2022-05-25 Nr. AB-13596-3-61-3-00801-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-287-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00801-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė), Ernesto Spruogio ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Serveka energy“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Serveka energy“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Serveka energy“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Vyriausiojo miesto architekto skyriaus 2021 m. birželio 30 d. pažymą Nr. STL-21-1089 „Apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (ų)) galimybę naudoti pagal paskirtį“ (toliau – ir Pažyma).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, grąžino pareiškėjo atstovui advokatų profesinei bendrijai Bulotas ir Gasiūnas sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 ir 17 straipsnių nuostatas, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spręsti ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kuriose keliami kitokio pobūdžio reikalavimai.

Teismas iš pareiškėjo skundo turinio sprendė, kad pareiškėjas siekia panaikinti trečiajam suinteresuotam asmeniui išduotą pažymą dėl jo nuosavybės teise valdomų patalpų naudojimo (trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių patalpų prijungimo prie kitų jo nuosavybės teise valdomų patalpų).

Vertindamas pareiškėjo prašomą panaikinti Pažymą teismas pažymėjo, kad jos turinys yra konstatuojamojo pobūdžio (apie kitam asmeniui priklausančių nekilnojamojo turto objektų (patalpų) prijungimą prie kitų patalpų)) ir kurioje pareiškėjo atžvilgiu nėra suformuluotų jokių jam privalomų elgesio taisyklių, pareiškėjo teisių ir pareigų, taip pat Pažymoje pareiškėjui nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės. Taigi skundžiamos Pažymos turinys yra tik informacinio, konstatuojamojo pobūdžio, todėl teismas sprendė, kad teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką – Pažymos teisėtumas, administraciniame teisme nėra galimas (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas iš skundo turinio ir jo priedų nustatė, kad pareiškėjas ginčą kelia (ginčo esmė) dėl jo teisių ribojimo siekiant patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas. Trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklauso Pažymoje nurodytos patalpos, kurias sujungus, kaip nurodyta Pažymoje, pareiškėjo teisė patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas buvo apribota. Ankstesnis patekimas į pareiškėjo nuosavybės teise priklausančias patalpas buvo numatytas per trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybes teise priklausantį holą, tačiau sujungus Pažymoje nurodytas patalpas, taip pat ir holą, trečiasis suinteresuotas asmuo užrakino praėjimo duris, dėl to pareiškėjas neturi patekimo į savo patalpas. Pareiškėjas pateikė siūlymą trečiajam suinteresuotam asmeniui nustatyti bendrojo naudojimo koridoriui servitutą. Trečiajam suinteresuotam asmeniui su pasiūlymu nesutikus, pareiškėjas 2021 m. gruodžio 21 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl neterminuoto servituto nustatymo. Pareiškėjo teigimu, trečiajam suinteresuotam asmeniui atlikus veiksmus, kaip numatyta Pažymoje (sujungus patalpas), neliko patalpos, kurioje galėtų būti numatytas servitutas.

Teismas vertino, kad nors aptariamu atveju pareiškėjas suformulavo reikalavimą panaikinti Administracijos išduotą Pažymą, tačiau nustatyta, jog šiame ginče iš esmės dominuoja civiliniai teisiniai santykiai. Nors, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas ginčiją Pažymą, tvirtinančią apie patalpų sujungimą ir reikalavimą formuluoja administracinio teisinio pobūdžio srityje, tačiau pareiškėjas iš esmės siekia apginti savo pažeistas daiktines teises (ginčo esmė), o tokių teisių gynimas yra civilinės teisės dalykas.

Teismas sprendė, kad Pažymos teisėtumas, keliamo ginčo kontekste, negali būti administracinio ginčo dalykas, todėl pareiškėjo skundą dėl Pažymos panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (teismas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jei skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą dėl Pažymos panaikinimo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais argumentais. Nors skundžiamoje nutartyje tiesiogiai nėra pasisakyta, tačiau iš konteksto galima spręsti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą aktą laiko kaip nesukeliantį jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjas su tokia teismo pozicija nesutinka.

Pareiškėjas teigia, kad skundžiama Pažyma yra išduota įgyvendinant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka, nuostatas (toliau – ir STR 1.07.03:2017), kurio 118.3. punktas numato, jog sujungiant dvi ar daugiau besiribojančių patalpų į vieną patalpą, ją suformuojant kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą, kai po sujungimo patalpos paskirtis tokia pati, kaip ir sujungiamų patalpų paskirtis, turi būti atliekamos tvarkos 119–122 punktuose numatytos procedūros. Minėti punktai įtvirtina, kokius veiksmus turi atlikti turto savininkas, norėdamas atskiras patalpas suformuoti kaip vieną objektą, bei numato, kad pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį išduoda savivaldybių administracijos. Savivaldybės administracijos įgaliotas tarnautojas atlieka savininko pateiktų dokumentų patikrą ir išduoda pažymą arba motyvuotai atsisako ją išduoti. STR 1.07.03:2017 122 punktas numato, kad savivaldybės administracijos išduota pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį teikiama nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui ir yra pagrindas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre patalpų ar statinių kadastro duomenų pakeitimus.

Pareiškėjo vertinimu, Pažyma yra administracinis aktas, kuriuo tiesiogiai yra sukuriamos tam tikros teisinės pasekmės, t. y. sujungiamos dvi ar daugiau besiribojančių patalpų į vieną patalpą, ją suformuojant kaip atskirą nekilnojamojo turto kadastro objektą, kai po sujungimo patalpos paskirtis tokia pati, kaip ir sujungiamų patalpų paskirtis, arba atsisakoma jas sujungti. Be tokios pažymos nėra galimas nei atskirų patalpų sujungimas į vieną, nei jų naudojimo paskirties pakeitimas. Taigi akivaizdu, kad pažyma yra tiesiogines teisines pasekmes sukeliantis aktas, kurio turinys yra sprendžiamojo, o ne informacinio pobūdžio.

Pareiškėjas sutinka, kad Pažymoje UAB „Serveka energy“ nėra suformuluotų jokių privalomų elgesio taisyklių, nėra taikytos jokios neigiamo poveikio priemonės, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo atsisakyti priimti skundą, kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme. Nors Pažyma ir nebuvo adresuota tiesiogiai pareiškėjui, tačiau sukėlė jam konkrečias teisines pasekmes, kadangi jos pagrindu buvo pakeista bendro naudojimo patalpos – koridoriaus (102-1 (27,28 kv. m)) paskirtis į administracinę patalpą ir jis buvo prijungtas prie kitų trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių administracinių patalpų. Tuo tarpu minėta bendro naudojimo patalpa visą laiką buvo naudojama bendro naudojimo paskirčiai, ja naudojosi pareiškėjas patekti į jam nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas. Šios bendro naudojimo patalpos paskirties pakeitimas ir jos sujungimas su kitomis administracinėmis patalpomis į vieną patalpą sudarė prielaidas ir teisinį pagrindą trečiajam suinteresuotam asmeniui apriboti pareiškėjo galimybę naudotis koridoriumi, naujai suformuotas patalpas pertvarkyti taip, kad fiziškai koridoriaus, kaip izoliuotos ir tik vaikščiojimui į pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens administracines patalpas naudojamos patalpos, nebeliktų. Išduodamas Pažymą atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjo interesus, nevertino šio dokumento padarinių pareiškėjo teisėms.

Aptariamu atveju yra apribotos pareiškėjo galimybės naudotis bendro naudojimo patalpa, patekti į jam nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas bei jas naudoti, t. y. pažeidžiamos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.

Pareiškėjas, remdamasis ABTĮ 5 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika sprendžiant dėl teisės paduoti skundą, teigia, kad sprendžiant skundo priėmimo, t. y. procesinį, klausimą, teismas neturi vertinti pareiškėjo teisės į materialinio reikalavimo patenkinimą klausimo. Aplinkybės ar skundžiamas aktas turi įtakos ir pažeidžia pareiškėjo teises ir interesus turi būti sprendžiama ginčo nagrinėjimo iš esmės metu, o ne pradinėje proceso stadijoje – sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas teigia, kad nurodė konkrečias aplinkybes, kurios patvirtina, jog skundžiamas aktas sukelia teisines pasekmes, tiesiogiai daro įtaką pareiškėjo teisėms ir interesams. Šių aplinkybių pakanka išspręsti skundo priėmimo klausimą. Tuo tarpu ar atsakovo Pažyma sukeltos teisinės pasekmės turėjo įtakos pareiškėjo teisėms, ar ne, kiti klausimai turi būti sprendžiami tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu.

Priimdamas skundžiamą nutartį ir atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė proceso klausimą, skundo priėmimo stadijoje pasisakė dėl pareiškėjo teisių ir interesų pažeidimo nebuvimo, tai sudarė atsisakymo priimti skundą pagrindą. Dėl nurodytų priežasčių teismas priėmė nepagrįstą ir naikintiną nutartį.

Pareiškėjas taip pat pažymi, kad skundžiamoje nutartyje dėstomos aplinkybės apie pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens tarpusavio santykius bei jų civilinį teisinį pobūdį neturi jokios reikšmės skundžiamo akto (Pažymos) pagrįstumo ir teisėtumo peržiūrėjimui teismine tvarka. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundžiamas aktas buvo priimtas pažeidžiant jo teises ir interesus. Jeigu to nebūtų įvykę, pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens tarpusavio civiliniai santykiai būtų susiklostę kitokio turinio arba jų sureguliavimas vyktų visiškai kitokių faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste. Tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens susiklostę tarpusavio civiliniai teisiniai santykiai bei jų sprendimas nepaneigia šioje byloje pateikto ginčijamo akto (Pažymos) galimo neteisėtumo, todėl atsisakyti priimti skundą nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti nustatęs, kad skundžiama Administracijos Pažyma pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, taip pat, jog šiame ginče iš esmės dominuoja civiliniai teisiniai santykiai.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog Pažyma nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, taip pat, kad tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens susiklostę tarpusavio civiliniai teisiniai santykiai, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas skunde prašė panaikinti Administracijos Pažymą, kurioje nurodyta, jog pagal L. M. pateiktą naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemą, kurią parengė projekto vadovas S. S., pastate, kurio adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – administracinė, atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu yra formuojama: 1. Administracinės paskirties patalpos, pažymėtos schemoje 1‘-57, 1‘-59, 1‘-60, 102-4, 102-5. Patalpos formuojamos: 1.1. Prijungiant prie administracinės paskirties patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpą 1(1-10)-57. Šia pažyma patvirtinama, kad 1 punkte nurodytos patalpos gali būti naudojamos pagal šiame punkte nurodytą paskirtį.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde teigia, kad Pažymos pagrindu buvo pakeista bendro naudojimo patalpos – koridoriaus (102-1 (27,28 kv. m)) – paskirtis į administracinę patalpą ir jis buvo prijungtas prie kitų trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių administracinių patalpų. Koridorius buvo naudojamas bendrai paskirčiai (pareiškėjas per jį patekdavo į jam nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas), todėl koridorių prijungus prie trečiojo suinteresuoto asmens administracinių patalpų, pareiškėjas neteko galimybės naudotis koridoriumi ir patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas. Taigi Pažyma sudarė prielaidas ir teisinį pagrindą trečiajam suinteresuotam asmeniui apriboti pareiškėjo galimybę naudotis koridoriumi, naujai suformuotas patalpas pertvarkyti taip, kad fiziškai koridoriaus, kaip izoliuotos ir tik vaikščiojimui į pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens administracines patalpas naudojamos patalpos, nebeliktų.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui su kitais bendrasavininkais, nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais: 1-57, 1-57a, nuo 1-61 iki 1-64, 1-67, 1-71, nuo 1-226 iki 1-228. Trečiajam suinteresuotam asmeniui L. M. nuosavybės teise priklauso administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), pažymėtos indeksais: 1(1)-59, 1(1)-60, 1(1)-73, 1(1)-74. Su bendro naudojimo patalpa, pažymėta 1(1-10)-57 (4877/10000 iš 57,26 kv. m), t. y. 27,93 kv. m.

Šioje byloje ginčijama Pažyma patvirtinama, jog 1 punkte nurodytos patalpos (pažymėtos indeksais 1‘-57, 1‘-59, 1‘-60, 102-4, 102-5) gali būti naudojamos pagal šiame punkte nurodytą paskirtį, patalpos formuojamos prijungiant prie administracinės paskirties patalpų bendro naudojimo patalpą 1(1-10)-57.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas atsisakymo pagrindas, kuriuo remiasi pirmosios instancijos teismas, aiškinamas taip, jog kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A261-69/2011; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-261/2022; kt.).

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs ABTĮ 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo (ne)suinteresuotumą byloje ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą taisyklę, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, jog asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, kad skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016). Taigi skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-361-442/2021).

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei įvertinus pareiškėjo skundo bei Pažymos turinį, nagrinėjamoje byloje skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiama Pažyma nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, t. y. nesukelia jam jokių teisinių pasekmių. Todėl šiuo atveju aplinkybė, ar pareiškėjo skundžiama Pažyma sukelia pareiškėjo nurodomas teisines pasekmes, gali būti nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas jo teisių pažeidimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundo priėmimo stadijoje sprendė, kad pareiškėjo skundžiama Pažyma nesukelia jam jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia jo teisių ar įstatymų saugomų interesų.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, be kita ko, nurodė, jog nors pareiškėjas ginčija Pažymą, kuria tvirtinamas patalpų sujungimas ir reikalavimą formuluoja administracinio teisinio pobūdžio srityje, tačiau pareiškėjas iš esmės siekia apginti savo pažeistas daiktines teises (ginčo esmė), o tokių teisių gynimas yra civilinės teisės dalykas. Be to, pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teisme yra iškėlęs civilinę bylą dėl neterminuoto servituto nustatymo.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas skundžia teismui Administracijos Pažymą, kuria patvirtinama, kad 1 punkte nurodytos patalpos (pažymėtos indeksais 1‘-57, 1‘-59, 1‘-60, 102-4, 102-5) gali būti naudojamos pagal šiame punkte nurodytą paskirtį, patalpos formuojamos prijungiant prie administracinės paskirties patalpų bendro naudojimo patalpą 1(1-10)-57.

Kaip skunde bei atskirajame skunde nurodo pareiškėjas, Pažymos pagrindu buvo pakeista bendro naudojimo patalpos – koridoriaus (102-1 (27,28 kv. m)) – paskirtis į administracinę patalpą ir jis buvo prijungtas prie kitų trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių administracinių patalpų. Koridorius buvo naudojamas bendrai paskirčiai (pareiškėjas per jas patekdavo į jam nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas), todėl koridorių prijungus prie trečiojo suinteresuoto asmens administracinių patalpų, pareiškėjas neteko galimybės naudotis koridoriumi ir patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas. Pažyma sudarė prielaidas ir teisinį pagrindą trečiajam suinteresuotam asmeniui apriboti pareiškėjo galimybę naudotis koridoriumi, naujai suformuotas patalpas pertvarkyti taip, kad fiziškai koridoriaus, kaip izoliuotos ir tik vaikščiojimui į pareiškėjo bei trečiojo suinteresuoto asmens administracines patalpas naudojamos patalpos, nebeliktų. Taigi pareiškėjas iš esmės siekia apginti savo pažeistas daiktines teises, kadangi pakeitus bendro naudojimo patapos paskirtį ir prijungus patalpą prie kitų trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių patalpų, pareiškėjas negali patekti į jo nuosavybės teise valdomas patalpas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia bendro naudojimo patalpų prijungimo prie administracinės paskirties patalpų teisėtumo klausimą, kadangi sujungus bendro naudojimo koridorių prie trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančių administracinės paskirties patalpų, pareiškėjas negali patekti į jam nuosavybės teise priklausančias patalpas, o ne siekia apginti savo pažeistas daiktines teises, kurių gynimas yra civilinės teisės dalykas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog Pažyma nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir nepažeidžia jo teisių. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas prašo išspręsti klausimą iš esmės ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Pažymos panaikinimo, tačiau remiantis ABTĮ 33 straipsnio nuostatomis, skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, todėl šis pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Serveka energy“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Ernestas Spruogis

Milda Vainienė