2021-02-24 Nr. AB-3936-3-61-3-02621-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-569-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02621-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Ministerija) veikti taip, kaip ji privalo veikti, grąžinti jam Vilniaus apygardos administracinio teismo (toliau – ir VAAT) 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ir Kauno apygardos administracinio teismo (toliau – ir KAAT) 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteistas pinigų sumas ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 16 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad minėtais teismų sprendimais jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau Ministerija nevykdo įsiteisėjusių teismų sprendimų ir neperveda pareiškėjui teismų priteistų sumų. Atsakovas nepagrįstai neįvykdė įstatymais nustatytos prievolės pagal pareiškėjo prašymą pervesti neturtinės žalos atlyginimą į jo nurodytą sąskaitą, nes teismų priteistas sumas pervedė antstolei I. B. pagal jos patvarkymus, o ne pareiškėjui. Ministerija sprendimus turėjo įvykdyti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pareiškėjo prašymo gavimo. Dėl tokių neteisėtų Ministerijos veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, t. y. didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tapo dirglus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ministerijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti.

4. Atsakovas paaiškino, kad Ministerija 2015 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. (1.35;)-7R-8883 pareiškėjui pranešė, kad gautas antstolės I. B. patvarkymas. Taip pat nurodė, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, todėl vykdant šį patvarkymą priteista suma bus pervesta į antstolės depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Ministerijos raštu, pateikė VAAT skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš neteisėtų Ministerijos tarnautojų veiksmų vykdant KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą. VAAT 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5426-281/2016 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir konstatavo, kad Ministerija neįvykdė teismo sprendimo, nes privalėjo vykdyti antstolės patvarkymą, apie šias teismo sprendimo nevykdymo priežastis išsamiai informavo pareiškėją. Pareiškėjas šį VAAT sprendimą apskundė apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), tačiau ir šis teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2079-502/2017 pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą ir minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgiant į tai, kad KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. ir VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimais pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas buvo pervestas į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl Ministerijos atliktų veiksmų, vykdant minėtus teismų sprendimus buvo išspręstas teismų, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėjui lėšas, kurios jau buvo sumokėtos, vykdant privalomus ir teisėtus antstolės patvarkymus.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo A. J. skundo reikalavimą priteisti 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį pareiškėjas kildina iš neteisėtų Ministerijos veiksmų vykdant KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, nutraukė, administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo A. J. skundo reikalavimą priteisti 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį pareiškėjas kildina iš neteisėtų Ministerijos veiksmų vykdant VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, paliko nenagrinėtą, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Ministerijos veiksmų vykdant KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. ir VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimus bei Ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus.

7. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2806-422/2015 pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteisė 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3104-561/2016 pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisė 100 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenimis minėti teismų sprendimai yra įsiteisėję.

8. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, iš LITEKO duomenų nustatė, jog VAAT išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-5426-281/2016 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir 2016 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2017 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2079-502/2017 VAAT 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs nurodytą sprendimą, konstatavo, kad jis priimtas išnagrinėjus analogišką ginčą kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl tų pačių Ministerijos veiksmų (neveikimo) vykdant KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjui priteistas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

9. Teismas nurodė, kad LITEKO duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjas reikalavimus atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, veiksmų (neveikimo) vykdant KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, be kitų reikalavimų, buvo pareiškęs ir administracinėse bylose Nr. I-5692-484/2016, Nr. I-5284-331/2016 bei Nr. I-3353-643/2018, kuriose VAAT 2016 m. balandžio 12 d., 2016 m. liepos 4 d. ir 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimais pareiškėjo skundus atmetė kaip nepagrįstus arba bylą nutraukė. LVAT 2017 m. spalio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1137-602/2017 VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, o kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-189-624/2018 VAAT 2016 m. liepos 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. LVAT 2019 m. sausio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-22-525/2019 VAAT 2018 m. lapkričio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl galimai netinkamo KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo vykdymo, buvo ne kartą teismų išnagrinėtas ir yra įsiteisėję teismų sprendimai. Yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nagrinėjamos administracinės bylos dalis pagal pareiškėjo reikalavimą priteisti 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį pareiškėjas kildina iš neteisėtų Ministerijos veiksmų vykdant KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, nutrauktina. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 104 straipsnio 3 dalis).

10. Teismas iš LITEKO tai pat nustatė, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, veiksmų (neveikimo) vykdant VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, buvo pareiškęs administracinėje byloje Nr. I-2020-561/2018, kurioje VAAT 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šis teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka LVAT. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 105 straipsnio 4 punktu, nagrinėjamos administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo reikalavimą priteisti 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį pareiškėjas kildina iš neteisėtų Ministerijos veiksmų vykdant VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, paliko nenagrinėta.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Ministeriją veikti taip, kaip ji privalo veikti, grąžinti jam VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ir KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteistas pinigų sumas, grindžiama Ministerijos 2019 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (1.34.) 7R-640, kuriuo Ministerija atsisakė jam pervesti KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. ir VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimais priteistas pinigų sumas, kadangi minėtos sumos pervestos į antstolės depozitinę sąskaitą, vadovavosi ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsnio 4 dalimi ir nurodė, kad pasisakys tik dėl administracinių procedūrų pagal pareiškėjo prašymus Ministerijai dėl VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo ir KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo vykdymo teisėtumo.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktais, 2 straipsnio 3 ir 6 dalimis, nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. spalio 7 d. pirmą kartą kreipėsi į Ministeriją su prašymu vykdyti KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, t. y. priteistą žalos atlyginimą pervesti į pareiškėjo banko sąskaitą. Antstolė I. B. tiek pareiškėjui, tiek Ministerijai 2015 m. lapkričio 9 d. išsiuntė patvarkymą Nr. S-2506/1 areštuoti skolininko A. J. turtines teises į grąžintinas pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos neturtinės žalos atlyginimui, 2 000 Eur sumai, nurodant Ministerijai areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Ministerija 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (1.35.)-7R-8883 informavo pareiškėją apie gautą antstolės I. B. patvarkymą. Pažymėjo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, todėl vykdant šį patvarkymą pareiškėjui priteista suma bus pervesta į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo Ministerijos sprendimu, apskundė jį VAAT, tačiau teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-5426-281/2016 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2017 m. spalio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2079-502/2017 minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

13. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimu priteistos žalos išmokėjimo termino eigos pradžia siejama su teismo sprendimo pateikimu Ministerijai. Šiuo atveju pareiškėjo prašymas išmokėti jam neturtinę žalą buvo gautas 2015 m. spalio 9 d. KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. I-2806-422/2015 įsiteisėjo 2015 m. rugsėjo 30 d. Todėl KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2016 m. sausio 10 d. Ministerija per Įstatymo nustatytą terminą KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo į pareiškėjo sąskaitą nepervedė, šiuos savo veiksmus 2015 m. gruodžio 23 d. sprendime Nr. (1.35.) 7R-8883 motyvuodama tuo, kad gavo antstolės 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymą Nr. S-2506/1, kuriuo areštuota visa pareiškėjui teismo sprendimu priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, ir privalo jį vykdyti. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Ministerija ar jos pareigūnai pareiškėjui priteistos 2 000 Eur sumos nepervedę į jo nurodytą sąskaitą, atliko neteisėtus veiksmus.

14. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, akcentavo, kad antstolės I. B. 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkyme aiškiai nurodyta, jog antstolė vykdo Biržų rajono apylinkės teismo 2003 m. kovo 25 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. N2-7-01 dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojos E. Č. naudai. Byloje rašytinių įrodymų, kad antstolės 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymas yra pripažintas neteisėtu ir panaikintas, nėra.

15. Teismas konstatavo, kad Ministerija, vykdydama KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, teisės aktų nepažeidė. Ministerija apie KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo nevykdymo priežastis išsamiai informavo pareiškėją 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (1.35.)7R-8883. Ministerija 2019 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (1.34.) 7R-640 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui pervesti KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteistą pinigų sumą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Ministeriją grąžinti jam KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteistą pinigų sumą atmestinas kaip nepagrįstas.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. liepos 1 d. pirmą kartą kreipėsi į Ministeriją su prašymu vykdyti VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, t. y. priteistą žalos atlyginimą pervesti į pareiškėjo banko sąskaitą. Antstolė I. B. tiek pareiškėjui, tiek Ministerijai, tiek išieškotojai 2016 m. rugpjūčio 11 d. išsiuntė patvarkymą Nr. S-1346/1 areštuoti skolininko A. J. turtines teises į grąžintinas pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos neturtinės žalos atlyginimui, 1 407,96 Eur sumai, nurodant Ministerijai areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Ministerija 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (1.35.)7R-6654 informavo pareiškėją apie gautą antstolės I. B. patvarkymą. Pažymėjo, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims, todėl vykdant šį patvarkymą pareiškėjui priteista 100 Eur suma bus pervesta į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą.

17. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjo prašymas išmokėti jam 100 Eur neturtinę žalą buvo gautas 2016 m. liepos 4 d. VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas Nr. I-3104-561/2016 įsiteisėjo 2016 m. balandžio 27 d. VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2016 m. spalio 5 d. Tačiau Ministerija per Įstatymo nustatytą terminą VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo į pareiškėjo sąskaitą nepervedė, šiuos savo veiksmus 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendime Nr. (1.35.)7R-6654 motyvuodama tuo, kad gavo antstolės 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą Nr. S-1346/1, kuriuo areštuota visa pareiškėjui teismo sprendimu priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, ir privalo jį vykdyti. Iš byloje esančio mokėjimo nurodymo Nr. 24586 matyti, kad Ministerija 2016 m. gruodžio 9 d. pervedė į antstolės I. B. depozitinę sąskaitą pareiškėjui minėtu teismo sprendimu priteistą 100 Eur sumą, pagal antstolės patvarkymą. Byloje rašytinių įrodymų, kad antstolės 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymas yra pripažintas neteisėtu ir panaikintas, nėra.

18. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Ministerija ar jos pareigūnai nepervedę pareiškėjui priteistos 100 Eur sumos į jo nurodytą sąskaitą, atliko neteisėtus veiksmus. Ministerija neįvykdė VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo, nes privalėjo vykdyti antstolės 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą Nr. S-1346/1. Ministerija 2019 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (1.34.) 7R-640 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui pervesti VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu priteistą pinigų sumą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Ministeriją grąžinti jam VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu priteistą pinigų sumą atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas valstybės atsakomybės sąlygas, nenustatęs Ministerijos neteisėtų veiksmų vykdant minėtus sprendimus, atmetė pareiškėjo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ministerija veikė taip, kaip ji privalėjo veikti, neatliko neteisėtų veiksmų vykdant VAAT 2016 m. balandžio 12 d. ir KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimus, todėl Ministerija 2019 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (1.34.) 7R-640 teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui pervesti minėtais teismų sprendimais priteistas pinigų sumas, ir todėl šiuo atveju nėra pagrindo įpareigoti Ministeriją veikti taip, kaip ji privalo veikti, t. y. įpareigoti grąžinti pareiškėjui VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ir KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu priteistas pinigų sumas.

20. Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamu atveju Ministerijos veiksmai pervedant pareiškėjui priteistas sumas antstoliui, kuris įstatymuose nustatyta tvarka atliko išieškojimą pagal ankstesnes pareiškėjo prievoles, negali būti vertinami kaip neteisėti, o pareiškėjas, manydamas, kad antstolio veiksmai vykdymo procese pažeidžia jo teises, gali tokius antstolio veiksmus apskųsti įstatymuose nustatyta tvarka. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad Ministerija neturi įgaliojimų vertinti antstolių veiksmų teisėtumo.

III. 21. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintų principų, neatsižvelgė į LVAT 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos, kuri dėl Ministerijos neveikimo (teismų sprendimais priteistų neturtinės žalos atlyginimo sumų pareiškėjui nepervedimas) pagal CK nuostatas turi būti atlyginama visiškai, skundžiamą sprendimą priėmė nemotyvuotai, išimtinai gindamas Ministerijos, kuri neapskundė antstolės patvarkymų tikslu vykdyti aukštesnę teisinę galią turinčius įsiteisėjusius teismo sprendimus, interesus, taikydamas įstatymus, kurie prieštarauja Konstitucijai, pažeisdamas materialinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad antstolės areštuota 1407,96 Eur suma, tačiau priteistą sumą sudaro 2 000 Eur.

23. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir išvadoms, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Ministerijos veiksmų vykdant teismo sprendimus, kuriais pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas bei Ministerijos įpareigojimo grąžinti jam teismo sprendimais priteistas pinigų sumas.

25. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad Ministerija, vykdydama antstolės patvarkymus, neteisėtai jam KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. ir VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimais priteistas neturtinės žalos atlyginimo sumas pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą, todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 16 000 Eur.

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, bylos dalį pagal pareiškėjo skundo reikalavimą priteisti 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį pareiškėjas kildina iš neteisėtų Ministerijos veiksmų vykdant KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą, nutraukė (ABTĮ 103 str. 2 d.).

27. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, veiksmų (neveikimo) vykdant VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, buvo pareiškęs administracinėje byloje Nr. I-2020-561/2018, kurioje VAAT 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą ir šis teismo sprendimas dar neįsiteisėjo, nes apskųstas apeliacine tvarka LVAT, bylos dalį pagal pareiškėjo reikalavimą priteisti 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį pareiškėjas kildina iš neteisėtų Ministerijos veiksmų vykdant VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, paliko nenagrinėta (ABTĮ 105 str. 4 p.).

28. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Ministerija, vykdydama KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. ir VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimus, teisės aktų nepažeidė ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui pervesti šiais teismų sprendimais priteistas pinigų sumas, skundo reikalavimą įpareigoti Ministeriją grąžinti jam teismo sprendimais priteistas pinigų sumas atmetė.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl Ministerijos neveikimo. Pareiškėjo teigimu, Ministerija neturėjo teisės pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą jam teismų sprendimais priteisto neturtinės žalos atlyginimo, kadangi įsiteisėję teismo sprendimai turėjo būti įvykdyti. Teigia, kad teismo sprendimas nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, neatsižvelgiant į LVAT 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.

30. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į LVAT 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, tačiau pažymėtina, kad šia nutartimi LVAT administracinėje byloje Nr. AS-607-662/2019 išnagrinėjo nagrinėjamos bylos procesinį klausimą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl VAAT 2019 m. liepos 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir Ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus, jam nepašalinus per teismo nurodytą terminą nustatytų skundo trūkumu laikytas nepaduotu. LVAT pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir VAAT 2019 m. liepos 30 d. nutartį panaikino bei pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. VAAT 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi įvykdė LVAT 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir pareiškėjo skundą priėmė, atsakovu į bylą įtraukdamas Ministeriją.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju pagal teismo išsamiai išanalizuotus LITEKO duomenis skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu egzistavo ABTĮ 103 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bylos dalies nutraukimo (pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, dėl galimai netinkamo KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo vykdymo, buvo ne kartą teismų išnagrinėtas ir yra įsiteisėję teismų sprendimai) ir ABTĮ 105 straipsnio 4 punkte įtvirtintas bylos dalies palikimo nenagrinėta (pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kildinamą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, veiksmų (neveikimo) vykdant VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, buvo pareiškęs administracinėje byloje Nr. I-2020-561/2018, kurioje VAAT 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą; šis teismo sprendimas neįsiteisėjęs, nes apskųstas apeliacine tvarka LVAT)) pagrindai.

33. Pagal ABTĮ 103 straipsnio 2 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

34. Pagal ABTĮ 105 straipsnio 4 punktą teismas skundą palieka nenagrinėtą, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

35. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš LITEKO duomenų nustatyta, kad LVAT 2020 m. birželio 17 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. A-836-525/2020 pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl VAAT 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2020-561/2018 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuria pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir VAAT 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą. Atitinkamai, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria bylos dalis pagal pareiškėjo reikalavimą priteisti 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį pareiškėjas kildina iš neteisėtų Ministerijos veiksmų vykdant VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, palikta nenagrinėta, keistina, pripažįstant, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja ABTĮ 103 straipsnio 2 punkte nurodytas pagrindas nutraukti šią bylos dalį.

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad Ministerija neturėjo teisės pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą jam įsiteisėjusiais teismo sprendimais priteisto neturtinės žalos atlyginimo.

37. CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šių reikmenų sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 739 straipsnyje yra nustatytos lėšų rūšys, iš kurių išieškojimas negalimas, tarp jų – sumos, kurios priklauso skolininkui kaip valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, laidojimo pašalpa ar išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai.

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas teisės aktų nuostatas, pažymi, kad nagrinėjamu atveju Ministerija, gavusi antstolės I. B. 2015 m. lapkričio 9 d. patvarkymą Nr. S-2506/1 (2 000 Eur sumai) ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. patvarkymą Nr. S-1346/1 (1 407,96 Eur sumai) areštuoti pareiškėjui priklausančias lėšas ir nurodymą pervesti šias lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą, šiuos antstolės reikalavimus privalo vykdyti. Ministerija antstolės patvarkymus įvykdė ir 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. (1.35.)7R-8883 ir 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. (1.35.)7R-6654 informavo apie tai pareiškėją. Nurodytus Ministerijos veiksmus įvertinus CPK 585 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste, Ministerija veikė taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad antstolės patvarkymais areštuota pareiškėjo turtinė teisė į grąžintinas pinigines lėšas, skirtas iš valstybės priteistos žalos atlyginimui išmokėti, išieškojimą į minėtas lėšas nukreipė antstolė, kurios patvarkymų teisėtumas ir pagrįstumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės patvarkymais, turi teisę kreiptis su skundu į bendrosios kompetencijos teismą.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Ministerija, vykdydama įsiteisėjusius KAAT 2015 m. rugsėjo 15 d. ir VAAT 2016 m. balandžio 12 d. sprendimus, teisės aktų nepažeidė, t. y. pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl ko nėra pagrindo įpareigoti Ministerija grąžinti pareiškėjui minėtais sprendimais priteistas pinigų sumas. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu ir vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, kurie yra pakankami teisingam sprendimui priimti, sprendime išdėstė nuoseklius ir išsamius motyvus.

41. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimas keistinas, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teisme nustatytą bylos dalies nutraukimo teisinį pagrindą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti.

Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo A. J. skundo reikalavimą priteisti 16 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą, nutraukti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius