2022-06-29 Nr. AB-17736-4-52-3-00173-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3180-822/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00173-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant užsieniečiui O. K. S.,

vertėjaujant Nomedai Gritėnaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsieniečio O. K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal užsieniečio O. K. S. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Užsienietis O. K. S. (toliau – ir Užsienietis) pateikė skundą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 22S6925 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietis nurodė, kad Sprendimas motyvuotas tuo, jog Užsienietis nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Užsienietis akcentuoja, kad jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta alternatyvi sulaikymui priemonė.

3. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė Užsieniečio skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs prieglobsčio prašymą, priėmė sprendimą Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikti, tačiau minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs. Atsiliepime nurodoma, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje – ne per pasienio kontrolės punktą, t. y. pažeisdamas migracijos taisykles, be jokių asmens dokumentų, o prieglobsčio pasiprašė vėliau, kai jau buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Užsienietis su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jo tapatybę, prieš neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tikėtina, siekdamas apsunkinti asmens identifikavimą ir grąžinimą. Užsienietis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu nebendradarbiavo su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų valstybės tarnautojais ir įstaigų darbuotojais, siekiant nustatyti jo tapatybę ir pilietybę, originalių asmens dokumentų nepateikė. Užsienietis neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nesistengė atskleisti tikrų ir pagrįstų atvykimo į Lietuvos Respubliką motyvų. Atsakovo vertinimu, Užsieniečio atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės, kadangi Užsienietis nėra sulaikytas. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

II. 5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu Užsieniečio skundo netenkino.

6. Teismas pažymėjo, kad Užsienietis gyvena moduliniame namelyje, patalpos nėra rakinamos, jis turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į saugią jam šalį. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos Užsieniečio teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Teismo vertinimu, vien Užsieniečio skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad jo teisės yra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo Užsieniečiui netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad Užsieniečiui Sprendimu taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė.

7. Teismas taip pat nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdamas jokių asmens tapatybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jo atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus Užsieniečiui prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į Užsieniečio atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes.

8. Skunde nurodyti teiginiai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidęs migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, kaip nurodė teismas, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietis nepateikė.

III. 9. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį – sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą ir (arba) netaikyti judėjimo apribojimų.

10. Užsienietis nurodo, kad apgyvendinimo termino pratęsimas suvaržant judėjimo laisvę prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui. Užsieniečio vertinimu, apgyvendinimo termino pratęsimas yra neproporcinga sankcija, o judėjimo laisvės apribojimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje yra tapatus sulaikymui ir pažeidžia esmines žmogaus teises. Pareiškėjas vertina, kad, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra pažeidžiamos jo teisės susijusios su sveikatos priežiūra – Užsienietis neturi galimybės kreiptis į pasirinktą gydytoją, nepagrįstai ribojama jo teisė į buitinį aprūpinimą – neturi judėjimo laisvės ir galimybės įsigyti reikiamų buities prekių; norėtų susirasti darbą ir tokiu būdu išspręsti užimtumo problemą bei pagerinti materialinį aprūpinimą, tačiau skirtas laisvės ribojimas varžo Užsieniečio esmines žmogaus teises.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui, gali Užsieniečiui skirti švelnesnę sankciją. Užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų. Be to, Užsienietis jau ilgą laiką laikomas laisvės apribojimo sąlygomis, jo teisės į laisvę pažeidžiamos, taikoma apribojimo priemonė taikant judėjimo apribojimus nesiskiria nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo įkalinimo įstaigose.

12. Užsienietis akcentuoja, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Įstatymo 112 straipsnis numato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

13. Užsienietis pažymi, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, todėl teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti apgyvendinimo pratęsimo be teisės laisvai judėti.

14. Užsieniečio prašymas sutrumpinti apgyvendinimo terminą ir netaikyti judėjimo ribojimų atitinka Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Migracijos departamento ir Užsieniečio interesus naudotis asmens laisvėmis, sprendimo vykdymui užtikrinti pakanka trumpesnio termino netaikant judėjimo apribojimų.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo administracinę bylą nutraukti arba skundą atmesti.

16. Paaiškina, kad 2022 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 22S88112, kuriuo nusprendė pakeisti Sprendimo 2 punktą ir pareiškėją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo dalies, kuria apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

18. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimu Užsieniečio skundo netenkino.

19. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sutrumpinti Užsieniečio apgyvendinimo terminą arba netaikyti jam judėjimo laisvės apribojimų.

20. Migracijos departamentas 2022 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 22S88112, kuriuo pakeitė Sprendimo 2 punktą ir apgyvendino Užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje, suteikiant jam teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

21. Užsienietis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 28 d. posėdžio metu pareiškė, kad atsisako apeliacinio skundo ir prašo nutraukti procesą pagal apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinio skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų proceso dalyvių, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas neapskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo.

23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ginčijamo Sprendimo dalis dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo yra pakeista, Užsienietis atsisako apeliacinio skundo, apeliacinio proceso nutraukimo pasekmės jam išaiškintos ir suprantamos, nemato priežasčių, dėl kurių Užsieniečio apeliacinio skundo atsisakymas negalėtų būti priimtas, o apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje – nutrauktas, Užsieniečio apeliacinio skundo atsisakymą priima ir apeliacinį procesą nutraukia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Priimti užsieniečio O. K. S. apeliacinio skundo atsisakymą.

Nutraukti apeliacinį procesą pagal užsieniečio O. K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gegužės 5 d. sprendimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vilija Mikuckienė

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė