0a97c9d5-abe4-4392-a3de-d902a8a84ff3 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-520-428/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02188-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 17 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Jolanta Medvedevienė, sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

L. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos įstaiga), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 2). PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu panaÅ¡iai nurodė, kad bausmę atliko PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje drausmės grupėje 4 patalpoje nuo 2016-08-20 iki 2016-12-20, 7 kameroje nuo 2018-07-25 iki 2018-11-25, 6 kameroje nuo 2019-05-28 iki 2019-07-20.

Kamerose teko kalėti dar su 8 nuteistaisiais, nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. PlotÄ mažino kameroje buvęs sanitarinis mazgas. Kameroje nebuvo radijo taÅ¡ko bei stalo valgymui. PareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , dvasines kančias. Atsakovės atstovė atsiliepime į skundÄ (b. l. 9–15) nurodė, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . PraÅ¡o teismo taikyti senaties terminÄ . Taip pat nurodė, jog dėl dalies analogiÅ¡kų reikalavimų (2 bÅ«rio 7 gyvenamosios patalpos, ginčo laikotarpis nuo 2017-06-07 iki 2019-05-20) yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-7729-422/2019, todėl dėl minėtų aplinkybių turėtų bÅ«ti Å¡ioje byloje nenagrinėjamas skundas.

Atsiliepime nurodė, jog pareiÅ¡kėjas nebuvo laikomas kamerų tipo patalpose. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas drausmės grupėje, pareiÅ¡kėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas patalpose. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ patalpų aprÅ«pinimÄ inventoriumi. Stalas patalpoje yra. Pirmojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose radijo taÅ¡kai įrengti, nuteistųjų sugadinti taÅ¡kai iÅ¡ karto tvarkomi arba keičiami naujais. Skundų dėl radijo taÅ¡kų gedimo ar stalo trÅ«kumo negauta. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o neturtinės žalos, kuriÄ kildina iÅ¡ neteisėtų PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos veiksmų, atliekant laisvės atėmimo bausmę drausmės grupėje laikotarpyje nuo 2016-08-20 iki 2016-12-20, nuo 2018-07-25 iki 2018-11-25, nuo 2019-05-28 iki 2019-07-20. Atsakovė 2019-10-23 pažymoje Nr. 61-4359 (b. l.

19) pažymėjo, jog drausmės grupėje pareiškėjas buvo laikotarpiu nuo 2016-09-16 iki 2017-04-16, nuo 2018-07-20 iki 2018-11-20 ir nuo 2019-05-23 iki 2019-07-20. Pareiškėjas jokių prieštaravimų dėl atsakovės atstovės pateiktų duomenų nepateikė, todėl teismas vadovausis atsakovės pažymoje nurodytais duomenimis dėl pareiškėjo buvimo laikotarpio drausmės grupėje. Atsakovės atstovė prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį. Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normos.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistÄ teisę pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ ir Å¡ių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintÄ trejų metų senaties terminÄ . Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo Å¡alies reikalavimu.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų nuo pat jo apgyvendinimo Pataisos įstaigoje pradžios (2015-08-28), nes turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais Å¡iuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sÄ lygų į įstaigos administracijÄ , tačiau į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik 2019-10-03 (b. l. 3).

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja. Atsakovė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl už laikotarpį nuo 2016-09-16 iki 2016-10-02 yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog dėl pažeistų teisių jis patyrė nepatogumų, psichologinių kančių, emocinę depresijÄ . Teismas pažymi, kad jei pareiÅ¡kėjas jautė iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti.

PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismÄ ar teisinės pagalbos. Akcentuotina, jog, gavęs atsakovės atsiliepimÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį, ir su juo susipažinęs, pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui praÅ¡ymo dėl praleisto ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindÄ kitaip vertinti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ .

Å ioms aplinkybėmis, atsakovės atstovo praÅ¡ymas tenkintinas, skunde nurodytam laikotarpiui nuo 2016-09-16 iki 2016-10-02 taikytina trejų metų ieÅ¡kinio senatis ir pareiÅ¡kėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTÄ® 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiÅ¡kėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su Å¡iuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos. Sprendžiant dėl skundo reikalavimų pagrįstumo yra reikÅ¡mingos ir analizuotinos pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygos drausmės grupėje nuo 2016-10-03.

Atsakovė teigia, jog dėl dalies analogiškų reikalavimų (2 būrio 7 gyvenamosios patalpos, ginčo laikotarpis nuo 2017-06-07 iki 2019-05-20) yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-7729-422/2019, todėl dėl minėtų aplinkybių turėtų būti šioje byloje nenagrinėjamas skundas. Tačiau iš administracinės bylos Nr. I1-235-422/2020 priimto 2020-02-27 sprendimo matyti, jog jis priimtas dėl kitų pareiškėjo aplinkybių ir joje nebuvo vertinamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo buvimu drausmės grupėje bei kitomis nurodytomis šiame skunde aplinkybėmis (radijo taško ir stalo nebuvimu).

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minėtų sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalÄ . Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad Pataisos įstaiga arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Teismas pažymi, kad sprendžiant Pataisos įstaigos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu), 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui.

Taisyklių 111 punkte nėra reglamentuota vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma drausmės grupės patalpose, tačiau teismo vertinimu, pagal savo pobūdį drausmės grupės patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, todėl, vadovaujantis įstatymo analogija, tokių patalpų vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto norma turėtų būti 3,6 kv. m. Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas. Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Bylos duomenimis nustatyta (b. l. 18–21), jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu 2 būrio (drausmės grupėje) patalpose buvo nuo 2016-10-03 iki 2017-01-16 4 brigadoje (plotas – 30,80 kv. m, 9 miegamosios vietos, faktinis nuteistųjų skaičius – 8, vienam asmeniui teko 3,42 kv. m (faktiškai 3,85 kv.

m) ploto), nuo 2018-07-20 iki 2018-11-20 7 brigadoje (plotas – 30,65 kv. m, 9 miegamosios vietos, faktinis nuteistųjų skaičius – 7, vienam asmeniui teko 3,40 kv. m (faktiškai 4,38 kv.

m) ploto), nuo 2019-05-23 iki 2019-07-20 6 brigadoje (plotas – 20,48 kv. m, 6 miegamosios vietos, faktinis nuteistųjų skaičius – 6, vienam asmeniui teko 3,41 kv. m ploto). Pareiškėjas skunde nurodė, jog buvo laikomas kameroje su 8 nuteistaisiais, tačiau nenurodė kuriuo tiksliai laikotarpiu, nenurodė asmenų vardų, pavardžių, nedetalizavo kurioje patalpoje buvo su 8 nuteistaisiais. Teismo posėdžio metu nurodė, jog 4 kameroje buvo 9 miegamosios vietos 2016 m. pradžioje, tačiau pareiškėjas minėtoje patalpoje buvo nuo 2016-09-16 iki 2017-01-16 ir tiksliai nenurodė, kuriuo laikotarpiu gyveno 9 asmenys.

Posėdžio metu nurodė, jog 6 kameroje buvo 6 nuteistieji, tokius skaičius nurodė ir atsakovės atstovė. Taip pat teigia, jog 7 kameroje buvo 9 asmenys, tačiau taipogi savo argumentų nepagrindžia jokiais įrodymais. Pareiškėjas teismui nepateikė tikslių duomenų apie kartu su juo kamerose (4 ir 7) buvusių asmenų skaičių, kurių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis (pvz., nenurodė kartu kalėjusių asmenų vardų ir pavardžių, nepaaiškino, kiek lovų buvo konkrečiose kamerose bei ar visiems nuteistiesiems buvo įrengtos miegamosios vietos ir pan.).

Å ių abstrakčių pareiÅ¡kėjo teiginių negalima laikyti pakankamais tam, kad bÅ«tų paneigti atsakovės atstovo į bylÄ pateikti oficialÅ«s raÅ¡ytiniai duomenys apie patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, plotÄ bei jose buvusį faktinį nuteistųjų skaičių ginčo laikotarpiu. Todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais atsakovės duomenimis. Dėl to darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės 2 bÅ«rio 4 ir 7 patalpose buvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto gyvenamosiose patalpose ginčo laikotarpiu.

Tačiau konstatuotina, jog laikotarpiu nuo 2019-05-23 iki 2019-07-20 (apie 2 mėnesius) nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto 6 patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus.

Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ nurodytu laikotarpiu ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams. Kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016-10-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Pareiškėjas teigia, jog patalpose nebuvo stalo ir radijo taško. Teismo posėdžio metu nurodė, jog stalo nebuvo tik 4 kameroje apie dvi savaites, vėliau jis buvo atneštas. Pabrėžė, jog stalai buvo per maži. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 13.10. papunktyje numatyta, jog gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema.

Atsakovė pateikė teismui duomenis (b. l. 20–21, 36–46, 49–54), jog radijo taÅ¡kai patalpose yra įrengti bei nurodė, jog sugadinti radijo taÅ¡kai nedelsiant tvarkomi arba keičiami. Skundų dėl radijo taÅ¡kų neveikimo Pataisos įstaiga negavo. Tačiau duomenų apie tai, ar radijo taÅ¡kas ginčo laikotarpiu veikė, byloje nebuvo pateikta. Byloje nėra ir duomenų, jog pareiÅ¡kėjas dėl minėto pažeidimo bÅ«tų kreipęsis į administracijÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl negalėjimo pasinaudoti radijo taÅ¡kais yra abstraktaus pobÅ«džio, neindividualizuoti.

Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų apimtį, Å¡iuo atveju negali pripažinti pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Normos), 10.2 punkte nustatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo patalpose įrengiamas stalas. Dėl pareiÅ¡kėjo skundo dalies, kuria pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildino iÅ¡ stalo nebuvimo iki Normų įsigaliojimo, t. y. nuo 2017-01-01 iki 2017-01-16, pažymėtina, kad Å¡iuo laikotarpiu galiojusiuose teisės aktuose nebuvo nustatytas reikalavimas laisvės atėmimo bausmę vykdančių pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose įrengti stalÄ .

Laikotarpiu nuo 2016-10-03 iki 2016-12-31 Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017-01-01), numatė, jog kameroje turi bÅ«ti stalas. Pateiktose atsakovės nuotraukose (b. l. 43–44, 53) matyti, jog patalpose yra pritvirtinti prie grindų stalai. Teisės aktai nenumato kokio dydžio turi bÅ«ti įrengiami stalai. Taip pat pabrėžtina, jog pareiÅ¡kėjas dėl stalo nebuvimo į administracijÄ nesikreipė.

Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai kaip nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s atmestini. PareiÅ¡kėjas apie sveikatos sutrikimus duomenų į bylÄ nepateikęs. Atsakovas pateiktoje pažymoje (b. l.

22) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas į psichologus nesikreipė, duomenų apie sveikatos sutrikimus nepateikta. Teismo nuomone, byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Neužtikrinant pareiÅ¡kėjo teisės į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamÄ jį plotÄ laikotarpiu nuo 2019-05-23 iki 2019-07-20 gyvenant pareiÅ¡kėjui drausmės grupės 2 bÅ«rio 6 brigadoje (apie 2 mėnesius teko vienam nuteistajam 3,41 kv. m gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpoje, trÅ«ko 0,19 kv. m ploto) bei nenustačius kitų pažeidimų, konstatuotina, jog jis patyrė neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinį nepatogumÄ , papildomÄ diskomfortÄ , gyvenimo kokybės pablogėjimÄ . Tokie pažeidimai sudarė realias prielaidas patirti pareiÅ¡kėjui neigiamus iÅ¡gyvenimus, objektyviai galėjo sukelti jo nurodomas dvasines kančias, kurių intensyvumas virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytos pažeidimo trukmės ir pažeidimo pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms proporcinga priteistina iÅ¡ atsakovės suma yra 200 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. L. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti A. L. (gim. (duomenys neskelbtini) ) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 200 Eur (du Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė