0a92bcdb-b00f-42ff-9209-7af85556acb2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                                           Administracinė byla Nr. I-3798-171/2015                                              Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02392-2014-6   Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1., 15.2.3.2., 24, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjai Ž.

V., vertėjai Ingridai KisieliÅ«tei vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Ž. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, kuriai atstovauja Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja Ž. V. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–2), kurį vėliau patikslino (b. l. 90–92), ir praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, kuriai atstovauja Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba), priteisti 1 050 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėja teigia, kad dėl neteisėtų policijos pareigÅ«nų veiksmų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1350/2012 priteisė jai iÅ¡ Lietuvos valstybės 350 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ji su 2012-09-05 praÅ¡ymu iÅ¡mokėti           350 Lt kreipėsi į Teisingumo ministerijÄ , tačiau Å¡i atsisakė vykdyti teismo sprendimÄ ir              350 Lt pervedė į antstolio D. B. depozitinę sÄ skaitÄ .

Su 2012-11-13 skundu pareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ dėl minėtų Teisingumo ministerijos veiksmų pripažinimo neteisėtais, tačiau skundas buvo atmestas. Buvo pateiktas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2013-12-19 nutartimi apeliacinį skundÄ atmetė. Tuomet 2013-12-30 kreipėsi į TarnybÄ su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ peticijai dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-19 nutarties Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – EŽTT) parengti.

Å iame praÅ¡yme prašė skirti advokatÄ , kuris turi patirties raÅ¡yti EŽTT skundus. PareiÅ¡kėja siekė apginti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas asmens teises.Nurodo, kad Tarnyba 2014-01-03 sprendimu Nr. (1.7)S-6 suteikė pareiÅ¡kėjai antrinę teisinę pagalbÄ ir atstovauti paskyrė advokatÄ J. L.. 2014-02-26 pareiÅ¡kėja gavo advokato paruoÅ¡tÄ 2014-02-25 pareiÅ¡kimÄ Europos Žmogaus Teisių Teismui. Advokatas į klausimus, kodėl pareiÅ¡kimas parengtas laisva forma, neužpildytas formuliaras, nėra konkrečiai nurodyti turtinės ir neturtinės žalos dydžiai, paaiÅ¡kino, kad taip turi bÅ«ti, kad tokia yra forma ir tvarka.

Be to, advokatas pareiÅ¡kėjai pateikė pareiÅ¡kimÄ be savo paraÅ¡o ir jos vardu užpildytÄ vokÄ ir atsisakė pasiraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ . PareiÅ¡kėja 2014-02-27 kreipėsi į TarnybÄ su praÅ¡ymu paskirti kitÄ advokatÄ ir įvertinti advokato J. L. veiksmus bei jo paruoÅ¡tÄ pareiÅ¡kimÄ . Tarnyba 2014-03-25 sprendimu Nr. (1.7) APS-33 nustatė, kad advokato parengtas pareiÅ¡kimas EŽTT neatitinka formos reikalavimų, ant voko paraÅ¡ytas neteisingas EŽTT adresas, rekomendavo advokatui susipažinti su pareiÅ¡kimo formuliaro pildymo atmintine, tačiau 2014-03-25 sprendimu Tarnyba atsisakė advokatÄ J.

L. pakeisti kitu advokatu, todėl pažeidė jos teises ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos įstatymo (toliau – VGTPÄ®) 18 straipsnio 8 punktÄ .PareiÅ¡kėja su 2014-06-23 praÅ¡ymu vėl kreipėsi į TarnybÄ paskirti advokatÄ dėl dar vienos peticijos EŽTT dėl Vilniaus apygardos teismo 2014-02-12 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1S-114-626/2014, kuria buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ , parengimo. Tačiau Tarnyba             2014-06-30 sprendimu Nr. (1.7)S-2261 atsisakė skirti advokatÄ .

PareiÅ¡kėja akcentuoja, kad Å¡iame sprendime paraÅ¡ytas melas, t. y. nurodyta, kad 2012-01-06 sprendimu Nr. (1.7)-S-45-12 jai kasaciniam skundui paruoÅ¡ti buvo paskirtas advokatas P. V. ir suteikta mokama (50 procentų) valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tarnyba 2013-12-30 iÅ¡siuntė pareiÅ¡kėjai praneÅ¡imÄ sumokėti 120 Lt už advokato P. V. darbÄ . Minėtam praneÅ¡imui grįžus neįteiktam, Tarnyba neva vėl pakartotinai 2014-04-10 persiuntė jai praneÅ¡imÄ , kurį „Greitasis kurjeris“ neva įteikė.

Dėl to, kad pareiÅ¡kėja iki Å¡iol nėra sumokėjusi 120 Lt į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ , Tarnyba atsisakė suteikti jai antrinę teisinę pagalbÄ pagal pareiÅ¡kėjos 2014-06-23 praÅ¡ymÄ skirti advokatÄ dar vienai peticijai EŽTT parengti. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėja prašė skundÄ tenkinti, taip pat pateikė raÅ¡tu iÅ¡dėstytus paaiÅ¡kinimus.Atsakovė ir atsakovės atstovė atsiliepime į skundÄ su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 26–31, atsiliepimas į patikslintÄ skundÄ b. l. 116–119).

PaaiÅ¡kino, kad Tarnyba 2014-01-03 sprendimu Nr. (1.7.) S-6 (pagal 2013-12-30 praÅ¡ymÄ Nr. (1.7.)-ATP-4302-13) suteikė antrinę teisinę pagalbÄ pareiÅ¡kėjai rengiant peticijÄ EŽTT dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų asmens teisių pažeidimo. Teikti antrinę teisinę pagalbÄ paskirtas advokatas J. L.. 2014-02-27 Tarnyboje gautas pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas Nr. (1.7.) APP-24 pakeisti advokatÄ J. L.. Tarnyba 2014-03-25 sprendimu Nr. (1.7.) APS-33 atsisakė pakeisti advokatÄ ir nurodė, kad vien aplinkybė, jog nebuvo tenkintas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas pakeisti advokatÄ , savaime nereiÅ¡kia, kad jos teisės buvo pažeistos.

PaaiÅ¡kino, kad advokatas, susisiekus su juo telefonu, paaiÅ¡kino, jog priėmus Tarnybos sprendimÄ Nr. (1.7.) APS-33 advokatas skambino pareiÅ¡kėjai ir prašė atneÅ¡ti dokumentus (kuriuos ji iÅ¡ advokato yra atsiėmusi), kad bÅ«tų galima pataisyti peticijÄ , tačiau pareiÅ¡kėja advokatui minėtų dokumentų nepateikė. Nagrinėjamu atveju advokatas J. L. neatsisako teikti antrinės teisinės pagalbos ir pataisyti peticijÄ , tačiau pareiÅ¡kėjai į jį daugiau nesikreipiant ir nepateikiant dokumentų jis tokios galimybės neturi.PareiÅ¡kėja nurodė, kad prašė TarnybÄ paskirti advokatÄ , kuris turėtų patirties rengiant peticijas EŽTT.

Tarnyba nekaupia duomenų, kurie advokatai, pasirašę antrinės teisinės pagalbos teikimo sutartis su Tarnyba, teikdami privačias teisines paslaugas yra sukaupę patirtį rengiant peticijas EŽTT. Advokatas J. L. Tarnybos sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbÄ pagrindu buvo rengęs peticijas EŽTT iki antrinės teisinės pagalbos pareiÅ¡kėjai suteikimo Tarnybos 2014-01-03 sprendimu Nr. (1.7.) S-6. Taigi, pareiÅ¡kėjai pagal Tarnybos galimybes buvo parinktas advokatas, jau turėjęs patirties rengiant ir teikiant peticijas EŽTT.PareiÅ¡kėja skunde nurodė, kad advokatas J.

L. kategoriÅ¡kai atsisako dalyvauti bylos EŽTT nagrinėjime. Tarnybos sprendimu Nr. (1.7.) S-6 antrinė teisinė pagalba jai suteikta tik rengiant peticijÄ EŽTT, t. y. į teikti antrinę teisinę pagalbÄ paskirto advokato J. L. įgaliojimus neįeina atstovavimas pareiÅ¡kėjos interesams bylÄ nagrinėjant EŽTT. Tai reiÅ¡kia, kad advokatas (jei peticija bÅ«tų priimta) neturi nei teisės, nei pareigos atstovauti pareiÅ¡kėjos interesams EŽTT.Pažymi, kad pagal VGTPÄ® 2 straipsnio 1 dalį antrinė teisinė pagalba apima dokumentų rengimÄ , gynybÄ ir atstovavimÄ bylose, įskaitant vykdymo procesÄ , atstovavimÄ iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokiÄ tvarkÄ nustato įstatymai ar teismo sprendimas.

VGTPÄ® 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gynyba ir atstovavimas bylose – tai įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (iÅ¡skyrus arbitraÅ¾Ä ) ir administracinėse bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikcijÄ ar kompetencijÄ spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu jose nėra teikiama teisinė pagalba.Pagal EŽTT reglamento 11 skyriuje nustatytas taisykles (toliau – Reglamento taisyklės) padavusio pareiÅ¡kimÄ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu ar savo iniciatyva kolegijos pirmininkas gali suteikti pareiÅ¡kėjui nemokamÄ teisinę pagalbÄ nuo valstybės atsakovės raÅ¡ytinių pastabų dėl peticijos priimtinumo gavimo momento arba nuo momento, kai pasibaigia jų pateikimo terminai.

Tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad EŽTT nesuteikia pareiÅ¡kėjams galimybės pasinaudoti teisine pagalba rengiant pareiÅ¡kimÄ EŽTT, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kimų EŽTT rengimas įeina į antrinės teisinės pagalbos sÄ vokÄ , apibrėžtÄ VGTPÄ® 2 straipsnio 3 dalyje, tačiau antrinės teisinės pagalbos turinys neapima pareiÅ¡kėjų interesų EŽTT atstovavimo, kadangi teisinę pagalbÄ minėtu atveju suteikia EŽTT Reglamento taisyklių 11 skyriuje nurodyta tvarka.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintų Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 28 punkte nustatyta, kad advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbÄ , užmokestis mokamas tik už pareiÅ¡kimų EŽTT parengimÄ .Tarnyba nesutinka su pareiÅ¡kėjos nuomone, kad Tarnyba nurodinėja advokatams, kÄ daryti, kokias iÅ¡vadas raÅ¡yti.

Be aplinkybių, nurodytų Tarnybos 2014-03-25 sprendime Nr. (1.7.) APS-33, Tarnyba papildomai akcentuoja, kad nei galiojantys teisės aktai, nei su advokatais, teikiančiais antrinę teisinę pagalbÄ , sudarytos sutartys nesuteikia Tarnybai teisės nurodinėti, liepti, kaip parengti konkretų dokumentÄ , kokias aplinkybes į jį įtraukti ir pan.PareiÅ¡kėja skunde mini, kad kenkimÄ jos interesams taip pat patvirtina 2013-11-07 praÅ¡ymas Nr. (1.7.)-APP-141-13. Tarnyba nurodo, kad minėtÄ praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėja pateikė gavusi Tarnybos 2013-10-29 raÅ¡tÄ Nr. (1.7.)-SD-5351-13, kuriuo Tarnyba kreipėsi į advokatę N. Ž. praÅ¡ydama, iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ Nr. (1.7.)-ATP-3512-13, pateikti iÅ¡vadÄ , ar nėra antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų.

Ä® pareiÅ¡kėjos 2013-11-07 praÅ¡ymÄ Nr. (1.7.)-APP-141-13 buvo atsakyta 2013-11-11 raÅ¡tu Nr. (1.7.)-SD-5539-13. Tarnyba raÅ¡te pabrėžė, kad vien ta aplinkybė, jog advokatė pagal ankstesnius pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymus yra pateikusi iÅ¡vadas, nurodančias antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindus, savaime nesudaro prielaidų ir pagrįstų kliūčių pavesti advokatei N. Ž. iÅ¡vados pagal praÅ¡ymÄ Nr. (1.7.)-ATP-3512-13 teikimÄ . Vis dėlto, atsižvelgusi į tai, kad pareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė nepasitikėjimÄ advokate N. Ž., Tarnyba nusprendė paskirti kitÄ advokatÄ teikti iÅ¡vadÄ pagal praÅ¡ymÄ Nr. (1.7.)-ATP-3512-13.

Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme Nr. (1.7.)-APP-141-13 yra dėstoma jos asmeninė nuomonė, kuri jokiais faktiniais duomenimis ar įrodymais nepatvirtina, jog paskyrus advokatę N. Ž. buvo pažeistos pareiÅ¡kėjos teisės.PareiÅ¡kėja taip pat nurodė, kad kenkimÄ jos interesams patvirtina 2013-11-22 praÅ¡ymas              Nr. (1.7.)-GD-2321-13. PareiÅ¡kėja skundėsi, kad jos neteisėtai praÅ¡oma pateikti dokumentų kopijas. PareiÅ¡kėja taip pat prašė praneÅ¡ti, kad dėl iÅ¡vados pateikimo pagal praÅ¡ymÄ Nr. (1.7)-ATP-3719-13 yra kreiptasi į advokatÄ A.

K. (A. K.). Tarnyba nustatė, kad praÅ¡ymÄ Nr. (1.7.)-GD-2321-13 pareiÅ¡kėja pateikė gavusi Tarnybos 2013-11-1 raÅ¡tÄ Nr. (1.7.)-SD-5566-13, kuriame buvo praÅ¡oma pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-26 nutarties, antstolio D. B. 2013-02-20 patvarkymo kopijas. Ä® minėtÄ praÅ¡ymÄ Tarnyba atsakė 2013-11-27 raÅ¡tu Nr. (1.7.)-SD-5844-13, kuriame pabrėžė, jog VGTPÄ® 18 straipsnio 1 dalyje pareigÄ pateikti dokumentus, pagrindžiančius siekiamÄ reikÅ¡ti reikalavimÄ , turi pareiÅ¡kėjai.

Tarnyba taip pat nurodė, kad klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo bus sprendžiamas gavus praÅ¡omus dokumentus. Nagrinėjamu atveju Tarnybai nėra aiÅ¡ku, kokius pažeidimus patvirtina pareiÅ¡kėjos 2013-11-22 praÅ¡ymas Nr. (1.7.)-GD-2321-13, kadangi Tarnyba, praÅ¡ydama pateikti dokumentus, reikalingus praÅ¡ymui nagrinėti, vadovavosi VGTPÄ® įtvirtintu teisiniu reguliavimu.PareiÅ¡kėja taip pat žalÄ kildina iÅ¡ Tarnybos 2013-12-30 praneÅ¡imo Nr. (4.37.)-2LPA-188-13. Tarnyba 2012-01-06 sprendimu Nr. (1.7.)-S-45-12 suteikė pareiÅ¡kėjai antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2011-11-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 2SA-58-467/2011 apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Teikti antrinę teisinę pagalbÄ paskirtas advokatas P. V.. 2012-01-06 sprendimo Nr. (1.7.)-S-45-12 teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-2847-437/2012, kurioje teismas atmetė pareiÅ¡kėjos skundÄ , bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. A525-340/2013, kurioje teismas atmetė pareiÅ¡kėjos apeliacinį skundÄ .Pažymėjo, kad pagal Taisyklių 5 punktÄ advokatams, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbÄ , užmokestis mokamas pagal Taisyklėse nustatytus dydžius už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ vienoje bylos stadijoje arba už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ atskiruose procesiniuose veiksmuose, jeigu Å¡ie procesiniai veiksmai nurodyti Taisyklėse.

Taisyklėse nustatytų koeficientų pagrindu yra imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga        (toliau – MMA), galiojusi sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbÄ priėmimo dienÄ . Nagrinėjamu atveju Tarnyba vadovavosi 2007-12-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“, kuriuo nuo 2008-01-01 nustatyta 800,00 Lt minimali mėnesinė alga. Vadovaujantis Taisyklių 23.5.1 papunkčiu už kasacinio skundo parengimÄ mokama 0,3 MMA (jeigu advokatas sugaiÅ¡tų iki 6 valandų).

Pagal advokato P. V., kuris teikia antrinę teisinę pagalbÄ prireikus, Tarnybai 2012-05-23 pateiktÄ praÅ¡ymÄ Nr. (4.9.)-AD-3996-12, advokatas teikdamas antrinę teisinę pagalbÄ pagal 2012-01-06 sprendimÄ Nr. (1.7.)-S-45-12 2012-02-01 rengė kasacinį skundÄ ir tam sugaiÅ¡o 4 valandas. Tai reiÅ¡kia, kad advokatui P. V. už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ pareiÅ¡kėjai pagal 2012-01-06 sprendimÄ Nr. (1.7.)-S-45-12 buvo iÅ¡mokėta 240,00 Lt (0,3 x 800,00 Lt). Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjai buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, suma, kuriÄ ji turi sumokėti, yra 120,00 Lt (240,00 Lt : 2).

Tarnyba pabrėžia, kad aplinkybės, kad kasacinis skundas nebuvo priimtas ar tai, jog pareiÅ¡kėja nesutinka sumokėti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų ar galimai neturi tam pakankamai lėšų, savaime nereiÅ¡kia, jog praÅ¡ymas jas apmokėti yra neteisėtas ar nepagrįstas. PareiÅ¡kėja nepagrindė savo reikalavimo panaikinti 2013-12-30 praneÅ¡imÄ Nr. (4.37.)-2LPA-188-13 jokiais pagrįstais argumentais ar motyvais. Pagal VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 11 punktÄ antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiÅ¡kėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų arba jų dalies.

PareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡siųstas 2013-12-30 praneÅ¡imas Nr. (4.37.)-2LPA-188-13, kad antrinės teisinės pagalbos jai teikimo (pagal 2012-01-06 sprendimÄ Nr. (1.7.)-S-45-12) iÅ¡laidos iÅ¡ viso sudaro 240,00 Lt, tačiau kadangi pareiÅ¡kėjai buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, Tarnyba praneÅ¡ime pažymėjo, jog pareiÅ¡kėja turi sumokėti 120,00 Lt (240,00 Lt : 2). Minėtam praneÅ¡imui grįžus neįteiktam, Tarnyba 2014-04-10 raÅ¡tu Nr. (1.38.) SD-1843 pakartotinai persiuntė pareiÅ¡kėjai praneÅ¡imÄ Nr. (4.37.)-2LPA-188-13 ir informavo apie jos pareigÄ sumokėti 120,00 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. 2014-04-24 UAB „Greitasis kurjeris“ pateikė Tarnybai laiÅ¡ko pareiÅ¡kėjai įteikimo praneÅ¡imÄ Nr. (1.38.) GD-910.

PareiÅ¡kėja buvo informuota, jog antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas ji turi sumokėti per 30 dienų nuo Tarnybos praneÅ¡imo gavimo dienos. Anksčiau nurodytų aplinkybių kontekste nustačius, kad iki ginčijamo sprendimo priėmimo dienos pareiÅ¡kėja nebuvo sumokėjusi 120,00 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , Tarnybos 2014-06-30 sprendimu Nr. (1.7.) S-2261 buvo atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbÄ (pagal 2014-06-23 praÅ¡ymÄ Nr. (1.7.) ATP-2293) VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto pagrindu.

PareiÅ¡kėjos nuomone, kenkimÄ jos interesams patvirtina ir Tarnybos 2006-01-12 sprendimas Nr. 539, kuriuo jos sutuoktiniui buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbÄ . Tarnybai nėra aiÅ¡ku, kuo nagrinėjamu atveju nurodytas sprendimas yra susijęs su pareiÅ¡kėjos reikalavimu atlyginti žalÄ , taip pat kokiu bÅ«du ir pagrindais minėto dokumento priėmimas sukėlė jai žalÄ . Akcentuoja, kad vien aplinkybė, jog asmens netenkina valstybės institucijos sprendimas, nereiÅ¡kia, jog jis yra neteisėtas ar nepagrįstas.

Pažymi ir tai, kad žalos reikalavimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaida, t. y. neturtinė žala turi bÅ«ti patirta realiai, o ne numanoma ir galėjusi atsirasti. PareiÅ¡kėja nepagrindė esant civilinės atsakomybės sÄ lygos ir dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindų priteisti žalos atlyginimÄ . Akcentuotina, kad jos teiginiai apie diskriminavimÄ , pažeidžiamas teises, trukdymÄ EŽTT nagrinėti jos bylÄ bei taip sukeltÄ Å¾alÄ , nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis ar įrodymais.

Tai, kad pareiÅ¡kėjos netenkina Tarnybos sprendimai ir veiksmai, per se nereiÅ¡kia, jog Tarnyba pažeidė teisės aktų nuostatas ar pareiÅ¡kėjos teises.Teismo posėdyje atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovas nedalyvavo. Atsakovės atstovei apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 149). Skundas atmestinas.                          Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja 2013-12-30 kreipėsi į TarnybÄ su praÅ¡ymu suteikti antrinę teisinę pagalbÄ peticijai EŽTT parengti (b. l. 14–15) dėl LVAT              2013-12-19 nutarties (b. l. 37–46).

Tarnyba 2014-01-03 sprendimu Nr. (1.7)S-6 suteikė pareiÅ¡kėjai antrinę teisinę pagalbÄ ir jai atstovauti paskyrė advokatÄ J. L. (b. l. 48–50). Advokatas 2014-02-25 paruošė pareiÅ¡kimÄ EŽTT (b. l. 53–59). 2014-02-24 pareiÅ¡kėja kreipėsi į advokatÄ J. L. praÅ¡ydama įtraukti tam tikrus faktus ir duomenis ruoÅ¡iant peticijÄ Ä¯ EŽTT (b. l. 52). 2014-02-27 ji kreipėsi į TarnybÄ su praÅ¡ymu paskirti kitÄ advokatÄ ir įvertinti advokato J. L. veiksmus bei jo paruoÅ¡to pareiÅ¡kimo formÄ ir turinį (b. l. 51).

Tarnyba 2014-03-25 sprendime Nr. (1.7) APS-33 konstatavo, kad advokato J. L. parengtas pareiÅ¡kimas EŽTT nevisiÅ¡kai atitinka formos reikalavimus, kurie taikomi nuo 2014-01-01, ir rekomendavo advokatui susipažinti su pareiÅ¡kimo formuliaro pildymo atmintine, tačiau kartu sprendimu Tarnyba atsisakė advokatÄ J. L. pakeisti kitu advokatu (b. l. 62–68). PareiÅ¡kėja 2014-06-23 vėl kreipėsi į TarnybÄ praÅ¡ydama paskirti advokatÄ dėl dar vienos peticijos EŽTT (b. l. 121–125). Tarnyba 2014-06-30 sprendimu Nr. (1.7)S-2261 atsisakė skirti advokatÄ , nes pareiÅ¡kėja nebuvo sumokėjusi 120 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų kitoje byloje (b. l. 138–139).

PareiÅ¡kėjai praneÅ¡imai apie 120 Lt skolÄ siųsti du kartus: 2013-12-30 (b. l. 142) ir 2014-04-10 (b. l. 143), paskutinis praneÅ¡imas įteiktas asmeniÅ¡kai (b. l. 144).Ginčo dalykas – Tarnybos 2014-03-25 sprendimo Nr. (1.7) APS-33 ir 2014-06-30 sprendimo Nr. (1.7)S-2261 teisėtumas ir pagrįstumas ir iÅ¡ to kylantis turtinės bei neturtinės žalos atlyginimas. Dėl advokato, teikiančio valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , pakeitimo VGTPÄ® 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai, inter alia, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiÅ¡kumo bei draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (VGTPÄ® 3 str. 2 ir 4 p.).

Remiantis VGTPÄ® 2 straipsnio 1 dalimi, antrinė teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesÄ , atstovavimas iÅ¡ankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokiÄ tvarkÄ nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, Å¡i teisinė pagalba apima bylinėjimosi iÅ¡laidų bylose, iÅ¡nagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių iÅ¡laidų ir su baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Gynyba ir atstovavimas bylose – įstatymų reglamentuojami procesiniai veiksmai ginant įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar atstovaujamojo teises ir interesus baudžiamosiose, civilinėse (iÅ¡skyrus arbitraÅ¾Ä ) ir administracinėse bylose, taip pat tarptautinėse teisminėse institucijose, kurių jurisdikcijÄ ar kompetencijÄ spręsti dėl Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių asmenų teisių pažeidimų yra pripažinusi Lietuvos Respublika, jeigu jose nėra teikiama teisinė pagalba (VGTPÄ® 2 str. 4 d.).

VGTPÄ® 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sÄ lygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbÄ , tačiau teisė gauti antrinę teisinę pagalbÄ nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. JÄ suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiÅ«ra ir tik tokiÄ , kokiÄ ji yra pajėgi garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybiÅ¡kÄ , efektyviÄ ir ekonomiÅ¡kai pagrįstÄ teisinę pagalbÄ , ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba bÅ«tiniausia.

Net ir esant formalioms sÄ lygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų bÅ«ti teikiama, VGTPÄ® nustato tam tikrus apribojimus (LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, LVAT 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1082/2011).VGTPÄ® 18 straipsnio 8 dalyje, inter alia, nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbÄ teikiantis advokatas gali bÅ«ti pakeistas pareiÅ¡kėjo arba paties advokato motyvuotu raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbÄ teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje.

LVAT aiÅ¡kindamas ankstesnės VGTPÄ® redakcijos (2009 m. balandžio 16 d. įstatymo redakcija Nr. XI-223) identiÅ¡kÄ nuostatÄ , nustatytÄ VGTPÄ® 18 straipsnio 7 dalyje (nuo 2014-01-01 18 straipsnio 8 dalyje), nurodė, kad lingvistinis minėtos teisės normos aiÅ¡kinimas leidžia identifikuoti du atskirus advokato pakeitimo kitu advokatu pagrindus: pirma, kai nustatomas interesų konfliktas, ir, antra, kai nustatomos kitos aplinkybės, t. y. aplinkybės, nesusijusios su interesų konfliktu. Teismas pažymi, kad VGTPÄ® nereglamentuoja interesų konflikto, iÅ¡kilusio tarp antrinę teisinę pagalbÄ teikiančio advokato ir asmens, kuriam ji teikiama, sÄ vokos, neatskleidžia jos turinio.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Atstovavimas, kaip civilinės teisės institutas, yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 2.135 straipsnyje, apibrėžiant interesų konfliktÄ , nurodoma, kad jeigu atstovas, pažeisdamas suteiktas teises, sudaro atstovaujamojo interesams prieÅ¡taraujantį sandorį, toks sandoris atstovaujamojo reikalavimu gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu trečiasis asmuo apie tokį interesų konfliktÄ Å¾inojo ar turėjo žinoti (1 d.), ir kad asmuo tuo pat metu negali bÅ«ti abiejų sandorio Å¡alių atstovu, tačiau Å¡i nuostata netaikoma vykdant prievoles, taip pat kai abi sandorio Å¡alys aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ , kad atstovas veiktų dėl jų abiejų interesų (2 d.).

AnalogiÅ¡ka interesų konflikto samprata atsispindi ir advokato teisinę veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymo 5 straipsnio 5 punkte įtvirtinta, kad advokato veikla turi bÅ«ti grindžiama lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principu, o 39 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inter alia, nustatyta, kad advokatas privalo laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų. Lietuvos advokatų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2005 m. spalio 27 d.

įsakymu Nr. 1R-345, 3 straipsnyje atskleistas interesų konflikto vengimo principo turinys, įtvirtinant, kad advokatas negali konsultuoti, atstovauti, ginti ar veikti dviejų ar daugiau klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu tų klientų interesai yra prieÅ¡ingi (3.1 p.). Nurodoma, kad jeigu atstovaujant klientams kyla interesų konfliktas ar pavojus, kad bus pažeistas konfidencialumas ar advokato nepriklausomumas, advokatas turi nustoti veikti tų klientų vardu (3.2 p.). LVAT iÅ¡aiÅ¡kino, kad, VGTPÄ® 18 straipsnio 7 dalies taikymo aspektu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba gali pakeisti antrinę teisinę pagalbÄ teikiantį advokatÄ kitu advokatu, jeigu objektyviai nustatoma tokia situacija (interesų konfliktas), kai antrinę teisinę pagalbÄ teikti paskirtas advokatas konsultuoja, atstovauja, gina ar veikia asmens, kuriam antrinė teisinė pagalba teikiama, ir kito (ar kitų) klientų vardu tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, jeigu Å¡ių atstovaujamųjų asmenų interesai yra prieÅ¡ingi.

LVAT taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad pagal VGTPÄ® 18 straipsnio 7 dalį pagrindas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priimti sprendimÄ pakeisti antrinę teisinę pagalbÄ teikiantį advokatÄ kitu advokatu gali bÅ«ti ir kitos (su interesų konfliktu nesusijusios) pareiÅ¡kėjo arba paties advokato motyvuotame raÅ¡ytiniame praÅ¡yme iÅ¡dėstytos aplinkybės. VGTPÄ® nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, o tai, LVAT nuomone, reiÅ¡kia, kad minėtas klausimas yra vertinamojo pobÅ«džio ir turi bÅ«ti sprendžiamas kiekvienÄ kartÄ individualiai, atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ (LVAT 2011 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje A62-3038/2011).Tarnyba, priimdama sprendimus, turi vadovautis ne tik konkrečiomis taisyklėmis, reguliuojančiomis ginčo visuomeninius santykius (vieno advokato pakeitimÄ kitu), bet ir paisydama VGTPÄ® paskirties – suteikti realiÄ ir tinkamÄ antrinę teisinę pagalbÄ asmenims, bendrųjų principų, tarp kurių ir principas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiÅ¡kumo, taip pat nuodugniai įvertinant konkretų atvejį, kada yra sprendžiamas vieno advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbÄ , pakeitimo klausimas kitu advokatu (LVAT 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2798/2012).Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad Tarnyba teisėtai ir pagrįstai atsisakė pakeisti pareiÅ¡kėjai antrinę teisinę pagalbÄ teikiantį advokatÄ J.

L.. Tarnyba 2014-03-25 sprendime Nr. (1.7) APS-33, Teismo nuomone, pagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad pakeitimas bÅ«tų neefektyvus ir neekonomiÅ¡kas, kadangi naujai paskirtas advokatas turėtų iÅ¡ naujo susipažinti su byla ir atlikti visus veiksmus, kurie jau buvo atlikti paskirto advokato (b. l. 21). Tarnyba pagrįstai nurodė pareiÅ¡kėjai, kad neturi teisės vertinti advokato teikiamų paslaugų kokybės. Nei su advokatais sudaromose sutartyse, nei kituose valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta valstybės tarnybos pareiga daryti įtakÄ advokato teikiamų paslaugų kokybei, o tik suteikta teisė ir pareiga kontroliuoti sutartimi apibrėžtų reikalavimų vykdymÄ (LVAT 2013 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1458/2013).

LVAT Å¡iÄ praktikÄ pripažino ir nagrinėdamas pareiÅ¡kėjos skundÄ administracinėje byloje Nr. A-525-340/2013, t. y. „[...] už teikiamų teisinių paslaugų kokybę atsakingas konkretus paslaugas teikiantis advokatas, ne Tarnyba, o advokato suteiktų paslaugų kokybės vertinimas, pagal Ä®statymo 10 straipsnio 2 dalį, yra Lietuvos advokatÅ«ros kompetencija“. Vadovaujantis AdvokatÅ«ros įstatymo 51 straipsniu, kai kyla kliento ir advokato ginčas dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatÅ«rÄ ar teismÄ , kurie sprendžia ginčus, kylančius dėl paslaugų teikimo.

Advokatui už AdvokatÅ«ros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų pažeidimus gali bÅ«ti keliama drausmės byla, sprendimÄ iÅ¡kelti drausmės bylÄ priima Lietuvos advokatÅ«ra arba teisingumo ministras. Taigi remdamasis nurodytomis AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatomis, asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba ir kurio netenkina teikiamų teisinių paslaugų kokybė, gali inicijuoti advokato teikiamų teisinių paslaugų kokybės vertinimÄ ir efektyviai ginti savo interesus.

Å ia teise pareiÅ¡kėja pasinaudojo (b. l. 32–36). Teismas atkreipia dėmesį, kad advokato J. L. veiksmai nepažeidžia Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų, tai nustatė Lietuvos advokatÅ«ros advokatų taryba 2014-10-09 sprendimu nusprendusi nekelti advokatui J. L. drausmės bylos (t. II, b. l. 37–38). Teismas pakartoja, kad pagal Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6 punktÄ advokatas privalo konsultuoti, ginti klientÄ ar jam atstovauti sÄ Å¾iningai, rÅ«pestingai ir protingai. Atsižvelgus į Advokatų tarybos sprendimÄ , Teismui nėra pagrindo konstatuoti, kad minimas advokatas bÅ«tų pažeidęs Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.6 punktÄ .Taip pat, Teismo nuomone, negalima daryti iÅ¡vados, kad, advokatui panaudojus senesnį kreipimosi į EŽTT formuliarÄ , kyla pagrindas abejoti jo teikiamų paslaugų kokybe.

Å iame kontekste tai vertintina kaip techninė klaida, nes naujasis formuliaras įsigaliojo nuo 2014-01-01, o peticija EŽTT parengta 2014-02-25, be to, Å¡is laiko tarpas nėra didelis, o advokatas, kaip matyti iÅ¡ teiktos pareiÅ¡kėjos peticijos turinio (b. l. 7–13) ir kitų EŽTT teiktų peticijų (t. II, b. l. 17), turi reikiamÄ patirtį ir žinias. Be to, po Tarnybos sprendimo Nr. (1.7.) APS-33 priėmimo advokatas skambino pareiÅ¡kėjai ir prašė atneÅ¡ti dokumentus, kad bÅ«tų galima pataisyti peticijÄ , tačiau Å¡i jam minėtų dokumentų nepateikė.

Nagrinėjamu atveju advokatas J. L. neatsisako teikti antrinės teisinės pagalbos ir pataisyti peticijÄ , tačiau tokios galimybės neturi, kadangi pareiÅ¡kėja į jį daugiau nesikreipė ir nepateikė dokumentų. Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas turi bÅ«ti paremtas abipusiu asmens, kuriam teikiama teisinė pagalba, ir Å¡iÄ pagalbÄ teikiančio advokato bendradarbiavimu (LVAT 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2408/2011). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, Teismas neturi pagrindo abejoti advokato teikiamų paslaugų kokybe ar jo neÅ¡aliÅ¡kumu.

Vien subjektyvus požiÅ«ris į valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ teikiančius advokatus negali suponuoti pakeitimo reikalingumo, nes tokiu bÅ«du bÅ«tų nepaisoma ekonomiÅ¡kumo principo, naudojant valstybės skirtas lėšas. Teismas, įvertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ ir anksčiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad Tarnybos 2014-03-25 sprendimas Nr. (1.7) APS-33 yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl atsisakymo suteikti valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Teismas vertindamas Tarnybos 2014-06-30 sprendimÄ Nr. (1.7)S-2261 pareiÅ¡kėjos teiginius laiko nepagrįstais.

             Tarnyba 2012-01-06 sprendimu Nr. (1.7.)-S-45-12 suteikė pareiÅ¡kėjai antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl Vilniaus apygardos teismo 2011-11-03 nutarties civilinėje byloje                Nr. 2SA-58-467/2011 apskundimo, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Teikti antrinę teisinę pagalbÄ paskirtas advokatas P. V.. PareiÅ¡kėjai buvo iÅ¡siųstas 2013-12-30 praneÅ¡imas Nr. (4.37.)-2LPA-188-13, kuriame nuodyta, kad antrinės teisinės pagalbos jai teikimo (pagal 2012-01-06 sprendimÄ Nr. (1.7.)-S-45-12) iÅ¡laidos iÅ¡ viso sudaro 240,00 Lt.

Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjai buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, Tarnyba pranešime pažymėjo, jog pareiškėja turi sumokėti 120,00 Lt.             Pažymėtina, kad 2012-01-06 sprendimo Nr. (1.7.)-S-45-12 teisėtumas ir pagrįstumas buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-2847-437/2012 (pareiškėjos skundas atmestas) bei LVAT administracinėje byloje Nr. A525-340/2013 (atmestas pareiškėjos ir apeliacinis skundas).

Taigi kadangi įsitesėjusiu sprendimu Tarnybos                 2012-01-06 sprendimas Nr. (1.7.)-S-45-12 pripažintas teisėtu ir pagrįstu, Teismas Å¡io sprendimo pagrįstumo neturi pagrindo vertinti.             Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Tarnyba 2014-06-30 sprendimu                Nr. (1.7)S-2261 atsisakė skirti advokatÄ , nes pareiÅ¡kėja nebuvo sumokėjusi 120 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų kitoje byloje (b. l. 138–139).

PareiÅ¡kėjai praneÅ¡imai apie 120 Lt skolÄ siųsti du kartus: 2013-12-30 (b. l. 142) ir 2014-04-10 (b. l. 143), paskutinis praneÅ¡imas įteiktas asmeniÅ¡kai (b. l. 144). VGTPÄ® 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiÅ¡kėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų arba jų dalies.              Kadangi pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, kad pateikdama praÅ¡ymÄ 2014-06-23 bÅ«tų apmokėjusi minėtas iÅ¡laidas, o praneÅ¡imÄ apie įsiskolinimÄ asmeniÅ¡kai gavo, Teismas konstatuoja, kad Tarnybos 2014-06-30 sprendimas Nr. (1.7)S-2261 yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. VieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje nustatytais atvejais atsiranda tik esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos.

LVAT praktikoje taip pat yra nurodoma, kad tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo bÅ«tų pripažintas pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi bÅ«ti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiÅ¡kai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, pareiÅ¡kėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Be to, LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012).

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į kitose dalyse pateikiamus teismo motyvus ir vertinimus, nėra nustatyta neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl pareiÅ¡kėjos reikalavimas priteisti atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ atmestinas.

Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-03-25 sprendimas Nr. (1.7) APS-33 ir 2014-06-30 sprendimas Nr. (1.7)S-2261 yra teisėti ir pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ atmestinas kaip neįrodytas. Kiti pareiÅ¡kėjos argumentai yra nesusiję su skundo dalyku, todėl neturi esminės reikÅ¡mės ginčui iÅ¡spręsti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi ir 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjos Ž. V. skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                  Irena Paulauskienė