0a782897-a92d-4872-8e72-577a2af231dd · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-548-381/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00492-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.2; 3.1.9 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ direktoriaus R. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-2659-221/2015 pagal pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ direktoriaus R.

K. pareiÅ¡kimÄ atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Modus“ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas R. K. prašė iÅ¡kelti atsakovei UAB „Modus“ restruktÅ«rizavimo bylÄ , bankroto administratoriumi įmonės restruktÅ«rizavimo laikotarpiu skirti UAB „Renavita“.PareiÅ¡kėjas nurodė, kad bendrovės vykdoma veikla iÅ¡imtinai susijusi su transporto sektoriumi (tarptautinių automobilių transporto, logistikos, ekspedijavimo, pervežimo paslaugos).

PareiÅ¡kėjas teigė, kad bendrovė patiria laikinus finansinius sunkumus dėl Å¡ių priežasčių: įmonės apyvartinis kapitalas buvo didinamas skolintomis lėšomis; prasidėjus ekonominei krizei pasiskolinti tapo sudėtinga; prasidėjo teisminiai ginčai su lizingo bendrovėms; dėl lizingo sutarčių nutraukimo bendrovė neįvykdė prisiimtų prievolių kitiems kreditoriams ir negavo apie 14 mln. Eur pajamų bei patyrė apie 3 mln. Eur nuostolių; bendrovė patyrė atitinkamus nuostolius grÄ Å¾indama lizingo bendrovėms turtÄ , kurio likutinė vertė buvo didesnė nei nepadengtas įsipareigojimas; dėl lizingo sutarčių nutraukimo atsirado 650 tÅ«kst.

Eur nepriemoka valstybės biudžetui, bendrovės nuostolius didino ir skaičiuojamos baudos, delspinigiai bei teisinės iÅ¡laidos. Nurodytų aplinkybių visuma lėmė, kad UAB „Modus“ negali tinkamai vykdyti veiklos, užtikrinti visų savo įsipareigojimų vykdymo. PareiÅ¡kėjas teigė, kad iÅ¡kėlus įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ , toliau bus vykdoma Å«kinė – komercinė veikla ir uždirbamos pajamos, sumažinti veiklos kaÅ¡tai, optimizuojama valdymo struktÅ«ra, pasiraÅ¡omos ilgalaikės sutartys su partneriais dėl vežimų vykdymo 2015 m.

PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad bendrovė aktyviai derasi su transporto priemonių nuomotojais dėl papildomų 40 vilkikų nuomos, restruktÅ«rizavimo laikotarpiu bus iÅ¡naudojami rezervai apyvartinėms lėšoms padidinti, UAB „Modus“ vykdo aktyvų darbÄ su debitoriais, siekdama sumažinti susidariusius debitorinius įsiskolinimus. Prognozuojama, kad UAB „Modus“ 2016 m. pasieks ne mažesnę kaip 3,5 mln. Eur metinę apyvartÄ , 2017 m. – 5,9 mln. Eur, 2018 m. – 7,6 mln. Eur, 2019 m.

– 7,9 mln. Eur metines apyvartas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė iÅ¡kelti UAB „Modus“ restruktÅ«rizavimo bylÄ . Ä®vertinęs pateiktus bendrovės 2015 m. birželio 12 d. balanso duomenis, teismas nustatė, kad pirmÄ jį 2015 m. pusmetį bendrovės balanse apskaityta 14 176 193 Eur turto, iÅ¡ kurio ilgalaikio – 537 634 Eur, trumpalaikio – 13 638 559 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 18 949 902 Eur sumÄ .

PareiÅ¡kėjas pateikė 2015 m. birželio 12 d. duomenimis sudarytÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä , pagal kurį pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams sudaro 5 434 139 Eur. Teismų informacinės sistemos LITEKO ir VÄ® „Regitra“ duomenimis teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti finansinės atskaitomybės bei pradelstų įsipareigojimų kreditoriams duomenys neatitinka tikrovės. Kauno apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. eB2-860-413/2015 dėl UAB „Modus“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo duomenys patvirtina, kad pradelstÄ bendrovės finansinį reikalavimÄ kreditoriui AS Reverta sudaro 217 391 Eur, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas 2015 m. birželio 12 d. kreditorių sÄ raÅ¡e nurodo 152 238,06 Eur įsiskolinimÄ minėtam kreditoriui.

Teismas taip pat nustatė, kad į bendrovės balansÄ Ä¯trauktos transporto priemonės, kurių vertė 64 168 Eur, yra iÅ¡registruotos. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. birželio 12 d. balanso duomenimis pagrindinį bendrovės turtÄ sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 13 602 954 Eur. Å is turtas bendrovės restruktÅ«rizavimo plano metmenyse (toliau – ir Metmenys) nurodytas kaip kompensacija negautoms pajamoms dėl lizingo sutarčių nutraukimo atlyginti. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos teismo sprendimais konstatuota, jog UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „DnB lizingas“ teisėtai ir pagrįstai nutraukė lizingo sutartis su UAB „Modus“ (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3833-661/2013 ir 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3833-661/2013), kad teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, jog UAB „Modus“ bÅ«tų pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį lizingo bendrovėms dėl kompensacijos priteisimo ar nuostolių atlyginimo.

Teismas sprendė, kad didžiÄ jÄ dalį UAB „Modus“ turto sudaranti suma buvo be pagrindo įtraukta į bendrovės balansÄ . Nustatęs, kad bendrovės turtÄ sudaro ne daugiau kaip 573 239 Eur suma, o pradelsti įsipareigojimai kreditoriams ne mažiau kaip 5 434 139 Eur, teismas konstatavo, kad UAB „Modus“ yra faktiÅ¡kai nemoki, o Å¡i aplinkybė – viena iÅ¡ Ä®monių restruktÅ«rizavimo įstatyme (toliau – Ä®RÄ®) nustatytų pagrindų atsisakyti iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ .Ä®vertinęs Metmenyse numatytų priemonių mokumui atstatyti realumÄ , teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Metmenyse numatytos bendrovės mokumo atkÅ«rimo bei veiklos stabilizavimo priemonės yra abstrakčios, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis.

Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo plano metmenyse nenumatyta atsisakyti nuostolingos veiklos, atlikti struktūrinius pertvarkymus. Teismas pažymėjo, kad bendrovė iš turėtų 160 darbuotojų šiuo metu turi devynis, iš kurių tik vienas dirba vairuotoju. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad bendrovė šiuo metu nuomojasi transporto priemones ir darbuotojus, reikalingus automobilių transporto, logistikos, ekspedijavimo ir kitoms su transportu, pervežimais susijusioms paslaugoms teikti.

Teismas pažymėjo, kad su pareiÅ¡kimu dėl įmonės restruktÅ«rizavimo kreipiamasi penktÄ kartÄ , visus kartus restruktÅ«rizavimo bylÄ buvo atsisakyta iÅ¡kelti, tuo tarpu UAB „Modus“ veiklos rodikliai tik prastėjo. III. Atskirojo skundo argumentai PareiÅ¡kėjas UAB „Modus“ direktorius R. K. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį ir bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , atsisakant iÅ¡kelti bendrovei restruktÅ«rizavimo bylÄ dėl nemokumo, iÅ¡ teismui pateiktų duomenų turi bÅ«ti akivaizdu, kad įmonės finansiniai sunkumai yra tokio pobÅ«džio, kad jie niekaip negalės bÅ«ti paÅ¡alinti restruktÅ«rizavimo proceso metu. Formalus pagrindų iÅ¡kelti bankroto bylÄ buvimas nesudaro pagrindo visais atvejais atsisakyti kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011; 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1949/2013).2.

Dėl ankstesnių teismų procesinių sprendimų atsisakyti iÅ¡kelti UAB „Modus“ restruktÅ«rizavimo bylÄ buvo užkirstas kelias finansinių sunkumų turinčiai bendrovei atstatyti mokumÄ ir patenkinti visus įsipareigojimus kreditoriams. IÅ¡vengti bankroto UAB „Modus“ siekia jau nuo 2013 m. Dėl teismų atsisakymo pripažinti bendrovę restruktÅ«rizuotina, ji buvo priversta atsiskaitinėti su kreditoriais be restruktÅ«rizavimo metu turimo plano. Å i aplinkybė patvirtina, kad net ir susidÅ«rusi su laikinais finansiniais sunkumais, bendrovė dėjo visas pastangas, kad jos veikla nenutrÅ«ktų, bÅ«tų užtikrintas įsipareigojimų kreditoriams patenkinimas bei darbo vietų iÅ¡laikymas.3.

Bendrovė nuostolingai pradėjo dirbti dėl to, kad jos kreditoriai, neatsižvelgdami į bendrovės pastangas iÅ¡saugoti lizingo sutartis, pradėjo lizinguojamų transporto priemonių atsiėmimÄ . Dėl to bendrovė pradėjo prarasti klientus ir su jais sudarytus sandorius dėl krovinių gabenimo.

4. Bendrovei priklausiusios transporto priemonės buvo iÅ¡registruotos pasibaigus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimų galiojimui. Å i aplinkybė neturi įtakos transporto priemonių techninei bÅ«klei, vertei, nes pagal galiojančius Verslo apskaitos standartus, turtas priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu atitinka įmonės nustatytus priskyrimo ilgalaikiam turtui kriterijus, nepriklausomai nuo to, ar toks turtas einamuoju metu naudojamas, ar ne.5. AS Reverta į bendrovės kreditorių sÄ raÅ¡Ä yra įtraukta su 152 238,06 Eur suma, nes bendrovė su likusia Å¡io kreditoriaus finansinio reikalavimo suma, kuriÄ sudaro palÅ«kanos ir delspinigiai, nesutinka.

Be to, teismo nustatytas įsipareigojimo Å¡iam kreditoriui skirtumas yra nereikÅ¡mingas lyginant pradelstų sumokėti skolų sumÄ su bendrovės balanse nurodyta turto verte.6. Teismas nepagrįstai 13 602 954 Eur sumos neįtraukė į bendrovės turto bendrÄ vertę. Verslo apskaitos standartai nedraudžia ateityje gautinos kompensacijos negautoms pajamoms atlyginti įtraukti į įmonės balansÄ . Be to, bendrovė Å¡iuo metu tikslina dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų patirtÄ Å¾alÄ , kuriÄ patikslinus, negautų pajamų suma turėtų padidėti.

Atlikus galutinius negautų pajamų vertinimo veiksmus, bendrovė pradės kompensacijos dėl negautų pajamų susigrÄ Å¾inimo procesÄ .7. RestruktÅ«rizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam planui. Metmenyse yra nurodyta, kad bendrovė planuoja keisti vykdomÄ veiklÄ , pereinant nuo lizinguojamo transporto priemonių Å«kio prie nuomojamo. Kaip rodo veiklos patirtis, tai leis bendrovei taupyti kaÅ¡tus, sumažins ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, naujų transporto priemonių kuro sÄ naudos bus ženkliai mažesnės bei bus iÅ¡vengiama problemų dėl nusidėvėjusios technikos.

Metmenyse buvo nurodytos tik apibendrintos priemonės bendrovės finansinei būklei gerinti, kurios, atsižvelgiant į kreditorių nuomonę ir pasiūlymus, bus detalizuotos restruktūrizavimo plane. Metmenyse nurodytų priemonių nekonkretizavimas negali būti laikomas ĮRĮ nuostatų pažeidimu.8. Pareiškimu ir restruktūrizavimo plano metmenimis buvo aiškiai pagrįsta, kad bendrovė ilgamečio sėkmingo bendradarbiavimo pagrindu turi galimybę atnaujinti verslo santykius su stambiomis Vakarų Europos logistikos kompanijomis HCS Transport & Spedition ir LKW Walter Internationale Transportorganisation AG, tačiau teismas visiškai nevertino šių kompanijų pateiktų 2014 m. pabaigos patvirtinimų, kad jos yra pasirengusios bendrauti su UAB „Modus“ teikiant krovinių tarptautinio vežimo užsakymus.9.

Aplinkybė, kad bendrovėje dirba tik 1 vairuotojas nesudaro pagrindo spręsti, kad UAB „Modus“ nevykdo veiklos ar negalės atstatyti veiklos apimčių į anksčiau buvusį lygį. Bendrovėje pagal darbo sutartis yra įdarbinta 10 darbuotojų, o vairuotojus, esant poreikiui, bendrovė pasitelkia kitais pagrindais.10. Bendrovė aktyviai siekia bendradarbiauti su savo kreditoriais bei įvykdyti jų reikalavimus. Dėl Å¡ių tikslų buvo dar kartÄ inicijuotas restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliantas, penktÄ jį kartÄ kreipdamasis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), kvestionuoja pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ atsisakyti kelti UAB „Modus“ restruktÅ«rizavimo bylÄ , nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo įmonės nemokumÄ bei įmonės restruktÅ«rizavimo plano metmenų neatitikimÄ Ä®RÄ® reikalavimams, dėl ko nepagrįstai buvo atsisakyta iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Dėl nemokumo kaip pagrindo atsisakyti iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ Ä®RÄ® reglamentuoja atvejus, kada restruktÅ«rizavimo byla negali bÅ«ti iÅ¡kelta. Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktÅ«rizavimo bylÄ , jeigu:

1) nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ teismas padaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonė neatitinka bent vienos Ä®RÄ® 4 straipsnyje iÅ¡dėstytų sÄ lygų;

2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai;

3) nagrinėdamas pareiÅ¡kimÄ teismas padaro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad įmonė yra nemoki (Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalis). Tai reiÅ¡kia, kad spręsdamas restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , teismas kompleksiÅ¡kai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę bÅ«klę bei restruktÅ«rizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iÅ¡ Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sÄ lygų, kurioms esant turi bÅ«ti atsisakyta iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ , teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iÅ¡ minėtame straipsnyje nurodytų sÄ lygų.   Taigi pagal Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 3 punktÄ Ä¯monės nemokumas yra vienas iÅ¡ pagrindų atsisakyti iÅ¡kelti jos restruktÅ«rizavimo bylÄ .

Ä®monės nemokumÄ apibrėžia Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Apeliantas, atskiruoju skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, teigia, kad teismas netinkamai įvertino bendrovės finansinės atskaitomybės duomenis.

Su tokiu skundo argumentu nesutiktina. Spręsdamas restruktÅ«rizavimo bylos kėlimo klausimÄ , pirmosios instancijos teismas rėmėsi apelianto pateikta įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų visuma, apelianto pateiktais restruktÅ«rizavimo plano metmenimis bei kitais teismui prieinamų informacinių sistemų duomenimis, kurių visuma iÅ¡samiai detalizuoja įmonės finansinę situacijÄ , tuo labiau, kad restruktÅ«rizavimo bylos kėlimo klausimas spręstas jau ne kartÄ . Formaliai vertinant UAB „Modus“ 2015 m. birželio 12 d. balanso, kreditorių sÄ raÅ¡o duomenis konstatuoti bendrovės nemokumÄ pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį nebÅ«tų pagrindo, nes minėtame bendrovės balanse apskaityta 14 176 196 Eur turto, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma – 5 434 139 Eur (t.1, b. l. 114-115).

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę faktinė įmonės mokumo bÅ«sena vertinama pagal aktualius (naujausius) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, tačiau rėmimasis balanso duomenimis, nustatant įmonės mokumÄ (nemokumÄ ), paprastai yra pakankamas tik kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-678-381/2015). Å ioje byloje kilus abejonių dėl atsakovo balanse apskaitytos turto vertės, pradelstų kreditoriams įsipareigojimų masto, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bendrovės (ne)mokumo klausimÄ , pagrįstai rėmėsi ne tik apelianto pateiktų balanso, kreditorių sÄ raÅ¡o duomenimis, bet ir kitais, vieÅ¡ai prieinamais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Teismas, nustatęs, kad didžiÄ jÄ dalį UAB „Modus“ turto (14 176 193 Eur) sudaro trumpalaikis turtas (13 638 559 Eur), iÅ¡ kurio 13 601 500 Eur gautinos sumos, pagrįstai įvertino bendrovės disponavimo nurodytos vertės trumpalaikiu turtu galimybę. UAB „Modus“ restruktÅ«rizavimo plano metmenyse nurodyta, kad 13 601 500 Eur suma gautina kaip kompensacija atlyginus negautas pajamas UAB „Swedbank lizingas“ ir AB „DnB lizingas“ nutraukus lizingo sutartis su UAB „Modus“ ir atsiėmus lizinguojamÄ turtÄ .

Nustatęs, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais minėtų lizingo sutarčių nutraukimai buvo pripažinti teisėtais ir pagrįstais (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3833-661/2013 ir 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3833-661/2013), kad bendrovė net nėra iniciavusi balanse apskaitytų negautų pajamų sumos priteisimo proceso, teismas pagrįstai sprendė, jog UAB „Modus“ 13 601 500 Eur trumpalaikiu turtu realiai nedisponuoja, kad šios sumos atgavimo perspektyva neįrodyta ir tėra tik niekuo nepagrįsta prielaida (CPK 178, 185 straipsniai).

Apelianto skundo argumentas, kad Verslo apskaitos standartai nedraudžia ateityje gautinos kompensacijos negautoms pajamoms atlyginti įtraukti į įmonės balansÄ , nepaneigia minėtų teismo iÅ¡vadų pagrįstumo. Skunde nurodytos aplinkybės, kad bendrovė dar tik tikslina dėl lizingo bendrovių neteisėtų veiksmų patirtos žalos dydį, kad negautų pajamų suma turėtų padidėti, kad negautų pajamų susigrÄ Å¾inimo procesas bus inicijuotas, grindžiamos apelianto prielaidomis, o ne objektyviais duomenimis (CPK 178 straipsnis), todėl nesudaro pagrindo teigti, kad teismas nepagrįstai sumažino balanse apskaitytÄ bendrovės turto vertę nuo 14 176 193 Eur iki 573 239 Eur.

Vertindamas UAB „Modus“ ilgalaikio turto sudėties duomenis, teismas nustatė, kad į balansÄ Ä¯trauktos 64 168 Eur vertės transporto priemonės yra iÅ¡registruotos. Nors minėta suma teismas papildomai nesumažino bendrovės turto vertės, tačiau nustatyta aplinkybė sudarė pagrindÄ teismui abejoti ir balanse apskaityto ilgalaikio turto vertės pagrįstumu, spręsti, kad UAB „Modus“ disponuoja ne didesnės kaip 573 239 Eur vertės turtu. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad bendrovei priklausiusios transporto priemonės buvo iÅ¡registruotos pasibaigus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimų galiojimui, tačiau nepateikia įrodymų, patvirtinančių tokį teiginį.

Kita vertus, aplinkybė, kad bendrovė nuosavybės teise vis dar valdo 64 168 Eur vertės transporto priemones, iÅ¡ esmės nekeičia pirmosios instancijos teismo nustatyto bendrovės turto masto (573 239 Eur). Spręsdamas dėl UAB „Modus“ pradelstų skolų dydžio, teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 12 d. kreditorių sÄ raÅ¡e nurodyta bendrovės pradelsta įsipareigojimų kreditoriams suma (5 434 139 Eur) nėra tiksli, nes 65 152,94 Eur suma skiriasi kreditorės AS Reverta nurodyto ir į minėtÄ sÄ raÅ¡Ä Ä¯traukto Å¡ios kreditorės finansinio reikalavimo dydis.

Atsižvelgiant į teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus, jog įmonės skola, dėl kurios vyksta teisminis ginčas, į bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę neįskaičiuojama (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-301/2014), kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog teisme ginčytų minėtos kreditorės reikalavimo dalį ir nenustačius tokių duomenų teismų informacinėje sistemoje LITEKO, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ skundo argumentÄ , kad į bendrovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams masę turėtų bÅ«ti įtraukta ne 217 391 Eur, o 152 238,06 Eur skola AS Reverta.

Pažymėtina, kad net ir pripažinus minėtos kreditorės finansinio reikalavimo dalį nepagrįsta, bendrovės pradelstų įsipareigojimų suma (5 343 139 Eur) ženkliai virÅ¡ija jos turtÄ (573 239 Eur). Remiantis iÅ¡dėstytu konstatuotina, kad apelianto teiginiai apie netinkamai nustatytÄ bendrovės turto, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams mastÄ yra deklaratyvÅ«s ir neparemti jokiais objektyviais įrodymais. Pirmosios instancijos teismo 2015 m. birželio 12 d. balanse, kreditorių sÄ raÅ¡e nustatyti bendrovės turto, pradelstų skolų kreditoriams neatitikimai leidžia spręsti, kad atsakovė neabejotinai atitinka nemokios įmonės statusÄ pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalį (pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ija pusę valdomo turto).

Å iame kontekste apelianto skundo argumentai, dėl kokių priežasčių bendrovė veikia nuostolingai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi sprendžiant dėl įmonės nemokumo, kuris yra vienas iÅ¡ pagrindų atsisakyti kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ . Dėl atsakovo restruktÅ«rizavimo plano metmenų įvertinimo Pirmosios instancijos teismas, vertindamas restruktÅ«rizavimo perspektyvumÄ , pagrįstai įvertino ne tik įmonės mokumÄ , bet ir restruktÅ«rizavimo plano metmenis bei juose numatytas priemones, iÅ¡ kurių spręstina, ar įmonė gali atkurti normaliÄ Ä¯monės veiklÄ , įvykdyti skolinius įsipareigojimus bei atkurti mokumÄ .

Formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, kad vien formalus pagrindų iÅ¡kelti bankroto bylÄ buvimas nesudaro pagrindo visais atvejais atsisakyti kelti įmonei restruktÅ«rizavimo bylÄ , kaip negali visais atvejais bÅ«ti ir pagrindu bankroto bylos iÅ¡kėlimui, pavyzdžiui, jeigu įmonė ir balansuoja žemiau nemokumo ribos, bet vykdo veiklÄ ir pateikia įrodymus apie pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1949/2013, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2615/2013).Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad UAB „Modus“ Metmenyse nėra nurodyta realių priemonių mokumui ir normaliai Å«kinei – komercinei veiklai atkurti, apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai restruktÅ«rizavimo plano metmenis prilygino pačiam planui, kai tuo tarpu Metmenys yra tik įmonės veiklos tam tikros gairės ir restruktÅ«rizavimo bylos kėlimo (nekėlimo) stadijoje negalima reikalauti labai iÅ¡samaus veiklos ateityje vertinimo.

Nors apeliantas pagrįstai teigia, kad restruktÅ«rizavimo metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės, tačiau Metmenys taip pat neturi bÅ«ti itin pavirÅ¡utiniÅ¡ki, abstraktÅ«s, tik deklaracija, nes jų turinio turėtų pakakti pagrįstoms prielaidoms, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumÄ ir plėtoti normaliÄ Å«kinę – komercinę veiklÄ , susiformuoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-560/2013). Ä®RÄ® 12 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose yra iÅ¡vardintos priemonės, kurias turi nurodyti įmonės dalyviai ir valdymo organai iÅ¡ pradžių restruktÅ«rizavimo plano metmenyse bei vėliau – restruktÅ«rizavimo plane, turint tikslÄ sėkmingai restruktÅ«rizuoti įmonę.UAB „Modus“ restruktÅ«rizavimo plano metmenyse nurodyta, kad bendrovės ilgalaikė veiklos patirtis leis užtikrinti veiklos tęstinumÄ , vykdomai tarptautinių pervežimų veiklai bus naudojamos nuomojamos maÅ¡inos.

Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ tokius bendrovės ateities planus vertinti kaip nepagrįstus, kadangi nei kartu su pareiÅ¡kimu dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateikta įrodymų, pagrindžiančių Metmenyse nurodytų mokumo ir veiklos atkÅ«rimo priemonių realumÄ . Vien tai, kad bendrovė veikia nuo 1990 m., o nuo 1995 m. užsiima tarptautinio pervežimo veikla, savaime neužtikrina jos veiklos tęstinumo. Metmenyse nurodoma, kad vykdant struktÅ«rinius pertvarkymus bus pereita nuo turimo/lizinguojamo transporto priemonių Å«kio prie nuomojamo, tačiau nepateikiama jokių duomenų apie tai, kad bendrovė nuomojasi (ketina nuomotis) iÅ¡ kitų įmonių transporto priemones, reikalingas Å¡iai veiklai vykdyti, tokių įrodymų ar kitų duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 12, 178, 314, 338 straipsniai).

Nors apeliantas teigia, kad teismas neįvertino į bylÄ pateiktų buvusių bendrovės verslo partnerių HCS Transport & Spedition ir LKW Walter Internationale Transportorganisation AG pateiktų raÅ¡ytinių patvirtinimų, kad jos yra pasirengusios bendradarbiauti su UAB „Modus“ teikiant krovinių tarptautinio vežimo užsakymus, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. LKW Walter Internationale Transportorganisation AG pažyma dėl bendradarbiavimo neįrodo, jog UAB „Modus“ su minėta bendrove bÅ«tų sudariusi bendradarbiavimo sutartį, tuo tarpu 2009 m. sutartys su HCS Transport & Spedition nepatvirtina, kad tokios sutartys yra vykdomos ir Å¡iuo metu.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl aptartų dokumentų įrodomosios vertės. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano metmenyse yra pateikti ir preliminarūs skaičiavimai apie restruktūrizavimo laikotarpiu planuojamas gauti pajamas. Tokie paskaičiavimai atlikti nurodant, kad pirmaisiais restruktūrizavimo metais bus įdarbinta 30 automobilių, kurių kiekvienas per mėnesį vidutiniškai generuos apie 9 847 Eur pajamų, todėl 2016 m. bus pasiekta daugiau nei 3,59 mln.

Eur apyvarta. Vėlesniu laikotarpiu numatoma didinti maÅ¡inų skaičių, užimtumÄ , todėl 2017 m. apyvarta iÅ¡augs iki 5,95 mln. Eur, 2018 m. iki 7,60 mln. Eur, 2019 m. – 7,90 mln. Eur (t. 1, b. l. 27-28). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie duomenys nėra pakankami spręsti, kad UAB „Modus“ bus pajėgi pasiekti Metmenyse nurodytas pardavimų apyvartas (CPK 185 straipsnis). Skunde bei Metmenų 4.11 punkte nurodyti teiginiai, kad įmonės turimi komerciniai ryÅ¡iai su tarptautinėmis kompanijomis leis užtikrinti pastoviÄ veiklÄ , pilnai įdarbinus 40-70 automobilių, ir gauti iÅ¡ Å¡ios veiklos milijonines pajamas, yra taip pat abejotini realaus įgyvendinimo aspektu.

Esant itin sudėtingai įmonės finansinei bÅ«klei, abejotina ir papildomų apyvartinių lėšų gavimo galimybė (Metmenų 4.10 punktas), kurios aktualios tiek transporto priemonių nuomos sutarčių įgyvendinimui, tiek sutarčių su tarptautiniais partneriais realiam vykdymui. Vien buvusios komercinės veiklos tęsimas, nepaisant jau kelerius metus besitęsiančios tokios veiklos nuostolingumo, nepagrindžia planuojamo įmonės mokumo atkÅ«rimo.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Å¡ioje byloje teisingai yra nustatytas atsisakymo kelti UAB „Modus“ restruktÅ«rizavimo bylÄ pagrindas, nurodytas Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalyje, t. y.

įmonės parengti restruktÅ«rizavimo plano metmenys neatitinka įstatymo reikalavimų ir įgyvendinimo realumo kriterijų (Ä®RÄ® 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 12 straipsnio 2 dalis).Remiantis iÅ¡dėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino įrodymų visumÄ ir klausimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo iÅ¡sprendė teisingai, todėl pareiÅ¡kėjo atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Dėl baudos už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis skyrimo Vienas iÅ¡ CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių. Dėl to procesinės Å¡alių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti įgyvendinamos, nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis turi bÅ«ti naudojamasi pagal paskirtį.

PrieÅ¡ingu atveju, piktnaudžiaujančiai procesinėmis teisėmis Å¡aliai pasekmės yra numatytos CPK 95 straipsnio 1 dalyje: Å¡alis, kuri nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį (apeliacinį ar kasacinį skundÄ , praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , pateikė kitÄ procesinį dokumentÄ ) arba sÄ moningai veikė prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ , gali bÅ«ti teismo įpareigota atlyginti kitai Å¡aliai jos patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalis įgalina teismÄ piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju skirti baudÄ .Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundo, atskirojo skundo padavimas įprastai nereiÅ¡kia piktnaudžiavimo teise, nes tai yra galimai pažeistų teisių gynimo forma bei dalyvaujančio byloje asmens procesinių teisių įgyvendinimo forma.

Tačiau nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kimas dėl UAB „Modus“ restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo nagrinėjamas penktÄ jį kartÄ (Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-1558-324/2013, Nr. B2-Nr. 1954-221/2014, Nr. B2-2586-555/2014, Nr. B2-1558-555/2015). Visais nurodytais atvejais teismai atsisakė iÅ¡kelti UAB „Modus“ restruktÅ«rizavimo bylÄ . Ä®RÄ® nedraudžia įmonėms, atsiradus naujoms aplinkybėms, jeigu jos atitinka visus Ä®RÄ® reikalavimus restruktÅ«rizavimo bylai iÅ¡kelti, pakartotinai kreiptis į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo.

Tačiau įvertinus nurodytose bylose priimtų procesinių sprendimų turinį, yra pagrindas konstatuoti, kad, atnaujinęs bendrovės finansinės atskaitomybės duomenims ir nežymiai pakeitęs restruktÅ«rizavimo plano metmenis, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ dėl UAB „Modus“ pripažinimo restruktÅ«rizuojama, atskirÄ jį skundÄ dėl teismo nutarties, kuria penktÄ jį kartÄ buvo atsisakyta iÅ¡kelti bendrovei restruktÅ«rizavimo bylÄ , grindė iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kuriais motyvavo ankstesnius savo reikalavimus bei skundus, ir kurie iÅ¡samiai buvo iÅ¡nagrinėti keturis kartus Kauno apygardos teisme kaip pirmosios instancijos teisme ir keturis kartus Lietuvos apeliaciniame teisme (civilinėse bylose Nr. 2-1864/2013, Nr. 2-1497/2014, Nr. 2-214-464/2015, Nr. 2-1021-183/2015).

Minėtose bylose teismų aptarti bendrovės finansinės atskaitomybės duomenys sudaro pagrindÄ spręsti, kad bendrovės finansiniai rodikliai nuo 2012 m. tik prastėjo. 2012 m. bendrovė turėjo 29 253 587 Lt turto, trumpalaikių įsipareigojimų – 20 622 886 Lt, 2013 m. bendrovės turto vertė sumažėjo iki 22 565 185 Lt, trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 15 064 028 Lt. Nors 2014 m. UAB „Modus“ turto nurodyta 48 978 954 Lt vertės, tačiau tai lėmė nepagrįstas ankščiau aptartos kompensacijos už negautas pajamas apskaitymas bendrovės trumpalaikio turto sudėtyje.

Nurodytais finansiniais metais bendrovė veikė nuostolingai: 2012 m. patyrė 1 595 434 Lt, 2013 m. – 1 212 164 Lt, 2014 m. – 3 067 033 Lt nuostolių. Vertindami pareiÅ¡kėjo pateiktus restruktÅ«rizavimo plano metmenis, teismai spręsdavo, kad Metmenys ir preliminarus UAB „Modus“ verslo planas stokoja arba neatitinka įstatymo reikalavimų ir įgyvendinimo realumo kriterijų. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas pakartotinai inicijavo teisminį restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo pirmosios instancijos teisme procesÄ ir apeliacinį procesÄ , teismui eilinį kartÄ atsisakius tenkinti jo pareiÅ¡kimÄ , siekdamas ne iÅ¡saugoti ir plėtoti bendrovės veiklÄ , sumokėti skolas, o vilkinti atsiskaitymÄ su bendrovės kreditoriais, nepagrįstai iÅ¡vengti bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Tokie pareiÅ¡kėjo procesiniai veiksmai (nepagrįsto ir nesÄ Å¾iningo pareiÅ¡kimo, atskirojo skundo pateikimas) yra pripažįstami piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, už kurį jam skirtina 1 000 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustačius aiÅ¡kias įmonės nemokumo aplinkybes, įmonės vadovas turi ne inicijuoti restruktÅ«rizavimo procesÄ , bet privalo kreiptis į teismÄ dėl įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas pareiÅ¡kėjo dėmesys, jog nepagrįstas bendrovės vadovo nesikreipimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, gali bÅ«ti pagrindas bankrotÄ pripažinti tyčiniu, kreiptis dėl bendrovei ir jos kreditoriams padarytos žalos priteisimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis, 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 302 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Skirti pareiÅ¡kėjui uždarosios akcinės bendrovės „Modus“ (j. a. k. 132274964) direktoriui R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieno tÅ«kstančio eurų) baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis.  Teisėjas                                                                                         ArtÅ«ras Driukas