2019-12-18 Nr. AB-24182-3-61-3-00706-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2392-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00706-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 27.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mugės redakcija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mugės redakcija“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Rinkos aikštė“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Mugės redakcija“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. EKS-06/18 dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus (toliau – ir ginčijamas sprendimas, Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Komisija ginčijamame sprendime nusprendė: 1) pripažinti, jog M. A. publikacijoje „Pavojingos atliekos“ („Kėdainių mugė“, 2017 m. rugpjūčio 18 d.) (toliau – ir Publikacija) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo, bei 51 straipsnis, nustatantis, jog viešosios informacijos rengėjai turėtų vengti nepagrįstos kritikos kolegų atžvilgiu, ypač jeigu tai susiję su tiesiogine veikla – žurnalistika; 2) įpareigoti UAB „Mugės redakcija“ paskelbti šį sprendimą laikraštyje „Kėdainių mugė“.

2.2. Komisija nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, jog Publikacijoje „Pavojingos atliekos“ („Kėdainių mugė“, 2017 m. rugpjūčio 18 d.) buvo pažeistas Kodekso 8 straipsnis, nes šioje Publikacijoje, kaip matyti iš viso Publikacijos teksto, buvo kalbama apie atliekas – dėl įvykių, susijusių su sąskaitų už komunalinių atliekų (šiukšlių) tvarkymą ir išvežimą, pateiktų kaip faktai ir jų vertinimo laikraštyje „Rinkos aikštė“. Šiuo atveju Publikacija išspausdinta per kelis puslapius (su nuoroda „nukelta į 5 psl.“, o 5 psl. „atkelta iš 1 psl.“), todėl tiek pateikta antraštė „Pavojingos atliekos“, tiek grafinis vaizdas (t. y. popieriaus konteineris, laikraščiai ir ant jų matomi užrašai „Rinkos aikštė“ ir antraštės dalis Savivaldybėje chaosas ir įtūžusių žmonių apgultis) su nuoroda, neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo. Skelbiama antraštė „Pavojingos atliekos“ ir pateikta grafika (nuotrauka) atitinka kūrinio turinį, detaliai ir informatyviai iliustruoja straipsnio turinį. Informacijos vartotojo negalėjo suklaidinti pateikta antraštė ar nuotrauka (grafika), kadangi visas straipsnis buvo pateiktas viena forma – naudojant meninės raiškos priemones, tame tarpe, satyrą, paaiškinant atitinkamos antraštė bei vaizdo turinį.

2.3. Komisija nagrinėdama skundą nepaisė ir nevertino pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių, t. y., kad Komisijai pateiktas skundas neatitinka Komisijos darbo reglamento 19 punkto reikalavimų (nebuvo pateikta visa Publikacijos, dėl kurios pateiktas skundas, kopija). Komisijos Sprendimas dėl Kodekso 8 straipsnio pažeidimo yra nemotyvuotas, neobjektyvus, be to, konstatuotos aplinkybės neatitinka tikrovės, nenurodyti motyvai, kodėl Publikacijos antraštė ir visos Publikacijos turinį iliustruojanti nuotrauka klaidina informacijos vartotojus. Komisija šiuo atveju visapusiškai neįvertino viso Publikacijos „Pavojingos atliekos“ turinio, teksto, prasminio konteksto ir naudojamų meninės išraiškos formų turinio bei prasmės, pobūdžio ir vadovaujantis išimtinai skundą pateikusio asmens interpretacijomis pripažino esant etikos pažeidimui.

2.4. Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 straipsnis saugo ne tik saviraiškos laisvę, bet taip pat būdus ir priemones, kuriuos panaudojant ji yra įgyvendinama. Remiantis formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika įvairios saviraiškos (išraiškos) priemonės (humoreska, feljetonas, satyra, groteskas, karikatūra, fotomontažas, „provokuojanti“ / „šokiruojanti“ / „kritikuojanti“ antraštė ir pan.), kaip saviraiškos laisvės įgyvendinimo elementai, taip pat yra saugomi Konvencijos 10 straipsnio.

2.5. Ginčo Publikacijoje nebuvo pažeistas Kodekso 51 straipsnis. Komisija nepagrįstai sprendė, kad Publikacijoje laikraštis „Rinkos aikštė“ buvo sąmoningai asocijuojamas su pavojingomis atliekomis, o šio laikraščio darbuotojai atvirai kaltinami kūrybiniu ir moraliniu nuopuoliu. Ginčo Publikacijoje pateikta realiomis faktinėmis aplinkybėmis ir objektyviais duomenimis pagrįsta kritika (veiklos nagrinėjimas ir vertinimas) kolegų (laikraščio „Rinkos aikštė“) atžvilgiu, net nurodant (išskiriant kabutėmis) citatas iš vertinamo kolegų straipsnio – tokią kritiką vadovaujantis Kodekso nuostatomis viešosios informacijos rengėjas ne tik gali teikti, tačiau netgi turi pareigą ginti žodžio laisvę, užtikrinti pagarbą teisingai informacijai ir visuomenės teisei gauti informaciją. Be to, Komisija nevertino viso Publikacijos turinio, neatsižvelgė į Publikacijos temą ir jos tikslą, aptariamo klausimo esmę, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Komisijai nebuvo pateikti jokie įrodymai, tačiau juos ji vertino kaip objektyviai teisingus vadovaujantis išimtinai skundą pateikusio asmens hipotetinio pobūdžio interpretacijomis. Iš viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) negalima reikalauti absoliutaus informacijos ar duomenų tikslumo, o tik galima reikalauti elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškreipti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti asmenį. Jei informacijos pagrindą sudaro teisingos žinios, tai kūrybinė ar meninė tokių žinių atvaizdavimo forma nelaikytina asmens garbės ir orumo pažeidimu.

3. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodė:

3.1. Ginčo Publikacijoje buvo kritikuojamas konkuruojantis laikraštis „Rinkos aikštė“, jo kolektyvas ir konkreti šiame laikraštyje paskelbta Publikacija „Savivaldybėje chaosas ir įtūžusių žmonių apgultis“, kurioje kritiškai atsiliepta apie Kėdainių rajono gyventojams išdalintas netikslias ir galimai teisės aktų reikalavimus pažeidžiančias sąskaitas už suteiktas komunalines paslaugas. Nei sąskaitos už komunalines paslaugas, nei apie šias sąskaitas kritiškai pasisakanti Publikacija, nei konkuruojantis laikraštis ar jo kolektyvas atliekomis net ir perkeltine prasme laikytini negali būti, todėl pareiškėjo teiginys, jog Publikacijoje buvo kalbama apie atliekas, laikytinas nepagrįstu. Provokuojančia Publikacijos antrašte „Pavojingos atliekos“ ir po antrašte patalpinta fotonuotrauka su į šiukšlių konteinerį išmestais laikraščio „Rinkos aikštė“ numeriais šį laikraštį buvo sąmoningai siekiama sutapatinti skaitytojų akyse su atliekomis, o ne objektyviai informuoti apie Publikacijos temą ir ją iliustruoti. Todėl Publikacijos antraštė ir ją iliustruojanti fotonuotrauka klaidina informacijos vartotojus ir Komisija pagrįstai ir teisėtai konstatavo Kodekso 8 straipsnio pažeidimą.

3.2. Pagal Komisijos darbo reglamento 20 punktą šio reglamento reikalavimų neatitinkantis skundas nenagrinėjamas, jeigu Komisija nenusprendžia kitaip. Šiuo atveju Komisija, atsižvelgdama į skundo esmę ir į tai, jog Publikacijos tekstą kartu su savo paaiškinimais pateikė pats pareiškėjas, nusprendė jį nagrinėti. Aplinkybė, jog pareiškėjas nepaaiškino Publikacijos teiginių apie „kolegų nuopuolį“, atsispindi Komisijos posėdžio protokole, o tai, jog Komisija, be kita ko, vertino ir pareiškėjo argumentus dėl vykstančio teisminio proceso, atsispindi tiek protokole, tiek ir pačiame ginčijamame sprendime. Publikacija pakeistu pavadinimu „Devynis kartus pagalvok, o tik paskui – paskaityk!“ buvo paskelbta ir pareiškėjo valdomame portale „muge.eu“. Pagal Kodekso 8 straipsnio nuostatas Publikacijų antraštės ir fotonuotraukos privalo atitikti tų pačių, o ne kurių nors kitų Publikacijų tekstą.

3.3. Komisija sutinka su pareiškėju, kad Publikacijos tekste buvo kritikuojamas laikraštis „Rinkos aikštė“, tačiau teigia, jog net ir galimai pagrįsta kritika dėl kurioje nors Publikacijoje padarytų faktinių ir (ar) situacijos vertinimo klaidų nesuteikia kritikuojančiajam teisės tapatinti konkuruojantį leidinį su pavojingomis atliekomis, o visą jo kolektyvą kaltinti kūrybiniu ir moraliniu nuopuoliu. Laikraščio tapatinimas su pavojingomis atliekomis ir viso jo kolektyvo kaltinimas kūrybiniu ir moraliniu nuopuoliu negali būti laikytinas pagrįsta ir konstruktyvia kritika Kodekso 51 straipsnio prasme.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Pirmosios instancijos teismas iš Publikacijos turinio nustatė, kad pareiškėjo leidžiamame laikraštyje „Kėdainių mugė“ paskelbta M. A. publikacija „Pavojingos atliekos“ („Kėdainių mugė“, 2017 m. rugpjūčio 18 d.), kurioje buvo iliustruota fotonuotrauka – stambiu planu pavaizduotas popierinių atliekų konteineris, ant kurio krašto sudėlioti trečiojo suinteresuoto asmens leidžiamo laikraščio „Rinkos aikštė“ numeriai, o po nuotrauka esančioje paantraštėje skelbiama: „Kėdainių mugė“ niekada nelieka abejinga nei žmonių, nei organizacijų problemoms, kokios jos bebūtų. Pastebėję ilgą laiką konkuravusių kolegų tiek kūrybinį, tiek moralinį nuopuolį, skubame tiesti pagalbos ranką. Ir tai darome tik gera valia, vardan mylimų Kėdainių!“. Publikacijos antraštė ir ją iliustruojanti fotonuotrauka su paantrašte buvo paskelbtos pirmajame laikraščio „Kėdainių mugė“ puslapyje, o Publikacijos tekstas – penktajame puslapyje. Publikacijos tekste satyros forma kritikuojamas laikraštis „Rinkos aikštė“ ir neseniai šiame laikraštyje paskelbta publikacija „Savivaldybėje chaosas ir įtūžusių žmonių apgultis“, tačiau apie jokias pavojingas atliekas pasakojama nebuvo.

6. Vertindamas Publikacijos pavadinimo ir panaudotų posakių visumą, taip pat fotonuotrauką, saviraiškos laisvės ribojimo nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės kontekste, teismas akcentavo, kad tai buvo nukreipta į konkuruojantį laikraštį „Rinkos aikštė“ ir jo kolektyvą. Teismas sutiko su ginčijamame sprendime nurodytu šių posakių vertinimu kaip akivaizdžiu klaidinančios informacijos pateikimu vartotojams, sąmoningai sutapatinant skaitytojų akyse konkurentų laikraštį „Rinkos aikštė“ su atliekomis ir nepagrįstai kritikuojant konkuruojančio leidinio darbuotojus dėl jų vykdomos žurnalistinės veiklos. Teismas vertino, kad pagrįstai panaudotas akivaizdumo kriterijus (fotonuotrauka, kurioje kolegų laikraštis lyginamas su atliekomis, taip pat paantraštėje pasisakant dėl kolegų moralinio ir kūrybinio nuopuolio) suponuoja tai, jog byloje nagrinėjamoje situacijoje Publikacijos autoriaus padaryti etikos pažeidimai savaime yra pakankami Kodekso 8 ir 51 straipsnių pažeidimams konstatuoti.

7. Dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas nagrinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens skundą pažeidė Komisijos darbo reglamento 20 punkto nuostatas, taip pat neįvertino faktinės aplinkybės, jog trečiasis suinteresuotas asmuo tuo pačiu klausimu yra kreipęsis į teismą, pažymėjo, kad pagal Komisijos darbo reglamento 20 punkto nuostatas Reglamento reikalavimų neatitinkantis skundas nenagrinėjamas, jeigu Komisija nenusprendžia kitaip. Vadinasi, Komisijai suteikta diskrecijos teisė nagrinėti skundą net jei jis formaliai ir neatitinka Reglamento reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovas, atsižvelgdamas į skundo esmę ir į tai, jog Publikacijos tekstą kartu su savo paaiškinimais pateikė pats pareiškėjas, nusprendusi nagrinėti skundą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Teismas taip pat sutiko su atsakovo atsiliepime pateiktais argumentais, jog Komisija pasisakė ir įvertino pareiškėjo nurodytus argumentus dėl trečiojo suinteresuoto asmens kreipimosi į teismą, nes šių aplinkybių vertinimas yra užfiksuotas ir atsispindi tiek protokole, tiek ginčijamame sprendime.

8. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad Komisija visapusiškai ir objektyviai įvertinusi pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, Publikacijos tekstą, antraštes bei fotonuotrauką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo:

9.1. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Kodekso 8 ir 51 straipsnių pažeidimus, kadangi Publikacijos tekste buvo kalbama apie atliekas, skelbiama antraštė ir pateikta grafika atitinka kūrinio turinį, pati Publikacija išspausdinta per kelis puslapius, kuriuose nepateikta vartotojus klaidinanti informacija. Vartotojo negalėjo suklaidinti pateikta antraštė ar nuotrauka (grafika), kadangi visas straipsnis buvo pateiktas viena forma – naudojant meninės raiškos priemones, įskaitant satyrą, paaiškinant atitinkamos antraštės bei vaizdo turinį. Be to, nei bylos nagrinėjimo Komisijoje, nei teisme metu skundą pateikęs asmuo nebuvo nurodęs jokių duomenų apie tai, kad informacijos vartotojai galėjo būti objektyviai suklaidinti, ir motyvų, kokiu būdu buvo iškreiptas kūrinio turinys. Ginčo publikacijoje dėl tiesioginės veiklos – žurnalistikos – buvo pateikta pagrįsta kritika kolegų atžvilgiu, o tokią kritiką vadovaujantis Kodekso nuostatomis viešosios informacijos rengėjas ne tik gali teikti, tačiau netgi turi pareigą ginti žodžio laisvę, užtikrinti pagarbą teisingai informacijai ir visuomenės teisei gauti informaciją.

9.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas, susijusias su visapusišku įrodymų vertinimu, t. y., visapusiškai neįvertino viso publikacijos „Pavojingos atliekos“ turinio, publikacijos teksto, prasminio konteksto, naudojamų meninės išraiškos formų turinio, prasmės, pobūdžio ir vadovaudamasis išimtinai skundą pateikusio asmens interpretacijomis pripažino esant Kodekso pažeidimus.

9.3. Publikacijoje pateikiama tik straipsnio autoriaus satyriška nuomonė apie, jo manymu, netaktišką ir tikrovės neatitinkantį laikraščio „Rinkos aikštė“ išpublikuoto straipsnio turinį, susijusį būtent su gyventojams pateiktomis sąskaitomis už komunalinių atliekų (šiukšlių) tvarkymą. Tuo tarpu tiek Komisija, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir nepagrįstai asmeninę, satyros forma straipsnyje išdėstytą nuomonę prilygino kaip autoriaus neva bandytai perteikti žiniai.

9.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad priimti nagrinėti neatitinkantį formalių reikalavimų skundą yra Komisijos diskrecijos teisė. Teismas taip pat neanalizavo ir nepasisakė dėl UAB „Rinkos aikštė“ skundo Komisijai ir ieškinio teismui (ne)tapatumo, atsižvelgiant į tai, jog abu klausimai tiek Komisijos, tiek Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų buvo nagrinėjami pateikiant tuos pačius motyvus, faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. EKS-06/18, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso 8 ir 51 straipsnio pažeidimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

12. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

13. Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas ginčo sprendimui reikšmingų naujų aplinkybių, kurių nebūtų ištyręs ir įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su žemesnės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

14. Byloje keliamas ginčas dėl Kodekso 8 ir 51 straipsnių nuostatų pažeidimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su jam inkriminuotais pažeidimais, teigdamas, kad Publikacijoje nepateikta vartotojus klaidinanti informacija, o kritika kolegų žurnalistų atžvilgiu yra pagrįsta (žr. nutarties 9.1–9.2 p.).

15. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja: Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, kuris įpareigoja viešosios informacijos rengėjus (skleidėjus) laikytis ir Kodekso nuostatų (Visuomenės informavimo įstatymo 3 str. 2 d.); Kodekso 8 straipsnis, nustatantis, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įsitikinti, kad skelbiamos antraštės, anonsinė medžiaga, nuotraukos, grafika, garso ar vaizdo įrašai ir citatos neiškreipia kūrinio ir neklaidina informacijos vartotojo; bei Kodekso 51 straipsnis, nustatantis, jog viešosios informacijos rengėjai turėtų vengti nepagrįstos kritikos kolegų atžvilgiu, ypač jeigu tai susiję su tiesiogine veikla – žurnalistika.

16. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad pagal Konvencijos 10 straipsnį laisvės garantija spaudai suteikiama su sąlyga, kad ji veikia siekdama pateikti informaciją, kuri yra verta pasitikėjimo, ir gerbdama žurnalistų profesinės etikos reikalavimus (žr., pvz., 2007 m. birželio 14 d. sprendimą byloje Hachette Filipacchi Associés prieš Prancūziją ir kt.).

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog nesąžininga, neturinti objektyvaus faktinio pagrindo kritika, nuomonė ar vertinimas negali būti skleidžiami. Europos Žmogaus Teisių Teismo požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir hiperbolizavimo laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-849-492/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-995-1062/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2014). Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje Diena et Ozoliņš prieš Latviją, pareiškimo Nr. 16657/03; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2014).

18. Atsižvelgtina ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo doktriną, kurioje teigiama, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Kaip ir dauguma Konvencijose įtvirtintų garantijų, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai „informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. vasario 15 d. sprendimą byloje Steel ir Morris prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 68416/01, 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas byloje Hertel prieš Šveicariją, Nr. 25181/94, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2013).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo leidžiamame laikraštyje „Kėdainių mugė“ paskelbta M. A. publikacija „Pavojingos atliekos“ („Kėdainių mugė“, 2017 m. rugpjūčio 18 d.), kuri buvo iliustruota fotonuotrauka – stambiu planu pavaizduotas popierinių atliekų konteineris, ant kurio krašto sudėlioti trečiojo suinteresuoto asmens leidžiamo laikraščio „Rinkos aikštė“ numeriai, o po nuotrauka esančioje paantraštėje skelbiama: „Kėdainių mugė“ niekada nelieka abejinga nei žmonių, nei organizacijų problemoms, kokios jos bebūtų. Pastebėję ilgą laiką konkuravusių kolegų tiek kūrybinį, tiek moralinį nuopuolį, skubame tiesti pagalbos ranką. Ir tai darome tik gera valia, vardan mylimų Kėdainių!“. Publikacijos antraštė ir ją iliustruojanti fotonuotrauka su paantrašte paskelbtos pirmajame laikraščio „Kėdainių mugė“ puslapyje, o Publikacijos tekstas – penktajame puslapyje. Publikacijos tekste satyros forma kritikuojamas laikraštis „Rinkos aikštė“ ir neseniai šiame laikraštyje paskelbta publikacija „Savivaldybėje chaosas ir įtūžusių žmonių apgultis“.

20. Teisėjų kolegija sutinka tiek su atsakovo, tiek su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Publikacijos pavadinimo ir panaudotų posakių visuma, taip pat pateikta fotonuotrauka buvo nukreipti į konkuruojantį laikraštį „Rinkos aikštė“ ir jo kolektyvą. Nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog pareiškėjas sąmoningai siekė laikraštį „Rinkos aikštė“ sutapatinti su pavojingomis atliekomis, apie kurias Publikacijoje nėra pasisakoma, taip suklaidindamas informacijos vartotoją (Kodekso 8 str.), o šio laikraščio darbuotojus atvirai kaltino kūrybiniu ir moraliniu nuopuoliu, nepateikdamas tai pagrindžiančių įrodymų (Kodekso 51 str.). Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjas, pateikdamas tokio turinio ir formos Publikaciją, pažeidė Kodekso 8 ir 51 straipsnių nuostatas. Komisijos Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog Publikacijoje pateikiama tik autoriaus satyriška nuomonė apie netaktišką ir tikrovės neatitinkantį laikraščio „Rinkos aikštė“ išpublikuoto straipsnio turinį (žr. nutarties 9.3 p.). Pažymėtina, kad ginčo straipsnyje pareiškėjas pateikė ne tik nuomonę, bet ir paskleidė žinią. Šios aplinkybės yra konstatuotos Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-66-264/2019 pagal ieškovo UAB „Rinkos aikštė“ ieškinį atsakovui UAB „Mugės redakcija“ dėl dalykinės reputacijos pažeidimo. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

22. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginių, susijusių su Komisijos darbo reglamento 19–20 punktų reikalavimų pažeidimu ir skundo Komisijai bei ieškinio Kauno apylinkės teismui tapatumu (žr. nutarties 9.4 p.), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, atsakant į šiuos pareiškėjo teiginius (žr. nutarties 7 p.). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pagal Komisijos darbo reglamento 20 punktą Komisija turi teisę nagrinėti skundą, jeigu jis neatitinka visų 19 punkto reikalavimų, o šioje byloje (dėl Kodekso 8 ir 51 str. pažeidimų) ir Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje (dėl dalykinės reputacijos pažeidimo) ginčas, kilęs tarp UAB „Rinkos aikštė“ ir UAB „Mugės redakcija“, vertinamas skirtingais aspektais.

23. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius ir faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus ir suformuotą teismų praktiką panašiose bylose. Naikinti Visuomenės informavimo etikos komisijos 2018 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. EKS-06/18 nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

24. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mugės redakcija“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė