0a90fa4c-3da8-4514-8659-8fc47fbbdd84 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedI.GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ D.P. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijos patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.             IeÅ¡kovÄ nurodÄ, jog ji dirba Vilniaus rajono VeriÅ¡kių pradinÄs mokyklos direktore. Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2010-10-27 įsakymu Nr. A28-344, ieÅ¡kovei paskirta drausminÄ nuobauda- papeikimas už darbo drausmÄs pažeidimÄ , pasireiÅ¡kusį tuo, kad ieÅ¡kovÄ pažeidÄ Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. ISAK-1180 patvirtinto PrieÅ¡mokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o 4. ir 6p., Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio įsakymu Nr. ISAK -556 patvirtinto Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 18p., 21.1p. ir 21.2p bei Vilniaus rajono savivaldybÄs tarybos 2008 m. lapkriÄio 27 d. sprendimu Nr. T3-352 patvirtintų Vilniaus r.
Legislator headnote
AI generated0a90fa4c-3da8-4514-8659-8fc47fbbdd84 · Vilniaus apygardos teismas: Teismas nesutiko su ieÅ¡kovÄs argumentais, kad drausminÄ nuobauda jai paskirta patikslintu 2010-11-22 įsakymu, kuris priimtas praleidus DK 241 str.1d. nustatytÄ 1 mÄnesio terminÄ . IÅ¡ 2010-11-22 atsakovo įsakymo Nr. A28-368 turinio teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo įsakymu atsakovas iÅ¡taisÄ 2010 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A28-344 tekste padarytÄ klaidÄ , t.y. buvo patikslinta pirmojo įsakymo preambolÄ, įraÅ¡ant į įsakymÄ DK 241 str. 1d. 2p., vietoje DK 241 str. 1d. 1p., o tai, kad atsakovas 2010-10-27 įsakymu pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kovei drausminÄ nuobaudÄ â papeikimÄ , nurodyta Å¡io įsakymo tekste.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-591-431/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-21166-2010-5 Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21.;(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iš teisÄjų Laimos GerasiÄkinienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), Antano Rudzinsko ir JÅ«ratÄs VaranauskaitÄs,teismo posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijos apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs D.P. ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijai dÄl drausminÄs nuobaudos panaikinimo, n u s t a t Ä :
I.GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ D.P. kreipÄsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijos patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.             IeÅ¡kovÄ nurodÄ, jog ji dirba Vilniaus rajono VeriÅ¡kių pradinÄs mokyklos direktore. Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2010-10-27 įsakymu Nr. A28-344, ieÅ¡kovei paskirta drausminÄ nuobauda- papeikimas už darbo drausmÄs pažeidimÄ , pasireiÅ¡kusį tuo, kad ieÅ¡kovÄ pažeidÄ Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. ISAK-1180 patvirtinto PrieÅ¡mokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o 4. ir 6p., Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio įsakymu Nr. ISAK -556 patvirtinto Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 18p., 21.1p. ir 21.2p bei Vilniaus rajono savivaldybÄs tarybos 2008 m. lapkriÄio 27 d. sprendimu Nr. T3-352 patvirtintų Vilniaus r.
VeriÅ¡kių pradinÄs mokyklos nuostatų 47.3 punkto pažeidimus, organizuojant Vilniaus r. VeriÅ¡kių pradinÄs mokyklos mokinių prieÅ¡mokyklinį ir pradinį ugdymÄ . IeÅ¡kovÄ su jai paskirta drausmine nuobauda nesutinka. Atsakovas, gavÄs ieÅ¡kovÄs skundÄ atsakovo darbo ginÄų komisijai dÄl Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2010-10-27 įsakymo, 2010-11-22 patikslino įsakymÄ dÄl drausminÄs nuobaudos skyrimo ir iÅ¡leido patikslintÄ Ä¯sakymÄ Â Nr. A28-368 âDÄl Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2010-10-27 įsakymo Nr. A28-344 patikslinimo, kuriame nurodÄ, jog skirdamas drausminÄ nuobaudÄ atsakovas vadovavosi DK 237 str.1d.2p.
IeÅ¡kovÄ su įsakymu ir patikslintu įsakymu nesutiko, manÄ, kad drausminÄ nuobauda jai paskirta nepagrįstai, patikslintas įsakymas priimtas, praleidus DK 241 str.1d. nustatytÄ 1 mÄnesio terminÄ . IeÅ¡kovÄ jai paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ sieja su mokyklos tarybos pasiprieÅ¡inimu pradÄtoms steigÄjo vykdyti mokyklos reorganizavimo procedÅ«roms, kurių pasekmÄje VeriÅ¡kių pradinÄ mokykla turÄtų bÅ«ti iÅ¡skaidyta ir tokiu bÅ«du jos veikla bÅ«tų užbaigta. Kadangi mokyklos taryba apskundÄ Å¡iuos steigÄjo veiksmus teismui, Å¡ių skundų pasekmÄje atsakovas ÄmÄsi įvairiais bÅ«dais trukdyti gerai atlikti darbÄ , neteikia informacijos apie priimtus normatyvinius aktus, mokytojams trukdoma dalyvauti kvalifikacijos kÄlimo mokymuose, stabdomi ugdymo organizavimo procesai, mokykloje atliekami neplaniniai, netikÄti patikrinimai, kurie atliekami chaotiÅ¡kai, atsakovo atstovai nepraneÅ¡Ä atvyksta pamokų metu ir pradeda reikalauti įvairių dokumentų, apklausinÄja vaikus, įneÅ¡a sumaiÅ¡tį tarp mokinių ir jų tÄvelių.
IeÅ¡kovÄ paaiÅ¡kino, kad nepažeidÄ normatyvinių aktų, mokykloje yra veikianti Specialaus ugdymo komisija, kuri savo įgalinimų ribose sprendÄ abiejų mergaiÄių, neturinÄių 6 metų amžiaus, brandumÄ , jų priÄmimÄ Ä¯ prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupÄ, sprendÄ mokytojų taryba, įvertinusi Specialaus ugdymo komisijos iÅ¡vadas, tÄvų praÅ¡ymo motyvacijÄ . DÄl K.G. ieÅ¡kovÄ paaiÅ¡kino, jog buvo vertintas tÄvų praÅ¡ymas leisti dukrÄ mokytis gimtÄ jÄ lenkų kalba, tÄvų praÅ¡ymas buvo svarstytas mokytojų tarybos posÄdyje.
DÄl M.P. komisijos nariai neteisingai interpretavo Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡Ä , nes 1-3 klasių mokinių kurso kartojimÄ reglamentuoja 18-27 punktai, paliekant jį kartoti kursÄ , nebuvo pažeistos normatyvinio akto nuostatos. DÄl mokinio Jono KaÄerausko lankomumo, ieÅ¡kovÄ paaiÅ¡kino, kad Å¡is mokinys nebuvo niekur iÅ¡vykÄs, jis lankÄ pamokas nuo rugsÄjo pirmos dienos, jo lankomumas pažymÄtas dienyne, todÄl ji nepažeidÄ Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 10.2 punkto.
IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad kategoriÅ¡kai nesutinka su atsakovo komisijos iÅ¡vadomis, komisijos darbÄ vertina kaip siekimÄ sudaryti prielaidas jÄ paÅ¡alinti iÅ¡ pareigų už tai, kad ji teisinÄmis priemonÄmis siekia iÅ¡siaiÅ¡kinti VeriÅ¡kių pradinÄs mokyklos pradÄtų reorganizavimo procedÅ«rų atitikimÄ imperatyvioms teisÄs aktų nuostatoms.              II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismas 2011 m. birželio 3 d. sprendimu ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį patenkino.           Teismas panaikino Vilniaus rajono savivaldybÄs administracijos direktoriaus 2010-10-27 įsakymu Nr. A28-344, ieÅ¡kovei D.P. paskirtÄ drausminÄ nuobaudÄ â papeikimÄ ir priteisÄ iÅ¡ atsakovo Vilniaus rajono savivaldybÄs 2000 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei.Teismas nustatÄ, jog ieÅ¡kovÄ pateikÄ Ä¯ bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus:
VeriÅ¡kių pradinÄs mokyklos mokytojų tarybos posÄdžio protokolÄ , kuriame nurodyta, kad buvo svarstytas G.U. ir M.S. tÄvų praÅ¡ymas priimti Å¡ias mergaites ugdyti pagal prieÅ¡mokyklinio ugdymo programÄ , taryba vertino mokyklos Specialiojo ugdymo komisijos iÅ¡vadas Å¡iuo klausimu, todÄl atsakovo teiginys, kad ieÅ¡kovÄ priÄmÄ Å¡ias mergaites, nesant specialistų iÅ¡vadai dÄl jų brandumo, neatitinka tikrovÄs. Tvarkos apraÅ¡o 4 punkte nurodyta, jog iÅ¡vadÄ dÄl vaiko brandumo gali duoti ne tik pedagoginių psichologinių tarnybų specialistai, bet ir mokyklų psichologai, todÄl iÅ¡ į bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų- VeriÅ¡kių mokyklos Specialiojo ugdymo komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos apraÅ¡o, šios komisijos veiklos programos, specialiojo ugdymo komisijos sudÄties, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog mokykloje yra sukurta specialistų komisija, kuri teikia iÅ¡vadas dÄl specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų vertinimo.
Taigi teismo teigimu, atsakovo teiginiai, kad .U. ir M.S. priimtos į prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupÄ, nesant specialistų iÅ¡vadai dÄl jų brandumo, neatitinka tikrovÄs. Imperatyviai tvarkos apraÅ¡o 5 punktas nustato, kad prieÅ¡mokyklinis ugdymas nÄra teikiamas jaunesniam nei 5 metų vaikui, ir vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, o tvarkos apraÅ¡o 4 punktas nustato, kad esant tÄvų praÅ¡ymui bei įvertinus vaiko brandÄ , galima vaikÄ , neturintį 6 metų amžiaus, priimti į prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupÄ.
             Teismas atmetÄ atsakovo argumentus, kaltinant ieÅ¡kovÄ pažeidus PrieÅ¡mokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o 6 p., nustatanÄio prieÅ¡mokyklinio ugdymo trukmÄ-vienerius metus, kai mokinÄ A.P., gimusi (duomenys neskelbtini), nuo 2010-09-01 buvo pakartotinai priimta į VeriÅ¡kių pradinÄs mokyklos prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupÄ. IÅ¡ VeriÅ¡kių mokyklos mokytojų tarybos posÄdžio protokolo teismas nustatÄ, kad A.P. tÄvai pateikÄ praÅ¡ymÄ ugdyti mergaitÄ lietuvių mokomÄ ja kalba, nors prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupÄ ji baigÄ lenkų mokomÄ ja kalba ir visiÅ¡kai neturi lietuvių kalbos įgÅ«džių, nes Å¡eimoje bendraujama rusų ir lenkų kalbomis, VeriÅ¡kių mokyklos Specialiojo ugdymo komisija įvertino mergaitÄs kalbinius įgÅ«džius ir 2010-08-30 nutarimu Nr. 4 pasiÅ«lÄ A.P. ugdytis prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupÄje lietuvių mokomÄ ja kalba, kadangi mergaitei 2010 kalendoriniais metais nesueina septyneri metai.
Tvarkos apraÅ¡o 5 punktas nustato, kad į prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupÄ nepriimami vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, todÄl teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovÄ nepažeidÄ PrieÅ¡mokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o nuostatų. Teismas taip pat pažymÄjo, kad mokytojų tarybos posÄdyje taip pat buvo vertinta tai, kad VeriÅ¡kių kaime nÄra alternatyvių ugdymo įstaigų, įvertinusi prieÅ¡mokyklinio ugdymo pedagogÄs G.Ä. suraÅ¡ytÄ brandos vertinimÄ , charakteristikÄ , tai, kad A.P. yra iÅ¡ socialiai remtinos Å¡eimos, todÄl nÄra galimybių leisti vaikÄ Ä¯ mokamus kursus.
IÅ¡ raÅ¡ytinių byloje esanÄių įrodymų teismas taip pat nustatÄ, kad sprendžiant K.G. pakartotinį priÄmimÄ Ä¯ pirmÄ klasÄ, buvo laikytasi Tvarkos apraÅ¡o nuostatų, mokytojų taryba svarstÄ K.G. tÄvų praÅ¡ymÄ leisti mergaitei mokytis pirmoje klasÄje lenkų kalba, nes tÄvų manymu ji nepasiekÄ reikiamų rezultatų pirmoje klasÄje besimokydama lietuvių kalba, buvo nustatyta, kad mokinÄ neturi lenkų kalbos jokio įvertinimo, bei siekiant sudaryti lygias galimybes su kitais mokiniais tÄsti bendrÄ sias programas atitinkantį mokymÄ lenkų (gimtÄ ja) kalba, pasiÅ«lÄ mokinÄ 2010/2011 m. pervesti į pirmÄ klasÄ.
Tų paÄių tvarkos apraÅ¡o nuostatų ieÅ¡kovÄ laikÄsi sprÄsdama mokinio M.P. palikimÄ toje paÄioje pirmoje klasÄje kartoti kurso, mokytojų taryba, atsižvelgusi į specialiojo ugdymo komisijos iÅ¡vadas, tÄvų praÅ¡ymÄ , į tai, kad papildomi užsiÄmimai nedavÄ teigiamų rezultatų.Patikrinimo akte komisija nurodÄ, kad 1 klasÄje lietuvių ugdomÄ ja kalba mokinių sÄ raÅ¡e yra J.K., gimÄs (duomenys neskelbtini), kuris į mokyklÄ Â buvo atÄjÄs rugsÄjo 1-sios Å¡ventÄ, po to mokyklos nelankÄ, nes gydÄsi sanatorijoje (duomenys neskelbtini) dÄl mokinio iÅ¡vykimo gydytis direktorÄ nebuvo iÅ¡leidusi įsakymo, tuo pažeistas Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 10.2 punktas.
Teismas pažymÄjo, jog atsakovas nepateikÄ Ä¯rodymų, kuriais pagrįstų Å¡iuos savo teiginius. IeÅ¡kovÄ pateikÄ Ä¯ bylÄ mokyklos lankymo žiniaraÅ¡tį, kuriame nurodyta, kad mokinys J.K. nuo rugsÄjo 01 d. iki 17 d. lankÄ mokyklÄ , o nuo rugsÄjo 20d. iki 24 d. mokyklos nelankÄ, po to vÄl lankÄ, įrodymų, kad jis bÅ«tų iÅ¡vykÄs į gydymo įstaigÄ , atsakovas nepateikÄ. Pagal Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 10.2 punkto reikalavimus, mokinio laikinas įvykimas gydytis ir mokytis įforminamas direktoriaus įsakymu, jame nurodant laikino iÅ¡vykimo priežastį, duomenų, kad mokinys J.K. dÄl Å¡ių priežasÄių bÅ«tų iÅ¡vykÄs iÅ¡ mokyklos, atsakovas nepateikÄ, todÄl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ nepažeidÄ Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 10.2 punkto nuostatų.
Teismas nesutiko su ieÅ¡kovÄs argumentais, kad drausminÄ nuobauda jai paskirta patikslintu 2010-11-22 įsakymu, kuris priimtas praleidus DK 241 str.1d. nustatytÄ 1 mÄnesio terminÄ . IÅ¡ 2010-11-22 atsakovo įsakymo Nr. A28-368 turinio teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo įsakymu atsakovas iÅ¡taisÄ 2010 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. A28-344 tekste padarytÄ klaidÄ , t.y. buvo patikslinta pirmojo įsakymo preambolÄ, įraÅ¡ant į įsakymÄ DK 241 str. 1d. 2p., vietoje DK 241 str. 1d. 1p., o tai, kad atsakovas 2010-10-27 įsakymu pareiÅ¡kÄ ieÅ¡kovei drausminÄ nuobaudÄ â papeikimÄ , nurodyta Å¡io įsakymo tekste.
IeÅ¡kovÄs argumentus, kad atsakovas praleido DK 241 str. 1 nustatytÄ 1 mÄnesio terminÄ drausminei nuobaudai pareikÅ¡ti, teismas atmetÄ kaip nepagrįstus. Remdamasis aukÅ¡Äiau nurodytais argumentais, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas neįrodÄ ieÅ¡kovei teikiamų darbo drausmÄs pažeidimų, todÄl ieÅ¡kinį patenkino. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus rajono savivaldybÄs administracija praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2011-06-03 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir tarp Å¡alių susiklosÄiusius teisinius santykius. Teigia, kad ieÅ¡kovei drausminÄ nuobauda buvo skirta laikantis teisÄs aktuose numatytos tvarkos, bei nepažeidžiant DK nustatytų terminų. Skiriant drausminÄ nuobaudÄ buvo atsižvelgta į komisijos 2010-09-28 iÅ¡vadoje nurodytus pažeidimus ir jų sunkumÄ , į tai, kad ieÅ¡kovÄ mokyklos patikrinimo metu atsisakÄ pateikti mokyklos veiklos dokumentus, kategoriÅ¡kai nesutiko su nustatytais pažeidimais, į tai, kad jau ne vienÄ kartÄ tiek mokyklos vadovų pasitarimuose, tiek raÅ¡tu mokyklai teiktuose dokumentuose buvo aiÅ¡kinama vaikų priÄmimo į prieÅ¡mokyklines grupes ir į pirmÄ jÄ klasÄ tvarka. apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovo teiginys, jog ieÅ¡kovÄ priÄmÄ minimas mergaites, nesant specialistų iÅ¡vadai dÄl jų brandumo, neatitinka tikrovÄs, o aukÅ¡Äiau paminÄtų Tvarkos apraÅ¡o 4 punkte nurodyta, jog iÅ¡vadÄ dÄl vaiko brandumo gali duoti ne tik pedagoginių psichologinių tarnybų specialisto, bet ir mokyklų psichologai, todÄl į Å¡iÄ bylÄ pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų - VeriÅ¡kių mokyklos Specialiojo ugdymo komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos apraÅ¡o, Å¡ios komisijos veiklos programos, specialiojo ugdymo komisijos sudÄties, darytina iÅ¡vada, jog mokykloje yra sukurta specialistų komisija, kuri teikia iÅ¡vadas dÄl specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų vertinimo.
Atsakovas sutinka, kad teisÄs aktai suteikia teisÄ mokyklų psichologams taip pat įvertinti vaiko brandumÄ mokytis, taÄiau atkreipia teismo dÄmesį į tai, kad VeriÅ¡kių mokykla tokių specialistų neturi (nei vienas iÅ¡ mokykloje dirbanÄių mokytojų neturi mokytojo psichologo kvalifikacijos), o Specialiojo ugdymo komisijai teisÄs aktais nebuvo suteikti įgaliojimai vertinti vaikų brandumÄ mokytis;apeliantas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad sprendžiant K.G. pakartotinį priÄmimÄ Ä¯ pirmÄ klasÄ, buvo laikytasi aukÅ¡Äiau nurodytų Tvarkos apraÅ¡o nuostatų, mokytojų taryba svarstÄ K.
G. tÄvų praÅ¡ymÄ leisti mergaitei mokytis pirmoje klasÄje lenkų kalba. Teigia, kad K. G. buvo pakartotinai priimta į 1 klasÄ. 2009/2010 dienyne užfiksuota, kad mokinÄ turi visų dalykų patenkinamus įvertinimus ir direktoriaus įsakymu perkelta į aukÅ¡tesnÄ klasÄ, todÄl tokio mokinio palikimas pirmoje klasÄje pažeidžia Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Å vietimo ir mokslo ministro 2005-04-05 įsakymo 18 ir 27 p.: Mokinys, turintis visų ugdymo plano dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukÅ¡tesnÄ klasÄ;
Mokykla negali nusistatyti ir taikyti kitas kÄlimo į aukÅ¡tesnÄ klasÄ taisykles. 2010-05-28 Mokytojų taryba, nagrinÄdama klausimÄ dÄl K. G., vadovaudamasi Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 21 p. galÄjo priimti sprendimÄ siÅ«lyti mokinį kelti į aukÅ¡tesnÄ klasÄ arba palikti kartoti kursÄ - ApraÅ¡e nÄra numatyta galimybÄ pervesti mokinį į tÄ paÄiÄ klasÄ kita mokymo kalba;2010-05-27 Specialiojo ugdymo komisija nutarimu Nr. 3 skyrÄ M.P. papildomus darbus, taÄiau pagal Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 21.1. p., papildomus darbus gali skirti tik mokytojų taryba, nustatydama jų trukmÄ, atsiskaitymo, pakartotinio svarstymo dÄl kÄlimo į aukÅ¡tesnÄ klasÄ ar palikimo kartoti programÄ datÄ (bet ne vÄlesnÄ kaip rugpjÅ«Äio 31 d.).apeliantas taip pat nesutinka su teismo motyvu, kad duomenų, jog mokinys Jonas KaÄerauskas dÄl Å¡ių priežasÄių bÅ«tų iÅ¡vykÄs iÅ¡ mokyklos, atsakovas nepateikÄ, todÄl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovÄ nepažeidÄ Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 10.2 punkto nuostatas.
Nurodo, jog J. K. pagal Mokinių registrÄ gyvena (duomenys neskelbtini) k. - tai yra apie 20 km nuo VeriÅ¡kių. Vaikai mokykloje jo nematÄ, nepažįsta tokio mokinio. Komisijos 2010-09-28 iÅ¡vadoje nurodoma, kad mokytoja V. N. tikrinimo metu pasakÄ, kad K. buvo atÄjÄs į rugsÄjo 1 dienos Å¡ventÄ, o po to iÅ¡važiavo gydytis. Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 10.2 p. yra numatyta, kad mokinio laikinas iÅ¡vykimas gydytis ir mokytis įforminamas direktoriaus įsakymu, jame nurodant laikino iÅ¡vykimo priežastis.Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino posÄdžių metu apklaustų liudytojų parodymus, nenagrinÄjo jų neatitikimo byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams.
Nurodo, jog liudytoja V. N. nei vienu žodžiu neužsiminÄ, kad vaikų priÄmimo klausimÄ svarstÄ VeriÅ¡kių pradinÄs mokyklos mokytojų taryba, specialiojo ugdymo komisija, kurių posÄdžiuose dalyvavo ir pati liudytoja. Atsakovui kyla įtarimai, kodÄl nei ieÅ¡kovÄ, nei liudytojos teikdamos paaiÅ¡kinimus neminÄjo nei vieno iÅ¡ Å¡ių dokumentų, negrindÄ jais savo teiginių. Atsakovas įtaria, kad jie buvo sukurti tik po 2011 m. balandžio 22 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieÅ¡kovÄ buvo įpareigota pateikti Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus.
V. N. parodymus apie atsakovo nustatytÄ tvarkÄ , pagal kuriÄ priimant vaikÄ , neturintį 6 m., užtenka tik motyvuoto tÄvų praÅ¡ymo, paneigia prie bylos prijungtas 2010-04-29 Å vietimo skyriaus vedÄjo raÅ¡tas Nr. &3-12b (2.5) âDÄl vaikų brandumo mokytis pagal prieÅ¡mokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo", kuris el. paÅ¡tu buvo iÅ¡siųstas Vilniaus rajono ugdymo įstaigų direktoriams ir Vilniaus rajono ugdymo įstaigų psichologams, jų tarpe ir ieÅ¡kovÄs vadovaujamai mokyklai.
Å iame raÅ¡te aiÅ¡kiai iÅ¡dÄstoma, kad vaiko brandumo mokytis pagal prieÅ¡mokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimÄ atlieka mokyklų psichologai, įgijÄ teisÄ dirbti vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodika bei Vilniaus rajono pedagoginÄs psichologinÄs tarnybos psichologai;pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgÄ ir nevertino kitų svarbių faktinių aplinkybių, lÄmusių drausminÄs nuobaudos skyrimÄ ieÅ¡kovei. Teigia, kad teismas visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybes, kad klasÄs (programos) kartojimas - tai kraÅ¡tutinis atvejis, kuomet mokinys piktybiÅ¡kai nelanko pamokų ir nesimoko.
KlasÄs (programos) kartojimui yra nemažai alternatyvų - galima modifikuoti, pritaikyti ugdymo programÄ , jau po pusÄs mokslo metų mokyklos ugdymo komisija gali įvertinti, kodÄl mokiniui kyla sunkumų ir pritaikyti programÄ pagal jo poreikius. Be to, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino atsakovo teiginių, kad dÄl minÄtų ieÅ¡kovÄs atliktų teisÄs aktų pažeidimų buvo iššvaistytos tiek valstybinÄs, tiek savivaldybÄs lÄÅ¡os. Pagal atsakovo pateiktas iÅ¡traukas iÅ¡ Mokinių registro, Å¡iuo metu programÄ kartoja trys mokiniai â A.
P., M. P. ir K.G. Pagal byloje esantį 2011-03-21 Å vietimo skyriaus raÅ¡tÄ Nr. R3-90(2.4) âDÄl mokinio krepÅ¡elio lÄšų panaudojimo VeriÅ¡kių pradinÄje mokykloje", vieno mokinio iÅ¡laikymas 2011 m. kainuoja 7656 litus. TodÄl kiekvienam mokesÄio mokÄtojui 3 neteisÄtai ir nepagrįstai paliktų kartoti kursÄ vaikų iÅ¡laikymas kainuoja 22968 Lt;ieÅ¡kovÄs praÅ¡omų priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidų dydis virÅ¡ija teisÄs akte nustatytus tokių iÅ¡laidų maksimalius dydžius, nustatytus Rekomendacijoje.
Rekomendacijų 8.2. p. numatyta, kad maksimalus sumos dydis už ieÅ¡kinio paruoÅ¡imÄ yra taikomas 3 koeficientas, t.y. 2400 Lt. Rekomendacijų 8.18 p. nustato, kad maksimalus už vienÄ atstovavimo valandÄ teisme yra taikomas 0,15 koeficientas, t.y. 120 Lt. Byloje buvo parengtas vienas ieÅ¡kinys, įvyko keli teismo posÄdžiai. Be to, byla yra nesudÄtinga ir nereikalaujanti specialių žinių. TodÄl ieÅ¡kovei priteistinų bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos prieÅ¡tarauja Rekomendacijų nuostatoms.Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ D.P. praÅ¡o Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2011-06-03 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .DÄl faktinių aplinkybių vertinimo bei drausminÄs nuobaudos skyrimo teisÄtumo ir pagrįstumo nurodo, jog apeliantas, vadovaudamasis DK nuostatomis, reglamentuojanÄiomis drausminÄs nuobaudos skyrimo tvarkÄ , apeliaciniame skunde įrodinÄja aplinkybes, kurių ieÅ¡kovÄ neginÄijo, ir kurios, prieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantas, neturÄjo byloje esminÄs reikÅ¡mÄs. Teigia, kad niekas neginÄija atsakovo teisÄs skirti drausminÄ nuobaudÄ ieÅ¡kovei, jeigu tam bÅ«tų buvÄ Ä¯statyme numatyti pagrindai.
GinÄas kilÄs ne dÄl to - turi teisÄ skirti atsakovas drausminÄ nuobaudÄ ar neturi, bet ar egzistavo teisinis pagrindas skirti drausminÄ nuobaudÄ . Atsakovo teiginius dÄl praÅ¡omų dokumentų nepateikimo paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuos suraÅ¡Ä du patikrÄ atlikusios komisijos nariai â J.V. ir J.L. Komisijos narÄ J.L. atskirojoje nuomonÄje nurodÄ, kad komisija patikrai nebuvo pasiruoÅ¡usi iÅ¡ esmÄs, kad konkretus vizito tikslas, kokių dokumentų mokykloje bus praÅ¡oma, kas ir kokiais metodais bus vertinama, komisijos nariams įvardinta nebuvo.
Patikra vyko chaotiÅ¡kai - buvo trikdomas ugdymo procesas, blaÅ¡komasi nuo vienos temos prie kitos, iÅ¡ anksto nepraneÅ¡us buvo reikalaujama archyvinių dokumentų. Komisijos narÄ J.L. pažymÄjo, kad patikros metu buvo pažeistas vienas iÅ¡ Å¡vietimo stebÄsenos principų - neÅ¡aliÅ¡kumo principas, kuris reikalauja, kad Å¡vietimo stebÄsena bÅ«tų vykdoma be iÅ¡ankstinio nusistatymo, laikantis profesinio nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių.Nurodo, jog Å vietimo skyriaus komisija patikros metu nepaliko jokių pastabų dÄl mokyklos darbo inspektavimo knygoje, nesuraÅ¡Ä jokio akto apie nustatytus Å¡iurkÅ¡Äius Å¡vietimo įstaigų veikla reglamentuojanÄių įstatymų ir kitų teisÄs aktų pažeidimus.
Tuo tarpu ieÅ¡kovei skirta drausminÄ nuobauda bÅ«tent už Å¡iurkÅ¡Äius Å¡vietimo įstaigų veiklÄ reglamentuojanÄių įstatymų ir kitų teisÄs aktų pažeidimus, kurie neva buvo nustatyti aukÅ¡Äiau apraÅ¡yto patikrinimo metu. Pažymi, kad drausminÄ nuobauda paskirta, atsižvelgiant į 2010 m. rugsÄjo 28 d. iÅ¡vadÄ Nr. A38-1121, kurios, minÄta, du komisijos nariai net nepasiraÅ¡Ä, ir kuri buvo suraÅ¡yta, pažeidžiant Nuostatų V skyriuje įtvirtintÄ priežiÅ«ros rezultatų įforminimo tvarkÄ .
IeÅ¡kovÄs nuomone, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodÄ ieÅ¡kovei teikiamų darbo drausmÄs pažeidimų.IeÅ¡kovÄ neginÄijo ir fakto, kas yra atsakingas už visÄ mokyklos veiklÄ , taÄiau ieÅ¡kiniu įrodinÄjo, kad savo funkcijas atliko tinkamai - kaip tai numatyta norminiuose teisÄs aktuose bei atsakovo priimtuose individualiuose teisÄs aktuose. Pripažinus, kad vienas iÅ¡ bÅ«tinų drausminio pažeidimo elementų yra darbuotojo kaltÄ, šį elementÄ privalÄjo įrodinÄti darbdavys.
Atsakovas be bendro pobÅ«džio deklaratyvių pareiÅ¡kimų nepateikÄ Ä¯ bylÄ nei vieno įrodymo, patvirtinanÄio, kad ieÅ¡kovÄ savo funkcijas bÅ«tų atlikusi aplaidžiai, nerÅ«pestingai ar tyÄia netinkamai. Teigia, kad į bylÄ yra pateikta eilÄ dokumentų, patvirtinanÄių, kad ugdymo veikla VeriÅ¡kių pradinÄje mokykloje yra organizuojama, nepažeidžiant teisÄs aktų reikalavimų. Be to, buvo nuolat konsultuojamasi su mokyklos kuratore, kitais atsakovo atstovais, kaip elgtis vienais ar kitais teisÄs aktų nesureglamentuotais atvejais.
Atsakovas nepateikÄ Ä¯ bylÄ nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, kad ieÅ¡kovÄ bÅ«tų tyÄia - sÄ moningai elgusis prieÅ¡ingai, nei nurodÄ atsakovas. IeÅ¡kovÄ taip pat pažymi, kad atsakovas nuo 2010 m. kovo mÄnesio apskritai nebeteikÄ ieÅ¡kovÄs vadovaujamai mokyklai jokios metodinÄs pagalbos, nesiuntÄ jokių dokumentų, susijusių su Å¡vietimo ir ugdymo veikla. 2009 m. ir 2010 metų pažymos apie prieÅ¡mokyklinio ugdymo bÅ«klÄ Vilniaus rajone, kuriose yra teikiamos iÅ¡vados ir pasiÅ«lymai, kaip elgtis mokyklų vadovams, priimant penkiameÄius ir Å¡eÅ¡iameÄius vaikus ugdytis anksÄiau laiko, buvo iÅ¡reikalautos tik teismine tvarka, bylÄ nagrinÄjant Å¡io proceso metu.
Ä® bylÄ pateikta eilÄ Ä¯rodymų, kad apie padÄtį ieÅ¡kovÄs vadovaujamoje mokykloje atstovas buvo nuolat informuojamas įstatymų nustatyta tvarka - buvo iÅ¡ anksto teikiami vaikų sÄ raÅ¡ai, nurodant jų gimimo metus ir planuojamÄ lankyti grupÄ/klasÄ, kas suponuoja pagrindo teigti, kad atsakovui visÄ laikÄ iÅ¡ anksto buvo žinoma, kiek ir kokio amžiaus vaikų planuojama priimti kiekvienais mokslo metais, taip pat atsakovui buvo puikiai žinoma situacija Vilniaus rajone (trÅ«ksta prieÅ¡mokyklinio ugdymo įstaigų, tÄvai finansiÅ¡kai nepajÄgÅ«s vaikus vežti į kitus rajonus), taÄiau atsakovas nieko nesiÄmÄ, kad susiklosÄiusi padÄtis bÅ«tų pakeista.
Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodÄ ir kito bÅ«tinojo drausminio pažeidimo elemento - darbuotojo kaltÄs.DÄl netinkamo materialinÄs teisÄs normų aiÅ¡kinimo ir taikymo pažymi, kad atsižvelgiant į Vilniaus rajono VeriÅ¡kių pradinÄs mokyklos direktorÄs 2009 m. rugsÄjo 1 d. įsakymu Nr. V-02 patvirtintÄ Specialiojo ugdymo komisijos sudarymo ir darbo organizavimo tvarkos apraÅ¡o nuostatas, veiklos programÄ ir Specialiosios ugdymo komisijos sudÄtį, akivaizdu, kad VeriÅ¡kių pradinÄje mokykloje buvo sukurta specialistų komisija, turinti teisÄ teikti iÅ¡vadas dÄl specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo.Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad prieÅ¡mokyklinio ugdymo programų turinys tiek lietuvių, tiek lenkų kalba yra visiÅ¡kai vienodas, ir todÄl neva nÄra jokio skirtumo, kokia kalba vaikas yra ugdomas prieÅ¡mokyklinÄje grupÄje, ir kokia kalba toliau tÄsia mokslus pradinÄse klasÄse.
Teigia, kad pati prieÅ¡mokyklinio ugdymo programa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanÄiose valstybinÄse Å¡vietimo įstaigose yra ir privalo bÅ«ti vieninga, taÄiau jos turinys bei iÅ¡pildymas nÄra ir negali bÅ«ti analogiÅ¡kas lietuvių, lenkų ar rusų kalbomis dÄstomose ugdymo grupÄse. Tai susijÄ tiek su kalbinių įgÅ«džių formavimu, nes kiekvienoje grupÄje vaikai yra ugdomi ir su jais bendraujama viena konkreÄia kalba, tiek ir su raÅ¡ybos įgÅ«džių formavimu. Å iuo konkreÄiu atveju A.
P., gimusiai (duomenys neskelbtini) 2009 m. rugsÄjo 1 d. pradÄjus ugdytis ir iÅ¡mokus pradmenų lenkų kalba, eiti į aukÅ¡tesnÄ klasÄ ir tÄsti mokslus lietuvių kalba, neturint Å¡ios kalbos nei raÅ¡ybos pradmenų, nei kalbinių įgÅ«džių, kadangi Å¡eimoje bendraujama tik rusų ir lenkų kalbomis, bÅ«tų buvÄ ne tik labai sudÄtinga paÄiai mokinei, mokytojai, bet nukentÄtų ir kitų klasÄje besimokanÄių bei prieÅ¡mokyklinÄ grupÄ baigusių lietuvių kalba vaikų interesai.
FaktÄ , kad nepasirengÄ arba tinkamai neparengti vaikai smukdo visos klasÄs mokymo lygį pripažino ir teismo posÄdžio metu apklaustas psichologinÄs tarnybos specialistas.Atsakovo teiginiai dÄl Tvarkos 6 punkto, kuriame įtvirtinta prieÅ¡mokyklinio ugdymo trukmÄ, imperatyvo yra atmestini, kadangi Tvarkos 7 punkte yra numatyta galimybÄ prieÅ¡mokyklinį ugdymÄ teikti daugiau nei vienerius metus. IeÅ¡kovÄ mano, kad įstatymų leidÄjas imperatyvu nustatÄ ne prieÅ¡mokyklinio ugdymo trukmÄ, bet vaiko amžiaus cenzas - prieÅ¡mokyklinÄje grupÄje negali bÅ«ti ugdomi jaunesni, nei penkerių metų ir vyresni, nei septynerių metų vaikai.Apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti argumentai dÄl ieÅ¡kovÄs neva padarytų pažeidimų, leidžiant mokinei K.
G. baigti pirmos klasÄs kursÄ lenkų mokomÄ ja kalba, taip pat atmestini. Pažymi, kad nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 18 punkte įtvirtinta mokinio teisÄ bÅ«ti perkeltam į aukÅ¡tesnÄ klasÄ, jeigu jis turi visų ugdymo dalykų patenkinamus metinius įvertinimus. TaÄiau Å¡io ApraÅ¡o 21.2 punkte yra įtvirtinta galimybÄ vienam iÅ¡ tÄvų raÅ¡tu pareikÅ¡ti pageidavimÄ palikti vaikÄ kartoti kursÄ , jeigu su tuo sutinka klasÄs auklÄtojas bei pritaria Mokytojų taryba.
Å iuo aptariamu atveju mokinÄs K.G. mama, pati bÅ«dama mokytoja, nusprendÄ, kad vaikui yra per sunku mokytis ne gimtÄ ja (lietuvių) kalba, kad jos gauti metiniai įvertinimai yra per žemi ir kad vaikui bÅ«tų geriau ugdytis gimtÄ ja kalba. Pateikus vienam iÅ¡ tÄvų motyvuotÄ praÅ¡ymÄ , klasÄs auklÄtojui sutikus bei pritarus mokytojų tarybai, kaip tai numatyta ApraÅ¡o 21.2 punkte, mokinÄ K. G. buvo pervesta 2010/2011 m.m. į pirmÄ klasÄ lenkų mokomÄ ja kalba. IeÅ¡kovÄs teigimu, toks sprendimas ne tik nepažeidÄ aukÅ¡Äiau nurodytų teisÄs aktų reikalavimų, bet atitiko ir vaiko interesus.
IeÅ¡kovÄ taip pat atkreipia dÄmesį į tai, kad mergaitÄ ne Å¡iaip buvo palikta kartoti kurso, bet ji buvo pervesta iÅ¡ 1 klasÄs, kurioje buvo mokoma lietuvių mokomÄ ja kalba, į 1 klasÄ, kurioje buvo mokoma lenkų mokomÄ ja kalba. Mokydamasi 1 klasÄje lietuvių mokomÄ ja kalba, ji apskritai neturÄjo jokio įvertinimo iÅ¡ lenkų kalbos dalyko, nes Å¡is dalykas ir neįeina į mokymo programÄ klasÄse, kuriose mokoma lietuvių mokomÄ ja kalba, todÄl atmestini apelianto teiginiai, neva mokinÄ K.G. turÄjo visų dalykų patenkinamus įvertinimus.DÄl mokinio M.P. ieÅ¡kovÄ pasisako, kad papildomi darbai jam buvo skirti ne Specialiosios ugdymo komisijos nutarimu, kaip klaidingai nurodo apeliantas, bet 2010 m. gegužÄs 28 d.
Mokytojų tarybos nutarimu, įformintu Protokolu Nr. 3, kuris savo ruožtu buvo priimtas, atsižvelgiant į Specialiojo ugdymo komisijos 2010 m. gegužÄs 27 d. nutarimÄ Nr. 3.DÄl mokinio J. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neįrodÄ savo teiginių dÄl Å¡io mokinio galimo gydimosi (duomenys neskelbtini). MinÄtas mokinys mokyklos nelankÄ 5 dienas, praleido 21 pamokÄ , jokių dokumentų, pateisinanÄių pamokų praleidimÄ mokymo įstaigai nepristatÄ.
Mokinio lankomumas yra atžymÄtas klasÄs dienyne, nurodant, kad pamokos praleistos ne dÄl ligos, o dÄl kitų priežasÄių.DÄl liudytojų parodymų ir raÅ¡ytinių įrodymų vertinimo nurodo, jog teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ visas bylos aplinkybes - buvo sudaryta galimybÄ pasisakyti visam bÅ«riui atsakovo atstovų (nuo teisininkų iki psichologų), iÅ¡klausyti Å¡alių kviesti liudytojai, abiems Å¡alims buvo sudarytos galimybÄs į bylÄ pateikti raÅ¡ytinius įrodymus, kai kurie iÅ¡ jų buvo iÅ¡reikalauti teismo iniciatyva, teismas netgi sutiko prijungti prie bylos atsakovo pateiktus papildomus raÅ¡ytinius įrodymus, pateiktus pasibaigus įrodymų tyrimo stadijai - prieÅ¡ pradedant sakyti baigiamÄ sias kalbas.
Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad teismas tinkamai iÅ¡tyrÄ ir įvertino visus byloje esanÄius įrodymus ir naikinti sprendimo apelianto nurodytais motyvais nÄra jokio pagrindo.DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų nurodo, jog priteistos bylinÄjimosi iÅ¡laidos atitinka Teisingumo ministro patvirtintiems rekomendaciniams priteistinų sumų dydžiams - už procesinių dokumentų rengimÄ bei atstovavimÄ net 6 teismo posÄdžiuose iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita 2 000 litų yra absoliuÄiai pagrįsta. Apelianto teiginiai dÄl bylos nesudÄtingumo bei specialių žinių nereikalavimo prieÅ¡tarauja jo paties veiksmams, kai į teismo posÄdžius deleguodavo visÄ eilÄ Ä¯vairių sriÄių specialistų, turinÄių ne tik teisinį, bet ir pedagoginį, psichologinį iÅ¡silavinimÄ bei darbo patirtį atitinkamose srityse.
IV. ApeliacinÄs instancijos teismo argumentai ir motyvai Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. TeisÄjų kolegija nagrinÄjamoje byloje nenustatÄ CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. ApeliacinÄs instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ dÄl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 str.).
Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ materialinÄs teisÄs normas, todÄl padarÄ nepagrįstas ir neteisÄtas iÅ¡vadas, atmestinas. PrieÅ¡mokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Å vietimo ir mokslo ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. ISAK-1180, 4 p. yra numatyta, kad prieÅ¡mokyklinis ugdymas teikiamas vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. PrieÅ¡mokyklinis ugdymas gali bÅ«ti teikiamas anksÄiau tÄvų praÅ¡ymu ir jei tokį ugdymÄ rekomenduoja pedagoginių psichologinių tarnybų ir mokyklų psichologai (toliau vadinama â specialistai), teisÄs aktų nustatyta tvarka įvertinÄ vaiko brandÄ mokytis pagal prieÅ¡mokyklinio ugdymo programÄ .
Vaiko brandumo mokytis pagal prieÅ¡mokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Å vietimo ir mokslo ministro 2005-10-29 įsakymu Nr. ISAK-2173, 4.1. p. numatyta, kad vaiko brandumo įvertinimas atliekamas tÄvų (globÄjų) praÅ¡ymu, 6 p. â kad vaiko brandumo įvertinimÄ atlieka pedagoginių psichologinių tarnybų, mokyklų psichologai, kurie atlikÄ Ä¯vertinimÄ , pateikia iÅ¡vadÄ - rekomendacijÄ tÄvams dÄl vaiko brandumo (10 p.), o sprendimus dÄl vaiko mokymosi pagal prieÅ¡mokyklinio ir pradinio, adaptuoto pradinio, pradinio specialiojo ugdymo programas priima tÄvai, atsižvelgdami į vaiko brandumo įvertinimo iÅ¡vadÄ -rekomendacijÄ ir vaiko sveikatos bÅ«klÄ (12p.).
Atsakovas sutinka, kad teisÄs aktai suteikia teisÄ mokyklų psichologams taip pat įvertinti vaiko brandumÄ mokytis, taÄiau atkreipia teismo dÄmesį į tai, kad VeriÅ¡kių mokykla tokių specialistų neturi (nei vienas iÅ¡ mokykloje dirbanÄių mokytojų neturi mokytojo psichologo kvalifikacijos), o specialiojo ugdymo komisijai teisÄs aktais nebuvo suteikti įgaliojimai vertinti vaikų brandumÄ mokytis. ApeliacinÄs instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog mokykloje buvo sukurta specialistų komisija, kuri teikÄ iÅ¡vadas dÄl specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų vertinimo, ir kurios nariu įtraukta ir pradinio ugdymo mokytoja metodininkÄ, turinti 15 metų darbo patirtį, baigusi specialiosios pedagogikos ir psichologijos kursus, sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog G.
U. ir M. S. buvo priimtos ugdyti pagal prieÅ¡mokyklinio ugdymo programÄ , esant specialistų iÅ¡vadai dÄl jų brandumo. Tai, kad mokykloje nÄra dirbanÄio mokytojo su psichologo kvalifikacija, nelaikytinas tokiu nesÄ Å¾iningu ir neprotingu darbo drausmÄs ir minÄto tvarkos apraÅ¡o pažeidimu, už kurį turÄtų bÅ«ti skiriama drausminÄ nuobauda, nes pati vaiko brandumo iÅ¡vada yra tik rekomendacinio pobÅ«džio, o sprendimÄ priima vaiko tÄvai. PrieÅ¡mokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Å vietimo ir mokslo ministro 2005-06-22 įsakymu Nr. ISAK-1180, 6 p. yra numatyta, kad prieÅ¡mokyklinio ugdymo trukmÄ â vieneri metai.
Apeliantas nurodÄ, kad pagal Asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo tvarkos, patvirtintos Å¡vietimo ir mokslo ministro, sveikatos apsaugos ministro, socialinÄs apsaugos ir darbo ministro 2000 10 04 įsakymu Nr. 1221/527/83, 14 p., specialiojo ugdymo komisija privalÄjo kreiptis į pedagoginÄ psichologinÄ tarnybÄ dÄl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo. ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, kad asmens specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo eigÄ nustatanÄios tvarkos 14 p. numato, kad bendrojo lavinimo mokyklos specialiojo ugdymo komisija, turÄdama tÄvų (ar vaiko globÄjų) sutikimÄ (8 priedas), atlieka specialiųjų ugdymosi poreikių pradinį vertinimÄ ir pildo pažymÄ dÄl specialiųjų ugdymosi poreikių pradinio vertinimo (4 priedas).
Prireikus gali praÅ¡yti tÄvų (ar vaiko globÄjų) pateikti gydytojų specialistų vaiko sveikatos bÅ«klÄs įvertinimÄ . Komisija, numaÄiusi, kad moksleivį bÅ«tų tikslinga ugdyti pagal adaptuotÄ ar specialiÄ jÄ programÄ , o nesant specialiojo pedagogo ir logopedo, - ir pagal modifikuotÄ programÄ , gavusi tÄvų (ar vaiko globÄjų) sutikimÄ (1 priedas), kreipiasi į Å¡vietimo įstaigÄ aptarnaujanÄiÄ pedagoginÄ psichologinÄ tarnybÄ dÄl nuodugnaus vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo.
NagrinÄjamu atveju A. P. tÄvai pateikÄ praÅ¡ymÄ ugdyti mergaitÄ lietuvių mokomÄ ja kalba, nors prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupÄ ji baigÄ lenkų mokomÄ ja kalba ir visiÅ¡kai neturi lietuvių kalbos įgÅ«džių. Kadangi mergaitei 2010 metais nesuÄjo septyneri metai, VeriÅ¡kių mokyklos specialiojo ugdymo komisija įvertino mergaitÄs kalbinius įgÅ«džius ir pasiÅ«lÄ ugdytis prieÅ¡mokyklinio ugdymo grupÄje lietuvių mokomÄ ja kalba. ApeliacinÄs instancijos teismas vertina, kad nebuvo poreikio vertinti, ar tikslinga ugdyti pagal adaptuotÄ ar specialiÄ jÄ programÄ , todÄl nebuvo poreikio ir kreiptis į Å¡vietimo įstaigÄ aptarnaujanÄiÄ pedagoginÄ psichologinÄ tarnybÄ dÄl nuodugnaus vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo.
PrieÅ¡mokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o 7 p. numato, kad prieÅ¡mokyklinis ugdymas gali bÅ«ti teikiamas daugiau nei vienerius metus vaikui, kuriam tais kalendoriniais metais dar nesueina 7 metai, specialistams įvertinus vaiko galimybes ugdytis pagal pradinio ugdymo programÄ , todÄl apeliacinÄs instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisÄtai ir pagrįstai konstatavo, kad PrieÅ¡mokyklinio ugdymo organizavimo tvarkos apraÅ¡o nuostatos nebuvo pažeistos. Pagal Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d.
įsakymu Nr. ISAK-556 patvirtintų Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 18 p. mokinys, turintis visų ugdymo plano dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukÅ¡tesnÄ klasÄ. ApraÅ¡o 21.1.p. nustato, kad mokytojų taryba, iÅ¡nagrinÄjusi mokinio atsilikimo moksle priežastis ir įvertinusi mokytojų ir klasÄs auklÄtojo darbÄ su juo per mokslo metus, skiria papildomus darbus, nustato jų trukmÄ, atsiskaitymo, pakartotinio svarstymo dÄl kÄlimo į aukÅ¡tesnÄ klasÄ ar palikimo kartoti programÄ datÄ (bet ne vÄlesnÄ kaip rugpjÅ«Äio 31 d.), 21.2. p. numato, kad atsižvelgusi į vieno iÅ¡ tÄvų (iÅ¡skyrus suaugusiųjų klasÄs mokinio) pateiktÄ pageidavimÄ (raÅ¡tu) bei klasÄs auklÄtojo siÅ«lymÄ , priima nutarimÄ , siÅ«lantį direktoriui mokinį kelti į aukÅ¡tesnÄ klasÄ arba palikti kartoti programÄ .
NagrinÄjamu atveju buvo atsižvelgta į K. G. tÄvų praÅ¡ymÄ leisti mergaitei mokytis pirmoje klasÄje lenkų kalba, nes tÄvų manymu ji nepasiekÄ reikiamų rezultatų mokydamasi pirmoje klasÄje lietuvių kalba, mokinio M. P. atžvilgiu buvo atsižvelgta į tÄvų praÅ¡ymÄ grindžiamÄ tuo, kad papildomi užsiÄmimai nedavÄ teigiamų rezultatų. Apeliantas nurodÄ, kad apraÅ¡e nÄra numatyta galimybÄ pervesti mokinį į tÄ paÄiÄ klasÄ kita mokymo kalba, taÄiau pirmosios instancijos teismas vertino, kad tokia galimybÄ nÄra uždrausta apraÅ¡o 21.2. punkte ir apeliacinÄs instancijos teismas sutinka su tokia iÅ¡vada.
Apeliantas nurodÄ, kad mokinio J. K. iÅ¡vykimas gydytis privalÄjo bÅ«ti įformintas direktoriaus įsakymu pagal Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos apraÅ¡o 10.2. p., nes komisijos iÅ¡vadoje buvo nurodytas mokytojos V. N. paaiÅ¡kinimas, jog J. K. buvo atÄjÄs į rugsÄjo 1 dienos Å¡ventÄ, o po to iÅ¡vyko gydytis. Teismas dÄl bet kokios į bylÄ pateiktos informacijos įrodomosios reikÅ¡mÄs sprendžia vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu; jokie įrodymai teismui iÅ¡ anksto neturi galios, iÅ¡skyrus CPK nurodytas iÅ¡imtis (CPK 185 str.).
Pirmosios instancijos teismas vertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatÄ, kad nebuvo pateikti įrodymai, kurie patvirtintų mokinio iÅ¡vykimÄ iÅ¡ mokyklos gydimosi tikslais. Tokias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai pagal įrodymų leistinumo principÄ nÄra pateikti ir apeliacinÄs instancijos teismui, todÄl daryti prieÅ¡ingas, negu pirmosios instancijos teismas, iÅ¡vadas nÄra pagrindo. ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad nenustaÄius pirmiau minÄtų aprašų nuostatų pažeidimų, nÄra pagrindo nagrinÄti klausimo dÄl apelianto nurodomų valstybÄs ir savivaldybÄs lÄšų iššvaistymo, nes pirmoje eilÄje yra mokinio interesai, kurie yra ginami ir saugomi minÄtais norminiais aktais. Pirmosios instancijos priteistas bylinÄjimosi iÅ¡laidų dydis yra mažesnis už LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.
įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ teisinÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalius dydžius, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo mažinti priteistų iÅ¡laidų dydį.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi apeliacinį skundÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikÅ¡mingas ginÄo teisingam iÅ¡nagrinÄjimui bylos aplinkybes ir priÄmÄ teisÄtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todÄl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas            n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1 apylinkÄs teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai                                                                                                          Laima GerasiÄkinienÄ                                                                                                                                                                                                              Antanas Rudzinskas                                                                                                                      JÅ«ratÄ VaranauskaitÄ