Legislator Case Law & Legislation
0a71a5b7-d254-4ed6-99db-809176b8a356 AI generated

0a71a5b7-d254-4ed6-99db-809176b8a356 · Kauno apygardos teismas

Case Number 0a71a5b7-d254-4ed6-99db-809176b8a356
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieškinį atsakovams N. Č. ir G. Č. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, tretieji asmenys A. Z., V. V., R. V., AB SEB bankas. Teismas n u s t a t ė : I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai 1. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 15 d. priėmė ieškovo R. Z. ieškinį atsakovams N. Č. ir G. Č. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, kuriame ieškovas prašė pripažinti 2013 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyku yra butas su rūsiu 3,90 kv. m., pažymėtu R-29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjai yra atsakovai N. Č. ir G.

Legislator headnote

AI generated

0a71a5b7-d254-4ed6-99db-809176b8a356 · Kauno apygardos teismas: Jų nuomone, ieÅ¡kinys ne tik, kad atmestinas, tačiau spręstinas klausimas dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ teise ir reiÅ¡kiant nesÄ Å¾iningÄ , nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ieÅ¡kinį, kuris iÅ¡ tiesų yra susijęs su jo bei atsakovų dukros, trečiojo asmens A. Z., skyrybų procesu bei siekiu tokiu bÅ«du daryti dukrai spaudimÄ santuokos nutraukimo byloje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-997-260/2019 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00816-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4.; 2.1.2.6.; 3.2.4.11.; 3.2.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S R E N D I M A S Lietuvos RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 31 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, sekretoriaujant Danutei NekraÅ¡evičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. Z., ieÅ¡kovo atstovui advokatui D. N., atsakovams N. Č. ir G. Č., atsakovų atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

Z. ieškinį atsakovams N. Č. ir G. Č. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, tretieji asmenys A. Z., V. V., R. V., AB SEB bankas. Teismas n u s t a t ė : I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai 1. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 15 d. priėmė ieškovo R. Z. ieškinį atsakovams N. Č. ir G. Č. dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, kuriame ieškovas prašė pripažinti 2013 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyku yra butas su rūsiu 3,90 kv. m., pažymėtu R-29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjai yra atsakovai N. Č. ir G.

Č., o ne ieškovas R. Z. ir trečiasis asmuo A. Z., negaliojančia, ir nustatyti, kad 2013 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), šalimi (pirkėjais) yra ieškovas R. Z. bei jo sutuoktinė trečiasis asmuo A. Z., bei, kad šis butas įsigytas ieškovo R. Z. ir jo sutuoktinės A. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad jis, gyvendamas santuokoje su trečiuoju asmeniu A. Z., 2013 metais nutarė įsigyti butÄ (duomenys neskelbtini). Jų Å¡eima gyveno užsienyje ir turėjo planų grįžti į LietuvÄ , čia gyventi bei auginti vaikus, tam buvo reikalingas bÅ«stas. Be to, ieÅ¡kovo sutuoktinės mama atsakovė N. Č. nuomojo kambarius nuosavame name adresu (duomenys neskelbtini), ji taip pat patarė ieÅ¡kovo Å¡eimai pirkti butÄ Å¡iame mieste – jeigu ir negrįžtų ieÅ¡kovo Å¡eima į LietuvÄ , galėtų įsigytÄ butÄ naudoti trumpalaikei nuomai.

IeÅ¡kovas užsiėmė buto (duomenys neskelbtini) įsigijimui paieÅ¡ka ir rado laikraÅ¡tyje (duomenys neskelbtini) skelbimÄ apie buto adresu (duomenys neskelbtini) pardavimÄ , kuris jį sudomino. IeÅ¡kovas susitarė su buto savininkais V. V. ir R. V. dėl jo įsigijimo kainos – buvo sutarta, kad ieÅ¡kovo Å¡eima butÄ su rÅ«siu 3,90 kv. m., pažymėtu R-29, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ V. V. ir R. V. pirks už 137 000 Lt. Buto pirkimui pinigų ieÅ¡kovas turėjo, tačiau butui buvo reikalingas kapitalinis remontas.

Kadangi ieÅ¡kovas su sutuoktine gyveno ne Lietuvoje, jų Å¡eimai buvo sunku gauti paskolÄ Lietuvoje iÅ¡ Lietuvoje veikiančių bankų, todėl ieÅ¡kovas paklausė, ar sutuoktinės mama (ieÅ¡kovo uoÅ¡vienė) N. Č. sutiktų paimti paskolÄ iÅ¡ banko savo vardu, tačiau ir Å¡iÄ paskolÄ faktiÅ¡kai grÄ Å¾ins ieÅ¡kovo Å¡eima. Atsakovė N. Č. sutiko, paskolÄ , apie 94 000 Lt, ji paėmė iÅ¡ (duomenys neskelbtini), o 43 000 Lt grynais davė ieÅ¡kovas. Pirmiau minėtas butas faktiÅ¡kai buvo perkamas ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės, bet buvo įformintas ieÅ¡kovo uoÅ¡vių vardu.

Nors buto adresu (duomenys neskelbtini), 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ne ieÅ¡kovas su sutuoktine, o ieÅ¡kovo uoÅ¡viai atsakovai N. Č. bei G. Č., jie iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti iÅ¡ Å¡ios pirkimo-pardavimo sutarties kylančių teisių ir pareigų ir jų faktiÅ¡kai neįgijo, tik formaliai pasirašė Å¡iÄ sutartį, o Å¡ias teises ir pareigas faktiÅ¡kai įgijo ieÅ¡kovas su sutuoktine. Tai ieÅ¡kovo uoÅ¡viai žinojo bei suprato ir sutiko taip veikti, tačiau ieÅ¡kovo Å¡eima bei ieÅ¡kovo uoÅ¡viai žinojo ir suprato, kad minėtas butas iÅ¡ tikrųjų yra įsigyjamas ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės, jis yra ieÅ¡kovo Å¡eimos turtas (ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės bendroji jungtinė nuosavybė).

3. IeÅ¡kovas organizavo namo adresu (duomenys neskelbtini) renovacijÄ , įsigijus pirmiau minėtÄ butÄ ieÅ¡kovas pradėjo rÅ«pintis jo remontu. Buvo atliktas pilnas buto remontas, viskas perdaryta naujai. Dirbo samdomi statybininkai, ieÅ¡kovas pats iÅ¡griovė vonios ir virtuvės kambario sienas, iÅ¡lupo grindis, senus radiatorius, duris, voniÄ , tualetÄ . IeÅ¡kovas sudarė sutartį dėl kondicionavimo įrengimų montavimo bute (duomenys neskelbtini). Visi buto baldai buvo pagaminti pagal jo užsakymus. Visi Å¡viestuvai, veidrodis vonioje, virtuvės ir vonios kranai buvo nupirkti (duomenys neskelbtini).

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovo Å¡eima (ieÅ¡kovas su sutuoktine) ne tik faktiÅ¡kai įsigijo pirmiau minėtÄ butÄ bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, tačiau ieÅ¡kovo bei jo sutuoktinės sÄ skaita buvo padarytas pilnas jo remontas, butas pilnai apstatytas baldais, taigi minėtÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė valdė kaip savininkai, juo rÅ«pinosi kaip savininkai, rÅ«pinosi kaip savu.

4. IeÅ¡kovas prašė uoÅ¡vienės N. Č., kad ji vestų visus ieÅ¡kovo perduodamus butui pinigus ir iÅ¡laidas, susijusias su pirmiau minėtu butu, jo įrengimu ir kt. IeÅ¡kovo uoÅ¡vienė N. Č. tokias suvestines vesdavo ir siųsdavo ieÅ¡kovui. Atsakovė N. Č. su ieÅ¡kovu derino ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei faktiÅ¡kai priklausančio buto nuomojimÄ , teikė ataskaitÄ apie nuomÄ . Atsakovė N. Č. 2018-03-02 elektroniniame laiÅ¡ke (priedas 33), raÅ¡ytame ieÅ¡kovui, nurodė, kad butas (duomenys neskelbtini) yra ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės, taigi pripažįsta, kad iÅ¡ tikrųjų faktiÅ¡kai šį turtÄ Ä¯sigijo ieÅ¡kovas su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis ir kad jie yra faktiniai Å¡io turto savininkai.

5. Pagal 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutartį tikrieji buto pirkėjai yra ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė, o atsakovai N. Č. ir G. Č. yra tik statytiniai. IeÅ¡kovui su sutuoktine nusprendus skirtis reikalinga padalyti jų valdomÄ turtÄ . Kadangi atsakovai – ieÅ¡kovo uoÅ¡viai – geruoju vengia įforminti butÄ tikrųjų savininkų – ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės – vardu, ieÅ¡kovas kreipiasi į teismÄ su Å¡iuo ieÅ¡kiniu ginčydamas 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutartį kaip apsimestinę dalyje dėl pirmiau minėto buto pirkėjų. Jis praÅ¡o pripažinti 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutartį apsimestine dalyje dėl subjekto (buto pirkėjų) (CK 1.87 str.). II. Atsakovų argumentai 6. Atsakovai N. Č. ir G. Č. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė R. Z. ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti jiems iÅ¡ ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Atsiliepime atsakovai nurodė, kad jie su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai nesutinka, nes ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas neteisėtai, nepagristai, siekiant užvaldyti jų teisėtai įgytÄ nuosavybę, už kuriÄ jie vis dar moka bankui kreditÄ . IeÅ¡kinys yra neįrodytas. Nors CPK 178 str. numatyta pareiga su ieÅ¡kiniu pateikti jame nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, ieÅ¡kovas reikalavimÄ panaikinti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties dalį grindžia ne objektyviais įrodymais, pvz., pinigų už turtÄ perdavimo faktu, banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais, apmokėjimais už bÅ«sto eksploatavimo iÅ¡laidas ar paskolos įmokų apmokėjimu, o elektroniniais laiÅ¡kais, ieÅ¡kovo vienos sienos iÅ¡griovimu, padėjimu iÅ¡sirinkti baldus, kas laikytini nepakankamu pagrindu pripažinti sandorį apsimestiniu.

Jų nuomone, ieÅ¡kinys ne tik, kad atmestinas, tačiau spręstinas klausimas dėl baudos skyrimo ieÅ¡kovui už piktnaudžiavimÄ teise ir reiÅ¡kiant nesÄ Å¾iningÄ , nepagrįstÄ ir neteisėtÄ ieÅ¡kinį, kuris iÅ¡ tiesų yra susijęs su jo bei atsakovų dukros, trečiojo asmens A. Z., skyrybų procesu bei siekiu tokiu bÅ«du daryti dukrai spaudimÄ santuokos nutraukimo byloje.

8. Nepagrįsti ir neįrodyti ieÅ¡kinio argumentai, kad 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, tikrieji buto pirkėjai yra ieÅ¡kovas ir jo sutuoktinė, o atsakovai N. Č. ir G. Č. yra tik minėto sandorio statytiniai. Su Å¡iais argumentais atsakovai visiÅ¡kai nesutinka, nes jie yra tikrosios 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alis, jų lėšomis buvo apmokėta visa sandorio suma, jų vardu gauta paskola Å¡io turto įsigijimui, iÅ¡ jų lėšų mokamos įmokos bankui už paskolos dengimÄ , jų vardu registruotos nuosavybės teisės. Negana to, visÄ laikÄ nuo 2013 m. ginčo butas buvo iÅ¡laikomas iÅ¡ jų, t. y. atsakovų, lėšų, mokami mokesčiai, jų vardu sudarytos sutartys dėl paslaugų teikimo (elektros, dujų, televizijos ir t.t.), jiems adresuojamos sÄ skaitos, iÅ¡ jų lėšų buvo vykdomas remontas ir supirkti baldai, bÅ«tent jie šį turtÄ prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi jo iÅ¡laikymu.

9. IeÅ¡kovas visiÅ¡kai nepagrįstai ieÅ¡kinyje nurodo aplinkybes, dėl kurių buvo nuspręsta įsigyti butÄ , (duomenys neskelbtini). Jis ieÅ¡kinyje nurodo, kad su Å¡eima turėjo planų grįžti gyventi į LietuvÄ , (duomenys neskelbtini), dėl to nusprendė įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvoje. Tačiau nors pinigų turto įsigijimui turėjo, bet visgi nusprendė, jog butui bus reikalingas kapitalinis remontas, o tariamai bankai Lietuvoje jiems nebÅ«tų davę paskolos. Å ios nurodytos aplinkybės dėl ginčo turto įsigijimo visiÅ¡kai neatitinka tikrovės ir netgi prieÅ¡tarauja logikai.

Tiesa yra ta, kad ieÅ¡kovas yra atsakovų žentas, o trečiasis asmuo - A. Z., yra jų dukra, jie tebegyvena (duomenys neskelbtini), kurioje augina vaikus, turi pastovius darbus ir socialinius ryÅ¡ius. Negana to, ieÅ¡kovas su atsakovų dukra dar 2011 m. buvo įsigiję gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), jo įsigijimui atsakovai netgi paskolino lėšų apie 33002 Lt, todėl ieÅ¡kovo Å¡eimai jokio kito nekilnojamojo turto nereikėjo. Be to, 2013 m. ieÅ¡kovas neturėjo pinigų papildomo nekilnojamojo turto įsigijimui.

Atsakovai, kaip visi tėvai, norėjo, kad dukra su Å¡eima grįžtų gyventi į LietuvÄ , todėl ginčo butÄ pirko savo vardu ne tik savo poreikiams tenkinti, bet ir tikintis suteikti galimybę gyventi dukrai su Å¡eima. 2013 metais jie, atsakovai, nusprendė įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ butÄ , kuris bÅ«tų netoli nuo jiems priklausančio gyvenamojo namo - (duomenys neskelbtini). NemaÅ¾Ä pinigų sumÄ buvo sukaupę grynaisiais pinigais ir sÄ skaitose, kitÄ dalį pinigų skolinosi iÅ¡ banko.

Taip jie nusprendė praplėsti savo vykdomÄ nekilnojamojo turto nuomos veiklÄ . Toks poreikis buvo dėl to, nes atsakovai nuomoja gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kambarius, Å¡iÄ veiklÄ vykdo pagal verslo liudijimÄ , todėl įsigijus nekilnojamÄ jį turtÄ Å¡alia jau jų turimo nekilnojamojo turto, bÅ«tų greitesnė jo priežiÅ«ra po trumpalaikės ir ilgalaikės nuomos. Per vasaros atostogas jie apžiÅ«rėjo butus (duomenys neskelbtini) ir iÅ¡sirinko butÄ , už sÄ lyginai nedidelę tuomet buvusiÄ kainÄ , o svarbiausia butÄ , kuris buvo toje pačioje gatvėje, kaip ir mums priklausantis gyvenamasis namas ((duomenys neskelbtini)).

Kadangi vienas iÅ¡ buto įgijimo tikslų buvo ir gyventi dukrai su Å¡eima, jie klausė patarimo dukros ir žento dėl Å¡io buto įgijimo. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iÅ¡ buto pardavėjų R. V. buto pirkimo – pardavimo laikotarpyje gyveno (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovas pats pasisiÅ«lė pakalbėti su pardavėja dėl buto pirkimo sandorio, kainos derinimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas mokėjo už butÄ . 2013-10-23 jie, atsakovai, sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria V.

V. ir R. V. jiems, N. Č. ir G. Č., už 137 000 Lt sumÄ pardavė butÄ /patalpÄ -butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, ginčijamu sandoriu iÅ¡reikÅ¡ta jų iÅ¡orinė valia ir forma atitiko jų tikruosius ketinimus. Todėl nėra jokio pagrindo tokį sandorį laikyti apsimestiniu ir jį panaikinti. Atsakovai pabrėžė, kad ginčo butÄ Ä¯sigijo siekdami verslo plėtros. Tačiau, įsigiję ginčo butÄ , ne kartÄ sakė dukrai ir žentui, kad nusprendę grįžti į LietuvÄ jie galės gyventi Å¡iame bute neatlygintinai, dėl to, epizodiÅ¡kai ir pajuokaudavo, kad „grįžkite į savo butÄ â€œ, nors tiek ieÅ¡kovui, tiek jų dukrai, tiek jiems patiems buvo visuomet buvo aiÅ¡ku ir žinoma, kad jie, atsakovai, yra Å¡io turto savininkai, o kviesdami apsistoti ginčo bute, nuosavybės teisių į turtÄ neperleido.

Dukrai iÅ¡reiÅ¡kus norÄ ateityje gyventi jų įsigytame bute, (duomenys neskelbtini), jie sutiko, kad dukra su žentu (ieÅ¡kovu) galėtų suplanuoti buto vidaus dizainÄ , nuspręsti apie interjero sprendinius, tačiau net jiems ir priėmus tam tikrus sprendimus dėl remonto ir baldų įsigijimo, už visas paslaugas bei baldus buvo apmokėta iÅ¡ atsakovų asmeninių lėšų. IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje pateikta versija, jog tariamai jis su atsakovų dukra A. Z. nusprendė įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ (duomenys neskelbtini) turint tikslÄ grįžti gyventi į LietuvÄ , prieÅ¡tarauja logikai ir faktinei situacijai.

Pirmiausia pažymėtina, kad iki Å¡iol ieÅ¡kovas su sutuoktine – trečiuoju asmeniu A. Z. – gyvena J. K., todėl akivaizdu, kad jo pateikta versija yra nelogiÅ¡ka. Antra, jeigu ieÅ¡kovas ir atsakovų dukra iÅ¡ tiesų bÅ«tų turėję poreikį ir norÄ grįžti į LietuvÄ , jie bÅ«tų galėję gyventi atsakovų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), arba bÅ«tų galėję parduoti jiems priklausantį gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), ir už gautas lėšas įsigyti ginčo butÄ .

10. IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu nepateikė jokių įrodymų, jog 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl sandorio Å¡alies, yra apsimestinė, neatitinka tikrųjų sandorio Å¡alių, ketinimų. Jie, atsakovai, iÅ¡ tikrųjų ketino įgyti ir įgijo eilę teisių ir pareigų pagal 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutartį bei įgijo kitų teisių ir pareigų susijusių su ginčo nekilnojamuoju turtu. Sprendžiant apie sandorio tikrÄ sias Å¡alis turėtų bÅ«ti įvertinama, kieno lėšomis 2013 metais buvo apmokėta sandorio kaina – 137000 Lt.

Å iuo atveju, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje net nenurodo, kad jis su sutuoktine A. Z. apmokėjo visÄ sandorio sumÄ 137 000 Lt. IeÅ¡kinyje nurodoma tik tai, kad ieÅ¡kovas tariamai atsakovams davė grynais 43 000 Lt, tačiau tokia suma jiems niekada nebuvo perduota, minėtÄ faktÄ patvirtinančių dokumentų ieÅ¡kovas nepateikia, o 43 000 Lt suma nesudarytų net trečdalio sandorio kainos. Pateikti objektyvÅ«s ir raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad visa sandorio kaina buvo apmokėta iÅ¡ atsakovų lėšų bei lėšų, kurios buvo gautos 2013-10-21 Kredito sutarties pagrindu.

VisiÅ¡kai nepagrįsta ir logikai prieÅ¡taraujanti ieÅ¡kovo pateikta versija, kad jis turėjo pinigų buto pirkimui, tačiau atsižvelgiant į tai, kad butui buvo reikalingas jo kapitalinis remontas, pinigų nebÅ«tų pakakę, o jam gyvenant ne Lietuvoje, iÅ¡ Lietuvos banko nebÅ«tų gavęs paskolos. Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų bÅ«tų turėjęs piniginių lėšų buto pirkimui pirkimo-pardavimo sutartį bÅ«tų sudaręs savo vardu, savo vardu įsigijęs nuosavybės teises į ginčo turtÄ , iÅ¡ savo tariamai turimų lėšų bÅ«tų apmokėjęs sandorio kainÄ pardavėjams.

IeÅ¡kovo versija, kad savo vardu neįsigijo turto už turimas lėšas, nes buvo reikalingas ir kapitalinis buto remontas apskritai prasilenkia su logika. Pirmiausia reikėjo atsiskaityti už patį butÄ , ir tokių pinigų ieÅ¡kovas tikrai neturėjo. ButÄ remontavo atsakovai ilgÄ laikÄ iÅ¡ savo asmeninių pinigų. Tai, kad ieÅ¡kovas kažkiek padėjo darbu remontuojant butÄ , tikrai jam nesukuria nuosavybės teisių į butÄ .

11. BÅ«tent atsakovai, o ne ieÅ¡kovas ar kiti asmenys, vykdė visas kitas pareigas bei įgyvendino teises, kurios įprastos ir kasdienės nekilnojamojo turto savininkams: sudarė sutartis su butui teikiamų paslaugų tiekėjais su (duomenys neskelbtini) dėl namo administravimo, su apsaugos tarnybomis dėl įrengtos signalizacijos bÅ«vio stebėjimo ir reagavimo į gautus signalus, su (duomenys neskelbtini) dėl televizijos ir interneto teikimo butui. Å ių sutarčių pagrindu, atsakovams siunčiamos sÄ skaitos už minėtų paslaugų teikimÄ .

BÅ«tent atsakovai, o ne ieÅ¡kovas, nuo 2013 metų rÅ«pinosi ir apmokėjo visas ginčo buto, (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymo ir eksploatavimo iÅ¡laidas. TÄ patvirtina atsakovės N. Č. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai. IeÅ¡kovas su jų dukra jokių aukščiau paminėtų įsipareigojimų nevykdė, nesirÅ«pino nei turto iÅ¡laikymu, nei sutarčių, kurių pagrindu buvo teikiamos paslaugos butui, sudarymu, taip pat ginčo bute niekada negyveno, todėl neturėjo jokio faktinio ir socialinio ryÅ¡io su Å¡iuo ginčo turtu.

12. IeÅ¡kovas iÅ¡ tiesų padėjo dėl tam tikrų klausimų, susijusių su gyvenamojo namo renovacija, jos koordinavimu, tačiau iÅ¡imtinai tik atsakovai mokėjo ir tebemoka už gyvenamojo namo renovacijos iÅ¡laidas pagal 2015-09-24 Daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-04-24 Kredito gražinimo grafikÄ . Todėl net ir padėjimas renovacijos klausimais, ieÅ¡kovui nesukuria nuosavybės teisių. Nei viena ieÅ¡kovo R. Z. pridėta sutartis ir sÄ skaita faktÅ«ra, nepatvirtina 2013-10-23 pirkimo-pardavimo sutarties apsimestinumo ar ieÅ¡kovo nuosavybės teisių į ginčo turtÄ , nes sutartys ir sÄ skaitos, nors ir sudarytos ir iÅ¡raÅ¡ytos ieÅ¡kovo vardu, tačiau buvo apmokėtos iÅ¡ atsakovų lėšų.

IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu nepateikia nei vieno įrodymo, jog jis apmokėjo iÅ¡laidas pagal sudarytas sutartis ir sÄ skaitas. Tuo tarpu atsakovai pateikė banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyt, jog bÅ«tent iÅ¡ jų lėšų apmokama už suteiktas paslaugas ir įsigytas prekes. IÅ¡ banko sÄ skaitų iÅ¡rašų netgi matyti, kad atsakovai apmoka sumas pagal sÄ skaitas, sutartis, komercinius pasiÅ«lymus, kurie buvo sudaryti ieÅ¡kovo R. Z., vardu. Pvz., ieÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu pridėjo (duomenys neskelbtini) 2014-10-07 komercinį pasiÅ«lymÄ 462,26 Lt sumai, tuo tarpu iÅ¡ atsakovų pateikto banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad jie tÄ pačia dienÄ t. y. 2014-10-07 perveda 462,26 Lt sumÄ (duomenys neskelbtini), kas patvirtina atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas suteikė tik pagalbÄ organizaciniais klausimai ar patarimais, o ne finansiÅ¡kai prisidėdamas prie turto įsigijimo, jo remonto bei įrengimo.

Tačiau elementari pagalba ieÅ¡kant paslaugų teikėjų, renkant baldus ir sudarant sutartis savo vardu dėl prekių ir paslaugų, kuomet jų kainÄ apmokėjo atsakovai, negali sukurti ir nesukuria jokių nuosavybės teisių ieÅ¡kovui. Taip pat nei vienas ieÅ¡kovo pridėtas elektroninis laiÅ¡kas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad 2014-10-23 pirkimo-pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, juo labiau, kad dauguma laiÅ¡kų atspausdinta atrenkant ieÅ¡kovui parankiÄ informacijÄ bei atspausdinta ne iÅ¡ originalaus Å¡altinio.

R. Z. pridėti laiÅ¡kai, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovė N. Č. derino tokius klausimus kaip sistemos, per kuriÄ buvo iÅ¡nuomotas ginčo turtas, neveikimas ar prašė jo patarimų dėl nuomojamo turto kainos ir pan., nepaneigia atsakovų nuosavybės teisių į ginčo butÄ . Taip pat nesuprantama, kaip ieÅ¡kovo vertinimu mano jam persiųstas klientės laiÅ¡kas dėl pasiÅ«lymo iÅ¡sinuomoti butÄ , galėtų patvirtinti ginčo sandorio apsimestinumÄ . Atsakovė N. Č. tiek su dukra, tiek su žentu (ieÅ¡kovu) gerai sutarė, tarpusavyje derino įvairius gyvenimo klausimus, įskaitant buto nuomos kainas, klientus, kurie planuoja iÅ¡sinuomoti bÅ«stÄ , tarėsi vieni su kitais, tačiau patarimų suteikimas taip pat nėra pagrindas sukuriantis teises į nuosavybę.

VisiÅ¡kai nepagrįsti ieÅ¡kinio argumentai, kad atsakovė elektroniniame laiÅ¡ke pripažįsta, kad butas (duomenys neskelbtini) yra ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės turtas. Dukrai, kuri yra ieÅ¡kovo sutuoktinė, buvo sakoma, kad grįžus į LietuvÄ ji su Å¡eima galės gyventi ginčo bute, netgi butas įrengtas pagal žento ir dukros sumanytÄ dizainÄ ir vizijÄ , todėl tam tikrais momentais ir buvo sakoma, jog tai yra „JÅ«sų Å¡eimos“ turtas. Tačiau jeigu iÅ¡ tiesų ginčo turtÄ atsakovai bÅ«tų laikę ieÅ¡kovo ir jų dukros nuosavybe, nebÅ«tų savo vardu ėmę paskolos iÅ¡ banko, nebÅ«tų iÅ¡ pasiskolintų ir sutaupytų lėšų apmokėję sandorio sumos, nebÅ«tų dengę banko paskolos, nebÅ«tų rÅ«pinęsi Å¡io turto iÅ¡laikymu, remonto vykdymu, renovacijos iÅ¡laidų dengimu ir t. t..

Nesuprantama, kaip ieÅ¡kovo nuomone, sandorio apsimestinumÄ Ä¯rodo tas faktas, jog atsakovė N. Č., vedė iÅ¡laidų, susijusių su ginčo butu, suvestines bei jas kartais nusiųsdavo ieÅ¡kovui peržvelgti. Jos buvo siunčiamos todėl, kad ieÅ¡kovo ir jų dukros grįžimo į LietuvÄ atveju, jų Å¡eima galėtų įsigyti butÄ nuomai ir turėtų supratimÄ apie galimas tokio verslo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad Å¡i atsakovė su dukra ir žentu pasidalindavo informacija dėl jos patiriamų iÅ¡laidų buto remontui, įrengimui, priežiÅ«rai, neturi nieko bendro su ieÅ¡kiniu įrodinėtinomis aplinkybėmis.

Juo labiau, kad visas suvestinėse nurodytas sumas apmokėjo atsakovai, o ne ieÅ¡kovas. III. Trečiojo asmens A. Z. argumentai 13. Atsiliepime į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo A. Z. nurodė, kad su pateiktu ieÅ¡kiniu ji nesutinka ir nepalaiko ieÅ¡kovo R. Z. ieÅ¡kinio dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine. Jos tėvai - G. Č. ir N. Č. - teisėtai įsigijo butÄ (duomenys neskelbtini). 2013m. spalio 23 d. butas buvo įsigytas jų verslo plėtrai už jų pačių sutaupytas lėšas bei banko paskolÄ .

Tačiau tėvai, turėdami nemažai sveikatos problemų, labai norėjo, kad ji su savo Å¡eima grįžtu gyventi į LietuvÄ . Todėl visada sakė, kad grįžimo į LietuvÄ atveju jie galės gyventi Å¡iame bute, Å¡is butas bus jų. Tėvai nuolat įtikinėjo, kad pardavę namÄ (duomenys neskelbtini) galėsime nusipirkti keletÄ butų arba net nedidelį vieÅ¡butukÄ (duomenys neskelbtini), jį nuomoti. Jos vyras, ieÅ¡kovas R. Z., netgi vedė derybas dėl kelių objektų (duomenys neskelbtini) pirkimo, bet Å¡io tėvų siekio jie neįgyvendino.

Nei ji pati, nei ieÅ¡kovas R. Z. finansiÅ¡kai prie buto pirkimo neprisidėjo. IeÅ¡kovas R. Z. nusimano statybose, turi daug kontaktų statybų bei baldų gamybos srityje, dėl to daug padėjo tėvams patardamas, kaip geriau butÄ Ä¯rengti, pats prisidėjo prie buto remonto ir įrengimo. Tai darė ir todėl, kad jos tėvai visada, kiek galėdami, jiems padėjo: paskolino 8300 svarų sterlingų namo (duomenys neskelbtini)pirkimui, vaikai beveik visas vasaros atostogas leido pas jos tėvus (duomenys neskelbtini) mama dažnai atskrisdavo pas juos pabÅ«ti su vaikais per mokyklines atostogas, atskraidindavo juos namo po vasaros atostogų, beveik kiekvienais metais juos su vaikais vežėsi atostogauti prie jÅ«ros.

Už tas paslaugas jie niekada nėra mokėję, viskÄ apmokėdavo jos tėvai. Ji su vis dar sutuoktiniu ieÅ¡kovu R. Z. nuo 2001 m. birželio mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini), čia augina 3 savo vaikus. (duomenys neskelbtini) 2011 metais jie įsigijo namÄ . Vaikai čia lanko mokyklas bei jis su vyru turi pastovius darbus. Å iuo metu ji yra pradėjusi skyrybų procesÄ su ieÅ¡kovu R. Z., vyras siekia, kad ji su vaikais jam paliktų namÄ (duomenys neskelbtini). Jis savo telefoninėse žinutėse nuolat spaudė jos tėvus parduoti jų butÄ (duomenys neskelbtini), nupirkti jai, A.

Z., kur gyvent. Ji į R. Z. ieÅ¡kinį žiÅ«rinti tik kaip į bandymÄ moraliÅ¡kai paspausti, paveikti jos tėvus bei jÄ pačiÄ , taip pat kaip į neteisėtÄ bandymÄ prisiteisti jos tėvams priklausantį turtÄ . IV. Å alių praÅ¡ymai, iÅ¡nagrinėjus bylÄ 14. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdžiuose, ieÅ¡kovas prašė jo ieÅ¡kinį patenkinti ir priteisti jam iÅ¡ atsakovų jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai prašė ieÅ¡kinį atmesti ir jiems priteisti jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teismo posėdyje, vykusiame 2019 m. kovo 29 d., dalyvavusi trečiasis asmuo A. Z. siÅ«lė ieÅ¡kinį atmesti. Teismas k o n s t a t u o j a V. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, pateiktais procesiniuose dokumentuose ir nagrinėjant bylÄ teismo posėdžiuose, pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2013 m. spalio 23 d. sudaryta Pirkimo-pardavimo sutartimi (I t., b. l. 10-16; II t., b. l. 17-23) tretieji asmenys V. V. ir R.

V. (pardavėjai) pardavė, o atsakovai N. Č. ir G. Č. (pirkėjai) bendrosios jungtinės nuosavybės teise pirko butÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

16. Ieškovas 2018 m. spalio 12 d. pateikė Kauno apygardos teismui ieškinį, kuriame prašo pripažinti 2013 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalyku yra butas su rūsiu 3,90 kv. m., pažymėtu R-29, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje nurodyta, kad pirkėjai yra atsakovai N. Č. ir G. Č., o ne ieškovas R. Z. ir trečiasis asmuo A. Z., negaliojančia, ir nustatyti, kad 2013 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), šalimi (pirkėjais) yra ieškovas R. Z. bei jo sutuoktinė trečiasis asmuo A. Z., bei, kad šis butas įsigytas ieškovo R. Z. ir jo sutuoktinės A. Z. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas teigia, kad nurodytas buto pirkimo-pardavimo sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu kaip apsimestinis, teisinis to pagrindas – CK 1.87 straipsnis.

17. Kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiÅ¡kia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio Å¡alys. Jis vertintinas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . Apsimestinės gali bÅ«ti konkrečios sandorio dalys (sÄ lygos).

Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio Å¡alis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta iÅ¡orine forma, neatitinka Å¡alių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrÄ jÄ sandorio Å¡alį.

Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1351/2001; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; kt.).

18. Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (tuo atveju, kada jis sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio Å¡alis), reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiÅ¡kintis tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių Å¡alių valia iÅ¡ tikrųjų atitiko jų valios iÅ¡orinę iÅ¡raiÅ¡kÄ , ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota Å¡alių valia neatitinka, o prieÅ¡ingai – juos pridengia.

Sprendžiant klausimÄ dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iÅ¡ tikrųjų ketino įgyti iÅ¡ jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, prieÅ¡ingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos Å¡alis, tačiau iÅ¡ tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iÅ¡ tikrųjų naudojosi. Taigi Å¡ioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra tai, kas buvo faktinis pirkėjas pagal ginčijamas pirkimo–pardavimo sutartis, ar sutartyse kaip pirkėjas nurodytas asmuo sutampa su faktiÅ¡kai turtÄ Ä¯sigijusiu ir už jį atsiskaičiusiu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011). 19. 2013 m. spalio 23 d. buto Pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis) sudaryta pirkėjų atsakovų, joje nurodyta, kad butÄ perka atsakovai N. Č. ir G.

Č.. Taip pat Å¡ioje sutartyje nurodyta, kad bÅ«tent jie už perkamÄ butÄ ir atsiskaitė (sumokėjo):

1) pardavėjui V. V. 3000 litų grynaisiais pinigais prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį; 2) 40000 litų (po 20000 litų) pervedė į pardavėjų V. V. ir R. V. sÄ skaitas banke;3) likusius 94000 litų atsakovai įsipareigojo sumokėti mokėjimų pavedimais iÅ¡ (duomenys neskelbtini) suteikto jiems kredito lėšų. Atsakovų pateikta Rankpinigių sutartis (II t., b. l.

25) patvirtina, kad pirkėja N. Č. 2013 m. spalio 5 d. sumokėjo pardavėjui V. V. 3000 litų rankpinigių. IÅ¡ atsakovės N. Č. banko sÄ skaitų iÅ¡rašų (II t., b. l. 26 ir IX t. b. l.

12) matyti, kad pardavėjams iÅ¡ atsakovės N. Č. sÄ skaitų banke buvo sumokėta 2013 m. spalio 23 d. V. V. 20000 litų ir R. V. 4911 D. B. svarų (20001,03 Lt.), pardavėjams 2013-11-18 buvo sumokėta pagal sutartį ir 94000 litų, kuriuos atsakovai N. Č. ir G. Č. gavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pagal 2013-10-21 Kredito sutartį (II t., b. l. 48-62). Remdamasis Å¡iais duomenimis teismas pripažįsta, kad sutartyje pirkėjais nurodyti asmenys ir atsiskaitė už perkamÄ butÄ .

20. Pripažindamas, kad už perkamÄ butÄ sumokėjo atsakovai, teismas nepagrįstais laiko ieÅ¡kovo teiginius, jog bÅ«tent jis už butÄ mokėjo pradinį įnaÅ¡Ä , buvo mokama jo atsakovams perduotais pinigais. IÅ¡ Rankpinigių sutarties matyti, kad pardavėjui 2013 m. spalio 5 d. mokėjo atsakovė N. Č., iÅ¡ paveldimų matyti, kad mokėta buvo iÅ¡ atsakovės N. Č. sÄ skaitoje turimų ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) gautų kaip paskola lėšų. Atsakovė N. Č. neigia, kad bÅ«tent buto pirkimui ieÅ¡kovas buvo pervedęs jai 20037 litus, kÄ patvirtina banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (II t., b. l. 69), paaiÅ¡kino, kad tai buvo ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės skola pastarosios tėvams – atsakovams.

IeÅ¡kovas, nagrinėjant bylÄ 2019 m. vasario 15 d. teismo posėdyje (garso įraÅ¡as nuo 03:15 ir 03:17), aiÅ¡kino, kad atsakovai, imdami buto pirkimui kreditÄ iÅ¡ banko, tai darė sutikę padėti ieÅ¡kovui ir jo sutuoktinei įsigyti butÄ . Atsakovai Å¡ios ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės nepripažino, aiÅ¡kino, kad butÄ siekė įsigyti patys, jį pirko, kad jame galėtų gyventi ieÅ¡kovo Å¡eima, jei grįš gyventi į LietuvÄ , arba jį nuomoti, jei į LietuvÄ negrįžtų ieÅ¡kovo ir atsakovų dukters Å¡eima.

Trečiasis asmuo A. Z. bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad nei ji, nei jos vyras buto (duomenys neskelbtini) nepirko, kadangi tam neturėjo lėšų. Todėl teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog butas buvo perkamas jo perduotomis atsakovams lėšomis ir atsakovams suteikus ieÅ¡kovo Å¡eimai paramÄ , jiems padėjus paskolintomis lėšomis ieÅ¡kovo Å¡eimai įgyti butÄ .

21. IeÅ¡kovas ir atsakovai skirtingai aiÅ¡kina aplinkybes apie buto suradimÄ , susitarimÄ su pardavėjais dėl buto pirkimo-pardavimo. IeÅ¡kovas teigia, kad butÄ pagal skelbimÄ surado jis, jis tarėsi su pardavėjais – Lietuvoje gyvenusiu V. V. ir (duomenys neskelbtini) gyvenusia R. V.. Atsakovai aiÅ¡kino, kad dėl buto pirkimo tarėsi atsakovė N. Č., tariantis dalyvavo ir ieÅ¡kovas, su (duomenys neskelbtini) gyvenančia pardavėja R. V. bendravo ten gyvenęs ieÅ¡kovas, kadangi taip buvo patogiau. Kadangi rankpinigius už perkamÄ butÄ mokėjo atsakovė N. Č., atsakovai rÅ«pinosi kredito buto pirkimui gavimu, tokiÄ paskolÄ gavo, pagal kredito sutartį gautomis lėšomis didžiÄ jÄ dalimi atsiskaitė su pardavėjais, teismas pripažįsta įrodytu, kad bÅ«tent atsakovai siekė ir įsigijo butÄ sau.

22. Po buto įsigijimo atsakovai, kaip matyti iÅ¡ jų pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų (II t., b. l. 84-121) sudarė sutartis dėl įvairių paslaugų, reikalingų naudojimuisi įgytu butu, konkrečiai: su (duomenys neskelbtini) dėl elektros energijos pirkimo, su (duomenys neskelbtini) dėl Å¡ilumos energijos pirkimo, su (duomenys neskelbtini) dėl gamtinių dujų pirkimo, su (duomenys neskelbtini) dėl daugiabučio namo priežiÅ«ros ir administravimo, su (duomenys neskelbtini) dėl interneto paslaugų, su (duomenys neskelbtini) dėl patalpų stebėjimo ir reagavimo paslaugų įgijimo, už Å¡ias paslaugas visÄ laikÄ mokėjo (II t. b. l. 122-156).Tai rodo, kad atsakovai po buto įgijimo elgėsi kaip buto savininkai.

23. Ä®vertinęs visas Å¡ias (sprendimo 19-22 punktuose nurodytas) aplinkybes, taip pat ir tai, kad ieÅ¡kovas nesiekia perimti su buto pirkimu susijusios pareigos grÄ Å¾inti bankui buto pirkimui paskolintas lėšas, o atsakovai nepripažįsta, kad pinigus iÅ¡ banko skolinosi butui ieÅ¡kovo Å¡eimai nupirkti, teismas sprendžia, kad 2013 m. spalio 23 d. buto pirkimo sutartis, kuria V. V. ir R. V. (pardavėjai) pardavė, o atsakovai N. Č. ir G. Č. (pirkėjai) bendrosios jungtinės nuosavybės teise pirko butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nėra apsimestinis sandoris. Todėl teismas ieÅ¡kinį atmeta.

24. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad jis prašė savo uoÅ¡vienės – atsakovės N. Č., kad Å¡i vestų visų ieÅ¡kovo perduodamų butui įgyti ir įrengti pinigų –pajamų ir iÅ¡laidų–apskaitÄ , Å¡i atsakovė tai darė, ataskaitas siuntė ieÅ¡kovui, be to daug kartų atsakovai raÅ¡ytuose laiÅ¡kuose bei pokalbiuose su kitais asmenimis pripažino, kad iÅ¡ tikrųjų faktiÅ¡kai butÄ Ä¯sigijo ieÅ¡kovas su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis ir kad jie yra faktiniai Å¡io turto savininkai.

Atsakovai su tokiais ieÅ¡kovo argumentais nesutiko, aiÅ¡kino, kad dukrai, kuri yra ieÅ¡kovo sutuoktinė, buvo sakoma, kad grįžus į LietuvÄ ji su Å¡eima galės gyventi ginčo bute, netgi butas buvo įrenginėjamas pagal žento (ieÅ¡kovo) ir dukros sumanytÄ dizainÄ ir vizijÄ , todėl tam tikrais momentais ir buvo sakoma, jog tai yra „JÅ«sų Å¡eimos“ turtas, tačiau jeigu ginčo turtÄ bÅ«tų laikę ieÅ¡kovo ir savo dukros nuosavybe, nebÅ«tų savo vardu ėmę paskolos iÅ¡ banko, nebÅ«tų iÅ¡ pasiskolintų ir sutaupytų lėšų apmokėję sandorio sumos, nebÅ«tų dengę banko paskolos, nebÅ«tų rÅ«pinęsi Å¡io turto iÅ¡laikymu, remonto vykdymu, renovacijos iÅ¡laidų dengimu ir t. t.

Taip pat atsakovai paaiÅ¡kino, kad atsakovė N. Č. vedė iÅ¡laidų, susijusių su ginčo butu, suvestines bei jas kartais nusiųsdavo ieÅ¡kovui peržvelgti tik todėl, kad ieÅ¡kovo ir atsakovų dukros grįžimo į LietuvÄ atveju, jų Å¡eima galėtų įsigyti butÄ nuomai ir turėtų supratimÄ apie galimas tokio verslo iÅ¡laidas. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais atsakovų argumentais, pripažįsta, kad jų paaiÅ¡kinimai yra tikroviÅ¡ki, jie nepatvirtina atsakovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovai butÄ Ä¯gujo ieÅ¡kovo Å¡eimai.

Teismas pripažįsta, jog siunčiami atsakovų dokumentai ir raÅ¡ymas laiÅ¡kuose, kad butas ieÅ¡kovo Å¡eimos, nepateikus ieÅ¡kovui įrodymų, kad atsakovai turėjo tikslÄ bÅ«tent padėti savo dukters ir ieÅ¡kovo Å¡eimai įgyti butÄ (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovai ne sau, o tikrai ieÅ¡kovo Å¡eimai nupirko butÄ . Jei atsakovai bÅ«tų to siekę, jie turėjo galimybę bet kada butÄ perleisti ieÅ¡kovo Å¡eimai, be to ieÅ¡kovas ir trečiasis asmuo A. Z. galėjo ir patys su atsakovų pagalba pirkti butÄ , sudaryti sutartį savo vardu.

To nepadarius, teismas neturi pagrindo netikėti tikrai gyvenimiÅ¡kais atsakovų paaiÅ¡kinimais, kad jie siekė butÄ Ä¯sigyti savo nuosavybėn, tačiau jame leisti gyventi dukters Å¡eimai, o Å¡iai neatvykus gyventi į LietuvÄ , butÄ naudoti nuomai, t. y. naudoti atsakovų vykdomame versle.

25. Atsakovai neginčija, kad ieÅ¡kovas tikrai daug padėjo remontuojant ir įrengiant butÄ , laiko, kad tai buvo ieÅ¡kovo, kaip asmens, turinčio patirties Å¡ioje srityje, pagalba, teigia, kad už buto remontÄ , įgytas tam medžiagas bei įrangÄ , sumokėjo jie – atsakovai. Teismas vertina, kad atsakovo prisidėjimas prie atsakovų įgyto buto remonto ir įrengimo nesudaro pagrindo pripažinti jam nuosavybės teises į ginčo butÄ .

26. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus argumentus, teismas ieškovo ieškinį atmeta, pripažįsta, kad šis ieškinys yra nepagrįstas.

27. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnis, reglamentuojantis bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

28. Atmetus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tame skaičiuje ir iÅ¡ jo į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėtų lėšų liudytojams iÅ¡mokėtos jų atvykimo į teismÄ 380,11 Eur iÅ¡laidos, jam iÅ¡ atsakovų nepriteisiamos.

29. Atsakovai pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jiems 4300 Eur iÅ¡laidų, turėtų už advokato teisinę pagalbÄ , praÅ¡yme nurodė, kad 1500 Eur jie sumokėjo už atsiliepimo parengimÄ , 2100 Eur ir 700 Eur už atstovavimÄ teisme, ieÅ¡kovo teikiamų didelės apimties dokumentų analizę, darbÄ su elektroninės bylos dokumentais. Teismas pripažįsta, kad tokio dydžio iÅ¡laidos, net jei jos ir virÅ¡ija rekomenduojamas priteisti iÅ¡laidas už advokatų teikiamÄ pagalbÄ byloje, įvertinus bylos apimtį (11 elektroninės bylos tomų), sudėtingumÄ , kurį lėmė ieÅ¡kovo pasirinktas jo teisių gynimo bÅ«das ir įrodinėjimo priemonės, ilgÄ nagrinėjimÄ teismo posėdžiuose, yra protingo dydžio, todėl jos atsakovams iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistinos.

30. Nagrinėjant bylÄ turėtos procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos – 37, 37 Eur, ieÅ¡kinį atmetus, priteistinos į valstybės biudžetÄ iÅ¡ atsakovo (CPK 96 ir 88 straipsniai). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) atsakovams N. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4300 Eur (keturis tÅ«kstančius tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Priteisti į Lietuvos valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 37,37 Eur (trisdeÅ¡imt septynis eurus ir 37 centus) bylinėjimosi (procesinių dokumentų įteikimo) iÅ¡laidas. (Å i valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas – 5660. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas Raimondas Buzelis