0a72e50f-901e-4062-b5a3-afaa4e38c124 · Å iaulių apygardos teismas

 Civilinė byla Nr. e2A-362-883/2023

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03091-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1; 1.3.5.5; 3.1.7.6 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 21 d.

Å iauliai

Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jurgos Kramanauskaitės- Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos StasiÅ«nienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „S. N.“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2023 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „S. N.“ ieÅ¡kinį atsakovui V. Y. dėl reikalavimo priteisti su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau tekste - UAB) „S. N.“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 6971/2022 ir praÅ¡ydama pripažinti atsakovo V. Y. reikalavimÄ priteisti jam iÅ¡ ieÅ¡kovės su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas (2103 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir/ar dienpinigių bei 4116,29 Eur netesybų) neteisėtu bei priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo visas ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas V. Y. nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2022 m. sausio 11 d. UAB „S. N.“ dirbo (duomenys neskelbtini), darbo funkcijas atlikdamas besikartojančiu ciklu (grafiku). Visos atsakovui pagal darbo sutartį priklausančios sumos bÅ«davo iÅ¡mokamos laiku ir tinkamai, atsakovas pretenzijų ieÅ¡kovei dėl galimai nepilnų su darbo santykiais susijusių sumų iÅ¡mokėjimo ar vėlavimo atsiskaityti nereikÅ¡davo. IeÅ¡kovė pripažino, kad dėl buhalterinės skaičiavimo klaidos, atsakovo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ buvo nesumokėjusi Å¡iam 162,85 Eur (Å¡i suma, sutikrinus mokėjimo dokumentus, atsakovui buvo sumokėta 2022-06-01), tačiau tai nesudarė pagrindo priteisti 2103 Eur nesumokėto darbo užmokesčio ir netesybas.

3. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad darbdavio nurodomos ginčo sumos nėra įtrauktos kaip darbo užmokesčio ar dienpinigių išmokėjimas į atsakovo sudarytas darbo užmokesčio bei dienpinigių išmokėjimo suvestines. Atsakovas sutiko su darbo ginčų komisijos išvada, jog galimoms komandiruočių išlaidoms padengti mokėjimai darbuotojui buvo atlikti 2019-2020 m. Jokių įrodymų, jog šalys būtų susitarusios dėl išskaitų darymo darbo santykių pabaigoje, ar kad darbuotojas būtų sutikęs su išskaitų darymu, nepateikta. Įvertinus kitų 2019-2020 m. mėnesių priskaičiuotas darbo užmokesčio ir dienpinigių sumas bei atliktus mokėjimus, akivaizdu, jog darbdavys DK 150 straipsnio nustatyta tvarka išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio ar dienpinigių neatliko. Darbdavys neturėjo teisės vienašališkai atlikti išskaitų iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio ir dienpinigių darbo santykių pabaigoje ar nutraukus darbo santykius.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2023 m. kovo 16 d. sprendimu ieÅ¡kovės UAB „S. N.“ ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovui V. Y. iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „S. N.“ 2103 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir dienpinigių bei 4116,29 Eur netesybas; priteisė atsakovo atstovei Lietuvos vežėjų profesinei sÄ jungai iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „S. N.“ 1400,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „S. N.“ valstybės naudai 6,64 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas konstatavo, kad darbdavys neįrodė tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju, atleidžiant jį iÅ¡ darbo. Teismas akcentavo, kad darbdavys yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, todėl turi prisiimti iÅ¡ savo aplaidaus, neatsakingo elgesio kylančias pasekmes. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių galutinio atsiskaitymo iÅ¡mokėjimÄ darbuotojui jo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ , darbdavys su darbuotoju neatsiskaitė iki Å¡ios dienos, taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios dėl vėlesnės nei darbuotojo atleidimo diena atsiskaitymo datos, darbuotojo kaltė dėl uždelsimo su juo atsiskaityti nenustatyta. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl turi bÅ«ti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laikÄ ji privalo darbuotojui sumokėti netesybas.

6. Spręsdamas dėl netesybų dydžio, teismas įvertino darbuotojo darbo įmonėje laikÄ , gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę, darbdavio neapdairumÄ tvarkant dokumentacijÄ , ir sprendė, kad teisingas, sÄ Å¾iningas, protingas ir proporcingas iÅ¡ darbdavio darbuotojui priteisiamas netesybų dydis yra 4116,29 Eur (atskaičius mokesčius).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė UAB „S. N.“ teikia alternatyvius reikalavimus:1) panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „S. N.“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai arba sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo; perskirstyti pirmosios instancijos teisme Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , atsižvelgiant į bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka rezultatÄ ; 2) tuo atveju, jei skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys atmestas ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteista 2103 Eur skola, apeliacinės instancijos teismas paliktų nepakeistÄ , apeliantė praÅ¡o sumažinti priteistas 4116,29 Eur netesybas kaip aiÅ¡kiai per dideles ir neatitinkančias savo įstatyminės paskirties; 3) jei skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kinys buvo atmestas ir iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteista 2103 Eur skola bei 4116,29 Eur netesybos, apeliacinės instancijos teismas paliktų nepakeistÄ , praÅ¡oma perskirstyti pirmosios instancijos teisme Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , atsakovo atstovei profsÄ jungai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ sumažinant nuo 1 400,25 Eur bent iki 1050 Eur, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti 562,50 Eur ieÅ¡kovės patirtų Å¡ių iÅ¡laidų. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

7.1. IeÅ¡kovė neteisėtų iÅ¡skaitų iÅ¡ atsakovui mokėtino darbo užmokesčio ar dienpinigių nedarė niekada, nei darbo santykių pabaigoje ar juos nutraukus. Dėl atsakovo darbo specifikos (paprastai net du mėnesiai komandiruotėje užsienyje) su atsakovu buvo susitarta, jog sÄ skaitomis ar čekiais nepagrįsta iÅ¡laidoms buvusi skirta suma bus automatiÅ¡kai užskaitoma kaip atsakovui priklausantis darbo užmokestis ir / ar dienpinigiai. Jei ieÅ¡kovė komandiruotės pradžioje ar jos eigoje į atsakovo sÄ skaitÄ Ä¯mokėdavo kažkokiÄ sumÄ pinigų, kuriÄ jis galėtų iÅ¡leisti įmonės vardu įvairioms su darbu susijusioms reikmėms, tačiau tokių iÅ¡laidų nepatirdavo, Å¡ie pinigai tapdavo atsakovo nuosavybe kaip jam sumokėtas darbo užmokestis ar dienpinigiai. Tokį susitarimÄ ir atitinkamÄ tikrÄ jÄ Å¡alių valiÄ patvirtina tai, jog atsakovas tokių pinigų ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino, sutikdamas, kad Å¡ie pinigai yra jam sumokėtas darbo užmokestis/dienpinigiai, ir juos iÅ¡leisdavo savo asmeninėms reikmėms, o ieÅ¡kovė, savo ruožtu, niekada nereikalavo atsakovo jų grÄ Å¾inti, nors tai bÅ«tų reikalinga iÅ¡ esmės vien tam, kad tokiÄ pačiÄ pinigų sumÄ , jÄ atgavusi iÅ¡ atsakovo, ieÅ¡kovė galėtų dar kartÄ jam atgal sumokėti, tik nurodydama kitokiÄ mokėjimo paskirtį. IeÅ¡kovė, atsakovui Å¡ių pinigų jai negrÄ Å¾inus (nes jis ir neturėjo jų grÄ Å¾inti), jokių iÅ¡skaitų iÅ¡ vėliau atsakovui mokėtino darbo užmokesčio nedarė niekada. Tokiu bÅ«du su atsakovu ieÅ¡kovė visuomet atsiskaitydavo laiku ir tinkamai. Å iai dienai, įtraukus ir dėl buhalterinės klaidos buvusį nesumokėtÄ nežymų 162,85 Eur likutį, atsakovui per visÄ jo darbo ieÅ¡kovėje laikotarpį yra sumokėta lygiai tiek, kiek ir priklausė pagal įstatymÄ â€“ visas darbo užmokestis ir visi nesumažinti dienpinigiai.

7.2. Tokį Å¡alių susitarimÄ patvirtina ir paties atsakovo paaiÅ¡kinimai 2023 m. sausio 16 d. teismo posėdžio metu. Atsakovas patvirtino, kad visi darbdavio sumokėti pinigai yra jo nuosavybė, jie laikomi jo darbo užmokesčiu ir dienpinigiais nepriklausomai nuo įmokos paskirties/pavadinimo. Atsakovas taip pat patvirtino, kad iÅ¡laidų komandiruotėse nepatirdavo ir iÅ¡ ieÅ¡kovės gautais pinigais jų nedengdavo (iÅ¡skyrus už techninę apžiÅ«rÄ , už kuriÄ jam ieÅ¡kovė buvo pervedusi 250 Eur prieÅ¡ kelerius metus). Atsakovas paaiÅ¡kino iÅ¡ darbdavio gautų pinigų sumų grÄ Å¾inti neprivalÄ s, kadangi visi pinigai yra jo uždirbti ir gauti į sÄ skaitÄ (kortelę) kaip darbo užmokestis ar dienpinigiai. Atsakovas patvirtino buvusį tokį konkretų susitarimÄ su ieÅ¡kovės vadovu, kÄ ieÅ¡kovė buvo nurodžiusi teismui dar ieÅ¡kinyje ir akcentavo viso bylos nagrinėjimo metu. Teismas atsakovo paaiÅ¡kinimų, patvirtinančių ieÅ¡kinio pagrindÄ , netyrė ir neanalizavo. Atsakovas, teikdamas paaiÅ¡kinimus, tariamÄ ieÅ¡kovės skolÄ jam kildino iÅ¡ menamų iÅ¡kaitų dėl jo gautų baudų (900 Eur), už remontÄ (650 Eur), parkavimÄ (keli kartai po 15 – 25 Eur), pokalbius telefonu (keli eurai) bei dėl tariamo dienpinigių sumažinimo (neįvardijama suma). Å ios atsakovo nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais –atsakovo konkrečiai nurodytų iÅ¡skaitų ieÅ¡kovė nedarė, dienpinigius visuomet mokėjo maksimalius. Teismas atsakovui nė nepasiÅ«lė kokių nors tokių įrodymų į bylÄ pateikti, o tokio pobÅ«džio byloje bÅ«damas aktyvus, pats savo iniciatyva jų nerinko taip pat.

7.3. Teismas rėmėsi darbo ginčų komisijos sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, reikiamose vietose jį nukopijuodamas ir įkeldamas į savo paties skundžiamÄ sprendimÄ . Naujos motyvacijos dėl tariamų iÅ¡skaitų iÅ¡ atsakovo darbo užmokesčio darymo klausimu teismas nepateikė. Teismas be reikalo sprendime analizavo liudytojų parodymus apie tai, buvo ar nebuvo dalis atlyginimo ieÅ¡kovės vairuotojams mokama grynaisiais pinigais, tačiau nevykdė pareigos tinkamai atskleisti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti svarbiais aplinkybes, sudarančias ieÅ¡kinio pagrindÄ ir tik formaliai pritarė darbo ginčų komisijos sprendimui.

7.4. Nors ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas ir iÅ¡ jos atsakovo atstovui priteistos visos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tačiau 350 Eur iÅ¡ Å¡ių iÅ¡laidų buvo patirta už nepagrįstÄ praÅ¡ymÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , kurio atsakovas atsisakė. Tuo tarpu ieÅ¡kovės gynybai nuo minėto atsakovo praÅ¡ymo buvo sunaudotos 7,5 valandos ieÅ¡kovės atstovo darbo laiko, kas, taikant sutartÄ 75 Eur/val. įkainį, sudaro iÅ¡ viso 562,50 Eur. IeÅ¡kovė taip pat nesutinka su 0,25 Eur sumos priteisimu, nes Å¡i suma nėra laikytina bylinėjimosi iÅ¡laidomis, nes Å¡i suma profesinės sÄ jungos sumokėta komercines tarpininkavimo paslaugas teikiančiai UAB „Paysera“, užuot tiesiogiai nemokamai sumokėjus į advokato sÄ skaitÄ apmokant bankiniu mokėjimo nurodymu.

7.5. Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė 2022 m. lapkričio 16 d. atsiliepime ieÅ¡kovės iÅ¡dėstyto reikalavimo skirti atsakovui baudÄ , jos dydį parenkant teismo nuožiÅ«ra, pusę Å¡ios baudos skiriant ieÅ¡kovės naudai.

8. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas V. Y. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

8.1. Ä®rodymai patvirtina aplinkybes, kad pagal darbdavio pateiktus dokumentus per visÄ darbo laikotarpį darbdavys atsakovui priskaičiavo 16647,35 Eur darbo užmokesčio. IeÅ¡kovas atsakovui yra neiÅ¡mokėjęs 2265,85 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir dienpinigių. Po darbo ginčo iÅ¡sprendimo, darbdavys 2022 m. birželio 1 d. pervedė 162,85 Eur atsakovui, todėl priteista suma sumažinta Å¡iai sumai.

8.2. Atsiliepime teigiama, kad sugalvotais susitarimais dėl iÅ¡skaitų ieÅ¡kovė pateisina su darbo santykiais susijusių sumų nepriemokÄ atsakovui. Ginčo sumos nėra įtrauktos kaip darbo užmokesčio ar dienpinigių iÅ¡mokėjimas į atsakovo sudarytas darbo užmokesčio bei dienpinigių iÅ¡mokėjimo suvestines, kas patvirtina, kad ieÅ¡kovės sugalvotais susitarimais dėl iÅ¡skaitų ieÅ¡kovė pateisina su darbo santykiais susijusių sumų nepriemokÄ atsakovui.

8.3. Galimoms komandiruočių iÅ¡laidoms padengti mokėjimai atsakovui buvo atlikti 2019-2020 m. IeÅ¡kovas pats ne kartÄ atsiliepime akcentavo, kad su atsakovu buvo tinkamai ir pilnai atsiskaitoma po kiekvienos komandiruotės, taigi ir apie tariamai atsakovui perduotas ir pagal paskirtį nepanaudotas pinigų sumas ieÅ¡kovas turėjo atitinkamai sužinoti 2019- 2020 metais. Vadovaujantis DK 150 straipsnio 3 dalimi, atsakovas teisę duoti nurodymÄ padaryti iÅ¡skaitÄ galėjo ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo nurodytų datų, o kreiptis į darbo ginčų komisijÄ dėl permokos iÅ¡ieÅ¡kojimo galėjo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nurodytų datų. Teigiama, kad nebuvo jokių susitarimų dėl ieÅ¡kinyje nurodytų iÅ¡skaitų.

8.4. Nesutinkama dėl priteistų netesybų dydžio mažinimo, vertinant, kad jos paskaičiuotos laikantis įstatymo reikalavimų.

8.5. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo nurodė, kad procese įprasta teikti įvairaus pobÅ«džio praÅ¡ymus, tai darė tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas. PraÅ¡ymo palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu nebepalaikė pats atsakovas po to, kai dar kartÄ iÅ¡siaiÅ¡kino realiÄ padėtį dėl atsakovo (ne)gyvenimo Lietuvos Respublikoje – iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad atsakovas gyvena Lietuvoje. Å io praÅ¡ymo teismas nesprendė, nes atsakovo atstovai Å¡io praÅ¡ymo nebepalaikė. Apeliacinio skundo argumentai dėl tariamai netinkamai paskirstytų bylinėjimosi iÅ¡laidų nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. vasario 15 d. ieÅ¡kovė UAB „S. N.“ ir atsakovas V. Y. sudarė neterminuotÄ darbo sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įdarbintas (duomenys neskelbtini), nustatant jam darbo užmokestį: 725 Eur (neatskaičius mokesčių) plius dienpinigiai, numatyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Nustatyta mėnesinė darbo valandų norma ir darbo sutartimi numatyta, kad atlyginimas ir dienpinigiai mokami vienÄ kartÄ mėnesį iki 25 dienos ir yra mokami bankiniu pavedimu arba grynais pinigais. Darbo sutartis pasibaigė 2022 m. sausio 11 d. darbuotojo iniciatyva. Atsakovas kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ praÅ¡ydamas priteisti neiÅ¡mokėtÄ iÅ¡ darbo santykių kylančiÄ 27648,12 Eur (neto) sumÄ , susidedančiÄ iÅ¡ darbo užmokesčio ir dienpinigių, bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės netesybas. Ginčo eigoje atsakovo reikalavimai buvo patikslinti ir praÅ¡oma priteisti 2268,85 Eur neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio ir dienpinigių bei netesybas. Darbo ginčų komisija 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu atsakovo praÅ¡ymÄ tenkino, Nusprendė iÅ¡ieÅ¡koti V. Y. iÅ¡ UAB „S. N.“ 2 265,85 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio ir dienpinigių ir 4116,29 Eur netesybų už uždelstÄ atsiskaityti laikÄ ; nurodė sprendimÄ dalyje dėl darbo užmokesčio iÅ¡ieÅ¡kojimo, nevirÅ¡iančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio – 1112,51 Eur (neatskaičius mokesčių) – vykdyti skubiai.

Dėl tinkamo atsiskaitymo su darbuotoju

12. Konstatuotina, kad byloje nėra ginčo dėl paskaičiuoto atsakovo darbo užmokesčio (įskaitant kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas) dydžio atskaičius mokesčius per visÄ darbo laikÄ (56419,35 Eur). Taip pat nėra ginčo, kad atsakovui ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo iÅ¡ viso 54316,35 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių. Tačiau ieÅ¡kovė mano, kad su atsakovu yra atsiskaičiusi visiÅ¡kai, todėl neturi bÅ«ti priteistos jokios su darbo teisiniais santykiais susijusios sumos.

13. Ieškovės teigimu, ieškovės atsakovui pervestos 2103,00 Eur lėšos (mokėjimo paskirtyse nurodytos kaip „Išlaidom. Avansinė apyskaita“) turėtų būti vertinamos ir skaičiuojamos kaip atsakovui išmokėtas darbo užmokestis, nes toks buvo darbdavės ir paties darbuotojo susitarimas. Ieškovė teigia, kad šios sumos buvo pervedamos iš anksto būsimoms atsakovo išlaidoms, ir kurios, atsakovui jų neišleidus, buvo užskaitomi kaip darbo užmokestis ir (ar) dienpinigiai.

14. Pagal DK 141 straipsnio 1 dalį, darbdavys privalo visiÅ¡kai atsiskaityti su atleidžiamu iÅ¡ darbo darbuotoju jo atleidimo dienÄ , jeigu Å¡iuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dienÄ privalo iÅ¡mokėti visas jam priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka užpildyti darbuotojo darbo sutartį. Pareiga įrodyti, kad su darbuotoju yra visiÅ¡kai atsiskaityta, tenka darbdaviui (CPK 178 straipsnis).

15. Pagal kasacinio teismo suformuotÄ Ä¯rodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

16. Apeliantei teigiant, kad dėl darbo specifikos tarp jos ir darbuotojo buvo susitarimas dėl ieÅ¡kovės nurodyto darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, kuomet mokamos ir atsakovo nepanaudotos sumos pagal avansinę apyskaitÄ (galimoms iÅ¡laidoms) užskaitomos kaip atsakovo darbo užmokestis, ieÅ¡kovei tenka procesinė pareiga Å¡iuos savo teiginius įrodyti. Byloje nėra pateikta jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie tokio susitarimo tarp Å¡alių egzistavimÄ . Savo teiginius apeliantė iÅ¡ esmės įrodinėja atsakovo V.

Y. paaiškinimais, teiktais pirmosios instancijos teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su 2023 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įraše užfiksuotais atsakovo paaiškinimais, darytina išvada, kad atsakovas paaiškinimų metu nepatvirtino egzistavus apeliantės nurodytam susitarimui. Vien tai, kad atsakovas jam pervestas lėšas laikė savo nuosavybe ir išleidęs jas savo reikmėms ar nurodė nepatyręs komandiruotėse išlaidų, niekaip nepatvirtina egzistavus darbuotojui aiškiai suprantamam susitarimui dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, kuomet jam pervestos lėšos (pavedime nurodytos kaip „išlaidom.

Avansinė apyskaita“) bÅ«tų vėliau užskaitomos kaip darbo užmokestis arba iÅ¡skaitomos iÅ¡ darbo užmokesčio. Svarbu ir tai, kad atsakovas paaiÅ¡kino į Lietuvos vežėjų profesinę sÄ jungÄ kreipęsis dėl pagalbos ir jam priklausančių sumų apskaičiavimo, nurodė nesuprantantis lietuvių kalbos, pasitikintis savo atstovo (profesinės sÄ jungos) skaičiavimais, kas tik papildomai patvirtina, kad atsakovui iÅ¡ esmės trÅ«ksta žinių darbo santykių srityje, darbo santykių, darbo užmokesčio turinio bei jo mokėjimo tvarkos niuansų tinkamai nesupranta, tad jo paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti vertinami kaip patvirtinantys apeliantės nurodytÄ susitarimÄ dėl darbo užmokesčio apmokėjimo tvarkos, nes atsakovas ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių nepatvirtino.

Tai, kad į asmeninę banko sÄ skaitÄ pervestas lėšas atsakovas laikė savo nuosavybe, nepagrindžia ieÅ¡kovės teiginių apie tinkamÄ ir visiÅ¡kÄ atsiskaitymÄ . Apeliantei byloje nepateikus jokių įrodymų egzistavus darbuotojui aiÅ¡kiai suprantamam susitarimui dėl ieÅ¡kovės nurodytos darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, laikytina, kad Å¡ie teiginiai neįrodyti.

17. Ä®rodymų vertinimo specifikÄ darbo bylose lemia ir tai, kad už įvairių dokumentų, kurie gali bÅ«ti panaudoti kaip raÅ¡ytiniai įrodymai, tvarkymÄ yra atsakingas darbdavys. Jis, tvarkydamas įmonės dokumentacijÄ savo nuožiÅ«ra, gali nurodyti duomenis, kurie yra iÅ¡imtinai naudingi jam ir atitinkamai nenaudingi darbuotojui. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad darbuotojas yra silpnesnė Å¡alis ekonomine, socialine prasme. Ä® Å¡iÄ darbo bylų specifikÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tiek vertinant įrodymus, tiek ir sprendžiant apie jų pakankamumÄ bei paskirstant įrodinėjimo pareigÄ Å¡alims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2001; ir kt.). Už teisingos, tikslios, iÅ¡samios, teisėtos ir savalaikės informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ , apskaitos dokumentų iÅ¡saugojimÄ yra atsakingas subjekto (Å¡iuo atveju įmonės) vadovas, t. y. darbdavys (darbo santykių metu galiojusio Lietuvos Respublikos apskaitos įstatymo ir jį pakeitusio Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 14, 21 straipsniai). IeÅ¡kovė yra juridinis asmuo – verslininkas, todėl bÅ«tent ji, o ne darbuotojas savo atliktas Å«kines operacijas privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003). Duomenys apie darbdavio darbuotojui sumokėtas sumas turi bÅ«ti aiÅ¡kiai identifikuojami, atitikti įstatymų nustatytus reikalavimus.

18. Nesant įrodymų apie tarp ieÅ¡kovės ir darbuotojo buvusį susitarimÄ dėl darbo užmokesčio mokėjimo apeliantės nurodytu bÅ«du, apeliantės nurodyti veiksmai dėl atsakovui pervestų ir atsakovo nepanaudotų lėšų įskaitymo į darbo užmokestį galėjo bÅ«ti atlikti remiantis DK 150 straipsnio nuostatomis, kaip iÅ¡skaitos iÅ¡ darbuotojo darbo užmokesčio. Pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , iÅ¡skaitos iÅ¡ darbo užmokesčio gali bÅ«ti daromos grÄ Å¾inti perduotoms ir darbuotojo nepanaudotoms pagal paskirtį darbdavio pinigų sumoms. Vadovaujantis DK 150 straipsnio 3 dalimi, sprendimÄ dėl iÅ¡skaitos per vienÄ mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti iÅ¡skaitos pagrindÄ , priima darbdavys, veikiantis per savo teisėtÄ atstovÄ (DK 21 straipsnio 5 dalis). Ä® bylÄ surinkti įrodymai neleidžia spręsti, kad aptariama teise ieÅ¡kovė tinkamai pasinaudojo. Nors apeliantė ir teigia, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. spalio 18 d. atsakovui pervesta 235 Eur suma (paskirtis „IÅ¡laidoms“), 2020 m. sausio 27 d. 15,00 Eur suma, 2020 m. sausio 21 d. 118,00 Eur suma, 2020 m. vasario 27 d. 350 Eur, 2020 m. balandžio 29 d. 1385,00 Eur (paskirtys „iÅ¡laidom. Avansinė apyskaita“, „avansinė apyskaita“) atsakovui bÅ«simoms iÅ¡laidoms pervestos lėšos buvo užskaitomos kaip darbo užmokestis, tačiau ieÅ¡kovė Å¡ių sumų nėra įtraukusi kaip darbo užmokesčio ar dienpinigių į pačios ieÅ¡kovės sudarytas darbo užmokesčio bei dienpinigių iÅ¡mokėjimo suvestines. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieÅ¡kovės įsakymuose dėl tarnybinės komandiruotės ir yra nurodytas pavedimas darbuotojui pateikti buhalterijai iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, tačiau nėra informacijos, kad to nepadarius ar tokių iÅ¡laidų nepatyrus, pervestos sumos bus įskaitomos į darbo užmokestį/iÅ¡skaitomos iÅ¡ darbo užmokesčio.

19. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, Å¡alims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi bÅ«ti nurodomos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡kios abiem Å¡alims ir atitiktų suderintÄ jų valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009). Darbo užmokesčio (tiek pagrindinio, tiek papildomo) dydis, kaip ir susitarimas dėl darbo užmokesčio, visada turi bÅ«ti aiÅ¡kus ir konkretus, nustatytas arba konkrečiu dydžiu, arba apskaičiuotas taikant aiÅ¡kius tarifus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009). Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad toks aiÅ¡kinimas taikytinas ir darbo užmokesčio mokėjimo tvarkai, t. y. darbuotojas turi aiÅ¡kiai suvokti, kokios sumos jam pervedamos kaip darbo užmokestis, kokios sumos pervedamos kaip dienpinigiai, jam turi bÅ«ti žinoma ir suprantama, kokiu pagrindu gali bÅ«ti ar yra atliekamos iÅ¡skaitos iÅ¡ jo darbo užmokesčio. Preziumuojama, kad darbdavys yra susipažinęs su darbo teisės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais, jam turi bÅ«ti žinomi jo priimamų sprendimų teisiniai padariniai, jis turi įvertinti priimamų sprendimų rizikÄ . Dėl to už darbdavio veiksmų padarinius pagal įstatymÄ yra atsakingas pats darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-545/2010).

20. Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, kaip atsakovo darbdavė, neįrodė, kad ginčo suma (2103 Eur) atsakovui buvo pervesta kaip darbo užmokesčio dalis, neįrodė buvus tarp Å¡alių susitarimui dėl darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, kuomet darbuotojo nepanaudotos iÅ¡laidos bÅ«tų užskaitomos kaip darbo užmokestis, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė nebuvo visiÅ¡kai atsiskaičiusi su darbuotoju jo atleidimo dienÄ , yra pagrįsta ir apeliacinio skundo dalis dėl Å¡io reikalavimo atmestina.

Dėl netesybų dydžio

21. IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su iÅ¡ jos priteistu netesybų dydžiu, kuris, ieÅ¡kovės nuomone, yra neproporcingai didelis ir turėtų bÅ«ti mažintinas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 4116,29 Eur netesybas, nurodė, kad toks dydis nustatytas įvertinus darbuotojo darbo įmonėje laikÄ , darbdavio neapdairumÄ tvarkant dokumentacijÄ . Detalesni motyvai dėl netesybų dydžio pirmosios instancijos teismo sprendime nepateikti.

22. DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

23. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad DK 147 straipsnio 2 dalies normos tikslas – užtikrinti darbuotojo teisę į jam priklausančių sumų gavimÄ (iÅ¡mokėjimÄ ) laiku, t. y. laiku įvykstantį atsiskaitymÄ su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskaičiusiam su darbuotoju, taikomos DK 147 straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius dėl darbdavio pareigos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-257-1075/2021, 65 punktas). LingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant DK 147 straipsnio 2 dalies normÄ , akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pobÅ«džio, joje vartojama sÄ voka privalo mokėti netesybas rodo įstatymų leidėjo ketinimÄ nustatyti pareigÄ darbdaviui mokėti netesybas esant normos hipotezėje susiklosčiusioms aplinkybėms: 1) darbo santykių pasibaigimas, 2) vėlavimas atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės. Nustačius DK 147 straipsnio 2 dalyje konkretų maksimalų Å¡eÅ¡ių mėnesių terminÄ , už kurį turi bÅ«ti mokamos netesybos, užtikrinamas teisinis aiÅ¡kumas, nes abi darbo teisinių santykių Å¡alys gali aiÅ¡kiai numatyti, kokia sankcija gali bÅ«ti taikoma darbdaviui pažeidus pareigÄ tinkamai atsiskaityti su darbuotoju pasibaigus darbo santykiams. Å ios teisės normos tikslai bei imperatyvumas leidžia teigti, kad kitos, nei joje nustatytos, aplinkybės nėra pagrindas mažinti joje nustatytÄ netesybų dydį. Darbdavio ekonominė padėtis nėra pagrindas plačiai aiÅ¡kinti Å¡iÄ teisės normÄ ir spręsti dėl joje nustatytos sankcijos sumažinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022, 18, 20 punktai).

24. Pagal kasacinio teismo praktikÄ darbuotojui priteistina iÅ¡moka už uždelsimo atsiskaityti laikÄ gali bÅ«ti mažinama atsižvelgiant į trumpÄ darbo santykių trukmę, didelę priteistinÄ sumÄ , darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobÅ«dį, faktÄ , kad darbdavys ieÅ¡kinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijos dalį, darbdavio finansinę padėtį, priteistinos iÅ¡mokos dydžio reikÅ¡mę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.). Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad aptartų ar kitų reikÅ¡mingų darbdavio naudai aplinkybių nustatymas savaime nereiÅ¡kia pagrindo mažinti priteistinÄ iÅ¡mokÄ . Priteistina iÅ¡moka gali bÅ«ti mažinama tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomos iÅ¡skirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos iÅ¡mokos dydis aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui ir yra iÅ¡ esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Teismas kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikÅ¡mingas bylai faktines aplinkybes sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principÄ ir sudaro teisinį pagrindÄ mažinti darbuotojui priteistinÄ iÅ¡mokÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.).

25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, kad atsakovui darbo santykių pasibaigimo dienÄ buvo neiÅ¡mokėta tik santykinai nedidelė su darbo teisiniais santykiais susijusių iÅ¡mokų dalis, atsižvelgdamas į tai, kad sutartis nutraukta paties darbuotojo iniciatyva bei į tai, kad į darbo ginčų komisijÄ pats atsakovas kreipėsi praleidęs įstatymo numatytÄ trijų mėnesių terminÄ (DK 220 straipsnio 1, 2 dalis), mano kad pirmosios instancijos teismo priteistas netesybų dydis nebÅ«tų proporcingas darbdavio padarytam pažeidimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad su atsakovu ne visiÅ¡kai atsiskaityta buvo ne dėl piktybiÅ¡kų ieÅ¡kovės veiksmų, o, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, darbdavio neapdairumo tvarkant dokumentacijÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas netesybų dydis turėtų bÅ«ti dviejų atsakovo vidutinių darbo užmokesčių suma, t. y. 2225,02 Eur (neatskaičius mokesčių) (1112,51 Eur x 2). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia netesybų suma užtikrins Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , kadangi, viena vertus, taps kompensacija atsakovui už jo su darbo santykiais susijusius praradimus, kita vertus, netaps neproporcingai didele finansine naÅ¡ta darbdaviui.

Dėl neišspręstų reikalavimų

26. IeÅ¡kovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė jos praÅ¡ymo dėl baudos atsakovui už piktnaudžiavimÄ procesu skyrimo, kurį ieÅ¡kovė teikė su 2022 m. lapkričio 17 d. atsiliepimu į ieÅ¡kinį.

27. IÅ¡ ieÅ¡kovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį (I t. 169-173 b. l.) matyti, kad ieÅ¡kovė prašė skirti atsakovui baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, jos dydį parenkant teismo nuožiÅ«ra ir pusę Å¡ios baudos skiriant ieÅ¡kovės naudai. Byloje nėra duomenų, kad Å¡is ieÅ¡kovės praÅ¡ymas bÅ«tų iÅ¡spręstas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo iÅ¡spręsti ieÅ¡kovės pateiktÄ praÅ¡ymÄ dėl baudos atsakovui skyrimo, tačiau vien Å¡io praÅ¡ymo neiÅ¡sprendimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ . KlausimÄ dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis Å¡iuo atveju sprendžia apeliacinės instancijos teismas.

28. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymÄ . Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali bÅ«ti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

29. Siekiant nustatyti aplinkybes, įrodančias, kad byloje dalyvaujantis asmuo procesine teise piktnaudžiauja ir tokiu bÅ«du sÄ moningai veikia prieÅ¡ greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ , turi bÅ«ti nurodyti ir įvertinti atsakovo konkretÅ«s veiksmai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovei pateikus ieÅ¡kinį, atsakovas teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas jį atmesti, o 2022 m. spalio 3 d. teikė praÅ¡ymÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu (I t. 40-43 b. l.). Nors ir sutiktina su apeliantės argumentu, kad proceso eigoje paaiÅ¡kėjo, jog praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu nepagrįstas, tačiau vien toks procesinės teisės įgyvendinimas negali bÅ«ti vertintinas kaip netinkamas Å¡alies procesinis elgesys. Nors atsakovo atstovas atsisakė praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu, tačiau tai buvo padaryta nedelsiant gavus visÄ informacijÄ , pagrindžiančiÄ ieÅ¡kinio teismingumÄ Lietuvos Respublikos teismams. Byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sistemingai piktybiÅ¡kai vengęs bylos nagrinėjimo teisme, nėra pagrindo konstatuoti, kad toks praÅ¡ymas bÅ«tų sukliudęs bylos nagrinėjimui,

30. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nustatytos aplinkybės nepatvirtina fakto, jog savo procesinėmis teisėmis atsakovas naudojosi sÄ moningai nesÄ Å¾iningai, siekdamas vilkinti procesÄ , todėl praÅ¡ymas skirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis netenkinamas.

Dėl bylos baigties

31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamÄ teismo sprendimÄ netinkamai sprendė klausimÄ dėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinų netesybų dydžio, todėl yra pagrindas Å¡iÄ teismo sprendimo dalį pakeisti ir perskirstyti pirmosios instancijos teisme Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

32. Apeliantė nesutinka su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu pirmosios instancijos teisme, o bÅ«tent su 0,25 Eur sumos priteisimu, kuri atsakovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos buvo sumokėta UAB „Paysera“ kaip tarpininkavimo mokestis atliekant pavedimÄ atstovui advokatui. Taip pat nesutinkama su bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymu, sprendžiant klausimÄ dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu, bei praÅ¡oma perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas, atsižvelgiant į bylos rezultatÄ apeliacinės instancijos teisme.

33. CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie bylinėjimosi iÅ¡laidų priskiriamos ir kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Å iuo konkrečiu atveju pripažįstama, kad 0,25 Eur komisinis mokestis už pavedimÄ yra pagrįstas, toks mokėjimo bÅ«das nelaikytinas neįprastu ar neadekvačiu jo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, todėl pagrįstai įtrauktas į bendrÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų mastÄ .

34. Apeliantė teigia, kad iÅ¡ 1400 Eur atsakovo atstovės patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų 350 Eur buvo skirta už nepagrįsto praÅ¡ymo palikti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ teikimo, kurio proceso eigoje atsakovas atsisakė. Dėl tokio nepagrįsto praÅ¡ymo teikimo ieÅ¡kovė teigia patyrusi 562,50 Eur iÅ¡laidų, rengdama atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo praÅ¡ymÄ palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu.

35. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kartu su praÅ¡ymu palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu atsakovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinė sÄ junga atstovas advokatas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (I t. 66-68 b. l.), kurias sudaro 1050 Eur iÅ¡laidos už susipažinimÄ su bylos medžiaga, atsiliepimo į ieÅ¡kinį parengimÄ bei atstovavimas parengiamajame teismo posėdyje ir 350 Eur iÅ¡laidos už praÅ¡ymo palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu parengimÄ . IeÅ¡kovė savo ruožtu teikė atsiliepimÄ Ä¯ praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu (I t. 169-173 b. l.). ir pateikė duomenis, kad dėl to patyrė 562,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (I t. 193-195 b. l.). 2022 m. gruodžio 19 d. atsakovo atstovės atstovas advokatas pateikė teismui duomenis, kad praÅ¡ymo palikti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ nebepalaiko ir atsiima (II t. 12 b. l.).

36. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrÄ sias bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisykles Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ ; jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas priteisiamas ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieÅ¡kinio reikalavimo daliai. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

37. Byloje nenustatyta, kad praÅ¡ymas palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu bÅ«tų sukliudęs bylos nagrinėjimui, o abiejų Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos Å¡iuo klausimu laikytinos neiÅ¡vengiamomis esant teisminiam nagrinėjimui ir abejoms Å¡alims aktyviai ginant savo ginčo pozicijas. Nenustačius atsakovo nesÄ Å¾iningo naudojimosi procesinėmis teisėmis teikiant praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu, nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatų ir nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių.

38. IeÅ¡kovė byloje pateikė raÅ¡ytinius duomenis apie Å¡ias patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas: 140 Eur žyminis mokestis (I t. 6 b.l.), 300 Eur (III t. 51-52 b. l. sÄ sk. Nr. ŽB-485), 450 Eur (III t. 18-20 b.l. sÄ sk. Nr. ŽB-476), 1800 Eur (I t. 191-194 b.l.) (iÅ¡ viso: 2690 Eur).

39. Å ioje byloje atsakovui buvo suteiktos advokato teisinės paslaugos ir Å¡ias paslaugas apmokėjo Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos skėtinė organizacija – Lietuvos profesinių sÄ jungų Aljansas, kurio vienas pagrindinių tikslų – ginti savo narių profesines, ekonomines ir socialines teises ir teisėtus interesus, teikti teisinę pagalbÄ savo nariams. Atsakovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos atstovas pateikė duomenis apie patirtas 1400,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme (I t. 118-120 b. l.).

40. IeÅ¡kiniu pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė siekė, kad jai neatsirastų prievolė mokėti atsakovui 2103 Eur nesumokėto darbo užmokesčio/dienpinigių bei 4166,29 Eur netesybų (bendros 6269,29 Eur sumos) Apeliacinės instancijos teismui nusprendus sumažinti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistinÄ netesybų dydį iki 2225,02 Eur ir iÅ¡ viso priteisiant bendrÄ 4328,02 Eur sumÄ , laikytina, kad ieÅ¡kovės reikalavimai patenkinti 31 proc. Atsižvelgiant į Å¡ias reikalavimų patenkinimo proporcijas ieÅ¡kovė atsakovo atstovei turėtų atlyginti 69 proc. jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, t.y. 966,17 Eur (1400,25 x 69 proc.), o atsakovas ieÅ¡kovei turėtų atlyginti 31 proc. iÅ¡laidų, t.y. 833,90 Eur (2690 x 31 proc.).

41. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo galimybės, kai tokias iÅ¡laidas apmoka ne Å¡alis, o kitas, byloje nedalyvaujantis, asmuo, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad proceso Å¡alių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų iÅ¡laidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitÄ , veikia pats“ (lot. qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi iÅ¡laidomis kaip pačių atstovaujamųjų iÅ¡laidos. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl iÅ¡laidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo iÅ¡laidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-823/2021 34 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnyje nustatyta, kad iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas priteisiamas Å¡aliai, o ne jos atstovui; tokios pozicijos nuosekliai laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr.  e3K-3-7-701/2023 38 punktas). Sudengus prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, ieÅ¡kovė atsakovui turi atlyginti 132,27 Eur pirmosios instancijos bylinėjimosi iÅ¡laidų.

42. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (6,64 Eur), iÅ¡ Å¡alių nepriteistinos, nes paskirsčius jas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, jos bÅ«tų mažesnes už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

43. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde teikia keturis alternatyvius reikalavimus, nuosekliai mažindama reikalavimus, apeliacinės instancijos bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytinos pagal esminį apeliantės reikalavimÄ : panaikinti sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Atsižvelgiant į tai laikytina, kad apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti taip pat 31 proc.

44. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 140 Eur žyminio mokesčio ir 900 Eur iÅ¡laidas už apeliacinį skundÄ (viso 1040 Eur). Patenkinus apeliacinio skundo reikalavimus 31 proc., ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistina 322,40 Eur apeliacinės instancijos bylinėjimosi iÅ¡laidų.

45. Atsakovo atstovės Lietuvos vežėjų profesinės sÄ jungos atstovas advokatas pateikė duomenis, kad atsakovo atstovė už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ patyrė 1400,25 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui turėtų bÅ«ti priteistina 69 proc. apeliacinės instancijos bylinėjimosi iÅ¡laidų (966,17 Eur). Sudengus prieÅ¡prieÅ¡inius reikalavimus, ieÅ¡kovė atsakovui turi atlyginti 643,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 16 d. sprendimo dalį dėl netesybų dydžio ir bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

IeÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „S. N.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kinį atsakovui V. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti atsakovui V. Y. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „S. N.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2103 Eur (du tÅ«kstančius Å¡imtÄ tris eurus) (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir dienpinigius ir 2225,02 Eur (dviejų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų dvideÅ¡imt penkių eurų 2 ct) netesybas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „S. N.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui V. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 132,27 Eur (vieno šimto trisdešimt dviejų eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidas.

LikusiÄ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „S. N.“ ieÅ¡kinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „S. N.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui V. Y., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 643,77 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt tris eurus 77 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė - Butkuvienė

Lina Muchtarovienė

Irena Stasiūnienė