2019-05-22 Nr. AB-11752-3-62-3-01641-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-806-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01641-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. G. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 300 Eur (atsiliepime į Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atsiliepimą prašė priteisti 500 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad užbaigus jo gydymą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL), jis buvo etapuotas tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti ne į Alytaus pataisos namus (toliau – ir Alytaus PN), kur atlikinėjo bausmę, o į Lukiškių TI-K, kur praleido tris dienas kameroje vienas, kol buvo etapuotas į Alytaus PN. Pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 1 dalį, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje įstaigoje, o iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. LAVL nebuvo teisinio pagrindo etapuoti jį į Lukiškių TI-K, jis turėjo būti etapuotas tiesiai į Alytaus PN, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjo teigimu, dėl to buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė, nes tris dienas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, negalėjo lankyti pataisos namuose užsiėmimų, buvo suvaržytas jo bendravimas. Lukiškių TI-K jam nebuvo išduoti higieniniai reikmenys, dėl to negalėjo laikytis higienos.

3. Pareiškėjas nurodė, kad pateikė skundą Lukiškių TI-K direktoriui, kuriame nurodė, jog nebuvo teisinio pagrindo jį laikyti šioje įstaigoje, tačiau gavo atsakymą, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas teisėtai. Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos Lukiškių TI-K atsakymo neskundė. Pareiškėjo teigimu, neteisėtais atsakovo veiksmais buvo pažemintas jo orumas, kilo emocinė depresija, patyrė psichologinį sukrėtimą.

4. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad atsakovas dėsto aplinkybes, dėl kurių pareiškėjas pretenzijų nekėlė, todėl atsakovas neįsigilino į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad sanitariniai mazgai kamerose įrengti netinkamai, neturėjo atskiros oro šalinimo sistemos, atviri, atskirti 1,5 m aukščio pertvara, sanitariniu mazgu turėjo naudotis stebint kitiems asmenims. Taigi atsakovas pažeidė higienos normų reikalavimus. Pareiškėjas prašė skundą tenkinti, atsakovo atsiliepimą atmesti.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. gegužės 26 d., išvyko 2017 m. gegužės 29 d., ir šiomis dienomis buvo laikomas kameroje Nr. 114. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija negali atvykstančių suimtųjų ir nuteistųjų nepriimti į įstaigą. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai būtų sumontuoti taip, kad nebūtų matomi per duryse esančias stebėjimo akutes, nes priešingu atveju pareigūnai negalėtų užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) nuolatinio stebėjimo, jų elgesio kontrolės. Pareigūnai su visais įstaigoje laikomais asmenimis stengiasi bendrauti nepažeisdami bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo kameros 1,5 m aukščio pertvara, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusios kameros ploto reikalavimų nenumato. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros. Higienos priemonės, drabužiai, avalynė išduodami jų neturintiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant šių asmenų rašytiniam prašymui. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

II. 7. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjo R. G. skundo dalį ir pripažino, kad pareiškėjo R. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2017 m. gegužės 26 d. iš LAVL ir 2017 m. gegužės 29 d. išvyko į Alytaus PN.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigė, jog LAVL nebuvo teisinio pagrindo etapuoti jį į Lukiškių TI-K, jis turėjo būti etapuojamas tiesiai į Alytaus PN, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė BVK 69 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas jo patirtą neturtinę žalą dėl jo etapavimo į Lukiškių TI-K kildina iš LAVL galbūt neteisėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteisimo yra išskirtas į atskirą bylą (administracinės bylos Nr. I-2689-414/2017), todėl nagrinėjamoje byloje LAVL veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo nevertino.

10. Pareiškėjas patirtą žalą kildina iš jo neteisėto laikymo Lukiškių TI-K, nes jis bausmę atlikti paskirtas į Alytaus PN. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2017 m. birželio 9 d. su skundu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad Lukiškių TI-K jis buvo laikomas be teisinio pagrindo, prašė nustatyti tikrąsias faktines aplinkybes ir jas užfiksuoti. Lukiškių TI-K 2017 m. birželio 23 d. raštu pareiškėjui atsakė, kad iš LAVL į Alytaus PN jis vyko tranzitu per Lukiškių TI-K, nurodė konkrečias datas, kada buvo atvežtas į Lukiškių TI-K ir kada iš šios įstaigos išvyko. BVK X skyrius reglamentuoja pataisos įstaigų rūšis ir bausmės atlikimo sąlygas jose. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad bausmės atlikimo sąlygos pataisos namuose ir kalėjime iš esmės skiriasi, tačiau, kaip nurodo pareiškėjas, į Lukiškių TI-K jis buvo atvežtas LAVL sprendimu (paraiška). Lukiškių TI-K konvojuotą nuteistąjį priėmė ir pirmuoju planiniu konvojumi jį konvojavo į Alytaus PN, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų dėl konvojavimo tvarkos pažeidimo ar neveikimo sprendžiant pareiškėjo konvojavimą į jam paskirtą bausmės atlikimo vietą. Nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra pagrindo jo deliktinei atsakomybei kilti.

11. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl higienos reikmenų neišdavimo Lukiškių TI-K, jo privatumo pažeidimo naudojantis kameros sanitariniu mazgu, neįrengtos atskiros sanitarinio mazgo oro šalinimo sistemos, teismas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.; toliau – ir Aprašas) nustato asmeniui išduodamas higienos priemones ir jų kiekį. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas iš LAVL į Lukiškių TI-K konvojuotas į laisvės atėmimo vietą atvyko pirmą kartą, byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodo, jog dėl higienos reikmenų išdavimo jis atsakovui pateikė rašytinį prašymą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias higienos reikmenų išdavimą nuteistiesiems. Nesant pareiškėjo rašytinio prašymo, nedetalizuojant, kokių higienos reikmenų jam trūko, atsakovas neturėjo pagrindo trūkstamas higienos priemones pareiškėjui išduoti.

12. Teismas nurodė, kad ginčo dėl to, jog kameros Nr. 114 nebuvo galimybės išvėdinti per langą, byloje nėra. Į bylą pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai patvirtina, kad patikrinus kamerą Nr. 114, pažeidimų dėl jos vėdinimo (ventiliacinės sistemos) nustatyta nebuvo. Todėl įvertinęs atsakovo pateiktus oficialius dokumentus ir higienos normos nuostatas teismas nurodė, kad neturi teisinio pagrindo konstatuoti, jog kameros Nr. 114 vėdinimas (oro šalinimo sistema) įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

13. Teismas nurodė, kad atsakovas privalo užtikrinti, jog naudojantis sanitariniu mazgu būtų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas, todėl sanitarinis mazgas turi būti įrengtas taip, kad ši vieta nebūtų visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigūnų. Iš atsakovo atsiliepimo argumentų matyti, kad kameroje esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai sumontuoti taip, kad yra matomi per kameros duryse įrengtas stebėjimo akutes ir tuo siekiama užtikrinti nuolatinę nuteistųjų kontrolę. Teismas vertino, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, nes jis buvo matomas kameros duris atidarantiems ir per stebėjimo akutę nuolatinai nuteistuosius stebintiems pareigūnams, todėl pareiškėjo teisė į privatumą buvo pažeista.

14. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas skunde teigė, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis jautėsi žeminamas, patyrė psichologinį sukrėtimą, emocinę depresiją, tačiau įrodymų, kad būdamas pataisos įstaigoje jis kreipėsi į Sveikatos priežiūros įstaigą nepateikė, skunde nenurodė, jog kreipėsi į atsakovą prašydamas psichologo pagalbos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas ir tik tris paras, todėl toks pažeidimas nelaikytinas ypatingai žeminančiu jo orumą ar pasiekiančiu minimalų žiaurumo lygį, kuris patektų į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymo sritį. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų (nors ir minimaliai, tačiau pažeidžiant jo privatumą sanitariniame mazge), pažeidimo trukmę ir mastą, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis.

15. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais.

16. Teismas, išsamiai bei visapusiškai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs išsamią teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprūpinimo sąlygų analizę, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl tinkamo asmenų kalinimo, sprendė, kad nors pareiškėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sąlygomis (pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniu mazgu), tačiau tik tris paras ir kameroje kartu su juo nesant apgyvendintų kitų asmenų, nesant įrodymų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos įstaigoje sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad iš Alytaus PN į LAVL ir atgal yra tiesioginiai etapai be jokių išlaipinimų kitose laisvės atėmimo įstaigose. Iš LAVL pareiškėją turėjo tiesiai etapuoti į Alytaus PN, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių neetapavo tiesiogiai, bet per Lukiškių TI-K, kur turėjo laukti keturias dienas. Lukiškių TI-K iš dokumentų matydamas, kad pareiškėjas paskirtas atlikti laisvės atėmimo bausmę ne kalėjime, o Alytaus PN, neturėjo jo priimti ir grąžinti jį į LAVL, tačiau to nepadarė, tokiu būdu pažeidė BVK 69 straipsnio nuostatas, ir tai sudaro pagrindą atsakovo deliktinei atsakomybei kilti.

19. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vertinant neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, leidžia pažeidimą tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pažymi, kad kameros neturėjo atskiros ventiliacijos sistemos, sanitariniu mazgu turėjo naudotis stebint kitiems asmenims. Lukiškių TI-K kamerose tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara. Taigi ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema, todėl neatitinka higienos normos reikalavimų. Negalėdamas pasinaudoti sanitariniu mazgu nestebint kitiems asmenims, pareiškėjas teigia patyręs dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimą. Poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ar smulkmeniškas, todėl mano, kad teismo sprendimas nepriteisti neturtinės žalos yra neteisėtas.

20. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir paršo jį atmesti.

21. Atsiliepime, remdamasis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, jis tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai darė neigiamą įtaką pareiškėjui ir sukėlė neigiamas pasekmes. Konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

22. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dalyje, kurioje skundas buvo atmestas, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, taip pat laikant jį Lukiškių TI-K nesant pagrindo, kadangi laisvės atėmimo bausmę atlikti jis paskirtas į Alytaus PN, atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas į Alytaus PN etapu vyko per Lukiškių TI-K ir jame buvo laikomas iš viso 3 dienas, kurias nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, nekonstatavęs kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, įvertinęs pareiškėjo patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pripažino, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau teigia, kad Lukiškių TI-K, jo vykstančio etapu į Alytaus PN, neturėjo priimti ir grąžinti LAVL. Taip pat nesutinka su teismo pareiškėjui parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o pripažįstant, kad jo teisė į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.

26. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino nurodytus pareiškėjo skundo argumentus nurodytais klausimais, ištyrė byloje pateiktus įrodymus, todėl pagrįstai sprendė, kad Lukiškių TI-K pareiškėjo teisių dėl jo neva neteisėto laikymo Lukiškių TI-K, taip pat dėl to, kad kameroje nebuvo oro šalinimo sistemos, nepažeidė.

28. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos būdo pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nei vienas kriterijus atskirai. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

29. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

30. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

31. Nagrinėjamu atveju byloje konstatuotas pareiškėjo teisių pažeidimas dėl privatumo neužtikrinimo pareiškėjui naudojantis sanitariniais įrenginiais, kuomet jis Lukiškių TI-K kameroje ginčo laikotarpiu buvo laikomas vienas ir tik tris dienas, jokių kitų pareiškėjo teisių pažeidimų nebuvo konstatuota, nenustatyti jokie pareiškėjo sveikatos sutrikimai, susiję su nustatytu pažeidimu. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pagrįstai pareiškėjo teisei apginti nepriteisė jam neturtinės žalos atlyginimo pinigais, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė