2022-12-29 Nr. BB-7576-1-01-1-09977-2019-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-5825/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09977-2019-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Albino Antanaičio, spręsdama nuteistojo A. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Nuteistojo A. J. gynėjas advokatas L. Žalnieriūnas kasaciniame skunde prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Priešingu atveju, pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį, ir pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis

prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei pašalinti A. J. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). A. J. už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimo bausmę. Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 30 d. nutartį ir A. J. padarytą nusikaltimą iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Pripažinti A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, A. J. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimo bausmę. Priešingu atveju, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, A. J. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimo bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti.

Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminius BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 4 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimus, kurie lėmė netinkamą BK 260 straipsnio 2 dalies pritaikymą. Gynybos vertinimu, byloje išnaudotos visos galimybės nustatyti, kokiu amfetamino dalies kiekiu A. J. neteisėtai disponavo vartojimo, o kokiu - pardavimo tikslu. Tai, vadovaujantis in dubio pro reo principu, sudaro pagrindą nuteistojo padarytą nusikaltimą perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį. Teismai kvalifikuodami nuteistojo veiką pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nenustatė kvalifikuojančio sudėties požymio - didelio kiekio (didesnio nei 20 g), todėl inkriminuoti šio požymio nuteistajam negalėjo.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad A. J. sužalojo M. M., tačiau išvadą, jog nuteistojo veika (BK 138 straipsnio 1 dalis) neatitinka būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, teismai padarė vertindami netinkamas aplinkybes. Teismai nepagrįstai nepripažino A. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes nuteistasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino sužalojęs M. M. ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, tą patvirtina savanoriškas padarytos žalos atlyginimas.

Tuo tarpu A. J. nesutikimas su veikos kvalifikavimu yra susijęs su teisiniu vertinimu ir neužkerta kelio minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui. Teismas nepagrįstai A. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažino tai, kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apsvaigimo nuo alkoholio įtaką nusikaltimo padarymui teismas nustatė remdamasis išimtinai paties A. J. parodymais, tačiau pažymi, kad BPK įtariamojo ar kaltinamojo prisipažinimo nelaiko prima facie įrodymu, šiuo atveju patvirtinančiu jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių apsvaigimo nuo alkoholio įtaką A. J. nusikaltimo padarymui, todėl atsakomybę sunkinanti aplinkybė turi būti pašalinta. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BK 55 straipsnio reikalavimus, A. J. už nesunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė arešto bausmę, nors jis yra teisiamas pirmą kartą ir sankcijoje numatyta alternatyvi laisvės apribojimo bausmė, kuri ir turi būti paskirta arba dar labiau sutrumpintas paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, jame teigiama, kad teismai neatliko išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, įrodymų vertinimas turi esminių trūkumų, išsami ir visapusiška visų įrodymų vertinimo analizė nebuvo atlikta, teismo priimtas nuosprendis, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, neatitinka faktinių aplinkybių. Taigi, skundas grindžiamas nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu. Kasaciniame skunde įvardytų BPK straipsnių pažeidimai grindžiami vien subjektyvia kasatoriaus nuomone dėl įrodymų bei aplinkybių vertinimo netinkamumo ir teismų išvadų neteisingumo, o tokie teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais esminius BPK pažeidimus. Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas taip pat siejamas su teismų atliktu bylos įrodymų ir aplinkybių, sprendžiant A. J. kaltės klausimą, neteisingu vertinimu.

Skundo teiginiais, kuriais ginčijama teismų išvada dėl būtinosios ginties situacijos nebuvimo, taip pat tik kvestionuojamos nustatytos faktinės aplinkybės. Kasatorius deklaratyviai teigia, kad teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių nuteistojo versiją, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą A. J. nusikalstamas veikas kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikų faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Nors kasatorius, skunde ginčydamas bausmės A. J. paskyrimą, nurodė įvairias BK bendrosios dalies nuostatas, tačiau siekdamas švelnesnės bausmės nuteistajam teisiniais argumentais šių nuostatų pažeidimo nepagrindė ir neatskleidė galimo baudžiamojo įstatymo netinkamo pritaikymo. Dėl analogiškų nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, baudžiamojo įstatymo taikymu ir bausmės A. J. paskyrimu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamų teismų sprendimų vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Albinas Antanaitis

Rima Ažubalytė