2019-08-07 Nr. AB-15269-3-62-3-00676-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-542-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01341-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. kovo 26 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir atsakovas) 2019 m. vasario 19 d. raštą Nr. (15.24)-2D-2379 ir panaikinti įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. 4D-427-(15.24) ir Nr. 4D-428-(15.24).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus, patvirtinančius skundo gavimo dieną, išaiškindamas teisę paduoti teismui prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus, bei patikslinti skundo dalyką.

Pareiškėjas, šalindamas nustatytus skundo trūkumus, nurodė, kad jam laiškas su skundžiamu atsakovo aktu buvo pristatytas paprasta siunta į gavėjo laiškų dėžutę, iš kurios laišką jis išsiėmė 2019 m. vasario 26 d. Ant voko esantis spaudas patvirtina, kad laiškas gavėjo pašte buvo gautas 2019 m. vasario 22 d. Spaudo ant voko, galinčio patvirtinti laiško išsiuntimo iš siuntėjo pašto datą, nėra. 2019 m. vasario 22 d. buvo penktadienis. Pareiškėjas po 2019 m. vasario 22 d. savaitgalį ir pirmadienį buvo išvykęs iš namų. Kadangi buvo siųstas paprastasis laiškas, todėl pašto įstaigoje duomenų apie tai, kada pareiškėjas laišką išsiėmė iš pašto dėžutės, nėra. Šios aplinkybės patvirtina, jog skundas teismui paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto gavimo dienos. Todėl terminas kreiptis į teismą nėra praleistas.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad ant voko esantis spaudas patvirtina, jog pareiškėjas skundžiamą aktą gavo 2019 m. vasario 22 d. Nors pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. vasario 22 d. buvo išvykęs, todėl laišką išsiėmė tik 2019 m. vasario 26 d., tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių jo išvykimo faktą, nepateikė. Pareiškėjas, gavęs skundžiamą aktą net ir 2019 m. vasario 26 d., turėjo pakankamai laiko laiku pateikti teismui skundą, t. y. turėjo būti aktyvus ir rūpestingas. Teismas sprendė, kad pareiškėjas skundą pateikė 2019 m. kovo 26 d., t. y. praleidęs ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjas nepasinaudojo teismo jam išaiškinta teise pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Teismas išaiškino pareiškėjui teisę pakartotinai teikti skundą, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas 2019 m. gegužės 6 d. padavė atskirąjį skundą dėl teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutarties panaikinimo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutiko su teismo pozicija, kad yra praleidęs ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, ir suformulavo prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Pareiškėjas pažymėjo, kad į bylą pateikta voko kopija patvirtina, jog skundžiamas aktas jam buvo siųstas paprasta siunta ir gavėjo pašte buvo gautas 2019 m. vasario 22 d. Data, kada vokas buvo įdėtas į pašto dėžutę ir kada pareiškėjas voką išsiėmė iš pašto dėžutės ant paprasta siunta siųsto voko, nefiksuojama. Todėl teismo teiginys, jog pareiškėjas skundžiamą aktą gavo 2019 m. vasario 22 d., nepagrįstas. Atsakovo siųstą voką su skundžiamu aktu iš laiškų dėžutės išsiėmė 2019 m. vasario 26 d.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi panaikino 2019 m. balandžio 25 d. nutartį, netenkino pareiškėjo J. G. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 30 str. 3 d., 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas nurodė, kad pateiktas vokas su pašto žyma patvirtina, jog skundžiamas aktas įteiktas pareiškėjui 2019 m. vasario 22 d. Skundo paskutinė padavimo teismui diena buvo 2019 m. kovo 22 d. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2019 m. kovo 26 d. (išsiųstas paštu), t. y. praleidęs ABTĮ nustatytą vieno mėnesio terminą.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis Nr. AS-579-662/2015) paštas pašto siuntas į gaunamųjų laiškų dėžutes įdeda tą pačią dieną, kada gauna siuntą. Voko kopija ir joje esantis pašto spaudas patvirtina, kad atsakovo pareiškėjui siųstas vokas su skundžiamu aktu į pareiškėjo pašto dėžutę buvo įdėtas 2019 m. vasario 22 d. Nors pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. vasario 22 d. buvo išvykęs, todėl laišką išsiėmė tik 2019 m. vasario 26 d., tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių jo išvykimo faktą, nepateikė. Pareiškėjas, gavęs skundžiamą aktą net ir 2019 m. vasario 26 d., turėjo pakankamai laiko laiku pateikti teismui skundą, t. y. turėjo būti aktyvus ir rūpestingas. Be to, jis naudojasi kvalifikuoto teisės specialisto (advokato padėjėjos), kuriam turėjo būti aišku, kad spaudas, esantis antroje voko pusėje, patvirtina ne tik siuntos gavimo pašte datą, bet ir įteikimo pareiškėjui datą, pagalba. Kilus abejonei, pareiškėjo atstovė turėjo imtis visų įmanomų priemonių ir skundą teismui pateikti kuo greičiau. Net ir teismui vertinant, kad siunta pareiškėjui buvo įteikta kitą dieną nei patvirtina voko spaudas, t. y. 2019 m. vasario 23 d., skundo pateikimo teismui paskutinė diena būtų 2019 m. kovo 25 d., t. y. tokiu atveju skundas teismui pateiktas praleidus skundžiamo akto apskundimo terminą, kadangi buvo išsiųstas į teismą tik 2019 m. kovo 26 d. Pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, kodėl nerealizavo savo teisės į teisminę gynybą 2019 m. kovo 22–25 dienomis.

Teismo teigimu, pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, objektyviai trukdžiusiomis paduoti skundą teismui laiku.

II. Pareiškėjas J. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartį, skundą priimti, teismui padarius išvadą, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, šį terminą atnaujinti.

Pareiškėjas, iš esmės pakartodamas pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, akcentuoja, kad teismo pozicija, jog skundžiamas aktas pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. vasario 22 d. ir paskutinė termino diena skundui paduoti buvo 2019 m. kovo 22 d., prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes skundžiamame akte nurodyta, kad skundas gali būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo dokumento įteikimo dienos, bet ne per vieną mėnesį nuo laiško gavimo pašte dienos.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundžiamas aktas pašte buvo gautas 2019 m. vasario 22 d., voką su skundžiamu aktu iš pašto dėžutės jis išsiėmė per protingą terminą, t. y. 2019 m. kovo 26 d., po savaitgalio, kuomet buvo išvykęs. Joks teisės aktas neįpareigoja pareiškėją tikrinti pašto dėžutę kiekvieną dieną. Nėra teisės akto, pagal kurį pareiškėjas būtų įpareigotas kreiptis į pašto įstaigą dėl spaudo uždėjimo ant voko, patvirtinančio voko iš pašto dėžutės išėmimo datą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, terminas skundui paduoti nėra praleistas.

Pareiškėjas pažymi, kad skundas paduotas paskutinę skundo padavimo teismui dieną, t. y. 2019 m. vasario 26 d., tačiau ši aplinkybė nesuponuoja išvados, kad skundas paduotas praleidus terminą. Pareiškėjas akcentuoja, kad teisės aktai nereikalauja skundą paduoti kuo greičiau, teisinis reglamentavimas nustato reikalavimą skundą paduoti per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto gavimo dienos, t. y. nagrinėjamu atveju nuo 2019 m. vasario 26 d.

Pareiškėjo teigimu, reikalavimas pateikti skundą per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto gavimo dienos yra bendras tiek pareiškėjui, tiek jo atstovui, todėl teismo pozicija, teigianti, jog atsižvelgiant į tai, kad skundą rengė teisininkas, skundas privalėjo būti pateiktas anksčiau nustatyto termino pabaigos, yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismo pozicija, kad pareiškėjas nebuvo aktyvus ir rūpestingas, taip pat yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. G. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu (skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), pagrįstumas ir teisėtumas.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjas siekia inicijuoti administracinę bylą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. vasario 19 d. rašto Nr. (15.24)-2D-2379 panaikinimo. Pareiškėjas į pirmosios instancijos teismą kreipėsi su skundu 2019 m. kovo 26 d. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas skundą turėjo paduoti iki 2019 m. kovo 22 d., todėl yra praleidęs terminą skundui paduoti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo išvykimo ir skundo nepateikimo laiku fakto, termino skundui paduoti neatnaujino. Pareiškėjas ginčija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą, teigdamas, jog skundžiamą teisės aktą iš pašto dėžutės išsiėmė 2019 m. vasario 26 d. ir ši data vertintina kaip skundžiamo akto įteikimo data. Pareiškėjo teigimu, nuo šios datos skaičiuojamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas, o jis skundą padavė 2019 m. kovo 26 d., t. y. nepraleidęs nurodyto termino.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pareiškėjas atskirajame skunde neigia, jog yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skundžiamo teisės akto apskundimo terminą.

Pašto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad universaliosios pašto paslaugos teikėjas privalo užtikrinti bent vieną pašto siuntų surinkimą ir bent vieną pristatymą per darbo dieną į pašto paslaugos gavėjo gyvenamąją ar buveinės vietą, išskyrus šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytą atvejį (Susisiekimo ministerija ekstremaliųjų situacijų atvejais nustato išskirtines sąlygas, užtikrinančias universaliosios pašto paslaugos teikimą).

Spaudas ant voko, kuriame buvo siunčiamas skundžiamas raštas pareiškėjui, patvirtina, jog ši siunta Rumšiškių pašte buvo registruota 2019 m. vasario 22 d. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju nebuvo laikomasi nurodyto teisinio reglamentavimo ir pašto siunta į pareiškėjo pašto dėžutę buvo įdėta ne tą pačią pašto siuntos registravimo pašte dieną, t. y. 2019 m. vasario 22 d. Pareiškėjas nėra nurodęs jokių įrodymais pagrįstų argumentų, kurie leistų daryti įtikinamą išvadą, jog pareiškėjui 2019 m. vasario 22 d. nebuvo pristatyta pašto siunta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju 2019 m. vasario 22 d. laikytina skundžiamo akto gavimo diena ir pareiškėjas, 2019 m. kovo 26 d. paduodamas skundą teismui, praleido vieno mėnesio skundo teismui padavimo terminą, nes paskutinė termino skundui paduoti diena buvo 2019 m. kovo 22 d.

Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat yra suformulavęs prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą dėl jo nurodytų aplinkybių, susijusių su neregistruotos pašto siuntos gavimu 2019 m. kovo 26 d.

Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis į teismą su skundu, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Nagrinėjant klausimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių (atsitiktinės klaidos).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas, pareiškėjo skundžiamame akte nurodydamas, jog sprendimas per vieną mėnesį nuo gavimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka, skundžiamą teisės aktą pareiškėjui išsiuntė paprasta (neregistruota) pašto siunta. Pasirinkus kitą siuntos rūšį (registruota pašto siunta), esant galimybei sekti pašto siuntos judėjimą Lietuvos pašto tinklalapyje https://www.post.lt/siuntu-sekimas, būtų išvengta šiuo atveju kilusio ginčo dėl konkretaus laiko, kada pareiškėjas gavo ar turėjo gauti pašto siuntą. Taip pat būtų buvęs užtikrintas pareiškėjo skundžiamo akto gavimas, tai fiksuojant pašto dokumentuose, ir pareiškėjas būtų buvęs informuotas apie gautą pašto siuntą.

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis, turėdamas teisę į privatų gyvenimą, 2019 m. vasario 22 d. – 2019 m. vasario 25 d. (penktadienis – pirmadienis) buvo išvykęs su šeima, todėl pašto siuntą su skundžiamu teisės aktu iš pašto dėžutės išsiėmė 2019 m. vasario 26 d. ryte, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas pažeidė rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartą. Atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusias teisines aplinkybes, nėra pagrindo netikėti tokiais pareiškėjo paaiškinimais ir jo vertinimu, kad jis turėjo teisę ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą akto apskundimo terminą skaičiuoti nuo 2019 m. vasario 26 d. Kaip jau minėta, asmuo negali prarasti teisės kreiptis į teismą ir ginti pažeistą teisę dėl atsitiktinių aplinkybių (atsitiktinės klaidos).

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą skundui paduoti, todėl panaikinama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. vasario 19 d. rašto Nr. (15.24)-2D-2379 panaikinimo, atnaujinamas pareiškėjui terminas paduoti skundą dėl nurodyto rašto panaikinimo, o šio skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo priimti skundą, tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas, nes skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 33 str. ).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti pareiškėjui J. G. terminą paduoti skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. vasario 19 d. rašto Nr. (15.24)-2D-2379 panaikinimo.

Pareiškėjo J. G. skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė