0a7b2853-bbc2-4a34-b2b6-9fff7ef3ef19 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-3835-1125/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34713-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė, sekretoriaujant Astai Šėžienei, dalyvaujant ieÅ¡kovų T. P. H., P. E. H., T. V. H., G. D., E. J., atstovei advokato padėjėjai Nataljai Drobitko, atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atstovei A. F., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu bÅ«du) iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų T. P. H., P. E. H., T. V. H., G. D., E. J. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo, trečiasis asmuo byloje AB „Lietuvos bankas“. Teismas n u s t a t ė:

1. Ieškovai T. P. H., P. E. H., T. V. H., G. D., E. J. pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės ieškovams lygiomis dalimis (po 1/5 dalį) skaičiuojant nuo 22 000 Eur draudimo išmokos, t. y. kiekvienam ieškovui po 4 400 Eur, priteisti po 109, 70 Eur palūkanų (po 1/5 dalį nuo 548, 49 Eur sumos), priteisti 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodo, kad R. H. 2015 m. lapkričio 9 d. buvo sudariusi gyvybės draudimo sutartį su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pagal gyvybės draudimo liudijimÄ Nr. PZUIC013254. Juo remiantis R. H. buvo apdrausta pagrindiniu gyvybės draudimu, papildomu draudimu nuo kritinių ligų ir papildomu draudimu nelaimingų atsitikimų atveju. 2020 m. rugpjūčio 11 d. R. H. buvo diagnozuota kritinė liga – vėžys, o (duomenys neskelbtini) R. H. mirė dėl Å¡ios ligos. Mirusioji buvo T. P. H. sutuoktinė, jųdviejų nepilnamečių vaikų T. V. H. ir P. E. H. mama ir jos kitų pilnamečių vaikų - G. D. ir E. J. mama. Nurodyti asmenys yra R. H. paveldėtojai pagal įstatymÄ ir jos teisių perėmėjai.

3. Pagal paveldėto turto pasidalijimo sutarties 2.1.2. p. kartu su 3.2. p. visiems paveldėtojams (ieÅ¡kovams) asmeninės nuosavybės teise lygiomis dalimis po 1/5 dalį atitenka – visos piniginės lėšos buvusios banke ir visos piniginės lėšos priklausančios palikėjai pagal 2015 m. lapkričio10 d. sudarytÄ gyvybės draudimo sutartį, Nr. PZULIC013254. Pagal gyvybės draudimo liudijimÄ Nr. PZUIC013254 R. H. gyvybė buvo drausta 22 000,00 EUR. Kritinės ligos atveju gyvybės draudimo suma buvo taip pat 22 000,00 EUR.

UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ iÅ¡mokėjo R. H. draudimo iÅ¡mokÄ dėl kritinės ligos, kurios suma buvo 22 000 EUR kaip ir numatyta draudimo polise ir bei 1 229,45 EUR sumÄ , kuriÄ sukaupė R. H., tačiau PZU atstovaujama AB „Lietuvos draudimo“ atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ dėl R. H. mirties pagal pagrindinį draudimÄ 22 000 EUR sumai. 2021 m. sausio 29 d. buvo priimtas AB „Lietuvos draudimas“ sprendimas dėl draudimo iÅ¡mokos Nr. 2021/18155, kuriame nurodyta, kad remiantis papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklių Nr. 403 7.4. punktu apdraustajam mirus per 12 (dvylika) mėnesių nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudiminiu įvykiu, datos, draudimo iÅ¡moka pagal pagrindinį draudimÄ mažinama iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos pagal papildomÄ draudimÄ dydžiu.

Taigi, kadangi apdraustoji mirė per maždaug 4 mėnesius po ligos diagnozavimo, draudikas iÅ¡mokėjo 22 000 EUR tik vienÄ kartÄ .

4. R. H. įpėdiniai nesutinka su atsakovės argumentais nemokėti kitos draudimo iÅ¡mokos dalies 22 000 EUR. Teigia, kad mirusioji nebuvo supažindinta su papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklių Nr. 403 7.4. punktu ir Å¡i sÄ lyga yra netikėta. Oficialioje internetinėje svetainėje yra pateikta Å¡ių papildomų draudimo nuo kritinių ligų taisyklių Nr. 403 aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. birželio 1 d., kurių minėtame 7.4. punkte yra nurodyta, kad apdraustajam mirus per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu, datos, draudimo iÅ¡moka pagal pagrindinį draudimÄ mažinama iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos pagal papildomÄ draudimÄ dydžiu.

Å i naujųjų taisyklių redakcija galiojo draudiminio įvykio metu (diagnozavus kritinę ligÄ ). Todėl net jei draudikas bÅ«tų deramai supažindinęs mirusiÄ jÄ su taisyklėmis Nr. 403, turėtų bÅ«ti taikoma taisyklių aktuali redakcija. Tokiu atveju kritinės ligos iÅ¡mokos įskaitymas į iÅ¡mokÄ dėl mirties negalėtų bÅ«ti taikomas, nes mirusioji po ligos diagnozės iÅ¡gyveno ilgiau kaip 1 mėnesį (apie keturis mėnesius). 5. 2021 m. vasario 9 d. buvo pateikta pretenzija draudikui dėl priimto sprendimo atsisakyti iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ 22 000,00 EUR sumai dėl apdraustosios mirties, tačiau Å¡is jos netenkino. 2021 m. kovo 2 d. buvo pateikta papildoma pretenzija, tačiau draudikas dar kartÄ nurodė, kad sprendimas keičiamas nebus. 2021 m. kovo 31 d.

Lietuvos bankui buvo pateiktas praÅ¡ymas nagrinėti vartotojo ginÄÄ dėl UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atsisakymo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . 2021 m. spalio 13 d. Lietuvos bankas priėmė sprendimÄ palankų ieÅ¡kovams ir rekomendavo atsakovei iÅ¡mokėti 22 000 EUR draudimo iÅ¡mokÄ (gyvybės draudimo sumÄ ) motyvuodamas tuo, kad draudikas neįrodė, kad mirusioji buvo supažindinta su papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklėmis Nr. 402 ir Nr. 403. Nepaisant Lietuvos banko rekomendacijos, draudikas atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

6. IeÅ¡kovų teigimu, praÅ¡yme sudaryti gyvybės draudimo sutartį, 7.3 punkte yra nurodyta, jog mirusioji R. H. patvirtino, kad ji buvo supažindinta su taisyklėmis Nr. 305, tačiau nėra tokio paties patvirtinančio teiginio, kad ji bÅ«tų supažindinta su papildomo draudimo taisyklėmis Nr. 403. Teigia, kad net jei draudikas bÅ«tų supažindinęs mirusiÄ jÄ su papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklėmis Nr. 403, tokiu atveju turėtų bÅ«ti taikoma aktuali taisyklių redakcija, kuri galiojo kritinės ligos diagnozės metu.

Nurodo, kad negali sutikti su draudiko nuomone, kad mirusiÄ jÄ deramai supažindinus su papildomo draudimo taisyklėmis Nr. 403, reiktų taikyti senÄ jÄ jų redakcijÄ (galiojusiÄ nuo 2013 m. kovo 1 d.). Pasak draudiko, jis negalėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti taisyklių prieÅ¡ tai negavęs apdraustosios sutikimo kaip tai yra numatyta pagrindinio draudimo taisyklių – gyvybės draudimo „Garantija plius“ taisyklių Nr. 305 20.2-20.04 punktuose. Kaip ir nurodė draudikas, pagrindinio draudimo taisyklės – gyvybės draudimo „Garantija plius“ taisyklės Nr. 305 yra neatsiejamos nuo papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklių Nr. 403.

Taigi, nagrinėjant ginčus dėl taisyklių Nr. 403 taikymo, reikia Å¡ių taisyklių turinį nagrinėti kartu su taisyklėmis Nr. 305. Mano, kad draudikas netinkamai aiÅ¡kina pagrindinio draudimo taisyklių – gyvybės draudimo „Garantija plius“ taisyklių Nr. 305 20.2.-20.4 punktus. Å iuose punktuose numatyta - 20.2. Draudimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos tik raÅ¡ytiniu draudėjo ir draudiko susitarimu. Draudimo sÄ lygų pakeitimai atliekami draudiko nustatyta tvarka ir įforminami atitinkamais draudiko dokumentais. 20.3. draudikas turi teisę papildyti ir/ar pakeisti draudimo taisyklių, kurių pagrindu sudaryta draudimo sutartis, atskirus punktus: 20.3.1. jeigu draudėjo, apdraustojo ir naudos gavėjo interesai dėl to nenukenčia.

7. Pažymi, kad draudimo taisyklių Nr. 305 20.2-20.4 punktuose vartojamos sÄ vokos „taisyklės“ ir „sutarties sÄ lygos“ nėra tapačios, nes taisyklės yra tik draudimo sÄ lygų dalis. Vartotojas gali suprasti, kad kalbant bendrÄ ja prasme apie sutarties sÄ lygų pakeitimÄ (dėl kurių buvo derėtasi), yra bÅ«tinas raÅ¡tiÅ¡kas apdraustojo sutikimas, kaip yra numatyta taisyklių 20.2 p. Tuo tarpu kalbant apie specialiÄ jÄ iÅ¡imtį – draudimo taisyklių keitimÄ , vartotojas suprastų, kad jų atskiri punktai gali bÅ«ti pakeisti ir be raÅ¡tiÅ¡ko vartotojo patvirtinimo, kai jų pakeitimas nepablogina apdraustojo padėties (taisyklių 20.3 ir 20.3.1. punktai).

Å ių taisyklių 20.4 punkte yra nurodyta, kad apie taisyklių pakeitimus draudikas praneÅ¡a draudėjui raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ tris mėnesius iki pakeitimų įsigaliojimo dienos. Jeigu draudėjas nesutinka su pakeitimais, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartį Å¡ių Taisyklių 15.3 punkte nustatyta tvarka. Taigi, vartotojas Å¡iÄ sÄ vokÄ turėtų suprasti taip, kad jei draudimo taisyklės keistųsi, tai draudikas bÅ«tų įpareigotas apie tai informuoti apdraustÄ jį. Tačiau jei draudikas savo pareigos dėl informavimo nevykdo, tai neturi bÅ«ti panaudota prieÅ¡ vartotojÄ .

Gramatiškai ir logiškai nagrinėjant pagrindinio draudimo taisyklių Nr. 305 20.2 – 20.4 punktus susidaro pagrįstas įspūdis, kad vartotojas neturi veikti aktyviai norėdamas, kad jo atžvilgiu būtų taikoma naujoji taisyklių redakcija, kai naujoji taisyklių redakcija yra jam palanki. Taisyklių Nr. 305 20.3.-20.3.1. p. teigiama draudikas turi teisę papildyti ir/ar pakeisti draudimo taisyklių, kurių pagrindu sudaryta draudimo sutartis, atskirus punktus jeigu draudėjo, apdraustojo ir naudos gavėjo interesai dėl to nenukenčia.

Mano, kad kitu atveju, jei tvirtintume, kad vartotojas turi bÅ«ti aktyvus, kad jo atžvilgiu bÅ«tų taikoma nauja taisyklių redakcija, kai ji jam palanki, taisyklių 20.4 p. kartu su 20.3.-20.3.1. punktais tik klaidintų tuos vartotojus, kurie norėtų, kad jų atžvilgiu bÅ«tų taikoma taisyklių nauja redakcija. Tokie vartotojai perskaitę taisykles pagrįstai manytų, kad jie neturi patys keisti sutarties, kad bÅ«tų taikoma naujoji taisyklių redakcija. Be to, pagal Draudimo įstatymo 90 (1) str. 1 d. draudimo produktų platintojas, teikdamas draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo produktų platinimo paslaugas, turi visada sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sÄ lygomis ir jų interesais.

8. Atsiliepimu atsakovė UAB „PZU Lietuva“ su ieÅ¡kiniu nesutinka bei praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad tarp draudėjos (kartu ir apdraustosios) R. H. ir UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ 2015 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis Nr. PZULIC013254. Sudarydamos Å¡iÄ draudimo sutartį, Å¡alys susitarė, kad jai galios Å¡ios bendrosios draudimo sÄ lygos: gyvybės draudimo „Garantija Plius“ taisyklės Nr. 305 (patvirtintos UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ valdybos 2015 m. vasario 20 d., galioja nuo 2015 m. balandžio 1 d.), papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės Nr. 402 (patvirtintos UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ valdybos 2013 m. vasario 15 d., galioja nuo 2013 m. kovo 1 d.), papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklės Nr. 403 (patvirtintos UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ valdybos 2013 m. vasario 15 d., galioja nuo 2013 m. kovo 1 d.). 9. (duomenys neskelbtini) apdraustajai buvo diagnozuota kritinė liga – vėžys, ir 2020 m. spalio 2 d. ji kreipėsi į draudikÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo.

Draudikas iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ dėl kritinės ligos, iÅ¡mokos suma – 22 000 Eur. (duomenys neskelbtini) apdraustoji dėl minėtos kritinės ligos mirė. Apdraustosios įpėdiniai pagal įstatymÄ (ieÅ¡kovai Å¡ioje byloje), kreipėsi į draudikÄ , praÅ¡ydami iÅ¡mokėti gyvybės draudimo iÅ¡mokÄ , lygiÄ 22 000 Eur. 2021 m. sausio 29 d. draudikas atsisakė mokėti praÅ¡omÄ gyvybės draudimo iÅ¡mokÄ , vadovaudamasis gyvybės draudimo sutarčiai Nr. PZULIC013254 taikomų papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklių Nr. 403 (patvirtintos UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ valdybos 2013 m. vasario 15 d. galioja nuo 2013 m. kovo 1 d.) 7.4. punktu, numatančiu, kad apdraustajam mirus per 12 (dvylika) mėnesių nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudiminiu įvykiu, datos, draudimo iÅ¡moka pagal pagrindinį draudimÄ mažinama iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos pagal papildomÄ draudimÄ dydžiu.

Kadangi tarp apdraustosios kritinės ligos ir mirties nepraėjo 12 mėnesių, o gyvybės draudimo iÅ¡mokos suma lygi iÅ¡mokėtai iÅ¡mokai dėl kritinės ligos, tai pagal minėtÄ sÄ lygÄ gyvybės draudimo iÅ¡moka nėra mokama.

10. Atsakovės teigimu, draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarčių sÄ lygų – draudiko parengtų draudimo rÅ«Å¡ies taisyklių – pagrindu prisijungimo bÅ«du. Draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas) (CK 6.989 straipsnio 2 dalis), kuriame konkrečiai ir nurodomas Å¡iai draudimo sutarčiai taikomų draudimo taisyklių pavadinimas, numeris ir redakcija. Teigia, kad Å¡iuo atveju R. H. sudarytai gyvybės draudimo sutarčiai Nr. PZULIC013254 buvo taikomos Gyvybės draudimo „Garantija plius“ taisyklės Nr. 305 (2015 m. vasario 20 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 1 d.), papildomo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės Nr. 402 (2013 m. vasario 15 d. redakcija, galioja 2013 m. kovo 1 d.) ir papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklės Nr. 403 (2013 m. vasario 15 d. redakcija, galioja 2013 m. kovo 1 d.).

Tai patvirtina draudimo liudijimo virÅ¡uje skiltyje „Draudimo taisyklės ir objektas“ esantys įraÅ¡ai. PasiraÅ¡ydama draudimo liudijime draudėja R. H. patvirtino, kad: „susipažinau ir sutinku su draudimo sutartyje (draudimo liudijime) nurodytomis sÄ lygomis, jokių pastabų neturiu“. Tad, ji patvirtino, kad tikrai žino, kokios draudimo taisyklės Å¡iai sutarčiai yra taikomos.

11. Nurodo, kad nepaisant to, kad draudimo liudijimo apačioje esančiuose įraÅ¡uose yra numatyta, kad „Esu supažindintas su draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis Nr. 305“, bet konkrečiai nepaminėtos papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklės Nr. 403, tačiau taip pat Å¡iuose įraÅ¡uose, kuriuos R. H. patvirtino savo paraÅ¡u, yra nurodyta, kad: „susipažinau ir sutinku su draudimo sutartyje (draudimo liudijime) nurodytomis sÄ lygomis, jokių pastabų neturiu“ (analogiÅ¡kas draudėjos paraÅ¡u patvirtintas įraÅ¡as numatytas praÅ¡ymo sudaryti draudimo sutartį 7.4 punkte).

Atsakovės manymu, draudėja patvirtino, kad tikrai žino, kokios draudimo taisyklės Å¡iai sutarčiai yra taikomos, kadangi draudimo liudijime nurodytos konkrečios taikomos draudimo taisyklės ir jų redakcijos. Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis CK 6.186 str. 1 d. netikėtomis (siurprizinėmis) nelaikomos sutarties sÄ lygos, su kuriomis Å¡alis aiÅ¡kiai sutiko, kai jos tai Å¡aliai buvo tinkamai atskleistos. Draudėjos paraÅ¡ai atitinkamuose draudimo sutarties dokumentuose patvirtina, kad papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklės Nr. 403 (2013 m. vasario 15 d. redakcija, galioja 2013 m. kovo 1 d.) jai yra tinkamai atskleistos ir ji su jomis sutiko, todėl Å¡ios sÄ lygos negali bÅ«ti laikomos siurprizinėmis.

12. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad po draudimo sutarties sudarymo R. H. bent du kartus kreipėsi į draudikÄ dėl dalinio kapitalo iÅ¡mokėjimo ir savo asmens duomenų patikslinimo 2018 m. balandžio 30 d. ir 2019 m. lapkričio 20 d. Abu kartus jokių pastabų ar klausimų dėl papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklių Nr. 403 (2013 m. vasario 15 d. redakcija, galioja 2013 m. kovo 1 d.) ji nepateikė ir neprašė jų kopijos. Mano, jog aplinkybė, kad apdraustoji kreipėsi dėl draudimo iÅ¡mokos pagal kritinių ligų draudimÄ ir Å¡iÄ iÅ¡mokÄ gavo, įrodo faktÄ , kad Å¡io draudimo sÄ lygos apdraustajai buvo žinomos ir abejonių nekėlė.

13. Atsakovė nurodo, kad tiek CK (6.992 str. 2 d.), tiek Draudimo įstatymas (92 str. 2 d.) įpareigoja draudikÄ draudimo taisykles paskelbti vieÅ¡ai, draudiko interneto svetainėje. Tačiau tai jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad draudikui patvirtinus naujÄ taisyklių redakcijÄ ir jÄ paskelbus vieÅ¡ai, ji automatiÅ¡kai įsigalioja visiems draudėjams, turintiems atitinkamÄ draudimo apsaugÄ , suteikiamÄ pagal tokias taisykles. Naujai patvirtintos draudimo taisyklės automatiÅ¡kai taikomos tik po jų įsigaliojimo sudaromoms draudimo sutartims, jei draudimo sutartyje jos Å¡alių nesusitarta kitaip.

14. Atsakovė teigia, kad vadovaujantis bendraisiais sutarčių teisės principais bei draudimo sutarties Nr. PZULIC013254 sÄ lygomis (Pagrindinio draudimo taisyklių - Gyvybės draudimo „Garantija plius“ taisyklės Nr. 305 (2015 m. vasario 20 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 1 d.) – 20.2 punktu), Draudimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos tik raÅ¡ytiniu draudėjo ir draudiko susitarimu. Taigi, jei draudikas ketintų pakeisti draudimo sutarčiai Nr. PZULIC013254 taikomÄ taisyklių redakcijÄ , jis privalėtų dėl to susitarti su draudėju raÅ¡tu (t.y. raÅ¡tu pateikti tokį pasiÅ«lymÄ ir gauti draudėjo raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ ).

Atitinkamai ir draudėjas, pageidaujantis pakeisti taikomų taisyklių redakcijÄ naujÄ ja, turėtų kreiptis į draudikÄ ir susitarti dėl to raÅ¡tu. Å iuo atveju tokie keitimai yra atliekami laisva valia, vadovaujantis sutarties laisvės principu, todėl tiek draudėjas turi teisę atsisakyti atlikti tokį keitimÄ , tiek draudikas gali nesutikti su draudėjo praÅ¡ymu pakeisti taisykles. Gyvybės draudimo sutarčiai Nr. PZULIC013254 taikomų pagrindinio draudimo taisyklių - Gyvybės draudimo „Garantija plius“ taisyklės Nr. 305 (2015 m. vasario 20 d. redakcija, galiojanti nuo 2015 m. balandžio 1 d.) 20.3 punktas numato iÅ¡imtinius atvejus, kuomet draudikas įgyja teisę papildyti ir/ar pakeisti draudimo taisyklių, kurių pagrindu sudaryta draudimo sutartis, atskirus punktus.

Tačiau, nepaisant to, taisyklių 20.4 punktas numato, kad apie taisyklių pakeitimus draudikas praneÅ¡a draudėjui raÅ¡tu ne vėliau kaip prieÅ¡ tris mėnesius iki pakeitimų įsigaliojimo dienos. Jeigu draudėjas nesutinka su pakeitimais, jis turi teisę nutraukti draudimo sutartį Å¡ių taisyklių 15.3. punkte nustatyta tvarka. Jeigu draudėjas iki pakeitimų įsigaliojimo dienos nesikreipia į draudikÄ raÅ¡tu dėl draudimo sutarties nutraukimo ir toliau moka draudimo įmokas, laikoma, kad jis sutiko su minėtais pakeitimais.

Taigi net ir tokiu bÅ«du atliekamas sutarties sÄ lygų keitimas nėra daromas draudiko vienaÅ¡aliÅ¡kai.

15. Nurodoma, kad Å¡iais iÅ¡imtiniais atvejais, jei draudikas ketina pasinaudoti gyvybės draudimo „Garantija plius“ taisyklių Nr. 305 20.3 punkte nurodyta galimybe, jis privalo prieÅ¡ tris mėnesius iki pakeitimų įsigaliojimo dienos raÅ¡tu apie tai praneÅ¡ti draudėjui, nes net tokiam pakeitimui yra bÅ«tina draudėjo valia, iÅ¡reikÅ¡ta pasyviais ar aktyviais veiksmais. Å iuo atveju draudėjui suteikiamas trijų mėnesių terminas apsispręsti – priimti Å¡iuos pakeitimus ir nesiimti jokių veiksmų arba pateikti praneÅ¡imÄ draudikui dėl draudimo sutarties nutraukimo.

Nesant tokio draudiko praneÅ¡imo, nei draudėjas, nei pats draudikas negali vadovautis kitokiomis, nei draudimo sutartyje raÅ¡tu sutartomis sÄ lygomis. Pažymi, kad ieÅ¡kovų teiginiai, kad draudikui paskelbus atnaujintas draudimo taisykles savo interneto svetainėje, jos turėjo bÅ«ti taikomos ir draudėjai R. H. yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes nė viena iÅ¡ draudimo sutarties Å¡alių jokiais veiksmais neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios dėl draudimo sutarčiai Nr. PZULIC013254 taikomų draudimo taisyklių ar atskirų draudimo sutarties sÄ lygų keitimo.

Mano, kad nepagrįstas teiginys, jog neva draudikas pakeitė draudimo taisykles, tačiau nesilaikė minėtos pareigos prieÅ¡ tris mėnesius praneÅ¡ti apie tai apdraustajai. Draudiko praneÅ¡imo nebuvo, nes taisyklių draudikas draudimo sutarčiai Nr. PZULIC013254 paprasčiausiai vienaÅ¡aliÅ¡kai nekeitė nei Å¡iai apdraustajai, nei kitiems analogiÅ¡kas draudimo sutarties sÄ lygas turintiems draudiko klientams. PaaiÅ¡kina, kad R. H. sudarytai gyvybės draudimo sutarčiai Nr. PZULIC013254 taikomas papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklių Nr. 403 (2013 m. vasario 15 d. redakcija, galioja 2013 m. kovo 1 d.) 7.4 punktas, numatantis, kad apdraustajam mirus per 12 (dvylika) mėnesių nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu, datos, draudimo iÅ¡moka pagal pagrindinį draudimÄ mažinama iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos pagal papildomÄ draudimÄ dydžiu, todėl nėra teisinio pagrindo keisti priimtÄ sprendimÄ ir mokėti ieÅ¡kovų praÅ¡omos 22 000,00 EUR gyvybės draudimo iÅ¡mokos dėl apdraustosios mirties.

16. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, jei ieškinys būtų tenkintas sumažinti ieškovų prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys tenkintinas.

18. CK 6.989 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad  draudimo sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas (polisas). Byloje nustatyta, kad draudėja R. H. su draudiku UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ buvo sudariusi draudimo sutartį ir jai iÅ¡duotas Gyvybės draudimo liudijimas Nr. PZULIC013254,. Draudimo liudijime nurodoma, kad iÅ¡moka iÅ¡mokama apdraustojo (R. H.) mirties atveju, apdraustajam patyrus traumÄ , apdraustajam susirgus kritine liga. Gyvybės draudimo suma – 22 000 Eur (galiojimo terminas nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2036 m. lapkričio 9 d.), <...> kritinių ligų draudimo suma 22 000 Eur (galiojimo terminas nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2036 m. lapkričio 9 d.). Draudimo liudijimas iÅ¡duotas 2015 m. lapkričio 9 d.

19. CK 6. 987 straipsnyje nurodoma, kad draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. 20. (duomenys neskelbtini) mirus draudėjai ir apdraustajai R. H., (duomenys neskelbtini) jos įpėdiniams iÅ¡duotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, pagal kuri ieÅ¡kovai bei mirusiosios įpėdiniai P. E. H., T.

V. H., G. D., E. J., T. P. H., paveldėjo palikėjos pinigines lėšas pagal 2015 m. lapkričio 10 d. sudarytÄ gyvybės draudimo sutartį, Nr. PZULIC013254 su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“. 21. 2021 m. vasario 9 d. pretenzija, ieÅ¡kovai kreipėsi į draudikÄ dėl 1229, 45 Eur sukauptos sumos bei 22 000 Eur ginčo sumos dėl apdraustosios mirties iÅ¡mokėjimo. 2021 m. vasario 18 d. atsakymu draudikas informavo, kad tarp draudėjos R. H. bei draudiko UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ 2015 m. lapkričio 9 d. buvo sudaryta gyvybės draudimo sutartis Nr.PZULIC013254, sudarydamos Å¡iÄ sutartį Å¡alys susitarė, kad jai galios bendrosios draudimo sÄ lygos: gyvybės draudimo „Garantija plius“ 305 taisyklės (patvirtintos UAB „PZU gyvybės draudimas“ valdybos 2013 m. vasario 15 d., galioja nuo 2013 m. kovo 1 d.).

Konkrečiai draudimo sutarčiai taikomos draudimo taisyklių redakcijos nurodytos draudimo liudijime. Draudimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti keičiamos tik draudimo sutarties Å¡alies raÅ¡tiÅ¡ku susitarimu. Å iuo atveju draudimo sutarties Å¡alys dėl Å¡iai sutarčiai taikomų sutarties sÄ lygų pakeitimų nesitarė. Taigi, taisyklių redakcijoje, kuri galiojo R. H. sudarytai sutarčiai Nr. PZULIC013254, 7.4. punkte nurodyta, kad apdraustajam mirus per 12 (dvylika) mėnesių nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudiminiu įvykiu, datos, draudimo iÅ¡moka pagal pagrindinį draudimÄ mažinama iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos pagal papildomÄ draudimÄ dydžiu.

Dėl to buvo atsisakyta iÅ¡mokėti ginčo sumÄ . 22. 2021 m. kovo 2 d. raÅ¡te ieÅ¡kovų atstovė nurodė, kad nėra duomenų, jog draudėja, kuri kartu buvo ir apdraustoji R. H., buvo supažindinta su taisyklėmis Nr. 403. RaÅ¡te taip pat nurodyta, kad jei R. H. ir buvo supažindinta su taisyklėmis Nr. 403, polise ji patvirtino, jog yra supažindinta su draudiko teise keisti mokesčių lentelę bei kritinių ligų sÄ raÅ¡Ä (draudėjo, sudarančio gyvybės draudimo sutartį, patvirtinimo raÅ¡to 3 p.).

Kadangi kritinės ligos iÅ¡aiÅ¡kintos bÅ«tent taisyklėse Nr. 403, R. H., galėjo šį punktÄ suprasti kaip informacijÄ , kad draudikui nereikia R. H. sutikimo keičiant taisyklių apie kritines ligas turinį (t. y. taisyklių Nr. 403 turinį), ypač kai Å¡ios taisyklės keičiamos į jai palankesnę pusę. Mano, kad R. H. neturėjo iÅ¡ naujo derėtis su PZU Å¡iai adaptavus taisykles Nr. 403, kai jos R. H. yra palankesnės. Teigia, jog, akivaizdu, kad su Å¡iuo palankiu jai pakeitimu apdraustoji bÅ«tų sutikusi.

23. Taigi, byloje iÅ¡ esmės kilęs ginčas dėl draudimo taisyklių redakcijos taikymo sprendžiant, ar yra pagrindas iÅ¡mokėti 22 000 Eur sumÄ mirus draudėjai, ir neiÅ¡skaityti jau iÅ¡mokėtos sumos dėl kritinės ligos. Draudiko teigimu, sprendžiant dėl sumos dėl kritinės ligos iÅ¡skaitymo ar neiÅ¡skaitymo mokant iÅ¡mokÄ dėl apdraustosios mirties turi bÅ«ti taikoma Papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklių redakcija galiojusi nuo 2013 m. kovo 1 d., o ieÅ¡kovų teigimu, Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikoma Papildomo draudimo nuo kritinių ligų taisyklių redakcija galiojusi apdraustosios susirgimo kritine liga ir jos mirties metu, t.y. nuo 2020 m. birželio 1 d.

24. Å ių skirtingų redakcijų taisyklių 7.4. punktas iÅ¡ esmės skiriasi. Redakcijoje galiojusioje nuo 2013 m. kovo 1 d., 7.4. punkte nustatyta, kad apdraustajam mirus per 12 (dvylika) mėnesių nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu, datos, draudimo iÅ¡moka pagal Pagrindinį draudimÄ mažinama iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos pagal PapildomÄ draudimÄ suma. Redakcijoje, galiojusioje apdraustosios mirties metu, t. y. nuo 2020 m. birželio 1 d., 7.4. punkte nustatyta, kad apdraustajam mirus per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu, datos, draudimo iÅ¡moka pagal Pagrindinį draudimÄ mažinama iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos pagal PapildomÄ draudimÄ dydžiu.

25. CK 6. 992 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo sudaryti sÄ lygas vieÅ¡ai susipažinti su draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis ir, prieÅ¡ sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. CK 6.991 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo liudijime, be kita ko, turi bÅ«ti nurodyta: įraÅ¡as, kad draudėjas supažindintas su draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis ir jam įteikta jų kopija. CK 6.992 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudikas privalo sudaryti sÄ lygas vieÅ¡ai susipažinti su draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėmis ir, prieÅ¡ sudarydamas draudimo sutartį, įteikti jų kopijas draudėjui. Draudimo sutarties taisyklių Nr. 305, 20.3 punkte nustatyta, kad draudikas turi teisę papildyti ir/ar pakeisti draudimo taisyklių, kurių pagrindu sudaryta draudimo sutartis, atskirus punktus: 20.3.1. jeigu draudėjo, apdraustojo ir naudos gavėjo interesai dėl to nenukenčia.

26. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, remiantis civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktÄ teisę parengti draudimo rÅ«Å¡ies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sÄ lygų teisinį apibrėžtumÄ ir jų suderinamumÄ , taisyklėse pateiktos sÄ vokos turi bÅ«ti kiek įmanoma aiÅ¡kiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytÄ draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sÄ lygos vis dėlto suformuluojamos nepakankamai aiÅ¡kiai, teismas, spręsdamas Å¡alių ginÄÄ dėl sutarties sÄ lygų vykdymo, jas aiÅ¡kina, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

27. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių taikymÄ reglamentuoja CK 6.193 straipsnis, jos iÅ¡samiai ir nuosekliai atskleistos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2010). Sutartys turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sÄ Å¾iningai. Teismas, vertindamas ir aiÅ¡kindamas sutartį, pirmiausia turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių Å¡alių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derindamas šį subjektyvų sutarties aiÅ¡kinimo principÄ su jos teksto lingvistine analize, kaip objektyviausiai atspindinčia tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, ir pagal tai kvalifikuoti jų susitarimÄ .

AiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina vadovautis ne tik CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis, bet ir CK 1.5 straipsnyje nurodytais bendraisiais teisės principais. Sutarčių teisėje galioja principas, kad sutartis visų pirma turi bÅ«ti aiÅ¡kinama pagal tikruosius Å¡alių ketinimus ir pagal juos sprendžiama dėl sutarties rÅ«Å¡ies ir esmės. Å ie esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, tačiau įvertinti ir sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ .

Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; kt.).

28. AiÅ¡kinant draudimo sutartis, bendrosios sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės taikomos atsižvelgiant į draudimo santykių specifikÄ . Draudimo sutartį paprastai sudaro standartinės, bendros sÄ lygos, iÅ¡dėstytos draudimo taisyklėse, kurios taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rÅ«Å¡ies sutartį su tuo pačiu draudiku, ir individualios sÄ lygos, kuriose nurodoma sutarties Å¡alys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis ir kt.

Å ios sutartį individualizuojančios sÄ lygos daugiausia priklauso nuo draudėjo pasirinkimo, kiek tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ir leidžia draudiko nustatytos taisyklės. AiÅ¡kinant draudimo sutartį bÅ«tina įvertinti tiek bendras, tiek individualias sutarties sÄ lygas, visos sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos atsižvelgiant į jų sisteminius ryÅ¡ius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

29. Kasacinio teismo ne kartÄ nurodyta, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kuriÄ draudikas perima iÅ¡ draudėjo nuostolių atsiradimo rizikÄ ; be to, tai yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos Å¡alių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu (lot. uberrimae fidei), sutartis; dėl to draudimo sutarties Å¡alys privalo bÅ«ti viena kitai absoliučiai atviros ir atskleisti viena kitai visÄ informacijÄ , kuri gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡iai sutarčiai sudaryti bei jos sÄ lygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; kt.). Ä®vardyti draudimo sutarties ypatumai lemia didesnę Å¡ios sutarties Å¡alių pareigÄ bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis), taip pat didesnį atidumÄ ir rÅ«pestingumÄ viena kitos atžvilgiu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).

30. Ginčo atveju, kaip minėta, duomenų, kad draudėja buvo supažindinta su taisyklėmis Nr. 403 byloje nėra (tai, kad poliso pradžioje nurodytos taisyklės, nėra patvirtinimas, jog draudėja su jų sÄ lygomis buvo supažindinta). Tiek draudimo liudijime, tiek praÅ¡yme sudaryti draudimo sutartį yra apdraustosios ir draudėjos patvirtinimas apie susipažinimÄ su taisyklėmis Nr. 305, tačiau ne Nr. 403 dėl kurių redakcijos taikymo yra ginčas byloje. Draudėjos mirties metu galiojusios taisyklės Nr. 403 buvo draudėjai palankesnės ir iÅ¡ esmės skyrėsi nuo taisyklių, galiojusių draudimo sutarties sudarymo metu, kaip minėta, pagal draudimo sutarties sudarymo metu galiojusias taisykles asmeniui mirus per 12 mėnesių nuo kritinės ligos draudimo suma dėl mirties mažinama iÅ¡mokėta suma dėl kritinės ligos, tuo tarpu pagal naujas taisykles Å¡is terminas sumažintas iki 1 mėnesio, kurį draudėja pragyveno.

Pagal nurodomas aplinkybes apdraustajai R. H. kritinė liga (vėžys) diagnozuota (duomenys neskelbtini), R. H. mirė (duomenys neskelbtini). Draudėja nuo kritinės ligos mirė po 4 mėnesių, dėl šios aplinkybės ginčo byloje nebuvo.

31. Å iuo atveju iÅ¡siskyrus draudiko ir draudėjos įpėdinių nuomonei dėl taisyklių Nr. 403 redakcijos taikymo, teismas vertina Å¡alių veiksmus sutarties sudarymo metu bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Taigi, kaip minėta, duomenų, kad su taisyklėmis Nr. 403 draudėja sutarties sudarymo metu buvo supažindinta nėra. Pareiga supažindinti draudėjÄ su taisyklėmis kyla draudikui pagal CK 6.991 straipsnio 1 dalies bei CK 6.992 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pagal senos (galiosios nuo 2013 m. kovo 1 d.) ir naujos (galiojusios nuo 2020 m. birželio 1 d.) taisyklių redakcijų 7.4. iÅ¡ esmės iÅ¡siskiria terminas per kurį mirus asmeniui nuo kritinės ligos, suma dėl kritinės ligos iÅ¡skaitoma iÅ¡ sumos dėl mirties mokėjimo.

Teismo vertinimu, sprendžiant dėl taisyklių redakcijos taikymo, be kita ko, reikėtų įvertinti ir tai, kad ankstesnės redakcijos taisyklėse nustatytas terminas per kurį mirus asmeniui mažinama iÅ¡mokos suma bei naujoje taisyklių redakcijoje nustatytas terminas akivaizdžiai skiriais. Kaip minėta, 2013 m. kovo 1 d. taisyklių Nr. 403, 7.4. punkte nustatyta, kad apdraustajam mirus per 12 (dvylika) mėnesių nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu, datos, draudimo iÅ¡moka pagal Pagrindinį draudimÄ mažinama iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos pagal PapildomÄ draudimÄ suma.

Redakcijoje, galiojusioje apdraustosios mirties metu, t. y. nuo 2020 m. birželio 1 d., 7.4. punkte nustatyta, kad apdraustajam mirus per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu, datos, draudimo iÅ¡moka pagal Pagrindinį draudimÄ mažinama iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos pagal PapildomÄ draudimÄ dydžiu. Pagal aptartus taisyklių punktus matyti, kad terminai, kuomet atliekama iÅ¡skaita, kai asmuo mirÅ¡ta nuo kritinės ligos iÅ¡ esmės skiriasi, t. y. terminas nuo vienerių metų sumažintas iki vieno mėnesio.

Nereikia specialių žinių tam, jog galima bÅ«tu įvertinti, kad nuo piktybinių navikų, dažnu atveju asmenys mirÅ¡ta ženkliai greičiau nei per vienerius metus, taigi iÅ¡ esmės sÄ lyga, kada iÅ¡ iÅ¡mokos dėl mirties nebÅ«tų iÅ¡skaityta kritinės ligos suma, galiojusi 2013 m. kovo 1 d. taisyklių redakcijoje, be kita ko, teismo vertinimu, iÅ¡ esmės nėra sÄ Å¾ininga, nes nepagrįstai sumažina asmenų lÅ«kestį gauti iÅ¡mokÄ dėl mirties, kuriÄ nulėmė kritinė liga, o kaip ir nurodoma teismų formuojamoje praktikoje draudiko pareiga perimti galimus draudėjo nuostolius, tokia yra draudimo teisinių santykių esmė.

Nors Å¡ioje byloje nebuvo tirta dėl kokių priežasčių pakeistas taisyklių Nr. 403, 7.4. punktas, tačiau kaip matyti pagal 2020 m. birželio 1 d. redakcijos taisykles Å¡is terminas ženkliai sumažintas net 12 kartų, t. y. nuo 12 mėnesių iki 1 mėnesio, t. y. pats draudikas įvertino, kad tokia draudimo taisyklių sÄ lyga nėra tinkama ir nustatė naujÄ Å¾enkliai trumpesnį terminÄ per kurį asmeniui mirus nuo kritinės ligos turi bÅ«ti atlikta iÅ¡skaita. Kaip jau minėta sprendime draudikas taisykles gali keisti jei tai neblogina draudėjo padėties (Pagrindinio draudimo taisyklių Nr. 305, 20.3.1. punktas).

Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju taisyklių Nr. 403, 7.4. punkte nurodomo termino sutrumpinimas ne tik neblogina draudėjos padėties, bet ir atitinka tokio pobÅ«džio draudimu besidraudžiančio asmens lÅ«kestį, prieÅ¡ingai nei prieÅ¡ tai buvęs terminas. Taigi, kadangi Å¡iuo konkrečiu atveju, draudikas neįvykdė įstatyme nustatytos pareigos supažindinti draudėjÄ ir apdraustÄ jÄ su taisyklėmis Nr. 403, jų draudėjai neįteikė, taip pat atsižvelgiant į tai, kad taisyklių Nr. 403 pakeitimas, o konkrečiai 7.4. punkte numatyto termino sutrumpinimas ne tik nepažeidė draudėjos bei apdraustosios interesų, bet ir buvo jai naudingas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo atveju sprendžiant dėl draudimo iÅ¡mokos apdraustosios įpėdiniams iÅ¡mokėjimo turi bÅ«ti taikoma taisyklių Nr. 403 redakcija, galiojusi apdraustajai susirgus kritine liga bei jos mirties metu, t. y. nuo 2020 m. birželio 1 d.

32. Apibendrinant, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad draudikas nebuvo informavęs draudėjos ir apdraustosios apie taisyklių Nr. 403., 7.4. punkto nuostatÄ , kuri apibrėžia, kokiomis sÄ lygomis yra mažinama iÅ¡moka apdraustosios mirties atveju, įvertinus tai, kad 2013 m. kovo 1 d. bei 2020 m. birželio 1 d. taisyklių redakcijose Å¡ios sÄ lygos iÅ¡ esmės skiriasi, o 2013 m. kovo 1 d. redakcijoje nustatytas terminas, teismo įvertintas kaip nesÄ Å¾iningas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mirus apdraustajai bei skaičiuojant iÅ¡mokÄ dėl mirties turėjo bÅ«ti taikoma 2020 m. birželio 1 d. taisyklių Nr. 403 redakcija bei iÅ¡moka skaičiuojama pagal Å¡ias taisykles, kadangi 7.4. punkte nustatyta, jog apdraustajam mirus per 1 (vienÄ ) mėnesį nuo kritinės ligos, jei ji buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu, datos, draudimo iÅ¡moka pagal Pagrindinį draudimÄ mažinama iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos pagal PapildomÄ draudimÄ dydžiu, o apdraustoji Å¡io ginčo atveju mirė po 4 mėnesių nuo kritinės ligos nustatymo, skaičiuojant iÅ¡mokÄ dėl mirties iÅ¡skaitymas negalėjo bÅ«ti atliktas, bei draudėjos ir apdraustosios įpėdiniams turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 22 000 Eur suma dėl apdraustosios mirties.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovai T. P. H., P. E. H., T. V. H., G. D. bei E. J. pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl jiems iš atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ lygiomis dalimis priteistina 22 000 Eur suma (po 4 400 Eur). Dėl palūkanų priteisimo.

33. IeÅ¡kovai reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti 548, 49 Eur įstatyminių palÅ«kanų, kiekvienam ieÅ¡kovui po 109, 70 Eur sumÄ . IeÅ¡kovų skaičiavimu palÅ«kanų suma už 182 pradelstas dienas (palÅ«kanos apskaičiuotos už 6 mėnesius) sudaro 548, 49 Eur.

34. CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palÅ«kanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba Å¡alys susitarimu. Be mokėjimo funkcijos, palÅ«kanos gali bÅ«ti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. Ä®statymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimÄ (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

35. Atsakovė palÅ«kanų skaičiavimo termino neginčijo, palÅ«kanos apskaičiuotos už pradelstÄ mokėti laikÄ , todėl praÅ¡ymas dėl palÅ«kanų priteisimo tenkintinas bei ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės lygiomis dalimis priteistina 548, 49 Eur palÅ«kanų, t. y. 107, 70 Eur palÅ«kanų kiekvienam ieÅ¡kovui. (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis).

36. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012).

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovų reikalavimus priteisti iÅ¡ atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįsti ir tenkintini bei kiekvienam ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisiama 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo kiekvienam priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

37. Pagal bendrÄ taisyklę pralaimėjusi Å¡alis apmoka bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovų patirtos iÅ¡laidos Å¡ioje byloje sudaro 507 Eur žymini mokestis bei 2 250 Eur už teisinę pagalbÄ , bendra bylinėjimosi iÅ¡laidų suma sudaro 2 757 Eur. Atstovės pateikti duomenys pakankami bylinėjimosi iÅ¡laidoms pagrįsti ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

38. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo, todėl jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia.

39. Spręsdamas dėl atlygintinų iÅ¡laidų dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nustatytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumÄ ; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; Å¡alių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

40. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai pateiktas vienas procesinis dokumentas - ieÅ¡kinys su priedais, byloje vyko vienas parengiamasis teismo posėdis iÅ¡ kurio pereita į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės (posėdžio trukmė 40 minučių). Teismo vertinimu, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į procesinį Å¡alių elgesį, bei kitus reikÅ¡mingus kriterijus pagal kuriuos nustatomas iÅ¡laidų, patirtų už advokato pagalbÄ dydis, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovų praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos atitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, todėl iÅ¡ atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ ieÅ¡kovams priteisiama 2 757 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma.

41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti. Priteisti ieÅ¡kovui T. P. H., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, į. k. 110082737, 4 400 Eur iÅ¡mokÄ , 109, 70 Eur palÅ«kanų bei 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti ieÅ¡kovei P. E. H., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, į. k. 110082737, 4 400 Eur iÅ¡mokÄ , 109, 70 Eur palÅ«kanų bei 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti ieÅ¡kovui T. V. H., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, į. k. 110082737, 4 400 Eur iÅ¡mokÄ , 109, 70 Eur palÅ«kanų bei 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti ieÅ¡kovei G. D., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, į. k. 110082737, 4 400 Eur iÅ¡mokÄ , 109, 70 Eur palÅ«kanų bei 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti ieÅ¡kovui E. J., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, į. k. 110082737, 4 400 Eur iÅ¡mokÄ , 109, 70 Eur palÅ«kanų bei 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. sausio 5 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti ieÅ¡kovams T. P. H., gim. (duomenys neskelbtini), P. E. H., gim. (duomenys neskelbtini), T. V. H., gim. (duomenys neskelbtini), G. D., gim. (duomenys neskelbtini), E. J., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovės UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, į. k. 110082737, 2 757 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundÄ per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Skaistė Cinkutė