Legislator Case Law & Legislation
0a90fa4c-3da8-4514-8659-8fc47fbbdd84 AI generated

0a90fa4c-3da8-4514-8659-8fc47fbbdd84 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 0a90fa4c-3da8-4514-8659-8fc47fbbdd84
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė D.P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             IeÅ¡kovė nurodė, jog ji dirba Vilniaus rajono VeriÅ¡kių pradinės mokyklos direktore. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-27 įsakymu Nr. A28-344, ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda- papeikimas už darbo drausmės pažeidimÄ , pasireiÅ¡kusį tuo, kad ieÅ¡kovė pažeidė Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. ISAK-1180 patvirtinto PrieÅ¡mokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o 4. ir 6p., Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio įsakymu Nr. ISAK -556 patvirtinto Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 18p., 21.1p. ir 21.2p bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T3-352 patvirtintų Vilniaus r.

Legislator headnote

AI generated

0a90fa4c-3da8-4514-8659-8fc47fbbdd84 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad drausminė nuobauda jai paskirta patikslintu 2010-11-22 įsakymu, kuris priimtas praleidus DK 241 str.1d. nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ . IÅ¡ 2010-11-22 atsakovo įsakymo Nr. A28-368 turinio teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo įsakymu atsakovas iÅ¡taisė 2010 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A28-344 tekste padarytÄ klaidÄ , t.y. buvo patikslinta pirmojo įsakymo preambolė, įraÅ¡ant į įsakymÄ DK 241 str. 1d. 2p., vietoje DK 241 str. 1d. 1p., o tai, kad atsakovas 2010-10-27 įsakymu pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , nurodyta Å¡io įsakymo tekste.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-591-431/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-21166-2010-5 Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21.;(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir JÅ«ratės Varanauskaitės,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės D.P. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl drausminės nuobaudos panaikinimo, n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė D.P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.             IeÅ¡kovė nurodė, jog ji dirba Vilniaus rajono VeriÅ¡kių pradinės mokyklos direktore. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-27 įsakymu Nr. A28-344, ieÅ¡kovei paskirta drausminė nuobauda- papeikimas už darbo drausmės pažeidimÄ , pasireiÅ¡kusį tuo, kad ieÅ¡kovė pažeidė Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. ISAK-1180 patvirtinto PrieÅ¡mokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o 4. ir 6p., Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio įsakymu Nr. ISAK -556 patvirtinto Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 18p., 21.1p. ir 21.2p bei Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T3-352 patvirtintų Vilniaus r.

VeriÅ¡kių pradinės mokyklos nuostatų 47.3 punkto pažeidimus, organizuojant Vilniaus r. VeriÅ¡kių pradinės mokyklos mokinių prieÅ¡mokyklinį ir pradinį ugdymÄ . IeÅ¡kovė su jai paskirta drausmine nuobauda nesutinka. Atsakovas, gavęs ieÅ¡kovės skundÄ atsakovo darbo ginčų komisijai dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-27 įsakymo, 2010-11-22 patikslino įsakymÄ dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir iÅ¡leido patikslintÄ Ä¯sakymÄ Â Nr. A28-368 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-27 įsakymo Nr. A28-344 patikslinimo, kuriame nurodė, jog skirdamas drausminę nuobaudÄ atsakovas vadovavosi DK 237 str.1d.2p.

IeÅ¡kovė su įsakymu ir patikslintu įsakymu nesutiko, manė, kad drausminė nuobauda jai paskirta nepagrįstai, patikslintas įsakymas priimtas, praleidus DK 241 str.1d. nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ . IeÅ¡kovė jai paskirtÄ drausminę nuobaudÄ sieja su mokyklos tarybos pasiprieÅ¡inimu pradėtoms steigėjo vykdyti mokyklos reorganizavimo procedÅ«roms, kurių pasekmėje VeriÅ¡kių pradinė mokykla turėtų bÅ«ti iÅ¡skaidyta ir tokiu bÅ«du jos veikla bÅ«tų užbaigta. Kadangi mokyklos taryba apskundė Å¡iuos steigėjo veiksmus teismui, Å¡ių skundų pasekmėje atsakovas ėmėsi įvairiais bÅ«dais trukdyti gerai atlikti darbÄ , neteikia informacijos apie priimtus normatyvinius aktus, mokytojams trukdoma dalyvauti kvalifikacijos kėlimo mokymuose, stabdomi ugdymo organizavimo procesai, mokykloje atliekami neplaniniai, netikėti patikrinimai, kurie atliekami chaotiÅ¡kai, atsakovo atstovai nepranešę atvyksta pamokų metu ir pradeda reikalauti įvairių dokumentų, apklausinėja vaikus, įneÅ¡a sumaiÅ¡tį tarp mokinių ir jų tėvelių.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad nepažeidė normatyvinių aktų, mokykloje yra veikianti Specialaus ugdymo komisija, kuri savo įgalinimų ribose sprendė abiejų mergaičių, neturinčių 6 metų amžiaus, brandumÄ , jų priėmimÄ Ä¯ prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupę, sprendė mokytojų taryba, įvertinusi Specialaus ugdymo komisijos iÅ¡vadas, tėvų praÅ¡ymo motyvacijÄ . Dėl K.G. ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, jog buvo vertintas tėvų praÅ¡ymas leisti dukrÄ mokytis gimtÄ jÄ lenkų kalba, tėvų praÅ¡ymas buvo svarstytas mokytojų tarybos posėdyje.

Dėl M.P. komisijos nariai neteisingai interpretavo Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡Ä , nes 1-3 klasių mokinių kurso kartojimÄ reglamentuoja 18-27 punktai, paliekant jį kartoti kursÄ , nebuvo pažeistos normatyvinio akto nuostatos. Dėl mokinio Jono Kačerausko lankomumo, ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad Å¡is mokinys nebuvo niekur iÅ¡vykęs, jis lankė pamokas nuo rugsėjo pirmos dienos, jo lankomumas pažymėtas dienyne, todėl ji nepažeidė Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 10.2 punkto.

IeÅ¡kovė nurodė, kad kategoriÅ¡kai nesutinka su atsakovo komisijos iÅ¡vadomis, komisijos darbÄ vertina kaip siekimÄ sudaryti prielaidas jÄ paÅ¡alinti iÅ¡ pareigų už tai, kad ji teisinėmis priemonėmis siekia iÅ¡siaiÅ¡kinti VeriÅ¡kių pradinės mokyklos pradėtų reorganizavimo procedÅ«rų atitikimÄ imperatyvioms teisės aktų nuostatoms.              II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 3 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkino.           Teismas panaikino Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-27 įsakymu Nr. A28-344, ieÅ¡kovei D.P. paskirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės 2000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei.Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovė pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus:

VeriÅ¡kių pradinės mokyklos mokytojų tarybos posėdžio protokolÄ , kuriame nurodyta, kad buvo svarstytas G.U. ir M.S. tėvų praÅ¡ymas priimti Å¡ias mergaites ugdyti pagal prieÅ¡mokyklinio ugdymo programÄ , taryba vertino mokyklos Specialiojo ugdymo komisijos iÅ¡vadas Å¡iuo klausimu, todėl atsakovo teiginys, kad ieÅ¡kovė priėmė Å¡ias mergaites, nesant specialistų iÅ¡vadai dėl jų brandumo, neatitinka tikrovės. Tvarkos apraÅ¡o 4 punkte nurodyta, jog iÅ¡vadÄ dėl vaiko brandumo gali duoti ne tik pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai, bet ir mokyklų psichologai, todėl iÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų- VeriÅ¡kių mokyklos Specialiojo ugdymo komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos apraÅ¡o, šios komisijos veiklos programos, specialiojo ugdymo komisijos sudėties, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog mokykloje yra sukurta specialistų komisija, kuri teikia iÅ¡vadas dėl specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų vertinimo.

Taigi teismo teigimu, atsakovo teiginiai, kad .U. ir M.S. priimtos į prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupę, nesant specialistų iÅ¡vadai dėl jų brandumo, neatitinka tikrovės. Imperatyviai tvarkos apraÅ¡o 5 punktas nustato, kad prieÅ¡mokyklinis ugdymas nėra teikiamas jaunesniam nei 5 metų vaikui, ir vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, o tvarkos apraÅ¡o 4 punktas nustato, kad esant tėvų praÅ¡ymui bei įvertinus vaiko brandÄ , galima vaikÄ , neturintį 6 metų amžiaus, priimti į prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupę.

             Teismas atmetė atsakovo argumentus, kaltinant ieÅ¡kovę pažeidus PrieÅ¡mokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o 6 p., nustatančio prieÅ¡mokyklinio ugdymo trukmę-vienerius metus, kai mokinė A.P., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo 2010-09-01 buvo pakartotinai priimta į VeriÅ¡kių pradinės mokyklos prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupę. IÅ¡ VeriÅ¡kių mokyklos mokytojų tarybos posėdžio protokolo teismas nustatė, kad A.P. tėvai pateikė praÅ¡ymÄ ugdyti mergaitę lietuvių mokomÄ ja kalba, nors prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupę ji baigė lenkų mokomÄ ja kalba ir visiÅ¡kai neturi lietuvių kalbos įgÅ«džių, nes Å¡eimoje bendraujama rusų ir lenkų kalbomis, VeriÅ¡kių mokyklos Specialiojo ugdymo komisija įvertino mergaitės kalbinius įgÅ«džius ir 2010-08-30 nutarimu Nr. 4 pasiÅ«lė A.P. ugdytis prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupėje lietuvių mokomÄ ja kalba, kadangi mergaitei 2010 kalendoriniais metais nesueina septyneri metai.

Tvarkos apraÅ¡o 5 punktas nustato, kad į prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupę nepriimami vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė nepažeidė PrieÅ¡mokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o nuostatų. Teismas taip pat pažymėjo, kad mokytojų tarybos posėdyje taip pat buvo vertinta tai, kad VeriÅ¡kių kaime nėra alternatyvių ugdymo įstaigų, įvertinusi prieÅ¡mokyklinio ugdymo pedagogės G.Č. suraÅ¡ytÄ brandos vertinimÄ , charakteristikÄ , tai, kad A.P. yra iÅ¡ socialiai remtinos Å¡eimos, todėl nėra galimybių leisti vaikÄ Ä¯ mokamus kursus.

IÅ¡ raÅ¡ytinių byloje esančių įrodymų teismas taip pat nustatė, kad sprendžiant K.G. pakartotinį priėmimÄ Ä¯ pirmÄ klasę, buvo laikytasi Tvarkos apraÅ¡o nuostatų, mokytojų taryba svarstė K.G. tėvų praÅ¡ymÄ leisti mergaitei mokytis pirmoje klasėje lenkų kalba, nes tėvų manymu ji nepasiekė reikiamų rezultatų pirmoje klasėje besimokydama lietuvių kalba, buvo nustatyta, kad mokinė neturi lenkų kalbos jokio įvertinimo, bei siekiant sudaryti lygias galimybes su kitais mokiniais tęsti bendrÄ sias programas atitinkantį mokymÄ lenkų (gimtÄ ja) kalba, pasiÅ«lė mokinę 2010/2011 m. pervesti į pirmÄ klasę.

Tų pačių tvarkos apraÅ¡o nuostatų ieÅ¡kovė laikėsi spręsdama mokinio M.P. palikimÄ toje pačioje pirmoje klasėje kartoti kurso, mokytojų taryba, atsižvelgusi į specialiojo ugdymo komisijos iÅ¡vadas, tėvų praÅ¡ymÄ , į tai, kad papildomi užsiėmimai nedavė teigiamų rezultatų.Patikrinimo akte komisija nurodė, kad 1 klasėje lietuvių ugdomÄ ja kalba mokinių sÄ raÅ¡e yra J.K., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris į mokyklÄ Â buvo atėjęs rugsėjo 1-sios Å¡ventę, po to mokyklos nelankė, nes gydėsi sanatorijoje (duomenys neskelbtini) dėl mokinio iÅ¡vykimo gydytis direktorė nebuvo iÅ¡leidusi įsakymo, tuo pažeistas Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 10.2 punktas.

Teismas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kuriais pagrįstų Å¡iuos savo teiginius. IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ mokyklos lankymo žiniaraÅ¡tį, kuriame nurodyta, kad mokinys J.K. nuo rugsėjo 01 d. iki 17 d. lankė mokyklÄ , o nuo rugsėjo 20d. iki 24 d. mokyklos nelankė, po to vėl lankė, įrodymų, kad jis bÅ«tų iÅ¡vykęs į gydymo įstaigÄ , atsakovas nepateikė. Pagal Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 10.2 punkto reikalavimus, mokinio laikinas įvykimas gydytis ir mokytis įforminamas direktoriaus įsakymu, jame nurodant laikino iÅ¡vykimo priežastį, duomenų, kad mokinys J.K. dėl Å¡ių priežasčių bÅ«tų iÅ¡vykęs iÅ¡ mokyklos, atsakovas nepateikė, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepažeidė Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 10.2 punkto nuostatų.

Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad drausminė nuobauda jai paskirta patikslintu 2010-11-22 įsakymu, kuris priimtas praleidus DK 241 str.1d. nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ . IÅ¡ 2010-11-22 atsakovo įsakymo Nr. A28-368 turinio teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo įsakymu atsakovas iÅ¡taisė 2010 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A28-344 tekste padarytÄ klaidÄ , t.y. buvo patikslinta pirmojo įsakymo preambolė, įraÅ¡ant į įsakymÄ DK 241 str. 1d. 2p., vietoje DK 241 str. 1d. 1p., o tai, kad atsakovas 2010-10-27 įsakymu pareiÅ¡kė ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ â€“ papeikimÄ , nurodyta Å¡io įsakymo tekste.

IeÅ¡kovės argumentus, kad atsakovas praleido DK 241 str. 1 nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ drausminei nuobaudai pareikÅ¡ti, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Remdamasis aukščiau nurodytais argumentais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neįrodė ieÅ¡kovei teikiamų darbo drausmės pažeidimų, todėl ieÅ¡kinį patenkino. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-03 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius. Teigia, kad ieÅ¡kovei drausminė nuobauda buvo skirta laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos, bei nepažeidžiant DK nustatytų terminų. Skiriant drausminę nuobaudÄ buvo atsižvelgta į komisijos 2010-09-28 iÅ¡vadoje nurodytus pažeidimus ir jų sunkumÄ , į tai, kad ieÅ¡kovė mokyklos patikrinimo metu atsisakė pateikti mokyklos veiklos dokumentus, kategoriÅ¡kai nesutiko su nustatytais pažeidimais, į tai, kad jau ne vienÄ kartÄ tiek mokyklos vadovų pasitarimuose, tiek raÅ¡tu mokyklai teiktuose dokumentuose buvo aiÅ¡kinama vaikų priėmimo į prieÅ¡mokyklines grupes ir į pirmÄ jÄ klasę tvarka. apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovo teiginys, jog ieÅ¡kovė priėmė minimas mergaites, nesant specialistų iÅ¡vadai dėl jų brandumo, neatitinka tikrovės, o aukščiau paminėtų Tvarkos apraÅ¡o 4 punkte nurodyta, jog iÅ¡vadÄ dėl vaiko brandumo gali duoti ne tik pedagoginių psichologinių tarnybų specialisto, bet ir mokyklų psichologai, todėl į Å¡iÄ bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų - VeriÅ¡kių mokyklos Specialiojo ugdymo komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos apraÅ¡o, Å¡ios komisijos veiklos programos, specialiojo ugdymo komisijos sudėties, darytina iÅ¡vada, jog mokykloje yra sukurta specialistų komisija, kuri teikia iÅ¡vadas dėl specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų vertinimo.

Atsakovas sutinka, kad teisės aktai suteikia teisę mokyklų psichologams taip pat įvertinti vaiko brandumÄ mokytis, tačiau atkreipia teismo dėmesį į tai, kad VeriÅ¡kių mokykla tokių specialistų neturi (nei vienas iÅ¡ mokykloje dirbančių mokytojų neturi mokytojo psichologo kvalifikacijos), o Specialiojo ugdymo komisijai teisės aktais nebuvo suteikti įgaliojimai vertinti vaikų brandumÄ mokytis;apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad sprendžiant K.G. pakartotinį priėmimÄ Ä¯ pirmÄ klasę, buvo laikytasi aukščiau nurodytų Tvarkos apraÅ¡o nuostatų, mokytojų taryba svarstė K.

G. tėvų praÅ¡ymÄ leisti mergaitei mokytis pirmoje klasėje lenkų kalba. Teigia, kad K. G. buvo pakartotinai priimta į 1 klasę. 2009/2010 dienyne užfiksuota, kad mokinė turi visų dalykų patenkinamus įvertinimus ir direktoriaus įsakymu perkelta į aukÅ¡tesnę klasę, todėl tokio mokinio palikimas pirmoje klasėje pažeidžia Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Å vietimo ir mokslo ministro 2005-04-05 įsakymo 18 ir 27 p.: Mokinys, turintis visų ugdymo plano dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukÅ¡tesnę klasę;

Mokykla negali nusistatyti ir taikyti kitas kėlimo į aukÅ¡tesnę klasę taisykles. 2010-05-28 Mokytojų taryba, nagrinėdama klausimÄ dėl K. G., vadovaudamasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 21 p. galėjo priimti sprendimÄ siÅ«lyti mokinį kelti į aukÅ¡tesnę klasę arba palikti kartoti kursÄ - ApraÅ¡e nėra numatyta galimybė pervesti mokinį į tÄ pačiÄ klasę kita mokymo kalba;2010-05-27 Specialiojo ugdymo komisija nutarimu Nr. 3 skyrė M.P. papildomus darbus, tačiau pagal Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 21.1. p., papildomus darbus gali skirti tik mokytojų taryba, nustatydama jų trukmę, atsiskaitymo, pakartotinio svarstymo dėl kėlimo į aukÅ¡tesnę klasę ar palikimo kartoti programÄ datÄ (bet ne vėlesnę kaip rugpjūčio 31 d.).apeliantas taip pat nesutinka su teismo motyvu, kad duomenų, jog mokinys Jonas Kačerauskas dėl Å¡ių priežasčių bÅ«tų iÅ¡vykęs iÅ¡ mokyklos, atsakovas nepateikė, todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nepažeidė Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 10.2 punkto nuostatas.

Nurodo, jog J. K. pagal Mokinių registrÄ gyvena (duomenys neskelbtini) k. - tai yra apie 20 km nuo VeriÅ¡kių. Vaikai mokykloje jo nematė, nepažįsta tokio mokinio. Komisijos 2010-09-28 iÅ¡vadoje nurodoma, kad mokytoja V. N. tikrinimo metu pasakė, kad K. buvo atėjęs į rugsėjo 1 dienos Å¡ventę, o po to iÅ¡važiavo gydytis. Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 10.2 p. yra numatyta, kad mokinio laikinas iÅ¡vykimas gydytis ir mokytis įforminamas direktoriaus įsakymu, jame nurodant laikino iÅ¡vykimo priežastis.Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymus, nenagrinėjo jų neatitikimo byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams.

Nurodo, jog liudytoja V. N. nei vienu žodžiu neužsiminė, kad vaikų priėmimo klausimÄ svarstė VeriÅ¡kių pradinės mokyklos mokytojų taryba, specialiojo ugdymo komisija, kurių posėdžiuose dalyvavo ir pati liudytoja. Atsakovui kyla įtarimai, kodėl nei ieÅ¡kovė, nei liudytojos teikdamos paaiÅ¡kinimus neminėjo nei vieno iÅ¡ Å¡ių dokumentų, negrindė jais savo teiginių. Atsakovas įtaria, kad jie buvo sukurti tik po 2011 m. balandžio 22 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovė buvo įpareigota pateikti Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus.

V. N. parodymus apie atsakovo nustatytÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ priimant vaikÄ , neturintį 6 m., užtenka tik motyvuoto tėvų praÅ¡ymo, paneigia prie bylos prijungtas 2010-04-29 Å vietimo skyriaus vedėjo raÅ¡tas Nr. &3-12b (2.5) „Dėl vaikų brandumo mokytis pagal prieÅ¡mokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo", kuris el. paÅ¡tu buvo iÅ¡siųstas Vilniaus rajono ugdymo įstaigų direktoriams ir Vilniaus rajono ugdymo įstaigų psichologams, jų tarpe ir ieÅ¡kovės vadovaujamai mokyklai.

Å iame raÅ¡te aiÅ¡kiai iÅ¡dėstoma, kad vaiko brandumo mokytis pagal prieÅ¡mokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimÄ atlieka mokyklų psichologai, įgiję teisę dirbti vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodika bei Vilniaus rajono pedagoginės psichologinės tarnybos psichologai;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino kitų svarbių faktinių aplinkybių, lėmusių drausminės nuobaudos skyrimÄ ieÅ¡kovei. Teigia, kad teismas visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybes, kad klasės (programos) kartojimas - tai kraÅ¡tutinis atvejis, kuomet mokinys piktybiÅ¡kai nelanko pamokų ir nesimoko.

Klasės (programos) kartojimui yra nemažai alternatyvų - galima modifikuoti, pritaikyti ugdymo programÄ , jau po pusės mokslo metų mokyklos ugdymo komisija gali įvertinti, kodėl mokiniui kyla sunkumų ir pritaikyti programÄ pagal jo poreikius. Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino atsakovo teiginių, kad dėl minėtų ieÅ¡kovės atliktų teisės aktų pažeidimų buvo iššvaistytos tiek valstybinės, tiek savivaldybės lėšos. Pagal atsakovo pateiktas iÅ¡traukas iÅ¡ Mokinių registro, Å¡iuo metu programÄ kartoja trys mokiniai – A.

P., M. P. ir K.G. Pagal byloje esantį 2011-03-21 Å vietimo skyriaus raÅ¡tÄ Nr. R3-90(2.4) „Dėl mokinio krepÅ¡elio lėšų panaudojimo VeriÅ¡kių pradinėje mokykloje", vieno mokinio iÅ¡laikymas 2011 m. kainuoja 7656 litus. Todėl kiekvienam mokesčio mokėtojui 3 neteisėtai ir nepagrįstai paliktų kartoti kursÄ vaikų iÅ¡laikymas kainuoja 22968 Lt;ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis virÅ¡ija teisės akte nustatytus tokių iÅ¡laidų maksimalius dydžius, nustatytus Rekomendacijoje.

Rekomendacijų 8.2. p. numatyta, kad maksimalus sumos dydis už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ yra taikomas 3 koeficientas, t.y. 2400 Lt. Rekomendacijų 8.18 p. nustato, kad maksimalus už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme yra taikomas 0,15 koeficientas, t.y. 120 Lt. Byloje buvo parengtas vienas ieÅ¡kinys, įvyko keli teismo posėdžiai. Be to, byla yra nesudėtinga ir nereikalaujanti specialių žinių. Todėl ieÅ¡kovei priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos prieÅ¡tarauja Rekomendacijų nuostatoms.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė D.P. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-03 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Dėl faktinių aplinkybių vertinimo bei drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo nurodo, jog apeliantas, vadovaudamasis DK nuostatomis, reglamentuojančiomis drausminės nuobaudos skyrimo tvarkÄ , apeliaciniame skunde įrodinėja aplinkybes, kurių ieÅ¡kovė neginčijo, ir kurios, prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, neturėjo byloje esminės reikÅ¡mės. Teigia, kad niekas neginčija atsakovo teisės skirti drausminę nuobaudÄ ieÅ¡kovei, jeigu tam bÅ«tų buvę įstatyme numatyti pagrindai.

Ginčas kilęs ne dėl to - turi teisę skirti atsakovas drausminę nuobaudÄ ar neturi, bet ar egzistavo teisinis pagrindas skirti drausminę nuobaudÄ . Atsakovo teiginius dėl praÅ¡omų dokumentų nepateikimo paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuos surašė du patikrÄ atlikusios komisijos nariai – J.V. ir J.L. Komisijos narė J.L. atskirojoje nuomonėje nurodė, kad komisija patikrai nebuvo pasiruoÅ¡usi iÅ¡ esmės, kad konkretus vizito tikslas, kokių dokumentų mokykloje bus praÅ¡oma, kas ir kokiais metodais bus vertinama, komisijos nariams įvardinta nebuvo.

Patikra vyko chaotiškai - buvo trikdomas ugdymo procesas, blaškomasi nuo vienos temos prie kitos, iš anksto nepranešus buvo reikalaujama archyvinių dokumentų. Komisijos narė J.L. pažymėjo, kad patikros metu buvo pažeistas vienas iš švietimo stebėsenos principų - nešališkumo principas, kuris reikalauja, kad švietimo stebėsena būtų vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis profesinio nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių.Nurodo, jog Švietimo skyriaus komisija patikros metu nepaliko jokių pastabų dėl mokyklos darbo inspektavimo knygoje, nesurašė jokio akto apie nustatytus šiurkščius švietimo įstaigų veikla reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus.

Tuo tarpu ieÅ¡kovei skirta drausminė nuobauda bÅ«tent už Å¡iurkščius Å¡vietimo įstaigų veiklÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, kurie neva buvo nustatyti aukščiau apraÅ¡yto patikrinimo metu. Pažymi, kad drausminė nuobauda paskirta, atsižvelgiant į 2010 m. rugsėjo 28 d. iÅ¡vadÄ Nr. A38-1121, kurios, minėta, du komisijos nariai net nepasirašė, ir kuri buvo suraÅ¡yta, pažeidžiant Nuostatų V skyriuje įtvirtintÄ priežiÅ«ros rezultatų įforminimo tvarkÄ .

IeÅ¡kovės nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė ieÅ¡kovei teikiamų darbo drausmės pažeidimų.IeÅ¡kovė neginčijo ir fakto, kas yra atsakingas už visÄ mokyklos veiklÄ , tačiau ieÅ¡kiniu įrodinėjo, kad savo funkcijas atliko tinkamai - kaip tai numatyta norminiuose teisės aktuose bei atsakovo priimtuose individualiuose teisės aktuose. Pripažinus, kad vienas iÅ¡ bÅ«tinų drausminio pažeidimo elementų yra darbuotojo kaltė, šį elementÄ privalėjo įrodinėti darbdavys.

Atsakovas be bendro pobÅ«džio deklaratyvių pareiÅ¡kimų nepateikė į bylÄ nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieÅ¡kovė savo funkcijas bÅ«tų atlikusi aplaidžiai, nerÅ«pestingai ar tyčia netinkamai. Teigia, kad į bylÄ yra pateikta eilė dokumentų, patvirtinančių, kad ugdymo veikla VeriÅ¡kių pradinėje mokykloje yra organizuojama, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Be to, buvo nuolat konsultuojamasi su mokyklos kuratore, kitais atsakovo atstovais, kaip elgtis vienais ar kitais teisės aktų nesureglamentuotais atvejais.

Atsakovas nepateikė į bylÄ nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų tyčia - sÄ moningai elgusis prieÅ¡ingai, nei nurodė atsakovas. IeÅ¡kovė taip pat pažymi, kad atsakovas nuo 2010 m. kovo mėnesio apskritai nebeteikė ieÅ¡kovės vadovaujamai mokyklai jokios metodinės pagalbos, nesiuntė jokių dokumentų, susijusių su Å¡vietimo ir ugdymo veikla. 2009 m. ir 2010 metų pažymos apie prieÅ¡mokyklinio ugdymo bÅ«klę Vilniaus rajone, kuriose yra teikiamos iÅ¡vados ir pasiÅ«lymai, kaip elgtis mokyklų vadovams, priimant penkiamečius ir Å¡eÅ¡iamečius vaikus ugdytis anksčiau laiko, buvo iÅ¡reikalautos tik teismine tvarka, bylÄ nagrinėjant Å¡io proceso metu.

Ä® bylÄ pateikta eilė įrodymų, kad apie padėtį ieÅ¡kovės vadovaujamoje mokykloje atstovas buvo nuolat informuojamas įstatymų nustatyta tvarka - buvo iÅ¡ anksto teikiami vaikų sÄ raÅ¡ai, nurodant jų gimimo metus ir planuojamÄ lankyti grupę/klasę, kas suponuoja pagrindo teigti, kad atsakovui visÄ laikÄ iÅ¡ anksto buvo žinoma, kiek ir kokio amžiaus vaikų planuojama priimti kiekvienais mokslo metais, taip pat atsakovui buvo puikiai žinoma situacija Vilniaus rajone (trÅ«ksta prieÅ¡mokyklinio ugdymo įstaigų, tėvai finansiÅ¡kai nepajėgÅ«s vaikus vežti į kitus rajonus), tačiau atsakovas nieko nesiėmė, kad susiklosčiusi padėtis bÅ«tų pakeista.

Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė ir kito bÅ«tinojo drausminio pažeidimo elemento - darbuotojo kaltės.Dėl netinkamo materialinės teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pažymi, kad atsižvelgiant į Vilniaus rajono VeriÅ¡kių pradinės mokyklos direktorės 2009 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V-02 patvirtintÄ Specialiojo ugdymo komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos apraÅ¡o nuostatas, veiklos programÄ ir Specialiosios ugdymo komisijos sudėtį, akivaizdu, kad VeriÅ¡kių pradinėje mokykloje buvo sukurta specialistų komisija, turinti teisę teikti iÅ¡vadas dėl specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo.Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad prieÅ¡mokyklinio ugdymo programų turinys tiek lietuvių, tiek lenkų kalba yra visiÅ¡kai vienodas, ir todėl neva nėra jokio skirtumo, kokia kalba vaikas yra ugdomas prieÅ¡mokyklinėje grupėje, ir kokia kalba toliau tęsia mokslus pradinėse klasėse.

Teigia, kad pati priešmokyklinio ugdymo programa Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose valstybinėse švietimo įstaigose yra ir privalo būti vieninga, tačiau jos turinys bei išpildymas nėra ir negali būti analogiškas lietuvių, lenkų ar rusų kalbomis dėstomose ugdymo grupėse. Tai susiję tiek su kalbinių įgūdžių formavimu, nes kiekvienoje grupėje vaikai yra ugdomi ir su jais bendraujama viena konkrečia kalba, tiek ir su rašybos įgūdžių formavimu. Šiuo konkrečiu atveju A.

P., gimusiai (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugsėjo 1 d. pradėjus ugdytis ir išmokus pradmenų lenkų kalba, eiti į aukštesnę klasę ir tęsti mokslus lietuvių kalba, neturint šios kalbos nei rašybos pradmenų, nei kalbinių įgūdžių, kadangi šeimoje bendraujama tik rusų ir lenkų kalbomis, būtų buvę ne tik labai sudėtinga pačiai mokinei, mokytojai, bet nukentėtų ir kitų klasėje besimokančių bei priešmokyklinę grupę baigusių lietuvių kalba vaikų interesai.

FaktÄ , kad nepasirengę arba tinkamai neparengti vaikai smukdo visos klasės mokymo lygį pripažino ir teismo posėdžio metu apklaustas psichologinės tarnybos specialistas.Atsakovo teiginiai dėl Tvarkos 6 punkto, kuriame įtvirtinta prieÅ¡mokyklinio ugdymo trukmė, imperatyvo yra atmestini, kadangi Tvarkos 7 punkte yra numatyta galimybė prieÅ¡mokyklinį ugdymÄ teikti daugiau nei vienerius metus. IeÅ¡kovė mano, kad įstatymų leidėjas imperatyvu nustatė ne prieÅ¡mokyklinio ugdymo trukmę, bet vaiko amžiaus cenzas - prieÅ¡mokyklinėje grupėje negali bÅ«ti ugdomi jaunesni, nei penkerių metų ir vyresni, nei septynerių metų vaikai.Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai dėl ieÅ¡kovės neva padarytų pažeidimų, leidžiant mokinei K.

G. baigti pirmos klasės kursÄ lenkų mokomÄ ja kalba, taip pat atmestini. Pažymi, kad nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 18 punkte įtvirtinta mokinio teisė bÅ«ti perkeltam į aukÅ¡tesnę klasę, jeigu jis turi visų ugdymo dalykų patenkinamus metinius įvertinimus. Tačiau Å¡io ApraÅ¡o 21.2 punkte yra įtvirtinta galimybė vienam iÅ¡ tėvų raÅ¡tu pareikÅ¡ti pageidavimÄ palikti vaikÄ kartoti kursÄ , jeigu su tuo sutinka klasės auklėtojas bei pritaria Mokytojų taryba.

Å iuo aptariamu atveju mokinės K.G. mama, pati bÅ«dama mokytoja, nusprendė, kad vaikui yra per sunku mokytis ne gimtÄ ja (lietuvių) kalba, kad jos gauti metiniai įvertinimai yra per žemi ir kad vaikui bÅ«tų geriau ugdytis gimtÄ ja kalba. Pateikus vienam iÅ¡ tėvų motyvuotÄ praÅ¡ymÄ , klasės auklėtojui sutikus bei pritarus mokytojų tarybai, kaip tai numatyta ApraÅ¡o 21.2 punkte, mokinė K. G. buvo pervesta 2010/2011 m.m. į pirmÄ klasę lenkų mokomÄ ja kalba. IeÅ¡kovės teigimu, toks sprendimas ne tik nepažeidė aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimų, bet atitiko ir vaiko interesus.

IeÅ¡kovė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad mergaitė ne Å¡iaip buvo palikta kartoti kurso, bet ji buvo pervesta iÅ¡ 1 klasės, kurioje buvo mokoma lietuvių mokomÄ ja kalba, į 1 klasę, kurioje buvo mokoma lenkų mokomÄ ja kalba. Mokydamasi 1 klasėje lietuvių mokomÄ ja kalba, ji apskritai neturėjo jokio įvertinimo iÅ¡ lenkų kalbos dalyko, nes Å¡is dalykas ir neįeina į mokymo programÄ klasėse, kuriose mokoma lietuvių mokomÄ ja kalba, todėl atmestini apelianto teiginiai, neva mokinė K.G. turėjo visų dalykų patenkinamus įvertinimus.Dėl mokinio M.P. ieÅ¡kovė pasisako, kad papildomi darbai jam buvo skirti ne Specialiosios ugdymo komisijos nutarimu, kaip klaidingai nurodo apeliantas, bet 2010 m. gegužės 28 d.

Mokytojų tarybos nutarimu, įformintu Protokolu Nr. 3, kuris savo ruožtu buvo priimtas, atsižvelgiant į Specialiojo ugdymo komisijos 2010 m. gegužės 27 d. nutarimÄ Nr. 3.Dėl mokinio J. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodė savo teiginių dėl Å¡io mokinio galimo gydimosi (duomenys neskelbtini). Minėtas mokinys mokyklos nelankė 5 dienas, praleido 21 pamokÄ , jokių dokumentų, pateisinančių pamokų praleidimÄ mokymo įstaigai nepristatė.

Mokinio lankomumas yra atžymėtas klasės dienyne, nurodant, kad pamokos praleistos ne dėl ligos, o dėl kitų priežasčių.Dėl liudytojų parodymų ir raÅ¡ytinių įrodymų vertinimo nurodo, jog teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes - buvo sudaryta galimybė pasisakyti visam bÅ«riui atsakovo atstovų (nuo teisininkų iki psichologų), iÅ¡klausyti Å¡alių kviesti liudytojai, abiems Å¡alims buvo sudarytos galimybės į bylÄ pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, kai kurie iÅ¡ jų buvo iÅ¡reikalauti teismo iniciatyva, teismas netgi sutiko prijungti prie bylos atsakovo pateiktus papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, pateiktus pasibaigus įrodymų tyrimo stadijai - prieÅ¡ pradedant sakyti baigiamÄ sias kalbas.

Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir naikinti sprendimo apelianto nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų nurodo, jog priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka Teisingumo ministro patvirtintiems rekomendaciniams priteistinų sumų dydžiams - už procesinių dokumentų rengimÄ bei atstovavimÄ net 6 teismo posėdžiuose iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita 2 000 litų yra absoliučiai pagrįsta. Apelianto teiginiai dėl bylos nesudėtingumo bei specialių žinių nereikalavimo prieÅ¡tarauja jo paties veiksmams, kai į teismo posėdžius deleguodavo visÄ eilę įvairių sričių specialistų, turinčių ne tik teisinį, bet ir pedagoginį, psichologinį iÅ¡silavinimÄ bei darbo patirtį atitinkamose srityse.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.).

Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė nepagrįstas ir neteisėtas iÅ¡vadas, atmestinas. PrieÅ¡mokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Å vietimo ir mokslo ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. ISAK-1180, 4 p. yra numatyta, kad prieÅ¡mokyklinis ugdymas teikiamas vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. PrieÅ¡mokyklinis ugdymas gali bÅ«ti teikiamas anksčiau tėvų praÅ¡ymu ir jei tokį ugdymÄ rekomenduoja pedagoginių psichologinių tarnybų ir mokyklų psichologai (toliau vadinama – specialistai), teisės aktų nustatyta tvarka įvertinę vaiko brandÄ mokytis pagal prieÅ¡mokyklinio ugdymo programÄ .

Vaiko brandumo mokytis pagal prieÅ¡mokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Å vietimo ir mokslo ministro 2005-10-29 įsakymu Nr. ISAK-2173, 4.1. p. numatyta, kad vaiko brandumo įvertinimas atliekamas tėvų (globėjų) praÅ¡ymu, 6 p. – kad vaiko brandumo įvertinimÄ atlieka pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologai, kurie atlikę įvertinimÄ , pateikia iÅ¡vadÄ - rekomendacijÄ tėvams dėl vaiko brandumo (10 p.), o sprendimus dėl vaiko mokymosi pagal prieÅ¡mokyklinio ir pradinio, adaptuoto pradinio, pradinio specialiojo ugdymo programas priima tėvai, atsižvelgdami į vaiko brandumo įvertinimo iÅ¡vadÄ -rekomendacijÄ ir vaiko sveikatos bÅ«klę (12p.).

Atsakovas sutinka, kad teisės aktai suteikia teisę mokyklų psichologams taip pat įvertinti vaiko brandumÄ mokytis, tačiau atkreipia teismo dėmesį į tai, kad VeriÅ¡kių mokykla tokių specialistų neturi (nei vienas iÅ¡ mokykloje dirbančių mokytojų neturi mokytojo psichologo kvalifikacijos), o specialiojo ugdymo komisijai teisės aktais nebuvo suteikti įgaliojimai vertinti vaikų brandumÄ mokytis. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog mokykloje buvo sukurta specialistų komisija, kuri teikė iÅ¡vadas dėl specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų vertinimo, ir kurios nariu įtraukta ir pradinio ugdymo mokytoja metodininkė, turinti 15 metų darbo patirtį, baigusi specialiosios pedagogikos ir psichologijos kursus, sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog G.

U. ir M. S. buvo priimtos ugdyti pagal prieÅ¡mokyklinio ugdymo programÄ , esant specialistų iÅ¡vadai dėl jų brandumo. Tai, kad mokykloje nėra dirbančio mokytojo su psichologo kvalifikacija, nelaikytinas tokiu nesÄ Å¾iningu ir neprotingu darbo drausmės ir minėto tvarkos apraÅ¡o pažeidimu, už kurį turėtų bÅ«ti skiriama drausminė nuobauda, nes pati vaiko brandumo iÅ¡vada yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, o sprendimÄ priima vaiko tėvai. PrieÅ¡mokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Å vietimo ir mokslo ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. ISAK-1180, 6 p. yra numatyta, kad prieÅ¡mokyklinio ugdymo trukmė – vieneri metai.

Apeliantas nurodė, kad pagal Asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo tvarkos, patvirtintos Å¡vietimo ir mokslo ministro, sveikatos apsaugos ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 10 04 įsakymu Nr. 1221/527/83, 14 p., specialiojo ugdymo komisija privalėjo kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybÄ dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo eigÄ nustatančios tvarkos 14 p. numato, kad bendrojo lavinimo mokyklos specialiojo ugdymo komisija, turėdama tėvų (ar vaiko globėjų) sutikimÄ (8 priedas), atlieka specialiųjų ugdymosi poreikių pradinį vertinimÄ ir pildo pažymÄ dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pradinio vertinimo (4 priedas).

Prireikus gali praÅ¡yti tėvų (ar vaiko globėjų) pateikti gydytojų specialistų vaiko sveikatos bÅ«klės įvertinimÄ . Komisija, numačiusi, kad moksleivį bÅ«tų tikslinga ugdyti pagal adaptuotÄ ar specialiÄ jÄ programÄ , o nesant specialiojo pedagogo ir logopedo, - ir pagal modifikuotÄ programÄ , gavusi tėvų (ar vaiko globėjų) sutikimÄ (1 priedas), kreipiasi į Å¡vietimo įstaigÄ aptarnaujančiÄ pedagoginę psichologinę tarnybÄ dėl nuodugnaus vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo.

Nagrinėjamu atveju A. P. tėvai pateikė praÅ¡ymÄ ugdyti mergaitę lietuvių mokomÄ ja kalba, nors prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupę ji baigė lenkų mokomÄ ja kalba ir visiÅ¡kai neturi lietuvių kalbos įgÅ«džių. Kadangi mergaitei 2010 metais nesuėjo septyneri metai, VeriÅ¡kių mokyklos specialiojo ugdymo komisija įvertino mergaitės kalbinius įgÅ«džius ir pasiÅ«lė ugdytis prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupėje lietuvių mokomÄ ja kalba. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nebuvo poreikio vertinti, ar tikslinga ugdyti pagal adaptuotÄ ar specialiÄ jÄ programÄ , todėl nebuvo poreikio ir kreiptis į Å¡vietimo įstaigÄ aptarnaujančiÄ pedagoginę psichologinę tarnybÄ dėl nuodugnaus vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo.

PrieÅ¡mokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o 7 p. numato, kad prieÅ¡mokyklinis ugdymas gali bÅ«ti teikiamas daugiau nei vienerius metus vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais dar nesueina 7 metai, specialistams įvertinus vaiko galimybes ugdytis pagal pradinio ugdymo programÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad PrieÅ¡mokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o nuostatos nebuvo pažeistos. Pagal Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d.

įsakymu Nr. ISAK-556 patvirtintų Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 18 p. mokinys, turintis visų ugdymo plano dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukÅ¡tesnę klasę. ApraÅ¡o 21.1.p. nustato, kad mokytojų taryba, iÅ¡nagrinėjusi mokinio atsilikimo moksle priežastis ir įvertinusi mokytojų ir klasės auklėtojo darbÄ su juo per mokslo metus, skiria papildomus darbus, nustato jų trukmę, atsiskaitymo, pakartotinio svarstymo dėl kėlimo į aukÅ¡tesnę klasę ar palikimo kartoti programÄ datÄ (bet ne vėlesnę kaip rugpjūčio 31 d.), 21.2. p. numato, kad atsižvelgusi į vieno iÅ¡ tėvų (iÅ¡skyrus suaugusiųjų klasės mokinio) pateiktÄ pageidavimÄ (raÅ¡tu) bei klasės auklėtojo siÅ«lymÄ , priima nutarimÄ , siÅ«lantį direktoriui mokinį kelti į aukÅ¡tesnę klasę arba palikti kartoti programÄ .

Nagrinėjamu atveju buvo atsižvelgta į K. G. tėvų praÅ¡ymÄ leisti mergaitei mokytis pirmoje klasėje lenkų kalba, nes tėvų manymu ji nepasiekė reikiamų rezultatų mokydamasi pirmoje klasėje lietuvių kalba, mokinio M. P. atžvilgiu buvo atsižvelgta į tėvų praÅ¡ymÄ grindžiamÄ tuo, kad papildomi užsiėmimai nedavė teigiamų rezultatų. Apeliantas nurodė, kad apraÅ¡e nėra numatyta galimybė pervesti mokinį į tÄ pačiÄ klasę kita mokymo kalba, tačiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokia galimybė nėra uždrausta apraÅ¡o 21.2. punkte ir apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia iÅ¡vada.

Apeliantas nurodė, kad mokinio J. K. iÅ¡vykimas gydytis privalėjo bÅ«ti įformintas direktoriaus įsakymu pagal Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 10.2. p., nes komisijos iÅ¡vadoje buvo nurodytas mokytojos V. N. paaiÅ¡kinimas, jog J. K. buvo atėjęs į rugsėjo 1 dienos Å¡ventė, o po to iÅ¡vyko gydytis. Teismas dėl bet kokios į bylÄ pateiktos informacijos įrodomosios reikÅ¡mės sprendžia vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu; jokie įrodymai teismui iÅ¡ anksto neturi galios, iÅ¡skyrus CPK nurodytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.).

Pirmosios instancijos teismas vertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė, kad nebuvo pateikti įrodymai, kurie patvirtintų mokinio iÅ¡vykimÄ iÅ¡ mokyklos gydimosi tikslais. Tokias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai pagal įrodymų leistinumo principÄ nėra pateikti ir apeliacinės instancijos teismui, todėl daryti prieÅ¡ingas, negu pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vadas nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nenustačius pirmiau minėtų aprašų nuostatų pažeidimų, nėra pagrindo nagrinėti klausimo dėl apelianto nurodomų valstybės ir savivaldybės lėšų iššvaistymo, nes pirmoje eilėje yra mokinio interesai, kurie yra ginami ir saugomi minėtais norminiais aktais. Pirmosios instancijos priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidų dydis yra mažesnis už LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo mažinti priteistų iÅ¡laidų dydį.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginčo teisingam iÅ¡nagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas            n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                          Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                              Antanas Rudzinskas                                                                                                                      JÅ«ratė Varanauskaitė