo tikėti nukentėjusiųjų L. D., G. G. ir G. G. parodymais, kadangi jie melagingi, nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems, todėl apylinkės teismo išvada, kad visi trys nukentėjusieji davė nuoseklius parodymus, yra visiškai nepagrįsta.

Be to, skunde teigiama, kad apylinkės teismas visiškai nevertino liudytojų V. A., V. A. ir J. G. parodymų, kurie patvirtina nuteistųjų duotus parodymus viso baudžiamojo proceso metu. 1.2. Skunde nurodoma, kad V. A. kaltė pagrįsta tik nukentėjusiųjų parodymais, kas anot apeliantų, nėra teisinga ir pagrįsta, todėl jo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamas nuosprendis. Teigiama, kad net pačio nukentėjusiojo G. G. duoti parodymai patvirtina, kad V. A. jo nemušė ir nespardė. Pakartotinai nurodoma, kad nukentėjusiųjų parodymai prieštarauja vieni kitiems ir nėra patvirtinti jokiais bylos duomenimis.

Jų teigimu, V. A. nedalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 284 straipsnį. 1.3. Taip pat skunde nurodoma, kad L. A. nusikalstamos veikos padarymo metu veikė bÅ«tinosios ginties ribose, todėl apeliantų manymu egzistuoja baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė. Nuteistasis G. A. nuspyrė nukentėjusiojo G. G. kepsninę/Å¡aÅ¡lykinę, nukentėjusysis dėl tokių veiksmų supyko ir pradėjo ant jo pilti degųjį skystį, kuris pateko į nuteistojo G. A. akis, o nuteistasis L. A. tik ėjo ginti savo tėvo (G.

A.), o nukentėjusysis G. G. pylė degųjį skystį ir ant L. A., todėl jis pradėjo mojuoti rankoje turėtų Å¡uns pavadėliu ir pataikė G. G. į galvÄ padarydamas žaizdÄ galvoje. L. A. tik gynėsi nuo G. G. neadekvačių veiksmų – purÅ¡kimo degaus skysčio į akis, kuris yra pavojingas žmogaus sveikatai, todėl jis veikė bÅ«tinosios ginties ribose. 1.4. Be kita ko, skunde akcentuojama ir ta aplinkybė, kad G. A. nepagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnį, kadangi jis tik nuspyrė nukentėjusiojo Å¡aÅ¡lykinę, o daugiau jokių veiksmų G.

G. atžvilgiu neatliko. Jie su sūnumi L. A. tik gynėsi nuo G. G. neadekvačių veiksmų ir niekas nukentėjusiojo nespardė. Skunde keliamos abejonės ir dėl civilinio ieškinio, kuris dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo klausimo buvo tenkintas visiškai ir priteista suma nukentėjusiajam buvo 335,30 Eur, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nukentėjusysis G. G. teismui nepateikė.

3. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji G. A. ir V. A. bei jų gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nuteistųjų G. A., V. A. ir L. A. apeliacinis skundas atmetamas 4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra neperžengiant apeliacinio skundo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Å ios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

6. Darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme iÅ¡tirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino G. A., V. A. ir L. A. kaltais padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados visiÅ¡kai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistiesiems pritaikytas tinkamai.

7. Kaip matyti iÅ¡ pateikto skundo apygardos teismui, nuteistieji itin akcentavo bei citavo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokurorės nutarimÄ , kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas G. G. atžvilgiu pagal nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Nuteistųjų įsitikinimu identiÅ¡kos aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos skirtingai, t. y., kad ankstesniame ikiteisminiame tyrime nebuvo galimybės nustatyti realios įvykių sekos ir dalyvių veiksmų, o jau nagrinėjamu atveju buvo ir yra galimybė nustatyti realiÄ Ä¯vykių sekÄ ir dalyvių veiksmus bei priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Teisėjų kolegija, įvertinusi šį apeliacinio skundo argumentÄ , jį atmeta kaip nepagrįstÄ .

8. BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog byla teisme yra nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vadovaujantis BPK 242 straipsnio 1 dalimi ir 301 straipsnio 1 dalimi, teismo nuosprendis grindžiamas tiesiogiai iÅ¡tirtais įrodymais, t. y., įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Dėl to tais atvejais, kai skirtingose bylose nagrinėjamos aplinkybės dėl to paties įvykio yra susijusios, iÅ¡vados dėl asmens kaltumo gali ir turi bÅ«ti grindžiamos bÅ«tent konkrečioje baudžiamojoje byloje iÅ¡nagrinėtais ir teismo įvertintais įrodymais, kaip tai nustatyta BPK normose, reglamentuojančiose nagrinėjimo teisme ribas, įrodinėjimÄ baudžiamajame procese ir nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, pagrindimÄ (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-648/2021).

Nors ir galima baudžiamojoje byloje vertinti kitoje byloje (ikiteisminiame tyrime) surinktus įrodymus, kurie teisminio bylos nagrinėjimo metu privalo bÅ«ti tinkamai patikrinti ir sugretinti su kitais surinktais įrodymais, tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog nagrinėjamu atveju teismas privalėjo remtis prokurorės 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-18934-21 ir vadovautis jame nurodytais motyvais.

9. IÅ¡ byloje esančio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 01-1-18934-21 (3 t., b. l. 113-138), matyti, kad ikiteisminis tyrimas G. G. atžvilgiu buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, Å¡is nutarimas įsiteisėjęs. Å iuo konkrečiu atveju buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19281-21 apeliantų atžvilgiu, surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jų kaltę, todėl byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota apylinkės teismui, kuris pilnai bei visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs įrodymų visumÄ priėmė skundžiamÄ nuosprendį, todėl tapatinti Å¡ių dviejų skirtingų ikiteisminių tyrimų bei jų metu surinktos medžiagos negalima, kadangi aplinkybės, duomenys bei įrodymai vertinami kiekvienu atveju individualiai.

Aplinkybių vertinimas, kuris buvo atliktas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-18934-21, negali bÅ«ti naudojamas ir ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-19281-21, kadangi nagrinėjamu atveju visos aplinkybės vertinamos iÅ¡ naujo, nesivadovaujant ankstesnio tyrimo metu atliktu įrodymų vertinimu. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog baudžiamosiose bylose nesivadovaujama prejudiciniais faktais, nes teismas privalo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti ir individualiai įvertinti visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir tik tuomet padaryti atitinkamas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, konstatuoti tam tikrų aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .

Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl identiÅ¡kų aplinkybių skirtingo vertinimo, neatsižvelgimo į kitame ikiteisminiame tyrime priimto galutinio procesinio sprendimo rezultatÄ , yra nepagrįsti, todėl atmetami. Dėl kaltės 10. Nustatyta, kad pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . BK 284 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl bÅ«tina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarkÄ (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-404/2014).

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-976/2018).

Veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , smÅ«gį nukentėjusiajam į veidÄ suduoda bent vieno paÅ¡alinio asmens akivaizdoje (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011). VieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi bÅ«tina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų.

Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir t. t. (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242/2011, 2K-164-976/2015, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015, 2K-28-976/2018). Veikos motyvai ir tikslai nėra bÅ«tini vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat iÅ¡vadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimÄ ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi bÅ«ti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Å ie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar vieÅ¡oje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis, ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

12. Nustatyta, kad baudžiamojoje byloje G., V. ir L. A. nuteisti pagal BK 284 straipsnį, tai yra už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , nes jie bendrai atliktais veiksmais – įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje tyčia kumščiu vienÄ kartÄ G. A. sudavė nukentėjusiajam G. G. į veidÄ , po ko Å¡iam nugriuvus ant žemės, G. A., L. A. ir V. A. atliko spyrius kojomis nukentėjusiajam G. G. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytÄ skaičių į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau, kaip po vienÄ kartÄ , po ko nukentėjusiajam G.

G. atsikėlus nuo žemės, o L. A. tyčia ne mažiau, kaip vienÄ kartÄ trenkus nukentėjusiajam G. G. į galvÄ Å¡uns pavadėlio metaline sagtimi, po ko nukentėjusysis G. G. vėl nukrito ant žemės, tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G. G. fizinį skausmÄ ir nežymiai jį sužalojo, dėl nukentėjusiajam G. G. konstatuotų odos pažeidimo virÅ¡ugalvio kairėje, kraujosruvos nugaroje, kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, kraujosruvos deÅ¡iniame dilbyje, kraujosruvos kairiame žaste, kraujosruvos deÅ¡inėje Å¡launyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat sutrikdė nukentėjusiųjų G.

G., G. G. ir L. D. poilsį bei pažeidė vieÅ¡osios tvarkos taisykles poilsiavietėje, dėl ko į įvykio vietÄ buvo kviečiama policija ir greitosios pagalbos medikai.

13. Neginčytinai skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad nuteistieji G. A., L. A. ir V. A. tyčia kėlė triukÅ¡mÄ , plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais, tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka, žmonių poilsis, visų nuteistųjų veiksmai sukėlė nukentėjusiesiems G. G., G. G. ir L. D. iÅ¡gÄ stį ir stresÄ , jie demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai vieÅ¡oje vietoje, nepaisydami elementarių moralės ir elgesio normų.

14. Nuosprendyje apylinkės teismas, pasisakydamas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo, nurodė, kad be kaltinamojo L. A. dalinio prisipažinimo (dėl sudavimo nukentėjusiajam Å¡uns pavadžiu, įvykio metu Å¡Å«kavimo, keikimosi ir vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo) visų trijų kaltinamųjų kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais ir kitais baudžiamosios bylos duomenimis. Byloje neginčytinai nustatyta, kad tarp nuteistųjų ir nukentėjusiųjų kilo žodinis konfliktas, kuris kiek vėliau peraugo į fizinį konfliktÄ .

Ginčo dėl to, kad G. A. priėjęs nustÅ«mė G. G. pastatytÄ kepsninę nuo laužavietės ant žemės nekyla, kadangi Å¡iÄ aplinkybę patvirtina visi nusikalstamoje veikoje dalyvavę asmenys, tiek nuteistieji, tiek nukentėjusieji, tiek visi liudytojai. Be kita ko, nuteistasis G. A. pripažino ir tÄ aplinkybę, kad jis smogė G. G. į krÅ«tinę, kad buvo vienas ar du smÅ«giai ir Å¡iuos nuteistojo parodymus dėl suduotų smÅ«gių patvirtina nukentėjusiųjų duoti parodymai. Apylinkės teismas nuosprendyje nustatė, kad nuo G.

A. suduotų smūgių G. G., pastarasis nukrito ir krisdamas rankoje turėjo degaus skysčio butelį, kuriuo apliejo tiek konflikto iniciatorių G. A., tiek jo sūnų L. A.. Nukentėjusioji L. D. įvykio metu matė, kaip visi rėkė ir trynėsi akis, muštynės tęsėsi toliau ir matė, kaip pribėgęs L. A. su šuns pavadžiu pradėjo trankyti G. G. bei patvirtino, kad gulintį G. G. spardė visi trys vyrai, tėvas ir jo sūnūs. Nukentėjusysis G. G. parodė, kad konflikto iniciatoriumi buvo G.

A., jis buvo daugiausiai iÅ¡gėręs ir labiausiai agresyvus, konfliktiÅ¡kai nusiteikę buvo ir abu jo sÅ«nÅ«s, visi ėmė plÅ«stis, jie visi sėdėjo pavėsinėje, o G. A. plÅ«dosi daugiausiai. Jis pastarajam pasakė, kad jis nesiplÅ«stų, kad jie yra vieÅ¡oje vietoje, tačiau G. A. priėjo prie jo, koja nuspyrė jo kepsninę ir smogė vienÄ kartÄ kumščiu jam į veidÄ . Po G. A. smÅ«gio į veidÄ jis nugriuvo, jam iÅ¡tino lÅ«pa, nukrito ir sudužo jo akiniai. Tuo metu pribėgo abu G.

A. sÅ«nÅ«s ir jie visi trys pradėjo jį spardyti, jis užsidengė veidÄ . V. A. tuo metu nuo jo nuėjo. Tada jis vėl gavo 2-3 smÅ«gius kumščiu į veidÄ ir vėl nugriuvo. Tada G. A. jį spardė, o L. A. Å¡uns pavadžio sagtimi mušė jį į visÄ kÅ«nÄ ir į galvÄ , sudavė gal deÅ¡imt smÅ«gių, prakirto galvÄ , pasipylė kraujas, po to visas jo kÅ«nas buvo mėlynas, ant jo rankų, kojų, ant nugaros buvo sumuÅ¡imai. Parodė, kad jo žmona G. G. jį ir G. A. bandė iÅ¡skirti, tačiau gavo nuo pastarojo smÅ«gį į veidÄ ir nugriuvo.

Tos kitos kompanijos moterys sakė, kad: „greitai dedamės daiktus ir reikia greitai dingti iÅ¡ čia, jie gaus baudÄ už melagingÄ iÅ¡kvietimÄ , jokių įrodymų čia nėra“, G. A. priėjęs jam pasakė, kad: „aÅ¡ tave surasiu ir tu pamatysi, kas tau bus“. Nukentėjusioji G. G. parodė, kad įvykio metu jos vyrui pradėjus pilti degųjį skystį į kepsninę, ji iÅ¡girdo, kaip stambus vyras iÅ¡ pavėsinės ėmė rėkti vyrui nedegti kepsninės, sakė jos vyrui maždaug taip:

„rinkis tÄ kepsninę savo ir čiuožk iÅ¡ čia“. Jos vyrui atsakius, kad čia yra vieÅ¡a vieta ir kokios gali bÅ«ti pretenzijos, tuo labiau, kad jie sakė, jog jau iÅ¡važiuoja. Ä® žodinį konfliktÄ Ä¯sikiÅ¡o ir jos su L., sakydamos, kad tai yra ne jų privati nuosavybė, kad gali juos iÅ¡varyti iÅ¡ savo privataus kiemo, o ne iÅ¡ poilsiavietės, kuri visiems bendra. Tada ji matė, kaip stambusis vyras vienÄ kartÄ bandė stotis nuo suolo, tačiau jį sulaikė kažkuri iÅ¡ moterų, tačiau jis dar kartÄ atsistojo, nuėjo iki laužavietės, prie kurios stovėjo jos vyras, nuspyrė kepsninę ir puolė muÅ¡tis, matė, kaip jos vyras rankomis nuo savęs pastÅ«mė tÄ stambųjį vyrÄ .

Tada atbėgo kiti du jaunesni vyrai iÅ¡ tos kompanijos ir puolė muÅ¡ti jos vyrÄ . Vienas iÅ¡ vaikinų, kuris buvo be akinių, rankose laikė Å¡uns pavadėlį, kuriuo ėmė daužyti jos vyrui per galvÄ . Kažkuriuo metu jos vyras parkrito ant žemės, jis buvo nukritęs kelis kartus, jam nukrito akiniai. Ji matė, kad jos vyrÄ spardė, ir rankomis mušė, smÅ«gių tikrai buvo daug. Pamačiusios, kad vyrÄ puola jau trise, jos su L. iÅ¡kart pasileido bėgti link jų ir bandė skirti konflikto dalyvius, mosikuodamos ir stumdydamos rankomis.

Vienas iÅ¡ vyrų, tas stambusis, pamatęs, kad įsikiÅ¡o ir jos, rankos delnu trenkė jai į veidÄ . Nuo Å¡io smÅ«gio ji parkrito ant žemės, bet jokio fizinio skausmo nejuto, gal dėl streso, o gal dėl iÅ¡gÄ sčio. Ji stojosi ir toliau gynė vyrÄ . Matė, kaip po smÅ«gio grandine (pavadėliu su metaline dalimi) į galvÄ , jos vyrui gausiai kraujuoja iÅ¡ virÅ¡ugalvio. Kai konfliktas aprimo, asmenys iÅ¡ tos kompanijos ėmė staigiai rinktis daiktus ir neÅ¡tis į automobilius, ji paskambino į policijÄ .

Vyras jai dar pasakė nueiti nufotografuoti jų automobilius, kad policijai galėtų pasakyti, kas jas užpuolė, ji taip ir padarė. Pamatę, kad ji fotografuoja, vaikinas su akiniais ir kepure paÅ¡aukė kitam jaunuoliui „pažiÅ«rėk, ji fotografuoja“ ir jie ėmė jÄ vytis. Ji greitai nubėgo atgal į įvykio vietÄ , pas vyrÄ . Ta kompanija jau sėdo į automobilius, kai prie jų priėjo tas stambusis vyras ir pasakė maždaug taip „jei paraÅ¡ysi pareiÅ¡kimÄ , sužinosiu, kur gyveni ir susipažinsim artimiau“.

Jos vyras tai girdėjo ir jam pasakė, kad pareiÅ¡kimÄ jis tikrai raÅ¡ys. Tvirtina, kad ji aiÅ¡kiai matė, kad visi trys (G., vyrukas su Å¡uns pavadžiu ir kitas vyrukas su akiniais), puolė jos vyrÄ , jie keikėsi ir Å¡Å«kavo. Kuris ir kokius smÅ«gius sudavė jos vyrui iÅ¡ tų vyrų, ji iÅ¡skirti ir pasakyti negali, nes viskas vyko greitai, bet jie tikrai visi trys puolė. To konflikto metu ji pati gavo smÅ«gį nuo to G. A., tuo metu nuo streso ji nejuto fizinio skausmo, tačiau vėliau, atlėgus stresui ir įtampai, pajuto skausmÄ nugaroje, matėsi sumuÅ¡imai ant nugaros, nes smÅ«gio metu ji griuvo ant žemės. Ji tikrai matė, kad V.

A. taip pat puolė jos vyrÄ , jis irgi jos vyrÄ spardė, ji kiek galėjo tiek nufilmavo. Jie pradėjo jÄ vytis, todėl ji kiek įmanoma greitai nubėgo prie savo artimųjų. 11.1. IÅ¡ 2021 m. birželio 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1 - osios kuopos 2 - ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio A. B. tarnybinio praneÅ¡imo dėl gauto iÅ¡kvietimo nustatyta, kad 2021-06-06, dirbant radijo Å¡aukiniu „K1716“ kartu su vyriausiuoju patruliu P. G., apie 16.51 val. iÅ¡ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje kÄ tik nepažįstami vyrai užpuolė pranešėjÄ ir pranešėjos vyrÄ .

Puolė muÅ¡tis rankomis. Trenkė ir pranešėjai. Å iuo metu vyksta žodinis konfliktas. Pranešėja su vyru raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . Vyras 65 m. kraujuoja iÅ¡ galvos. Informuota greitoji medicininė pagalba (GMP), apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK). Atvykus nurodytu adresu, jis pastebėjo 1605 med. brigadÄ , kurioje sėdėjo nukentėjusysis G. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris paaiÅ¡kino, kad kilo konfliktas su asmenimis Å¡alia esančioje pavėsinėje dėl norimos uždegti „šaÅ¡lykinės“.

Å alia stovėjusi pilietė L. D., gimusi (duomenys neskelbtini), paaiÅ¡kino, kad kilus konfliktui stambaus kÅ«no sudėjimo pilietis koja nuspyrė „šaÅ¡lykinę“ ir pradėjo muÅ¡ti rankomis G. G., o smulkaus kÅ«no sudėjimo pilietis su „grandine“ trenkė G. G. per galvÄ . G. G. med. brigada iÅ¡vežė į Kauno klinikas. Po kiek laiko priėjusi pilietė G. G., gimusi (duomenys neskelbtini), pasakė, kad matė visÄ Ä¯vykį, turi filmuotÄ vaizdo įraÅ¡Ä , teigė, kad konflikto metu buvo pastumta vieno iÅ¡ asmenų.

PareigÅ«nams atvykus, kitų konflikto dalyvių įvykio vietoje nebuvo, jie buvo iÅ¡važiavę automobiliu. Apsaugota įvykio vieta, padarytos foto nuotraukos, kurios įkeltos į „PPV“. Alcotest 6810 ARFM-0375, piliečiams patikrinti blaivumui: G. G. nustatyta 0,12 promilių, L. D. - 0,14 promilių, o G. G. - 0,20 promilių. Įvykio vietoje naudotas vaizdo registratorius B0F1EC5FE91A (1 t., b. l. 27). 11.2. IÅ¡ 2021 m. birželio 14 d. protokolo – pareiÅ¡kimo nustatyta, kad G. G. pranešė, jog 2021 m. birželio 6 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) esančioje poilsiavietėje, kilusio konflikto su nepažįstamais asmenimis metu, vienas iÅ¡ jų trenkė jam vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , jam parkritus ant žemės, atsipeikėjęs jis pamatė, kad trys vyrai spardo jį į įvairias kÅ«no vietas, sukeldami fizinį skausmÄ .

Jam atsistojus, vienas vyras grandine trenkė jam per galvÄ ir jÄ prakirto, nuo smÅ«gio jis vėl susmuko ant žemės, praÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ , nustatyti kaltus asmenis ir juos nubausti (1 t., b. l. 115-116). 11.3. 2021 m. birželio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. 1076/2021(02) nurodyta, kad G. G. nustatyta: odos pažeidimas virÅ¡ugalvio kairėje, kraujosruvos nugaroje, kraujosruva deÅ¡iniame žaste, kraujosruva deÅ¡iniame dilbyje, kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva deÅ¡inėje Å¡launyje.

Sužalojimai padaryti buku daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti tiriamojo nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 128-129). 11.4. Iš 2021 m. gruodžio 2 d. teismo medicinos eksperto G. A. C. specialisto paaiškinimų protokolo nustatyta, kad G. G. sužalojimai galėjo būti padaryti dėl ne mažiau, kaip 6 (šešių) trauminių poveikių.

Taip pat nurodyta, kad sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1076/2021(02) nurodytomis aplinkybėmis bei laiku. Be to, įvardijo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu, bei kad sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (1 t., b. l. 131-132).

15. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad visuomenės rimties sutrikdymas pasireiÅ¡kė tuo, kad G. A., L. A. ir V. A. (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje sukėlė konfliktinę situacijÄ , kurios metu visi trys kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje mušė ir spardė nukentėjusįjį G.

G., padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , taip pat sutrikdė nukentėjusiųjų G. G., G. G. ir L. D. poilsį bei pažeidė vieÅ¡osios tvarkos taisykles poilsiavietėje, dėl ko į įvykio vietÄ buvo kviečiama policija ir greitosios pagalbos medikai. Apylinkės teismas nuosprendyje taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji tyčia kėlė triukÅ¡mÄ , plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais, tokiu bÅ«du demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka, žmonių poilsis bei kaltinamieji savo veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems G.

G., G. G. ir L. D. iÅ¡gÄ stį ir stresÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, nepaisydami elementarių moralės ir elgesio normų.

16. Nustatyta, kad tokias iÅ¡vadas apylinkės teismas padarė remdamasis nukentėjusiųjų G. G., G. G. ir L. D. duotais parodymais, kurie, kaip teisingai ir pagrįstai nustatyta, viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, sutapo su kitais objektyviais bylos duomenimis, jų visetu, todėl apylinkės teismas priimdamas apeliantų atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį neturėjo pagrindo abejoti Å¡ių nukentėjusiųjų parodymais. Kaip nurodyta anksčiau, L. D. patvirtino, kad žodinio konflikto iniciatorius buvo bÅ«tent G.

A., pradėjęs piktybiškai tyčiotis iš nukentėjusiųjų ir kurio veiksmais (nuspyrus šašlykinę/kepsninę) konfliktas peraugo į fizinį, nes jis kelis kartus smogė G. G., kuris krisdamas ant žemės apliejo rankoje turėtu/laikytu degiu skysčiu nuteistuosius G. A. ir L. A., vėliau parkritusį ant žemės G. G. kojomis spardė visi trys nuteistieji. Identiškas įvykio aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis G. G., kuris patikino, kad tiek žodinio, tiek fizinio konflikto iniciatorius buvo būtent įvykio metu buvęs neblaivus G.

A.. Be to, kaip nustatyta, nukentėjusioji G. G. patvirtino ankstesnių nukentėjusiųjų duotus parodymus nurodydama, kuomet G. A. smÅ«giavo G. G. ir jam nukritus ant žemės pribėgo nuteistojo sÅ«nÅ«s (L., V. A.) ir pradėjo gulintį jos vyrÄ spardyti, ir vienas iÅ¡ nuteistųjų (L. A.) pradėjo jį muÅ¡ti su rankoje turėtu Å¡uns pavadžiu. Pamačiusi, kad jos vyrÄ spardo/muÅ¡a trys vyrai, jos su L. D. bandė skirti, tačiau G. A. delnu jai sudavė į veidÄ , dėl kurio ji nukrito ant žemės ir susitrenkė nugarÄ , po akimirkos iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, nufotografavo nuteistųjų automobilius, kad turėtų įrodymÄ kas juos užpuolė.

Å ie objektyvÅ«s bylos duomenys neginčytinai patvirtina aplinkybę, kad nuteistieji įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį vieÅ¡oje vietoje, nutraukė nukentėjusiųjų poilsį, jų elgesys buvo pavojingas. Byloje teisingai nustatytas konflikto pobÅ«dis, nuteistųjų elgesys su nukentėjusiaisiais, juos muÅ¡ant, naudojant fizinį smurtÄ kitų asmenų akivaizdoje, nepagarba aplinkiniams patvirtina, kad visi nuteistieji suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y., veikė tiesiogine tyčia.

Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusieji norėtų apkalbėti nuteistuosius ar turėtų asmeninių pykčių su jais, bÅ«tų buvę pažįstami iki įvykio. NusikalstamÄ veikÄ nuteistieji padarė vieÅ¡oje vietoje – vieÅ¡oje poilsiavietėje, dėl to buvo sutrikdyta rimtis, sukeltas iÅ¡gÄ stis ir sumaiÅ¡tis, nutrauktas nukentėjusiųjų poilsis, dėl Å¡io įvykio buvo iÅ¡kviesta policija. Taigi, apeliantai G., L. ir V. A. tokiais, ankščiau aptartais veiksmais, akivaizdžiai demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Be kita ko, svarbi aplinkybė ta, kad nukentėjusįjį G. G. mušė trise, konfliktuojančių pusių jėgos buvo akivaizdžiai neproporcingos. Dėl paminėtų aplinkybių, visų nuteistųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

17. Apygardos teismas, atmesdamas apeliantų skundÄ bei konkrečius skundo argumentus, kuriais ginčijama jų kaltė, neprisipažinimas padarius kaltinime nurodytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nurodant, kad jų veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje požymių, tokiÄ pasirinktÄ nuteistųjų pozicijÄ laiko kaip gynybinio pobÅ«džio, kurios nepatvirtina nė vienas faktas, esantis byloje, todėl minėti skundo argumentai yra atmestini. Nors ir nuteistieji ginčija tÄ aplinkybę, kad jie visi trise nespardė gulinčio nukentėjusiojo G.

G., tačiau tokiÄ nuteistųjų iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ paneigia nukentėjusiųjų parodymai, kurie aiÅ¡kiai ir detaliai iÅ¡dėstyti anksčiau ir kaip nustatyta, kad nėra pagrindo jais netikėti. Nukentėjusiųjų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, buvo nuoseklÅ«s, aiÅ¡kÅ«s, nukentėjusieji detaliai nurodė įvykio aplinkybes. Dėl paminėtų aplinkybių visumos, apeliantų skunde nurodyti argumentai bei teiginiai, jog jų veikoje nėra ir nebuvo nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties požymių, atmestini kaip nepagrįsti jokiais bylos duomenimis, prieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, kad visų trijų apeliantų veiksmuose yra BK 284 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymių.

Vien ta aplinkybė, kad V. A. konflikto metu mažiau naudojo fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu, kad atlikęs nenustatytÄ kiekį spyrių kojomis kartu su dukra nuėjo atsisėsti į automobilį, nesudaro pagrindo jo veiksmus vertinti Å¡velniau, juolab nuteistojo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje padarytomis iÅ¡vadomis, kad bÅ«tent visi nuteistieji buvo konflikto iniciatoriai, kuriems nepatiko, kad Å¡alia jų pavėsinės, kurioje jie sėdėjo, buvo užkurta Å¡aÅ¡lykinė/kepsninė.

Teisėjų kolegijos vertinimu konfliktÄ nuteistieji iÅ¡provokavo be jokios svarbios priežasties, elgdamiesi nemandagiai, nepagarbiai kitų besiilsinčių žmonių (nukentėjusiųjų) atžvilgiu, nepaisydami elementarių padoraus elgesio normų, pažeisdami įstatymų reikalavimus.

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimÄ bendrininkaudami (BK 24 straipsnio 1 dalis), baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad visi bendrininkai padarytų veiksmus, apraÅ¡ytus BK straipsnio, numatančio atsakomybę už konkrečiÄ veikÄ , dispozicijoje. Teismų praktikoje bendravykdytoju pripažįstamas ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja bent dalį jų. Todėl visos dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės, inkriminuojamos kiekvienam iÅ¡ jų, nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ jų vaidmens, veiksmų pobÅ«džio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymÄ , o padaryta veika bendrininkams paprastai kvalifikuojama pagal tÄ patį BK specialiosios dalies straipsnį (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349-648/2017, 2K-271-303/2016).

Nagrinėjamoje byloje reikšminga yra tai, kad nuteistasis V. A. nors ir savanoriškai nutraukė savo smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau vis tiek buvo šalia ir matė, kaip toliau yra grubiai pažeidžiama viešoji tvarka nebandydamas sustabdyti savo giminaičių, vadinasi, tokiems neteisėtiems veiksmams jis pritarė, be to ir pats smurtavo nukentėjusiojo G. G. atžvilgiu jam įspirdamas. Visos šios aplinkybės, patvirtina, kad tiek G. A., tiek V. A., tiek L. A. suvokė dalyvavę nusikalstamos veikos padaryme, norėjo taip veikti, taigi nuteistieji G., V. ir L.

A. yra Å¡io vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bendravykdytojai, jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, pagrindo jų atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį – nėra.

19. Taigi, įvertinus visus baudžiamojoje byloje esančius duomenis, neginčytinai nustatyta, kad nuteistieji G. A., L. A. ir V. A. padarė kaltinime iÅ¡vardintus veiksmus: 2021 m. birželio 6 d., apie 17 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) poilsiavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, bendrai atliktais veiksmais – įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , nuteistasis G. A. kitų asmenų akivaizdoje tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajam G.

G. į veidÄ , po ko Å¡is nugriuvo ant žemės, po to kartu su nuteistaisiais L. A. ir V. A. spyrė nukentėjusiajam G. G. tiksliai ikiteisminiu tyrimu nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas ne mažiau, kaip po 1 kartÄ , po ko nukentėjusysis G. G. atsikėlė nuo žemės, o L. A. tyčia ne mažiau, kaip 1 kartÄ trenkė nukentėjusiajam G. G. į galvÄ Å¡uns pavadėlio metaline sagtimi, po ko nukentėjusysis G. G. vėl nukrito ant žemės – tokiais bendrais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam G.

G. fizinį skausmÄ ir nežymiai jį sužalojo, taip pat sutrikdė nukentėjusiųjų G. G., G. G. ir L. D. poilsį bei pažeidė vieÅ¡osios tvarkos taisykles poilsiavietėje, dėl ko į įvykio vietÄ buvo kviečiama policija ir greitosios pagalbos medikai. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad vieÅ¡ojoje vietoje atlikti G. A., L. A. ir V. A. bendri veiksmai, laikytini įžūliu elgesiu, dėl kurių kilo padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Teisėjų kolegija, apibendrinusi tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas nagrinėjamoje byloje pritaikytas tinkamai, o nuteistųjų G., L. ir V.

A. veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai.

20. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad visi apylinkės teismo nuosprendyje nurodyti motyvai, argumentai, iÅ¡vados dėl nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių, nusikalstamos veikos įrodytumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, yra teisingos ir paremtos baudžiamojoje byloje surinktų duomenų visuma. Esant Å¡ioms aplinkybėms nepagrįstas ir atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nevertino įrodymų visumos, o įrodymai suformuoti prielaidų pagrindu, jų nepatikrinus. Pažymėtina, kad įrodymus teismas patikrino ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų.

O vien ta aplinkybė, kad teismas nesivadovavo liudytojų V. A., V. A. ir J. G. parodymais, nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ apylinkės teismo sprendimÄ , kadangi teismas argumentuotai pasisakė dėl minėtų liudytojų parodymų, t. y., kad liudytojomis apklaustos minėtos moterys yra suinteresuotos baudžiamosios bylos baigtimi nuteistųjų naudai, kadangi jas su nuteistaisiais sieja giminystės ryÅ¡iai.

21. Nors apeliantai kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir jų vertinimÄ , nesutinka su apylinkės teismo padarytomis galutinėmis iÅ¡vadomis, mano, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis ir spėlionėmis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, vieniems įrodymams suteikiant prioritetÄ prieÅ¡ kitus, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgusi į byloje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog apylinkės teismas iÅ¡tyrė visas bylai teisingai iÅ¡spręsti reikalingas aplinkybes ir pagrįstai apeliantus pripažino kaltais padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Tuo tarpu abejoti nukentėjusiųjų parodymų teisingumu, teismui nebuvo pagrindo. Pažymėtina, jog visi trys nukentėjusieji parodymus pirmosios instancijos teisme davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės pagal BPK 163 straipsnį už atsisakymÄ arba vengimÄ duoti parodymus ir dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimÄ .

Todėl aukÅ¡tesnės instancijos teismas nesutinka su apeliacinių skundų motyvais, jog apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, nesilaikė iÅ¡samumo principo, jog įrodymus teismas vertino selektyviai, fragmentiÅ¡kai ir vienpusiÅ¡kai, pirmenybę teikiant kaltinimui palankiems įrodymams, kurie suformuoti prielaidų pagrindu, nepatikrino jų patikimumo, rėmėsi prieÅ¡taringais, aiÅ¡kiai neteisingais parodymais. Dėl L. A. bÅ«tinosios ginties (BK 28 straipsnis) 22. Nagrinėjamu atveju apeliantai skunde nurodo, kad yra baudžiamÄ jÄ atsakomybę L.

A. atžvilgiu Å¡alinanti aplinkybė, t. y. pagrindas pripažinti L. A. atliktus veiksmus bÅ«tinÄ ja gintimi, kadangi jausdamas realų pavojų savo ir kartu su juo buvusių asmenų sveikatai sudavė Å¡uns pavadžiu nukentėjusiajam G. G., todėl jo veiksmai turi bÅ«ti vertinami bÅ«tinosios ginties principu. Nuteistųjų teigimu, bÅ«tent nukentėjusysis buvo konflikto iniciatorius, bÅ«tent jis pirmasis pradėjo purkÅ¡ti/pilti degųjį skystį, pirmasis atliko smurtinius veiksmus nuteistųjų atžvilgiu, o L.

A. tik norėjo apsiginti. Kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡is apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, paneigtas jau minėtais bylos duomenimis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.

23. Kolegija pažymi, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ , be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi.

24. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125/2011, 2K-140/2011, 2K-294/2011).

25. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo L. A. paaiÅ¡kinimų, jis pripažįsta, kad sudavė nenustatytÄ kiekį smÅ«gių Å¡uns pavadžiu nukentėjusiajam G. G., tačiau Å¡iuos savo veiksmus vertina kaip bÅ«tinÄ jÄ gintį, nes nukentėjusysis pylė degųjį skystį ant jo (L. A.), jo tėvo (G. A.) ir jo brolio (V. A.), buvo agresyviai nusiteikęs bei kėlė grėsmę jo Å¡eimai ir artimiesiems. Tačiau nuteistojo iÅ¡keltos versijos, kad nukentėjusysis jį puolė, dėl to jam atsirado bÅ«tinybė gintis, nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys.

26. Kolegija, įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių aplinkybių, kurios patvirtintų nuteistųjų apeliaciniame skunde nurodomÄ faktÄ , jog nuteistasis L. A. jautė realų pavojų tiek savo, tiek savo artimųjų sveikatai ir gynėsi nuo agresyvių G. G. veiksmų ir puolimo. Byloje iÅ¡tirti įrodymai nepatvirtina tokios apeliaciniame skunde iÅ¡sakytos bei iÅ¡dėstytos pozicijos. Apygardos teismas, priimdamas sprendimÄ atmesti nuteistųjų apeliacinį skundÄ , įvertinęs visus byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, sprendžia, kad nėra jokio teisinio pagrindo taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiÄ aplinkybę ir pripažinti, kad L.

A. veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad nuteistieji, ar kartu su jais buvę asmenys bÅ«tų jautę realų, pavojingÄ kėsinimÄ si į jų sveikatÄ BK 28 straipsnio prasme, todėl nė vienam iÅ¡ nuteistųjų, tame tarpe ir L. A., nekilo teisė gintis, panaudojant fizinį smurtÄ prieÅ¡ G. G.. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog buvo kilęs abipusis konfliktas, dėl nuteistųjų vertinimu, ne laiku ir ne vietoje užkurtos kepsninės, konflikto dalyviai iÅ¡ pradžių konfliktavo žodžiu, vėliau perėjo prie fizinio smurto, kuomet pirmasis įžūlius veiksmus atliko bÅ«tent asmuo iÅ¡ nuteistųjų pusės (konflikto iniciatorių) G.

A., kuris nuspyrė koja užkurtÄ kepsninę ir kumščiu kelis kartus sudavė G. G.. Apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad nebuvo nustatytas joks tiesioginis, realus pavojus nuteistiesiems, jų artimiesiems, nuo kurių tiek nuteistajam L. A., o taip pat ir kitiems nuteistiesiems reikėjo gintis. Todėl nėra bÅ«tinų sÄ lygų, jog apelianto L. A. veiksmai įvykio metu galėtų bÅ«tų vertinami kaip bÅ«tinoji gintis. Atkreiptinas dėmesys, kad bÅ«tent nuteistojo L. A. tėvas iniciavo šį konfliktÄ , o apeliantų skunde įvardijamas pavojingas nukentėjusiojo veiksmas – nuteistųjų apliejimas degiuoju skysčiu, iÅ¡ esmės vertinamas, kaip gynybinio pobÅ«džio beviltiÅ¡koje situacijoje.

27. Todėl sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad L. A. gynėsi bei gynė savo tėvÄ nuo konflikto iniciatoriaus G. G., teisėjų kolegijai nėra pagrindo ir tokiÄ apelianto iÅ¡sakytÄ pozicijÄ , teisėjų kolegija vertina, kaip jo gynybinę versijÄ , siekiant paneigti savo kaltę. AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos įrodymų visetÄ , daro neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų bÅ«ti laikomi akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi į nuteistÄ jį L.

A. ir jo aplinkos žmones, todėl nagrinėjamu atveju nenustatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės – bÅ«tinosios ginties, numatytos BK 28 straipsnyje, sÄ lygos. Dėl civiliniu ieÅ¡kiniu priteistos turtinės žalos dydžio 28. Apeliaciniame skunde nuteistieji nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiojo G. G. civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti, kadangi nukentėjusysis teismui nepateikė jokių, turtinę žalÄ patvirtinančių įrodymų, dokumentų.

Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais, teisėjų kolegija taip pat negali sutikti, kadangi jie nėra pagrįsti, todėl tenkinti nuteistųjų skundÄ ir keisti nuosprendį Å¡ioje dalyje, nėra teisinio pagrindo.

29. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali bÅ«ti civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ Å¾ala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Turtinė žala turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo. Turto vertė gali bÅ«ti nustatoma pagal pirkimo - pardavimo sandorių kainÄ , turto sukÅ«rimo (atkÅ«rimo), įsigijimo kaÅ¡tus. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo - pardavimo sandorio sumÄ arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtÄ Ä¯sigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokiÄ nuolaidÄ ), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiÅ¡ko ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainÄ (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo nurodytais duomenimis dėl akinių vertės. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, G. G. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas pilna apimtimi, kadangi jis yra logiÅ¡kas bei pagrįstas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, bÅ«tent dėl G. A. ir L. A. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinę žalÄ , nes įvykusio konflikto metu buvo sudaužyti ir sulaužyti jo (G.

G.) akiniai, kÄ patvirtina daiktų apžiÅ«ros protokolas ir nuotraukos (1 t., b. l. 163-168). Abejoti, patirta turtine žala, nėra pagrindo, ji atitinka protingumo reikalavimus, rinkos kainas. Tačiau, kaip skunde nurodyta, ginčijamas priteistos turtinės žalos dydis, kuris nėra pagrįstas jokiais dokumentais. Skunde teisingai nurodyta, kad nei ikiteisminio tyrimo įstaigai, nei teismui nukentėjusysis G. G. nepateikė naujų akinių pirkimo kvito/čekio, kuris patvirtintų 312,00 Eur iÅ¡laidas už naujus akinius, tačiau kaip nurodyta nuosprendyje, Å¡i kaina yra visiÅ¡kai reali, atitinkanti naujų akinių kainÄ , kuri nėra per didelė, neprotinga.

Todėl nėra pagrindo netikėti G. G. paaiÅ¡kinimu dėl naujų akinių vertės. Daroma iÅ¡vada, kad civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodytÄ galutinę 335,30 Eur sumÄ turtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teismas vertino kaip atitinkančiÄ protingumo kriterijus ir jÄ pagrįstai priteisė solidariai iÅ¡ nuteistųjų G. A. ir L. A., kaip to ir prašė nukentėjusysis.

31. Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma atmesti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo G. G. civilinį ieÅ¡kinį dalyje dėl nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio bei taip pat praÅ¡oma atmesti Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį. IÅ¡ nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio matyti, kad jis neturtinės žalos dydį buvo įvertinęs 3000 Eur sumai, tačiau apylinkės teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais Å¡iÄ sumÄ motyvuotai ir pagrįstai sumažino iki 1000 Eur.

Abejoti priteistos sumos dydžiu neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes ji yra teisinga, atitinkanti proporcingumo bei protingumo reikalavimus. Be to, apeliantai skunde nėra nurodę jokių argumentų, kurie įrodytų, jų vertinimu, neteisingÄ apylinkės teismo sprendimÄ dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo. Kitų proceso dalyvių apeliacinių skundų dėl to nėra. Apygardos teismas Å¡iuos apeliacinio skundo reikalavimus atmeta, kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija, pažymi, kad apeliantų skundas dėl skundžiamo nuosprendžio yra atmetamas, nuteistųjų kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje yra įrodyta, taip pat nagrinėjamu atveju nėra nustatytas bÅ«tinosios ginties faktas, kuris Å¡alintų baudžiamÄ jÄ atsakomybę, todėl atmesti ir Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį, abejoti jame nurodytos žalos dydžiu, nėra pagrindo.

32. IÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

33. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo ir nesudarė pagrindo jomis abejoti, todėl nuteistųjų G. A., L. A. ir V. A. apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. lapkričio 10 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistųjų G. A., V. A. ir L. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Judita Sungailaitė Laima Å eputienė Vaidas Vasiliauskas