2024-08-22 Nr. CB-5457-2-52-3-00035-2023-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3072

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00035-2023-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 6 d. paduotu atsakovės J. Ž. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė J. Ž. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. I., atstovaujamos globėjo A. I., ir A. I. patikslintą ieškinį atsakovams A. I. (A. I.) ir J. Ž., dalyvaujant trečiajam asmeniui M. I. (M. I.), atstovaujamam atstovų pagal įstatymą A. I. ir J. Ž., dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. sausio 26 d. sprendimą, kuriuo patikslintas ieškinys tenkintas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde atsakovė nurodo, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo. Atsakovės teigimu, remiantis kasacinio teismo praktika, reiškiant reikalavimą iškeldinti atsakovus iš būsto, privalu vadovautis ne savininko teisių apsaugą reglamentuojančiomis teisės normomis, bet specialiomis iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų reglamentuojančiomis teisės normomis, todėl ginčas dėl atsakovų ir jų vaiko iškeldinimo iš patalpų turėjo būti sprendžiamas, atsižvelgiant į vieną svarbiausių žmogaus teisių – teisę į būsto neliečiamybę bei į atsakovų vaiko interesus; iškeldinimas iš buto yra gerokai per griežta, neadekvati teisinio poveikio priemonė, galinti turėti neigiamų socialinių ir psichologinių pasekmių atsakovams ir jų nepilnamečiui vaikui. Pasak atsakovės, apeliacinės instancijos teismas neanalizavo, kokiu būdu, formomis ir priemonėmis atsakovai trukdo ieškovams naudotis nuosavybės teisės dalimi, kuria jie niekada nuo atsakovų atsikraustymo į būstą dienos nesinaudojo; nagrinėjant bylą nebuvo paneigtos atsakovės išdėstytos aplinkybės, kad atsakovai neužvaldė svetimo turto, kaip teigiama ieškinyje, o jame visą laiką gyveno su savo nepilnamečiu vaiku, būstu bei ieškovės interesais nuolat rūpinosi. Atsakovės tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas, nevertindamas, kokiu mastu atsakovai prisidėjo prie ieškovams nuosavybės teise priklausančio būsto pagerinimo, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovai jokia forma neprisidėjo prie šio būsto atnaujinimo; taip teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė