0a977a7077ba11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-213/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00085-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-3), kurį patikslino (b. l. 27-29), kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus (toliau – NŽT Utenos skyrius), 1 175 Lt turtinės ir 50 000 Lt neturtinės žalos, kurią patyrė dėl NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimą.

Pagrįsdamas savo reikalavimus, pareiškėjas nurodė, kad Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 55362-40-11296 jam atkurtos nuosavybės teisės į 4,00 ha žemės Utenos r., (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise kartu su K. B., iš viso atkurta nuosavybės teisė į 8 ha žemės sklypą. Minėtą žemės sklypą 2001 m. inžinierius R. B. pažymėjo riboženkliais vietoje bei parengė sklypo ribų nustatymo brėžinį, pagal kurį žemės sklypas 2001 m. rugsėjo 14 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Sklypo riboženkliai išliko nejudinti iki šiol. Nuo 2004 m. jis deklaravo žemės sklypą Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl paramos gavimo, agentūros specialistai, ne kartą atlikę patikrinimus, jokių pažeidimų nenustatė. Paaiškino, kad NŽT Utenos skyriaus vyr. specialistas R. K. 2010 m. spalio 6 d. Administracinio teisės pažeidimo (toliau – ir ATP) protokole Nr. (3.1)-23-3 nurodė, jog A. S. B. savarankiškai užėmė M. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir tai laikytina savavališku žemės užėmimu. Pareiškėjas Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu buvo nubaustas 1 000 Lt bauda, kurią antstolė išieškojo iš jo gaunamų pajamų, nors nei apie administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, nei apie teismo nutarimo priėmimą jis nieko nežinojo. Būtent dėl šių neteisėtų NŽT Utenos skyriaus pareigūno R. K. veiksmų surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam priklausantis žemės sklypas niekada nesiribojo su M. R. priklausančia žeme, į jam priklausančią žemę 2009 metais M. R. neteisėtai įbraižytas žemės sklypas, kai jo žemės sklypas pažymėtas dar 2001 metais. Dėl šių neteisėtų NŽT Utenos skyriaus pareigūnų veiksmų jis patyrė 1 175 Lt turtinę žalą, kurią sudaro 1 000 Lt bauda bei 175 Lt administravimo išlaidos antstolei. Pinigai išskaičiuoti iš jo gaunamų pajamų pagal antstolės patvarkymą. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jis patyrė neturtinę žalą, vertinamą 50 000 Lt, kuri pasireiškė sveikatos pablogėjimu, be to, jis jaučia didelį pažeminimą, nes yra vadinamas „žemių užėmėju“. Remdamasis nurodytais argumentais, pareiškėjas prašė patenkinti jo skundą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT Utenos skyriaus, atsiliepimu (b. l. 42-47) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, jog pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad nieko nežinojo apie ATP protokolo surašymą. Priešingai pareiškėjo teiginiams, ATP protokolo surašymo metu A. S. B. dalyvavo, tačiau atsisakė teikti paaiškinimą bei pasirašyti protokole, apie tai yra pažymėta. Neatitinka tikrovės ir pareiškėjo teiginiai, kad jam nebuvo žinoma apie M. R. formuojamą žemės sklypą, kadangi M. R. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys dokumentai patvirtina, jog tiek pareiškėjas, tiek jo brolis K. B. buvo kviečiami dalyvauti žemės sklypo ribų derinime.

Nurodė, kad pareiškėjas nėra nuginčijęs nei vieno administracinio akto – nei sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. R., nei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, nors apie šiuos aktus pareiškėjui buvo žinoma. Todėl minėti administraciniai aktai yra galiojantys ir privalomi. Pagal M. R. pareiškimą, tuometiniame NŽT Utenos rajono žemėtvarkos skyriuje buvo sudaryta komisija, kuri konstatavo faktą, kad pareiškėjas ir jo brolis yra nukrypę nuo jiems pagal abrisą vietovėje paženklinto sklypo ribų, jie natūroje naudojasi didesniu žemės sklypu, užimdami M.

R. žemės sklypą. Už šį pažeidimą pareiškėjui buvo surašytas ATP protokolas ir jis nubaustas Utenos rajono apylinkės teismo nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalį už savavališką privačios žemės užėmimą. Nustatant pažeidimą, dalyvavo tiek pareiškėjas, tiek ir jo brolis K. B., tačiau jie atsisakė duoti paaiškinimus, susipažinti su teisėmis ir pareigomis, taip pat atsisakė pasirašyti ATP protokole. Pareiškėjas dėl administracinės bylos nagrinėjimo buvo kviečiamas į Utenos rajono apylinkės teismą, tačiau bylos nagrinėjime jis nedalyvavo, atsisakė imti šaukimą į teismo posėdį, vilkino bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas, teigdamas, kad buvo pažeistos jo teisės į nuosavybę, turėjo galimybę teisme apginti jo neva pažeistas teises, tačiau to nepadarė, o teismas priėmė nutarimą, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus. Šis nutarimas yra įsiteisėjęs, todėl jis yra privalomas. Atstovas pažymėjo, jog nepagrįstas pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinės 1 175 Lt žalos atlyginimą ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nes reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjamu atveju turtiniai nuostoliai, kuriuos patyrė pareiškėjas, atsirado ne dėl NŽT Utenos skyriaus veiksmų, o dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų, už kuriuos Utenos rajono apylinkės teismas paskyrė jam administracinę nuobaudą.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, CK 6.250 straipsnį.

Teismas aptarė byloje nustatytas aplinkybes, pagal kurias pareiškėjui Utenos apskrities viršininko administracijos 2001 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. 55362-40-11296 atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko D. B. nuosavybės teisėmis valdytą Utenos rajono (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą – 4 ha žemės, grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise su bendrasavininku K. B., abiems po 3,80 ha žemės ir 0,20 ha miško, iš viso 7,60 ha žemės ir 0,40 miško. Žemės sklypą (kadastrinis Nr. 8201/0010:36) pareiškėjui ir jo broliui K.

B. 2001 m. gegužės 30 d. vietovėje paženklino ir ribas parodė UAB „Panevėžio hidroprojektas“ inžinierius R. B.. Su paženklinto žemės sklypo ribomis pareiškėjas ir K. B. sutiko, pasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akte bei žemės sklypo ribų nustatymo brėžinyje (abrise). Iš šio brėžinio matyti, kad šiaurinė ir vakarinė žemės sklypo ribos ribojasi su valstybinio fondo žeme. Utenos apskrities viršininko administracijos 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 13-28213 atkurtos nuosavybės teisės M.

R. į buvusio savininko P. G. nuosavybės teisėmis valdytą Utenos rajono (duomenys neskelbtini) žemę, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,36 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Utenos rajone, šis sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir įbraižytas kadastro žemėlapyje. Apie M. R. žemės sklypo ženklinimą pareiškėjui ir K. B. pranešta raštu. Pareiškėjas ir K. B. 2009 metais tuomečiam Utenos rajono Žemėtvarkos skyriui pareiškė pretenzijas dėl neva neteisėtai suformuoto žemės sklypo M.

R.. Komisija, sudaryta dėl A. S. B. ir K. B. prašymo „Dėl žemės sklypo“, apžiūrėjusi jiems priklausančio žemės sklypo ribas vietoje, nustatė, kad A. S. ir K. B. sklypo riboženkliai neatitinka 2001 m. gegužės 30 d. R. B. parengto ribų nustatymo brėžinio (abriso), t. y. A. S. ir K. B. naudojasi ne tik jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, bet be juridinio pagrindo naudoja M. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir dalį žemės sklypo, suprojektuoto S. D.. Todėl B. pasiūlyta atsistatyti riboženklius pagal 2001 m. gegužės 30 d. parengtą žemės sklypo Nr. 8201/0010:36 ribų nustatymo brėžinį ir atlikti kadastrinius matavimus (b. l. 54-55).

Neišsprendus kilusių netikslumų, pareiškėjui 2010 m. spalio 6 d. surašytas ATP protokolas Nr. (3.1)-23-3 (b. l. 22-23) pagal ATPK 45 straipsnio 1 dalį (savavališkas privačios žemės užėmimas), kuriame pareiškėjas duoti paaiškinimą ir pasirašyti atsisakė. Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m sausio 11 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.2-34-455/2011pareiškėją pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje, bei paskyrė 1 000 Lt baudą. Pareiškėjas minėto nutarimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui neskundė, dokumentas yra įsiteisėjęs. Nutarimas vykdymui buvo perduotas antstolei A.

M., kuri 2011 m. kovo 9 d. priėmė patvarkymą Nr. SD-2424 „Vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl piniginių lėšų išieškojimo“ bei išsiuntė šį dokumentą VSDFV Utenos skyriui vykdyti. Antstolė 2011 m. spalio 13 d. grąžino vykdomąjį dokumentą Utenos rajono apylinkės teismui kaip pilnai įvykdytą.

Teismo vertinimu, ankščiau nurodyti rašytiniai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjui ir jo broliui priklausančio naudojamo žemės sklypo ribos neatitinka UAB „Panevėžio hidroprojetas“ inžinieriaus R. B. 2001 m. gegužės 30 d. parengtame žemės sklypo ribų nustatymo brėžinyje nurodytų ribų, todėl pareiškėjui buvo surašytas ATP protokolas dėl savavališko privačios žemės užėmimo ir už šį pažeidimą jam paskirta administracinė nuobauda. Utenos rajono apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo pareiškėjui paskirta 1 000 Lt bauda, pareiškėjo nebuvo apskųstas, jis yra įsiteisėjęs, laikytinas teisėtu bei pagrįstu, todėl teismas jo nekvestionuoja. Būtent šie įrodymai patvirtina, kad pats pareiškėjas, savavališkai užimdamas svetimo sklypo dalį ir ją naudodamas, elgiasi neteisėtai, už šį pažeidimą jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, todėl atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad NŽT Utenos žemėtvarkos skyriaus specialistas R. K. surašytame ATP protokole nurodė tikrovės neatitinkančius faktus ir dėl to jis patyrė žalą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti NŽT Utenos skyriaus neteisėti veiksmai ar neveikimas, pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas A. S. B. apeliaciniu skundu (b. l. 104-108) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti (duomenys neskelbtini) 8 ha sklypo ribų nustatymo brėžinį negaliojančiu, nustatyti, kad NŽT Utenos skyriaus vyr. specialistas R. K. ATP protokole pateikti atitinkami teiginiai („A. S. B. savarankiškai užėmė M. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą...“, „ ...savavališkas žemių užėmimas“) neatitinka tikrovės, nustatyti, kad pareiškėjas nėra savavališkai užėmęs M. R. sklypo, priteisti jam iš atsakovo 1 175 turinę žalą ir 50 000 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėjas mano, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir taikė bei aiškino procesines teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas. Nurodo, kad NŽT Utenos skyrius nuo sklypo pažymėjimo riboženkliais iki šiol nėra pareiškęs, kad riboženkliai yra perstatyti ar kitaip pažeisti ir neatitinka reikalavimų. Apie sklypo ribas liudija gretimo sklypo savininkė M.. 2001 m. inžinierius R. B. parengė ribų nustatymo brėžinį, kurį pateikė NŽT Utenos skyriui. Pareiškėjui kopija nebuvo pateikta. Minėtas brėžinys yra klaidingas, nes brėžinys skirtas dėl (duomenys neskelbtini)esančio sklypo, pareiškėjo sklypas yra (duomenys neskelbtini), taip pat pagal minėtame brėžinyje esančias sklypo ribas nėra gaunamas 8 ha dydžio žemės sklypas, nors parašyta, kad brėžinys dėl 8 ha. Pareiškėjas turi visus nuosavybės dokumentus dėl 8 ha. Paaiškina, kad NŽT Utenos skyrius yra nustatęs, kad pagal brėžinyje nustatytus duomenis nėra 8 ha, todėl buvo pateikęs pasiūlymą vienas sklypo ribas praplėsti, užimti dalį gretimo sklypo, t. y. nesivadovauti minėtu brėžiniu. Su minėto gretimo žemės sklypo savininku pareiškėjas yra suderinęs ribas ir nėra galimybių užimti gretimo sklypo. Atsižvelgiant į išdėstytus faktus, kad (duomenys neskelbtini) 8 ha sklypo ribų nustatymo brėžinys dėl pareiškėjo 8 ha žemės sklypo yra neteisingas, prašo teismo pripažinti (duomenys neskelbtini) 8 ha sklypo ribų nustatymo brėžinį negaliojančiu, t. y. minėtame brėžinyje pateiktais duomenimis negalima nustatyti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) esančio 8 ha sklypo ribų.

Pareiškėjas išdėsto teiginius, kurie, jo manymu, ATP protokole yra melagingi ir prašo teismo Utenos žemėtvarkos skyriaus vyr. specialisto R. K. Protokole pateiktus teiginius, kad „A. S. B. savarankiškai užėmė M. R. nuosavybės teise priklausanti žemės sklypą“ ir „..savavališkas žemės užėmimas“ pripažinti melagingais, t. y. neatitinkančiais tikrovės. Pareiškėjas paaiškina, kad teiginys, jog jis „savarankiškai užėmė M. R. nuosavybės teise priklausanti žemės sklypą“ nesuprantamas, nes pareiškėjas nėra atlikęs jokių veiksmų, t. y. 2001 m.

žemės sklypą suformavo ir riboženklius pastatė UAB „Panevėžio hidroprojektas“ inžinierius R. B. ir kai M. R. 2009 m. balandžio 20 d. buvo išduoti žemės sklypo nuosavybės dokumentai ir vėliau nebuvo atlikti pareiškėjo ar kitų suinteresuotų asmenų jokie veiksmai. Minėtas specialistas nepateikė, kokiais faktais ar dokumentais remiasi apie pareiškėjo „užėmimą“ M. R. nuosavybės teise priklausanti žemės sklypą. Atkreipia dėmesį, kad M. R. žemės sklypas nebuvo suformuotas ir pažymėtas riboženkliais pagal teisės aktų reikalavimus.

Sprendime pateikta informacija apie pareiškėjo žinojimą apie M. R. formuojamą žemės sklypą yra neteisinga, nes pareiškėjas, kai tik sužinojo apie M. R. žemės sklypą, parašė Utenos žemėtvarkos skyriui. Protokole teigiama, kad pažeidimo faktą patvirtina liudytojai E. Ž. UAB „Geomastas“ darbuotoja ir R. K., Utenos žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė, tačiau minėtų specialistų paaiškinimuose nėra pateikta informacija ar duomenų, kad pareiškėjas, turėdamas nuosavybės dokumentus dėl 8 ha sklypo, dirba didesnį sklypą negu 8 ha.

Minėtų liudytojų paaiškinimuose kalbama tik apie trukdymą įtvirtinti riboženklį dėl M. R. sklypo. Pareiškėjas specialistams paaiškino teisės aktus dėl žemės naudojimo ir žymėjimo ir nurodė, kad reikia atlikti matavimus dėl pareiškėjo sklypo, o ne bandyti įtvirtinti riboženklį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1 punktą, žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, tačiau bandant įtvirtinti riboženklį nedalyvavo sklypo savininkė M.

R. ar įgaliotas atstovas, todėl minėtų specialistų veiksmai buvo neteisėti, nes viešojo administravimo subjektų veiklai taikomas principas „viskas, kas nėra leista, yra draudžiama“. Pareiškėjas pamatęs, kad nevykdomi sklypo matavimai, o atliekami teisės aktams prieštaraujantys veiksmai (riboženklio įtvirtinimas nedalyvaujant sklypo savininkei M. R.), kuriuos vykdė specialistai, nenorėdamas dalyvauti neteisėtoje veikloje pasišalino.

Pažymi, kad esant ginčui dėl sklypo ribų, vadovaujamasi CK 4.36 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią, jeigu nė vienas iš asmenų, kurie ginčijasi, nesugeba to įrodyti, turi būti ginamas valdymas to asmens, kuris daiktą pradėjo valdyti ankščiausiai. Pareiškėjas valdo sklypą nuo 2001 m., todėl prašo teismo nustatyti, kad pareiškėjas nėra savavališkai užėmęs M. R. sklypo. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo išdėto tokius pat argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog pareiškėjas anksčiau nebuvo padaręs administracinių teisės pažeidimų, be to, jam negalima jaudintis, nes po atliktos širdies operacijos yra suteikta II invalidumo grupė, jis nuolat vartoja vaistus ir po to, kai buvo pripažinta, jog jis neteisėtai užėmė žemę, gydėsi ligoninėje.

NŽT Utenos skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 155-161) prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Sutinka ir palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, atsiliepime išdėsto tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus veiksmų, dėl kurių jam buvo neteisėtai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir skirta administracinė nuobauda. Dėl atsakovo veiksmų patirtą turtinę žalą A. S. B. vertina 1 175 Lt, o neturtinę – 50 000 Lt.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis). Tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas atsakovo neteisėtus veiksmus kildina iš administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, t. y. skirtos administracinės nuobaudos ir jos priverstinio vykdymo pasėkoje kilusių pasekmių. Nustatyta, kad A. S. B. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus pareigūnas 2010 m. spalio 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (3.1)–23–3, kuriame nurodė, jog A. S. B. savavališkai užėmė M. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. 8201/0010:77, esantį (duomenys neskelbtini), Utenos rajone. Jame pastatė šiltnamį, suarė apie 10 arų pievos, likusį plotą nušienavo. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnį. Padaryta veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnio 1 dalį. Utenos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2001 m. sausio 11 d. nutarime konstatavo, jog A. S. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 straipsnyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio litų baudą. Nutarimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime, remdamasis bylos medžiaga, išsamiai aptarė bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad bylos rašytiniai dokumentai patvirtina, jog pareiškėjui ir jo broliui priklausančio naudojamo žemės sklypo ribos neatitinka UAB „Panevėžio hidprojektas“ inžinieriaus R. B. 2001-05-30 parengtame žemės sklypo ribų nustatymo brėžinyje nurodytų ribų.

Taigi viena iš anksčiau minėtų sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai. Bylos medžiaga rodo (Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.2–34–495/2011), kad A. S. B. atžvilgiu teisėtai ir pagrįstai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus neteisėti veiksmai ... >. Tai reiškia, jog pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų (šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus) neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad (duomenys neskelbtini), Utenos rajone, 8 ha žemės sklypo ribų nustatymo brėžinys yra neteisingas, todėl prašo minėtą brėžinį pripažinti negaliojančiu bei nustatyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos žemėtvarkos skyriaus vyr. specialisto R. K. ATP protokole pateikti atitinkami teiginiai („A. S. B. savarankiškai užėmė M. R. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą...“, „ ...savavališkas žemių užėmimas“) neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog brėžinio pripažinimas negaliojančiu ir administracinio teisės pažeidimo protokole fiksuotų teiginių (pareikšto kaltinimo esmės) nagrinėjimas nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, vertino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2012 liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. S. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Skirgailė Žalimienė