2024-03-13 Nr. AB-4318-3-62-3-03485-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-139-525/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03485-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl veiksmų teisėtumo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos veiksmų.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2023 m. gruodžio 27 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų: skunde nenurodytas atsakovas (ABTĮ 24 str. 2 d. 4 p.); pareiškėjas skunde nurodė, kad valstybinė mokesčių inspekcija apkaltino nekaltą žmogų, kuris nieko nepadarė, kita skundo dalis yra neįskaitoma, todėl teismui iš skundo turinio nėra aišku, ne tik ko pareiškėjas reikalauja, bet ir kokios aplinkybės, jo nuomone, patvirtina kokius nors neteisėtus veiksmus ar sprendimus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.); pareiškėjas skunde nėra suformulavęs jokio skundo reikalavimo, iš skundo turinio nėra aišku, ką konkrečiai pareiškėjas ginčija ir kokių pasekmių jis siekia (ABTĮ 24 str. 2 d. 8 p.). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kartu su skundu pateikė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, kuriame pareiškėjas informuojamas, kur jam kreiptis dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo. Iš rašto turinio matyti, kad jis yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjui jokių teisių ir pareigų nesukelia, todėl pareiškėjui teikiant naują skundą pasiūlyta skųsti teismui tik sprendimus, kurių turinys sukelia atitinkamas pasekmes pareiškėjui. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad kadangi iš pareiškėjo skundo turinio teismui nėra aiškus keliamas reikalavimas (dalykas) ir skunde nurodytos aplinkybės (pagrindas), šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas įvertintų galimą žyminio mokesčio sumokėjimo būtinybę.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose 2023 m. gruodžio 21 d. gautas pareiškėjo „Prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio“, kuriame pareiškėjas nurodė, jog nepateisina mokesčių inspekcijos tvarkos, nori, kad negerai pasielgę su juo, už nekaltai apkaltintą žmogų, grąžintų 98 tūkstančius eurų ir turi būti baudžiami.

II. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 9 d. nutartimi nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir kartu su patikslintu skundu grąžinti pareiškėjui.

Teismas, įvertinęs skundo turinį ir dokumentą, gautą šalinant skundo trūkumus, priėjo prie išvados, jog pareiškėjas neištaisė visų skundo trūkumų, nes visiškai nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo reikalavimą „grąžinti 98 tūkstančius eurų“, o, be to, skunde jis nurodė 89 tūkstančių eurų sumą. Teismas akcentavo, kad pagal ABTĮ 23, 24 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui, todėl pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, pagal kurias teismas turi nagrinėti bylą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, nesuformulavo jokio skundo pagrindo, o dalyką suformulavo neaiškiai, todėl teismas negali apibrėžti nagrinėjamo skundo ribų, t. y. pareiškėjas pateikė skundą ir patikslintą skundą, kurio pagrindas iš viso neaiškus, o dalykas iš esmės skiriasi, todėl teismui nėra aišku, kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, siekia ir kokiu pagrindu. Pareiškėjas padrikai ir abstrakčiai nurodė, kad apkaltintas nekaltas žmogus, tačiau visiškai nesuformuluoja jokių aiškių argumentų ir nenurodo konkrečių aplinkybių nei kas, nei ką nepagrįstai apkaltino, nei dėl ko apkaltino, nei kodėl kažkas turėtų grąžinti pareiškėjui kažkokią pinigų sumą.

Teismas dar kartą pažymėjo, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjas privalo pagrįsti, jog ginčas yra kilęs iš viešojo administravimo. Tuo metu pareiškėjas kartu su skundu pateikė tik vieną dokumentą – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, kuriame pareiškėjas informuojamas, kur jam kreiptis dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo, kuris yra susijęs su Administracinių nusižengimų kodekso reguliuojamais teisiniais santykiais, todėl visus klausimus dėl šio kodekso taikymo nagrinėja ne administracinis teismas, o bendrosios kompetencijos teismas. Teismui nėra aišku net iš kokių teisinių santykių pareiškėjas kildina savo reikalavimus.

Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas iš esmės neištaisė teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų, o iš skundo ir jo patikslinimo neaišku, nei kuo grindžiamas reikalavimas, nei iš kokių teisinių santykių jis kyla, nei koks jis tiksliai yra, t. y. visiškai neaiški ginčo kilmė, esmė ir skundo nagrinėjimo ribos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas ir patikslintas skundas laikyti nepaduotais ir grąžinti pareiškėjui. Pareiškėjui išaiškinta, jog šia nutartimi iš jo neatimama teisė kreiptis į teismą nauju, ABTĮ reikalavimus atitinkančiu, skundu, kuriame būtų tinkamai išdėstyti reikalavimai ir juos pagrindžiančios aplinkybės bei įrodymai. Teismas atkreipė dėmesį, kad dėl teisinės pagalbos teikimo siekiant pateikti skundą, kuris atitiktų ABTĮ numatytus reikalavimus, pareiškėjas gali kreiptis į advokatą arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo iš esmės panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad už netinkamą elgesį valstybinė mokesčių inspekcija turi atlyginti žalą, grąžinti 98 tūkstančius eurų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu per teismo nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų, pagrįstumas ir teisėtumas.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-256-552/2022).

Sprendžiant dėl teismo nutarties skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas, 2023 m. gruodžio 13 d. nutartyje konstatavęs, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 24, 25, 35 straipsnių reikalavimų, kurie trukdo pradėti administracinės bylos teiseną, nustatė tokias tikslintinas skundo aplinkybes: skunde nenurodytas atsakovas; iš pareiškėjo skundo turinio nėra aišku, ne tik ko pareiškėjas reikalauja, bet ir kokios aplinkybės, jo nuomone, patvirtina kokius nors neteisėtus veiksmus ar sprendimus; pareiškėjas skunde nėra suformulavęs jokio skundo reikalavimo, nėra aišku, ką konkrečiai pareiškėjas ginčija ir kokių pasekmių jis siekia; pareiškėjas kartu su skundu pateikė informacinio pobūdžio Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštą, kuriame pareiškėjas informuojamas, kur jam kreiptis dėl jam paskirtos administracinės nuobaudos panaikinimo, todėl pareiškėjui teikiant naują skundą pasiūlyta skųsti teismui tik sprendimus, kurių turinys sukelia atitinkamas pasekmes pareiškėjui; kadangi iš pareiškėjo skundo turinio teismui nėra aiškus skundo dalykas ir pagrindas, šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas turėtų įvertinti galimą žyminio mokesčio sumokėjimo būtinybę.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo ir dokumento „Prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio“, kuris gautas šalinant skundo trūkumus, turinį, skundžiama nutartimi priėjo prie išvados, kad pareiškėjas neištaisė visų skundo trūkumų.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo nurodyti skundo trūkumai buvo esminiai ir trukdė pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas suteikti pareiškėjui galimybę pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą, 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatė skundo trūkumus ir terminą trūkumams pašalinti.

Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje 2024 m. sausio 9 d. nutartyje pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, kad 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatyti skundo trūkumai nebuvo pašalinti: pareiškėjas nesuformulavo jokio skundo pagrindo, o dalyką suformulavo neaiškiai; pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad apkaltintas nekaltas žmogus, tačiau visiškai nesuformulavo jokių aiškių argumentų ir nenurodė konkrečių aplinkybių nei kas, nei ką nepagrįstai apkaltino, nei dėl ko apkaltino, nei kodėl kažkas turėtų grąžinti pareiškėjui kažkokią pinigų sumą; iš skundo ir jo patikslinimo neaišku, nei kuo grindžiamas reikalavimas, nei iš kokių teisinių santykių jis kyla, t. y. visiškai neaiški ginčo esmė ir skundo nagrinėjimo ribos.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pažymėtina, kad teismo nutartis skundą laikyti nepaduotu nekliudo vėl kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ nustatytus reikalavimus, dėl ginčo viešojo administravimo srityje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar pakeisti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė