2013-10-16 Nr. AB-6389-3-61-3-01971-2013-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-740/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01971-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Vilniaus teritorinei muitinei, akcinei bendrovei Lietuvos paštui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir pinigų sumos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. birželio 10 d. kreipėsi su skundu, kurį 2013 m. birželio 18 d. ir 2013 m. birželio 27 d. patikslino, į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 1A-170 „Dėl R. P. skundo“; 2) ištirti, ar Muitinės departamento, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateiktas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 40 straipsnio 3 dalies paaiškinimo komentaro 3 dalies papildymas turėjo sprendžiamojo pobūdžio reikšmę, priimant sprendimą mokestiniame ginče; 3) priteisti iš Vilniaus teritorinės muitinės sumokėtus 23 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM); 4) priteisti iš akcinės bendrovės Lietuvos pašto (toliau – ir AB Lietuvos paštas) sumokėtus 30 Lt už deklaravimo paslaugas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 6) atleisti nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėjas nurodė, kad Muitinės departamentui apskundė Vilniaus teritorinės muitinės 2013 m. vasario 26 d. supaprastintą patikrinimo ataskaitą Nr. 3VM190374S, bet buvo priimtas formalus 2013 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. 1A-170 patvirtinti supaprastintą patikrinimo ataskaitą. Todėl skundžia šį Muitinės departamento sprendimą, prašydamas jį panaikinti, taip pat priteisti iš Vilniaus teritorinės muitinės sumokėtus 23 Lt PVM, o iš AB Lietuvos pašto – 30 Lt už deklaravimo paslaugas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 3 d. nutarties dalimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti iš AB Lietuvos pašto 30 Lt už deklaravimo paslaugas.

Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš AB Lietuvos pašto 30 Lt už deklaravimo paslaugas. Šis reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl dėl jo pareiškėjas su ieškiniu turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjo reikalavimą priteisti iš AB Lietuvos pašto 30 Lt už deklaravimo paslaugas teismas atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Atsisakius priimti AB Lietuvos paštui keltą reikalavimą, jis pašalintas iš atsakovų ir įtrauktas trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo: įtraukti į atsakovus AB Lietuvos paštą; panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarties dalį dėl reikalavimo priteisti iš AB Lietuvos pašto 30 Lt už deklaravimo paslaugas; perduoti skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš dalies.

Pareiškėjas nurodo, kad, vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos), 237 straipsnio 2 dalimi ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1B-124 patvirtintų Pašto siuntų deklaravimo, muitinio tikrinimo ir mokesčių už prekes, gaunamas pašto siuntose, apskaičiavimo taisyklių 7 punktu, Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 237 straipsnyje nurodytose pašto siuntose, t. y. pašto siuntose, gabenamose su CN22 arba CN23 muitinės deklaracijomis, gabenamas prekes minėto straipsnio nustatyta tvarka pašto siuntų gavėjų ir siuntėjų vardu deklaruoja muitinei AB Lietuvos paštas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių 3.1 punkte nustatyta, kad AB Lietuvos paštui suteikiama teisė deklaruoti su Pasaulinės pašto sąjungos nustatytos formos dokumentais atsiunčiamas arba išsiunčiamas pašto siuntas šių siuntų gavėjų arba siuntėjų vardu be atitinkamo šių asmenų įgaliojimo.

Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnyje nurodyta, kad deklarantas, šiuo atveju – AB Lietuvos paštas, teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Visą trūkstamą informaciją apie pašto siuntose gabenamas prekes muitinei kaip deklarantas turi pateikti AB Lietuvos paštas. Esant netinkamai užpildytai CN22 ar CN23 deklaracijai (arba kai šios muitinės deklaracijos nepateiktos) ar prie siuntos nepateikus sąskaitų ar kitų dokumentų, pašto įmonė kreipiasi į siuntos gavėją dėl papildomų duomenų ar dokumentų pateikimo.

Kol AB Lietuvos paštas muitinei nepateikia pašto siunta atsiųstų prekių, visos reikalingos informacijos ir dokumentų, tokios prekės nelaikomos pateiktomis muitinei išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, t. y. pašto siunta yra nepateikta importo procedūros muitinės formalumams atlikti. Taigi AB Lietuvos paštas, kurio pagrindinis akcininkas yra Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, yra įgaliotas teikti deklaravimo paslaugas. Iš Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnio matyti, kad AB Lietuvos paštas (deklarantas) teikia visą susijusią su siunta dokumentaciją, t. y. deklaraciją Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postui.

Pagal AB Lietuvos pašto taisykles, į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją iš trečiųjų šalių įvežtos pašto siuntos turi būti pristatomos į Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postą ir pateikiamos muitinei. Vadovaujantis teisės aktais, pašto siuntose gabenamas prekes pašto siuntų gavėjų vardu deklaruoja muitinei bei pateikia muitiniam tikrinimui paskirtasis operatorius – AB Lietuvos paštas. Muitinės formalumams atlikti reikalingų dokumentų įforminimas, pašto siuntos su muitinei reikalingais dokumentais pateikimas ir deklaravimas muitinei, kitų susijusių veiksmų atlikimas pašto siuntos gavėjui kainuoja 30 Lt.

Ši mokestį reikia sumokėti tik tuo atveju, jei muitinė apskaičiuoja muito ir (ar) kitus mokesčius už prekes, gaunamas pašto siuntoje. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad AB Lietuvos paštas vadovavosi Muitinės departamento įsakymais, teikdamas siuntą Vilniaus teritorinės muitinės Pašto postui dėl apmokestinimo PVM. Po Vilniaus teritorinės muitinės Pašto posto apmokestinimo, AB Lietuvos paštas apmokestino jį 30 Lt mokesčiu už siuntos pateikimą muitinei. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktu, bylos dėl mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų priklauso administracinių teismų kompetencijai.

Pabrėžia, kad nesutinka su teismo atsisakymu priimti reikalavimą, šalinti iš atsakovų AB Lietuvos paštą, priteisiant 30 Lt deklaravimo išlaidas.

Atsakovas Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Vilniaus teritorinė muitinė nurodo, kad teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti iš AB Lietuvos pašto 30 Lt už deklaravimo paslaugas pagrįstai atsisakė priimti, remiantis ABTĮ 3 straipsnio ir 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. AB Lietuvos paštas, kaip pašto paslaugas teikianti bendrovė, nėra viešojo administravimo subjektas, todėl pagrįstai atsisakyta nagrinėti pareiškėjo reikalavimą AB Lietuvos paštui kaip ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio ir todėl dėl šio reikalavimo jis su ieškiniu turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Atsakovas AB Lietuvos paštas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Pareiškėjas teisingai pastebėjo, kad AB Lietuvos paštas Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 237 straipsnyje nurodytose pašto siuntose gabenamas prekes deklaruoja muitinei, iš pašto siuntos gavėjo gavęs muitinės formalumams atlikti reikiamus duomenis, dokumentus, juos teikia muitinei, vykdo kitus veiksmus, reikalingus muitinės formalumams atlikti. Tačiau, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 238 straipsniu, gaunamą pašto siuntą pašto siuntos gavėjas gali deklaruoti muitinei ir pats arba naudodamasis muitinės tarpininko paslaugomis, tačiau apie tai atskiru pranešimu turi iš anksto informuoti AB Lietuvos paštą. Pareiškėjas tokio pranešimo nepateikė. Žinodamas, kad turi teisę jam adresuotoje pašto siuntoje gaunamas prekes deklaruoti muitinei pats ar naudodamasis muitinės tarpininkų paslaugomis jų nustatytomis tokios paslaugos kainomis, tokia teise jis nepasinaudojo. Taigi pareiškėjas aiškiai išreiškė savo sutikimą, kad AB Lietuvos paštas suteiktų jam šią paslaugą už nustatytą šios paslaugos kainą.

2. AB Lietuvos paštas yra privati akcinė bendrovė, teisėtai vykdanti komercinę veiklą, apimančią pašto, finansinių ir kitų paslaugų teikimą. Bendrovė nėra viešojo administravimo subjektas ir nevykdo viešojo administravimo veiklos. Suteikė pareiškėjui atlygintiną papildomą paslaugą (pateikė pašto siuntą muitinei), už kurią pareiškėjas sumokėjo. Tarp pareiškėjo ir bendrovės susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, ir pareiškėjas reikalavimu iš bendrovės priteisti 30 Lt už deklaravimo paslaugas siekia ginti galbūt pažeistas jo teises civilinės teisės srityje. Šis reikalavimas nelaikytinas kylančiu iš viešosios teisės reglamentuojamų santykių ir nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Papildomos paslaugos kaina, kuri mokama bendrovei už jos suteiktas paslaugas, jai vykdant komercinę veiklą ir dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos turinį ir nėra tapati muito, importo PVM ar kitam mokesčiui, privalomam mokėjimui, rinkliavai ar finansinei sankcijai pagal šio įstatymo prasmę. Bendrovė, teikdama paslaugas, pirmiausia vadovaujasi Pašto įstatymu, Pasauline pašto konvencija, kitais pašto paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, kitais teisės aktais, taip pat ir muitų teisės aktais tiek, kiek reikalinga vykdant veiklą. Tai, kad vadovaujasi, be kita ko, ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu, nelemia nei pareiškėjo reikalavimo pobūdžio, nei reikalavimo priskirtinumo nagrinėti administracinio teismo kompetencijai. Teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo iš bendrovės priteisti 30 Lt už deklaravimo paslaugas ir bendrovę pašalino iš atsakovų bei įtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinės departamentas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Muitinės departamentas nurodo, kad atskirojo skundo argumentai yra susiję su pareiškėjo ir AB Lietuvos pašto tarpusavio santykiais, todėl šiais klausimais savo nuomonės nepareikš.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį priteisti iš AB Lietuvos pašto sumokėtus 30 Lt už deklaravimo paslaugas. Teismas padarė išvadą, kad šis skundo reikalavimas yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl dėl jo pareiškėjas su ieškiniu turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą. Taigi spręstina, kuris teismas – administracinis ar bendrosios kompetencijos – turi nagrinėti šį ginčą.

Svarbu pažymėti, kad esminis administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas inicijavo mokestinį ginčą dėl jam adresuotoje pašto siuntoje atsiųstų prekių apmokestinimo 23 Lt importo PVM teisėtumo ir pagrįstumo. Pašto siuntoje atsiųstas prekes deklaravo muitinei AB Lietuvos paštas, apmokestinęs pareiškėją 30 Lt už siuntos pateikimą muitinei. Iš bylos taip pat matyti, kad teismas priėmė nagrinėti pareiškėjo Vilniaus teritorinei muitinei ir Muitinės departamentui reiškiamus reikalavimus.

Pareiškėjo reikalavimas, reiškiamas AB Lietuvos paštui, yra neatsiejamas nuo Vilniaus teritorinei muitinei ir Muitinės departamentui reiškiamų reikalavimų. AB Lietuvos pašto apmokestinimo neteisėtumą pareiškėjas sieja su neteisėtais muitinės veiksmais. Muitinei apskaičiavus mokesčius už prekes, gautas pašto siuntoje, AB Lietuvos paštas apmokestino už siuntos pateikimą muitinei.

Taigi ginčas iš esmės kilęs iš administracinių teisinių santykių, kurie ir lemia šio ginčo su visais reikalavimais priskirtinumą administraciniam teismui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarties dalis negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarties dalį panaikinti ir skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė