2021-01-13 Nr. AB-833-3-62-3-00005-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-30-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00005-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 3 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK).

2. Nurodė, jog Pravieniškių PN-AK Regionų apygardos administraciniame teisme nagrinėjamose administracinėse bylose I-10097-342/2018 ir I-9190-279/2018 dėl neturtinės žalos atlyginimo atsiliepimuose paviešino jo duomenis, susijusius su asmenybe, tačiau nesusijusius su nagrinėjamomis bylomis, t. y. asmens kodą, nuotraukas, Pravieniškių PN-AK padarytus pažeidimus, duomenis apie teistumą ir kt. Pareiškėjo teigimu, šiais veiksmais atsakovas siekė sudaryti neigiamą nuomonę apie jo asmenybę ir ja padarė žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Nurodė, jog teikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundus, prie atsiliepimo pateikė pažymą apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, kurioje yra nurodytos visos pareiškėjui paskirtos nuobaudos. Teigė, jog pridėtoje pažymoje yra visa informacija, kada nuteistasis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kada bendrabučio tipo patalpose, t. y. pateikta ginčui aktuali informacija. Tvirtino, jog tokia pažyma, kurioje papildomai nurodomas nuteistojo asmens kodas, gyvenamasis adresas (laisvėje), pilietybė, išsilavinimas, lygtinio paleidimo terminas, teistumas, yra automatiškai suformuluojama. Be to, savo asmens kodą pareiškėjas pats nurodė teismui paduotame skunde. Nurodė, jog informacija apie pareiškėjo teistumus yra teismų informacinėje sistemoje, todėl atsakovo atstovas naujų duomenų neatskleidė. Argumentavo, jog asmens duomenų, pagal kuriuos identifikuojamas asmuo (asmens kodas, vardas, pavardė ir kt.), atskleidimas teismui ar teisėsaugos institucijoms procesiniuose dokumentuose nesudaro neteisėto asmens duomenų atskleidimo ar panaudojimo pažeidimo sudėties. Teigė, jog pareiškėjas savo skunde ir jo patikslinime nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 31 d. sprendimu skundą atmetė.

6. Teismas, vertindamas nustatytas aplinkybes, nusprendė, jog asmens duomenų paviešinimas yra per visuomenės informavimo priemones ar kitais būdais skleidimas asmens duomenų, ar kitą jam palankią ar nepalankią informaciją, siekiant suformuoti tam tikrą viešąją nuomonę. Bylos nagrinėjimas ir joje teikiama informacija, kuri atsakovo atstovo teikiama apie pareiškėją, kaip įrodymai administracinėje byloje, siekiant paneigti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir jį charakterizuojant, kai sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais klausimas, vertinami nuteistojo išgyvenimai pagal tai, kokį gyvenimo būdą pasirenka, ar turi sveikatos sutrikimų ir pan. Bylos proceso šalių teisė yra pateikti teismui įrodymus, tai šalys privalo daryti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 3 dalis) ir tai nėra draudžiama. Pareiškėjas neturi teisės nustatyti, kurie jo gyvenimo faktai gali būti pagrindžiami įrodymais byloje, o kurie ne. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais ir kt. Nenustatyta, jog Pravieniškių PN-AK, teikdami duomenis bylas nagrinėjantiems teismams, nesilaikė teisės aktų ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo subjektines teises.

7. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuota, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, veiksmų. Nenustačius institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų civilinei atsakomybei kilti egzistavimas plačiau nenagrinėtinas.

III. 8. Pareiškėjas A. L. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.

9. Pareiškėjas nurodo, kad teismo posėdyje nedalyvavo, nors byla buvo paskirta nagrinėti vaizdo konferencijos būdu. Pareiškėjas nežino, ar tai atsitiko dėl atsakovo klaidos, ar dėl sąmoningų veiksmų.

10. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas.

11. Pareiškėjas tvirtina, kad atsakovas sąmoningai nuteikia teismus paviešindamas perteklinius duomenis apie jį. Dėl to pareiškėjas patyrė ypač didelę žalą.

12. Pareiškėjas mano, kad teisėja iš anksto turėjo nuomonę dėl šios bylos, akivaizdžiai rodė nepasitenkinimą, kadangi skundą priėmė tik iš 2 karto.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovo teigimu, byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo A. L. prašymo priteisti jam 3 400 Eur neturtinei žalai, kurią jis kildina iš to, kad Pravieniškių PN-AK paviešino jo asmens duomenis kitose administracinėse bylose, atlyginti.

16. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs neteisėtų atsakovo veiksmų, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame akcentuoja, jog Pravieniškių PN-AK paviešino perteklinius duomenis, sąmoningai nuteikdamas teismą prieš pareiškėją. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pareiškėjui nedalyvavus teismo posėdyje, teismo sprendimas nemotyvuotas, teisėja jį priėmė turėdama išankstinį nusiteikimą.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas, priimdamas sprendimą, įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar skundas yra tenkintinas. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmestas, todėl teigti, kad sprendimas yra nemotyvuotas, nėra visiškai jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

20. Taip pat pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui nepalankų sprendimą, savaime nereiškia, jog teisėja byloje buvo šališka.

21. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas nedalyvavo teismo posėdyje, akcentuoja, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.). Šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nes į teismo posėdį ginčo šalys neatvyko. ABTĮ 78 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog „byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. <...>“. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjas savo pradiniame skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad bylą prašo nagrinėti rašytinio proceso tvarka. (b. l. 3). Be to, pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog vien dėl to, kad pareiškėjas nedalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, galėjo būti neteisingai išspręsta byla, t. y. nenurodo, kokius paaiškinimus, neišdėstytus teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, jis galėjo teikti tik žodinio posėdžio metu. Taigi pareiškėjas nepagrindžia, kad jo nekonvojavimas į pirmosios instancijos teismo posėdį turėtų lemti iš esmės pagrįsto ir teisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą.

22. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

23. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.

24. Šioje byloje pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia tuo, kad Pravieniškių PN-AK administracinėse bylose I-10097-342/2018 ir I-9190-279/2018 atsiliepimuose paviešino pareiškėjo duomenis: asmens kodą, nuotraukas, Pravieniškių PN-AK padarytus pažeidimus, duomenis apie teistumą ir kt.

25. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Duomenys, gauti mediacijos metu, negali būti įrodymais administracinėje byloje. Informacija, kuriai netaikomas konfidencialumo reikalavimas, nustatoma mutatis mutandis taikant Mediacijos įstatymo nuostatas. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (56 str. 2 d.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (56 str. 4 d.).

26. Šiuo atveju pareiškėjo nurodyti duomenys: nuotraukos, informacija apie pareiškėjo padarytus pažeidimus bei jo teistumą, iš esmės buvo įrodymai, kuriuos Pravieniškių PN-AK būdamas proceso šalimi (atsakovu) byloje teikė teismui. Šiuo atveju matyti, kad pareiškėjo minimi duomenys yra susiję su nagrinėtomis administracinėmis bylomis I-10097-342/2018 ir I-9190-279/2018. Šie duomenys yra teikiami vykdant teismo nutartį, kuria teismas įpareigoja atsakovą pateikti visą su ginču susijusią medžiagą. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, dėl ko ir buvo minėtos administracinės bylos, be kita ko, yra aktuali informacija, susijusi su asmeniu, teigiančiu patyrus šią neturtinę žalą. Pareiškėjo asmens kodas taip pat turėjo būti nurodytas atsiliepime į skundą, siekiant identifikuoti, į kurio asmens skundą yra teikiamas atsiliepimas. Todėl vien tai, kad Pravieniškių PN-AK pateikė teismui minėtus duomenis apie pareiškėją, nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo padarytus neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas taip pat nei skunde, nei apeliaciniame skunde konkrečiai nenurodė teisės normų, kurias, jo teigimu, nagrinėjamu atveju pažeidė Pravieniškių PN-AK.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta bei atsižvelgdama į tai, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda tik esant trims sąlygoms, t. y. neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nenustačius neteisėtų veiksmų (vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų), nėra ir institucijų atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį.

28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė iš esmės pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė