0a764dd2-5bc4-41cc-9d5a-d754462eb9db · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. Iv-2558-554/2015.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00366-2015-7.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 21.; 74.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 16 d.Kaunas            Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,           sekretoriaujant Vaidai MartusevičiÅ«tei,           dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – R.Z.,           atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui Mindaugui Kabeliui,            nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui,          vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.Z. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

         PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 20000 EUR neturtinės žalos atlyginimui už netinkamų įkalinimo sÄ lygų sudarymÄ laikotarpyje nuo 2010-09-21 iki 2015-03-16. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 5-6), kuris atsakovui iÅ¡siuntimui buvo įteiktas 2015-13-19 (b.l.

8) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad 2010-09-21 atvyko į Alytaus pataisos namus atlikti jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Gyvenamos patalpos, į kurias buvo patalpintas pareiÅ¡kėjas, buvo perpildytos ir tai sukėlė jam psichologinį iÅ¡gyvenimÄ , kadangi atsikėlęs iÅ¡ lovos negalėjo jos pasikloti, turėdavo laukti savo eilės. Gyvenamoji patalpa buvo neaprÅ«pinta inventoriumi, nebuvo pakankamai kėdžių. Miegamajame, kuriame gyveno pareiÅ¡kėjas, trÅ«ko Å¡viesos, todėl skaitant skaudėdavo akis.

Patalpoje nėra mechaninės ventiliacijos sistemos, todėl naktį trÅ«ksta oro. Miegas buvo trikdomas, kadangi po lovomis krebždėdavo pelės, miegamajame palaikyti Å¡varÄ bÅ«davo sunku, nes grindys gryno betono, Å¡luojant jas nuolat kildavo dulkės, kurios nusėsdavo ant patalynės. Poilsio nebÅ«davo, kadangi dėl didelio žmonių skaičiaus visuomet bÅ«davo Å¡urmulys. Valgykloje duodamas maistas Å¡altas, valgykloje buvo blogas kvapas. Visos Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjui kėlė nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , žemino, paveikė psichologiÅ¡kai ir moraliÅ¡kai, pareiÅ¡kėjas pasijuto niekam nereikalingas.

         Atsakovas ir jo atstovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .         Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 9-13) nurodė, taip pat atsakovo atstovas paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad nuo 2010-09-21 pareiÅ¡kėjas atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN. Nuo 2010-10-14 iki 2012-06-08 pareiÅ¡kėjas periodiÅ¡kai gyveno 16 bÅ«ryje, nuo 2011-09-02 iki 2012-06-08 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 16 bÅ«rio 4 miegamÄ jį, kurio plotas 44,57 kv. m ir jame įrengta 16 gyvenamųjų vietų.

Nuo 2012-06-08 iki 2012-10-30 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 18 bÅ«rio 1 miegamÄ jį, kuris yra 35,15 m2 ploto, o jame įrengtos 8 miegamosios vietos. Nuo 2014-02-28 iki 2014-04-15 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 16 bÅ«rio 4 miegamÄ jį, kurio plotas 44.57 kv. m ir jame įrengta 16 gyvenamųjų vietų. Nuo 2014-04-15 iki 2014-04-16 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 10 bÅ«rio 1 miegamÄ jį, kurio plotas 45,37 kv. m, o jame įrengta 16 gyvenamųjų vietų. Nuo 2014-04-30 iki 2014-05-02 pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į 10 bÅ«rio 2 miegamÄ jį, kurio plotas - 44,17 kv. m., kur buvo įrengta 16 gyvenamųjų vietų.

Nuo 2014-05-02 iki Å¡iol pareiÅ¡kėjas paskirtas į 19 bÅ«rio 3 miegamÄ jį, kurio plotas 43,44 kv.m. - įrengta 16 gyvenamųjų vietų. Atsakovas ir jo atstovas taip pat pažymėjo, kad nuteistųjų skaičius gyvenamosiose patalpose keičiasi, nes vieni nuteistieji iÅ¡vyksta etapais į kitus pataisos namus, tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninę, ligos metu bÅ«na Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, kitiems suteikiama teisė iÅ¡vykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, todėl likusiems nuteistiesiems tenka santykinai daugiau gyvenamosios patalpos ploto.

PareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu perkelti gyventi į kitus bÅ«rius dėl, jo manymu, netinkamų laikymo sÄ lygų, į pataisos namų administracijÄ nesikreipė. Alytaus PN visos nuteistųjų gyvenamosios patalpos yra ne kamerų tipo, o bendrabučių tipo, kur nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku gali patys, nelydimi pareigÅ«no, laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje - gali vaikščioti tiek patalpose, tiek lauke, o gyvena miegamuosiuose, kurie nerakinami, taip pat gali sportuoti, dirbti Å«kio brigadoje, dvasiÅ¡kai tobulėti ir lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos) ar užsiimti kita pataisos namuose leistina, prasminga veikla.

Be viso to, nuteistųjų užimtumas vykdomas įtraukiant juos į įvairias socialinės reabilitacijos programas, kurių pataisos namuose yra trylika. Alytaus PN administracija niekada nežemino nuteistųjų asmens orumo, nesielgė su jais nežmoniÅ¡kai. PareiÅ¡kėjui niekada nebuvo sudarytos iÅ¡skirtinės, blogesnės nei kitiems nuteistiesiems, bausmės atlikimo sÄ lygos. Alytaus PN yra sudarę sutartį su V.M. IÄ® įstaigoje pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus.

Å ios įmonės paslaugomis Alytaus PN naudojasi pastoviai pagal poreikį, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys apie peles gyvenamosiose patalpose atmestinas. Gyvenamosios patalpos apÅ¡viečiamos pro langus, taip pat yra dirbtinis apÅ¡vietimas. Kėdės gyvenamosiose patalpose yra, jų turi pakakti. Yra dvi ventiliacijos, tačiau ne visuose bÅ«riuose. Grindų danga – Å¡lifuotas betonas. Maitinimas tinkamas, yra parduotuvė, kurioje nuteistieji gali apsipirkti. PareiÅ¡kėjas vartoja narkotines medžiagas, todėl psichologinius ir emocinius sutrikimus sukelia narkotinių medžiagų vartojimas, o ne įkalinimo sÄ lygos.

Atsakovas ir jo atstovas taip pat pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti taikomas 3 metų sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas.             PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN atlieka už tyčinių nusikaltimų padarymÄ (b.l. 14, taip pat ir TIS Liteko duomenys). PareiÅ¡kėjas 2015-03-19 (b.l. 5-6, 8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ jis patyrė atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN.

         PareiÅ¡kėjas tiek skunde, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo laikomas Alytaus PN pažeidžiant teisės aktais reglamentuotas įkalinimo sÄ lygas laikotarpiu nuo 2010-09-21 iki 2015-03-16. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai.

Taigi, pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai betarpiÅ¡kai pasireiÅ¡kė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo objektyviÄ galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma, bloga ventiliacija ir t.t. momento. Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo Å¡iuo klausimu raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis į administracijÄ .

SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas padavė (iÅ¡siuntė paÅ¡tu) tik 2015-03-19. Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2010-09-21 iki 2012-03-19, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties instituto 3 metų sutrumpintÄ terminÄ , nes to praÅ¡o ir atsakovas (ABTÄ® 57 str.). Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.).

Nors pareiÅ¡kėjas ir neprašė atnaujinti ieÅ¡kinio senaties termino, tačiau nepaaiÅ¡kino, kodėl į teismÄ nesikreipė anksčiau. Teismo vertinimu tokio pobÅ«džio pareiÅ¡kėjo argumentai (tiksliau jų nebuvimas) yra subjektyvÅ«s, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais byloje, todėl negali pateisinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo. Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina Å¡iuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Taigi, nesant objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra jokio pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2010-09-21 iki 2015-03-16 (LVAT 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, praÅ¡ymas patenkintinas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas.

Dėl to ginčui Å¡ioje administracinėje byloje aktualus laikotarpis nuo 2012-03-20 iki 2015-03-16 (ABTÄ® 57 str.). PareiÅ¡kėjas 20000 EUR neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ Alytaus PN administracijos pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), kai jam nebuvo užtikrintas minimalus (3,1 kv.m.) gyvenamasis plotas, taip pat gyvenamojoje patalpoje pakankamai nebuvo inventoriaus (kėdžių), trÅ«ko Å¡viesos, nebuvo mechaninės ventiliacijos, gyvenamosiose patalpose buvo parazitų (pelių), nuo betoninių grindų kilo dulkės, maistas valgykloje buvo patiekiamas atÅ¡alęs, valgykloje buvo blogas kvapas ir pan..

         Teismas pabrėžia, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1 str. 1 d. nustato, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus. BVK 10 str. 1 d., reglamentuojanti nuteistųjų teisinę padėtį, numato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

BVK 10 str. 2 d. nustato, kad bausmes atliekančių užsieniečių teisinę padėtį taip pat nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys šių asmenų teises, laisves bei pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Iš to seka pagrįsta išvada, jog pareiškėjas objektyviai negali turėti LR piliečio teisių pilna apimtimi ir jo teisės pagrįstai gali būti ribojamos labiau negu kitų, jokių įstatymu uždraustų pavojingų veikų nepadariusių, asmenų (ABTĮ 57 str.).

           Teismas taip pat pažymi, kad žalos (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir bÅ«dus pagrinde nustato Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarkÄ . Be to, ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo.

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

         Teismas, vertindamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, atkreipia dėmesį, kad LVAT jau yra suformavęs teisminę praktikÄ , kurios keisti ir, tuo pačiu, faktines aplinkybes vertinti kitaip, nėra pagrindo, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio nekonkrečiais teiginiais, pareiÅ¡kėjo abstrakčiais pamÄ stymais, teisės aktais nepagrįstų pageidavimų nepildymu, bausmės sukeliamais nepatogumais ir t.t., bet ir pačios žalos padarymu (ABTÄ® 13 str., 20 str.).

IÅ¡ to seka, kad vien tik pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai apie blogas bausmės atlikimo sÄ lygas jam sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ , žemino, paveikė psichologiÅ¡kai ir moraliÅ¡kai neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu (ABTÄ® 57 str.). Å iuo atveju ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai buvo realÅ«s, tęsėsi ilgÄ laikÄ ir tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ bei Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes, taip pat neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.).

Be to, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 1 d. prasmę, teismas pabrėžia, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , atkurti pažeistų teisių pusiausvyrÄ ir suponuojančiais pareigÄ preciziÅ¡kai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes.

Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra objektyvios galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apskaičiuoti, grÄ Å¾inti nukentėjusįjį į buvusiÄ padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentÄ . Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o jÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų, o teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistinÄ neturtinės žalos dydį. Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, į kuriÄ teismas turi atsižvelgti.

Kaip jau buvo paminėta, kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o jų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtÄ neturtinę žalÄ dydžio, aiÅ¡kindamasis bei vertindamas individualias administracinei bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, kurie reikÅ¡mingi nustatant tokio pobÅ«džio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus.

Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikÅ¡mingas bendro pobÅ«džio aplinkybes, kaip bendra Å¡alies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisės principai. Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo imperatyvias nuostatas, teismas pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas dar 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 suformavo teismų praktikÄ (Teismų įstatymo 33 str.), jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

ABTÄ® 57 str. 6 d. įtvirtina imperatyviÄ nuostatÄ , kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais arba abstrakčiais pareiÅ¡kėjo pamÄ stymais, jo noru gyventi geresnėse sÄ lygose negu daugelis asmenų, kurie buvo nukentėję nuo nusikalstamų veikų ir kurie niekada nėra padarę nusikalstamų veikų ir pavyzdingai laikosi įstatymų bei visuomenės moralės normų.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 str. 6 d. turinio analizės taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.         Ginčo situacijoje svarbu, kad nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio 11-1.1 p. ir 11-1.2 p. buvo nustatytas vienam nuteistajam turinčio tekti minimalaus ploto reikalavimas.

Taisyklių 11-1.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Teismas atsižvelgia į tai, kad objektyvių duomenų apie Alytaus pataisos namuose konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių atsakovas ir jo atstovas į bylÄ nepateikė, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje ginčo laikotarpiu gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu ir ginčo situacijai aktualiu terminu (nuo 2012-03-20 iki 2015-03-16) laikotarpiais – t.y. nuo 2012-03-20 iki 2012-06-08 ir nuo 2014-02-28 iki 2014-04-15 gyveno 16 bÅ«ryje, 4 miegamajame (b.l. 17), kurio gyvenamasis plotas yra 44,57 kv.m., jame įrengta 16 miegamųjų vietų (b.l. 20), todėl pareiÅ¡kėjui Å¡iuo laikotarpiu teko 2,78 kv.m. gyvenamojo ploto.

Laikotarpiais nuo 2012-06-08 iki 2012-10-30 pareiškėjas gyveno 18 būrio 1 miegamajame (b.l. 17), kuris yra 35,15 kv.m ploto, jame įrengtos 8 miegamosios vietos (b.l. 22), todėl pareiškėjui šiuo laikotarpiu teko 4,39 kv.m. ploto. Laikotarpiu nuo 2014-04-15 iki 2014-04-16 pareiškėjas gyveno 10 būrio 1 miegamajame (b.l. 17), kuris yra 45,37 kv.m. ploto, jame įrengta 16 gyvenamųjų vietų (b.l. 27), todėl pareiškėjui minėtu laikotarpiu teko 2,83 kv.m. ploto. Laikotarpiu nuo 2014-04-30 iki 2014-05-02 pareiškėjas gyveno 10 būrio 2 miegamajame (b.l. 17), kurio plotas 44,17 kv.m., jame įrengta 16 gyvenamųjų vietų (b.l. 27), todėl pareiškėjui teko 2,76 kv.m. ploto.

Nuo 2014-05-02 iki 2015-03-16 pareiÅ¡kėjas gyveno 19 bÅ«rio 3 miegamajame (b.l. 17), kurio plotas 43,44 kv.m., įrengta 16 gyvenamųjų vietų (b.l. 24), todėl pareiÅ¡kėjui teko 2,72 kv. m ploto. IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui kalint Alytaus PN apie 14 mėnesių pareiÅ¡kėjui teko nuo 0,27 iki 0,38 kv.m. mažesnis nei teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas (3,1 kv.m.), todėl darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimÄ teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje (ABTÄ® 57 str.).

Teismas taip pat akcentuoja, kad bausmės atlikimo vietos yra specifinės įstaigos ir gyvenamųjų patalpų sÄ voka Å¡ių įstaigų veiklos kontekste turi bÅ«ti suprantama taip, kaip nustato specialieji laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai bei LVAT suformuota praktika (ABTÄ® 13 str., 20 str., 2013-02-04 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A146-170/2013, 2013-05-09 LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A756-913/2013 ir kt.). Gyvenamosios patalpos sÄ voka laisvės atėmimo vietų patalpų prasme yra apibrėžta Higienos normoje HN 76:2010, kurioje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos – tai bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos.

Teisės aktai nenumato, kad į gyvenamosios patalpos plotÄ neturi bÅ«ti įskaičiuotas lovų, stalų, kėdžių ir t.t. plotas. Iki 2010-04-11 galiojusios Higienos normos HN 76:1999 6.15 p. (2 lentelė), nustatant ploto normÄ vienam asmeniui, taip pat buvo nurodyta, kad Å¡i norma (ne mažiau kaip 3 kv.m. vienam žmogui) yra taikoma pataisos įstaigų bendrabučio gyvenamajam kambariui. Teismas taip pat pabrėžia, kad sprendžiant ginÄÄ dėl neturtinės žalos, kuri kildinama iÅ¡ to, jog pataisos namuose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui, į bÅ«rio (brigados) gyvenamosios sekcijos bendrojo naudojimo patalpų (taip pat ir lokalinio sektoriaus) plotÄ atsižvelgtina vertinant tik bendrÄ sias bausmės atlikimo sÄ lygas ir neatsižvelgiama vertinant minimalaus ploto užtikrinimÄ vienam nuteistajam (ABTÄ® 57 str.).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo argumentų matyti, jog neturtinę žalÄ jis kildina ir iÅ¡ to, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje (PN) jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Teismas akcentuoja, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks plotas turėtų bÅ«ti skirtas kalinamajam pagal KonvencijÄ . Be to, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 str.. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir t.t..

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus - jis priklauso nuo aplinkybių visumos - elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001-04-21 sprendimas byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Kaip jau buvo paminėta, laikotarpiais nuo 2012-03-20 iki 2012-06-08, nuo 2014-02-28 iki 2014-04-16, nuo 2014-04-30 iki 2015-03-16 pataisos namų administracija neužtikrino pareiÅ¡kėjui 3,1 kv.m. minimalaus ploto bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, todėl yra pagrindas iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose minėtu laikotarpiu nors ir nežymiai, bet buvo pažeista (ABTÄ® 57 str.). NežiÅ«rint to, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis - t.y. grubiai pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str. nuostatas, sÄ lygomis.

Administracinėje byloje nėra duomenų, kad Alytaus pataisos namuose pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Ginčo kontekste svarbios ir bausmės atlikimo Alytaus pataisos namuose bendrosios sÄ lygos - t.y. kad Å¡i įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, jog Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų.

Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijos ribose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikÅ¡telėse, lankyti koplyčiÄ , organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinėse programose, dirbti ir t.t.. Taigi, buvimas gyvenamojoje patalpoje bei laisvalaikio kambaryje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu laiku arba nerandant kito užsiėmimo laisvalaikiu. PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių iÅ¡ esmės neginčija. Atsižvelgiant į tai, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ , iÅ¡ dalies kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose, darbo zonoje (ABTÄ® 57 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į kÄ tik aptartas iÅ¡vadas, pabrėžia, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir LVAT (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008, 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2013-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-913/2013 ir kt.).

Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, taip pat neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Be to, kaip jau buvo paminėta, teisės aktais garantuojamas minimalus gyvenamasis plotas ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo atžvilgiu sumažėjo nežymiai, Alytaus PN nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga (Å¡ioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi režimo bei dienotvarkės reglamentuotÄ judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla, nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iÅ¡ nerakinamų miegamųjų, skirtų atitinkamam nuteistųjų skaičiui, jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijoje ir bÅ«riui skirtose patalpose, gali sportuoti lauke ir patalpose, lankyti įvairius renginius, dirbti ir pan.), buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku (ABTÄ® 57 str.).

Teismo vertinimu, santykinai maÅ¾Ä patalpų plotÄ , kitas netinkamas gyvenimo sÄ lygas patalpose pareiÅ¡kėjui kompensavo suteikta judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus ribose bei bendro naudojimo patalpose (b.l. 39-44, 56-61). Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje administracinėje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais dėl minimalaus ploto neužtikrinimo ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo (neužtikrinant minimalaus 3,1 kv.m. ploto) pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už teisių pažeidimÄ , o pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais Å¡ioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p., 4 p.).

Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos bÅ«klės bei savijautos stovį, tik deklaratyviai iÅ¡vardijo požymius, nurodytus CK, kuriais iÅ¡oriÅ¡kai pasireiÅ¡kia neturtinė žala. Teismas ima domėn ir tai, kad pareiÅ¡kėjas, jau daug metų tyčia darydamas tyčinius nusikaltimus (b.l. 14), sÄ moningai siekė savo gyvenimo kokybės pablogėjimo, nes objektyviai turėjo galimybę ir privalėjo suvokti ateityje kilsiančias neigiamas pasekmes: kardomosios priemonės suėmimo paskyrimÄ bei vėlesnį patalpinimÄ Ä¯ tardymo izoliatorių bei pataisos namus – t.y. iÅ¡ dalies ir jo sÄ moningi bei kryptingi neteisėti veiksmai buvo priežastiniame ryÅ¡yje dėl įkalinimo sÄ lygų kokybės atsiradimo (CK 6.282 str. 1 d.).PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ taip pat kildina ir iÅ¡ to, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo kėdžių, trÅ«ko Å¡viesos, nebuvo mechaninės ventiliacijos, buvo parazitų (pelių), grindys betoninės, todėl jas Å¡luojant kyla dulkės, valgykloje buvo blogas kvapas, maistas atÅ¡alęs ir pan..

Šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Reikalavimai gyvenamųjų patalpų apšvietai reglamentuoti Higienos normos HN 76:2010 22 p., pagal kurį gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %%.

Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx. PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos apÅ¡vietos, taip pat ir dėl ventiliacijos ar temperatÅ«ros. Byloje nepateikta įrodymų – pvz. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012-06-25 įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d.

įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu dėl sÄ lygų konkrečiuose bÅ«riuose, kuriuose pareiÅ¡kėjas atliko laisvės atėmimo bausmę. PrieÅ¡ingai, atsakovo atstovas pateikė teismui Alytaus visuomenės sveikatos centro tikrinimo aktus, kurie apėmė visas Alytaus PN patalpas ir kuriuose konstatuota, jog Higienos normos HN 76:2010 pažeidimų nenustatyta (b.l. 33-38). Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktų dokumentų duomenis, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamo gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo, ventiliacijos galėjo patirti papildomus nepatogumus.

Kita vertus, vadovaujantis Visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 str. 2 p., visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä . Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus bei rÅ«pestingas ir matydamas savo teisių pažeidimus, dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų (apÅ¡vietos, drėgmės, temperatÅ«ros) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas arba PN administracijÄ , o tarnybos ar administracija į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl apÅ¡vietimo, ventiliacijos teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais bei neįrodytais nors teismas ir savo iniciatyva už pareiÅ¡kėjÄ rinko įrodymus (b.l. 2, 3, ABTÄ® 10 str., 57 str.).

Higienos normos HN 76:2010 60 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Atsakovo į bylÄ pateiktos 2010-01-27 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 33 su vėlesniais pratęsimais duomenys (b.l. 45-55) teismui nekelia abejonių, jog Alytaus PN pastoviai atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas, kuris atitinka pagrindinius Higienos normos HN 76:2010 60 punkto reikalavimus. PareiÅ¡kėjas taip pat nurodė, kad buvo tiekiamas atÅ¡alęs maistas, valgykloje buvo jaučiamas blogas kvapas. Atsakovas nurodė, jog iÅ¡ pateikto Alytaus visuomenės sveikatos centro 2011-12-20 Patikrinimo akto Nr. PA-346 duomenų matyti, jog Alytaus PN valgykloje yra 500 vietų, vienu metu valgo nuo 100 iki 350 nuteistųjų.

Alytaus pataisos namų direktorius yra patvirtinęs nuteistųjų maitinimo grafikÄ (b.l. 40). IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, jog Alytaus PN valgykloje pakanka vietos vienu metu pavalgyti atitinkamų lokalinių sektorių nuteistiesiems, nereikia laukti ir dėl to gali bÅ«ti patiekiamas maistas atvėsti. Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų, jog gyvenamosiose patalpose nebuvo inventoriaus – kėdžių, grindys yra betoninės, atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, jog kėdžių gyvenamosiose patalpose yra pakankamai, grindys yra Å¡lifuoto betono.

Å ie atsakovo atstovo teiginiai nepaneigti jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad esant bet kokia grindų dangai, Å¡luojant jÄ sausu bÅ«du gali kilti dulkės, tačiau tai nėra pagrindas konstatuoti neteisėtus valstybės valdžios institucijos veiksmus ir pareiÅ¡kėjo teisių į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimÄ . Be to pareiÅ¡kėjas nenurodė, kad reiÅ¡kė Alytaus PN administracijai Å¡iais klausimu kokias nors pretenzijas. Taigi, joks tyrimas Å¡iais klausimais nebuvo atliekamas ir Å¡iuo metu nustatyti kokias nors aplinkybes dėl atÅ¡alusio maisto ir blogo kvapo valgykloje, gyvenamųjų patalpų inventoriaus, grindų dangos neįmanoma.

Be to, teisės aktai įpareigoja ir patį pareiÅ¡kėjÄ palaikyti Å¡varÄ gyvenamojoje patalpoje. PareiÅ¡kėjas turi visas galimybes plauti grindis Å¡lapiu skuduru ir jokios dulkės nekils (ABTÄ® 10 str.). Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje skundo dalyje nenurodė jokių konkrečių ir neteisėtų atsakovo pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), kurie realiai (objektyviai) pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias bÅ«tų galima įvardinti kaip nežmogiÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , asmens žeminimÄ , kankinimÄ ir, kad tai bÅ«tų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, atlyginimo.

Kaip jau buvo paminėta, pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , nes atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (ABTÄ® 57 str.).

         Likusieji pareiÅ¡kėjo skundo argumentai, laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTÄ® 57 str.). Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

       Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p. 4 p., n u s p r e n d ž i a:          PareiÅ¡kėjo R.Z. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.          Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo R.Z. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygas (minimalų gyvenamÄ jį plotÄ ) buvo pažeista.         Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo R.Z. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .         Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos   vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

                  Teisėjas                                                                                           Algis Markevičius