0a8d9dcf-05dc-41d7-857c-b8f86c5aadfa · Kauno apylinkės teismas

  Baudžiamoji byla Nr. 1-186-966/2017                                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53335-2015-0  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.;                      1.1.8.10.3.; 1.1.9.6.; 1.1.10.1.; (S) 1.2.4.4.1.; 1.2.25.3.1.; 1.2.27.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 16 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant Andrejui Znamenskiui, Ingridai Pikusau, Rasai Baranauskaitei, Laurai Jarušaitei, Aidai Gaučienei, Salomėjai Muralienei, dalyvaujant prokurorei Linai Laurusevičienei,nukentėjusiesiems L.

B., V. R., nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui J. G.,kaltinamajam V. A., kaltinamojo gynėjui advokatui Vladislovui MikÅ¡ai,nedalyvaujant civilinio ieÅ¡kovo Kauno teritorinės ligonių kasos įgaliotam atstovui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis neįgalumÄ , gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 280 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos).

Teismas n u s t a t ė :     V. A. 2015-09-06 apie 20.00 val., Kauno r., Garliavos apyl. sen., RaÅ¡navos k., gyvenamojo namo kieme tyčia kirviu sudavė ne mažiau septynis kartus L. B. į nugaros ir galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam tris kirstines žaizdas galvoje, kirstinę žaizdÄ sprando srityje bei kelias pavirÅ¡ines žaizdas kairėje rankoje, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ;    be to, 2015-11-05 apie 09.30 val., Kauno r., Garliavos apyl. sen., Pajiesio k., tyčia sugadino keliÄ , dėl ko grėsė sunkÅ«s padariniai, o bÅ«tent - tyčia į Kauno rajono savivaldybei priklausantį keliÄ g4 „Pajiesys-Grabava“ sukalė 12 vienetų metalinių strypų, taip jį savavaliÅ¡kai užtverdamas, kas sukėlė realiÄ grėsmę eismo saugumui, mažiausiai trims valandoms tuo keliu buvo nutrauktas eismas;be to, 2015-11-05 apie 10.15 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino tiesiogines pareigasatliekančiam valstybės tarnautojui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patruliųrinktinės 3-ojo bÅ«rio vyr. patruliui J.

G., tai yra vengdamas teisėto sulaikymo ir reikalavimo metalinį strypÄ , kurį laikė rankose, padėti ant žemės, užsimojo metaliniu strypu suduoti J. G., tačiau J. G. smÅ«gio metaliniu strypu iÅ¡vengė, nes buvo panaudotos specialiosios priemonės - elektroÅ¡oko TASER vienas ciklas.be to, 2015-11-27 apie 20.10 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini)panaudodamas fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino tiesiogines pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato vieÅ¡osios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados postiniui V.

R., tai yra atsisakydamas vykdyti teisėtÄ reikalavimÄ priimti Å¡aukimÄ ir atvykti apklausai pas tyrėjÄ , tyčia medine lenta sudavė V. R. vienÄ kartÄ Ä¯ veido sritį, vienÄ kartÄ Ä¯ kairę kojÄ , vienÄ kartÄ Ä¯ kairę rankÄ , tuo padarydamas nukentėjusiajam V. R.nubrozdinimÄ kairiame žande, kraujosruvÄ kairio žasto iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje viduriniame trečdalyje, kraujosruvÄ kairės Å¡launies priekiniame pavirÅ¡iuje apatiniame trečdalyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis V. A. 2016-10-11 teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, parodymus duoti atsisakė. Nesunkus sveikatos sutrikdymas R. Budriui  Nors kaltinamasis V. A. kaltės nepripažinimo, atsisakė duoti parodymus, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais.          Nukentėjusysis L. B.teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį pažinojo iÅ¡ matymo anksčiau, tarp jų nebuvo jokių santykių. Rugsėjo 6 d. vakarÄ apie 20.00 val. kaltinamasis atvažiavo į (duomenys neskelbtini) atvežė dažus jo sugyventinei R.

P.. Kaltinamojo ir R. P santykiai buvo normalÅ«s, neprieÅ¡iÅ¡ki, jei ankščiau yra kartu gyvenę. Atvažiavus V. A., jis buvo kambaryje, išėjo į laukÄ , o jam grįžtant kaltinamasis jam sudavė į nugarÄ ir galvÄ kirviu. Suduodamas kaltinamasis nieko nesakė, sudavė kelis sykius – apie penkis sykius į galvÄ ir nugaros virÅ¡utinę sritį. Jam pradėjo bėgti kraujas, taip pat buvo sužalota ir kairė ranka. Kaltinamajam sudavus, jis pradėjo bėgti, pamatė, kad kaltinamasis turi rankoje kirvį, pabėgo apie 50 metrų ir pargriuvo, o kaltinamasis pasiėmė kirvį, atsisėdo ant dviračio ir iÅ¡važiavo, kirvį vežėsi ant dviračio bagažinės. Sugyventinė viskÄ matė per langÄ .

Kadangi sužalojimai buvo lengvi, jis į medikus tÄ dienÄ nesikreipė, kreipėsi kitÄ dienÄ . PrieÅ¡ Å¡iuos įvykus su kaltinamuoju nesipyko, neÅ¡nekėjo, jokio prieÅ¡iÅ¡kumo nebuvo. Po smÅ«gių Laimiui Budriui iÅ¡ galvos bėgo kraujas, iÅ¡ karto po smÅ«gio neparkrito. Parkrito po to, bėgdamas ir užkliuvus kojai.      Nukentėjusysis L. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. 1. 67-73).      Liudytoja R. P teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju jokie giminystės ar Å¡eimos ryÅ¡iai nesieja, anksčiau kartu su V.

A. gyveno, dabar su juo negyvena, nepalaiko jokių santykių, Å¡iuo metu su ja gyvena nukentėjusysis Laimis Budrys. Kaltinamasis buvo pas jÄ atvažiavęs, pasakė, kad turi dažų namuose, ji paprašė atvežti, kad galėtų langus nusidažyti. Po kelių dienų V. A. atvežė dažų. Kada tai buvo, tiksliai nepamena, galėjo tai bÅ«ti 2015-09-06. Tuo metu Laimis Budrys atėjo į virtuvę, pabuvo ir išėjo, kaltinamasis išėjo iÅ¡ paskos, tada ji per langÄ pamatė, kad jie abu bėga, abu parkrito, kÄ tiksliai darė parkritę, nematė, įrankių, ar turėjo kas nors, nematė.

Po to kaltinamasis sėdo ant dviračio ir nuvažiavo, o L. B. atėjo visas kraujuotas, pasakė, kad V. jį sumušė. KitÄ dienÄ iÅ¡kvietė greitÄ jÄ ir jį iÅ¡vežė. L. sakė, kad jį sumušė, jo veidas kruvinas buvo, galvoje buvo skylių, nugaroje. Mano, kad su tuo kirvuku, kur buvo prie dujinės padėtas, tas skyles padarė, nes kirvuko neberanda. Žaizdas matė ant veido prie akies, galvoje ir nugaroje, tai buvo kirstinės žaizdos. Konflikto tarp V. A. ir L. Bu. nebuvo. Liudytoja R. P. patvirtino savo parodymus, duotus 2015-09-24 ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 74), parodė, kad jos parodymai teisingi, ikiteisminio tyrimo metu geriau viskÄ atsiminė, dabar nepamena po avarijos, kuriÄ turėjo po įvykio.

       Liudytoja R. P savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 78-73).       Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G2948/2015(02), L. B. konstatuoti Å¡ie sužalojimai: trys kirstinės žaizdos galvoje (po vienÄ kaktoje, virÅ¡ugalvyje, kairiame smilkinyje), kirstinė žaizda sprando srityje bei kelios pavirÅ¡inės žaizdos kairėje rankoje. Sužalojimai padaryti tiesiÄ briaunÄ turinčiu daiktu ir galimai kirviu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais poveikiais (4 žaizdos galvoje ir sprande, ir kelios žaizdos kairėje rankoje).

Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes tokios apimties žaizdos sugyja per didesnį nei 10 parų laikotarpį (t. 1, b. 1.50).2015-09-24 įvykio vietos apžiūros protokolas su nuotraukomis, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (t. l, b. 1. 16-20).Nukentėjusysis L. B. ir liudytoja R. P., parodžius jiems atpažinti kirvius, paimtus 2016-03-08 kratos metu pas V. A., neatpažino kirvio, kuriuo buvo sužalotas L. B.. L. B. parodė, kad tarp jam pateiktų atpažinti kirvių tikrai nėra kirvio, kuriuo jis buvo sužalotas (t. 1, 92-97, 84-86, 87-89).BK 138 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų.

Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog kaltinamasis V. A., 2015-09-06 apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme tyčia kirviu sudavė ne mažiau septynis kartus L. B. į nugaros ir galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam tris kirstines žaizdas galvoje, kirstinę žaizdÄ sprando srityje bei kelias pavirÅ¡ines žaizdas kairėje rankoje, kas sukėlė nukentėjusiajam L. B. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .Kaltinamasis dėl Å¡ios nusikalstamos veikos savo pozicijÄ iÅ¡reikÅ¡ti atsisakė.

Nukentėjusysis L. B. viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad fizinį smurtÄ jo atžvilgiu naudojo ir sužalojo V. A.. Nukentėjusysis nurodė, kad pas jo sugyventinę R. P. atvyko V. A., kuris jos praÅ¡ymu atvežė dažų, o jam išėjus į laukÄ , jis pajuto smÅ«gius į nugarÄ , galvÄ , rankÄ , pradėjęs bėgti pamatė, kad jį vejasi V. A., turėdamas kirvį. Nukentėjusysis viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai teigė, kad jį kirvuku sužalojo V. A., jis Å¡ias aplinkybes nurodė tiek pareiÅ¡kime policijai, tiek apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu.

Netikėti nukentėjusiojo parodymais teismui nėra pagrindo, jo parodymai nuoseklÅ«s, neprieÅ¡taringi. Jokio nukentėjusiojo suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti V. A. nenustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojos R. P. parodymai apie tai, kad namuose pas jÄ nurodytu metu buvo tik ji, nukentėjusysis ir kaltinamasis, nukentėjusiajam išėjus per duris į laukÄ iÅ¡ paskos išėjo ir kaltinamasis, o tuojau po to ji per langÄ pamatė V. A., kuris vijosi L.

B. ir abu parkrito, V. A. staiga atsistojo ir dviračiu nuvažiavo, o L. B. parėjo namo sužalotas. Nukentėjusiojo ir R. P. parodymai iÅ¡ esmės vienodi ir nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Nors liudytoja pati nukentėjusiojo sužalojimo momento nematė, nes buvo namo viduje, tačiau ji patvirtino, kad nukentėjusysis parėjęs nurodė, kad buvo kirvuku sužalotas V. A.. Liudytojos suinteresuotumas byloje nepagrįstai apkalbėti kaltinamÄ jį nenustatytas, ji pati nurodė, kad nors jie anksčiau buvo sugyventiniai, Å¡iuo metu kartu negyvena, tačiau santykiai tarp jų draugiÅ¡ki, kÄ patvirtina ir ta liudytojos nurodyta aplinkybė, kad V.

A. jos praÅ¡ymu atvežė jai dažų. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobÅ«džio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų pavirtina specialisto iÅ¡vados Nr. G2948/2015(02) duomenys, kurioje konstatuota, kad L. B. nustatytos trys kirstinės žaizdos galvoje, kirstinė žaizda sprando srityje, pavirÅ¡inės žaizdos kairėje rankoje, sužalojimai padaryti tiesiÄ briaunÄ turinčiu daiktu ir galimai kirviu. Akivaizdu, jog nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės bei liudytojos nurodytos aplinkybės apie tai, kokias žaidas ji matė ant L.

B. kÅ«no sutampa su teismo medicinos ekspertės nustatytu sužalojimų padarymo mechanizmu. Nors nukentėjusysis į gydymo įstaigÄ kreipėsi tik kitÄ dienÄ po įvykio, tačiau teigti, kad jis galėjo bÅ«ti sužalotas kokiu kitu laiku, nėra jokio pagrindo, be to, ir iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, kurioje nurodyti iÅ¡tirtų medicininių dokumentų duomenys, matyti, kad sužalojimai L. B. buvo padaryti daugiau nei prieÅ¡ Å¡eÅ¡ias valandas iki kreipimosi į gydymosi įstaigÄ . Taigi, teisme iÅ¡tirti ir įvertinti įrodymai, kurie sudaro vientisÄ Ä¯rodymų grandinę, dėl nusikaltimo vietos, sužalojimo padarymo laiko, mechanizmo, sukeltų pasekmių, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V.

A., 2015-09-06 apie 20.00 val. atliko neteisėtus, aukščiau paminėtus veiksmus, jo veika kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį teisingai kaip nesunkaus sveikatos sutrikdymo padarymas žmogui.             2015-11-05 kelio sugadinimas ir pasiprieÅ¡inimas pareigÅ«nams Nukentėjusysis J. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamÄ jį žino tik nuo įvykio. Ä®vykio metu dirbo patruliu. Atsimena, kad lapkričio mėnesį, dienos nepamena, galėjo bÅ«ti lapkričio 5 diena, ryte, buvo gautas praneÅ¡imas, kad sugadintas kelias.

Ä®vykis buvo (duomenys neskelbtini), žvyrkelyje. Kas pranešėjas buvo, nežino. Nuvykus į įvykio vietÄ , buvo seniÅ«nas, kaimo gyventojai, pareigÅ«nai – Kauno rajono nuovado tyrėjai. Matė, kad į keliÄ susmaigstyti armatÅ«ros metalo strypai, tvirtai įkaltais strypais užtvertas visas kelias. Ten yra kelio vingis, jei automobilis bÅ«tų važiavęs, pasekmės galėjo bÅ«ti liÅ«dnos. Jam žinoma, kad pareigÅ«nai ir civiliniai žmonės važinėja tuo keliu, kaip dažnai - nežino.

Tas kelias yra pravažiavimas tarp kaimų. ArmatÅ«ros strypai buvo sukalti labai stipriai, rankomis negalėjo iÅ¡traukti. Kažkuris gyventojas, kuris matė, pranešė, kad susmaigstė kaltinamasis, todėl jie nuėjo nurodytÄ sodybÄ . Nusprendus kaltinamÄ jį sulaikyti, užėjo į sodybÄ , durys buvo užraktinos, bet vienas langas buvo atidarytas pilnai. Nuovados pareigÅ«nai juos įspėjo, kad kaltinamasis yra neprognozuojamas, agresyvus. Jis vienintelis turėjo elektros Å¡okÄ , todėl nusprendė eiti pirmas.

Įėjo pro langÄ , paskui jį – nuovados inspektorius, nežino jo vardo, pavardės, jo kolega M. K.. Tik įėjus, pamatė už durų prisispaudusį, besislepiantį kaltinamÄ jį, matėsi tik jo veidas ir petys. Prisistatė, kad policijos pareigÅ«nai atvyko ir nurodė lėtai iÅ¡traukti rankas, kad matytųsi. Tačiau kaltinamasis to nedarė. Staigiu judesiu jis iÅ¡lindo ir jis pamatė V. A. rankose metalo strypÄ , kaip ietį, kaip paskui pamatė, su nusmailintu galu. Pamatė, kad kaltinamasis staiga užsimojo, tada jis nedelsiant panaudojo „tazerį“, nepamena, ar perspėjo, ar neperspėjo ir pataikė.

Kaltinamasis su ta ietimi ir nugriuvo. VienÄ kartÄ panaudojo „tazerį“. Pribėgo prie nugriuvusio kaltinamojo, užlaužė rankas, uždėjo antrankius ir taip jį neutralizavo. Buvo praneÅ¡a apie pasiprieÅ¡inimÄ . Visi pareigÅ«nai buvo uniformuoti, su liemenėmis. Kaip suprato, langas buvo specialiai atidarytas, kaltinamasis tÄ ietį buvo pasiruošęs, laikė Å¡alia savęs, jis jau laukė. Realiai pirmas toks atvejis, kad vos neperskrodė su tokiu įrankiu. Liudytojas E.R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis jam yra žinomas kaip seniÅ«nijos gyventojas, nes jis pats yra Garliavos apylinkių seniÅ«nas.

Jų santykiai su kaltinamuoju neutralÅ«s, asmeninių nesutarimų su juo nebuvę, nors kaltinamasis ant jo yra eilę skundų parašęs, tačiau tai buvo iÅ¡galvoti skundai, pasekmių nesukėlė, jis pykčio nelaiko. 2015 m. lapkričio mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, po 9 valandos sulaukė gyventojo B. J. skambučio, kad važiuodamas į Grabavos kaimÄ , rado užtvertÄ Å¾vyrkelį, į keliÄ buvo sukalti armatÅ«ros strypai. Buvo įkalta 12 strypų, 30 cm virÅ¡ žemės kyÅ¡ojo, kas 50 cm, pravažiuoti automobiliu nebuvo galima.

Jis paskambino į policijos nuovadÄ . Atvažiavo policininkas V. B. su kolege ir jis su darbininku, kad iÅ¡traukti tuos stypus. Kelias yra vieÅ¡as vietinės reikÅ¡mės, priklauso Kauno raj. savivaldybei ir seniÅ«nija turi jį prižiÅ«rėti. Gyventojai A. T. ir A. R. irgi buvo, nes negalėjo pravažiuoti. Buvo sustoję kokie keturi automobiliai. A. R.s pasakojo, kad jis matė, kaip kaltinamasis kalė strypus, dar klausė, kÄ Å¡is daro, pravažiavo, nes ne visas kelias buvo užtvertas, o vėliau važiuodamas jau nebegalėjo pravažiuoti, nes visas kelias jau buvo užtvertas.

Kiek jam žinoma, A. R. skambino į pagalbos telefonÄ Nr. 112. ArmatÅ«rų iÅ¡ karto netraukė, policija jas nufotografavo, laukė patrulių ekipažo. Kai atvažiavo patruliai, policininkai ėjo pas kaltinamÄ jį į namus. Po to, kai kaltinamÄ jį sulaikė, darbininkai iÅ¡traukė tuos strypus iÅ¡ kelio. Strypai buvo giliai įkalti, kokie 70 cm įkalti į žvyrÄ , buvo sunku juos iÅ¡traukti. Dėl tų strypų kilo pavojus, nes tame kelyje yra posÅ«kis, gal Å¡viesiu paros metu ir bÅ«tų įmanoma spėti juos pamatyti, jei nedidelis greitis, bet tamsiu paros metu labai pavojinga, nes strypai nėra labai stori, labai nesimato, užvažiavus, galima padangÄ , radiatorių pradurti, o Å¡one yra skardis, autoįvykio metu tikimybė nuvažiuoti žemyn į skardį.

Žmonės negalėjo pravažiuoti, tiek į Grabavos kaimÄ Ä¯važiuoti, tiek iÅ¡ jo iÅ¡važiuoti, eismas buvo sutrikdytas maždaug trims valandoms, kol sutvarkė keliÄ , o kito kelio nėra iÅ¡ ten iÅ¡važiuoti. IÅ¡ vieÅ¡ojo transporto tuo keliu važiuoja mokyklinis autobusiukas. Žalos seniÅ«nijai nebuvo padaryta. Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. A. yra jo kaimynas, santykiai su juo normalÅ«s, pykčių neturi. PrieÅ¡ metus laiko, tikslesnės datos nepamena, galėjo bÅ«ti 2015 m. lapkričio 5 d., ant žvyrkelio, kuris eina pro jo namus, (duomenys neskelbtini), buvo strypų prikalta.

Tas kelias yra vieÅ¡as, juo važinėja Å«kininkai. Apie 10 valandÄ jis važiavo į Veiverius, buvo Å¡viesu, pamatė sukaltus strypus ir negalėjo pravažiuoti. ArmatÅ«ra buvo sukalta, jis nematė, kad kaltinamasis sukalė, nes kai jis važiavo, jau buvo sukalta, policija jau buvo atvažiavusi, buvo dar keli automobiliai sustoję. Žmonės kalbėjo, kad V. A. sukalė tuos strypus. Tada jis kitu keliu nuvažiavo, nes neturėjo laiko laukti, bet aplinkui, didelis lankas gaunasi. V. A. namas stovi gal 10-15 metrai nuo to kelio.

Liudytojas M. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. Kaltinamasis jam yra žinomas iÅ¡ įvykio, bet asmeniÅ¡kai nepažįsta. Atsimena, kad prieÅ¡ metus laiko kaip policijos pareigÅ«nai vyko pagal iÅ¡kvietimÄ , kad sukalti strypai į keliÄ . Pas kaltinamÄ jį ėjo, kad jį sulaikyti dėl to poelgio, kad keliÄ užkalė. Kartu buvo kolega J. G. ir iÅ¡ Garliavos nuovados buvo pareigÅ«nai – vyras ir mergina. Visi buvo uniformuoti, prisistatė, kad policija.

Kiek pamena, J. G. ėjo pirmas, nes jis turėjo „tazerį“ - impulsinį prietaisÄ , jis iÅ¡ paskos. Kaltinamasis su ietimi buvo pas save namie. Pradarius duris, kaltinamasis užsimojo ietimi ir bÅ«tų paleidęs, tačiau J. G. spėjo iÅ¡Å¡auti „tazerį“ ir kaltinamasis griuvo nespėjęs suduoti, bet tai akimirkos reikalas. Jie į namÄ Ä¯Ä—jo per pravirÄ langÄ , nes pas kaltinamÄ jį visos durys buvo užkaltos, kad niekas nepatektų, kaltinamasis pats per langÄ vaikÅ¡to. PareigÅ«nas J.

G. po įvykio buvo sutrikęs, iÅ¡sigandęs. Nurodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirba Kauno rajono PK 1 veiklos skyriuje vyriausiÄ ja postine. Kaltinamasis jai žinomas dėl įvykio, kuris vyko prieÅ¡ metus, iÅ¡ anksčiau jo nežinojo. Tai buvo prieÅ¡ metus, tiksliai nepamena, bet galėjo bÅ«ti 2015-11-05, buvo dienos metas, pietÅ«s. Buvo iÅ¡kvietimas dėl polių, sukaltų į žemę, (duomenys neskelbtini).

Atvykę į įvykio vietÄ rado sukaltus į žemę stulpus, jų buvo virÅ¡ 10. Buvo kaimo gyventojai atvykę. Visas kelias buvo užtvertas strypais, niekas negalėjo pro juos pravažiuoti, eismas buvo sustabdytas. Tai padarė kaltinamasis, Å¡alia jo namas buvo ir taip buvo aiÅ¡ku, kad jis tai padarė. Pas V. A. ėjo, kad jį pasikviesti, pasiaiÅ¡kinti dėl kelio strypų. Ėjo aplink namus, jis neįsileido, durys buvo užrakintos, bet vienas langas buvo atidarytas, buvo pastatyta kėdė, kad įlipti per jį.

Sulaukė patrulių ir su jais ėjo į vidų. Pirmas ėjo J. G. su „tazeriu“, kitas kolega – V. B., sekantis – J. G. kolega ir tada ji. Šaukė kaltinamajam kelis kartus ir aiškino, kas tokie yra. Visi keturi buvo uniformuoti. Buvo garsiai išsakyta, kad kaltinamasis pasirodytų, bet jis nevykdė reikalavimų, pasirodė su ietimi, jam buvo pasakyta kelis kartus mesti iš rankų, nesipriešinti. Matė, kad kaltinamasis buvo pasislėpęs už pečiaus ir puolė su metaline ietimi į J.

G.. J. G. reikėjo panaudoti „tazerį“. Po to kaltinamasis buvo suimtas. Abejoja, ar kaltinamasis iÅ¡vis kÄ nors suprato, nes jo elgesys neadekvatus, su juo neįmanoma bendrauti. Kaltinamasis nuolat Å¡aiposi, iki Å¡io teismo gatvėje, važiuodamas su savo dviračiu, spjaudėsi. Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Kauno raj. PK 1 veiklos skyriuje vyriausiuoju tyrėju. Parodė, kad kaltinamÄ jį žino apie 15 m. Buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini).

V. A. sukalė į keliÄ strypus. Buvo iÅ¡kviesti patruliai ir susirinkę kaimo gyventojai. Atvažiavo seniÅ«nas, iÅ¡kvietė darbininkÄ , kad iÅ¡trauktų iÅ¡ kelio strypus, nes buvo didelis pavojus, žmonės saugojo, kad neatsitiktų nelaimė. Kelias yra (duomenys neskelbtini), tai bendro naudojimo savivaldybės vieÅ¡as kelias, juo važiuoja vietiniai gyventojai, policija juo važiuoja. V. A. susmeigė strypus prie įvažiavimo į savo namus, jo namas nuo susmeigtų strypų stovėjo gal per kokį 30 m. (duomenys neskelbtini) gyventojai sakė, kad jie matė, kad V.

A. apie 8 valandÄ ryto kalė tuos strypus. Policija stovėjo toliau, į priekį pavažiavę, kad niekas neatvažiuotų ir nelaimės nebÅ«tų, saugojo atkarpÄ . Ten pravažiavimo visiÅ¡kai nebuvo, buvo taip padaryta, kad visas kelias buvo užkaltas, sukalta apie 11-13 armatÅ«ros strypų. Nėra kito kelio gyventojams pravažiuoti. Jis atėjo į kaltinamojo kiemÄ kartu su A. S., Å¡aukdami V. A., kad jis atsilieptų, kad atvyko policija, baladojo į langus, per langus matėsi, kad viduje kaip ir nieko nėra, dar aplink Å«kinius pastatus pavaikščiojo, bet nusprendė neiti į vidų, nes žinojo, kad prieÅ¡ tai jis buvo sužalojęs žmogų.

Atvažiavus pareigÅ«nams, instruktavo, kad reikia bÅ«ti pasiruoÅ¡us ir ėjo sulaikyti V. A. dėl sukaltų strypų. Langai, durys buvo visur uždaryti, paliktas vienas langas, padėtas suoliukas, kad specialiai per jį bÅ«tų lipama. Pirmas ėjo patrulis J. G. su „tazeriu“, paskui ėjo jis, tada kitas patrulis ir paskui A. S.. Pradarius patruliui duris, pamatė, kad V. A. stovėjo iÅ¡ už krosnies iÅ¡lindęs su ietimi ir jau norėjo mesti, pareigÅ«nas kažkÄ dar spėjo pasakyti, gal kad „tazeris“, ir pareigÅ«nas iÅ¡ karto Å¡ovė.

Visi buvo uniformuoti, su liemenėmis, prisistatė, Å¡aukė „policija“, kaltinamasis tikri girdėjo, nes namas medinis, langai irgi mediniai. Kaltinamasis buvo pasiruošęs pulti. Jis kaltinamÄ jį pamatė tik tada, kai jis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ už krosnies, kur jis buvo pasislėpęs ir ketino mesti ietį. PareigÅ«nas tik spėjo kažkÄ suÅ¡ukti, kelis žodžius ir kad „tazeris“, nes jei bÅ«tų kažkÄ ilgiau užtrukęs, bÅ«tų spėjęs paleisti ietį. Labai rimtÄ pavojų sukėlė kaltinamasis, ta ietis atrodė kaip žeberklas, per du žmones tikrai praeitų, jo galas kaip virbalas, o paskui privirintas platesnis, metalinis kotas.

Tas daiktas sunkus, metant, su juo gali laisvai nusmeigti. J. G. labai stipriai pergyveno, nes sakė, kad bÅ«tų sekundės dalis ir neaiÅ¡ku, kaip bÅ«tų pasibaigę. Niekas nespėjo V. A. pasakyti, kad padėtų strypÄ , nes tik duris atidarius, jis kitas atsidarė ir ruošėsi mesti. Policijos veiklos įstatyme numatyta, kad galima patekti į kaltinamojo namus per langÄ , t. y. kai yra padarytas pažeidimas, be to, kaimynai paliudijo, kad kaltinamasis tai padarė. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 169-170), kad jis gyvena (duomenys neskelbtini)., yra V. A. kaimynas, 2015 m. lapkričio pradžioje, tikslaus laiko neprisimena, ryte važiavo namo ir pastebėjo, kad kelyje prie pat V. A. namo, V. A. išėjęs ant kelio buvo pradėjęs kalti metalinius strypus į važiuojamÄ jÄ dalį.

Tai pamatęs, jis sustojo, atsidaręs automobilio langÄ , V. A. paklausė, kÄ Å¡is čia daro. V. A. jam atsakė, kad dabar taip bus visada. Jis V. A. pasakė ramintis ir, kad iÅ¡kvies policijÄ . Tada V. A. paliko strypus Å¡alia kelio ir nuėjo namo. Tada jau buvo sukalti 4 strypai. Kelias veda į žmonių gyvenamuosius namus, kurių yra apie 10, kito pravažiavimo, norint iÅ¡važiuoti iÅ¡ kaimo, nėra. Taip pat tuo keliu važiuoja ir Å«kininkai, todėl eismas bÅ«na intensyvus, tuo keliu taip pat važiuoja mokyklos autobusas.

Po to, jis važiavo namo, kadangi dar buvo įmanoma pravažiuoti. Grįžęs namo, paskambino policijai ir pranešė, kad jo kaimynas V. A. gadina keliÄ kaldamas metalinius strypus. Maždaug už valandos laiko jis važiavo savo reikalais ir pastebėjo, kad toje vietoje, kur buvo kalami strypai, jau yra atvykę policijos pareigÅ«nai. Jis toje vietoje sustojo, kadangi jau visas kelias buvo nepravažiuojamas, važiuojamojoje dalyje buvo sukalta apie 12 strypų. Prie sukaltų strypų buvo atvykęs ir jų seniÅ«nas E. R., bei kiti kaimynai:

A. R., Ž. A., R. M.. Tada jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pareigÅ«nams pasakė, kad jau maždaug prieÅ¡ valandÄ matė, kaip V. A. buvo pradėjęs kalti minėtus strypus. Tuo metu V. A. su jais nebuvo. Kadangi pareigÅ«nai nuėjo į jo kiemÄ ieÅ¡koti V. A., o jiems visiems susirinkusiems reikėjo pravažiuoti pro keliÄ , jis ir dar kažkuris asmuo, kuris dabar neatsimena, iÅ¡traukė po vienÄ strypÄ , kad galėtų pravažiuoti. Tada jis iÅ¡važiavo, ir kas vyko po to, nematė (t. 1, b. 1. 169-171).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo V.

A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, apklausiant jį įtariamuoju (t. 2, b. 1. 4-5), kad jis kaltu neprisipažįsta, kad 2015-11-06 iÅ¡ pačio ryto, tikslaus laiko neprisimena, bÅ«damas savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), sugalvojo sukalti metalinius strypus į greta jo namo esantį važiuojamÄ jį keliÄ , kadangi ten toliau už jo prieÅ¡ dienÄ buvo padegtas namas, todėl, nerimaudamas dėl savo namo ir siekdamas, kad nevažinėtų jokie nepažįstami asmenys, juos ir sukalė. Maždaug po 15 minučių priėjo prikaltų strypų atvažiavo Audi automobilis, juodos spalvos, valstybinių numerių neprisimena, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo jam iÅ¡ matymo pažįstamas B.

J.. Su juo iÅ¡lipo dar vienas nepažįstamas vyras, jie kalbėjosi tarpusavyje, apžiÅ«rinėjo jo sukaltus strypus, tada dar atėjo kaimynas A. R., kuris taip pat apžiÅ«rinėjo strypus. Jis tuo metu buvo savo namuose ir viskÄ stebėjo pro langÄ . Po kažkiek laiko atvyko policijos pareigÅ«nai, tai matė taip pat pro langÄ . Pas jį sandėlyje buvo atidarytas langas, tuo metu jis buvo savo kambaryje, kai pamatė, kad policijos pareigÅ«nai įlipa pro jo sandėlyje atidarytÄ langÄ . PareigÅ«nai įėjo be jokių žodžių, jis suprato, kad jie pareigÅ«nai, kadangi jie buvo su uniforma, vienas iÅ¡ pareigÅ«nų laikė elektroÅ¡okÄ , jis labai iÅ¡sigando, kai pamatė kad pareigÅ«nai nieko nesakę atsirado jo namuose.

Tada jis pasiėmė Å¡alia stovėjusį metalinį strypÄ , apie metro ilgio, bet juo neužsimojo. PareigÅ«nai jam nieko neaiÅ¡kino, iÅ¡ karto, kai jis paėmė minėtÄ metalinį strypÄ , vienas iÅ¡ pareigÅ«nų nukratė jį elektroÅ¡oku. Tada jis nukrito ant žemės. PareigÅ«nai surakino jį antrankiais ir sulaikė. Jis nesiprieÅ¡ino pareigÅ«nų reikalavimams, nes nebuvo iÅ¡girdęs jokių reikalavimų, o strypÄ paėmė todėl, kad tiesiog labai iÅ¡sigando, nes įsiveržė į jo namus, o jis nesuprato dėl ko, ir tikrai nebÅ«tų jiems trenkęs su tuo strypu ir net neketino jų sužaloti, nes neturėjo jokio tikslo, kadangi jie jam net nesakė, kad ketina jį sulaikinėti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. J. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu V. A. parodymai užfiksuoti iÅ¡ jo žodžių. Apklausiamasis jai pasirodė keistokas, tačiau jo sveikatos bÅ«klė jai nekėlė abejonių, jis mintis dėstė ramiai, parodymus davė laisva valia. Ä®tariamasis parodymus perskaitė, juos pasirašė.     Kaip matyti iÅ¡ 2015-11-05 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo su nuotraukomis (t. 1, b. 1. 120-124), įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), neasfaltuotame kelyje ant pravažiuojamosios dalies per visÄ plotį sukalta apie 50 cm ilgio 11 strypų (armatÅ«ros galai), todėl nėra galimybės pravažiuoti keliu.

Taip pat protokole užfiksuota, kad Å¡alia minėto kelio yra medinis gyvenamasis namas, priklausantis V. A.. Ä® namo vidų galima patekti pro dvejas duris: vienos iÅ¡ kiemo pusės, kitos - iÅ¡ gatvės pusės. Namo koridoriuje ant grindų užfiksuotas 1,5 metro ilgio metalinis vamzdis (strypas), nusmailintu galu, kuris apžiÅ«rėtas 2015-12-04 daiktų apžiÅ«ros protokolu (t. 1, b. 1. 172-175).     Kaip matyti iÅ¡ įvykio registracijos kortelės, A. R. 2015-11-05 8.54 val. informavo jog (duomenys neskelbtini), važiuojant keliu į kalnÄ , kaimynas, gyvenantis po deÅ¡ine puse sodyboje prieÅ¡ penkias minutes sukalė į keliÄ â€žarmatÅ«ros“ (1 t., b. l. 119).     IÅ¡ pareigÅ«no V.

B. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2015-11-05 apie 9.40 val. jis kartu su postine A. S. vyko pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), dėl sukaltų armatÅ«ros strypų į keliÄ , kurie sugadino važiuojamÄ jÄ dalį ir kėlė pavojų eismui, įvykio vietoje buvo vietos gyventojai, iÅ¡ kurių A.R. nurodė, kad ryte matė, kaip V. A. kalė metalinius armatÅ«ros strypus į keliÄ . Tarnybiniuose praneÅ¡imuose nuodyta, kad V. B. ir A. S. nuėjo pas V. A., vaikščiojo aplink namÄ , Å¡aukė, kad atvyko policija.

Atvykus policijos pareigÅ«nams J. G. bei M. K., toliau beldė, nurodydami, kad atvyko policija bei nusprendė eiti į vidų, kadangi buvo rastas pilnai atidarytas langas ir prie jo padėta kėdutė; pirmas ėjo J. G., turėdamas elektros impulsinį prietaisÄ â€žTazer“, paskui jį – V. B., tada – M. B., už jo postinė A. S., buvo nurodoma V. A. iÅ¡eiti. Nurodyta, kad bÅ«nant kambario viduje ir darant suris į virtuvę pamatė, kaip V. A. iÅ¡ už durų meta į juos nusmailintÄ metalinį strypÄ , tuo metu patrulis J.

G. spėjo panaudoti elektros impulsinį prietaisÄ â€žTazer“, o V. A. sukniubo nespėjęs iÅ¡mesti strypo (1 t., b. l. 116).      PareigÅ«nės A. S. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta analogiÅ¡ka informacija, kaip ir V. Burbos tarnybiniame praneÅ¡ime (1 t., b. l. 117).     BK 280 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas iÅ¡ardė ar sugadino ?...? keliÄ ?...?, jeigu tai grėsė sunkiais padariniais. Å io nusikaltimo dalykas yra įvairÅ«s keliai, tiek valstybinės reikÅ¡mės, tiek vietiniai, tiek asfaltuoti, tiek gruntiniai.

Sugadinimu gal bÅ«ti laikomas toks kelio bÅ«klės pakeitimas, kai keliu visiÅ¡kai neįmanoma naudotis ar tenka jį remontuoti. Baudžiamoji atsakomybė pagal 280 straipsnio 1 dalį kyla tik tuomet, kai dėl minėtų veiksmų gresia atsirasti sunkių padarinių.      Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė dėl Å¡ios nusikalstamos veikos yra įrodyta, t. y. įrodyta, jog kaltinamasis V. A., 2015-11-05 apie 09.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia į Kauno rajono savivaldybei priklausantį keliÄ g4 „Pajiesys-Grabava“ sukalė 11 vienetų metalinių strypų, taip jį savavaliÅ¡kai užtverdamas, kas sukėlė realiÄ grėsmę eismo saugumui.

Nors kaltinamasis teisme duoti parodymus atsisakė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad sukalė metalinius strypus į pro jo namÄ einantį keliÄ , siekdamas užtverti pravažiavimÄ Å¡iuo keliu. Nesivadovauti kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, dalyje, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems įrodymams, teismas neturi pagrindo, kadangi kaltinamasis yra pripažintas suvokiančiu savo veiksmų esmę ir galinčiu juos valdyti, ekspertizės akte nurodyta, kad su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali bÅ«ti apklausiamas (t. 2, b. l. 96-99).

Liudytoja G. J., apklaususi V. A. ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad jis apklausiamas parodymus davė laisva valia, parodymus perskaitė, pasirašė. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir liudytojų E. R., A. R., V. B., J. G., M. K., A. S. parodymai, teisme pagarsinti liudytojo A. R. parodymai, iÅ¡ kurių taip pat nustatyta, kad vieÅ¡asis kelias buvo sugadintas visiÅ¡kai jį užtveriant į keliÄ sukaltais metaliniais strypais, užkirstas kelias pravažiavimui. Liudytojo A. R. parodymai patvirtina, kad strypus į keliÄ sukalė bÅ«tent kaltinamasis V.

A.. Kaip matyti iÅ¡ įvykio registracijos kortelės (t. 1, b. l. 119), bÅ«tent A. R. matė kelio gadinimo aplinkybes ir pranešė apie tai policijai. Aplinkybę, kad liudytojas matė, kaip strypus kalė bÅ«tent V. A., jis paliudijo ir į įvykį atvykusiems pareigÅ«nams V. B. bei A. S., kÄ Å¡ie patvirtino savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose bei apklausiami liudytojais. Tiek kaltinamojo, tiek liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa, yra nuoseklÅ«s, juos patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga – įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio iÅ¡ tiesų matyti, kad kelias yra visiÅ¡kai užtvertas į jį sukaltais strypais, tarnybiniai pareigÅ«nų praneÅ¡imai, kuriuose nurodytÄ informacijÄ pareigÅ«nai V.

B. ir A. S. patvirtino teisme, Kauno rajono savivaldybės administracijos Garliavos apylinkių seniÅ«nijos praneÅ¡imas apie tai, kad 2015-11-05 V. A. sukalė į Kauno rajono savivaldybei priklausantį keliÄ 12 metalinių strypų, taip jį visiÅ¡kai užtverdamas bei sukėlė grėsmę eismo saugumui, 3 valandoms buvo nutrauktas eismas (2 t., b. l. 125). Liudytojas, seniÅ«nas E. R., liudytojas, vietos gyventojas A. R., patvirtino, kad užtvertu keliu nuolat vyksta eismas, kelio ruožas pakankamai pavojingas, posÅ«kis, Å¡alia skardis, strypai tvirti, giliai įkalti į keliÄ , todėl vairuotojui jų nepastebėjus, galėjo kilti eismo įvykis.

Liudytojai pareigÅ«nai V. B., J. G., M. K., A. S. patvirtino, kad eismas dėl saugumo buvo sustabdytas. Nors kaltinamasis nurodė, kad keliÄ užtvėrė, siekdamas apsisaugoti nuo svetimų asmenų, t. y. ne sukelti grėsmę eismo saugumui, tačiau akivaizdu, kad jis tai padarė pasirinkdamas itin pavojingÄ bÅ«dÄ , sukaldamas į keliÄ armatÅ«ros strypus, o ne užverdamas keliÄ atitinkamais skiriamaisiais ženklais, kuriuos galėtų laiku pastebėti keliu važiuojantys eismo dalyviai. Taigi teismas sprendžia visiÅ¡kai įrodytu, kad kaltinamasis V.

A. tyčia sugadino keliÄ Ä¯ jį sukaldamas metalinius strypus ir taip jį visiÅ¡kai užtverdamas, ir tai grėsė sunkiais padariniais, nes dėl kelio sugadinimo galėjo įvykti autoįvykis, kuris galėjo sukelti sunkias pasekmes, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 280 straipsnio 1 dalyje.Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Å io nusikaltimo sudėtis yra formalioji ir ji jokių pasekmių atsiradimo nereikalauja, tad Å¡is nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas, prieÅ¡indamasis valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, pradeda vartoti smurtÄ ar grasina jį tuoj pat pavartoti. Kaltinamojo kaltę Å¡io jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymu įrodo nukentėjusiojo J. G., liudytojų V. B., M. K., A. S. parodymai, patvirtinantys, kad V. A. nepakluso pareigÅ«nų, atėjusių iÅ¡siaiÅ¡kinti galimai nusikalstamos veikos aplinkybių teisėtiems reikalavimams iÅ¡eiti, padėti metalinį strypÄ , užsimojo rankose turimu metaliniu armatÅ«ros strypu, ketindamas suduoti juo pareigÅ«nui J. ., tačiau smÅ«gio buvo iÅ¡vengta panaudojus specialias priemones – elektros Å¡oko prietaisÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos Policijos įstatymo 21, 22 straipsnius, policijos pareigÅ«nas, įgyvendinant policijos uždavinius, turi teisę reikalauti, kad asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o asmenis, kurie gali bÅ«ti padarę nusikalstamas veikas, pristatyti į policijos komisariatÄ asmenybės nustatymui ar kitiems veiksmams, susijusiems su pažeidimo tyrimu, atlikti. Policijos pareigÅ«nai vykdydami pareigas laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiÅ¡kai nepavaldiems asmenims, o už nurodymų nevykdymÄ ar pasiprieÅ¡inimÄ tokiems valstybės tarnautojams jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė.

Policijos pareigÅ«nai dėvėjo policijos uniformas, prisistatė, iÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, kad kaltinamasis matė, kad pas jį ateina policijos pareigÅ«nai, suprato bendraujantis su pareigÅ«nais. Liudytojai V. B., M. K., A. S. patvirtino, kad tiek bÅ«dami lauke, tiek įėję į vidų Å¡aukė, kad yra pareigÅ«nai, nukentėjusysis J. G. bei liudytoja A. S. parodė, kad kaltinamajam buvo duotas nurodymas iÅ¡eiti, parodyti rankas. Nukentėjusiojo bei aukščiau nurodytų liudytojų parodymai viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, dėl esminių aplinkybių neprieÅ¡taraujantys tarpusavyje bei kitiems byloje surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams, parodymų jie davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , todėl teismas netikėti jais neturi pagrindo.

PareigÅ«nai V. B. ir A. S.iÅ¡ karto po įvykdyto pasiprieÅ¡inimo pateikė tarnybinius praneÅ¡imus, kuriuose nurodytÄ informacijÄ apie įvykį jie patvirtino teisme. Nors pareigÅ«nas V. B. teisme nurodė, kad neatsimena, kokius žodžius suÅ¡uko pareigÅ«nas J. G., pamatęs kaltinamÄ jį su strypu rankose, nes viskas vyko labai gretai, tačiau jis patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuomet jis sakė, kad J. G. nurodė V. A. padėti strypÄ , įspėjo dėl specialios priemonės „Tazer“ panaudojimo, tačiau kaltinamasis nepakluso, užsimojo rankose turimu strypu (1 t., b. l. 135-136).

Policijos įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodyta pareigÅ«nų teisė, siekiant užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamÄ veikÄ ar įtariamus jos padarymu, ?...?, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims ?...? priklausančias gyvenamÄ sias ir negyvenamÄ sias patalpas, teritorijas ?...?, todėl nėra pagrindo spręsti, kad policijos pareigÅ«nai, esant pagrįstiems įtarimams, kad bÅ«tent V.

A. sugadino vieÅ¡Ä keliÄ ir tai grėsė sunkiais padariniais, bÅ«tų neteisėtai patekę į kaltinamojo gyvenamÄ jį bÅ«stÄ . Kaip matyti iÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo (t. 2, b. l. 172-175), V. A. ketino suduoti pareigÅ«nui ne Å¡iaip kokiu daiktu, o ilgu aÅ¡triu metaliniu strypu, kas iÅ¡ tiesų laikytina pavojingu veiksmu. Nors V. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jokių policijos pareigÅ«nų reikalavimų negirdėjo, tačiau teismas sprendžia, kad tai pasirinkta kaltinamojo gynybos versija, kurios jokie kiti bylos duomenys nepatvirtina, ji prieÅ¡tarauja nuosekliems nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams, todėl teismas jais nesivadovauja.

IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius bei teismo posėdžio metu gautus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis V. A., tyčia, siekdamas iÅ¡vengti sulaikymo, užsimojo suduoti pareigÅ«nui J. G.metaliniu strypu, t. y. savo tokiu veiksmu grasino panaudoti fizinį smurtÄ pareigÅ«no atžvilgiu, tuo prieÅ¡inosi savo pareigas atliekančiam policijos pareigÅ«nui, todėl jo veika kvalifikuota pagal 286 straipsnį tinkamai. 2015-11-25 pasiprieÅ¡inimas pareigÅ«nams  Nors kaltinamasis V. A. kaltės nepripažino, atsisakė duoti parodymus, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais.Nukentėjusysis V.

R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu jis dirbo Garliavos policijos nuovadoje. Kaltinamasis jam buvo žinomas iÅ¡ anksčiau, kadangi yra konfliktiÅ¡kas. Atsimena, kad V. A. nepavykdavo įteikti Å¡aukimų, Å¡is ignoruodavo policijos kvietimus. 2015-11-27 apie 20.10 val. jis kartu su kolega D. T. vyko pas kaltinamÄ jį. Nuvykus prie sodybos rado trosÄ , kad negalima bÅ«tų įvažiuoti į kiemÄ , todėl paliko automobilį ant kelio ir praėję kiemÄ pasibeldė į duris, kurios buvo užrakintos.

Beldė sakydamas „atvyko policija, turime įteikti jums pasiraÅ¡ytinai Å¡aukimÄ â€œ. Nesulaukę jokio garso, stovėjo apie 5 minutes, dar baladojosi, sakydami „policija“, bet buvo tylu. Tada apėjo aplink namÄ , į visus langus pastukseno ranka arba maÅ¡inos rakteliu. Prie kiekvieno lango sakė, kad atvyko policija. Kol apėjo namÄ , į kiemÄ išėjo kaltinamasis ir pasakė, kad policijos nekvietė, kad jie nepageidaujami, čia jo privati nuosavybė. Jis pasakė, kad turi įteikti Å¡aukimÄ pasiraÅ¡ytinai, paklausė, ar gali užeiti į vidų, nes reikia atplėšti, pasiimti Å¡aknelę, Å¡aukimÄ perduoti.

Kaltinamasis į koridorių įėjo pirmas, buvo prieblanda, jis ėjo paskui kaltinamÄ jį. Eidamas koridoriuje, praėjus prieangį, pajuto smÅ«gį į kairį skruostÄ , smÅ«gį jam sudavė kaltinamasis turima medine lenta. Tada jis pradėjo dengtis, ir gavo smÅ«gį į kairę rankÄ ir į kairę kojÄ . Dengdamasis panaudojo aÅ¡arines dujas, dujos buvo neefektyvios, kaltinamasis toliau prieÅ¡inosi. Tada kolega D. T. dar papurÅ¡kė dujų ir teko imtis kovinių imtynių veiksmų. Kaltinamasis, gerai nematydamas, prieÅ¡inosi, bandė bėgti į palėpę, tačiau jie Å¡iaip taip jam uždėjo antrankius, pranešė budėtojui, kad įvyko pasiprieÅ¡inimas, policijos pareigÅ«nui padarytas lengvas sužalojimas.

Dėl sužalojimo jis apie 11 dienų turėjo nedarbingumÄ . Tarnybinė uniforma buvo iÅ¡purvinta, nes teko grumtis. Kaltinamasis pažįsta visÄ nuovadÄ , žino, kad jie yra policijos pareigÅ«nai. Jie su D. T. buvo su tarnybinėmis uniformomis, kas priklauso patruliui, su tarnybiniu automobiliu. Lenta, su kuria buvo suduota, buvo pateikta apžiÅ«rai. Liudytojas D. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra Kauno raj. PK 1 veiklos skyriaus vyriausiasis postinis, kaltinamÄ jį žino iÅ¡ darbinės veiklos.

Maždaug prieÅ¡ metus laiko, galėjo tai bÅ«ti 2015-11-27, buvo apie 20 val. kolega V. R. jo paprašė kartu nuvažiuoti, nuvežtu Å¡aukimÄ V. A. dėl apklausos. Važiavo į (duomenys neskelbtini), į kaltinamojo sodybÄ . Bandė užeiti į namÄ , bet durų niekas nedarė. Vėliau kaltinamasis atidarė, buvo nepatenkintas, liepė iÅ¡eiti, garsiai parėkavo. Kolega V. A. aiÅ¡kino, dėl ko atvyko, pasakė, kad Å¡aukimÄ turi įteikti. Namo viduje V. A. pasičiupo lentÄ ir pradėjo su ja mosuoti, trenkė kolegai su ja į veidÄ , pataikė į žandÄ , į Å¡onÄ , dar ir į kojÄ ar petį uždavė, jis gerai neįžiÅ«rėjo, nes už nugaros stovėjo.

Jie panaudojo ašarines dujas, sulaikinėjo, kaltinamasis dar bandė šalintis, bandė spardytis ir pan. Uždėjo antrankius ir pranešė budėtojui, kad toks įvykis. V. R. buvo nudrėksta oda nuo žando.       Specialisto išvadoje Nr. G3258/2015(02) nurodyta, kad V. R. nustatyta nubrozdinimas kairiame žande, kraujosruva kairio žasto išoriniame paviršiuje viduriniame trečdalyje, kraujosruva kairės šlaunies priekiniame paviršiuje apatiniame trečdalyje. Sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti įvairias savybes turinčiu daiktu, trijų ar daugiau trauminių poveikių: vienas į kairį žandÄ , padarant nubrozdinimÄ ; vienas - į kairio žasto iÅ¡orinį pavirÅ¡ių vidurinį trečdalį, padarant kraujosruvÄ ; vienas - į kairės Å¡launies priekinį pavirÅ¡ių apatinį trečdalį, padarant kraujosruvÄ (t. 1, b. 1. 53).     PareigÅ«nų V. R. bei D. T. tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuota analogiÅ¡ka įvykio informacija, kuriÄ jie patvirtino apklausiami teisme (1 t., b. l. 45, 46).

    Kaip matyti iÅ¡ 2015-11-27 savanoriÅ¡ko daiktų pateikimo protokolų, nukentėjusysis V. R. pateikė medinę lentÄ (t. 1, b. 1. 182) bei Å¡aukimo Å¡aknelę, iÅ¡ kurios matyti, kad V. R. įteikė Å¡aukimÄ V. A. (t. 1, b. 1. 184-188). Kaltinamasis V. A. teisiamojo posėdžio neigė savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau parodymus duoti atsisakė. Kaltinamojo kaltę jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu įrodo nukentėjusiojo parodymai, patvirtinantys, kad jis pas kaltinamÄ jį atvyko turėdamas užduotį įteikti pastarajam Å¡aukimÄ atvykti į apklausÄ atliekamame ikiteisminiame tyrime, tačiau užėjus paskui kaltinamÄ jį į kaltinamojo gyvenamÄ jÄ patalpÄ , kaltinamasis medine lenta sudavė jam vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ , vienÄ kartÄ Ä¯ rankÄ , tuo padarydamas jam nubrozdinimÄ kairiame žande.

Nukentėjusiojo parodymus visiÅ¡kai patvirtina ir liudytojo D. T. parodymai. Tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo parodymai yra nuoseklÅ«s, sutampa tarpusavyje, jais netikėti teismui nėra jokio pagrindo, byloje jokių duomenų apie tai, kad pareigÅ«nai turėtų priežastį nepagrįstai apkalbėti kaltinamÄ jį nenustatyta, parodymus jie davė bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ . Nukentėjusiojo bei liudytojo nurodytas aplinkybes dėl panaudoto fizinio smurto pobÅ«džio lokalizacijos ir patirtų sužalojimų pavirtina specialisto iÅ¡vados Nr. G3258/2015(02) duomenys.

Kaip minėta, policijos pareigÅ«nai vykdydami pareigas laikomi valdžios atstovais, kadangi turi teisę duoti privalomus nurodymus tarnybiÅ¡kai nepavaldiems asmenims, o už nurodymų nevykdymÄ ar pasiprieÅ¡inimÄ tokiems valstybės tarnautojams jiems einant pareigas nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«nai vykdė policijai keliamÄ uždavinį iÅ¡tirti galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tuo tikslu pagrįstai reikalavo įtariamÄ jį V. A. priimti Å¡aukimÄ , dėvėjo policijos uniformas.

IÅ¡ nukentėjusiojo bei liudytojo parodymų matyti, kad kaltinamasis suprato bendraujantis su pareigÅ«nais, nes nurodė, kad policijos nekvietė, todėl jie (pareigÅ«nai V. R. bei D. T.) nepageidaujami, tačiau nurodymams nepakluso, sudavė rankose turima lenta pareigÅ«nui V. R.. Tai, kad kaltinamasis veikė tyčiniais veiksmais, patvirtina ta aplinkybė, kad smurto pavartojimas nebuvo vienkartinis, jis iÅ¡ pradžių sudavė pareigÅ«nui į veidÄ , o Å¡iam ėmus dengtis, sudavė į rankÄ , į kojÄ .

 IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje esančius bei teismo posėdžio metu gautus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis V. A., tyčia, siekdamas iÅ¡vengti Å¡aukimo įteikimo jam, smurtavo pareigÅ«no atžvilgiu, t. y. tuo prieÅ¡inosi savo pareigas atliekančiam policijos pareigÅ«nui, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal 286 straipsnį. Bausmės skyrimas Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). V. A. padarė keturis nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), trys kurių yra smurtiniai, du nukreipti į normaliÄ valstybės tarnautojų veiklÄ , vienas į transporto eismo saugÄ , vienas į žmogaus sveikatÄ . Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis nedirba, turi neįgalumÄ . Kaltinamasis administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 58-60), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas, VÅ¡Ä® Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių, Aleksoto sektorių stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (2 t., b. l. 67, 69, 71).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-11-42/2016 nurodyta, kad iki nusikalstamų veikų padarymo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2015-09-06, 2015-11-05, 2015-11-27, V. A. nustatoma - paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; šiuo metu V. A. nustatoma - paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas, gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; dėl psichikos būklės su V. A. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali būti apklausiamas ir teisiamas; priverstinis gydymas V.

A. nereikalingas (t. 2, b. 1. 96-99).Nors prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis nusikalto turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , tačiau Å¡iuo atveju įvertintina tai, kad V. A. 2013-07-05 teismo baudžiamuoju įsakymu bei 2014-02-17 nuosprendžiu teistas pagal BK 290 straipsnį, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamÄ jÄ atsakomybę už valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimÄ pagal BK 290 straipsnį panaikino 2015 m. birželio 25 d.

įstatymu Nr. XII-1888, kuris įsigaliojo 2016 m. balandžio 1 d. Dekriminalizavus veikÄ , už kuriÄ buvo nuteistas V. A., teismas neturi pagrindo jį laikyti turinčiu teistumÄ . Ir vis dėlto Å¡i aplinkybė neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį, jo padarytų nusikalstamų veikų skaičius ir pobÅ«dis rodo jo nenorÄ taikytis prie socialiai priimtinų elgesio taisyklių, jo polinkį pažeidinėti įstatymus. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus tai, kad kaltinamasis savo kaltės dėl nusikalstamų veikų padarymo nepripažįsta, nesigaili, nedirba, kitas BK 54 straipsnyje 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad kaltinamajam nėra pagrindo skirti BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos Å¡velniausios bausmės rÅ«Å¡ies laisvės apribojimo, ar BK 286 straipsnyje numatytų bausmių – viešųjų darbų ar baudos, o ankščiau atlikta areÅ¡to bausmė jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, todėl už nusikaltimų padarymÄ jam skirtina Å¡ių straipsnių sankcijose numatyta griežčiausia bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas, dydį nustatant mažesnį nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas, kaltinamojo iÅ¡bÅ«tas laikiname sulaikyme nuo 2015-11-05 10.15 val. iki 2015-11-06 15.35 val., nuo 2015-11-27 21.12 val. iki 2016-07-29 11.58 val. (keturios paros), suėmimo laikas nuo 2016-11-23 iki 2017-01-16 bei tyrimo ekspertizės įstaigoje laikas 2016-05-05 iki 2016-05-30.             Taip pat teismas, įvertinęs aplinkybių tarpusavio santykį bei reikÅ¡mę parenkant bausmę, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis apie veikų padarymo aplinkybes – smurtiniai nusikaltimai nesukėlė nukentėjusiesiems sunkių padarinių, liekamųjų reiÅ¡kinių, į kaltinamojo asmenybę – jis laikytinas neteistu, ankščiau jam paskirtas bausmes yra atlikęs, į jo sveikatos bÅ«klę, amžių, sprendžia, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant V.

A. įpareigojimus bei, siekiant didinti jo užimtumÄ , baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, kurie teismo nuomone, darys kaltinamojo elgesiui teigiamÄ Ä¯takÄ ir kas bus pakankamai efektyvu siekiant apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 75 str. 2 d. 8 p., 67 str. 2 d. 5 p., 70 str.).Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, paskelbus nuosprendį keistina į kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, kuri, pradėjus nuosprendžio vykdymÄ , panaikintina.

Dėl civilinių ieÅ¡kinių BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.Kauno teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 18,40 eurų žalos už nukentėjusiojo L. B. gydymÄ priteisimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (b. l. 42, 43). Valstybinė ligonių kasa atlygindama gydymo įstaigai už nukentėjusiojo L.

Budrio gydymÄ patyrė žalÄ . Tarp patirtos žalos ir kaltinamojo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Byloje nustatyta, kad bÅ«tent dėl kaltinamojo veiksmų buvo sužalotas nukentėjusysis, jam buvo suteiktos medicininės paslaugos, dėl ko Valstybinė ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigai – LSMU Kauno klinikoms. Kaltinamasis yra asmuo dėl kurio veiksmų atsirado žala, todėl pateiktas civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas, ir tenkintinas, iÅ¡ kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 18,40 eurų žala už nukentėjusiojo gydymÄ .

Nukentėjusysis J. G. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu civilinį ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad dėl iÅ¡kilusios grėsmės 3-4 savaites juto stresÄ , jį kankino nemiga, jautėsi nesaugus. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.250 str. 1 d.).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnyje numatytas neturtinės žalos turinys visada turi būti įrodytas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, o ne vien tik subjektyviais motyvais. Šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad pareigūnai yra papildomai rengiami įvairioms stresinėms ir pavojingoms situacijoms, su kuriomis jie susiduria vykdydami savo pareigas, todėl jie turi būti pasiruošę įvairioms tarnybos metu kylančioms konfliktinėms situacijoms, teisės pažeidėjų priešiškumui jų atžvilgiu.

Taigi ir pareigÅ«nų reakcija į tarnybos metu patiriamas neigiamas emocijas, nepagarbÄ ir nepaklusimÄ jų teisėtiems reikalavimams, prieÅ¡inimÄ si turėtų bÅ«ti ne tokia jautri, kaip asmenų, kurie neturi specialaus pasirengimo. Dėl Å¡ių priežasčių vertinant policijos pareigÅ«nų patiriamÄ neturtinę žalÄ turėtų bÅ«ti taikomi griežtesni kriterijai, nei tais atvejais, kai neturtinę žalÄ patiria tam nepasirengę asmenys, juolab, kad policijos pareigÅ«nai savo tarnybai yra specialiai ruoÅ¡iami ir fiziÅ¡kai, ir psichologiÅ¡kai, jų veikla jau paties įstatymų leidėjo siejama ir su asmeniniu pavojumi, todėl teisės aktuose yra numatyta ir jų teisinė, ir fizinė apsauga, kompensacijų mechanizmas dėl tarnybos metu patirtos žalos.

Nukentėjusysis J. G. nagrinėjamu atveju veikė ne kaip civilis asmuo, o kaip policijos pareigÅ«nas, atliko savo darbines funkcijas. Nors byloje iÅ¡ nukentėjusiojo bei liudytojų M. K. bei V. B. parodymų nustatyta, kad nukentėjusysis J. G. patyrė stresÄ , po įvykio atrodė susijaudinęs, pergyveno, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių to streso trukimo laikotarpį, streso įtakÄ , trukdymÄ kasdieniniam darbui, gyvenimo kokybei. Kaip minėta, neturtinė žala turi bÅ«ti pagrįsta ne vien tik subjektyviais motyvais, bet ir objektyviais bylos įrodymais, kurių nagrinėjamojoje byloje nėra, todėl spręstina, kad nukentėjusiojo patirtas stresas buvo tik trumpalaikio pobÅ«džio reiÅ¡kinys, po kurio pareigÅ«nas ir toliau tęsia tarnybÄ Å¡ioje srityje, toliau galimai susiduria su tokiais teisės pažeidėjais ir imasi priemonių tam užkardinti, kas vertinama kaip tarnybinių funkcijų atlikimu.

Teismas įvertinęs iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, kad Å¡ioje situacijoje nėra iÅ¡skirtinių aplinkybių kas suponuotų pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl J. G. civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos priteisimo iÅ¡ V. A. atžvilgiu netenkinamas.         Daiktiniai įrodymai byloje – metalinis strypas ir medinė lenta, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (t. 1, b. 1. 201-203), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip beverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 280 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje (dvi nusikalstamos veikos) ir paskirti jam bausmes:- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;- pagal BK 280 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;- pagal BK 286 straipsnį (2015-11-05 veika) – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo;- pagal BK 286 straipsnį (2015-11-27 veika) – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo;Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir skirti V.

A. galutinę subendrintÄ bausmę – 2 (dvejus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.Bausmę jos atlikimo atveju paskirti atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikÄ , V. A. iÅ¡bÅ«tÄ laikiname sulaikyme nuo 2015-11-05 10.15 val. iki 2015-11-06 15.35 val. ir nuo 2015-11-27 21.12 val. iki 2016-07-29 11.58 val. (keturias paras), suėmimo laikÄ nuo 2016-11-23 iki 2017-01-16 bei tyrimo ekspertizės įstaigoje laikÄ 2016-05-05 iki 2016-05-30.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieniems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, skirti V.

A. įpareigojimus: neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; dalyvauti elgesio pataisos programoje; bei baudžiamojo poveikio priemonę – 100 valandų nemokamų darbų įpareigojant juos iÅ¡dirbti per 10 mėnesių, kas mėnesį dirbant ne mažiau nei po 10 valandų. Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.              Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti iÅ¡ V.

A. 18,40 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų, 40 centų) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.             Nukentėjusiojo Juozo Gružto civilinį ieÅ¡kinį atmesti. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ paskelbus nuosprendį pakeisti į kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, kuriÄ pradėjus nuosprendžio vykdymÄ , panaikinti. Daiktinius įrodymus byloje – metalinį strypÄ ir medinę lentÄ , saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                              Jurga Vasiliauskienė             Â