0a8e979c-2dc2-4ea8-ae90-e474cb68d70c · Klaipėdos apygardos teismas

             Civilinė byla Nr. e2A-9-777/2018             Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07230-2017-3             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              1.3.2.9.3; 1.3.2.10; 1.3.2.11; 1.3.3.8; 1.3.6.3.2.9;             1.3.6.4.1.3; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 18 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erinijos Kazlauskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal I.

K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I. K. ieÅ¡kinį atsakovei UAB DEPO DIY LT dėl atleidimo iÅ¡ darbo pagrindo teisėtumo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė 2017-05-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį, juo prašė: pripažinti atsakovės veiksmus neteisėtais ir panaikinti ieÅ¡kovei skirtÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 136 str. 3 d. 2 p. (redakcija, galiojusi iki 2017-06-30, toliau – 136 str. 3 d. 2 p.); nutraukti darbo sutartį tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės pagal DK 127 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2017-06-30, toliau – 127 str. 2 d.); priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priklausantį darbo užmokesčio įsiskolinimÄ už 2017 m. kovÄ â€“ 3,36 Eur; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei 2,82 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas įsiskolinimÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2017-04-14 iki 2017-04-24 vidutinį darbo užmokestį, kuris sudaro 239,46 Eur, ir po 39,91 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti darbo dienÄ , iki atsakovė visiÅ¡kai atsiskaitys; priteisti iÅ¡ atsakovės dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ pagal DK 140 str. 3 d. (redakcija, galiojusi iki 2017-06-30) – 1 676,22 Eur.IeÅ¡kovė nurodė, kad 2017-03-13 buvo priimta į darbÄ atsakovės įmonėje dirbti Klaipėdos parduotuvės buhaltere.

Darbo vieta – Klaipėdos parduotuvė, adresas Å ilutės pl. 28B, Klaipėda. Nuo 2017-03-13 iki 2017-03-17 ieÅ¡kovė buvo iÅ¡siųsta į komandiruotę Dreilkini, Stopini nov., Latvijoje, į vidinius įmonės mokymus. Su 2017-03-08 įsakymu supažindinta nebuvo. 2017-03-13 į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ buvo pervesta 95 Eur – „komandiruotės pinigai už 13.03 – 17.03.2017“, t. y. pusė pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ieÅ¡kovei priklausančių dienpinigių sumos.

IeÅ¡kovei buvo atsakyta, kad atsakovės vyr. buhalterė V. K. ir komercijos direktorius A. K. 2017-03-20 nusprendė, kad bus mokama tik 50 proc. dienpinigių. Nuo 2017-03-20 iki 2017-03-24 ieÅ¡kovė vėl buvo iÅ¡siųsta į komandiruotę Rygoje, Latvijoje, į vidinius mokymus. Su 2017-03-17 įsakymu ieÅ¡kovė supažindinta nebuvo. Atsakovė pusę dienpinigių sumos pervedė 2017-03-28, t. y. antrÄ darbo dienÄ sugrįžus ieÅ¡kovei iÅ¡ komandiruotės, nors vėliausiai turėjo pervesti 2017-03-17.

Atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1365 reikalavimus. Grįžusi iÅ¡ antrosios komandiruotės, 2017-03-27 ieÅ¡kovė pateikė avansines apyskaitas už abi komandiruotes, kuriose nurodė, kad atsakovė jai skolinga 315 Eur dienpinigių. Klaipėdos parduotuvės vadovė G. Ž. atsisakė patvirtinti ieÅ¡kovės avansines apyskaitas, motyvuodama tuo, kad atsakovės nuostata yra mokėti tik 50 proc. dienpinigių normos. 2017-03-28 į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ atsakovė pervedė 110 Eur.

Atsakovės buhalterė V. D. telefonu paprašė ieÅ¡kovės pateikti patikslintÄ avanso apyskaitÄ už antrÄ jÄ komandiruotę, ieÅ¡kovė tÄ ir padarė. Tokiu bÅ«du atsakovės įsiskolinimas sumažėjo iki 205 Eur. 2017-04-05 ieÅ¡kovę telefonu atsakovės buhalterė V. K. informavo, kad ieÅ¡kovei nebus mokama antra dalis (likę 50 proc.) dienpinigių. Pagrindo ieÅ¡kovei mokėti mažesnius dienpinigius nebuvo. Tokiu bÅ«du atsakovė dar kartÄ pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 1365.

IeÅ¡kovė su Å¡iais pažeidimais nesutiko, 2017-04-06 elektroniniu laiÅ¡ku apie tai informavo atsakovės direktorių A. K., prašė laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir sumokėti trÅ«kstamÄ dienpinigių sumÄ â€“ 205 Eur. Atsakymo nesulaukė. 2017-04-10 ieÅ¡kovei buvo pervestas 455,01 Eur atlyginimas už 2017 m. kovÄ . IeÅ¡kovė 2017-04-10 darbo dienos pabaigoje atsakovės Klaipėdos parduotuvės personalo vadovei I. M. įteikė praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., praÅ¡ymo kopijÄ el. paÅ¡tu iÅ¡siuntė atsakovės direktoriui A.

K.. KitÄ darbo dienÄ ryte atėjusi į darbÄ rado vyr. buhalterės E. Å . elektroninį laiÅ¡kÄ , kuris buvo iÅ¡siųstas 19.12 val., apie tai, kad „pavedimas padarytas. Pagal įstatymÄ nenusižengta“. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad pavedimas padarytas pasibaigus darbo dienai ir tik po to, kai atsakovė gavo ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d.IeÅ¡kovė nurodė ir tai, kad 2017-04-12 darbo dienos pabaigoje jai buvo įteikta prokuristų V. M. ir A. K. pasiraÅ¡yto raÅ¡to kopija, kurioje, be kaltinimų ieÅ¡kovei apie skleidžiamÄ neteisingÄ informacijÄ Ä¯monėje, keliamas konfliktines situacijas ir t. t., buvo iÅ¡dėstytas pasiÅ«lymas nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu.

IeÅ¡kovė su Å¡iuo pasiÅ«lymu nesutinka, nes tai yra atsakovės bandymas iÅ¡vengti atsakomybės už teisės aktų pažeidimus. Nurodė, kad ieÅ¡kovės darbo sutarties 2.4.2 papunktyje atlyginimo mokėjimas yra apibrėžtas ne konkrečia einamojo mėnesio diena, o laikotarpiu, t. y. iki einamojo mėnesio 13 d. Todėl darbo užmokesčio mokėjimo diena Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1365 prasme yra ne atsakovės nurodyta balandžio 13 d., o bet kuri diena nuo einamojo mėnesio 1 iki 13 dienos, kuriÄ atsakovė pasirenka savo nuožiÅ«ra ir perveda atlyginimÄ .

Å iuo konkrečiu atveju darbo užmokesčio mokėjimo diena yra balandžio 10 d., kuriÄ ieÅ¡kovei ir buvo pervestas atlyginimas už kovÄ . Todėl nepagrįsti atsakovės atstovų argumentai, kad 205 Eur įsiskolinimas, iÅ¡mokėtas 2017-04-10 ir 2017-04-11 pavedimais, buvo padengtas laikantis ieÅ¡kovės darbo sutartyje nustatytų terminų. IeÅ¡kovė nurodė, kad iki 2017-04-13 darbo dienos pabaigos atsakovės atstovai neįformino darbo sutarties nutraukimo ir atsisakė iÅ¡ ieÅ¡kovės priimti įėjimo durų elektroninį raktÄ (plastikinę kortelę), motyvuodami tuo, kad ieÅ¡kovė nėra atleista ir 2017-04-14 privalo ateiti į darbÄ .

Po ieÅ¡kovės praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį įteikimo, atsakovės atstovai ėmėsi psichologinio spaudimo. PasiÅ«lyme dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu pareikÅ¡ti kaltinimai bei skirtos realiai neįvykdomos užduotys. IeÅ¡kovė nesutikdama su tokiu darbdavio elgesiu ir reikalavimu tęsti darbÄ nuo 2017-04-14 atsisakė toliau dirbti, o įėjimo durų kortelę iÅ¡eidama perdavė apsaugos darbuotojai.IeÅ¡kovė nurodė, kad 2017-04-14 kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijÄ (toliau – DGK) dėl darbdavio atsisakymo įforminti darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 127 str. 2 d. 2017-04-24 el. paÅ¡tu iÅ¡ atsakovės gavo įsakymÄ , kuriuo ieÅ¡kovei buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. 2017-05-16 DGK priėmė sprendimÄ , kuriuo atsisakė nagrinėti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ kaip nepriskirtinÄ DGK kompetencijai. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė, pildydama darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nesilaiko                    2004-01-217 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 78 „Dėl Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ reikalavimų.

                    2017-03-18 (poilsio diena, Å¡eÅ¡tadienis) ieÅ¡kovė buvo priversta atvykti į darbÄ tam, kad galėtų užsipilti kuro į įmonės automobilį, kuriuo 2017-03-20 turėjo vykti į komandiruotę Rygoje. IÅ¡ įėjimo kontrolės sistemos duomenų matyti, kad į darbÄ 2017-03-18 ieÅ¡kovė atvyko 10.44 val. Å alia esančioje degalinėje „Neste“ (Dubysos g., Klaipėda) 11.18 val. užsipylė kuro ir 11.25 val. iÅ¡vyko namo. Tačiau įrašų apie darbo poilsio laikÄ apskaitos žiniaraÅ¡tyje nėra.

Atsakovė nėra su ieÅ¡kove visiÅ¡kai atsiskaičiusi. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas priėmė ieÅ¡kovės atsisakymÄ nuo dalies ieÅ¡kinio reikalavimų, t. y. priteisti iÅ¡ atsakovės 239,46 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikÄ nuo 2017-04-14 iki 2017-04-24 ir po 39,91 Eur vidutinio darbo užmokesčio už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti darbo dienÄ , iki atsakovė visiÅ¡kai atsiskaitys, ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė Å¡ias faktines aplinkybes: ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė darbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė buvo priimta į darbÄ parduotuvės buhalterio pareigoms užimti, o atsakovė įsipareigojo mokėti 913 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį, kuris mokamas du kartus per mėnesį: avansas pervedamas iki einamojo mėnesio 27 dienos, likusi atlyginimo dalis pervedama iki kiekvieno ateinančio mėnesio 13 dienos. 2017-03-08 atsakovė priėmė įsakymÄ , kuriuo nutarė siųsti ieÅ¡kovę į komandiruotę į vidinius įmonės mokymus Latvijoje, Stopini nov., nuo 2017-03-13 iki 2017-03-17, sumokėti 95 Eur dienpinigių, suteikti vieÅ¡bučio kambarį su pusryčiais bei automobilį. 2017-03-17 atsakovė priėmė įsakymÄ , kuriuo nutarė siųsti ieÅ¡kovę į komandiruotę į vidinius mokymus Latvijoje, Rygoje, nuo 2017-03-20 iki 2017-03-24, sumokėti 110 Eur dienpinigių, suteikti vieÅ¡bučio kambarį su pusryčiais. 2017-03-27 ieÅ¡kovė užpildė avanso apyskaitÄ dėl 2017-03-13–2017-03-17 komandiruotės, nurodydama, jog atsakovė skolinga 95 Eur. 2017-03-28 ieÅ¡kovė užpildė avanso apyskaitÄ dėl 2017-03-20–2017- 03-24 komandiruotės, nurodydama, jog atsakovė skolinga 110 Eur. 2017-04-10 atsakovė priėmė įsakymÄ , kuriame nurodyta iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei likusiÄ 59 Eur dienpinigių sumÄ už 2017-03-13–2017-03-17 komandiruotę ir likusiÄ 74 Eur dienpinigių sumÄ už 2017-03-20–2017-03-24 komandiruotę. 2017-04-10 ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu. 2017-04-11 atsakovė priėmė įsakymÄ , kuriuo nurodė iÅ¡mokėti ieÅ¡kovei iÅ¡skaičiuotÄ 72 Eur dienpinigių sumÄ už pusryčius vieÅ¡butyje. 2017-04-12 atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad nesutinka nutraukti darbo sutarties DK 127 str. 2 d. pagrindu.

Nuo 2017-04-14 ieÅ¡kovė nebeatvyko į darbÄ . 2017-04-24 atsakovė priėmė įsakymÄ skirti ieÅ¡kovei drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iÅ¡ 2017-04-10 ieÅ¡kovės praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu dėl atsakovės padarytų įstatymų pažeidimų matyti, kad ieÅ¡kovė nenurodė, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė atsakovės padaryti teisės aktų pažeidimai. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2017-04-10 darbo dienos pabaigoje praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo pateikė dėl to, kad 2017-04-10 gavus darbo užmokestį už 2017 m. kovÄ be likusios pusės dienpinigių sumos tapo aiÅ¡ku, kad įmonėje, nesilaikant įstatymų, mokama tik 50 proc. dienpinigių, be to, atsakovė atliko neleistinas iÅ¡skaitas – iÅ¡skaičiavo maitinimÄ .

Atsakovė su Å¡iais teiginiais nesutiko, nurodė, kad su ieÅ¡kove visiÅ¡kai atsiskaitė darbo sutartyje nustatytu terminu.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017-03-13 (pirmÄ jÄ ieÅ¡kovės darbo dienÄ ) ieÅ¡kovei pervesti 95 Eur dienpinigių už 2017-03-13 – 03-17 komandiruotę, t. y. pusė priklausančios dienpinigių sumos. 2017-03-28 ieÅ¡kovei pervesta 110 Eur dienpinigių už 2017-03-20 – 03-24 komandiruotę, t. y. pusė priklausančios dienpinigių sumos. Å i dalis dienpinigių turėjo bÅ«ti pervesta iki 2017-03-17, tačiau ieÅ¡kovė savigynos teise nepasinaudojo ir vykti į komandiruotę neatsisakė.

Darbo užmokestis ieÅ¡kovei už kovÄ sumokėtas 2017-04-10, tÄ pačiÄ dienÄ , remiantis 2017-04-10, ieÅ¡kovei iÅ¡mokėti 133 Eur dienpinigiai, t. y. likusi pusė mokėtinų dienpinigių sumos. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepagrįstas ieÅ¡kovės tvirtinimas, jog dienpinigiai sumokėti pažeidžiant jų mokėjimo terminÄ , nes sumokėti po ieÅ¡kovės darbo valandų (mokėjimo nurodymas suformuotas 18 val. 49 min. 47 sek.), kadangi nei Darbo kodeksas (26 str. 4 d.), nei kiti įstatymai, nei Å¡alių sudaryta darbo sutartis nenumato, kad mokėjimo nurodymas dėl su darbo santykiais susijusių sumų mokėjimo bÅ«tų suformuotas ieÅ¡kovės, t. y. darbuotojo, kuriam mokamos su darbo santykiais susijusios sumos.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė turėjo teisę iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ mokėtinų dienpinigių 72 Eur už pusryčius komandiruočių metu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-08 nutarimu Nr. 99 patvirtintų Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių 7 punktÄ iÅ¡laidos, nesusijusios su gyvenamojo ploto nuoma, tačiau įtrauktos į apgyvendinimo paslaugas teikiančių vienetų ir asmenų iÅ¡raÅ¡ytus apskaitos dokumentus (maitinimo iÅ¡laidos, neįskaitytos į apgyvendinimo kainÄ , ir kita), negali bÅ«ti atskaitomos iÅ¡ pajamų, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ios maitinimo iÅ¡laidos dengiamos dienpinigiais.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė nepažeidė ieÅ¡kovės darbo sutarties ar įstatymų nuostatų, ir konstatavo, jog ieÅ¡kovė neturėjo teisėto pagrindo reikalauti atleisti jÄ iÅ¡ darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2017-04-24 įsakymu ieÅ¡kovei drausminė nuobauda paskirta dėl neatvykimo į darbÄ nuo 2017-04-14 iki 2017-04-24 po to, kai ji buvo įteikusi atsakovei praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 str. 2 d. 2017-04-14 suraÅ¡ytas aktas, kad ieÅ¡kovė 2017-04-14 visÄ darbo dienÄ nepasirodė darbe. 2017-04-18 suraÅ¡ytas praneÅ¡imas, kuriuo ieÅ¡kovė įpareigota iki 2017-04-21 17 val. informuoti apie neatvykimo į darbÄ priežastis ir pristatyti neatvykimÄ Ä¯ darbÄ pateisinančius dokumentus.

IeÅ¡kovė 2017-04-21 paaiÅ¡kinime nurodė, kad 2017-04-10 jai pateikus praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo DK 127 str. 2 d. pagrindu, darbdavys turėjo pareigÄ 2017-04-13 įforminti darbo sutarties nutraukimÄ ir neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas dirbtų, o reikalavimas pateikti paaiÅ¡kinimÄ yra niekinis ir prieÅ¡tarauja teisės aktams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į anksčiau padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovė nepažeidė įstatymo ar darbo sutarties nuostatų dėl su darbo santykiais susijusių sumų mokėjimo, konstatavo, kad ieÅ¡kovė nuo 2017-04-14 turėjo pareigÄ atvykti į darbÄ nustatytu laiku.

Tai, jog ieÅ¡kovė 2017-04-10 pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu, neatleidžia ieÅ¡kovės nuo pareigos atvykti į darbÄ . Atsakovei nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, ieÅ¡kovės ir atsakovės darbo santykiai po 2017-04-13 tęsėsi. IeÅ¡kovė nepagrįstai nuo 2017-04-14 iki 2017-04-24 neatvyko į darbÄ . Atsakovei nepatenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ pareigų, ieÅ¡kovė privalėjo eiti į darbÄ , o kilusį ginÄÄ spręsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. 2017-04-24 įsakymu ieÅ¡kovei pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė 2017-03-18 (Å¡eÅ¡tadienį, poilsio dienÄ ) 10 val. 44 min. atvyko į darbo vietÄ â€“ parduotuvę, adresu Å ilutės pl. 28B, Klaipėda, tam, kad pasiimtų kuro kortelę ir į įmonės automobilį įsipiltų kuro, tai atliko 11 val. 25 min., iÅ¡ viso užtrukdama 41 min.

Už šį laikÄ (41 min.) ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti nesumokėtÄ darbo užmokestį bei atitinkamai atlikus perskaičiavimÄ priteisti atsiradusį įsiskolinimÄ už kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovės nurodymo ieÅ¡kovei atvykti į darbÄ poilsio dienÄ nebuvo. Parduotuvėje nėra automatizuotos darbo laiko apskaitos, elektroninė įėjimo kortelė veikia kaip durų raktas. Byloje nepateikta duomenų, kad ieÅ¡kovė nurodomas 41 min. bÅ«tų atlikusi su darbu susijusias funkcijas.

IeÅ¡kovė apie šį laikÄ atsakovei nepranešė, neprašė įtraukti į darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, reikalavimÄ pareiÅ¡kė tik teisme.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė praÅ¡yme nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., nenurodė, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė atsakovės padaryti teisės aktų pažeidimai.

Apeliantė minėtame praÅ¡yme nurodė, kad atsakovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996-11-21 įsakymu Nr. 116 (2014-09-24 įsakymo Nr. 1K-293 redakcija), apeliantei skolinga dienpinigius už komandiruotes į RygÄ ir Stopini apskritį (įsiskolinimo suma 205 Eur). FaktÄ , kad atsakovė žinojo ir suprato, kokiais savo veiksmais pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, patvirtina susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu ir atsakovės 2017-04-12 raÅ¡tas. Pažymėjo ir tai, kad apeliantė yra silpnesnioji darbo santykių Å¡alis, neturi teisinio iÅ¡silavinimo, praÅ¡ymÄ surašė veikiama streso, todėl toks formalus pirmosios instancijos teismo DK 127 str. 2 d. aiÅ¡kinimas prieÅ¡tarauja protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.Apeliantė nurodė, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, jog apeliantė nepasinaudojo teise ir neatsisakė vykti į antrÄ jÄ komandiruotę, nes atsakovė vėlavo iÅ¡mokėti pusę prieÅ¡ vykstant į komandiruotę priklausančių dienpinigių.

Apeliantė nebuvo supažindinta su įsakymu dėl komandiruotės. Apeliantė skunde nurodė, kad neatsisakė vykti į antrÄ komandiruotę, nes tuo metu neturėjo pagrindo manyti, kad Å¡io ginčo su atsakove nepavyks iÅ¡spręsti geruoju.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsiskaitymo su apeliante terminus. Apeliantės darbo sutartyje nustatytas atlyginimo mokėjimo terminas iki kiekvieno ateinančio mėnesio 13 dienos reiÅ¡kia, kad atsakovė savo pasirinkimu gali iÅ¡mokėti atlyginimÄ bet kuriÄ dienÄ nuo pirmos iki tryliktos dienos.

Atlyginimas už 2017 m. kovÄ apeliantei buvo iÅ¡mokėtas 2017-04-10, todėl atlyginimo mokėjimo diena laikytina                        2017-04-10, nes toks buvo atsakovės pasirinkimas. Darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su grįžusiu iÅ¡ komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dienÄ . Todėl atsakovė turėjo pareigÄ iÅ¡mokėti apeliantei likusiÄ dienpinigių sumÄ (205 Eur) ne vėliau kaip iki 2017-04-10, atsakovės buhalterijos darbo dienos pabaigos, t. y. iki 18.00 val.

Tačiau atsakovė to nepadarė.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovės teisę iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ mokėtinų dienpinigių 72 Eur sumÄ už pusryčius, nes nepagrįstai vadovavosi Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 99, 7 p. Å is nutarimas taikomas 2003 metais prasidedančio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamajam pelnui apskaičiuoti.

Pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne minėtu nutarimu, o DK 226 str. (redakcija, galiojusi iki 2017-06-30). PrieÅ¡ingu atveju atsakovė nepagrįstai gautų dvigubÄ naudÄ , t. y. be pagrindo iÅ¡ savo pajamų atskaitytų iÅ¡ darbuotojo iÅ¡skaičiuotas sumas ir atitinkama suma sumažintų apmokestinamÄ jį pelnÄ , nors realių sÄ naudų nepatirtų (nes padarė iÅ¡skaitÄ iÅ¡ darbuotojui mokėtinų dienpinigių). Antra, atsakovė savo iniciatyva, neklausdama ieÅ¡kovės, užsakė vieÅ¡butį su pusryčiais, už kuriuos vėliau nusprendė iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ dienpinigių.

Atsakovė nesilaikė DK 35 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2017-06-30) įtvirtintų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, nes neturėjo teisės nurodyti ieÅ¡kovei, kur pusryčiauti, jei už pusryčius atsakovė neplanavo mokėti. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie atsakovės gera valia sumokėtus 72 Eur. Apeliantė nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad atsakovė teismui pateikė vieÅ¡bučio „Days hotel“ sÄ skaitų kopijas, kuriose buvo pakeistas Å«kinės operacijos turinys, pirminėse vieÅ¡bučio sÄ skaitų kopijose maitinimo (pusryčių) iÅ¡laidos nebuvo iÅ¡skirtos iÅ¡ gyvenamojo ploto nuomos.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių aplinkybių, jog atsakovė su 2017-03-07 ir 2017-03-17 įsakymais dėl komandiruočių apeliantės nesupažindino, minėtų įsakymų 2.1 punktuose nurodyta bendra dienpinigių suma 95 ir 110 Eur, kas parodo, jog atsakovė nuo pat pradžių siekė apeliantei mokėti tik 50 proc. priklausančių dienpinigių, atsakovė ėmėsi veiksmų tik po to, kai apeliantė 2017-04-10 įteikė praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., atsakovė 2017-04-11 iÅ¡mokėjo apeliantei iÅ¡ dienpinigių iÅ¡skaičiuotus 72 Eur po to, kai ieÅ¡kovė el. paÅ¡tu pareiÅ¡kė pretenzijas dėl padarytos iÅ¡skaitos.

Apeliantė nurodė ir tai, jog atsakovė iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei 205 Eur įsiskolinimÄ (2017-04-10 ir 2017-04-11 pavedimais) po to, kai apeliantė 2017-04-10 pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo pagal DK 127 str. 2 d., tačiau tai nepaneigia atsakovės padarytų teisės aktų pažeidimų. Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010 ir 2014-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2014, nes skiriasi nurodytų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė atsisakė užsipilti kuro Latvijoje.

IeÅ¡kovei buvo nurodyta 2017-03-17 vykti ne į įmonės biurÄ minėtu adresu, o į parduotuvę, adresu K. U. g. 96, Ryga, todėl ieÅ¡kovei taip ir nebuvo sudaryta reali galimybė užsipilti kuro Latvijoje. Reali galimybė, nurodant konkretų kontaktinį asmenį (E. L.), užsipilti kuro kitai savaitei apeliantei buvo sudaryta tik Klaipėdoje. Apeliantei nebuvo leidžiama piltis kuro už nuosavas lėšas nei Latvijoje, nei pakeliui į KlaipėdÄ . Piltis kuro buvo galima tik su atsakovei priklausančia kuro kortele, kuri nebuvo apeliantei duota.

Elektroninės durų kortelės duomenys, kuro užpylimo kvitas patvirtina, kad apeliantė buvo atvykusi į atsakovei priklausančiÄ parduotuvę Klaipėdoje užsipilti kuro, gavusi kuro kortelę, nuvažiavo į degalinę, užsipylė kuro, grįžo atiduoti kortelės ir grÄ Å¾inusi kortelę išėjo iÅ¡ tarnybinių patalpų. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė neįrodė, jog nurodomas 41 min. iÅ¡imtinai atliko su darbo santykiais susijusias funkcijas, yra nepagrįsta. Apeliantė nurodė ir tai, kad teisingas ir tikslus Darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas yra atsakovės atsakingų darbuotojų funkcija ir pareiga.

Todėl pirmosios instancijos teismo keliami reikalavimai apeliantei praneÅ¡ti darbdaviui apie dirbtÄ laikÄ ar praÅ¡yti jį įtraukti į žiniaraÅ¡tį Å¡iomis aplinkybėmis yra pertekliniai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė                                            2017-04-10 praÅ¡yme nutraukti darbo sutartį nenurodė, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė atsakovės daromi teisės aktų pažeidimai.

Esant ginčui, teismas, nagrinėdamas darbuotojo reikalavimÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., be kita ko, vertina, ar darbuotojo praÅ¡ymas nutraukti darbo sutartį buvo pagrįstas svarbia priežastimi. Darbuotojo pareiga pagrįsti praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį bei nurodyti konkrečiÄ priežastį yra bÅ«tina sÄ lyga norint pasinaudoti 127 str. 2 d., Å¡i pareiga neprieÅ¡tarauja protingumo ir (ar) sÄ Å¾iningumo principams. Atsakovė iÅ¡nagrinėjo apeliantės praÅ¡ymÄ bei jame nurodytÄ vienintelį motyvÄ ir nustatė, kad iki darbo sutartyje nustatytų terminų apeliantės minimi dienpinigiai (205 Eur) apeliantei buvo sumokėti.Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės galimybę pasinaudoti savigynos teise ir nevykti į antrÄ jÄ komandiruotę.

Apeliantė ja nepasinaudojo, vadinasi, pretenzijų atsakovei šiuo klausimu neturėjo. Kiti apeliantės argumentai dėl šių aplinkybių yra teisiškai nereikšmingi, nes pasinaudojimas teise nevykti į komandiruotę yra įmanomos tik iki išvykimo. Pažymėjo, kad apeliantė skunde pateikia prieštaringus argumentus, pirma, kad nebuvo supažindinta su įsakymu, kuriame buvo nurodyta iš viso mokėti tik pusę teisės aktais reglamentuotų dienpinigių, o vėliau apeliantė teigia, kad pagrįstai tikėjosi, kad aiškinantis su atsakingais atsakovės darbuotojais pavyks įrodyti, kad atsakovė yra neteisi.

Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nedetalizavo, apie kokiÄ â€ždarbo dienÄ â€œ kalba, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , tinkamai, remdamasis ieÅ¡kinio kontekstu, įvertino reikÅ¡mingas bylai aplinkybes ir konstatavo, kad nei DK, nei kiti įstatymai, nei darbo sutartis nenumato, kad mokėjimo nurodymas dėl su darbo santykiais susijusių mokėjimų bÅ«tų atliktas bÅ«tent ieÅ¡kovės darbo valandomis. Atsakovė pervesti darbo užmokestį ir su komandiruotėmis susijusias iÅ¡mokas ieÅ¡kovei už 2017 m. kovÄ turėjo teisę iki 2017-04-13, tÄ ir padarė.

Atsakovės darbo organizavimas yra iÅ¡imtinai atsakovės prerogatyva ir tam tikrų operacijų atlikimas nėra ir negali bÅ«ti apribotas apeliantės nuomonės apie atsakovės administracijos darbo valandas.Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė ir pusryčių vieÅ¡butyje iÅ¡skaičiavimo iÅ¡ mokėtinų dienpinigių klausimÄ . Atsakovė neprivalėjo apeliantei sumokėti 72 Eur už pusryčius vieÅ¡butyje, tačiau siekdama taikiai spręsti kylančiÄ konfliktinę situacijÄ , Å¡iÄ sumÄ taip pat pervedė.

Pažymėjo, kad apeliantė skunde remiasi Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99, o vėliau skunde teigia, kad teismas neturėjo vadovautis Å¡ia teisės norma, t. y. apeliantė skunde pateikė prieÅ¡taringus argumentus. Atsakovė nurodė ir tai, kad apeliantė teismo posėdžio metu pateikė pirminę vieÅ¡bučio sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuriÄ vieÅ¡butis detalizavo atsižvelgdamas į tai, kokios paslaugos buvo suteiktos.

Atsakovė teismui pateikė galutinę, detalizuotÄ vieÅ¡bučio sÄ skaitÄ . Atsakovė nurodė, kad kiekvienas įsakymas dėl komandiruočių yra individualus ir kiekvienu iÅ¡ jų numatoma konkreti bÅ«tent tuo įsakymu pervestina dienpinigių suma. Likusios sumos buvo pervestos vadovaujantis kitais įsakymais, su apeliante buvo visiÅ¡kai atsiskaityta, todėl Å¡ie apeliantės teiginiai nepagrįsti. Atsakovės pozicija buvo ir yra laikytis teisės aktų reikalavimų, kÄ atsakovė įrodė savo veiksmais.Atsakovė nurodė, kad vidinis įmonės susiraÅ¡inėjimas, juolab adresuotas ne pačiai apeliantei, nėra ir negali bÅ«ti laikomas nei galutiniu atsisakymu iÅ¡mokėti dienpinigius, kaip teigia skunde apeliantė, nei kokiu nors kitokiu oficialiu atsakovės iÅ¡aiÅ¡kinimu apeliantei.Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ dėl DK 127 str. 2 d. taikymo.

Nepriklausomai nuo konkrečių faktinių aplinkybių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pastovios bendros pozicijos, kad praÅ¡yme dėl darbo sutarties nutraukimo turi bÅ«ti nurodyta ir pagrįsta konkreti priežastis, darbdaviui sutikus, darbo sutartis nutraukiama nuo praÅ¡yme nurodytos dienos, darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbuotojo ir darbdavio santykiai tęsiasi, jie pasibaigia įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais.Atsakovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino bylai reikÅ¡mingus įrodymus, susijusius su kuro užsipylimu 2017-03-18 (Å¡eÅ¡tadienį), ir padarė pagrįstas ir teisėtas iÅ¡vadas, kad atsakovės nurodymo atvykti į darbÄ poilsio dienÄ nebuvo.

Apeliantė ne klausė, kur bÅ«tų geriau užsipilti kuro, o siÅ«lė tai padaryti Klaipėdoje. Å i galimybė apeliantei buvo sudaryta jos pačios praÅ¡ymu, todėl nesuprantamas apeliantės nepasitenkinimas tuo, kad ji tokias galimybes turėjo. Nurodė ir tai, kad iÅ¡ pačios apeliantės teiginio aiÅ¡ku, kad jai buvo žinoma galimybė užsipilti kuro Latvijoje, tačiau ji pasirinko geriau jo užsipilti Klaipėdoje. Tai, kad apeliantei nebuvo sudarytos sÄ lygos užsipilti kuro Latvijoje, yra nepagrįsta ir neteisinga informacija, nes žinant apie galimybę užsipilti kuro Latvijoje ir turint automobilį, buvo visiÅ¡kai nesudėtinga iÅ¡ parduotuvės nuvažiuoti į netoli esantį įmonės biurÄ .Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , mano, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ .Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė praÅ¡yme nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. nenurodė, kuo konkrečiai pasireiÅ¡kė atsakovės daromi teisės aktų pažeidimai.

Å ie apeliantės argumentai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad 2017-04-10 darbo dienos pabaigoje praÅ¡ymÄ atleisti iÅ¡ darbo apeliantė pateikė dėl to, kad 2017-04-10 gavus darbo užmokestį už 2017 kovÄ be likusios pusės dienpinigių sumos, jai tapo aiÅ¡ku, jog įmonėje, nesilaikant įstatymų, mokama tik 50 proc. dienpinigių. Be to, atsakovė atliko neleistinas iÅ¡skaitas – iÅ¡skaičiavo maitinimÄ . Å ias nustatytas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino bei nustatė, jog atsakovė nepažeidė ieÅ¡kovės darbo sutarties ar įstatymų nuostatų.Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017-03-28 apeliantei buvo pervesta 110 Eur dienpinigių už 2017-03-20–2017-03-24 komandiruotę, t. y. pusė priklausančios dienpinigių sumos.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Å¡i dalis dienpinigių turėjo bÅ«ti pervesta iki 2017-03-17. Apeliantė skunde nurodė, kad neatsisakė vykti į antrÄ komandiruotę, nes tuo metu neturėjo pagrindo manyti, kad Å¡io ginčo su atsakove nepavyks iÅ¡spręsti geruoju. Apeliantė praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. pateikė 2017-04-10, t. y. po to, kai 2017-03-28 buvo pervesta 110 Eur dienpinigių suma, Å¡ia aplinkybe praÅ¡ymo nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. negrindė, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl Å¡alių argumentų, susijusių su Å¡ia aplinkybe, iÅ¡samiau nepasisako, nes ji yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga nagrinėjamu atveju.Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsiskaitymo su apeliante terminus.

Apeliantės darbo sutartyje nustatytas atlyginimo mokėjimo terminas iki kiekvieno ateinančio mėnesio 13 dienos reiÅ¡kia, kad atsakovė savo pasirinkimu gali iÅ¡mokėti atlyginimÄ bet kuriÄ dienÄ nuo pirmos iki tryliktos dienos. Atlyginimas už 2017 m. kovÄ apeliantei buvo iÅ¡mokėtas 2017-04-10, todėl atlyginimo mokėjimo diena laikytina 2017-04-10, nes toks buvo atsakovės pasirinkimas. Darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su grįžusiu iÅ¡ komandiruotės darbuotoju ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dienÄ .

Todėl atsakovė turėjo pareigÄ iÅ¡mokėti apeliantei likusiÄ dienpinigių sumÄ (205 Eur) ne vėliau kaip iki 2017-04-10, atsakovės buhalterijos darbo dienos pabaigos, t. y. iki 18.00 val. Tačiau atsakovė to nepadarė. Atsakovė su apeliantės argumentais nesutiko, nurodė, kad atsakovė pervesti darbo užmokestį ir su komandiruotėmis susijusias iÅ¡mokas ieÅ¡kovei už 2017 m. kovÄ turėjo teisę iki 2017-04-13, tÄ ir padarė. Atsakovės darbo organizavimas yra iÅ¡imtinai atsakovės prerogatyva ir tam tikrų operacijų atlikimas nėra ir negali bÅ«ti apribotas apeliantės nuomonės apie atsakovės administracijos darbo valandas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Å¡alių nurodytas aplinkybes, apeliantės darbo sutarties nuostatas, konstatuoja, kad atsakovė pervesti darbo užmokestį ir su komandiruotėmis susijusias iÅ¡mokas apeliantei už 2017 m. kovÄ turėjo teisę iki 2017-04-13, tÄ ir padarė. Aplinkybė, kad atlyginimas už 2017 m. kovÄ apeliantei buvo iÅ¡mokėtas 2017-04-10, nėra pakankama teigti, jog tokiu bÅ«du buvo sutrumpintas apeliantės darbo sutartyje nustatytas atlyginimo mokėjimo terminas, nes tokio susitarimo tarp apeliantės ir atsakovės darbo sutartyje nėra, to nenumato ir teisės aktai.Dėl kitų Å¡alių argumentų, susijusių su atsiskaitymo su apeliante terminais, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog atsakovė pervesti darbo užmokestį ir su komandiruotėmis susijusias iÅ¡mokas ieÅ¡kovei už 2017 m. kovÄ turėjo teisę iki 2017-04-13, tÄ ir padarė.Atsakovė 2017-04-11 iÅ¡mokėjo apeliantei iÅ¡skaičiuotÄ 72 Eur dienpinigių sumÄ už pusryčius vieÅ¡butyje, t. y. atsakovė visiÅ¡kai atsiskaitė su apeliante, grįžusia iÅ¡ komandiruotės, darbo sutartyje nustatyta tvarka (plačiau 36 nutarties punkte).

Esant nurodytai faktinei aplinkybei apeliantės pareikÅ¡ta pretenzija dėl iÅ¡skaičiuotų dienpinigių yra nepakankama konstatuoti, kad atsakovė pažeidė įstatymų nuostatas.Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovė turėjo teisę iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ mokėtinų dienpinigių 72 Eur už pusryčius komandiruočių metu, ir jo argumentų neatkartoja. Å iÄ apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų iÅ¡vadÄ patvirtina atsakoves su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktas Valstybinės mokesčių inspekcijos pelno mokesčio įstatymo 21 str. iÅ¡aiÅ¡kinimas.

Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovės teisę iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ mokėtinų dienpinigių 72 Eur sumÄ už pusryčius. Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad atsakovė teismui pateikė vieÅ¡bučio „Days hotel“ sÄ skaitų kopijas, kuriose buvo pakeistas Å«kinės operacijos turinys, nes atsakovė teismui pateikė galutinę detalizuotÄ vieÅ¡bučio sÄ skaitÄ .Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių aplinkybių, jog atsakovė su 2017-03-07 ir 2017-03-17 įsakymais dėl komandiruočių apeliantės nesupažindino, minėtų įsakymų 2.1 punktuose nurodyta bendra dienpinigių suma 95 ir 110 Eur, kas parodo, jog atsakovė nuo pat pradžių siekė apeliantei mokėti tik 50 proc. priklausančių dienpinigių, atsakovė ėmėsi veiksmų tik po to, kai apeliantė 2017-04-10 įteikė praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d., atsakovė 2017-04-11 iÅ¡mokėjo apeliantei iÅ¡ dienpinigių iÅ¡skaičiuotus 72 Eur po to, kai ieÅ¡kovė el. paÅ¡tu pareiÅ¡kė pretenzijas dėl padarytos iÅ¡skaitos.

Apeliantė nurodė ir tai, jog atsakovė iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei 205 Eur įsiskolinimÄ (2017-04-10 ir 2017-04-11 pavedimais) po to, kai apeliantė 2017-04-10 pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo pagal DK 127 str. 2 d., tačiau tai nepaneigia atsakovės padarytų teisės aktų pažeidimų. Å ie apeliantės argumentai nepagrįsti. Visų pirma, apeliantė praÅ¡ymÄ atsakovei dėl atleidimo iÅ¡ darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu pateikė 2017-04-10, t. y. nepasibaigus apeliantės darbo sutartyje nustatytam atlyginimo mokėjimo terminui (plačiau nutarties 36 p.).

Antra, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad kiekvienas įsakymas dėl komandiruočių yra individualus ir kiekvienu iš jų numatoma konkreti būtent tuo įsakymu pervestina dienpinigių suma. Likusios dienpinigių sumos buvo pervestos vadovaujantis kitais įsakymais. Trečia, nėra atsakovės atsisakymo apeliantei išmokėti dienpinigius. Pagrįsti atsakovės argumentai, kad vidinis įmonės susirašinėjimas, juolab adresuotas ne pačiai apeliantei, negali būti laikomas galutiniu atsisakymu išmokėti dienpinigius.

Esant anksčiau nutartyje nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė nepažeidė apeliantės darbo sutarties ar įstatymų nuostatų, ir konstatavo, jog apeliantė neturėjo teisėto pagrindo reikalauti atleisti jÄ iÅ¡ darbo DK 127 str. 2 d. pagrindu.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2010-05-25 nutartyje Nr. 3K-3-235/2010, nagrinėdama civilinių įstatymų bei darbdavio vidaus dokumentų galėjimo bÅ«ti darbo teisės Å¡altiniais klausimus, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kino, kad darbo teisės normų taikymas nereiÅ¡kia iÅ¡imtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sÄ skaita negali bÅ«ti paneigiami kito subjekto interesai, o turi bÅ«ti siekiama protingos ir sÄ Å¾iningos Å¡ių interesų pusiausvyros.

Å iuo tikslu DK nustatytos tiek darbuotojo, tiek ir darbdavio, t. y. abiejų darbo sutarties Å¡alių, interesus ginančios teisės normos. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Å¡iame punkte nurodyta kasacinės instancijos teismo nutartimi.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2014-06-06 nutartyje Nr. 3K-3-312/2014 iÅ¡aiÅ¡kino, kad, pagal kasacinio teismo formuojamÄ DK 127 straipsnio 2 dalies taikymo praktikÄ , darbuotojas, praÅ¡ydamas DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu nutraukti darbo sutartį, savo praÅ¡yme, be kita ko, turi nurodyti konkrečiÄ priežastį (konkrečias priežastis), kuri (kurios), jo nuomone, teikia pagrindÄ nutraukti darbo sutartį, ir jÄ (jas) pagrįsti.

Aptariamoje teisės normoje, skirtingai nei DK 127 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta, kad, įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbÄ , o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimÄ , nes darbuotojo nurodytų priežasčių egzistavimÄ ir jų svarbÄ visų pirma vertina darbdavys. Darbdaviui sutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo praÅ¡yme nurodytos dienos, kuri turėtų bÅ«ti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo praÅ¡ymo pateikimo dienos, jeigu darbuotojas su darbdaviu nesusitarė kitaip.

Darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai tęsiasi, jie pasibaigia įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais pasibaigus darbo sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. O. v. UAB Prekybos ir logistikos centras, bylos Nr. 3K-3-282/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. ,,Elguva“, bylos Nr. 3K-3-390/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija nutartyje nurodė ir tai, kad byloje sprendžiami teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimÄ darbuotojo pareiÅ¡kimu, kai jis negali vykdyti savo darbo funkcijų dėl svarbių priežasčių (DK 127 str. 2 d.), aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Å¡iame punkte nurodyta kasacinės instancijos teismo nutartimi.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama DK 127 str. 2 d. taikymo praktika, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantė nuo 2017-04-14 turėjo pareigÄ atvykti į darbÄ nustatytu laiku.

Tai, jog apeliantė 2017-04-10 pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį DK 127 str. 2 d. pagrindu, neatleidžia apeliantės nuo pareigos atvykti į darbÄ . Atsakovei nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, apeliantės ir atsakovės darbo santykiai po 2017-04-13 tęsėsi. Apeliantė nepagrįstai nuo 2017-04-14 iki 2017-04-24 neatvyko į darbÄ . Atsakovei nepatenkinus apeliantės praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ pareigų, apeliantė privalėjo eiti į darbÄ , o kilusį ginÄÄ spręsti darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. 2017-04-24 įsakymu apeliantei pagrįstai paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad atsakovės nurodymo apeliantei atvykti į darbÄ poilsio dienÄ nebuvo, parduotuvėje nėra automatizuotos darbo laiko apskaitos, elektroninė durų kortelė veikia kaip durų raktas.

Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad apeliantė 2017-03-18 (Å¡eÅ¡tadienį, poilsio dienÄ ) 10 val. 44 min. atvyko į darbo vietÄ â€“ parduotuvę, adresu Å ilutės pl. 28 B, Klaipėda, tam, kad pasiimtų kuro kortelę ir į įmonės automobilį įsipiltų kuro, tai atliko 11 val. 25 min., iÅ¡ viso užtrukdama 41 min., nėra pakankama teigti, jog už šį laikÄ (41 min.) apeliantei turi bÅ«ti priteistas nesumokėtas darbo užmokestis bei atitinkamai atlikus perskaičiavimus atsiradęs įsiskolinimas už kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas.

Juolab kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad apeliantė apie šį laikÄ atsakovei nepranešė, neprašė įtraukti į darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį, reikalavimÄ pareiÅ¡kė tik teisme.Dėl kitų Å¡alių argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui.Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė įrodymus ir juos tinkamai įvertino, t. y. pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , jį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo ir jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame proceseDuomenų apie Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas. n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-04 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                 Kristina Domarkienė Jolanta Gailevičienė Erinija Kazlauskienė