0a8e37c4-3204-4054-a0fa-bb147c8a2db9 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Baudž Baudžiamosios bylos Nr. e1-391-344/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-0572-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.9.82.12.1.3; 2.1.16.1.9.; 2.12.1.4. (S) TELÅ IŲ APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. liepos 7 d. TelÅ¡iai TelÅ¡ių apylinkės teismo TelÅ¡ių rÅ«mų teisėja Edita Gailienė, susipažinusi su Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros TelÅ¡ių apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės JÅ«ratės AroÅ¡ienės pareiÅ¡kimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

Å ., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 163 straipsnyje. Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamos veikos aplinkybės K. Å . nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2021 m. spalio 29 d., bÅ«damas atsakingas už savo nepilnamečių bei mažamečių vaikų A.

Å ., gim. (duomenys neskelbtini), K. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), K. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), S. Å ., gim. (duomenys neskelbtini) ir F. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), auklėjimÄ ir vystymÄ si, privalėdamas rÅ«pintis jų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, privalėdamas vaikams sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikai bÅ«tų parengti savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalis), privalėdamas užtikrinti vaikų teises, numatytas 1996 m. kovo 14 d. priimtame Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, tai yra sudaryti tinkamas sÄ lygas vaikams gyventi ir augti, užtikrinti gyvenimo sÄ lygas, bÅ«tinas jų protiniam, dvasiniam gyvenimui, piktnaudžiavo savo kaip tėvo teisėmis ir pareigomis tyčia sistemingai fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždydamas savo vaikus: liepdamas klÅ«pėti po 2-3 val. prie karÅ¡to pečiaus, ne pagal oro sÄ lygas aprengdamas ir liepdamas stovėti lauke, prasižengus – liepdamas miegoti ne pagal tam tinkamÄ laikÄ , neformavo savarankiÅ¡kumo įgÅ«džių, neužtikrino vaikų intelektualinių poreikių ir tinkamo auklėjimo – neturint tam tikrų žinių ir įgÅ«džių liepdamas kurti kompiuterines – informacines programas, o kitiems vaikams liepdamas stovėti ir saugoti Å¡ių programų kÅ«rimÄ , liepdamas bÅ«ti kareiviais ir vykdyti jo paliepimus, neužtikrino emocinių poreikių, demonstruojant emocinį Å¡altumÄ , vaikams užmigus įjungus garsiai muzikÄ , savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu, tiksli data ir laikas nenustatyti, panaudodamas fizinį smurtÄ savo vaikų, o bÅ«tent: spirdamas vienÄ sykį A.

Å . į Å¡onÄ , suduodamas vienÄ smÅ«gį ranka pastarajam į galvos sritį, kumščiu – į galvos ir peties sritį bei suimdamas jam už kaklo ir jį spausdamas; K. Å . – delnu suduodamas vienÄ smÅ«gį per skruostÄ ir galvÄ , K. Å . – vienÄ kartÄ spirdamas į kairįjį Å¡onÄ , F. Å . suduodamas kumščiu į pilvo sritį, o S. Å . – į pilvo ir kaktos sritis, taip sukeldamas savo Å¡eimos nariams A. Å ., K. Å ., K. Å ., F. Å . ir S. Å . fizinį skausmÄ , tokiu bÅ«du fiziÅ¡kai ir psichiÅ¡kai gniuždė savo vaikus.

Apklaustas kaip įtariamasis, kaltinamasis K. Å . kaltu prisipažino, tačiau papildomos apklausos metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad galbÅ«t „perlenkė lazdÄ â€œ siekdamas vaikus iÅ¡auklėti dorais piliečiais ir pripažino, jog ne visada tinkamai elgdavosi su savo vaikais. Kaltinamojo teigimu, smurtinius veiksmus vaikų atžvilgiu atlikdavo tik auklėjimo sumetimais, jei ir smurtaudavo prieÅ¡ juos, tai tik dėl jų blogo, netinkamo elgesio. Jis nenorėjo, kad vaikai užaugtų tinginiai, jog nemokėtų ar nenorėtų nieko dirbti, jam nepatiko, jog vaikai pastoviai norėdavo laikÄ leisti prie iÅ¡maniųjų įrenginių – mobiliojo ryÅ¡io telefonų, kompiuterių.

Sutiko, kad kartais jo pastangos buvo per griežtos ir netinkamos vaikams. Jei ir atlikdavo kokius smurtinius veiksmus, tai jie nebūdavo tokie, jog vaikai atsidurdavo ligoninėje ar su smurto žymėmis. Savo noru baigė „Pozityvios tėvystės“ kursus, kas leido šiai dienai suprasti ir suvokti, jog su vaikais reikėjo elgtis kitaip, jog tam tikri veiksmai vaikų atžvilgiu buvo netinkami, neteisėti ir nusikalstami. Vaikus jis myli, nori jiems geriausio, žmonai ir vaikams išėjus iš namų, suvokė, kad kad kažkas vyksta ne taip, padarė išvadas, savanoriškai baigti tėvystės kursai buvo labai naudingi.

Dėl padarytos veikos gailisi (1 t., b. l. 134-137, 143-146). II. Ä®rodymai Be paties kaltinamojo K. Å . visiÅ¡ko prisipažinimo, jo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 163 straipsnyje, įrodo ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų, nukentėjusiųjų parodymai bei kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai. Liudytoja S. Å . parodė, kad konkretizuoti savo vyro K. Å . nusikalstamų veikų vaikų atžvilgiu negali, nes tik dabar sužinojo, jog vyras prieÅ¡ vaikus naudodavo smurtÄ ir tai jis darydavo, kai jos nebÅ«davo namuose.

Liudytojos teigimu, K. Å . nesielgė kaip tikras tėvas, tai tiek jai, tiek ir vaikams buvo aiÅ¡ku, nes vyras namuose buvo despotas, t. y. vaikus „lygino“ su kareiviais, namuose tvarka turėdavo bÅ«t kaip kareivinėse. Jo pamokslavimas ir vaikų auklėjimas kartais prasilenkdavo su logika. Jo reikalavimai vaikų atžvilgiu bÅ«davo nerealÅ«s, pavyzdžiui, sÅ«nui K. užsiminus, jog užaugęs norėtų tapti informacinių technologijų specialistu, jis nupirko kažkokį mokslinį žurnalÄ , susijusį su informacinėmis technologijomis, iÅ¡kart liepė vaikui kurti specialias programas, kurti žaidimus, kas nėra penkiolikmečio jėgoms, nes jis dar neturėjo tokių įgÅ«džių ir žinių.

Jei koks vaikas pasielgdavo netinkamai, iÅ¡dykaudavo ar nepasiruoÅ¡davo mokyklai, tėvas iÅ¡ jo atimdavo telefonÄ , o vaikas metus laiko turėdavo įrodinėti, jog elgiasi gerai ir yra vertas, jog jam bÅ«tų grÄ Å¾intas telefonas. Vyro bausmės vaikams bÅ«davo neadekvačios vaikų prasižengimui, todėl savo tėvo vaikai Å¡alindavosi, stengdavosi kuo mažiau su juo kontaktuoti. Kai tėvas bÅ«davo namuose, vaikai tapdavo uždaresni, nueidavo kiekvienas į savo kambarį ir iÅ¡ jo neiÅ¡leisdavo.

Vaikai visiÅ¡kai kitokie bÅ«davo, kai tėvo nebÅ«davo namuose – atviresni, linksmesni, bendraujantys ir pan. KartÄ grįžusi namo iÅ¡ kaimynės, lauke ji pamatė stovinčias nusiverkusias dukras F. ir S. Mergaitės lauke buvo su maikutėmis, o jau buvo pakankamai Å¡alta. TÄ kartÄ F. paaiÅ¡kino, jog tėvas jai vienÄ kartÄ stipriai kumščiu sudavė į pilvÄ , jog jai skaudėjo. A. F. pilvukÄ , jokių sužalojimų nematė. K. tuo metu gulėjo susirietęs lovoje ir nieko nesakė. Po to, kitÄ dienÄ F. pasakė, jog tėtis kumščiu sudavė į pilvÄ ne tik jai, bet ir K., ir S. Tai patvirtino ir pats K. bei S. Vaikai taip pat papasakojo, jog jai išėjus pas prižiÅ«rimÄ kaimynę, tėvas supyko ant vyresnių vaikų, kurie nieko kito nedaro, kaip tik yra „įkišę nosis“ į kompiuterius ar telefonus.

Tuomet tėvas pradėjo mažesniuosius, t. y. K., S. ir F. mokinti kaip gyventi. Jiems sakė, kad jie turi bÅ«ti stiprÅ«s visoms pasaulio negandoms, tvirti kaip kareiviai. IÅ¡girdę tokius žodžius, vaikai nusijuokė ir tada tėvas supyko ant vaikų ir visiems trims kumščiu sudavė į pilvÄ , o mergaitėms tam, kad jos nebÅ«tų silpnos ir formuoti jų tvirtÄ bÅ«dÄ , liepė eiti į laukÄ ir ten taip grÅ«dintis. K. pasakė, jog po tėvo suduoto smÅ«gio į pilvÄ jis susigūžė ir atsigulė į lovÄ .

S. taip pat patvirtino, jog tėtis jai sudavė kumščiu į pilvÄ ir jai tuo metu skaudėjo. Po tokių įvykių jai paklausus, kodėl jis muÅ¡a vaikus, kodėl jiems sudavė į pilvÄ , jis atsakė (paklausė), kad jei ji neauklėja vaikų, tai kas turi juos auklėti. Tokius smÅ«gių sudavimus tėvas traktuoja kaip vaikų auklėjimÄ ir nemano, jog padarė kažkÄ negero. A. jai pasakė, jog 2021 m. spalio mėnesį (konkrečios datos nurodyti negali), jai nebÅ«nant namuose, tėvas, sužinojęs apie kažkokį nederamÄ incidentÄ mokykloje, užsipuolė jį, čiupo už kaklo ir spausdamas smaugė.

Ar vyras yra panaudojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ K. ir K., nežino. Å iuo metu su vaikais yra iÅ¡sikrausčiusi iÅ¡ namų ir su kaltinamuoju kartu nebegyvena. Civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡ (1 t., b. l. 8-11). Liudytoja A. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvendama ne su tėčiu jaučiasi labai gerai, stengiasi su juo kuo mažiau bendrauti. Jos teigimu, kol mama gyveno su tėčiu, kai Å¡is vartojo alkoholinius gėrimus, visi vaikai patirdavo jo fizinį smurtÄ . Tėvas alkoholį nustojo vartoti gimus S. BÅ«damas neblaivus, tėvas muÅ¡davo, taikydavo fizines bausmes už kokį netinkamÄ elgesį ar prasižengimÄ .

Jis smurtavo ne tik prieÅ¡ vaikus, bet ir prieÅ¡ mamÄ , pykdavo, kad vaikai sėdi prie telefonų ar kompiuterio, norėdavo, jog visada tik dirbtų, tvarkytų namus. Jei kas jam nepatikdavo, prasidėdavo priekaiÅ¡tai, pykčiai, kurie baigdavosi smurtu. Kai tėčio nebÅ«davo namuose, visi jausdavosi geriau ir laisviau. 2020 m. vasarÄ tėtis vėl pradėjo iÅ¡gėrinėti, dėl ko jo buvimas namuose visiems keldavo dar didesnę baimę ir įtampÄ . Tai, kad tėtis sudavė į pilvÄ F., S. ir lygtai K., pasakė pati F.

Tėtis dažniausiai be jokio pagrindo, jei kas jam nepatikdavo trenkdavo, t. y. suduodavo smÅ«gį rankomis kažkur per sprandÄ . Dėl smÅ«gių sudavimo vaikai verkdavo, nes jiems skaudėdavo. Å iuo metu gyvena gerai, nebejaučia jokios baimės grįžti į namus. Bendrauti ar susitikti su tėvu ji kol kas nenori (1 t., b. l. 177-181). Liudytojas K. Å . parodė, kad tėvas reikalaudavo per daug, reikalaudavo neįmanomų dalykų, o bÅ«damas neblaivus, reikalaudavo nelogiÅ¡kų dalykų, Å¡nekėdavo jiems visokias nesÄ mones.

KartÄ kai jis užsiminė tėčiui, kad užaugęs norėtų bÅ«ti informacinių technologijų specialistu, tėvas pradėjo spausti jį, liepdamas daryti ir kurti visokias programas, nors jam dar visa tai buvo nežinoma ir „neįkandama“, jis nebuvo tiek pažengęs, jog galėtų kurti programas. Dėl tokio perdėto spaudimo jis nebenori bÅ«ti informatiku ir apie jokias programas, jų kÅ«rimÄ nenori nei pagalvoti. Kažkada bÅ«nant namuose, A. žaidė kompiuteriu ir kažkuris iÅ¡ mažesnių brolių jam sutrukdė, todėl A. nusikeikė.

IÅ¡girdęs tėvas, atėjo prie A. iÅ¡ už nugaros, suėmė rankomis A. už sprando ir jį spaudė. Po to delnu vienÄ kartÄ sudavė A. per veidÄ , sakydamas „dar čia pasikeiksi“. A. po Å¡ių tėvo veiksmų verkė. Po kurio laiko, tikslios datos nepamena, tėvas tada buvo neblaivus, bÅ«nant namuose, jam ir A. vėl liepė kurti kompiuterines programas, sakė, jog jie turi tai daryti, nes tapę specialistais ir profesionalais ateityje užsidirbs milijonus. Jam kažkÄ paaiÅ¡kinti yra neįmanoma, jei jis „įsikalė“ į galvÄ , jo nuomonės nėra galimybės pakeisti.

Tuo metu kambaryje buvo S. ir F. Tėvas be jokios priežasties priėjo prie seserų ir joms abiem sudavė kumščiu po vienÄ smÅ«gį į pilvÄ . Mergaitės pradėjo verkti. Tėvas tada joms pasakė, jog jos turi bÅ«ti karės, taip užsigrÅ«dins ir saugos juos, informatikos specialistus, nuo pavojų (1 t., b. l. 182-185). Nukentėjusioji F. Å . parodė, jog kai jos tėtis iÅ¡geria Å¡ampano, nori vaikus padaryti kareiviais ir muÅ¡a. Tėtis jai yra trenkęs į „saulutę“ ir jai labai skaudėjo, ji verkė.

Tada tėvas jÄ ir sesė S. iÅ¡vedė į laukÄ be striukių, jos abi labai suÅ¡alo. Po muÅ¡imo jai ant pilvo liko raudona žymė, mama dėjo ledÄ (2 t., b. l. 16-17). Nukentėjusioji S. Å . parodė, kad tėtis juos muÅ¡a, jai yra sudavęs į veidÄ , F. į „saulutę“. Po smÅ«gio F. labai verkė. Tėtis jÄ ir sesę iÅ¡varė į laukÄ be striukių. Lauke jau buvo tamsu, matėsi žvaigždės, buvo Å¡alta. Taip jÄ ir sesę tėtis vertė kareivėmis (2 t., b. l. 10-12).

Nukentėjusysis A. Å . parodė, kad girtas tėtis mušė F., sudavė jai kumščiu į pilvÄ . Mergaitė verkė. KartÄ , prisidirbus jo klasiokui, tėtis trenkė jam, į galvÄ ir petį, suėmęs už kaklo smaugė, jam skaudėjo (2 t., b. l. 13-15). Nukentėjusysis K. Å . parodė, kad tėtis jį yra mušęs daugiau nei vienÄ kartÄ . KartÄ K. su A. „hakino“, o jis su K. turėjo bÅ«ti kareiviais. TÄ kartÄ tėtis jam įspyrė, jis jautė skausmÄ (2 t., b. l. 18-19). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos TelÅ¡ių apskrities vaiko teisių apsaugo skyriaus praneÅ¡ime adresuotame TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato TelÅ¡ių rajono policijos komisariatui praneÅ¡ta apie galimo fizinio ir psichologinio smurto panaudojimo faktus prieÅ¡ nepilnamečius A.

Å ., gim. (duomenys neskelbtini), K. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), A. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), K. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), K. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), S. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), F. Å ., gim. (duomenys neskelbtini), ir jų mamÄ S. Å . (1 t., b. l. 3-7). III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir vertinimas Pagal BK 163 straipsnį atsako tas, kas piktnaudžiavo tėvo, motinos, globėjo ar rÅ«pintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis fiziÅ¡kai ar psichiÅ¡kai gniuždydamas vaikÄ , palikdamas jį ilgÄ laikÄ be priežiÅ«ros ar panaÅ¡iai žiauriai elgdamasis su vaiku.

Å io nusikaltimo sudėtis yra formali, nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik tiesiogine tyčia. VisapusiÅ¡kai iÅ¡analizavus bei įvertinus anksčiau paminėtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl K. Å . kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 163 straipsnyje. Kaltinamojo kaltė įrodyta tiek paties prisipažinimu, tiek nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei kita raÅ¡ytine bylos medžiaga.

IV. Bausmės skyrimas Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. Å . kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 163 straipsnyje padarymu. Už Å¡io nusikaltimo padarymÄ asmuo gali bÅ«ti baudžiamas laisvės apribojimu arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki penkių metų. Kaltinamojo K. Å . atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padarę nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Individualizuodamas bausmę kaltinamajam K. Å ., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinę, baigtinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), į atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskiriant įstatymo numatytÄ ir prokurorės siÅ«lomÄ BK 163 straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ be intensyvios priežiÅ«ros, nustatant kiek didesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus bausmės terminas.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, kaltinamajam K. Å . vietoj intensyvios priežiÅ«ros skirtinas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Ä®vertinus tai, kad baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta supaprastinto proceso tvarka, priimant teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ , ir į tai, kad kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu). Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kaltinamajam K.

Å . paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos (BK 1239 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302, 312, 313 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: K. Å . pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 163 straipsnyje ir nubausti laisvės apribojimu be intensyvios priežiÅ«ros 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

BK 641 straipsnio pagrindu paskirtÄ bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti laisvės apribojimÄ be intensyvios priežiÅ«ros 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kaltinamajam K. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo dienos. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam K. Å ., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti TelÅ¡ių apylinkės teismui praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Kaltinamajam pasinaudojus Å¡ia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies bausmę (Å¡velnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Edita Gailienė