0a8c8d04-e17c-4820-94fb-07c5c071c67a · Lietuvos apeliacinis teismas

IeÅ¡kovas Donatas Å ulcas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai 9 485 Lt turtinės žalos ir 3 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Konstantino Gurino, Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant Dianai LavrinovičiÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovei Renatai MotiejÅ«nei, atsakovo atstovei advokatei Irenai AndriuÅ¡kevičienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo (apelianto) uždarosios akcinės bendrovės „ARTAPOLAS“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Å iaulių miesto savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį dokumentinio proceso tvarka atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „ARTAPOLAS“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijai, dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė Å iaulių miesto savivaldybės administracija dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „ARTAPOLAS“ (toliau – UAB „ARTAPOLAS“) 260 420,50 Lt nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2007 metus ir 15 625,23 Lt delspinigių.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad 2007 m. gegužės 4 d. tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Å iaulių apskrities virÅ¡ininko, ir UAB „ARTAPOLAS“ buvo pasiraÅ¡yta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N29/07-0037, pagal kuriÄ atsakovui 99 metų laikotarpiui iÅ¡nuomotas 1,3724 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Už šį sklypÄ atsakovas įsipareigojo kasmet mokėti 500 000 Lt dydžio metinį žemės nuomos mokestį, pervedant jį į Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus, vykdančio nuomos mokesčio už valstybinę žemę administravimo funkcijÄ , sÄ skaitÄ . Nuomos sutartis sudaryta remiantis 2007 m. vasario 26 d. įvykusio žemės sklypo nuomos aukciono rezultatais. Atsakovas pažeidė nuomos sutarties 9, 10, 11.1 ir 14 punktuose numatytus įsipareigojimus, kadangi žemės nuomos mokestį už 2007 metus turėjo sumokėti iki 2007 m. lapkričio 15 d., tačiau nustatytu laiku nesumokėjo ir už laikotarpį nuo birželio mėnesio yra skolingas 260 420,50 Lt. Nepaisant raginimų, atsakovas nuomos mokesčio ir toliau nemokėjo. PraÅ¡ymų sumažinti žemės nuomos mokestį ar nuo jo visiÅ¡kai atleisti, ar nustatyti kitokį Å¡io mokesčio sumokėjimo laikotarpį nebuvo gauta.

Atsakovas UAB „ARTAPOLAS“ prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad sutarties 7.2 punkte buvo numatyta, kad atsakovas turi pradėti statybas per 12 mėnesių nuo nuomos sutarties sudarymo ir jas vykdyti remiantis detaliuoju planu. Atsakovas sÄ Å¾iningai vykdė sutarties sÄ lygas, įvykdė visus reikalavimus statybos leidimui gauti ir jį gavo, tačiau ieÅ¡kovas nesudarė sÄ lygų visiems sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti, kadangi neįrengė suprojektuotos gatvės, gatvės tiesimo darbai nepradėti iki Å¡iol. Nesant privažiavimo prie sklypo nėra galimybės pradėti statybos darbų, t. y. pradėti veiklos, kuriai iÅ¡nuomotas sklypas, – pastatyti ir iÅ¡nuomoti komercines patalpas. Atsakovas nebuvo įsipareigojęs įrengti privažiavimus už sklypo ribų. IeÅ¡kovas buvo nurodęs, kad atsakovas gali įsirengti laikinÄ Ä¯važiavimÄ iÅ¡ Tilžės gatvės, tačiau tam reikalingos finansinės lėšos, o pastačius patalpas neaiÅ¡ku, ar bÅ«tų duotas leidimas jas eksploatuoti, kol nenutiesta gatvė. Taip pat mano, kad nuomos mokestis turėtų bÅ«ti sumokėtas praėjus metams po sutarties sudarymo, t. y. iki 2008 m. lapkričio 15 d. Mano, kad atsakovas turi teisę reikalauti sumažinti nuomos mokestį dėl aplinkybių, už kurias jis neatsako (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.487 str.1 d.), nes iÅ¡nuomoto daikto negalėjo panaudoti pagal paskirtį dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių.Â

Kauno apygardos teismas 2009 m. liepos 2 d. galutiniu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė 260 420,50 Lt nesumokėto žemės nuomos mokesčio, o reikalavimÄ dėl delspinigių atmetė. Dėl Å¡ios priežasties teismas atitinkamai pakeitė 2008 m. spalio 10 d. preliminarų sprendimÄ .

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aukciono pagrindu 2007 m. gegužės 4 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria atsakovui 99 metų laikotarpiui buvo iÅ¡nuomotas 1,3724 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sutartyje nustatytas kasmet mokamas 500 000 Lt dydžio metinis žemės nuomos mokestis. Nuomos mokestis už 2007 m., įvertinus atsakovo aukciono metu padarytÄ Ä¯mokÄ , sudaro 260 420,50 Lt. Atsakovas aplinkybės, kad nėra sumokėjęs nuomos mokesčio, neginčijo.

Teismas nuomone, iÅ¡ žemės sklypo detaliojo plano matyti, kad sklypas buvo nuomojamas esant tik suprojektuotoms, o ne nutiestoms gatvėms. Sutartyje nebuvo numatyti jokie ieÅ¡kovės įsipareigojimai nutiesti gatvę prie iÅ¡nuomoto žemės sklypo. Atsakovas, bÅ«damas verslininkas, užsiimantis pastatų statymo ir jų nuomos veikla, dalyvavęs daugelyje aukcionų, neiÅ¡siaiÅ¡kindamas nuomojamo daikto bÅ«klės ir naudojimosi sÄ lygų, nors tam ir buvo visos galimybės, nebuvo pakankamai rÅ«pestingas ir atidus. Dėl Å¡ios priežasties teismas atsakovo argumentÄ , kad paaiÅ¡kėjus, jog gatvė nėra įrengta ir artimiausiu metu nebus įrengta, pablogėjo iÅ¡sinuomoto daikto bÅ«klė ar jo naudojimosi sÄ lygos, atmetė kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ .

Sprendime teismas taip pat nurodė, kad vykdyti statybos darbus iÅ¡sinuomotame sklype atsakovas galėjo įsirengdamas laikinÄ Ä¯važiavimÄ Ä¯ jį, o tai atsakovas turėjo įvertinti dar pasiraÅ¡ydamas sutartį. Ä® gretÄ esantį analogiÅ¡komis sÄ lygomis kitam asmeniui iÅ¡nuomotÄ Å¾emės sklypÄ toks įvažiavimas padarytas yra. IÅ¡sinuomotas žemės sklypas yra prie pat Tilžės gatvės, todėl laikino įvažiavimo įrengimo iÅ¡laidos tikrai negali siekti atsakovo nurodomų 400-500 tÅ«kst. litų. Be to, atsakovas Å¡ių iÅ¡laidų dydžio nepagrindė.

Kaip nepagrįstas buvo atmestas ir atsakovo argumentas, kad žemės sklypas negalėjo būti išnuomotas be privažiavimo į jį. Teismo nuomone, įstatymai tokio draudimo nenumato. Nesant susisiekimo komunikacijų ir esant būtinybei jas nutiesti, šis klausomas sprendžiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta tvarka.

Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas faktiškai iki ieškinio padavimo nekėlė klausimo dėl sutarties nutraukimo ar jos pakeitimo ir mokesčio mokėjimo laikotarpiu nesikreipė dėl nuomos mokesčio sumažinimo ar jo mokėjimo atidėjimo. Dėl nuomos mokesčio ir sutarties pakeitimo atsakovas kreipėsi tik 2008 m. vasario 19 d., o sutartis atsakovo prašymu buvo nutraukta 2008 m. spalio 22 d.

Remdamasis Å¡iais argumentais, teismas konstatavo, kad atsakovas nuomos mokesčio nemoka be pagrindo, todėl ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkino. IeÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti delspinigius teismas atmetė, nes konstatavo, kad dėl jų Å¡alys nebuvo susitarusios, o įstatymas delspinigių ir jų dydžio už uždelsimÄ mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį nenumato.

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „ARTAPOLAS“ prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. galutinį sprendimÄ toje dalyje, kuria buvo tenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti nesumokėtÄ nuomos mokestį. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas pramonės ir sandėliavimo objektų statybai, tačiau dėl ieÅ¡kovo kaltės buvo sudarytos kliÅ«tys naudoti sklypÄ pagal tikslinę paskirtį. BÅ«tent ieÅ¡kovei pagal nuomos sutartį tenka pareiga nutiesti keliÄ prie iÅ¡nuomoto sklypo. Tai patvirtina CK 6.483 straipsnio nuostatos bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analizuojamais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-9/2008, 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis c. b. 3K-3-464/2006). IeÅ¡kovė, iÅ¡nuomodama žemės sklypÄ su trÅ«kumais, kurie sutartyje aptarti nebuvo, pažeidė CK 6.550 straipsnio nuostatas ir dėl to negali reikalauti iÅ¡ atsakovo mokėti nuomos mokestį.

2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas galėjo vykdyti statybas įsirengęs laikinÄ Ä¯važiavimÄ . Tokių galimybių atsakovas objektyviai neturėjo, nes tokie darbai yra susiję su didelėmis laiko ir pinigų sÄ naudomis. IeÅ¡kovė neskyrė lėšų kelio įrengimui, nebendradarbiavo, kad kelio įrengimo laikui bÅ«tų atidėtas nuomos mokesčio mokėjimas. Greta esančio sklypo geografinė padėtis skiriasi nuo atsakovo iÅ¡sinuomoto žemės sklypo, todėl nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad analogiÅ¡komis sÄ lygomis laikinÄ Ä¯važiavimÄ galėjo įsirengti ir atsakovas.

3. Teismas nepagrįstai rėmėsi projektavimo sÄ lygų sÄ vadu, kurio nuostatos numato ir inžinerinių tinklų bei susisiekimo įrengimÄ statinių savininko lėšomis. Å alių santykiai grindžiami nuomos sutartimi, kuri nenumato atsakovo pareigos įrengti įvažiavimÄ Ä¯ nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ .

4. IeÅ¡kovė privalėjo sutartyje nurodyti atsakovo pareigÄ Ä¯rengti privažiavimo prie iÅ¡nuomoto sklypo, o nesant tokios sÄ lygos, negalėjo tikėtis, kad atsakovas įvažiavimas įrengs savo lėšomis, mokės nuomos mokestį bei vykdys kitas sutarties sÄ lygas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Å iaulių miesto savivaldybės administracija prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Atsakovui iÅ¡nuomotas žemės sklypas buvo suformuotas detaliuoju planu ir įregistruotas vieÅ¡ame registre, t. y. atitiko CK 6.546 straipsnio reikalavimus. Visos žemės sklypo naudojimosi sÄ lygos, jo bÅ«klė po nuomos sutarties sudarymo iÅ¡liko tokios pat nepasikeitusios, kaip ir buvo prieÅ¡ nuomos sutarties sudarymÄ . Dėl Å¡ios priežasties atsakovo argumentai dėl iÅ¡sinuomoto sklypo trÅ«kumų yra nepagrįsti.

2. Tai, kad nuomojamas sklypas yra tarp projektuojamų, bet dar nenutiestų gatvių, buvo nurodyta tiek aukciono skelbime, tiek sudarytoje nuomos sutartyje. Vykstant aukcionui ieÅ¡kovas turėjo visas sÄ lygas žemės sklypÄ apžiÅ«rėti, įvertinti ir apsispręsti dėl jo nuomos. Net jei atsakovas aukciono metu ir pasiraÅ¡ydamas sutartį nematė, kad į sklypÄ nėra privažiavimo, tai pradėjęs rengtis statinio projektavimui iÅ¡sinuomotame sklype (2007 metais) ir pastebėjęs, kad privažiavimo nėra, galėjo sutartį pagal CK 6.485 straipsnio antros dalies nuostatas nutraukti, tačiau to nepadarė. Kol ieÅ¡kovė nepradėjo raginti mokėti nuomos mokestį, tol atsakovas jokių pretenzijų dėl žemės sklypo nereiÅ¡kė.

3. IeÅ¡kovė nedarė jokių kliūčių atsakovui naudotis iÅ¡sinuomotu sklypu. PrieÅ¡ingai, atsakovui nurodė, kad pastarasis statybos laikotarpiui gali įsirengti laikinÄ Ä¯važiavimÄ , kreipęsis į kompetentingas institucijas.

4. Sprendime pagrįstai konstatuota, kad atsakovas turėjo galimybę įsirengti laikinÄ Ä¯važiavimÄ . Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad tai bÅ«tų reikalavę didelių lėšų. Gretimame sklype toks įvažiavimas yra įrengtas, o Å¡ių sklypų geografinė padėtis, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, yra tapati.

5. Nuomos sutartyje nė vienai iÅ¡ Å¡alių nebuvo numatyta pareiga nutiesti keliÄ Ä¯ iÅ¡nuomotÄ sklypÄ , todėl atsakovo teiginys, kad Å¡i pareiga ieÅ¡kovei tenka pagal sutartį, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

6. Teisės aktai nenurodo, kad iÅ¡nuomojant arba parduodant žemės sklypÄ privalo bÅ«ti užtikrintas įrengtas privažiavimas į žemės sklypÄ . Patekimas į žemės sklypÄ yra numatytas (suformuotas) parengtame ir patvirtintame detaliajame plane. Jeigu patekimas į žemės sklypÄ nebÅ«tų numatytas detaliajame plane, tada atsakovas galėtų teigti, kad jam buvo iÅ¡nuomotas daiktas su trÅ«kumais.

Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracija atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ apskųstoje dalyje ir nagrinėja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Apeliacinio skundo argumentai susiję su valstybinės žemės nuomotojo pareiga perduoti nuomos sutartį ir žemės sklypo paskirtį atitinkančios bÅ«klės žemės sklypÄ bei nuomininko teisėmis, kai perduotas žemės sklypas yra su trÅ«kumais arba jo naudojimosi sÄ lygos ar bÅ«klė iÅ¡ esmės pablogėja, dėl kurių teisėjų kolegija ir pasisako.

Žemės nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja perduoti už užmokestį nuomininkui sutartyje nurodytÄ Å¾emės sklypÄ laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytÄ paskirtį ir naudojimo sÄ lygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytÄ Å¾emės nuomos mokestį (CK 6.545 straipsnio 1 dalis). Nuomojamas žemės sklypas turi bÅ«ti suformuotas pagal žemėtvarkos projektÄ ar kitÄ detalųjį teritorijų planavimo dokumentÄ ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas vieÅ¡ame registre (CK 6.546 straipsnis). Pagrindinė bet kuriuo nuomotojo pareiga yra perduoti nuomininkui sutarties sÄ lygas bei daikto paskirtį atitinkančios bÅ«klės daiktÄ bei garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį visÄ nuomos terminÄ (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). Jei perduotas daiktas neatitinka sutarties sÄ lygų ir jo paskirties arba dėl aplinkybių, už kurias nuomininkas neatsako, jo naudojimosi sÄ lygos arba bÅ«klė iÅ¡ esmės pablogėja, nuomininkas turi teisę reikalauti atitinkamai sumažinti nuomos mokestį, reikalauti, kad nuomotojas paÅ¡alintų iÅ¡nuomoto daikto trÅ«kumus ar nuomos sutartis bÅ«tų nutraukta prieÅ¡ terminÄ , ir kt. (6.485 straipsnio 2 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis). Tačiau nuomotojas neatsako už tuos iÅ¡nuomoto daikto trÅ«kumus, kuriuos jis aptarė sutarties sudarymo metu arba apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti, arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo (CK 6.485 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad, remiantis 2007 m. vasario 26 d. įvykusio aukciono rezultatais, atsakovui 2007 m. gegužės 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo iÅ¡nuomotas 1,3724 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemė buvo iÅ¡nuomota pramonės ir sandėliavimo objektų statybai. Ä® aptariamÄ Å¾emės sklypÄ nei sudarant nuomos sutartį, nei iki jos nutraukimo nebuvo nutiestas įvažiavimas, todėl, atsakovo teigimu, sklypo nebuvo galima naudoti pagal sutartyje numatytÄ paskirtį. Pareiga nutiesti Å¡alia sklypo eisiančiÄ Sodo gatvę bei įvažiavimÄ Ä¯ jį tenka ieÅ¡kovei, o kol Å¡i pareiga neįvykdyta, tol atsakovui, jo nuomone, neprivaloma mokėti nuomos mokesčio. 2008 m. spalio 22 d. atsakovo praÅ¡ymu nuomos sutartis buvo nutraukta

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovui iÅ¡nuomotas žemės sklypas buvo suformuotas Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2006 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T-24 „Dėl teritorijos tarp Tilžės ir projektuojamų Sodo ir VinkÅ¡nos gatvių Å iauliuose detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Detaliajame plane, be kita ko, suprojektuota ir numatyta nutiesti Sodo gatvė, iÅ¡ kurios bÅ«tų padarytas įvažiavimas į atsakovui iÅ¡nuomotÄ sklypÄ . Atsakovo teiginys, kad žemės sklypas be privažiavimo į jį negalėjo bÅ«ti iÅ¡nuomotas, yra nepagrįstas, nes įstatymai tokio draudimo nenustato. Å iuo atveju teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, kad tik nesant detaliajame plane numatytam patekimui į nuomojamÄ sklypÄ , pastarasis galėtų bÅ«ti laikomas turintis trÅ«kumų. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, žemės sklypas atitiko jam įstatymo keliamus reikalavimus ir galėjo bÅ«ti nuomos objektu (CK 6.546 straipsnis, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Pažymėtina, kad iÅ¡nuomoto žemės sklypo naudojimo sÄ lygos bei jo bÅ«klė nepakito per visÄ nuomos laikotarpį – tai paneigiančių įrodymų byloje nėra.

Atsakovo teiginys, kad jis, sudarydamas nuomos sutartį, nežinojo, jog į iÅ¡sinuomotÄ Å¾emės sklypÄ nėra privažiavimo, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Šį teiginį akivaizdžiai paneigia byloje esantis paties atsakovo 2008 m. vasario 14 d. raÅ¡tas (b. l. 44, I tomas), kuriame nurodoma: „pasiraÅ¡ant žemės nuomos sutartį, mes tikėjomės, kad sutarties

7.2. punkte nurodytos kaip projektuojamos ir detaliajame plane taip pat nurodytos projektuojamos Sodo ir VinkÅ¡nos gatvės bus laiku paruoÅ¡tos eksploatavimui <...>“. Kita vertus, net pripažinus, kad atsakovas nežinojo apie Å¡iÄ aplinkybę, visa su tuo susijusi rizika tenka bÅ«tent jam. Byloje nustatyta, kad atsakovas ne kartÄ yra dalyvavęs aukcionuose (jo teigimu, dvideÅ¡imt kartų); buvo susipažinęs su nuomojamo sklypo detaliuoju planu (b. l. 71, I tomas), kurio net pavadinime nurodoma, kad Sodo ir VinkÅ¡nos gatvės yra projektuojamos; sudaroma nuomos sutartis buvo derinama apie du mėnesius, o atsakovas dėl jos konkrečių sÄ lygų teikė savo pasiÅ«lymus. Be to, atsakovas turėjo visas galimybes tiek prieÅ¡ apsispręsdamas dalyvauti aukcione, tiek ir iki sutarties sudarymo nuvykti ir pats apžiÅ«rėti ketinamÄ nuomoti žemės sklypÄ . Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo nežinojimas apie įvažiavimo į aptariamÄ sklypÄ nebuvimÄ yra sÄ lygotas tik jo paties didelio nerÅ«pestingo ir neatidumo. Atsakovas posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad aptariamÄ aplinkybę sužinojo 2007 m. rugsėjo – spalio mėn. (b. l. 71, I t.), tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, net ir po to nesikreipė į nuomotojÄ ar kitus asmenis su pretenzija dėl iÅ¡sinuomoto daikto trÅ«kumo, reikalavimu sumažinti nuomos mokestį ir pan. ir toliau ketino vykdyti veiklÄ iÅ¡sinuomotame žemės sklype – 2008 m. sausio 10 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ sandėliui jame statyti. Tik po ieÅ¡kovės 2007 m. spalio 4 d. praneÅ¡imo apie valstybinės žemės nuomos mokestį, 2007 m. gruodžio 15 d. priminimo atsakovas 2008 m. vasario 14 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kė pretenzijÄ dėl nenutiestos gatvės.

Nagrinėjamoje nuomos sutartyje projektuojamos Sodo gatvės nutiesimas aptartas nebuvo, tokio įsipareigojimo neprisiėmė nė viena iÅ¡ Å¡alių, nors, minėta, dėl kitų sutarties sÄ lygų vyko derybos. Darytina iÅ¡vada, kad atsakovas įvertino Å¡iÄ aplinkybę, ir tai nesutrukdė jam sudaryti nuomos sutartį bei pradėti planuoti statybos darbus, net ir po to, kai, atsakovo teigimu, jis sužinojo apie įvažiavimo į žemės sklypÄ nebuvimÄ . Atsakovo tikėjimas, kad iki tam tikro laiko gatvė Å¡alia iÅ¡sinuomoto sklypo bus nutiesta, nepagrįstas jokiais susitarimais su prieÅ¡inga Å¡alimi ar kitų asmenų atitinkamais įsipareigojimais, laikytinas verslo rizika, kurios neigiamos pasekmės tenka pačiam atsakovui ir kurios Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo atsisakyti vykdyti savo įsipareigojimus – mokėti nuomos mokestį. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymuose įtvirtinta ieÅ¡kovės bendro pobÅ«džio pareiga tiesti gatves savivaldybės teritorijoje (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas) nebuvo detalizuota nagrinėjamoje nuomos sutartyje, t. y. joje nebuvo įtvirtintas ieÅ¡kovės įsipareigojimas nutiesti suprojektuotÄ Sodo gatvę konkrečiais terminais. Atsakovas, grįsdamas savo teiginius, kad gatvės nutiesimas buvo bÅ«tina sÄ lyga žemės sklypo pagal paskirtį naudojimui ir ieÅ¡kovė, tinkamai vykdydama sutartį, Å¡iÄ gatvę privalėjo nutiesti, remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-9/2008) bei 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-464/2006) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, tačiau Å¡ių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti iÅ¡aiÅ¡kinimai nelaikytini teisės Å¡altiniu sprendžiamame ginče.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje taip pat svarbi aplinkybė, kad Å¡alia iÅ¡sinuomoto žemės sklypo yra Tilžės gatvė, iÅ¡ kurios galima įsirengti laikinÄ Ä¯važiavimÄ . TokiÄ galimybę atsakovui buvo nurodžiusi ir ieÅ¡kovė. Pažymėtina, kad į greta atsakovui iÅ¡nuomoto žemės sklypo esantį kitÄ sklypÄ toks įvažiavimas yra padarytas, kÄ patvirtina ieÅ¡kovės pateikti įrodymai (b. l. 10-11, II t.). Atsakovas, neneigdamas tokios galimybės, nurodė, kad laikino įvažiavimo įrengimas reikalauja didelių iÅ¡laidų – 400 000 – 500 000 Lt, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Dėl Å¡ios priežasties Å¡is teiginys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Taigi aplinkybė, kad atsakovas galėjo naudoti žemės sklypÄ pagal nuomos sutartyje numatytÄ paskirtį – statyti pramonės ir sandėliavimo objektus, įsirengęs laikinÄ Ä¯važiavimÄ , yra nepaneigta.

Apibendrindama aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad iÅ¡nuomotas žemės sklypas atitiko įstatymų reikalavimus ir sutarties nuostatas, jo naudojimo sÄ lygos ir bÅ«klė nepasikeitė visÄ nuomos laikotarpį, atsakovas negalėjo nežinoti, kad įvažiavimo į sklypÄ nėra, ir galėjo įsirengti laikinÄ privažiavimÄ , todėl privalėjo vykdyti sutartį ir mokėti nuomos mokestį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 2 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai:

Konstantinas Gurinas

Vigintas Višinskis

Egidijus Žironas

 Â