0a8d4b06-c5ab-4846-9da2-ffd52a65373f · Å iaulių apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-45-744/2023 (Nr. 1-112-744/2022) Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23420-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.2; 1.1.4.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.5; 1.1.8.7.6; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.8; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.2; 1.2.7.1.2.3; 2.1.8; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.2; 2.4.1.3 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 21 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Mažeikienei, kaltinamajam M.

G., jo gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, mažametės nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės K. Å . atstovei pagal įstatymÄ D. P., mažametės nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės K. Å . įgaliotai atstovei advokatei Jurgitai Å lapaitienei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), nedirbantis (iki sulaikymo buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, 2013 m. liepos 22 d.

Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnis), teistas: 1) 2013 m. rugpjūčio 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 641 straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 2) 2013 m. lapkričio 26 d.

Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, 641 straipsnį, 63 straipsnio 9 dalį (su 2013 m. rugpjūčio 27 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) – laisvės apribojimu 1 metams; 3) 2015 m. balandžio 3 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, 641 straipsnį – laisvės apribojimu 1 metams 4 mėnesiams, 2015 m. liepos 17 d.

Kelmės rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areÅ¡tu 45 paroms, 2015 m. rugsėjo 10 d. paleistas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) izoliatoriaus – pataisos namų, atlikus areÅ¡to bausmę; 4) 2015 m. lapkričio 24 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktÄ , 641 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymÄ 3 metams (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnis); 5) 2015 m. gruodžio 29 d.

Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 641 straipsnį, 64 straipsnio 3 dalį (su pagal 2015 m. lapkričio 24 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) – laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams; 6) 2016 m. gegužės 17 d. Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 641 straipsnį, 63 straipsnio 9 dalį (su 2015 m. gruodžio 29 d.

Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams, 2017 m. rugsėjo 15 d. paleistas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų – atvirosios kolonijos; 7) 2018 m. liepos 20 d. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, 63 straipsnio 5 dalies 1 punktÄ , 4 dalį, 641 straipsnį – laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; 8) 2020 m. vasario 4 d.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, 641 straipsnį, 64 straipsnio 3 dalį (su pagal 2018 m. liepos 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendį neatlikta bausme) – laisvės atėmimu 1 metams 1 mėnesiui, 2021 m. kovo 4 d. paleistas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų; 9) 2022 m. rugsėjo 7 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 4 dalį, 641 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kardomoji priemonė nepaskirta, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Teismas n u s t a t ė : I. Nusikalstamų veikų aplinkybės Kaltinamasis M. G. pasikėsino išžaginti mažametį asmenį ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatÄ , tai yra 2022 m. birželio 26 d. apie 17 val. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, turėdamas tikslÄ lytiÅ¡kai santykiauti su mažamete nukentėjusiÄ ja K. Å ., gimusia (duomenys neskelbtini), jėga pargriovė pastarÄ jÄ ant žolės, užgulė jÄ savo kÅ«nu, taip jėga prispausdamas nukentėjusiÄ jÄ prie žemės, sudavė nukentėjusiajai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, tuo padarydamas pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus deÅ¡iniame žande, deÅ¡iniame momenyje, intraodines kraujosruvas kairiame žande, kakle, deÅ¡iniame žaste, kairiame petyje, nugaroje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame petyje, kraujosruvÄ dantenose, be to, jėga movė nukentėjusiosios kelnaites, tokiu bÅ«du pasikėsino lytiÅ¡kai santykiauti su mažamete nukentėjusiÄ ja K.

Å . prieÅ¡ jos valiÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ ir pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jos mažametystės, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas aplinkinių. Å iais savo tyčiniais veiksmais kaltinamasis M. G. nesunkiai susargdino mažametę nukentėjusiÄ jÄ K. Å ., tai yra sukėlė jai psichikos sutrikimÄ â€“ kitas reakcijas į stiprų stresÄ (F43.8). II. Ä®rodymai ir jų vertinimas Kaltinamasis M.

G. bylos nagrinėjimo teisme metu kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2022 m. birželio 26 d. nuo 14 val. iki 15.30-16 val. gėrė alų pas tėtį. Dviese iÅ¡gėrė 5 vieno litro talpos butelius alaus 5-6 laipsnių stiprumo. Jautėsi apsvaigęs. Grįždamas namo parduotuvėje nusipirko 0,5 l talpos butelį „Grand Cavalier“ (brendžio) ir tokios pačios talpos butelį „Coca-cola“. Po to nuėjo į antrÄ jį bendrabutį ieÅ¡koti draugo, su kuriuo galėtų dar iÅ¡gerti, tačiau nerado.

Išėjęs iÅ¡ bendrabučio pamatė kieme „ant žolynėlio“ vaikščiojančiÄ mergaitę, kuri buvo su paspirtuku. Galvojo, kad ta mergaitė yra deÅ¡imties metų, tačiau pasirodė, kad ji jaunesnė. Suvokė, kad ji yra vaikas. Nors gyvena netoliese, tos mergaitės nebuvo matęs. Pasikvietė tÄ mergaitę eiti kartu, nes norėjo su ja lytiÅ¡kai santykiauti. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl jam kilo noras lytiÅ¡kai santykiauti su vaiku. Anksčiau seksualinio potraukio vaikams nejautė.

Mano, kad tai įvyko dėl girtumo. Dar iki įvykio spėjo išgerti pusę butelio nusipirkto brendžio. Su mergaite nuėjo link netoliese esančios krūmais apaugusios elektros skydinės. Mergaitė ėjo jam iš paskos pati, jis jos netempė. Prie skydinės ėjo todėl, kad niekas nepamatytų, nes tai nuošali vieta. Jam ir mergaitei atėjus prie skydinės, jis pastūmė mergaitę ir ši nugriuvo ant žolės. Ji parkrito ant nugaros. Tada jis savo kūnu užgulė mergaitę, be to, sudavė jai kelis smūgius, nes ji šaukė.

Gali bÅ«ti, kad sudavė tris kartus kumščiu į veidÄ , kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Tuo pačiu metu pakėlė mergaitės suknelę ir plėšė jos kelnaites, nes norėjo su ja lytiÅ¡kai santykiauti. Pats apsinuoginęs nebuvo. TÄ dienÄ jis dėvėjo žalios spalvos Å¡ortus, oranžinę „maikutę“, avėjo juodos spalvos „tapkėmis“. Tuo metu kažkas iÅ¡ bendrabučio pradėjo rėkti, todėl jis iÅ¡sigando ir, pasiėmęs alkoholį, pabėgo. Jeigu nebÅ«tų tų aplinkinių (žmonių) Å¡auksmų, jis mergaitę bÅ«tų iÅ¡prievartavęs, nes toks ketinimas buvo.

Pripažįsta, jog savo veiksmais galėjo sutrikdyti mergaitės psichikos sveikatÄ . Pripažįsta nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl 10000 eurų priteisimo neturtinei žalai atlyginti. Stengsis dirbti ir atlyginti žalÄ . Labai gailisi taip pasielgęs. Blaivus taip nebÅ«tų pasielgęs. Suprato, kad mergaitė yra mažametė ir dėl amžiaus negalės jam pasiprieÅ¡inti. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b. l. 83-84), kurie buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Nurodė, kad buvo apklaustas sekančiÄ dienÄ po įvykio, todėl geriau atsiminė visas aplinkybes. Mažametė nukentėjusioji K. Å ., apklausta ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (ji į teisiamuosius posėdžius kviesta nebuvo, o jos parodymai buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka), parodė, kad jÄ buvo pagrobęs piktas dėdė, bet ji pabėgo. Negeri dėdės grobia vaikus ir kažkur nusineÅ¡a. Ji buvo lauke be draugų, žaidė su paspirtuku. Tai nutiko netoli jos namų. Blogas dėdė jÄ norėjo nusivesti į krÅ«mus.

Geras dėdė norėjo iÅ¡Å¡okti per langÄ ir iÅ¡gelbėti jÄ . Ji pabėgo, kai pamatė žmonės. Ji kiek galėjo įsibėgėjo ir bėgo namo. Ji bijojo. Blogas dėdė jÄ paguldė su rankomis. Ji gulėjo ant žemės. Kas vyko nepamena, ji Å¡aukė „gelbėkite jÄ , gelbėkite“. Tuomet jis (blogas dėdė) padarė taip (parodo, kad užčiaupia burnÄ ). Dėdė per langÄ pamatė, kad jÄ muÅ¡a. JÄ mušė į dantukÄ , į abu (rodo į skruostus), daugiau niekur.

Namuose mama ir tėtė iÅ¡kvietė policijÄ . Ji nežino, kaip jis jÄ mušė. Jis stovėjo, ji gulėjo. Ji ne viskÄ atsimena. Dar jai lietė kojas, rankas. Nežino, kÄ jis darė su jos  kojomis. Jis lietė neskaudžiai. Dar čia (parodo į alkÅ«nes), jis jÄ visur lietė. Ji vilkėjo suknelę, kojines, triusikėlius, turėjo kepurę. Dėdė jos rÅ«beliams nieko nedarė, nesilietė prie triusikėlių. Triusikėlius rodė mamai ir tėtei, jie buvo nesuplėšyti. Ji parbėgusi negalėjo kalbėti, nes buvo kraujas burnytėje.

Buvo iÅ¡sigandusi, negalėjo pasakoti. Bijo dėdės, kuris jÄ pagrobė. Ji ne viskÄ atsimena, nes buvo iÅ¡sigandusi. Dėdė nebuvo pakėlęs jos suknelės (purto galvÄ ). Dėdė laikė jos pilvÄ su viena ranka (parodo). Kita ranka laikė jos burnÄ , kad nekrutėtų. Ant triusikėlių nebuvo kraujo, ji nematė. Neprisimena, ar parbėgusi namo su mama buvo vonioje. Dėdė suplėšė triusikėlius su rankomis. Nesakė iÅ¡ karto apie triusikėlius, nes neprisiminė (t. 1, b. l. 195-197).

Mažametės nukentėjusiosios K. Å . atstovė pagal įstatymÄ D. P., teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja, parodė, kad kaltinamojo iki to įvykio nepažinojo. TÄ dienÄ (birželio 26 d.) apie 13 val. K. iÅ¡leido į kiemÄ pasivažinėti paspirtuku. IÅ¡ pradžių dukra žaidė su draugais, po to liko viena. Ji ir jos sutuoktinis K. stebėjo per balkonÄ , kuris yra į kiemo pusę. Praėjus apie 10 minučių po to, kai vyras paskutinį kartÄ matė K. kieme, pastaroji grįžo namo verkdama.

K. visa drebėjo, iÅ¡ lÅ«pos bėgo kraujas. K. iÅ¡ pradžių nenorėjo sakyti, tačiau po to pasakė, kad jÄ â€ždėdė užpuolė“. Nuėjus į voniÄ nusiprausti, ji pakėlė dukros suknelę ir pastebėjo, kad sudraskytos kelnaitės. Kelnaitės buvo kraujuotos, todėl jai kilo įtarimas, kad dukra gali bÅ«ti iÅ¡prievartauta. Jai paklausus, kas nutiko, K. pasakė „užpuolė mane dėdė, pradėjo muÅ¡ti ir draskyti“. Dukra papasakojo, kad tas „dėdė“ buvo apsirengęs oranžine „maikute“.

Vyras iÅ¡kvietė policijÄ . Po to jie iÅ¡bėgo to vyro ieÅ¡koti. IÅ¡ kaimyno sužinojo, kad jis tuo momentu gaminosi kavÄ ir iÅ¡girdo, kad K. pradėjo Å¡aukti. IÅ¡ pradžių jis pagalvojo, kad vaikai laksto, bet kai iÅ¡girdo antrÄ jį ir trečiÄ jį kartÄ jÄ Å¡aukiant, kaimynas pradėjo Å¡aukti per langÄ ir pamatė, jog vyras užsigulęs mergaitę „niurkė“. TÄ pačiÄ dienÄ K. nuvežė į (duomenys neskelbtini) pas ekspertus. Dukra buvo labai iÅ¡sigandusi, vis praÅ¡ydavo jos nepalikti vienos.

Kai buvo (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad tÄ dukrÄ užpuolusį vyrÄ pagavo. Å iuo metu dukra po truputį atsigauna, tačiau vakarais, grįžtant iÅ¡ darželio, neramiai dairosi, vis klausia: „ar nėra dėdės?...ar nepareina dėdė?“ Palaiko dukros civilinį ieÅ¡kinį dėl 10000 Eur priteisimo neturtinei žalai atlyginti. Mergaitei buvo padaryti sužalojimai, ji patyrė Å¡okÄ , pasekmės jaučiamos ir dabar. Dukra po įvykio visÄ savaitę naktimis Å¡aukdavo. Darželyje jai sakė, kad K. pasidarė labai baugi ir užsidariusi.

Ä® psichologus pagalbos nesikreipė. Liudytojas A. P. nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir liudytoja apklausta D. P.. Liudytojas R. K. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). TÄ dienÄ (2022 m. birželio 26 d.) apie 17 val. jis iÅ¡sivirė kavos ir išėjo į koridorių jos atsigerti. BÅ«damas prie atdaro lango iÅ¡girdo žingsnius. Kadangi lauke buvo karÅ¡ta, dauguma gyventojų buvo iÅ¡vykę, aplink buvo tylu, pažiÅ«rėjo pro langÄ ir pamatė, kad iÅ¡ kairės į deÅ¡inę pusę žolynu eina jaunuolis.

Po kokios minutės vėl tas pats jaunuolis praėjo ta pačia kryptimi. Netrukus po to iÅ¡ tos pusės, kur nuėjo tas jaunuolis, iÅ¡girdo kvietimÄ â€žateik čia“. Tai buvo vyriÅ¡kas balsas. Tada pamatė su tuo pačiu vaikinu einančiÄ maÅ¾Ä mergaitę, kurios prieÅ¡ tai kieme nematė. Tai buvo tas pats jaunuolis, kadangi jį atpažino iÅ¡ oranžinės „maikutės“. Tas vaikinas mergaitės netempė, ji ėjo Å¡alia. Jam įtartina pasirodė tai, kad jie ėjo ne takeliu, o link tankiais krÅ«mais apaugusios transformatorinės. Nuo jo namo iki tų krÅ«mų apie 100 metrų.

Pagalvojo, kad tas vaikinas yra iÅ¡ naujai pastatyto namo, kuris yra už tų krÅ«mų. Po to iÅ¡girdo, kaip mergaitė pradėjo sakyti „dėde, neskriausk“ ar panaÅ¡iai. Netrukus iÅ¡girdo mergaitės žodžius „dėde, dėde, nemuÅ¡k“ ir cypimÄ . Mergaitė cypė „velniÅ¡ku“ balsu. Tada jis dar labiau persisvėrė (per langÄ ) ir pamatė, kad tuose krÅ«muose jaunuolis mosikuoja rankomis, tarsi smaugdamas ar muÅ¡damas. Jis suÅ¡uko, tačiau tas jaunuolis nereagavo. Po to, kai jis suÅ¡uko du-tris kartus, jaunuolis tarsi pasikėlė ir iÅ¡ po jo iÅ¡lindo mergaitė, kur pasileido bėgti.

O tas jaunuolis atsistojo ir nuėjo pro katilinės pastatÄ . Tada jis nusileido į apačiÄ , kur sutiko kaimynÄ V. V., kuris irgi girdėjo mergaitės Å¡auksmus. Abu pasitarė ir nutarė ieÅ¡koti to vaikino. Išėjo mergaitės tėvai, kuriems jis parodė, kur nuėjo tas jaunuolis. Po to jie bandė ieÅ¡koti to jaunuolio, matė jį, tačiau sulaikyti nesugebėjo, nes tas jaunuolis slapstėsi. Tačiau policijos pareigÅ«nai tÄ vaikinÄ vėliau sulaikė. Jis atpažino tÄ vaikinÄ . To jaunuolio veidÄ matė, kai pastarasis po jo Å¡Å«ksnių pakilo ir buvo į jį atsisukęs. Tai buvo kaltinamasis.

Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b. l. 116-117), kurie buvo pagarsinti BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Patvirtino aplinkybę, kad jaunuolis garsiai pakvietė mergaitę sakydamas „ateik čia“. Patvirtino aplinkybę, kad netrukus pamatė tÄ patį jaunuolį einantį kartu su maža mergaite, maždaug 5-6 metų amžiaus, kuri buvo su balta kepure ir suknele. Patvirtino, kad mergaitė pagalbos Å¡aukėsi žodžiais „paleisk, dėde“. IÅ¡ 2022 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniosios tyrėjos V.

M. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad tÄ dienÄ 17.18 val. iÅ¡ (duomenys neskelbtini) policijos komisariato OVS specialistų buvo gautas praneÅ¡imas apie namo grįžusiÄ sumuÅ¡tÄ ir galimai iÅ¡prievartautÄ 6 metų amžiaus dukrÄ . Nuvykus į įvykio vietÄ ((duomenys neskelbtini)), mažametės K. Å ., gimusios (duomenys neskelbtini), motina D. P. paaiÅ¡kino, kad dukra jai sakė, jog jÄ kieme užpuolė dėdė, daugiau mergaitė nieko nepasakojo, nes yra iÅ¡sigandusi ir nekalba (t. 1, b. l. 17). IÅ¡ 2022 m. birželio 26 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyriausiojo patrulio G.

K. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad jame nurodytos aplinkybės, kurias minėtas policijos pareigÅ«nas sužinojo atvykęs į įvykio vietÄ , o taip pat informacija apie įtariamojo M. G. paieÅ¡kÄ ir sulaikymÄ (t. 1, b. l. 22-23). IÅ¡ 2022 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyriausiosios patrulės R. N. tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad įtariamajam M. G. 2022 m. birželio 26 d. 19.57 val. nustatytas 2,04 promilių girtumas (t. 1, b. l. 29). IÅ¡ 2022 m. birželio 26-27 d. d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ â€“ teritorijÄ prie elektros pastotės, esančios netoli daugiabučio gyvenamojo namo, kuris yra (duomenys neskelbtini), netoli pastotės esančioje pievoje rasti iÅ¡gulėti žolės plotai (140 cm x 110 cm ir 50 cm x 40 cm).

IÅ¡gulėtos žolės plote rastos rožinės spalvos kepurė ir rožinės spalvos skiautė (galimai kelnaičių). Kepurė rasta apie 130 cm atstumu nuo elektros pastotės pietvakarinės sienos pietinio kampo. Rožinės spalvos skiautė rasta apie 170 cm atstumu nuo elektros pastotės pietvakario sienos, pietinio kampo. Tarp kepurės ir rožinės spalvos skiautės yra 40 cm atstumas. Kepurė ir skiautė paimtos (t. 1, b. l. 38-45). IÅ¡ 2022 m. birželio 27 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ â€“ pievÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) (tarp (duomenys neskelbtini) gatvių), rasti ir paimti daiktai –1,5 l talpos plastikinis butelis su užraÅ¡u „Coca-cola“ ir 0,5 l talpos stiklinis butelis su užraÅ¡u „Spartaks“ (t. 1, b. l. 47-52).

Iš 2022 m. birželio 26-27 d. d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas įtariamasis M. G.. Apžiūros metu iš įtariamojo buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ IMEI: (duomenys neskelbtini), juodos spalvos korpusu, ausinukai raudonos spalvos. Nuo įtariamojo nuvilkti ir paimti rūbai: žalios (haki) spalvos šortai su raudonos spalvos (galimai kraujo) dėmėmis, oranžinės spalvos marškinėliai su rudos spalvos dėmėmis (galimai kraujo), tamsiai mėlynos spalvos apatinės kelnaitės su galimais biologinės kilmės pėdsakais, juodos spalvos su baltos ir mėlynos spalvos ornamentais kojinės (2 vnt.), juodos spalvos su baltos spalvos juostomis guminės šlepetės (2 vnt.).

Ant įtariamojo kūno rasti nubrozdinimai. Nuo įtariamojo rankų (vietos nurodytos protokole) paimtos nuoplovos su biologinės kilmės pėdsakais (t. 1, b. l. 54-70). Iš 2022 m. rugsėjo 21 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos ausinės „Westrom“, paimtos įtariamojo M. G. apžiūros metu (t. 1, b. l. 72-75). Iš 2022 m. rugsėjo 27 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A22 5 G“, paimtas įtariamojo M.

G. apžiÅ«ros metu. Buvo nufotografuoti skambučiai, vykę įvykio dienÄ po 17.30 val. (t. 1, b. l. 77-84). IÅ¡ 2022 m. birželio 26 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad mažametės nukentėjusiosios K. Å . atstovė pagal įstatymÄ D. P. policijos pareigÅ«nams pateikė nukentėjusiosios rožinės spalvos vaikiÅ¡kas apatines kelnaites ir vaikiÅ¡kÄ suknelę (t. 2, b. l. 120, 123-126). IÅ¡ 2022 m. spalio 13-14 d. d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėti daiktai, paimti įvykio vietų apžiÅ«rų bei įtariamojo M.

G. apžiūros metu, – 0,5 l talpos stiklinis butelis su užrašu „Spartaks“ (jame rastas rudos spalvos skystis); 1,5 l talpos plastikinis butelis su užrašu „Coca-cola“ (jame rastas rudos spalvos skystis); rožinės spalvos apatinių kelnaičių skiautė (akivaizdžių kraujo pėdsakų nerasta); vaikiška rožinės spalvos kepurė su snapeliu; žalios (haki) spalvos šortai su rausvos spalvos dėmėmis; oranžinės spalvos marškinėliai su rudos spalvos dėmėmis; tamsiai mėlynos spalvos apatinės kelnaitės; kojinės juodos spalvos su pilkos ir mėlynos spalvos ornamentais (2 vnt.); guminės šlepetės „Active“ (2 vnt.), o taip pat mažametės nukentėjusiosios atstovės D.

P. savanoriškai pateikti daiktai – rožinės spalvos vaikiškos apatinės kelnaitės (suplėšytos, išteptos) ir vaikiška berankovė tamsiai mėlynos spalvos su baltos spalvos burbuliukais suknelė (t. 1, b. l. 86-103). Iš 2022 m. liepos 7-11 d. d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis užfiksuoti garso ir vaizdo įrašai, ir nurodytos esminės šiomis kameromis užfiksuotos aplinkybės. Viename iš įrašų matyti šalia policijos automobilio stovintis antrankiais už nugaros surakintas jaunuolis, vilkintis oranžinės spalvos marškinėliais (M.

G.), kuris pokalbio su policijos pareigūnais metu nurodo, kad mergaitę užvertė ant nugaros, pastaroji pradėjo rėkt ir jis pabėgo, kelnių nespėjo nusimauti, mergaitei numauti kelnes nespėjo, pirštų įkišti mergaitei nespėjo, nes ji pradėjo šaukti ir pabėgo. Neįkišo, net nespėjo kelnių nusimaut, senis pradėjo šaukt, todėl pabėgo (t. 1, b. l. 133-137). Iš 2022 m. liepos 15 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo perklausytas abonento, kurio numeris (duomenys neskelbtini), pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatore įrašas, ir užfiksuotas šio pokalbio turinys (t. 1, b. l. 148-149).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. Š. tepinėlyje ir tamponėlyje su nuoplovomis nuo lytinių lūpų spermos nerasta, lytinių organų srityje sužalojimų nėra. K. Š. nustatyti odos nubrozdinimai dešiniame žande, dešiniame momenyje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, dešiniame kelyje, intraodinės kraujosruvos kairiame žande, kakle, dešiniame žaste, kairiame petyje, nugaroje, poodinės kraujosruvos dešiniame petyje, dešinėje šlaunyje, kraujosruva dantenose.

Å ie kÅ«no sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. K. Å . nustatyti kÅ«no sužalojimai (odos nubrozdinimai deÅ¡iniame žande, intraodinės kraujosruvos kairiame žande, kakle, deÅ¡iniame žaste, poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame petyje, deÅ¡inėje Å¡launyje, kraujosruva dantenose) padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar pavirÅ¡iais. K. Å . nustatyti kÅ«no sužalojimai, iÅ¡skyrus odos nubrozdinimus deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡iniame kelyje, poodinę kraujosruvÄ Â Â deÅ¡inėje Å¡launyje, padaryti kelių valandų bėgyje iki apžiÅ«ros (t. 1, b. l. 167-168).

Iš gimimo liudijimo matyti, kad K. Š. gimė (duomenys neskelbtini) (įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) (t. 1, b. l. 194). Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:

1) K. Å ., atsižvelgiant į jai bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos psichikos bÅ«senÄ , gali suprasti konkrečias faktines byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus, tačiau daugiau jos apklausti nerekomenduojama;

2) K. Å ., atsižvelgiant į jai bÅ«dingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos psichikos bÅ«senÄ , bei turimas žinias, negalėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų esmės (pobÅ«džio ir reikÅ¡mės), dėl ko ji negalėjo laiku numatyti įtariamojo ketinimų jos atžvilgiu, prognozuoti įvykių eigos ir tiems veiksmams prieÅ¡intis;

3) K. Å . nenustatyta tokių individualių psichologinių ypatumų (padidintas polinkis fantazuoti, padidintas polinkis įtaigumui), dėl kurių ji negalėtų bÅ«ti liudytoja byloje. Vertinant K. Å . parodymus rekomenduojama atsižvelgti į tai, kad duodamų parodymų turinys atitinka jos emocinę bÅ«senÄ bei tai, kad dėl jos bÅ«senos įvykio metu (itin stiprus iÅ¡gÄ stis) ji negalėjo įsidėmėti visų aplinkybių, todėl negalėjo ir negali detaliau, iÅ¡samiau apibÅ«dinti byloje tiriamo įvykio eigos;

4) dėl jai nustatyto sutrikimo bei dabartinės jos emocinės būsenos K. Š. nerekomenduojama dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose bei teismo posėdžiuose;

5) Å¡iuo metu K. Å . konstatuojamas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8), kuris susijęs su byloje tiriamais M. G. veiksmais, ir yra vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 55-59). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. G. nustatyti odos nubrozdinimai deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, deÅ¡inėje Å¡launyje, kairėje Å¡launyje, deÅ¡inėje blauzdoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Å ie sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiais daiktais.

M. G. nustatyti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ir užduotyje nurodytu laiku (t. 2, b. l. 172). IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (gauto byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad: M. G. 2021 m. kovo 10 d. ir 2021 m. gegužės 4 d. pavojingų visuomenei veikų padarymo metu nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, priklausomybės sindromas, kas netrukdė visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti.

M. G. Å¡iuo metu (ekspertizė atlikta nuo 2022 m. gegužės 17 d. iki 2022 m. birželio 8 d.) neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, priklausomybės sindromas, kas netrukdo visiÅ¡kai suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti (t. 3, b. l. 1-20). IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), kad: 2022 m. birželio 26 d.

M. G. nustatomas lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, kurie jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu M. G. nustatomas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo šiuo metu suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (t. 3, b. l. 45-52).

IÅ¡ 2022 m. birželio 27-28 d. d. įtariamojo M. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamasis, pristatytas į įvykio vietÄ , nurodė aplinkybes, apie kurias parodė apklausiamas įtariamuoju. Atvykus Å¡io procesinio veiksmo dalyviams į įvykio vietÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), įtariamasis M. G. parodė vietÄ , kurioje jis buvo, kai pamatė mažametę nukentėjusiÄ jÄ K. Å ., taip pat vietÄ , kur stovėjo nukentėjusioji. Po to įtariamasis parodė, kad su nukentėjusiÄ ja ėjo link elektros skydinės. Po to M.

G. parodė vietÄ pievoje, į kuriÄ atsivedė nukentėjusiÄ jÄ , ir manekeno pagalba parodė, kokius veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu atliko (priėjo prie nukentėjusiosios, suėmęs rankomis už pečių jÄ pastÅ«mė, užgulė nukentėjusiÄ jÄ , smÅ«giavo pastarajai į veidÄ ). Taip pat M. G. parodė, kaip jis laikė nukentėjusiÄ jÄ , kokioje padėtyje pastaroji buvo ir kaip jai movė kelnaites. Be to, įtariamasis parodė, kur link jis pasiÅ¡alino (t. 3, b. l. 89-101). Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 straipsnis), konstatuoja, kad kaltinamojo M.

G. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra visiÅ¡kai įrodyta. Teismas privalo iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais bÅ«dais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, Å¡ie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. IÅ¡tyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Teismas konstatuoja, kad pasitvirtino visos kaltinamajame akte nurodytos kaltinamajam M. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės. Kaltinamasis M. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme visiÅ¡kai pripažino savo kaltę. Jis nurodė, kad, norėdamas lytiÅ¡kai santykiauti su kieme pamatyta mažamete nukentėjusiÄ ja, nusivedė jÄ Ä¯ nuoÅ¡alesnę vietÄ (prie krÅ«mais apaugusios elektros skydinės), pastÅ«mė jÄ ant žolės, o nukentėjusiajai nukritus ant nugaros, jÄ užgulė savo kÅ«nu, sudavė nukentėjusiajai kelis smÅ«gius kumščiu nukentėjusiajai (nes pastaroji Å¡aukė), po to pakėlė mergaitės suknelę ir plėšė jos kelnaites, nes norėjo su ja lytiÅ¡kai santykiauti, tačiau Å¡io savo ketinimo neįvykdė, nes kažkas iÅ¡ bendrabučio pradėjo rėkti, todėl jis iÅ¡sigando ir pabėgo.

Jeigu nebÅ«tų tų Å¡auksmų, jis mergaitę bÅ«tų iÅ¡prievartavęs. Pripažino, jog tokiais savo veiksmais galėjo sutrikdyti mergaitės psichikos sveikatÄ . Taip pat pripažino suvokęs, kad mergaitė yra mažametė, kad dėl amžiaus ji negalės jam pasiprieÅ¡inti. Kadangi kaltinamasis M. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, be to, jo nurodytas aplinkybes patvirtina kiti bylos duomenys (mažametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ D. P., liudytojų A.

P. ir R. K. parodymai, iÅ¡ dalies – ir pačios mažametės nukentėjusiosios K. Å . parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiÅ«ros, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada dėl nukentėjusiajai K. Å . padarytų kÅ«no sužalojimų, ekspertų iÅ¡vados dėl nukentėjusiajai konstatuoto psichikos sutrikimo), teismas neturi jokio pagrindo Å¡iais kaltinamojo parodymais abejoti ir todėl detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų. Teismas mažametės nukentėjusiosios K. Å . parodymais vadovaujasi tik tiek, kiek jie neprieÅ¡tarauja kitiems aukščiau paminėtiems bylos duomenims, nes (kaip matyti iÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto) nukentėjusioji negalėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų esmės (pobÅ«džio ir reikÅ¡mės), be to, dėl jos bÅ«senos įvykio metu (itin stiprus iÅ¡gÄ stis) ji negalėjo įsidėmėti visų aplinkybių, todėl negalėjo ir negali detaliau ir iÅ¡samiau apibÅ«dinti byloje tiriamo įvykio eigos (t. 2, b. l. 52-59).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas BK 149 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas lytiÅ¡kai santykiavo su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle. Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį atsako tas, kas lytiÅ¡kai santykiavo su mažamečiu prieÅ¡ jo valiÄ . Jei nukentėjusiajam nusikaltimo padarymo metu nebuvo suėję 14 metų, jis laikomas mažamečiu asmeniu, ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 4 dalį, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra mažametis.

Išžaginimu pažeidžiama žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas. BK 149 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už prievartinius lytinius santykius su kitu žmogumi. Lytinis santykiavimas BK 149 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų, tai yra vyro ir moters lytinis aktas, įvedant vyro varpÄ Ä¯ moters makÅ¡tį. Išžaginimo nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl veika laikoma baigta nuo lytinio santykiavimo pradžios, nepriklausomai nuo to, ar kaltinimasis pabaigė lytinį aktÄ .

Lytinis santykiavimas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ . Lytinis santykiavimas prieÅ¡ nukentėjusiojo asmens valiÄ yra tada, kai tai daroma pastarajam nesutinkant. Tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtÄ , grasinimus arba pasinaudoja bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali iÅ¡oriÅ¡kai neiÅ¡reikÅ¡ti savo nesutikimo dėl panaudoto prieÅ¡ jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtÄ , ar bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, tačiau kaltininkas arba kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ .

Lytinis santykiavimas panaudojant fizinį smurtÄ yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasiprieÅ¡inimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kÅ«no neliečiamumas, žmogaus kÅ«no audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali bÅ«ti nukentėjusiojo muÅ¡imas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valiÄ paveikiančių vaistų sugirdymas ir panaÅ¡iai.

Lytinis santykiavimas pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle yra tada, kai lytinis santykiavimas įvyksta iÅ¡oriÅ¡kai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasiprieÅ¡inimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiÅ¡kai santykiauti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine bÅ«kle. Nukentėjusiojo asmens fizinė bÅ«klė, kuri gali lemti bejėgiÅ¡kÄ bÅ«klę, gali bÅ«ti asmens neįgalumas, liga ar amžius, dėl kurios jis negali pasiprieÅ¡inti kaltininkui.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimÄ tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Kaltinamasis M. G. pasikėsino lytiÅ¡kai santykiauti su mažamete (asmeniu iki 14 metų) nukentėjusiÄ ja K.

Å . prieÅ¡ pastarosios valiÄ , jos galimÄ ir prasidėjusį pasiprieÅ¡inimÄ (pasireiÅ¡kusį rėkimu, Å¡aukimųsi pagalbos) palauždamas panaudojant fizinį smurtÄ (kuris pasireiÅ¡kė nukentėjusiosios pargriovimu ant žolės, jos užgulimu (taip prispaudžiant prie žemės), smÅ«gių sudavimu į veidÄ bei kitas kÅ«no vietas, tuo padarant nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus), o taip pat pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiÅ¡ka bÅ«kle dėl jos amžiaus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas aplinkinių, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį kaip pasikėsinimas išžaginti mažametį asmenį.

Akivaizdu, kad kaltinamasis M. G. pasikėsino lytiÅ¡kai santykiauti su nukentėjusiÄ ja K. Å . prieÅ¡ jos valiÄ , tai yra nesutinkant nukentėjusiajai (negavus jos sutikimo). Kaip matyti iÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini), K. Å . negalėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų esmės (pobÅ«džio ir reikÅ¡mės), dėl ko ji negalėjo laiku numatyti įtariamojo ketinimų jos atžvilgiu, prognozuoti įvykių eigos ir tiems veiksmams prieÅ¡intis ((t. 2, b. l. 55-59), o tuo pačiu negalėjo ir duoti sutikimo tokiems veiksmams, kurių esmės ji nesupranta.

Teismų praktikoje lytinis santykiavimas ar, kaip nagrinėjamu atveju, pasikėsinimas lytiÅ¡kai santykiauti su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, iÅ¡skyrus atvejus, kai nukentėjusysis pagal savo fizinį ir psichinį iÅ¡sivystymÄ bei socialinę brandÄ suvokė daromų su juo veiksmų esmę ir davė sutikimÄ tokiems santykiams arba tie veiksmai įvyko mažamečio nukentėjusiojo iniciatyva. Tačiau Å¡ioje byloje tokių iÅ¡skirtinių atvejų nenustatyta (nukentėjusioji K.

Å . įvykio metu tebuvo 6 metų amžiaus ir, kaip jau buvo minėta, dėl savo amžiaus negalėjo suvokti jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmės), todėl konstatuotina, jog nukentėjusioji dėl savo amžiaus negalėjo pasiprieÅ¡inti kaltinamajam. IÅ¡ kaltinimo išžaginimu M. G. Å¡alintinas požymis „atimant galimybę prieÅ¡intis“, nes lytinis santykiavimas kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasiprieÅ¡inimui įveikti kaltininkas panaudoja bÅ«dus, kurių neapima terminai „fizinio smurto panaudojimas“, „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ â€œ ar „pasinaudojimas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle“, tačiau jais palaužiama nukentėjusiojo asmens valia prieÅ¡intis, dėl to lytinis santykiavimas įvyksta prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ (tai gali bÅ«ti nukentėjusiojo suriÅ¡imas (jei tam nenaudojamas fizinis smurtas), me­la­gin­gas ko­kios nors reikÅ¡­min­gos nu­ken­tė­ju­sio­jo asmens apsi­spren­di­mui ži­nios praneÅ¡imas, uždarymas į izo­liuo­tÄ pa­tal­pÄ ir taip at­imant lais­vę, grasinimas tuoj pat su­nai­kin­ti ar atimti tur­tÄ , pa­lik­ti vie­nÄ be pa­gal­bos miÅ¡­ke ar ki­to­je nuo­Å¡a­lio­je vietoje ar panaÅ¡iai), tuo tarpu kaltinamojo M.

G. mažametės nukentėjusiosios K. Å . atžvilgiu pavartotÄ prievartÄ visiÅ¡kai apima terminas „fizinio smurto panaudojimas“. Išžaginimas yra nusikalstama veika tik padarius jÄ tiesiogine tyčia. Išžaginimas suponuoja kaltininko suvokimÄ , kad jis lytiÅ¡kai santykiauja su nukentėjusiuoju prieÅ¡ jo valiÄ , pasiprieÅ¡inimui įveikti panaudojęs fizinį smurtÄ , grasinimus tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis arba pasinaudojęs bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, ir nori tokių lytinių santykių.

Baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko parodymais, iÅ¡aiÅ¡kinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymÄ ir kokių padarinių Å¡ia veika buvo siekiama. Apie kaltininko kaltės turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: Å¡ios veikos padarymo įrankius, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veikų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ jį ir po jo bei kitas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016).

Kaltinamasis M. G. suprato, kad siekia lytiÅ¡kai santykiauti su nukentėjusiÄ ja K. Å . prieÅ¡ jos valiÄ , jai nesutinkant tai daryti, suvokė, kad nukentėjusioji yra mažametė (paties kaltinamojo parodymai), todėl negali jam pasiprieÅ¡inti, kad nukentėjusiosios nesutikimui įveikti jis naudoja fizinį smurtÄ , ir norėjo tokių lytinių santykių, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kad kaltinamasis M. G. siekė lytiÅ¡kai santykiauti su nukentėjusiÄ ja (įvedant jo varpÄ Ä¯ nukentėjusiosios makÅ¡tį), o ne tenkinti lytinę aistrÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, taip pat matyti ne tik iÅ¡ kaltinamojo parodymų, tačiau ir iÅ¡ pastarojo veiksmų (nukentėjusiÄ jÄ jis paguldė ant nugaros, prispaudė jÄ savo kÅ«nu, pakėlė nukentėjusiosios suknelę ir bandė jėga numauti nukentėjusiosios kelnaites), kurie bÅ«dingi bÅ«tent lytiniam santykiavimui BK 149 straipsnio prasme.

Kadangi kaltinamasis M. G. pradėjo tiesiogiai vykdyti savo nusikalstamus ketinimus (lytiÅ¡kai santykiauti su mažamete nukentėjusiÄ ja prieÅ¡ jo valiÄ ), tai yra nusivedė jÄ Ä¯ nuoÅ¡aliÄ vietÄ , jėga pervertė jÄ ant žemės, užgulė savo kÅ«nu, panaudojo fizinį smurtÄ jos atžvilgiu, taip siekdamas palaužti jos pasiprieÅ¡inimÄ , bandė apnuoginti nukentėjusiosios lytinius organus), tačiau nusikaltimo nebaigė (neįvedė varpos į nukentėjusiosios makÅ¡tį) dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas aplinkinių (ir iÅ¡sigandęs pabėgo), todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį.

Pagal suformuotÄ kasacinio teismo praktikÄ , tokiu atveju, jeigu kaltininkui lytinio santykiavimo nepavyko pradėti ar atlikti dėl nepakankamo susijaudinimo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti išžaginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, Nr. 2K-349-696/2015). Nors kaltinamasis M. G., siekdamas fiziniu smurtu palaužti nukentėjusiosios K. Å . pasiprieÅ¡inimÄ , padarė pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius kÅ«no sužalojimus: odos nubrozdinimus deÅ¡iniame žande, deÅ¡iniame momenyje, intraodines kraujosruvas kairiame žande, kakle, deÅ¡iniame žaste, kairiame petyje, nugaroje, poodines kraujosruvas deÅ¡iniame petyje, kraujosruvÄ dantenose, jo veiksmai teisingai papildomai nekvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi pagal susiformavusiÄ teisminę praktikÄ , tuo atveju, jei dėl išžaginimo ar seksualinio prievartavimo metu panaudoto fizinio smurto nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas ar sukeliamas fizinis skausmas, padaryta veika papildomai pagal BK 138, 139 ar 140 straipsnius nekvalifikuojama.

BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ mažamečiui. Teismų praktikoje kaltininko seksualinė prievarta mažamečio asmens atžvilgiu, jei ji sukelia nukentėjusiajam asmeniui psichikos sutrikimÄ , kvalifikuojama kaip išžaginimo (ar seksualinio prievartavimo) ir atitinkamo sveikatos sutrikdymo idealioji sutaptis. Jei seksualine prievarta nesunkiai sutrikdoma mažamečio asmens psichikos sveikata, veika kvalifikuojama pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , papildomai neinkriminuojant „bejėgiÅ¡kos bÅ«klės“ požymio (BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktas) net ir tuo atveju, jei kaltininkas pasinaudoja bejėgiÅ¡ka mažamečio nukentėjusiojo asmens bÅ«kle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2021).

IÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamojo M. G. veiksmai (pasikėsinimas išžaginti) sukėlė nukentėjusiajai K. Å . psichikos sutrikimÄ â€“ kitas reakcijas į stiprų stresÄ (F43.8) ir taip nesunkiai sutrikdė jos psichikos sveikatÄ (t. 2, b. l. 55-59). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad iki byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusioji K. Å . bÅ«tų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu (to nenustatė ir jos psichinę sveikatÄ tyrę ekspertai).

Akivaizdu, kad bÅ«tent dėl kaltinamojo M. G. seksualinės ir fizinės prievartos prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ ir buvo nesunkiai sutrikdyta jos psichikos sveikata. Naudojant seksualinę prievartÄ prieÅ¡ mažametę, neigiamų padarinių jos psichikos sveikatai tikimybė itin didelė, todėl nėra abejonių, kad kaltinamasis M. G. suprato, jog jo atlikti veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu gali jai sukelti pasekmes – psichikos sutrikimÄ , ir nors tokių pasekmių jis nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido joms kilti, tai yra veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Todėl kaltinamojo M. G. veiksmai nesunkiai sutrikdant nukentėjusiosios K. Å . psichikos sveikatÄ teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . BylÄ nagrinėjant teisme prokurorės praÅ¡ymu (t. 4, b. l. 81-82) buvo pakeistos kaltinamajam M. G. kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, faktinės aplinkybės, papildomai nurodant, kad kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus su mažamete nukentėjusiÄ ja K.

Å . atlikto turėdamas tikslÄ lytiÅ¡kai su ja santykiauti bei pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiosios bÅ«kle dėl mažametystės. Toks kaltinime nurodytų esminių faktinių aplinkybių pakeitimas teisme galimas, kadangi apie tokį esminių faktinių aplinkybių pakeitimÄ proceso dalyviams (tame tarpe – kaltinamajam ir jo gynėjui) įstatymo nustatyta tvarka buvo praneÅ¡ta (BPK 255 straipsnio 2 dalis, 256 straipsnio 1 dalis), pats kaltinamasis M. G. Å¡ias aplinkybes pripažino. IV. Bausmės skyrimas Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis).

Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013). Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Be to, ji neturi neprieÅ¡tarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Ä®statymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ . Tas, kas išžagino mažametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų (BK 149 straipsnio 4 dalis). Tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų (BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip jau buvo minėta, skiriant bausmę kaltininkui, privaloma atsižvelgti ir į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis M. G. visiÅ¡kai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 83-84, 89-99, 108), tiek teisme) ir nuoÅ¡irdžiai gailisi nusikaltęs (Å¡i aplinkybė teismui nekelia abejonių, jÄ patvirtina ir kaltinamojo parodymai teisme, elgesys viso proceso metu, kritiÅ¡kas savo veiksmų vertinimas, gan didelio nukentėjusiosios civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos pripažinimas), kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Svarbu ir tai, kad kaltinamojo parodymai svariai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo joje, nes būtent kaltinamojo M. G. parodymų dėka buvo atskleistas jo tyčios kryptingumas. Kaltinamojo M. G. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų padarymui, o taip pat tai, kad minėtas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Byloje esantys duomenys (2022 m. birželio 27 d. policijos pareigÅ«nės tarnybinis praneÅ¡imas, iÅ¡ kurio matyti, kad M. G. 2022 m. birželio 26 d. 19.57 val. buvo nustatytas 2,04 promilių girtumas (t. 1, b. l. 29), paties kaltinamojo M. G. parodymai, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, blaivus taip nebÅ«tų pasielgęs) patvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis M. G. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, kas ne tik turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau, teismo įsitikinimu, iÅ¡ esmės jÄ ir nulėmė.

Kaltinamasis M. G. jam inkriminuotus nusikaltimus padarė bÅ«damas recidyvistu, tai yra bÅ«damas teistu už tyčinius nusikaltimus, kuriuos jis padarė bÅ«damas pilnamečiu (t. 2, b. l. 136-146), ir teistumui už juos neiÅ¡nykus (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nors kaltinamajame akte nebuvo nurodyta pastaroji kaltinamojo M. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (kad jis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas)), o teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad tos asmens atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte, arba tos, kurių faktinės aplinkybės nebuvo apraÅ¡ytos kaltinamajame akte, negali bÅ«ti pripažįstamos asmens atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis, iÅ¡skyrus atvejus, jei bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas praÅ¡ymas patikslinti kaltinimÄ , tačiau Å¡iuo atveju kaltinamojo M.

G. teisės nebus pažeistos ir nebus suvaržyta jo teisė į gynybÄ , kadangi kaltinamajame akte buvo nurodyti duomenys apie jo teistumÄ (tai yra buvo nurodytos faktinės aplinkybės, reikÅ¡mingos Å¡ios kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės konstatavimui). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-146-307/2019). Nors nusikalstamos veikos padarytos mažamečiui asmeniui, kuris dėl savo amžiaus buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, tai nepripažintina kaltinamojo M.

G. atsakomybe sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai), kadangi Å¡ios aplinkybės numatytos kaip jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai, o kitas jam inkriminuotas nusikaltimas (numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte), sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį su nusikaltimu, numatytu BK 149 straipsnio 4 dalyje (BK 60 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis M. G. įvykdė du tyčinius nusikaltimus, sudarančius idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, kurių vienas (numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte) priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), o kitas (numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje) – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurio įvykdymÄ , kaip jau minėta, įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ nuo penkerių iki penkiolikos metų.

Vienas iÅ¡ kaltinamojo įvykdytų nusikaltimų (numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte) buvo baigtas, o kitas (numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje) – nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje. Skiriant bausmę M. G. už jam inkriminuotus nusikaltimus, atsižvelgtina į tai, kad seksualinė ir fizinė prievarta buvo panaudota vos 6 metų sulaukusio vaiko atžvilgiu. Vertinant kaltinamojo M. G. įvykdytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas) taip pat bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad seksualinė prievarta nukentėjusiosios atžvilgiu buvo vienkartinė, lytiÅ¡kai santykiauti su mažamete nukentėjusiÄ ja kaltinamasis nepradėjo (dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių), kad fizine prievarta nukentėjusiajai tebuvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, o seksualine prievarta – nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad mažametei nukentėjusiajai dėl patirtos seksualinės ir fizinės prievartos nereikėjo medicininio gydymo, kas lemia mažesnį kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, pavojingumÄ , palyginus su rÅ«Å¡iniu Å¡ių nusikalstamų veikų pavojingumu.

Nors M. G. teisiamas deÅ¡imtÄ kartÄ (t. 2, b. l. 136-146), tačiau atsižvelgtina į tai, kad jam inkriminuotų veikų padarymo metu jis buvo teistas 8 kartus, iÅ¡ jų net 6 kartus už nusikalstamas veikas, kurias jis padarė bÅ«damas nepilnametis, be to, kaltinamasis niekada nebuvo teisiamas už nusikalstamas veikas žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, kas leidžia manyti, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamas nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio, nulemtas kaltinamojo girtumo (į tai nurodo ir aplinkybė, kad iÅ¡ kaltinamojo paimtame mobiliojo ryÅ¡io telefone nebuvo rasta informacijos, patvirtinančios kaltinamojo lytinį potraukį vaikams).

M. G. baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 155-161), jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo (t. 2, b. l. 153), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 2, b. l. 133). Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina ir į tai, kad jam nustatyti psichikos sutrikimai – lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (t. 3, b. l. 45-52).

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti kaltinamajam M. G. už abi jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrus terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę (BK 50 straipsnio 1 dalis), artimÄ nusikalstamų veikų sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui (BK 61 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra nustatyta bÅ«tinų sÄ lygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, sudarančių pagrindÄ taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

Kadangi kaltinamasis M. G. padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo atidėti jam skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ (BK 75 straipsnis). Už atskiras nusikalstamas veikas kaltinamajam M. G. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du, tai yra griežtesne bausme, paskirta už pasikėsinimÄ išžaginti nukentėjusiÄ jÄ , apimant Å¡velnesnę bausmę, paskirtÄ už nesunkų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymÄ , kadangi (kaip jau buvo minėta) jo įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį, be to, labai skiriasi pagal savo pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (apysunkis nusikaltimas ir labai sunkus nusikaltimas) (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 ir 2 punktai).

Kadangi kaltinamasis M. G. nusikaltimus, už kurių įvykdymÄ teisiamas, įvykdė iki Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio priėmimo (t. 2, b. l. 149-152), Å¡iuo nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausmė apėmimo bÅ«du subendrintina su Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus paskirta ir subendrinta laisvės atėmimo bausme, kadangi nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje (labai sunkus nusikaltimas), už kurį kaltinamasis teisiamas Å¡iuo nuosprendžiu, ir nusikalstamos veikos, už kurias kaltinamasis buvo nuteistas Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu (numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas) ir BK 178 straipsnio 2 dalyje (apysunkis nusikaltimas)), labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 2 punktas, 9 punktas).

Baudžiamajame kodekse nėra normų, reglamentuojančių bausmės pradžios laiko nustatymÄ . Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs (iÅ¡skyrus BPK 315 straipsnio 2 dalyje numatytÄ atvejį) apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis. Laisvės atėmimo bausmės pradžia yra faktinio nuteistojo suėmimo momentas. Kadangi kaltinamasis M. G. Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini) atlieka Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (kuri apėmimo bÅ«du subendrintina su Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausme), jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje).

Ä® bausmės laikÄ M. G. įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas (t. 3, b. l. 61-62, 122-124, 136-137, 151-153; t. 4, b. l. 44-46), o taip pat bausmė, iÅ¡ dalies atlikta pagal Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį (tai yra laikotarpis nuo 2022 m. birželio 26 d., kada kaltinamasis buvo sulaikytas Å¡ioje byloje (t. 3, b. l. 61-62), iki Å¡io nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje)) (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Nors M. G. po to, kai buvo suimtas vykdant įsiteisėjusį Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį (tai yra, pradėjo atlikinėti Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę), galimai buvo suimtas ir Å¡ioje byloje (duomenų, nuo kada (kurios dienos) M. G. atlieka minėtu 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, byloje nėra), Å¡is laikotarpis dvigubai (kaip atlikta bausmė pagal Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį ir kaip suėmime Å¡ioje byloje iÅ¡bÅ«tas laikas) į Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikÄ neįskaitytinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar asmuo laikomas suimtas ar įkalinimo įstaigoje atlieka laisvės atėmimo bausmę, tas pats nelaisvėje iÅ¡bÅ«tas laikas negali bÅ«ti įskaičiuojamas į subendrintÄ bausmę dvigubai, tai yra konstatuojant, kad dėl suėmimo taikymo jau yra atlikta dalis už naujos nusikalstamos veikos padarymÄ skiriamos bausmės, ir tuo pačiu metu darant iÅ¡vadÄ , kad suėmimo taikymo metu buvo atliekama ir ankstesniais teismo sprendimais skirta laisvės atėmimo bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2014, 2K-147-628/2019).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje) kardomoji priemonė M. G. neskirtina, kadangi (kaip jau buvo minėta) jis Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini) atlieka Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu jam paskirtÄ 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių skyrimo pagrindų. Nors kaltinamasis M.

G., bÅ«damas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), padarė naujÄ labai sunkų nusikaltimÄ , jis nepripažintinas pavojingu recidyvistu, kaip tai numato BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kadangi jis praeityje teistas už visai kito pobÅ«džio bei pavojingumo nusikalstamas veikas, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamasis Å¡iuo metu nėra toks pavojingas visuomenei, jog jį bÅ«tų reikalinga pripažinti pavojingu recidyvistu su atitinkamomis pasekmėmis (BK 27 straipsnio 2-4 dalys). V. Civilinis ieÅ¡kinys Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, tai yra fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Mažametė nukentėjusioji K. Å ., atstovaujama atstovės pagal įstatymÄ D. P., Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kurio praÅ¡o iÅ¡ kaltinamojo M.

G. priteisti 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad nusikaltimais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė iÅ¡gÄ stį, baimę, fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ , be to, jai buvo padarytas psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8), taip nesunkiai sutrikdant nukentėjusiosios sveikatÄ (t. 2, b. l. 101-102). Kaltinamasis M. G. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios K. Å . civilinį ieÅ¡kinį pripažino visiÅ¡kai, iÅ¡ jo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio neginčijo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra ne kartÄ pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (lotyniÅ¡kai restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus reiÅ¡kia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-103/2009).

Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Ä®statymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡Ä , todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskrecijÄ spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mingų kriterijų sÄ raÅ¡as laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų bÅ«ti teismo iÅ¡tirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Å is sÄ raÅ¡as yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiÅ¡kintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikÅ¡mingus nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, į kurių visumÄ Ä¯eina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali bÅ«ti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamÄ , nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 3K-3-171/2011).

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiÅ¡kinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymų leidėjas neatskleidžia Å¡ių principų turinio, nes jų aiÅ¡kinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Kaip jau buvo minėta, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į:

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å ioje teisės normoje nurodytas kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime nepakanka vien formalaus neturtinės žalos dydžio kriterijų nurodymo: jie turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėti, įvertinant kiekvieno atskiro kriterijaus ir jų visumos reikÅ¡mę konkrečiam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji K.

Å . ne tik patyrė seksualinę bei fizinę prievartÄ , bet ir baimę, stresÄ , neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Neteisėti seksualinio pobÅ«džio veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiosios valiÄ buvo atliekami jai esant mažametei, pasinaudojus nukentėjusiosios bejėgiÅ¡kumu, nukentėjusiajai negalint suvokti jos atžvilgiu atliktų nusikalstamų veiksmų esmės (pobÅ«džio ir reikÅ¡mės) ir tiems veiksmams prieÅ¡intis. Dėl kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – jai diagnozuotos kitos reakcijos į stiprų stresÄ (F43.8).

Be to, yra didelė tikimybė, kad dėl kaltinamojo atliktų neteisėtų veiksmų patirti neigiami iÅ¡gyvenimai, neigiama seksualinė patirtis gali įtakoti ir nukentėjusiosios gyvenimÄ ateityje, nes nukentėjusioji Å¡iuo metu tik bręsta ir (kaip jau ne kartÄ minėta) nesupranta su ja atliktų veiksmų esmės (kuriuos ateityje, be jokios abejonės, suvoks). Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad po Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusioji K. Å . buvo labai iÅ¡sigandusi, dar kurį laikÄ naktimis Å¡aukdavo, neramiai dairydavosi į aplinkinius, tapo uždaresnė.

Neabejotina, kad patirti seksualinio pobÅ«džio veiksmai turės neigiamÄ Ä¯takÄ mažametės nukentėjusiosios asmenybės raidai, jos kasdieniam gyvenimui bei bendravimui su aplinkiniais žmonėmis. Å iuo aspektu pažymėtina, kad seksualinis neliečiamumas, kaip įstatymo saugoma vertybė – tai vaiko saugumas nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jo normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad seksualiniai veiksmai prieÅ¡ mažamečius turi labai neigiamÄ poveikį jų psichikai ir vystymuisi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, įvertinęs aukščiau paminėtas nukentėjusiajai K. Å . padarytos neturtinės žalos pasekmes, kaltinamojo M. G. kaltės formÄ (padaryti du tyčiniai nusikaltimai), jo turtinę padėtį (nors byloje duomenų apie kaltinamojo turimÄ turtÄ nėra, iki suėmimo jis niekur nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje), sveikatos bÅ«klę (nors kaltinamajam nustatyti psichikos sutrikimai – lengvas protinis atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, tačiau jis yra darbingas), tai, kad nusikaltimais nebuvo padaryta turtinė žala, taip pat atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis M.

G. nukentėjusiosios K. Š. civilinį ieškinį pripažino visiškai ir iš jo prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio neginčijo, o tai yra jo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 140 straipsnio 2 dalis), byloje nėra jokių duomenų, kad toks kaltinamojo ieškinio pripažinimas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, dėl kurių teismas turėtų teisės nepriimti ieškinio pripažinimo (CPK 42 straipsnio 2 dalis), konstatuoja, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K.

Å . neturtinės žalos dėl kaltinamojo jos atžvilgiu atliktų seksualinės ir fizinės prievartos veiksmų dydis yra 10000 eurų, todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės K. Å . civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai ir jai iÅ¡ kaltinamojo M. G., atsakingo už žalos padarymÄ , priteistina 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Teismas konstatuoja, kad toks neturtinės žalos dydis visiÅ¡kai atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei nevirÅ¡ija teismų formuojamos praktikos analogiÅ¡kose bylose.

Teismų praktikoje tokio pobÅ«džio bylose, įvertinus skirtingÄ nusikalstamų veikų epizodų skaičių, nusikalstamų veikų trukmę, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimas paprastai svyruoja nuo 1000 Eur iki 15000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539-976/2015, Nr. 2K-392-489/2016, Nr. 2K- 469- 303/2016, Nr. 2K-21-788/2018, Nr. 2K-240-689/2018, Nr. 2K-322-719/2018, Nr. 2K-61-689/2019, Nr. 2K-288-648/2019, Nr. 2K-36-489/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-511-628/2016, 1A-297-518/2017, 1A-226-626/2022, 1A-283-843/2022).

Todėl, įvertinus į tai, kad kaltinamasis M. G. nukentėjusiosios K. Å . civilinį ieÅ¡kinį pripažino visiÅ¡kai, nėra jokio pagrindo jį mažinti. Mažametei nukentėjusiajai K. Å . iÅ¡ kaltinamojo M. G. priteistų lėšų (10000 eurų neturtinei žalai atlyginti) tvarkytoja (uzufrukto teise) paskirtina nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymÄ D. P. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). VI. Daiktai ir kiti klausimai Daiktais, turinčiais reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialÅ«s objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės arba ant kurių iÅ¡liko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektai, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali bÅ«ti priemonės nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti (BPK 91 straipsnis).

Priimant nuosprendį daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 723 straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 punktas); daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami (2 punktas); dokumentai, turintys Å¡io Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų praÅ¡ymu; laikmenos su informacija, gauta Å¡io Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptÄ sekimÄ , grÄ Å¾inamos jų lydimuosius dokumentus suraÅ¡iusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų praÅ¡ymo (3 punktas); daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali bÅ«ti sunaudoti, sunaikinami arba gali bÅ«ti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to praÅ¡o (4 punktas); kiti daiktai grÄ Å¾inami teisėtiems savininkams, o jeigu Å¡ie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę.

Dėl Å¡ių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka (5 punktas). Daiktai – rožinės spalvos vaikiÅ¡kos kelnaitės ir vaikiÅ¡ka suknelė, 2022 m. birželio 26 d. pateiktos mažametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymÄ D. P. (t. 2, b. l. 120, 123-126); vaikiÅ¡ka kepurė ir rožinės spalvos kelnaičių skiautė, paimtos 2022 m. birželio 26-27 d. d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu (t. 1, b. l. 38-45); 1,5 l talpos plastikinis butelis su užraÅ¡u „Coca-cola“ ir 0,5 l talpos stiklinis butelis su užraÅ¡u „Spartaks“, du ėminiai su galimais biologiniais pėdsakais, paimti 2022 m. birželio 27 d.

įvykio vietos apžiūros metu (t. 1, b. l. 47-52); žalios (haki) spalvos šortai, oranžinės spalvos marškinėliai, tamsiai mėlynos spalvos apatinės kelnaitės, juodos spalvos kojinės (2 vnt.), dešimt ėminių su galimais biologiniais pėdsakais, paimti 2022 m. birželio 26-27 d. d. M. G. apžiūros metu (t. 1, b. l. 54-70); M. G. DNR ėminys, paimtas 2022 m. birželio 27 d. (t. 3, b. l. 111-112), saugomi (duomenys neskelbtini) policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 108, 113; 117, 121; kvitai (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Daiktai – ausinės „Westrom“, mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Samsung Galaxy A22 5 G“, guminės Å¡lepetės (2 vnt.), paimti 2022 m. birželio 26-27 d. d. M. G. apžiÅ«ros metu (t. 1, b. l. 54-70), saugomi (duomenys neskelbtini) policijos komisariato daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 117, 121; kvitai (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intini kaltinamajam M. G. arba jo įgaliotam asmeniui, o Å¡iems asmenims per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus raÅ¡ytinio praÅ¡ymo dėl Å¡ių daiktų grÄ Å¾inimo (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui, Å¡ie daiktai sunaikintini, kadangi yra menkaverčiai ir negali bÅ«ti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Keturios kompaktinės plokÅ¡telės su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, saugomos prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos. Pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo patirtas iÅ¡laidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nors kaltinamÄ jį M. G. gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas – advokatas Algirdas Zakrasas (t. 4, b. l. 36), ir Å¡i tarnyba pateikė 2023 m. sausio 31 d. pažymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, iÅ¡ kurios matyti, kad kaltinamajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 313,35 Eur, o mažametę nukentėjusiÄ jÄ K. Å . atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė Jurgita Å lapaitienė (t. 4, b. l. 58), minėtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo M.

G. nepriteistinos, nes gynėjas M. G. buvo paskirtas ir BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju (t. 4, b. l. 37). IÅ¡laidos, susidariusios dėl objektų tyrimų, nepripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir nepriteistinos iÅ¡ kaltinamojo M. G., kadangi Å¡iuos tyrimus atliko valstybės įstaigų specialistai kaip tarnybinę užduotį (BPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjimo teisme dalyviams iÅ¡aiÅ¡kintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir raÅ¡ytinio apeliacinio proceso sÄ lygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : M. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, bei jį nubausti: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ â€“ laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 ir 2 punktų taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du ir M. G. paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punkto ir 9 dalies taisyklėmis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę apėmimo bÅ«du subendrinti su Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir M.

G. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams. Laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsnio 1 dalimi, M. G. į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , o taip pat bausmę, iÅ¡ dalies atliktÄ pagal Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendį (laikotarpį nuo 2022 m. birželio 26 d. iki Å¡io nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje)).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios (patvarkymo vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį gavimo nuosprendį vykdančioje institucijoje) kardomosios priemonės M. G. neskirti. Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės K. Å . civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir jai iÅ¡ kaltinamojo M. G. priteisti 10000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Å ių mažametės nukentėjusiosios K. Å . lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jos atstovę pagal įstatymÄ D.

P.. Daiktus – rožinės spalvos vaikiÅ¡kas kelnaites, vaikiÅ¡kÄ suknelę, vaikiÅ¡kÄ kepurę, rožinės spalvos kelnaičių skiautę, 1,5 l talpos plastikinį butelį su užraÅ¡u „Coca-cola“, 0,5 l talpos stiklinį butelį su užraÅ¡u „Spartaks“, dvylika ėminių su galimais biologiniais pėdsakais, M. G. DNR ėminį, žalios (haki) spalvos Å¡ortus, oranžinės spalvos marÅ¡kinėlius, tamsiai mėlynos spalvos apatines kelnaites, juodos spalvos kojines (2 vnt.), saugomus (duomenys neskelbtini) policijos komisariato daiktų saugykloje (kvitai (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Daiktus – ausines „Westrom“, mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Galaxy A22 5 G“, gumines Å¡lepetes (2 vnt.), saugomus (duomenys neskelbtini) policijos komisariato daiktų saugykloje (kvitai (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti M. G. arba jo įgaliotam asmeniui, o Å¡iems asmenims per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo nepateikus raÅ¡ytinio praÅ¡ymo dėl Å¡ių daiktų grÄ Å¾inimo (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui, Å¡iuos daiktus sunaikinti.

Keturias kompaktines plokÅ¡teles su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o M. G. nuo jo nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai:

1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės;

2) proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka;

3) byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ arba iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus. Apeliaciniame skunde turi bÅ«ti motyvuoti apelianto praÅ¡ymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar raÅ¡ytinio proceso tvarkos. Teisėjas Laisvydas ZederÅ¡tremas