2016-01-13 Nr. AB-1010-3-62-3-02078-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-59-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02078-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2–3).

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2015 m. lapkričio 18 d. skundo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsniuose keliamų reikalavimų (b. l. 5–6).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi (b. l. 8) nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui A. P..

Teismas nurodė, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas nepateikė teismui naujo skundo, taip pat nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, todėl laikė, kad pareiškėjas nepašalino 2015 m. lapkričio 4 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Dėl nurodytų aplinkybių tolimesnis teismo procesas negalimas, todėl skundas grąžintinas pareiškėjui A. P..

III. Pareiškėjas A. P. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 10), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą bei priimti sprendimą.

Nurodo, kad Lietuvos apygardų administraciniuose teismuose yra išnagrinėti identiški skundai ir yra priimti sprendimai. Teismai trūkumų nenustato analogiškuose skunduose. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-1061/2014.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, kuriais būtų grindžiamas skundas. Jei skunde nebūtų pateikta pakankamai įrodymų, teismas tokį skundą galėtų laikyti nepagrįstu ir atmesti, tačiau skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina pareiškėjo įrodymų pagrįstumo ir negali atsisakyti jį priimti remiantis vien tuo, kad skundas nepagrįstas įrodymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo A. P. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Tačiau suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų. Kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.). Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti. Todėl nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą, kuriuo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatė terminą iki 2015 m. lapkričio 18 d. šio pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti, kurioje pasiūlė: tikslinti skundo pagrindą, t. y. nurodyti tikslias aplinkybes su jas patvirtinančiais įrodymais, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie konkrečius neteisėtus Marijampolės pataisos namų veiksmus (neveikimą) pareiškėjo atžvilgiu (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p., 8 p.); pateikti turimus įrodymus neturtinės žalos pasireiškimo aplinkybėms pagrįsti bei nurodyti konkrečias teisės aktų nuostatas, kurių atsakovas galimai nevykdė ar netinkamai vykdė ir tuo galimai pažeidė pareiškėjo teises ar teisėtus interesus (ABTĮ 23 str. 2 d. 7 p.; 24 str. 1 d.); prie skundo pridėti kreipimusis į Marijampolės pataisos namų administraciją (skunde nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai) ir gautus atsakymus (jei tokie buvo gauti); pateikti prašymą kuriuo kreipėsi į instituciją dėl įrodymų pateikimo bei institucijos atsisakymą teikti prašomus dokumentus (ABTĮ 24 str. 1 d.). Pareiškėjui nepateikus patikslinto skundo, teismas laikė, kad pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino, todėl nutarė skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui A. P..

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartyje iš esmės pagrįstai sprendė, kad skundas neatitinka esminių šiam dokumentui keliamų reikalavimų, ir pasinaudojo skundo trūkumų šalinimo institutu: skunde dalis neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, su kuriais siejamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, įvardinti itin apibendrintai: pavyzdžiui, nurodoma, kad praktiškai visi pataisos namų pareigūnai turi sadistinių polinkių, minima vieno iš pareigūnų pavardė, tačiau nėra įvardijama, kokias neteisėtas veikas, su kuriomis pareiškėjas sieja jam padarytos neturtinės žalos atsiradimą, jie atliko. Kadangi prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra itin didelė, galima manyti, kad būtent su tokiais neteisėtais veiksmais (tyčiojimasis, žeminimas, asmeninių daiktų gadinimas ir pan.) pareiškėjas ir sieja didesnės dalies prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą, atitinkamai – teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė pašalinti šios skundo dalies trūkumus, o to pareiškėjui nustatytu terminu nepadarius – laikė skundą nepaduotu, kas, beje, iš esmės padaryta pareiškėjo interesais, kadangi ši nutartis nėra kliūtis pareiškėjui iš naujo bendra tvarka kreiptis dėl žalos atlyginimo.

Nors kiti nutartyje nurodyti skundo pagrindo netikslumai savaime ir nebūtų kliūtis priimti jį nagrinėti, jie, atsižvelgiant į žemiau aptariamus įrodinėjimo ypatumus tokio pobūdžio bylose, nurodyti pagrįstai bei tai vėlgi padaryta pareiškėjo interesais.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į įrodinėjimo ypatumus viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, kurie ne kartą akcentuoti tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013 ir kt). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).

Atsižvelgiant tai, aplinkybė, kad tokio pobūdžio bylose pareiškėjas, nurodęs reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, savaime neturėtų būti vertinama kaip skundo trūkumas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimas savo pobūdžiu visuomet siejasi su poreikiu kompensuoti materialiai sunkiai įkainojamomis vertybėms padarytą žalą, todėl ir konkrečius įrodymus, bylojančius apie tai, kokiu būdu ir kaip minėta žala pasireiškė, kartais pateikti gali būti objektyviai neįmanoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ turinio reikalavimų, o jų nepašalinus – laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. P. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan