0a8401ac-ed22-4536-a785-d4d4eabf6d0c · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja TPranešėjas Stasys Lemežis Teisėjas Kęstutis LukoÅ¡iÅ«nas Baudžiamoji byla Nr. 1A-951-209-2011 Teisminio proceso numeris: nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2011 m. spalio 14 d. Vilnius              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Stasio Lemežio, teisėjų Vladislavo Lenčiko, Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Žavintai Butnoriutei,dalyvaujant prokurorei Larisai Fedotovai,gynėjui advokatui Rimgaudui Černiui, teismo posėdyje, apeliacine tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios D.

K. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. 10 (deÅ¡imt) MGL dydžio (1300 vieno tÅ«kstančio trijų Å¡imtų litų) bauda, atleista suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. ir baudžiamoji byla Å¡ioje dalyje nutraukta. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: D. K. nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2005-12-13 iki 2005-12-31, dirbdama (duomenys neskelbtini) notaro biuro notare, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 įstatymo Nr. IX - 574 redakcijos) 21 str., bÅ«dama atsakinga už apskaitos organizavimÄ ir apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ , apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti asmens - (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D.

K. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, o bÅ«tent: pažeisdama buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX - 574) 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu, 2005-12-13 iÅ¡mokėdama biuro darbuotojoms A.

K. - 6 459 Lt., D. S. - 6 459 Lt., tyčia, siekdama iÅ¡vengti mokėtinų į valstybės biudžetÄ mokesčių, nesurašė kasos iÅ¡laidų orderių ar kitų Å¡ias Å«kines operacijas pagrindžiančių LR teisės aktais nustatytų apskaitos dokumentų ir neįregistravo Å¡ių Å«kinių operacijų (duomenys neskelbtini) biuro buhalterinėje apskaitoje, t.y. D. K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. D. K. atleista suėjus baudžiamosios atsakomybės senačiai už tai, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-02-15, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, dirbdama (duomenys neskelbtini) notaro biuro notare, siekdama iÅ¡vengti 4263 Lt. gyventojų pajamų mokesčio ir 4390 Lt. valstybinio socialinio draudimo įmokų, į (duomenys neskelbtini) notaro biuro metinę A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuotų ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijÄ už 2005 metus ir “Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitÄ â€œ už 2005 metų IV ketvirtį įrašė žinomai neteisingus duomenis apie (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D.

K. turto naudojimÄ ir atitinkamai deklaracijÄ 2006-02-15 pateikė Alytaus apskrities VMI Varėnos skyriui, o ataskaitÄ iki 2006-01-15, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pateikė VSDFV Varėnos skyriui, o bÅ«tent: Metinėje A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje už 2005 metus 16 eilutėje “IÅ¡mokėtų apmokestinamųjų (neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio) ir neapmokestinamųjų iÅ¡mokų suma “, įrašė 12 300 Lt., nors turėjo įraÅ¡yti 32 484,38 Lt., tokiu bÅ«du nuo neįraÅ¡ytos realiai iÅ¡mokėtos 20 184,38 Lt. sumos nepaskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo 4263 Lt. gyventojų pajamų mokesčio;

“Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinėje ataskaitoje“ 1 lentelėje, eilutėje “Darbo apmokėjimo suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo ir draudimo įmokos 6 skiltyje “IV Ketvirtis“ įrašė 3 300 Lt., nors turėjo įraÅ¡yti 23 484 Lt. ir eilutėje “Darbo apmokėjimo suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo ir draudimo įmokos 7 skiltyje “IÅ¡ viso nuo metų pradžios“ įrašė 12 300 Lt., nors turėjo įraÅ¡yti 32 484 Lt., tokiu bÅ«du nuo neįraÅ¡ytos realiai iÅ¡mokėtos 20 184 Lt. sumos nepaskaičiavo, nedeklaravo ir į valstybės biudžetÄ nesumokėjo 4390 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, t.y. tokiais veiksmais D.

K. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. Nuteistoji D. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-06-28 nuosprendį ir dalyje dėl kaltinimo pagal BK 222 str. 1 d. jÄ iÅ¡teisinti ir nurodo, kad nusikaltimo nepadarė, pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo įstatymo pažeidimus, kas sÄ lygojo neteisingas iÅ¡vadas ir neteisingus sprendimus. Baudžiamoji atsakomybė taikytina tik tada, kai yra visi įstatyme numatyti nusikalstamos veikos požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 55 23 p.).

Skunde aiÅ¡kinama apgaulingas apskaitos vedimo sÄ voka ir BK 222 str. 1 d., BK 223 str. taikymo specifika, atkartojama kÄ nustatė pirmosios instancijos teismas. Pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-02-03 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-66/2011 nurodė, kad nors ji pinigus A. K. ir D. S. iÅ¡mokėjo kaip dovanÄ ne iÅ¡ individualios (notarės) veiklos, tačiau vertinant visas aplinkybes sistemiÅ¡kai, pagal jos apskaitoje užfiksuotus duomenis, taikant Mokesčių administravimo įstatymo 69 str., iÅ¡mokėti pinigai (Å¡i Å«kinė operacija pagal turinį) labiau atitinka darbo santykius, todėl jie turi bÅ«ti laikomi pinigus gavusių A.

K. ir D. S. pajamomis iš darbo santykių, nepriklausomai nuo to, kad pinigai išmokėti iš jos asmeninių lėšų, nesusijusių su individualia veikla. Taigi, iš esmės, skiriasi faktinės aplinkybės nuo teismo nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-12 nutartimi išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 2K-205/2011 ir dėl to joje priimtas sprendimas negali būti laikomas precedentu jos byloje.Jeigu ji pinigus išmokėjo ne iš individualios veiklos lėšų, tai jai nebuvo pareigos tokio išmokėjimo įforminti oficialiu apskaitos dokumentu.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad kasos išlaidų orderis būtinas, paremta netinkamu teisės aktų aiškinimu ir taikymu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (redakcija, galiojusi 2005 m. pabaigoje) 28 p. nurodoma, kad notarų biurai nevykdo šių taisyklių 12, 13, 16-18 ir 22-27 p. (t.y. neveda kasos knygos, neišrašo kasos pajamų ar kasos išlaidų orderių), o kasos operacijas įrašo į apskaitos registrus.

Toks reglamentavimas nustatytas dėl to, kad notarams (kaip advokatams ir kitiems individualiÄ veiklÄ vykdantiems subjektams) nėra bÅ«tina visuotina turto, įsipareigojimų apskaita. Jie apskaitÄ veda tiek, kad bÅ«tų galima tinkamai įvertinti jų veiklos mastÄ ir apskaičiuoti mokesčius valstybei (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-09-25 įsakymas Nr. 303 „Dėl nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių iÅ¡laidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“).

Apskaitos registrų formÄ , turinį ir skaičių nusistato pats Å«kio subjektas pagal savo poreikius, t.y. jis jų gali sudaryti minimaliai - gali vesti tik pirminių buhalterinių dokumentų registrÄ (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad jos vedama apskaita bÅ«tų pažeidusi minėtus teisės aktų reikalavimus. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 1 d. 2 p. apskaitos registrai nėra apskaitos dokumentas - jis yra tik Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių suvestinė, atlikta pagal pirminius (apskaitos) dokumentus.

Nei teismo nuosprendyje, nei specialisto išvadoje, kuria teismas remiasi, nėra nurodyti kokie nors aktualaus laikotarpio apskaitos dokumentai, kurių ji būtų nepateikusi, nebūtų apskaičiusi kokios nors ūkinės operacijos. Faktas, kad ūkinė operacija buvo apskaityta kitaip, negu nuspręsta galutiniu sprendimu mokestinių ginčų metu, nėra pagrindas teigti, kad yra automatiškai pagrindas baudžiamajai atsakomybei. Mokesčių administravimo įstatymas, numatydamas mokestinių ginčų procedūras, savaime pripažįsta ginčytinas situacijas ir tam tikros nuomonės turėjimas dėl mokesčių įstatymų taikymo, net jeigu ir vėliau ji nepripažįstama teisinga, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Mokesčių administravimo įstatymo 80 str. būtent ir numato galimybę tikslinti deklaravimo duomenis (jei tam yra reikalas) pagal naujai paaiškėjusias ar pasikeitusias apskaitos aplinkybes.

Visos jos veiklos aplinkybės, įsipareigojimai, įsigytas, perleistas turtas gali bÅ«ti nustatyti (suskaičiuoti) ir dėl to specialistas neturėjo jokių pastabų. Specialistas į klausimÄ apie galimybę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti jos veiklÄ , turtÄ , nuosavÄ kapitalÄ ar įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ , atsakė formaliai, nesigilinęs į nustatytas faktines aplinkybes, teisme negalėjo paaiÅ¡kinti, kokiÄ Ä¯takÄ iÅ¡keltas klausimas turi jo nurodytų duomenų apskaičiavimui ir kaip jie skirtųsi, jei pinigai iÅ¡mokėti iÅ¡ individualios veiklos ir iÅ¡ jos kitų lėšų.

Nurodė, kad nemato jos veiksmuose jokios apgaulingos apskaitos vedimo – klausimas iškilo dėl mokestinių įstatymų teisės normų taikymo ir tos pajamos buvo ne jos, o trečiųjų asmenų. Tokia specialisto išvada negali būti net pagrindas vertinti jos veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes šie duomenys net nebuvo specialisto tyrimo dalykas, pasekmės negalėjimas visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nėra nurodytos ir ginčijamame nuosprendyje.

Jos, kaip fizinio asmens, vykdančio individualiÄ veiklÄ , turtas nėra atskirtas, t.y. ir iÅ¡ individualios veiklos gautas pajamas toks asmuo turi teisę naudoti savo nuožiÅ«ra be jokių paaiÅ¡kinimų, iÅ¡skyrus atskirus teisės aktuose numatytus atvejus, kai turto naudojimas turi įtakos apskaičiuojant mokėtinų mokesčių dydį (Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-09-25 įsakymas Nr. 303 „Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių iÅ¡laidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams bei jų apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Tokio reglamentavimo kontekste specialisto iÅ¡vada, kad nėra aiÅ¡ku iÅ¡ kokių lėšų (gautų iÅ¡ individualios veiklos ar kitų pajamų) ji iÅ¡mokėjo dovanotus pinigus, nėra reikÅ¡minga.Baudžiamoji atsakomybė negalėjo bÅ«ti taikoma, nes nėra ir nebuvo nustatyta reikalaujama tyčia. Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo bÅ«tinas ne tiek įstatymų žinojimas, kiek nusikalstamų pasekmių siekimas - vesti apskaitÄ apgaulingai (t.y. nefiksuoti ar panaikinti tam tikrus veiklos duomenis, kad gauti mokesčių sÄ skaita naudos ar nuslėpti reikalaujamÄ apskaityti turtÄ ) ir tokiu bÅ«du siekti ir pasiekti, kad nebÅ«tų galima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Byloje Å¡ios aplinkybės nėra nustatytos. Nuosprendis negali bÅ«ti priimtas vadovaujantis prielaidomis ar spėjimais. Ä®rodinėjimo naÅ¡ta negali bÅ«ti perkelta kaltinamajam, nuosprendyje negali bÅ«ti užuominų apie tai, kad kaltinamasis neįrodė savo nekaltumo (LAT senato nutarimo Nr. 40 3.1.6 p.). Teismo nuosprendis naikintinas ir dėl to, kad ji patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal kaltinimÄ , kuris byloje nebuvo pareikÅ¡tas, nes teismas išėjo už kaltinimo ribų – baudė jÄ už kitų sumų nesumokėjimÄ , pažeidė BPK 255, 256 str.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes. Veika laikoma nusikalstama, kuria pažeidžiami įstatymų reikalavimai ir dėl to ji yra pavojinga (BK 11, 12, 33, 37 str.). Byloje nėra nustatyta, kad jos veiksmai bÅ«tų tiek pavojingi, kad už juos reikėtų taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę, numatančiÄ ir laisvės atėmimÄ . Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iÅ¡ esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti arba ta žala neesminė, yra objektyvios prielaidos iÅ¡vadai, kad tokia veika vertinama kaip nereikÅ¡minga baudžiamojo įstatymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-387/2010) ir tai yra pagrindas kaltinamÄ jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo arba padarytų veiksmų iÅ¡ viso nevertinti kaip nusikaltimo (BK 36, 37 str.).

Pasekmės yra mažareikÅ¡mės, nes jos mokėtų mokesčių ir mokesčių administratoriaus administruojamų mokesčių sumų atžvilgiu sudaro menkas sumas. Tokios sumos jau teisės aktų pripažįstamos nereikÅ¡mingomis apskaitos ir mokesčių mokėjimo prasme (2002-02-11 Finansų ministro įsakymas Nr. 40 dėl skolų beviltiÅ¡kumo bei pastangų susigrÄ Å¾inimo Å¡ias skolas įrodymo ir beviltiÅ¡kų skolų sumų apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 str. 26, 27 p.).

Giminingų nusikaltimo sudėčių kriminalizavimo požymiai taip pat rodo, kad vien dėl veikos pavojingumo laipsnio ji negali bÅ«ti laikoma nusikaltimu. Pavyzdžiui, pagal BK 199 str. numatytÄ kontrabandos nusikaltimo sudėtį (už veiksmus, kuriais siekiama nuslėpti nuo įvairių mokesčių prekes), veika laikoma nusikaltimu tik tada, kai daiktų vertė virÅ¡ija 250 MGL, t.y. virÅ¡ 32 500 Lt (pridėtinės vertės mokestis 21 procentas, gyventojų pajamų mokestis 15 procentų, todėl minimali nesumokėtų mokesčių suma, dėl kurios taikytina baudžiamoji atsakomybė - 11 700 Lt.).

Jos atveju ji yra 8 653 Lt, t.y. iÅ¡ esmės mažesnė.              Gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. Skundas atmestinas Lietuvos Respublikos BK 222 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Buhalterinės apskaitos dokumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-395/2009) reikalingi ne tiek tam, kad iÅ¡kilus bÅ«tinybei bÅ«tų panaudoti kaip įrodymas teisme, tačiau daugeliu atvejų tam, kad teisės subjektai, veikiantys finansų srityje, galėtų vykdyti veiklÄ ir priimti sprendimus. PrieÅ¡ingai nei teismas, kiti teisės subjektai turi ribotas galimybes patikrinti, ar buhalterinės apskaitos dokumentų kopijose nurodomi teisinę reikÅ¡mę turintys faktai yra tikri ir tiksliai atspindi svarbias sprendimui priimti aplinkybes, nes neturi teismui suteiktų galių apklausti asmenis, atlikti specialių žinių reikalaujančius tyrimus ir pan., todėl vykdydami veiklÄ jie yra priversti savo sprendimus grįsti iÅ¡ esmės tik remdamiesi buhalterinės apskaitos dokumentais, visų pirma Å¡ių dokumentų originalais.

IÅ¡nykus galimybei grįsti sprendimus buhalterinės apskaitos dokumentų originalais, žymiai nukenčia finansinės sistemos stabilumas ir funkcionalumas, nes teisės subjektai vykdydami veiklÄ nebetenka galimybės grįsti savo sprendimus patikima informacija, padidėja klaidingo sprendimo tikimybė. Atsižvelgus į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad baudžiamajai atsakomybei yra reikÅ¡mingas ne pats faktas, kad negalima nustatyti teisės subjekto veiklos rezultatų, o tai, kad negalima Å¡io tikslo pasiekti pagal buhalterinės apskaitos dokumentų originalus, kuriuos suraÅ¡yti buvo vedusio buhalterinę apskaitÄ teisės subjekto pareiga.

Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, D. K. nuteista už sekančius veiksmus: ji 2005-12-13 iÅ¡mokėdama biuro darbuotojoms A. K. – 6 459 Lt., D. S. - 6 459 Lt., tyčia, siekdama iÅ¡vengti mokėtinų į valstybės biudžetÄ mokesčių, nesurašė kasos iÅ¡laidų orderių ar kitų Å¡ias Å«kines operacijas pagrindžiančių LR teisės aktais nustatytų apskaitos dokumentų ir neįregistravo Å¡ių Å«kinių operacijų (duomenys neskelbtini) notaro biuro buhalterinėje apskaitoje, dėl ko iÅ¡ dalies negalima nustatyti asmens – (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D.

K. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Skundžiamame nuosprendyje taip pat apibÅ«dinti teisės norminai aktai, kurie buvo pažeisti ir iÅ¡ kurių D. K. kilo pareiga suraÅ¡yti apskaitos dokumentų originalus, - buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX - 574) 12 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, ir 6 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.

Apeliacinio skundo argumentas apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 28 p. (2004-10-31 redakcija), kuriame numatyta, kad „ūkio subjektuose, kuriuose nėra buhalterinės apskaitos tarnybos arba vyriausiojo buhalterio (buhalterio) ir nėra kasininko pareigybės, kiekvienÄ kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderį tik vienoje vietoje pasiraÅ¡o Å¡ių Å«kio subjektų vadovai. Jie nustato atskaitingų asmenų atsiskaitymo tvarkÄ ir terminus.

Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, užsienio Å«kio subjektų atstovybės, advokatų kontoros, notarų biurai nevykdo Å¡ių taisyklių 12, 13, 16–18 ir 22–27 punktų nuostatų, jie kasos operacijas įraÅ¡o į apskaitos registrus“, nepaneigia nuteistosios D. K. kaltės, kadangi iÅ¡ minėtos nuostatos matyti, kad notarai kasos operacijas įraÅ¡o į apskaitos registrus. Å iuo atveju, D. K. iÅ¡mokėjimÄ darbuotojoms A. K. - 6 459 Lt., D. S. – 6 459 Lt. neįrašė į apskaitos registrÄ , taip pat jo neatspindėjo ir kituose buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Pirmosios instancijos 2011-05-02 teismo posėdyje D. K. paaiÅ¡kino, kad kaltės nepripažįsta (t.5, b.l. 13), iÅ¡mokėjo minėtas sumas, mano, kad apskaitė jas teisingai, nes konsultavosi su Alytaus VMI. Å iuos pinigus savo darbuotojoms padovanojo, nes jų atlyginimai buvo nedideli, viena mokėsi, kita prancÅ«zų kalbÄ studijavo. Teisingumo ministerijai yra duodama statistinė ataskaita apie notaro visų gautų lėšų iÅ¡laidas, ji nepagrindžiama dokumentais, tik paraÅ¡oma, koks grynųjų pinigų likutis lieka notarui.

VisÄ laikÄ Å¡iose ataskaitose nurodydavo labdarÄ , Å¡i suma irgi buvo labdara. Tai ne finansinė ataskaita, o tik statistinė, todėl tuos pinigus įtraukė į ataskaitÄ , ji skirta tik ministerijai. Ä®statymo nepažeidė, nes dovanojo pinigus fiziniams asmenims, o pareigybes nurodyti niekas nedraudžia.             Apylinkės teismo 2009-04-10 posėdyje (t.4, b.l. 197, t.5, b.l.

21) D. K. paaiÅ¡kino, kad pinigus padovanojo kaip fizinis asmuo, o ne kaip notarė. Kai patikrino mokesčiai, aplinkybes pakeitė, pakoregavo perskaičiavimÄ , parašė įsakymÄ , prieÅ¡ raÅ¡ant įsakymÄ pasikonsultavo su Alytaus mokesčių inspekcija, teisingumo ministerija, iÅ¡mokėjimų neslėpė. Ataskaitas duodavo Teisingumo ministerijai. Pinigai buvo įteikti biure, po darbo valandų. A. K. ir D. S. jai padėdavo, jos norėjo pereiti į kitÄ darbÄ . Dovanojo kaip draugėms, kaip fizinis asmuo. Su specialisto iÅ¡vada nesutinka kategoriÅ¡kai. Ikiteisminio tyrimo, 2007-04-13 įtariamosios apklausos metu, D. K. (t.4, b.l.

13) visiškai atsisakė duoti parodymus įtariamojo apklausų metu vykstant ikiteisminiam tyrimui. Iš minėtų pačios nuteistosios D. K. parodymų matyti, kad ji pinigus A. K. ir D. S. padovanojo kaip darbuotojoms, nes net pirmosios instancijos teismo posėdyje ji paaiškino, kad padovanojo darbuotojoms (o ne draugėms, studentėms, socialiai remtiniems asmenims). Iš jos parodymų taip pat matyti, kad D. K. pati suprato, kad Teisingumo ministerijai yra duodama statistinė ataskaita apie notaro visų gautų lėšų išlaidas, kuri yra ne finansinė ataskaita, t.y. suprato, kad tai ne kasos išlaidų orderis ar įregistravimas ūkinių operacijų (duomenys neskelbtini) notaro biuro buhalterinėje apskaitoje.

Įsakymo parašymas taip pat nelaikytinas ūkinių operacijų registravimu buhalterinėje apskaitoje. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) biuro notarės D. K. 2005-05-23 įsakymo Nr. 5, šiame įsakyme nurodytos D. K. pareigos - (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė, A. K. ir D. S. pareigos – notarės padėjėjos, jame taip pat nurodyta, kad notarės padėjėjoms A. K. ir D. S. padovanojama po 6 459 Lt. Iš notarinių veiksmų ir notaro pajamų už atliktus notarinius veiksmus, parengtus sandorių projektus, konsultacijas ir technines paslaugas ataskaitos (ataskaitiniai 2005 m.) (t.3, b.l. 93-94), matyti, kad notarų samdomų darbuotojų atlyginimas (su mokesčiais) deklaruotas 29400 Lt., t.y.

įskaitant padovanotas lėšas. Minėta aplinkybė parodo, kad D. K. padovanotus pinigus vertino ir suvokė kaip susietai su darbo santykiais iÅ¡mokėtas lėšas. Pažymėtina, kad minėto dovanojimo neįtraukimas į buhalterinės apskaitos registrus, įvertinus visas nutartyje aptariamas aplinkybes, logiÅ¡kai galėjo turėti tik vienÄ tikslÄ - siekį iÅ¡vengti mokėtinų į valstybės biudžetÄ mokesčių (valstybinio socialinio draudimo įmokų, gyventojų pajamų mokesčio, mokamo esant su darbo teisiniais santykiais susietomis pajamoms).

Šiuo atveju turto naudojimas turėjo įtakos apskaičiuojant mokėtinų mokesčių dydį.Kaip matyti jau iš 2007-03-09 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus Reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Alytaus apskrities poskyrio specialisto išvados Nr. 5-6/10 (t.3, b.l. 53-61), (duomenys neskelbtini) notaro biure 2005-12-23 buvo išmokėta 12 918 Lt biuro darbuotojoms A. K. ir D. S., bet šios ūkinės operacijos nebuvo pagrįstos LR teises aktais nustatytais apskaitos dokumentais, kasos išlaidų orderiais ir nebuvo įregistruotos (duomenys neskelbtini) notaro biuro buhalterinėje apskaitoje.

Tuo buvo pažeista LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai suraÅ¡omi Å«kinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus ir 6 straipsnio 2 dalis, kurioje nurodyta, kad į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu.

Dėl Å¡ių pažeidimų nebuvo galima nustatyti iÅ¡ kokių lėšų (duomenys neskelbtini) notaro biure 2005-12-23 buvo iÅ¡mokėta 12 918 Lt biuro darbuotojoms A. K. ir D. S.. Tai yra, pagal tvarkomÄ buhalterinę apskaitÄ nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D. K. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros. Pirmosios instancijos 2011-05-02 teismo posėdyje specialistas Donatas Marcinkevičius paaiÅ¡kino (t.5, b.l. 14), kad iÅ¡vadÄ palaiko, rėmėsi jam pateiktais dokumentais, įstatymais.

D. K. apskaitos dokumentuose nerado dokumentų, pagal kuriuos iÅ¡mokėtos dovanos. Turi bÅ«ti žiniaraÅ¡tis arba kasos iÅ¡laidų orderis, suvestinė, kad iÅ¡mokėta dovana. Darbdavys gali dovanoti, bet mokesčiai ir įmokos už dovanas turi bÅ«ti sumokėti. Visos darbdavio iÅ¡mokos, iÅ¡mokėtos darbuotojams, priklauso A klasės pajamoms, todėl turi bÅ«ti sumokėti mokesčiai. Teisingumo ministerijai pateiktoje ataskaitoje įraÅ¡yta suma atitinka biure iÅ¡mokėtų atlyginimų ir dovanų sumÄ padėjėjams.

Ataskaita yra notarės, todėl turi bÅ«ti nurodytos biuro lėšos, o ne asmeninės. Apylinkės teismo 2009-04-10 posėdyje specialistas Donatas Marcinkevičius paaiÅ¡kino, kad (t.4, b.l. 195-197, t.5, b.l. 21), esmė ta, kad pinigų dovanojimas nebuvo įformintas apskaitos dokumentuose, kurie numatyti LR įstatymuose. Jo nuomone, nuslėpti nebuvo bandyta, tik neįforminta. Notarė turėjo suraÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderius ir tas operacijas kur nors įraÅ¡yti – sÄ siuvinyje, o bÅ«tent – tokia suma, tokiÄ dienÄ , padovanota D.

S., A. K.. Pagal gyventojų pajamų mokesčio įstatymÄ , darbdavys negali dovanos teikti pinigais. Atliekant skaičiavimus, neaiÅ¡kumų nekilo, aiÅ¡ku buvo viskas. Lietuvos Vyriausybės patvirtintose kasos darbo organizavimo operacijų vykdymo taisyklėse paraÅ¡yta, kad tos taisyklės reglamentuotos ir notarams. Pagal tas taisykles notarai iÅ¡mokėdami kam nors pinigus, turi raÅ¡yti kasos iÅ¡laidų orderį. Å iuo atveju, iÅ¡mokant Å¡itas dovanas, D. S. ir A. K. nebuvo iÅ¡raÅ¡ytas kasos iÅ¡laidų orderis.

Notarė turi registruoti visas savo iÅ¡laidas. Pajamas - notaro pajamų registre. Jeigu bÅ«tų suraÅ¡ytas kasos pajamų orderis, galima bÅ«tų nustatyti veiklÄ , kai nėra orderio, veiklos nustatyti negali. Nežino ar iÅ¡ notarinės veiklos pinigų dovanojo. Notarė turi suregistruoti savo Å«kines operacijas – suraÅ¡yti iÅ¡laidas, o pajamų neturi suregistruoti, nes jos suregistruojamos notarų knygoje. Daro iÅ¡vadÄ , kad notarė dovanojo iÅ¡ individualios veiklos todėl, kad yra suraÅ¡ytas dokumentas – notarė dovanoja notarės padėjėjai.

Jis negali nustatyti ar iš notarės uždirbtų pinigų buvo sumokėti šitie pinigai, ar iš kokių nors kitų lėšų, kurias turėjo notarė, todėl taip ir parašė, kad nustatyti negalima. Kaip matyti iš Alytaus apskrities VMI 2006-12-29 patikrinimo akto Nr. 68-06-10-71 (t.2, b.l. 2-4), patikrinimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad darbuotojų atlyginimas su mokesčiais sudarė 16482 Lt (12300 Lt (metinė darbo užmokesčio suma) + 4182 Lt (metinė priskaičiuota valstybinio socialinio draudimo įmokų suma).

Tačiau notarė D. K. Lietuvos Teisingumo ministerijai pateikė Notarinių veiksmų ir notaro pajamų už atliktus notarinius veiksmus, parengtus sandorių projektus, konsultacijas ir technines paslaugas ataskaitÄ už 2005 metus. Ataskaitos 2 lentelės 2.6. eilutėje notaro samdomų darbuotojų atlyginimas (su mokesčiais) nurodyta, kad notarės D. K. iÅ¡laidos darbuotojų atlyginimams su mokesčiais sudarė 29400 Lt (13 priedas). Todėl notarės D. K. buvo papraÅ¡yta paaiÅ¡kinti minėtus neatitikimus.

Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, redakcijos, aktualios nuo 2004-10-27 iki 2007-12-28), 1 p. nustatyta, kad Å¡ios taisyklės reglamentuoja notarų biurų kasos darbo organizavimo, kasos operacijų atlikimo ir įforminimo tvarkÄ . Minėtų taisyklių 28 p. numatyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, užsienio Å«kio subjektų atstovybės, advokatų kontoros, notarų biurai, antstolio (antstolių) kontoros nevykdo Å¡ių taisyklių 12, 13, 16–18 ir 22–27 punktų nuostatų, jie kasos operacijas įraÅ¡o į apskaitos registrus.

Šiuo atveju apie tai, kad 2005-12-13 buvo išmokėdama biuro darbuotojoms A. K. - 6 459 Lt., D. S. - 6 459 Lt., kaip nustatė ir parodė specialistas Donatas Marcinkevičius, pinigų dovanojimas nebuvo įformintas apskaitos dokumentuose, t.y. ir įrašytos į apskaitos registrus, kas ir pagal apeliaciniame skunde nurodomų taisyklių 28 p. buvo privaloma. Minėto specialisto išvadoje ir paaiškinimuose taip pat buvo konstatuota, kad dėl pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės D.

K. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros, o, atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , tai kolegijai abejonių nekelia. Specialisto iÅ¡vada tinkama. Gynyba neprašė jos tikslinti. Pirmos instancijos teismo posėdyje specialistas buvo kviečiamas, apklausiamas.Minėtas iÅ¡vadas iÅ¡ dalies patvirtintos ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-03 nutartyje (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. A442-66/2011, l.

74) konstatuota aplinkybė, kad „pareiÅ¡kėja sprendimus dėl pinigų iÅ¡mokėjimo darbuotojoms priėmė kaip darbdavys. Tai patvirtina 2005 m. sausio 1 d. nutarimas dovanoti notarų biuro darbuotojoms iÅ¡ likutinio notarės pelno ne didesnę kaip 8000 Lt pinigų sumÄ (Mokestinių ginčų komisijos bylos l. 134) bei 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr. 3 dėl pinigų padovanojimo notarų biuro darbuotojoms (Mokestinių ginčų komisijos bylos 1. 135). Be to, Å¡iuos pinigus pareiÅ¡kėja įtraukė į Notarinių veiksmų ir notaro pajamų už atliktus notarinius veiksmus, parengtus sandorių projektus, konsultacijas ir technines paslaugas ataskaitÄ už 2005 metus (Mokestinių ginčų komisijos bylos 1. 132-133).

Å ie įrodymai patvirtina, kad pareiÅ¡kėja, iÅ¡mokėdama savo darbuotojams minėtas pinigų sumas, veikė darbo teisinių santykių ir notaro veiklos sferoje. Be to, kaip matyti iÅ¡ minėto 2005 m. sausio 1 d. nutarimo, pinigai darbuotojoms skirti siekiant užtikrinti notaro biuro darbuotojų žinių tobulinimÄ ir kvalifikacijos kėlimÄ , t. y. tam, kad bÅ«tų užtikrintas tinkamas darbo funkcijų atlikimas. Nors pareiÅ¡kėja notaro biuro darbuotojoms iÅ¡mokėtus pinigus įformino kaip dovanÄ , tačiau, atsižvelgiant į paminėtus įrodymus, faktiÅ¡kai Å¡ios pinigų sumos priskirtinos pajamoms, susijusioms su darbo santykiais.

Pinigų iÅ¡mokėjimo fakto pareiÅ¡kėja neginčija. Tai, kad Å¡i operacija nebuvo pagrįsta apskaitos dokumentais, neturi reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl notaro biuro darbuotojoms iÅ¡mokėtų pinigų priskyrimo A klasės pajamoms.“ Kaltinimas nėra iÅ¡plėstas, atvirkščiai, sumos sumažėjusios, o faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės nesiskiria, todėl BPK 255 str. 2 d. nuostatų ir teisės į gynybÄ pirmosios instancijos teismas nepažeidė.             Nuosprendis nebuvo priimtas vadovaujantis prielaidomis ar spėjimais, jis buvo pagrįstas liudytojų parodymais, pačios nuteistosios D.

K. paaiÅ¡kinimas, specialisto iÅ¡vada, byloje esančiais dokumentais. Pagal BK 37 straipsnį asmuo padaręs nusikaltimÄ gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra nustatoma, kad kaltininko veikimas ar neveikimas formaliai, kad ir turi baudžiamojo įstatymo numatytos veikos požymių, tačiau dėl kai kurių jų konkretaus turinio veikla yra nepavojinga ir dėl to tokia veikla nėra nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-313/2009).

Byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurioms esant D. K. veika būtų nepavojinga. Jos veiksmais padaryta žala įstatymo saugomiems visuomenės ir valstybės interesams, valstybės finansų sistemai, pažeisti svarbūs baudžiamojo įstatymo saugomi visuomenės ir valstybės interesai, dovanota ir neatvaizduota buhalterinėje apskaitoje suma ženkli, ko pasėkoje galėjo būti nenustatyta mokėtina valstybės biudžetui ženkli mokesčių suma. Net apeliaciniame skunde nurodoma ženkli suma - 8 653 Lt, kas nusikalstamos veikos padarymo metu viršijo 69 MGL dydį.

Aplinkybė, kad nusikaltimu nepadaryta valstybei žala, kadangi mokestiniai pažeidimai iÅ¡taisyti, nepriskiriama prie tų aplinkybių, kurios veikÄ , Å¡iuo atveju, darytų nepavojinga.Esant tokioms aplinkybėms, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir D. K. iÅ¡teisinti pagal BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė: nuteistosios D. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                              Stasys Lemežis Teisėjai                                                                                                        Vladislavas Lenčikas Daiva Kazlauskienė