0a8d3d1d-2d72-481a-9e00-515ec4bee8b4 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-3188-422/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00080-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 3 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. E. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo - Kybartų pataisos namai pasibaigė po reorganizavimo), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. E. su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovė, Pataisos namai), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos 2019 m. vasario 19 d. nutartimi. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2–14), praÅ¡yme (b. l. 29–33) nurodė, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2018-10-19 priėmė įsakymÄ Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo” pakeitimo” (toliau – ir Įsakymas, Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymas Nr. 1R-213), kuriuo pažeidžiamos asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, teisės, numatytos Tarptautinėse sutartyse, Konstitucijoje ir įstatymuose, todėl pareiškėjui, kalinčiam Pataisos namuose, buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjo nuomone, asmens teisė į nuosavybę gali būti ribojama tik įstatymu ir tik laikantis konstitucinio proporcingumo principo.

Tvirtino, jog skundžiamame Ä®sakyme nustatytos daiktų paėmimo, saugojimo, perdavimo ir sunaikinimo tvarkos taikymas tiesiogiai pažeidžia Konstitucijoje numatytÄ teisę į nuosavybės neliečiamumÄ . Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymu Nr. 1R-213 Pataisos namams suteikiama teisė paimti nuteistiesiems nuosavybės teise priklausančius daiktus, virÅ¡ijančius nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį, ir daiktus, kuriuos iki minimo Ä®sakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti bei juos sunaikinti.

Atliekant bausmę Pataisos namuose, vadovaujantis Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 2 punktu, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 2018 m. lapkričio 15 d. turėjo bÅ«ti paimti visi daiktai, virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį ir daiktai, kuriuos iki minimo Ä®sakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti. Teigė, kad Pataisos namų administracija, žinodama apie ketinimÄ kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus dėl pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų konstatavimo, Å¡iuo metu yra sustabdžiusi Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 2 punkto vykdymÄ , tačiau bet kada gali pradėti vykdyti įsakymÄ ir atiminėti bei naikinti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančius vertingus kilnojamuosius daiktus.

Tvirtino, kad jo konstitucinę teisę į nuosavybę bei netrukdomai disponuoti jam priklausančiais daiktais atsakovės atstovas riboja atiminėdamas stalo įrankius, indus, arbatos puodelius, motyvuodamas tuo, kad metaliniai Å¡aukÅ¡tai ir Å¡aukÅ¡teliai bei keramikiniai arbatos puodeliai nenumatyti Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakyme Nr. 1R-213. Akcentavo, kad vykdant Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.12 punktÄ tris savaites nuo jo priėmimo dienos buvo apribota pareiÅ¡kėjo specialioji teisė apsipirkti Pataisos įstaigos parduotuvėje.

Pažymėjo, kad jam neparduodama daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę. Toks vaisių ir daržovių kiekių nustatymas yra nuteistųjų galimybės rūpintis savo sveikata ir maitintis sveikai apribojimas, pažeidžiantis pareiškėjo teises, kadangi vaisių ir daržovių vartojimo apribojimas gali sukelti sveikatos sutrikimus. Apribojus leidžiamų įsigyti maisto produktų pakuočių dydį iki 500 ml/g, pareiškėjui nėra sudaryta galimybė įsigyti visų būtinų maisto gaminių (pieno, aliejaus), kadangi laisvės atėmimo vietos parduotuvė nebuvo pasiruošusi pakeitimams ir šiuo metu netiekia maisto produktų mažesnėse pakuotėse nei buvo tiekiama iki Įsakymo įsigaliojimo.

Teigė, kad nebeturi galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų (konservų, pomidorų padažo), kadangi buvo uždraustos metalinės ir/ar stiklinės maisto prekių pakuotės, todėl, iÅ¡vykstant iÅ¡ Pataisos namų į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigÄ ar etapuojant į kitas vietas, jis negali apsirÅ«pinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti iÅ¡vykimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu.

Tvirtino, kad Å¡iuo metu neturi jokios galimybės įsigyti pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų, kadangi laisvės atėmimo vietos parduotuvė neužtikrino, kad Å¡ie produktai bÅ«tų tiekiami mažesnėse pakuotėse, todėl priverstas valgyti sausÄ maistÄ , negali jo pagardinti mėgstamais padažais, dėl to nepagrįstai apribojama jo teisė į maisto pasirinkimÄ . Nurodė, kad jam nesudaryta galimybė įsigyti termiÅ¡kai apdorotos mėsos ir žuvies produktų, nusipirkti razinų, datulių, medaus ir uogienės. Pažymėjo, kad turi sveikatos sutrikimų, jam diagnozuota stuburo iÅ¡varža, todėl turi naudoti vitaminus ir papildus, kuriuos turėti draudžiama.

Nurodė, kad yra vegetaras ir sportuoja, todėl, siekiant užtikrinti pilnavertę, jo asmenines savybes atitinkančiÄ mitybÄ , jam yra bÅ«tina vartoti maisto papildus ir vitaminus. Akcentavo, kad Pataisos namų siÅ«lomo maisto davinio energetinės vertės vidurkis yra 2423 kcal per dienÄ , kurio jam nepakanka. Teigė, kad Å¡altuoju metų laiku neturi galimybės užsiimti sportu, kadangi sporto inventorius yra įrengtas pataisos namų kieme, o pareiÅ¡kėjas nenaudodamas sportui skirtų pirÅ¡tinių gali pakenkti savo sveikatai, nuÅ¡alti rankų pirÅ¡tus.

Nurodytais veiksmais yra pažeidžiamos jo teisės į užimtumÄ , sportÄ ir sveikatÄ . Tvirtino, jog Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.5 punktu yra numatyta nuteistųjų laikymo kamerų tipo patalpose tvarka, kuria akivaizdžiai nustatomos žiaurios, žmogaus orumÄ Å¾eminančios bausmės. IÅ¡ į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parÄ ) yra paimama ne tik virÅ¡utinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė, o lovos rėmas ir dugnas yra sudarytas iÅ¡ medinio arba metalinio pagrindo, t. y. neiÅ¡duodant minkÅ¡tosios patalynės dalies yra sudaroma situacija, kuriai esant, iÅ¡ nuteistojo yra atimama galimybė sėdėti, gulėti ir ilsėtis, nuteistasis yra verčiamas dienos metu stovėti arba vaikščioti mažoje kameros tipo patalpoje.

Teigė, kad atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , Å¡iuo metu susidaro situacija, kad asmuo atliekantis bausmę laisvės atėmimo įstaigoje ir pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, gali bÅ«ti baudžiamas iki 15 parų truksiančia žiauria, žmogaus orumÄ Å¾eminančia bausme, kadangi nuteistajam, patalpintam į kameros tipo patalpas, yra leidžiama iÅ¡eiti iÅ¡ kameros tik 2 valandas per dienÄ , o likusias 22 valandas nuteistasis bÅ«na kameroje, kurioje 12 valandų per parÄ nebÅ«na galimybės atsisėsti, prigulti, pailsėti.

Netgi gydytojui rekomendavus, nuteistajam perkeltam į kamerų tipo patalpas, bÅ«tinybę turėti sÄ lygas poilsiui, nėra sudaroma galimybė dienos metu turėti patalynę ar bent jau minkÅ¡tÄ patalynės dalį (čiužinį, pagalvę), taip suvaržant nuteistojo galimybę ilsėtis, atsigulti, atsisėsti ant minkÅ¡to pavirÅ¡iaus. Teigė, jog kyla abejonių dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nėra aiÅ¡ku, kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės Å¡vara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai.

Pažymėjo, kad laisvės atėmimo vietose pasitaiko atvejų, kai vykdant kratÄ ir patalpose suradus psichotropinių medžiagų vyksta tyrimas siekiant nustatyti, kam tos psichotropinės medžiagos priklauso. Tokiu atveju yra imama žmogaus DNR nuo patalynės. Esant tokiai situacijai, kai patalynės yra sudedamos ir laikomos vienoje patalpoje, kyla grėsmė, kad psichotropinių medžiagų likučiai papuls ant kito asmens patalynės ir bus apkaltintas visiÅ¡kai nekaltas žmogus. Kamerų tipo patalpose esantiems nuteistiesiems užimtumas nėra organizuojamas, jiems neleidžiama dalyvauti bendruose laisvės atėmimo vietos užimtumo grupėse, todėl galima daryti iÅ¡vadÄ , kad toks teisinis reglamentavimas, kuriuo vadovaujantis yra apribojama nuteistojo teisė ilsėtis, yra nepagrįstas jokiais objektyviais tikslais, susijusiais su laisvės atėmimo bausmės atlikimu.

Pažymėjo, jog toks teisinis reglamentavimas sukelia pareiÅ¡kėjui neigiamų padarinių, kurių intensyvumas akivaizdžiai virÅ¡ija neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, nėra adekvačiai užtikrinama pareiÅ¡kėjo sveikata ir gerovė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, nuteistasis yra įbaimintas, kad už menkiausiÄ bausmės atlikimo režimÄ jis gali bÅ«ti patalpintas į kamerų tipo patalpas, kuriose su juo bus žiauriai ir nežmoniÅ¡kai elgiamasi, žeminamas jo orumas.

PareiÅ¡kėjo nuomone, yra visos sÄ lygos, bÅ«tinos kilti atsakovės deliktinei atsakomybei. Prašė skundÄ tenkinti ir kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisėtumo iÅ¡tyrimo, kiek tai susiję su Å¡ia byla. Atsakovės atstovas su skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 45–50) ir papildomuose paaiÅ¡kinimuose (b. l. 131) nurodė, kad Pataisos namai nepriima teisės aktų, o tik besÄ lygiÅ¡kai juos vykdo.

Pažymėjo, jog, vykdant Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymÄ Nr. 1R-213, iÅ¡ nuteistųjų paimami tik tie maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti Leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie virÅ¡ija Å¡iame punkte nustatytÄ nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. IÅ¡ nuteistųjų paimti maisto produktai sunaikinami, o kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, perduodami praÅ¡yme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu - kitam asmeniui.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo paimti ir sunaikinti leidžiamų turėti daiktų kiekį virÅ¡ijantys daiktai. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ nuteistieji gali įsigyti ir turėti ir plastikinius arba medinius stalo indus (lėkÅ¡tes, dubenėlius sriubai, Å¡aukÅ¡tus, puodelius, Å¡akutes ir peilius). Pažymėjo, kad nuteistieji, atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose (iki 15 parų), yra aprÅ«pinami visu bÅ«tinu inventoriumi, tame tarpe ir taburetėmis arba stalo ilgio suoliukais, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kamerose nėra galimybės atsisėsti, yra nepagrįsti.

Esant gydytojo rekomendacijoms, nuteistiesiems leidžiama turėti minkÅ¡tÄ jį inventorių ne tik nustatytu poilsio metu. Pabrėžė, jog nuteistieji patys atsineÅ¡a savo patalynę ir pasideda jÄ Ä¯ tam skirtas patalpas, o atėjus poilsio laikui, patys jÄ pasiima. Patalynė yra sudedama tam skirtose lentynose, ji yra atskiriama viena nuo kitos. Paimamo minkÅ¡tojo inventoriaus laikymo patalpa yra vėdinama, joje užtikrinami visi higienos reikalavimai. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose apgyvendintas nebuvo, bausmę jis atliko bendrabučio tipo patalpoje (3 bÅ«rio 303 kambaryje), kurioje patalynė iÅ¡ nuteistųjų nėra paimama.

Nuteistųjų apsipirkimas Pataisos namuose yra reglamentuojamas Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsniu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XII skyriumi. Akcentavo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymu Nr. 1R-213 buvo pakeistas minėtų Taisyklių 18-tas Priedas „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as” dėl to pasikeitė reikalavimai daugelio produktų įpakavimui ir jų kiekiams.

Po nurodyto teisinio reguliavimo pasikeitimo operatyviai buvo išspręstas klausimas dėl aliejaus ir kitų prekių išfasavimo talpų pakeitimo ir šiuo metu parduotuvei tiekėjai pristato ir joje galima nusipirkti prekių mažose pakuotėse (pieno 0,5 ltr, aliejaus 0,45 ltr). Pataisos namų parduotuvėje visada galima įsigyti karšto bei šalto rūkymo lašinių ir dešrų, rūkytų vištų sparnelių, ketvirčių, virtų dešrų ir įvairių dešrelių, šaltienos, pašteto.

Nurodė, jog pagal užsakymÄ (dėl trumpo galiojimo termino) nuteistieji užsako ir jiems atvežama keptų Å¡aÅ¡lykų, keptos sprandinės, tai paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl negalėjimo įsigyti termiÅ¡kai apdorotų maisto produktų. Pataisos namuose yra užtikrinama pilnavertė nuteistųjų mityba, tai įrodo Pataisos namuose tiekiamo maisto valgiaraščiai. Pataisos namuose esančioje valgykloje maitinimo paslaugas atlieka UAB „Niklita”. Nuteistiesiems tiekiamo maisto davinio energetinė vertė yra nustatoma atlikus maisto davinio fizikinį - cheminį tyrimÄ , kurį atlieka Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centras.

Pataisos namuose pareiÅ¡kėjui buvo suteiktas tinkamas ir subalansuotas maitinimas, jis buvo maitinamas pagal valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams. Gavę raÅ¡ytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ , nuteistieji gali turėti gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus. PareiÅ¡kėjui nebuvo skirtas vegetariÅ¡kas maitinimas, jam nebuvo konstatuota stuburo iÅ¡varža, nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tina vartoti maisto papildus ir vitaminus. PareiÅ¡kėjas į Pataisos namų administracijÄ dėl skunde iÅ¡dėstytų nusiskundimų nesikreipė.

PareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai nepagrįsti, neatitinka tikrovės, todėl jo skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas. PraÅ¡ymas dėl Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 teisėtumo iÅ¡tyrimo grindžiamas abstrakčiais teiginiais, kurie galimai gali kilti ateityje, todėl nėra norminio akto tyrimo dalyko. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundÄ (b. l. 37–42) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Akcentavo, kad įstatymų numatytais atvejais valstybės institucijos turi teisę ir pareigÄ priimti teisės aktus, nustatančius įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ . Pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnyje aiÅ¡kiai bei nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡Ä , jų bendrÄ masę nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), todėl Teisingumo ministras turi visus įgaliojimus spręsti dėl jų nustatymo ir pakeitimo.

Ä®sakymo 18 priede nustatytas leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as (toliau – ir SÄ raÅ¡as), kuris sudarytas taip, kad jame bÅ«tų tik nuteistiesiems patys bÅ«tiniausi maisto produktai ir kiti daiktai. Pabrėžė, jog visiems nuteistiesiems yra teikiamas pilnavertis fiziologines mitybos normas atitinkantis maistas, o papildomų maisto produktų įsigijimas pataisos įstaigos parduotuvėje yra susijęs tik su nebÅ«tinų nuteistųjų poreikių tenkinimu.

Taip pat į SÄ raÅ¡Ä sÄ moningai nėra įtraukti produktai, kuriuos nuteistieji dažnai naudoja neteisėtai alkoholinių gėrimų gamybai, o draudimas prekiauti maisto produktais, sufasuotais metalinėse ir stiklinėse tarose, padidina nuteistųjų saugumÄ , kadangi sumažėja galimybės pasigaminti pareigÅ«nų ir kitų nuteistųjų žalojimui skirtus įrankius. Atkreipė dėmesį, kad sudarant SÄ raÅ¡Ä buvo atsižvelgta ne tik į pataisos įstaigų saugumo reikalavimus, tačiau įvertinti ir pačių nuteistųjų apklausų dėl jų dažniausiai vartojamų maisto produktų ir naudojamų daiktų rezultatai.

Mano, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui nebuvo atlikta neteisėtų veiksmų, taip pat jis neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto, todėl skundas negali bÅ«ti tenkinamas. Skundas netenkintinas. PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Pataisos namų veiksmų, vykdant Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.1, 1.5 ir 1.12 punktus, t. y. paimant iÅ¡ jo ir sunaikinant daiktus, virÅ¡ijančius nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį, ir daiktus, kuriuos iki minimo Ä®sakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, taip pat paimant maisto produktus, kurių tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs; kalint kamerų tipo patalpose, kai paimama patalynė; pažeidžiant jo teisę apsipirkti Pataisos namuose veikiančioje parduotuvėje, neužtikrinant jo teisės į tinkamÄ , kokybiÅ¡kÄ ir pilnavertį maitinimÄ .

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. VieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas));

2) asmens patirtos žalos; 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejančio priežastinio ryÅ¡io. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti žalÄ . Neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį yra civilinės atsakomybės pagrindas. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi bÅ«ti neteisėti – prieÅ¡tarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigÄ ir ar objektyviai jÄ Ä¯vykdė (žr. pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014).

Sprendžiant vieÅ¡osios (valstybės) atsakomybės klausimÄ , visų pirma bÅ«tina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigÅ«nų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai (pareigÅ«nai) privalėjo veikti, ar prieÅ¡ingai jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai (pareigÅ«nai) privalėjo veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-1062/2019).

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis). Teisingas neturtinės žalos atlyginimas numato bÅ«tinybę ne tik užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ ir proporcingumo principo laikymÄ si, bet ir kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesÄ , įvertinti konkretaus nukentėjusiojo situacijÄ , jei to reikia teisingumui konkrečioje byloje užtikrinti.

Taigi, esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifikÄ , pažeidimo pobÅ«dį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-25 m. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013; 2019-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-470-520/2019 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, jog reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2012-03-19 nutartį administracinėje A438-336/2012; 2019-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-470-520/2019 ir kt.). Neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, 2019-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-470-520/2019 ir kt.).

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas neturtinės žalos atlyginimo, privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtÄ neturtinę žalÄ , arba nurodyti reikÅ¡mingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Dėl daiktų, virÅ¡ijančių nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį, daiktų, kuriuos iki Ä®sakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, patalynės paėmimo PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ to, kad, atliekant bausmę Pataisos namuose, vadovaujantis Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.1 punktu, iki 2018-11-15 iÅ¡ jo turėjo bÅ«ti paimti visi daiktai, virÅ¡ijantys nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį, ir daiktai, kuriuos iki minimo įsakymo įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti.

PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad pagal Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.5 punktÄ , iÅ¡ į kamerų tipo patalpas perkeltų nuteistųjų dienotvarkėje nustatytam aktyvumo laikui (12 valandų per parÄ ) paimama ne tik virÅ¡utinė patalynės dalis, tačiau ir čiužinys, užklotas, pagalvė (toliau – ir patalynė). PareiÅ¡kėjas kelia abejones dėl higienos normų reikalavimų užtikrinimo, kadangi nėra aiÅ¡ku, kokiose patalpose yra laikoma paimta patalynė, kaip yra užtikrinta paimtos patalynės Å¡vara, atskyrimas, vėdinimas ir kiti higieniniai reikalavimai.

Suimtųjų ir nuteistųjų, atliekančių areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, aprÅ«pinimo drabužiais, avalyne, patalyne ir higienos reikmenimis tvarkÄ ir normas nustato Teisingumo ministro 2004-06-09 į sakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as; akto redakcija, galiojanti nuo 2017-08-31). Pagal ApraÅ¡o 3 punktÄ suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietÄ , jam nemokamai iÅ¡duodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai iÅ¡duodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei.

Vadovaujantis ApraÅ¡o 1 priedu, nustatančiu laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo normas, patalynę sudaro: antklodė (1 vnt. 3 metams), čiužinys (1 vnt. 4 metams), pagalvė (1 vnt. 2 metams), patalynės komplektas (2 komplektai 1 metams), rankÅ¡luostis (2 vnt. 1 metams). Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, jog nuteistiesiems, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018-10-20; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (iÅ¡skyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, iÅ¡skyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopijÄ , vokus, paÅ¡to ženklus, raÅ¡ymo priemonę ir popierių, rankÅ¡luostį, muilÄ , dantų pastÄ , dantų Å¡epetėlį, Å¡ukas, nosinę (moterims - moterų higienos reikmenis).

Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems iÅ¡duodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumÄ per visÄ nuobaudos atlikimo laikÄ . Anksčiau nurodytų Vidaus tvarkos taisyklių 57 punkte įtvirtinta, jog nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė neturi virÅ¡yti 30 kilogramų, o nuteistiesiems iki gyvos galvos – 50 kilogramų.

Ä® nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę neįskaičiuojama administracinės, civilinės ir (ar)baudžiamosios bylos medžiaga, maisto produktai, gydytojo rekomenduoti vaistiniai preparatai ir medicinos priemonės, vaikų, gyvenančių pataisos namuose su nuteistosiomis motinomis, bÅ«tiniausi reikmenys ir kiti daiktai. Maisto produktai, reikmenys ir kiti daiktai, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, ir (ar) reikmenys ir kiti daiktai, kurie virÅ¡ija Å¡iame punkte nustatytÄ nuteistiesiems leidžiamų turėti bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendrÄ jÄ masę, taip pat maisto produktai, kurių tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs, paimami.

Kiti paimti reikmenys ir daiktai saugomi pataisos įstaigos sandėlyje arba, esant nuteistojo raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui, perduodami praÅ¡yme nurodytam artimajam giminaičiui, sutuoktiniui, sugyventiniui ar pataisos įstaigos direktoriaus leidimu – kitam asmeniui. Sandėlyje saugomi reikmenys ir daiktai, iÅ¡skyrus reikmenis, daiktus, kurie nenurodyti leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡e, grÄ Å¾inami nuteistajam jo praÅ¡ymu, jei su grÄ Å¾intais reikmenimis ir daiktais turimų bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė nevirÅ¡ys leistino svorio.

Pataisos įstaigos sandėlyje saugomų nuteistojo daiktų ir reikmenų bendroji masė neturi virÅ¡yti 20 kilogramų. Jei nuteistajam atliekant bausmę nustatoma, kad jo turimų bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų bendroji masė virÅ¡ija leistinÄ svorį, jie paimami, saugomi ir sunaikinami vadovaujantis Å¡io punkto nuostatomis. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l.

48) nurodė, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo nebuvo paimti ir sunaikinti jokie leidžiamų turėti daiktų kiekį virÅ¡ijantys daiktai. Gavęs atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ , pareiÅ¡kėjas jokių prieÅ¡taravimų tokiai atsakovės atstovo pozicijai neiÅ¡dėstė. Atkreiptinas dėmesys, kad skunde pareiÅ¡kėjas nenurodė, jog iÅ¡ jo buvo paimti konkretÅ«s daiktai, jis teigė, kad pagal Ä®sakymo 2 punktÄ , iÅ¡ jo daiktai turėtų bÅ«ti paimti iki 2018-11-15. Taip pat pažymėjo, jog Ä®sakymo 2 punkto vykdymas yra sustabdytas, tačiau gali bÅ«ti vykdomas ateityje.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymÄ teisė kreiptis į teismÄ turi kiekvienas suinteresuotas asmuo, kad bÅ«tų apgintos pažeistos ar ginčijamos subjektyvios teisės arba įstatymų saugomi interesai ( ABTÄ® 5 str.). Konkrečiu atveju, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl galimai ateityje paimtinų daiktų, virÅ¡ijančių nustatytÄ leidžiamÄ daiktų svorį ir daiktų, kuriuos iki minimo Teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 įsigaliojimo dienos nuteistiesiems buvo leidžiama įsigyti ir turėti, yra deklaratyvÅ«s, nukreipti į ateitį, nesukeliantys pareiÅ¡kėjui jokių realių teisinių pasekmių, todėl jų pagrindu negali bÅ«ti konstatuota pareiÅ¡kėjui galimai padaryta neturtinė žala.

PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada ir į kokiÄ kamerų tipo patalpÄ buvo perkeltas, kurioje iÅ¡ jo buvo paimama patalynė, o atsakovės atstovo pateiktais duomenimis pareiÅ¡kėjas kamerų tipo patalpose negyveno, laisvės atėmimo bausmę jis atliko 3 bendrabučio 303 kambaryje, kuriame iÅ¡ nuteistųjų patalynė pagal teisės aktų nuostatas nebuvo paimama (b. l. 52, 131). Å ių duomenų pareiÅ¡kėjas neginčijo, juos paneigiančių įrodymų nepateikė. Ä®vertinus aukščiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustačius, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu negyveno kamerų tipo patalpose, jo pretenzijos dėl kamerų tipo patalpose dienotvarkėje nustatytu laiku paimamos patalynės, nepakankamų užimtumo priemonių, negalėjimo pailsėti, paimtos patalynės laikymo sÄ lygų ir pan., pripažintinos nepagrįstomis.

Dėl galimybės įsigyti maisto produktų Pagal BVK 92 straipsnio 1 dalį, nuteistieji turi teisę už asmeninėse sÄ skaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, kad maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sÄ raÅ¡Ä nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų ir kitų daiktų sÄ raÅ¡as“ (toliau – ir SÄ raÅ¡as),1.1 – 1.15 punktuose nurodyta, kad nuteistieji gali įsigyti (turėti) ne daugiau kaip 2 kg. vaisių, daržovių (Å¡viežių, Å¡aldytų, konservuotų); ne didesnėse nei 500 ml/g gamintojo pakuotėse (iÅ¡skyrus stiklines ir metalines pakuotes) – duonos gaminių, pieno produktų, termiÅ¡kai apdorotų, rÅ«kytų, sÅ«dytų mėsos gaminių bei žuvies, chalvos, Å¡okolado, Å¡okoladinių saldainių, džiovintų vaisių, rieÅ¡utų, aliejaus, margarino, natÅ«ralios arbatos, kavos, kakavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų, mineralinio vandens, prieskonių, sintetinių saldiklių, sausų dribsnių, sausos sriubos, sausų antrųjų patiekalų, sauso sultinio, kruopų, makaronų (iÅ¡skyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems); ne didesnėse nei 200 ml gamintojo pakuotėse (iÅ¡skyrus stiklines ir metalines pakuotes) - kečupo, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių, krienų; kiauÅ¡inius (iÅ¡skyrus kamerose ir kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems) bei ne didesnėse nei 200 ml/g gamintojo pakuotėse, ne daugiau kaip 2 pakuotes gavę raÅ¡ytinį pataisos įstaigos direktoriaus leidimÄ gydytojo rekomenduotus vaistinius preparatus.

PareiÅ¡kėjas jam padarytÄ neturtinę žalÄ siejo su aplinkybe, jog Ä®sakymo 1.12. punktu pakeitus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedÄ , jame buvo nustatyti papildomi ribojimai, dėl kurių pareiÅ¡kėjas tris savaites nuo Ä®sakymo priėmimo dienos negalėjo nusipirkti daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę, jam nebuvo sudaryta galimybė įsigyti termiÅ¡kai apdorotos mėsos ir žuvies produktų, razinų, datulių, medaus, uogienės. Apribojus maisto ir pakuočių dydį iki 500 ml/g bei 200 ml, laisvės atėmimo parduotuvės nespėjo prisitaikyti ir netiekia mažesnėse pakuotėse maisto gaminių, todėl pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė įsigyti bÅ«tinų maisto produktų (aliejaus, pieno), buvo uždraustos metalinės ir/ar stiklinės maisto prekių pakuotės, todėl nebeturėjo galimybės įsigyti jokių konservuotų, marinuotų, vakuotų ar kitaip apdorotų ilgo vartojimo produktų (konservų, pomidorų padažo, sojų padažo, majonezo, garstyčių ir krienų), buvo priverstas valgyti sausÄ maistÄ , negalėdamas jo pagardinti mėgstamais padažais, taip nepagrįstai buvo ribojama teisė rÅ«pintis savo mityba ir sveikata, kadangi iÅ¡vykstant iÅ¡ Pataisos namų į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigÄ ar etapuojant į kitas vietas, jis negalėjo apsirÅ«pinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti iÅ¡vykimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 45–50) atsakovės atstovas nurodė, kad po Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo pakeitimo Pataisos namų parduotuvėje maždaug mėnesį laiko nebuvo aliejaus ir kitų prekių, kurių iÅ¡fasavimo talpos buvo pakeistos, nes parduotuvė buvo sudariusi sutartis su tiekėjais atitinkamoms pakuotėms ir rinkoje mažesnėmis pakuotėmis kai kurių prekių įsigyti nebuvo galima. Aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas 2018-11-03 negalėjo įsigyti aliejaus, agurkų, bulvių ir kečupo patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 53–54), todėl pareiÅ¡kėjo pretenzijos dėl negalėjimo įsigyti aliejaus, agurkų, bulvių ir kečupo yra pagrįstos.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu siekė įsigyti daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę, razinų, datulių, medaus, uogienės, sojų garstyčių, krienų, pieno, byloje nėra. Nors į bylÄ pateiktame kainoraÅ¡tyje (b. l. 112–118) nėra įtraukti džiovinti vaisiai, medus, uogienė, sojų padažas, majonezas ir krienai (tai įrodo, jog ginčo metu Å¡ių produktų nebuvo galima nusipirkti), tačiau byloje įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo teiginį, jog jis pageidavo įsigyti jo nurodytus maisto produktus ir Å¡ie produktai jam nebuvo parduoti, nėra.

Teismas byloje nenustatė, o ir pats pareiÅ¡kėjas neteikė argumentų apie tai, kad kreipėsi į Pataisos namų administracijÄ dėl nurodytų produktų nebuvimo Pataisos įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl negalėjimo įsigyti jo nurodytų maisto produktų (daugiau nei 2 kg vaisių ir daržovių per savaitę, razinų, datulių, medaus, uogienės, sojų garstyčių, krienų ir pieno) iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 straipsnis).

Atsakovės atstovas nurodė, kad pataisos namų parduotuvėje visada galima įsigyti karÅ¡to bei Å¡alto rÅ«kymo laÅ¡inių ir deÅ¡rų, rÅ«kytų viÅ¡tų sparnelių, ketvirčių, virtų deÅ¡rų ir įvairių deÅ¡relių, Å¡altienos, paÅ¡teto. Nurodė, jog pagal užsakymÄ (dėl trumpo galiojimo termino) nuteistieji užsako ir jiems atvežama keptų Å¡aÅ¡lykų, keptos sprandinės. IÅ¡ atsakovės atstovo kartu su atsiliepimu pateikto UAB „Lobby Baltic” 2018 m. lapkričio 16 d. kainoraščio (b. l.112–118) matyti, kad parduotuvėje, be kita ko, galima įsigyti rÅ«kytų, sÅ«dytų, keptų ir vytintų mėsos gaminių, vaisių, daržovių, konservuotų vaisių ir daržovių, keptos/sÅ«dytos žuvies, mėsos konservų, maisto papildų, Å¡aldytų produktų, prieskonių, grÅ«dėtų garstyčių, fasuotos ir marinuotos produkcijos ir pan., tai paneigia pareiÅ¡kėjo tvirtinimÄ dėl negalėjimo įsigyti termiÅ¡kai apdoroto maisto, konservuotų maisto produktų.

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu nebuvo etapuojamas iÅ¡ Kybartų pataisos namų (b. l. 51), todėl jo argumentai, kad iÅ¡vykdamas iÅ¡ Pataisos namų į tardymo izoliatorių, gydymo įstaigÄ ar etapuojamas į kitas vietas, negali apsirÅ«pinti ilgai negendančiu maistu, kurį galėtų vartoti iÅ¡vykimo iÅ¡ laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos laikotarpiu atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl maisto kokybės, per mažos jo energetinės vertės, apribotos galimybės vartoti maisto papildus ir vitaminus, kurie jam yra bÅ«tini, tam kad bÅ«tų užtikrintas pilnavertis, jo asmenines savybes (vegetaras, reguliariai sportuoja, turi stuburo iÅ¡varÅ¾Ä ) atitinkantis maitinimas.

BVK 173 straipsnio 4 dalis nustato, kad areÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistÄ pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų iÅ¡vadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu Å¡ie nuteistieji aprÅ«pinami nemokamai. Pažymėtina, kad bÅ«tinybė užtikrinti tinkamÄ nuteistųjų ir suimtųjų maitinimÄ taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose.

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi bÅ«ti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatÄ , fizinę bÅ«klę, religijÄ , kultÅ«rÄ ir jų darbo pobÅ«dį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi bÅ«ti maitinami 3 kartus per dienÄ , tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai).

Ä®statymuose įtvirtintÄ kalinamų asmenų teisę į aprÅ«pinimÄ maistu įgyvendina Vyriausybės, teisingumo ministro, Kalėjimų departamento direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Bausmių vykdymo kodeksu.

Å iose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimÄ pagal aukÅ¡tesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Sergantys tuberkulioze ar turintys kitų, patvirtintų sveikatos sutrikimų, kurių atveju yra medicininės indikacijos skirti padidinto kaloringumo maisto davinį, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams, Valgiaraštį nėščioms moterims, Valgiaraštį krūtimi maitinančioms moterims, Valgiaraštį dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštį dirbančioms moterims (vegetarėms) – atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog nurodytos Taisyklių nuostatos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad specialus maitinimas asmenims skiriamas esant kalinimo įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos iÅ¡vadai (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-273-858/2015, 2015 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-442/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas teigė, jog jam buvo skirtas vegetariÅ¡kas maitinimas, be to jam diagnozuota stuburo iÅ¡varža, todėl, siekiant užtikrinti pilnavertį maitinimÄ , jis turi naudoti vitaminus bei papildus, tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Atsakovės atstovo duomenimis (b. l. 131), pareiÅ¡kėjo asmens istorijoje nėra duomenų apie jam diagnozuotÄ stuburo iÅ¡varÅ¾Ä , bÅ«tinybę naudoti maisto papildus ir vitaminus, pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytus praÅ¡ymus skirti jam vegetariÅ¡kÄ maitinimÄ ar jam paskirtÄ tokį maitinimÄ . Pataisos namai nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo maitinamas pagal valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui buvo skirtas vegetariÅ¡kas maitinimas, kad Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba ginčo laikotarpiu bÅ«tų teikusi rekomendacijas dėl specialaus maitinimo pareiÅ¡kėjui pagal medicinines indikacijas (dietinį maitinimÄ ar padidinto kaloringumo maisto davinį pagal ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, kad bÅ«tų rekomendavusi vartoti vitaminus, papildus).

Todėl, nesant tokių duomenų, pripažintina, jog Pataisos namų administracija neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo individualiai koreguoti pareiÅ¡kėjo maitinimÄ . Byloje nenustatyta, kad nuteistiesiems tiekiamas maistas, jo energetinė vertė, jo tvarkymo procesai neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo, o pareiÅ¡kėjas pagal bylos duomenis su raÅ¡ytiniais praÅ¡ymais dėl netinkamo jo maitinimo į Pataisos namų administracijÄ nesikreipė. Vien pareiÅ¡kėjo deklaratyvÅ«s teiginiai dėl maisto kokybės, negalėjimo naudoti maisto papildus ir vitaminus, nesant įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas dėl nurodytų aplinkybių kreipėsi į atsakovės atstovÄ , nepatvirtina Pataisos namų (jos pareigÅ«nų) neteisėtų veiksmų, todėl nagrinėjamu aspektu nenustatyta, kad Pataisos namų administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų ir dėl to nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų.

Apibendrinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjo skundas (iÅ¡skyrus dėl negalėjimo įsigyti aliejaus, pomidorų padažo, bulvių ir agurkų) grindžiamas deklaratyviais teiginiais apie Konvencijos 3 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 23, 53 straipsnių ir kitų teisės aktų pažeidimus. PareiÅ¡kėjas nurodytų teisės aktų nuostatų visiÅ¡kai nesusieja su Å¡ioje byloje aktualiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai jÄ sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).

Todėl praktikoje tam tikrais atvejais nežymÅ«s kalinimo sÄ lygų pažeidimai (tinkamo apÅ¡vietimo stoka, neužtikrinta Å¡vari aplinka, tinkama valgymui, keliolika valandų virÅ¡yta laikymo areÅ¡tinėje maksimali trukmė ir pan.) neilgÄ laiko tarpÄ , netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiÅ¡kėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-504-756/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018).

Teismo nuomone, byloje nustačius, kad ginčo laikotarpiu pataisos namuose pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinamas tinkamas maitinimas, nustatytas pažeidimas (nesudarytos sÄ lygos nusipirkti aliejaus, pomidorų padažo, agurkų ir bulvių) nesukėlė pareiÅ¡kėjui tokių pasekmių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip turtinė žala, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTĮ normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl praÅ¡ymo kreiptis į LVAT dėl norminio akto tyrimo PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 1.1, 1.5, 1.12 punktų teisėtumo patikros, kiek tai susiję su nagrinėjama byla. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiÅ¡kėjas privalo aiÅ¡kiai nurodyti, kurie ginčijamo norminio administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimtimi prieÅ¡tarauja įstatymui (Konstitucijai) ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo pozicijÄ dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui turi pagrįsti aiÅ¡kiai suformuluotais teisiniais argumentais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 26 d sprendimas administracinėje byloje Nr. I575-3/2009).

Pažymėtina, jog tam, kad bÅ«tų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi bÅ«ti nustatyta, kad Å¡is norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu bÅ«du nulėmė realų ar tariamÄ asmens teisių pažeidimÄ . Taigi ir asmens teisių pažeidimas turi bÅ«ti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto buvimu. Galimas, hipotetinis pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto galimas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu.

Taigi, atkreiptinas pareiÅ¡kėjo dėmesys, jog pagal ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalį turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio iÅ¡sprendimui ir yra reikalinga iÅ¡tirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis skundu į teismÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepagrindė jokiais faktiniais įrodymais, kad jam administracinio akto taikymas sukėlė skunde įvardijamas negatyvias teisines pasekmes – jog buvo paimti ir sunaikinti jam nuosavybės teise priklausantys daiktai, kad jam buvo uždrausta įsigyti prekių, kad jam buvo paskirta drausminė nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas, kuriose buvo paimtas minkÅ¡tas inventorius ir t.t.

PareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡tos abejonės nenukreiptos į konkrečiÄ teisinę situacijÄ , kilusiÄ dėl įvardijamo akto jam taikymo. Ä®vertinus tai, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje nėra tinkamo kreipimosi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl norminio administracinio akto tyrimo pagrindo bei dalyko, todėl praÅ¡ymas kreiptis dėl norminio administracinio Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018-10-19 įsakymo Nr. 1R-213 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 1.1, 1.5 ir 1.12 punktų teisėtumo iÅ¡tyrimo netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsnio 5 dalimi, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. E. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Janina Vitunskienė