0a7cc59e-fe97-4b89-a052-707d3dbd99af · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas BBaudžiamoji byla Nr. 1A-220-519/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66337-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.14.6.2.; 1.2.22.9.2.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.4.2.1.; 2.4.6.1.; 2.4.7. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 4 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Ievai Rimdeikienei, Raimondai Katiliūtei, dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,nuteistajam M.

L.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu:pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 187 straipsnio 2 dalį ir skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;pagal BK 258 straipsnio 2 dalį ir skirta 20 parų areÅ¡to bausmė.Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1-2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir skirta (nustatyta) subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.Vadovaudamasis BK 641 straipsniu, 2 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta trečdaliu ir skirta (nustatyta) galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.Vadovaudamasis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktÄ laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitytas M.

L. laikino sulaikymo ir suėmimo Å¡ioje byloje laikas nuo 2017 m. gruodžio 20 d. 22.20 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.Laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

1. M. L. nuteistas už tai, kad jis visuotinai pavojingu bÅ«du sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2017 m. gruodžio 20 d. apie 22.10 val. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme padegė nukentėjusiajam A. K. priklausantį (registruotÄ I. K. vardu) 1 000 Eur vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje.1.1. Be to, M. L. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta data ir laiku, tačiau ne vėliau nei 2017 m. gruodžio 21 d., prie prekybos ir laisvalaikio centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo kastetÄ , pagamintÄ pramoniniu bÅ«du, smogiamojo – trupinamojo poveikio, t. y. draudžiamosios kategorijos Å¡altÄ jį ginklÄ , ir jį neÅ¡iojosi, kol 2017 m. gruodžio 21 d. 2.28 val. asmens apžiÅ«ros ir kratos metu kastetÄ rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 258 straipsnio 2 dalyje.2.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę ir paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti kalėjime. Taip pat praÅ¡o iÅ¡ naujo įvertinti byloje surinktus įrodymus.2.1. Apeliantas skunde analizuoja liudytojų R. V. ir K. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigia, jog jų pirminiai parodymai nuo vėlesnių duotų parodymų skiriasi. Atkreipia dėmesį į liudytojos K. M. parodymus, jog ji apklausiama iÅ¡ karto po įvykio nenurodė, kad matė nepažįstamÄ vaikinÄ , kuris buvo su kauke.

Pažymi, kad apklaustas liudytojas R. V. parodė, kad jis įsidėmėjo asmenį, kuris yra M. L., buvo apie 20 metų amžiaus, su juodos spalvos megzta žiemine kepure, ant pečių buvo užsidėjęs tamsios spalvos kuprinę, tačiau liudytojas nenurodė, kad asmuo bÅ«tų buvęs su kauke. 2.2. Pažymi, kad įvykio metu, 2017 m. gruodžio 20 d., įvykio vietoje jis buvo su mergina, kuri paėmusi akmenį ir iÅ¡daužė automobilio langÄ ir ji kartu dalyvavo padegant automobilį. Teigia, kad duodamas parodymus, jog automobilio langÄ jis iÅ¡daužė, melavo.

Teigia, kad R. V. juos pasivijo prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, tačiau jis merginai leido pasišalinti iš įvykio vietos. Apelianto nuomone, byloje yra įrodymų patvirtinančių, jog automobilio padegime dalyvavo ne tik jis, bet ir su juo kartu buvusi mergina. Teigia, kad nebuvo surinkti visi reikiami pėdsakai, t. y. nuo akmens, kuriuo buvo išdaužtas automobilio langas, nebuvo paimti pirštų antspaudai, iš jo nebuvo paimtos pirštinės, nebuvo paimti jo rūbai, kuriuos jis vilkėjo įvykio metu. 2.3.

Taip pat nuteistasis M. L. nesutinka su jam paskirta bausme. Teigia, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jis nenori taisytis, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad pripažino kaltę, gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nebandė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, yra jauno amžiaus, jog jo padaryti nusikaltimai yra atsitiktinio pobÅ«džio. Taip pat neįvertino, kad nukentėjusysis A. K. nereiÅ¡kė civilinio ieÅ¡kinio, jokių pretenzijų jam nepareiÅ¡kė, su nukentėjusiuoju susitaikė.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis M. L. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, suÅ¡velninti bausmę ir jÄ paskirti atlikti kalėjimo režimo sÄ lygomis, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo M. L. apeliacinis skundas atmestinas 4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo sprendimÄ pagal apeliacinį skundÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai M.

L. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir 258 straipsnio 2 dalį, nes jis visuotinai pavojingu bÅ«du – padegdamas – sugadino svetimÄ automobilį bei neteisėtai įgijo ir neÅ¡iojosi civilinėje apyvartoje uždraustÄ neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ kastetÄ . Taip pat apylinkės teismas M. L. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė tinkamas bausmes, kurias vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtas nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.5.

Atmestina apelianto skunde keliama versija, jog įvykio metu, 2017 m. gruodžio 20 d., įvykio vietoje jis buvo su mergina, kuri paėmusi akmenį ir iÅ¡daužė automobilio langÄ , jog ji kartu dalyvavo padegant automobilį. Pats nuteistasis M. L. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme tvirtino, jog jis vienas nuėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, esančio (duomenys neskelbtini), atsisuko „Pepsi“ buteliukÄ , kuriame buvo benzinas, apipylė automobilį ir degtukais, gal žiebtuvėliu, uždegė.

Taip pat tvirtino, jog į automobilį nelindo, tik iÅ¡daužė priekinį deÅ¡inės keleivio pusės langÄ , nes norėjo padegti automobilio salonÄ . Tai, kad vaikinas, kuris padegė automobilį, ir kurį vėliau sulaikė R. V., buvo vienas, jog merginos nematė, patvirtino liudytojai K. M. ir R. V.. Liudytojas R. V. tik nurodė, jog kai jis pasivijo tÄ vaikinÄ , kartu buvo mergina, su kuria M. L. norėjo įeiti į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę. Merginos jis neįsidėmėjo, ji pasiÅ¡alino, o vaikinÄ sulaikė.

Kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų apelianto nurodytas aplinkybes, kad padegant automobilį su juo kartu buvo mergina, jog mergina paėmusi akmenį iÅ¡daužė automobilio langÄ , byloje nėra surinkta. 5.1. Teisėjų kolegija įvertinusi paties nuteistojo nurodytas įvykio aplinkybes, kad jis degalinėje nusipirko benzino, įsipylė jį į „Pepsi“ buteliukÄ , nuėjo prie (duomenys neskelbtini), apipylė A. K. automobilį ir uždegė, dar iÅ¡daužė priekinį deÅ¡inį (keleivio pusės) langÄ , nes norėjo padegti automobilio salonÄ , jog jį pastebėjo, pradėjo Å¡aukti, kažkoks vyras jį vijosi, kai vyras jį pagavo, jis jam trenkė kastetu į lÅ«pÄ , taip pat liudytojų K.

M. ir R. V. parodymus, sugretinus juos tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais ir teisme ištirtais įrodymais, teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl M. L. kaltės. Tai, kad liudytoja K. M. parodė, jog vaikinas buvo su kauke, o liudytojas R. V. tokių aplinkybių nenurodė, neduoda pagrindo abejoti liudytojos duotais parodymais, kadangi jos ir liudytojo R. V. nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės sutampa, juos patvirtina kita bylos medžiaga bei paties nuteistojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai.5.2.

Taigi remdamasi byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo M. L. kaltę, jog jis visuotinai pavojingu bÅ«du – padegdamas – sugadino daugiabučio gyvenamojo namo kieme stovėjusį svetimÄ automobilį bei liudytojo R. V., paties nuteistojo parodymais, specialisto iÅ¡vada patvirtinta, jog M. L. neteisėtai įgijo ir neÅ¡iojosi civilinėje apyvartoje uždraustÄ neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ kastetÄ , ir jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir 258 straipsnio 1 dalį.6.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. L. praÅ¡o jam suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę, teigdamas, jog pripažino kaltę, gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nebandė iÅ¡vengti atsakomybės, jis yra jauno amžiaus, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. 6.1. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.6.2.

Analizuojant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, parinkdamas nuteistajam M. L. BK 187 straipsnio 2 dalies ir 258 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas bausmes, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jų padarymo, jo atsakomybę sunkinančiÄ â€“ jog nusikalto bÅ«damas recidyvistu.

Taip pat įvertino nuteistojo asmenybę – teistas 9 kartus, iÅ¡ jų ir už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje, nusikalto teistumui neiÅ¡nykus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, iki suėmimo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, ir tai, kad iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog jam už ankstesnius teistumus taikytos bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M.

L. už nusikalstamÄ veikÄ tinkamai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , o už baudžiamÄ jį nusižengimÄ â€“ areÅ¡tÄ .6.3. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. L. už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymÄ pirmosios instancijos teismas skyrė mažesnę nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, o už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ skyrė areÅ¡to bausmę mažesnę nei tos bausmės rÅ«Å¡ies vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje.

Be to, nuteistajam M. L., vadovaujantis BK 641 straipsnio pagrindu, paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. 6.4. Å iuo aspektu pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natÅ«ralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistÄ jį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri bÅ«tų pagrindas Å¡velninti apeliantui paskirtÄ bausmę.7.

Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusysis civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kė, jokių pretenzijų jam nepareiÅ¡kė, su nukentėjusiuoju susitaikė, nebandė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę dėl anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

8. Nuteistasis M. L. ir jo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė M. L. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti kalėjime, kadangi pataisos namuose bausmę jam atlikti yra pavojinga. 8.1. BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietÄ parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 83 straipsnio 1 dalį, kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (iÅ¡skyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti Å¡iÄ nuobaudÄ atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. L. nuteistas už baudžiamÄ jį nusižengimÄ ir apysunkio nusikaltimo padarymÄ , taigi jis nepatenka į kategorijÄ asmenų, nurodytų BVK 83 straipsnio 1 dalyje. Be to, BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai. Nagrinėjamu atveju byloje gautas tik paties nuteistojo M.

L. apeliacinis skundas, taigi, net ir tuo atveju, jei M. L. patektų į BVK 83 straipsnio 1 dalyje numatytų asmenų kategorijÄ , nesant prokuroro ar nukentėjusiojo skundų, teismas neturėtų galimybės svarstyti nuteistojo praÅ¡ymo sunkinti jam laisvės atėmimo bausmės režimÄ .9. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumos pagrindu aukÅ¡tesnės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2018 m. balandžio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo M.

L. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                     Nijolė Matuzevičienė                                                                                                                   Gražvydas PoÅ¡kus                                                                                                                                                                                                                         Virginija Žindulienė