0a7aa2ee-e437-4c6b-9127-b32e4bc250e0 · Regionų administracinis teismas

Civilinė byla NrAdministracinė byla Nr.1-4053-423/2018                                                                                                      Proceso Nr. 3-62-3-00854-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)                          REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS                                                  S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                       2018 m. rugsėjo 20 d.                                                                 Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Ritai Kinderienei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 2-20). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-06-14 iki 2018-04-30 atliko laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, kurioje buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose minimali norma 3,1 kv. m.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kalinimo sÄ lygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pataisos namuose tarp nuteistųjų vyravo „kastų“ sistema, dėl ko valgykloje jis turėjo valgyti iÅ¡ pažymėtų indų, eiti valgyti po kitų nuteistųjų. Dėl laisvo ploto trÅ«kumo ir atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, diskomfortÄ , garbės ir orumo pažeminimÄ , jam pablogėjo sveikata. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Konstitucijos 21 straipsnį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnį, sukėlė pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis vertina 100 000 Eur suma ir praÅ¡o jÄ priteisti iÅ¡ atsakovo.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atsiliepime (b.l. 25-32) nurodė, kad teisės aktai nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose ir ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotÄ asmeniui, kalinamam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Atsakovas nurodo, kad visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN – AK) laikÄ nuo 2012-06-14 iki 2018-04-30 Å¡ios normos buvo laikomasi, t.y. ploto norma pažeista nebuvo.

Atsakovo nuomone, PravieniÅ¡kių PN - AK pareigÅ«nų veiksmai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo teisėti. Taip pat prašė skundo reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį. Prašė skundÄ atmesti.Skundas atmestinas.PareiÅ¡kėjas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl institucijos pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių PN - AK laikotarpiu nuo 2012-06-14 iki 2018-04-30.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1Teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-26 nutartį byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarkÄ reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobÅ«džio. Tikslus ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas yra itin reikÅ¡mingas, nes ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas reiÅ¡kia asmens galimybių apginti savo teises per teismÄ ribojimÄ , kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimÄ praradimÄ , kuomet ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (žr., pvz., LVAT 2011-04-11 nutartį byloje Nr. A556-150/2011; 2011-11-14 nutartį byloje Nr. A662-3116/2011).LVAT 2011-03-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1027/2011 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žalos atlyginimui pagal CK 6.271 straipsnį taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atsakovas šį terminÄ praÅ¡o taikyti. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2012-06-14 iki 2018-04-30, o skundÄ teismui pateikė 2018-05-02 (b. l. 22). Svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis teisminės gynybos, nenurodė. Dėl Å¡ių priežasčių, vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 2 dalimi, senaties terminas taikytinas ir ginčas nagrinėtinas nuo 2015-05-02 iki 2018-04-30.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad PravieniÅ¡kių PN - AK ginčo laikotarpiu neužtikrino minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto, valgykloje turėjo valgyti iÅ¡ pažymėtų indų, ir tik po kitų nuteistųjų.Tačiau atsižvelgtina į LVAT suformuotÄ teisminę praktikÄ , kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos plotas sukėlė didelius nepatogumus, pažemino orumÄ bei sutrikdė sveikatÄ neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu.

Å iuo atveju, ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 15 str., 21 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1. ir 111.2. punktai nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o kamerų tipo patalpose - ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2015-05-02 iki 2018-04-30) pareiÅ¡kėjas gyveno: 8 bÅ«rio 3 brigadoje, kurios plotas – 34,19 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, tad vienam asmeniui teko 3,79 kv. m ploto; 1 bÅ«rio 5 brigadoje, kurios plotas – 28,48 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,16 kv. m ploto; 2 bÅ«rio (dabar 3) 1 brigadoje, kurios plotas – 87,01 kv. m, joje įrengtos 28 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,11 kv. m ploto; 2 bÅ«rio 5 brigadoje, kurios plotas – 30,16 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,35 kv. m ploto (b.l. 26, 36-37).

Taigi, teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,1 kv. m. ploto buvo užtikrintas ir pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose pažeista nebuvo. Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad pataisos namuose vyrauja „kastų“ sistema, dėl ko jis buvo žeminamas, diskriminuojamas, valgė iÅ¡ pažymėtų indų ir tik po to, kai pavalgydavo kiti nuteistieji.

PareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių skunde nurodytÄ aplinkybę dėl „kastų“ susidarymo, taip pat nenurodė tokių įrodymų buvimo vietos. Teismo sprendimas negali bÅ«ti grįstas prielaidomis, todėl nesant byloje faktinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie atsakovo veiksmų neteisėtumÄ dėl „kastų“ susidarymo, valgymo iÅ¡ pažymėtų indų, Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. LVAT yra ne kartÄ akcentavęs, jog abstraktus aplinkybių, nuoskaudų, subjektyvios nuomonės konstatavimas skunde negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iÅ¡ skundo neaiÅ¡ku, kÄ konkrečių atveju skundžia pareiÅ¡kėjas ir kuo jis remiasi (pvz., administracinės bylos Nr. AS-858–746/2010).Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto pažeidimų, valgykloje valgymo iÅ¡ pažymėtų indų, ir tik po kitų nuteistųjų, yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kurių nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus Å¡iuo aspektu bei kad siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ .Ä®vertinęs, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog PravieniÅ¡kių PN - AK, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio pareiÅ¡kėjo orumÄ elgesio.

Nenustačius bÅ«tinosios civilinės atsakomybės sÄ lygos – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja n u s p r e n d ė :

SkundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                                                   Asta Urbonienė