0a6f2995-e12c-4ff7-84b8-116c00a3e521 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-1456-860/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03546-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. K. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo. Teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėja A. K. 2017 m. spalio 23 d. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymÄ Nr. 1PS1-888-(2.1.) „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Ä®sakymas), kuriuo jai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba; taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji NŽT užima (duomenys neskelbtini) pareigas. 2017 m. rugsėjo 21 d. jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kadangi rengdama 2016 m. kovo 31 d.

įsakymÄ ji pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas ir netinkamai vykdė (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2014-11-06 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-415 (toliau – Pareigybės apraÅ¡ymas) 7.1 ir 7.26 punktų nuostatas. PareiÅ¡kėjos nuomone, tarnybinė nuobauda jai skirta nepagrįstai, nesant tarnybinės atsakomybės sÄ lygų, todėl turi bÅ«ti panaikinta.

PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji 2016 m. kovo 31 d. parengė įsakymÄ , kurį vizavo NŽT (duomenys neskelbtini) K. B. ir pasirašė (duomenys neskelbtini) J. L.. 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. pareiÅ¡kėja parengė minėto įsakymo pakeitimus. Å iais įsakymais buvo sudarytas sÄ raÅ¡as asmenų, pateikusių praÅ¡ymus grÄ Å¾inti natÅ«ra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miÅ¡ko sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, iÅ¡nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus.

Vienas iÅ¡ Å¡ių asmenų buvo ir S. V., pateikusi praÅ¡ymÄ dėl lygiaverčio žemės ploto suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikimo komisijos (toliau – ir Komisija) iÅ¡vadoje nurodoma, kad pareiÅ¡kėja, atlikdama veiksmus, susijusius su S. V. teise gauti lygiavertį turėtajam miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypÄ , atliko neteisėtus veiksmus; taip pat pareiÅ¡kėja turėjo užtikrinti, jog S. V. į sÄ raÅ¡Ä bÅ«tų įtraukta tinkamai pagal pateiktÄ NŽT (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ , o to nepadarius ji klaidingai į sÄ raÅ¡Ä Ä¯raÅ¡yta kaip asmuo, kuriam gali bÅ«ti projektuojamas tik žemės plotas, bet ne jos pasirinkimu – žemės ar miÅ¡ko plotas.

PareiÅ¡kėja su tokia Komisijos iÅ¡vada nesutinka. Teigia, kad ruoÅ¡iant Žemėtvarkos projektÄ , NŽT (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 15 d. gavo NŽT (duomenys neskelbtini) paruoÅ¡tÄ iÅ¡vadÄ S. V., su kuria kartu buvo perduotas ir jos praÅ¡ymas dėl iÅ¡vados parengimo. PraÅ¡yme aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta S. V. valia „parengti iÅ¡vadÄ dėl lygiaverčio žemės ploto suteikimo Vilniaus apskrities Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje“. Pažymėjo, kad S. V. praÅ¡yme nurodytas pageidavimas gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės plotÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai kaip pageidavimas gauti žemės arba miÅ¡ko sklypÄ ; be to, S. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J.

S. valdytÄ Å¾emę, o buvęs savininkas nuosavybės teise neturėjo nei miÅ¡ko, nei vandens telkinių. Žemėtvarkos projekto rengimo metu 2016 m. rugpjūčio 25 d. įvyko pretendentų susirinkimas, kuriame dalyvavo S. V. įgaliotas asmuo; jam buvo paaiÅ¡kinta, kad pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ gali bÅ«ti projektuojamas žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, o (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės Å«kio paskirties žemės nėra likę. Pažymėjo, kad S. V. Žemėtvarkos projekto rengimo metu iki vieÅ¡o svarstymo, vykusio 2016 m. rugsėjo 20 d., ir jo metu pretenzijų ar pastabų dėl nesuprojektuoto miÅ¡ko sklypo nepateikė.

Be to, S. V. nei 2016 m. kovo 31 d. įsakymo, nei vėlesnių jo pakeitimų taip pat neskundė. Parengtas Žemėtvarkos projektas buvo pateiktas NŽT Žemės administravimo departamento Žemės tvarkymo planavimo skyriui, kuris 2017 m. balandžio 7 d. pritarė jo patvirtinimui. Kaip nurodo pareiÅ¡kėja, nebuvo nustatyta jokių trÅ«kumų, susijusių su žemės ar miÅ¡ko sklypų projektavimu S. V., todėl 2017 m. balandžio 28 d. Žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas. PareiÅ¡kėjos teigimu, jos veiksmai neužkirto kelio tinkamai įgyvendinti S. V. teises, kadangi Žemėtvarkos projektas buvo pradėtas rengti 2016 m. kovo 2 d., pretendentų grupių sÄ raÅ¡ai buvo parengti 2016 m. kovo 31 d., o vėliau (2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d.) patikslinti.

Ä®sakymai ir sÄ raÅ¡as buvo paskelbti NŽT internetinėje svetainėje, kur visi pretendentai galėjo vieÅ¡ai su jais susipažinti. 2016 m. liepos 25 d. vykusio pretendentų susirinkimo metu S. V. atstovei buvo paaiÅ¡kinta, kodėl jai nebus suprojektuotas žemės sklypas (nelikus laisvos žemės). Tad S. V. buvo žinomi visi veiksmai, atliekami vykdant jos praÅ¡ymÄ dėl neatlyginto žemės suteikimo nuosavybėn, tačiau iki pat Žemėtvarkos projekto svarstymo pabaigos nebuvo gauta pretenzijų dėl neva neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėja taip pat nesutinka su Komisijos iÅ¡vada, kad ji nebuvo pakankamai rÅ«pestinga, atlikdama savo funkcijas, ir teigė, jog savo funkcijas vykdė tinkamai bei rÅ«pestingai; įsakymai buvo parengti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, vertinant S. V. praÅ¡yme nurodytÄ atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ bÅ«dÄ . Be to, rengiant įsakymus nebuvo pagrindų, kodėl jie galėtų neatitikti teisės aktų nuostatų, todėl buvo pateikti vizavimui ir pasiraÅ¡ymui. Kaip teigia pareiÅ¡kėja, tvirtinant Žemėtvarkos projektÄ nebuvo nustatyti jokie trÅ«kumai ar neteisėti veiksmai, pareiÅ¡kėja negavo jokių pastabų dėl netinkamai parengto sÄ raÅ¡o ar įsakymų, tačiau tiriant tarnybinį nusižengimÄ NŽT Komisija konstatavo neteisėtus veiksmus bei netinkamai sudarytÄ asmenų sÄ raÅ¡Ä .

Galimo tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas gavus Seimo kontrolieriaus 2017 m. liepos 4 d. pažymÄ , todėl pareiÅ¡kėja nurodo, kad tarnybinė nuobauda jai buvo paskirta praleidus įstatyme nustatytÄ dviejų mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminÄ ; mano, kad tarnybinė nuobauda turėtų bÅ«ti panaikinta vien Å¡iuo pagrindu. Taip pat pareiÅ¡kėja praÅ¡o jai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Atsakovė NŽT pateikė teismui atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja A. K., eidama NŽT (duomenys neskelbtini) pareigas, 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. parengė įsakymus, kurių pagrindu buvo sudarytas sÄ raÅ¡as asmenų, pateikusių praÅ¡ymus grÄ Å¾inti natÅ«ra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miÅ¡ko sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, iÅ¡nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valdyti valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

Å ių asmenų sÄ raÅ¡e buvo ir S. V., pateikusi praÅ¡ymÄ dėl lygiaverčio žemės sklypo perdavimo nuosavybėn neatlygintinai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. S. V. įgaliotam asmeniui buvo paaiÅ¡kinta, kad pagal jos praÅ¡ymÄ gali bÅ«ti projektuojamas tik žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, o (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos žemės Å«kio paskirties žemės sklypų nėra likę, todėl S. V. pasiÅ«lyta laisva valia pasirinktinai perkelti jos parengtÄ NŽT (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ Ä¯ kitÄ kadastro vietovę.

S. V. 2016 m. rugsėjo 19 d. NŽT pateikė paklausimÄ , praÅ¡ydama informuoti apie nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso eigÄ ; jai buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos valstybinės žemės fondo žemės poreikis yra didesnis nei esamos laisvos valstybinės žemės fondo žemės kiekis, todėl pasiÅ«lyta pasirinkti kitÄ Å¡ios ar kitos savivaldybės seniÅ«nijos kadastro vietovę, kurioje galėtų bÅ«ti jai suprojektuotas perduotinas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam žemės, miÅ¡ko sklypas ar vandens telkinys.

S. V. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių dėl netinkamo nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimų sprendimo; Seimo kontrolierius 2017 m. liepos 4 d. parengė pažymÄ dėl S. V. skundo, kurioje nustatė pažeidimus. NŽT direktoriaus 2017 m. liepos 17 d. įsakymu buvo pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedÅ«ra dėl NŽT (duomenys neskelbtini) J. L., (duomenys neskelbtini) K. B. ir (duomenys neskelbtini) A. K. veiksmų. Tarnybiniams nusižengimams iÅ¡tirti buvo sudaryta Komisija, kuri, be kita ko, konstatavo, kad A.

K., rengdama 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymų projektus, turėjo įsitikinti ir užtikrinti Å¡ių įsakymų teisėtumÄ bei atitikimÄ teisės aktams, o pastebėjus, kad S. V. klaidingai įraÅ¡yta į sÄ raÅ¡Ä kaip asmuo, kuriam gali bÅ«ti projektuojamas tik žemės plotas, o ne jos pasirinkimu – žemės ar miÅ¡ko plotas, turėjo pataisyti įsakymus ir parengti tinkamai, tačiau to nepadarė. Komisijos iÅ¡vadoje nurodoma, kad S. V. pageidavo gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miÅ¡ko sklypÄ , lygiavertį turėtajam 1,1245 ha žemės, kurio vertė 2 042,09 Eur; taip pat nurodyta, kad S. V. susipažino su NŽT (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada, su ja sutiko ir pageidavo gauti žemės ar miÅ¡ko sklypÄ .

Taigi S. V. sÄ raÅ¡e turėjo bÅ«ti įtraukta ne kaip asmuo, kuriam gali bÅ«ti projektuojamas tik žemės Å«kio paskirties žemės plotas, o jos pasirinkimu – žemės ar miÅ¡ko plotas. Tokiais savo veiksmais pareiÅ¡kėja A. K. pažeidė AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas bei netinkamai vykdė Pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 ir 7.26 papunkčių reikalavimus bei padarė tarnybinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose.

Nurodo, kad dėl pareiÅ¡kėjos nerÅ«pestingumo ir neatidumo nebuvo užtikrintas tinkamas NŽT funkcijų įgyvendinimas, be to, tai pakenkė įstaigos įvaizdžiui ir diskreditavo jÄ bei valstybės tarnautojo vardÄ visuomenės akyse. Mano, kad tarnybinio nusižengimo patikrinimo iÅ¡vadoje buvo tinkamai nustatyti ir identifikuoti visi valstybės tarnautojo tarnybinei atsakomybei kilti bÅ«tini elementai, o skundžiamas Ä®sakymas priimtas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus ir tinkamai įvertinus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, todėl jis yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovo nuomone, terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas, kadangi terminas nuobaudai skirti skaičiuotinas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos ir nėra praėjęs. Teismas konstatuoja:

3. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT direktoriaus 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1PS1-888-(2.1.) „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo tyrimo”, kuriuo pareiškėjai A. K. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Byloje nustatyta, kad S. V. 2016 m. kovo 3 d. NŽT (duomenys neskelbtini) pateikė praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡vados parengimo, kuriame prašė už jai nuosavybės teise priklausančiÄ buvusio savininko J. S. J., iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) valdytÄ 1,1245 ha žemę, kurios vertė 2 042,09 Eur, parengti iÅ¡vadÄ dėl lygiaverčio žemės ploto suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. NŽT (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 14 d. parengė iÅ¡vadÄ Nr. 371P-4-(14.37.83) „Dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“, kurioje nurodė, kad S. V. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,6950 ha žemės, vertė 4 894,12 Eur, (duomenys neskelbtini), kuriÄ buvęs savininkas J.

S. valdė nuosavybės teise (10,78 ha). Taip pat, iÅ¡vadoje nurodė, kad pilietė S. V. pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miÅ¡ko sklypÄ , lygiavertį turėtajam 1,1245 ha žemės (vertė 2 042,09 Eur). S. V. įgaliota atstovė S. V. V. 2016 m. kovo 10 d. su iÅ¡vada pasiraÅ¡ytinai supažindinta, taip pat patvirtindama, kad su ja sutinka ir pageidauja gauti žemės, miÅ¡ko sklypÄ (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. NŽT (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 48VÄ®-639-(14.48.2) (toliau – 2016 m. kovo 31 d.

įsakymas), 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 48VÄ®-1113-(14.48.2) (toliau – 2016 m. birželio 17 d. įsakymas), 2016 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 48VÄ®-1213-(14.48.2) (toliau – 2016 m. liepos 7 d. įsakymas), kurių projektus rengė pareiÅ¡kėja A. K., eidama NŽT (duomenys neskelbtini) pareigas, buvo patvirtintas sÄ raÅ¡as asmenų, pateikusių praÅ¡ymus grÄ Å¾inti natÅ«ra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miÅ¡ko sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, iÅ¡nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

Ä® šį sÄ raÅ¡Ä buvo įtraukta ir S. V. kaip pageidaujanti gauti tik žemę. 2016 m. kovo 31 d. įsakymu patvirtintame sÄ raÅ¡e S. V. įraÅ¡yta 30 eilės numeriu, nurodant, kad turi teisę gauti 2 042,09 Eur vertės žemės plotÄ , 2016 m. birželio 17 d. įsakymu patvirtiname (pakeistame) sÄ raÅ¡e S. V. įraÅ¡yta 38 eilės numeriu, nurodant, kad turi teisę gauti 1,1245 ha žemės plotÄ , kurio vertė – 2 042 Eur, o 2016 m. liepos 7 d. įsakymu patvirtintame (pakeistame) sÄ raÅ¡e S. V. taip pat įraÅ¡yta 38 eilės numeriu, nurodant, kad turi teisę gauti 1,1245 ha žemės plotÄ , kurio vertė – 2 042 Eur.

5. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, iÅ¡nagrinėjęs S. V. skundÄ dėl NŽT pareigÅ«nų veiksmų, pažeidžiant teisę į tinkamÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , 2017 m. liepos 4 d. surašė pažymÄ Nr. AD-2017/1-191, kurioje, be kita ko, konstatavo, kad NŽT (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. birželio 17 d. įsakymuose S. V. įraÅ¡ius kaip pretendentę tik į lygiaverčio žemės Å«kio paskirties žemės sklypo suprojektavimÄ , buvo pažeistas AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktas, teisėtumo bei atsakingo valdymo principai ir pareiÅ¡kėjos teisė į tinkamÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ .

Taip pat pripažinta, jog nagrinėjant S. V. 2016 m. rugsėjo 19 d. ir 2016 m. spalio 31 d. kreipimusis NŽT (duomenys neskelbtini) buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių informacijos teikimÄ pareiÅ¡kėjams ir asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimÄ , reikalavimai. Atsižvelgdamas į tai, Seimo kontrolierius rekomendavo NŽT: inicijuoti ir užtikrinti tarnybinio patikrinimo atlikimÄ dėl pareigÅ«nų ((duomenys neskelbtini)), atsakingų už NŽT (duomenys neskelbtini) 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d.

įsakymais patvirtintų Pretendentų sÄ rašų parengimÄ ir patvirtinimÄ , kiek tai susiję su S. V. teise gauti lygiavertį sklypÄ , veiksmų; inicijuoti ir užtikrinti tarnybinio patikrinimo atlikimÄ dėl NŽT (duomenys neskelbtini), atsakingų už S. V. 2016 m. rugsėjo 19 d. ir 2016 m. spalio 31 d. kreipimųsi nagrinėjimÄ , veiksmų; S. V. nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo klausimÄ pagal iÅ¡vadÄ spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.

6. NŽT direktorius, gavęs minėtÄ Seimo kontrolieriaus pažymÄ , 2017 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 1PS1-623-(2.1) sudarė KomisijÄ , kuriai pavedė atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimÄ dėl NŽT (duomenys neskelbtini) darbuotojų, įskaitant ir A. K., veiksmų teisėtumo.

7. Komisija, atlikusi tyrimÄ ir įvertinusi surinktus duomenis, 2017 m. rugpjūčio 29 d. surašė iÅ¡vadÄ Nr. 1PS17-115-(2.30.) „Dėl <...> A. K. <...> tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau - IÅ¡vada), kurioje nustatė, kad pilietis, pageidaujantis gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miÅ¡ko sklypÄ , vandens telkinį, lygiavertį turėtajam žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio plotui, turi teisę nurodyti, kokios paskirties žemę pageidauja gauti nurodytoje kadastro vietoje. S. V. NŽT (duomenys neskelbtini) parengtoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad „Su iÅ¡vada susipažinau 2016 m. kovo 10 d., su ja sutinku ir pageidauju gauti žemės, miÅ¡ko sklypÄ (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje”.

Taigi pagal S. V. iÅ¡vadÄ 2016 metais rengiant Žemėtvarkos projektÄ galėjo bÅ«ti suprojektuotas perduotinas nuosavybėn neatlygintinai lygiavertis turėtajam tiek žemės Å«kio paskirties, tiek miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypas. Komisija konstatavo, kad pareiÅ¡kėja A. K., nagrinėdama S. V. praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises bei rengdama sÄ raÅ¡Ä , kuris buvo patvirtintas, o vėliau pakeistas įsakymais, turėjo užtikrinti, kad S. V. į jį bus įraÅ¡yta pagal jos iÅ¡vadoje nurodytus duomenis, t. y. sÄ raÅ¡e pilietę S. V.

įraÅ¡ant prie asmenų, turinčių teisę gauti „piliečio pasirinkimu – žemės arba miÅ¡ko plotÄ â€œ, tačiau to nepadarė, ir S. V. įtraukė kaip turinčiÄ teisę gauti „tik žemės plotÄ â€œ. Komisija pažymėjo, kad tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas, netinkamai vykdė pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 papunkčio ir 7.26 papunkčio nuostatas, todėl padarė tarnybinį nusižengimÄ , numatytÄ VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose.

Taip pat pažymėjo, kad dėl neteisėtų A. K. veiksmų kilo neigiamos pasekmės, kadangi, netinkamai pritaikius teisės aktų nuostatas sudarant sÄ raÅ¡Ä , buvo užkirstas kelias S. V. tinkamai ir laiku įgyvendinti jos iÅ¡vadÄ . Komisijos teigimu, A. K. tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl nepakankamo rÅ«pestingumo, kadangi ji, žinodama teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , nuostatas, rengdama minėtų įsakymų projektus, turėjo užtikrinti, kad S. V.

į sÄ raÅ¡Ä bus įtraukiama tinkamai pagal iÅ¡vadÄ , tačiau to nepadarė, t. y. nebuvo pakankamai rÅ«pestinga atlikdama savo funkcijas. Atsižvelgdama į tai, Komisija siÅ«lė NŽT direktoriui pripažinti, kad, be kita ko, (duomenys neskelbtini) A. K., rengdama 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymų projektus, kiek tai susiję su S. V. teise gauti lygiavertį turėtajam miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypÄ , pažeidė AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas, netinkamai vykdė pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 papunkčio ir 7.26 papunkčio nuostatas, todėl padarė tarnybinį nusižengimÄ , numatytÄ VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, ir siÅ«lė skirti A.

K. tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .

8. NŽT direktorius 2017 m. rugsėjo 21 d. priėmė įsakymÄ Nr. Nr. 1PS1-888-(2.1.) „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kuriuo pripažino, kad (duomenys neskelbtini) A. K., rengdama aukščiau minėtus 2016 m. kovos 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymų projektus, kiek tai susiję su S. V. teise gauti lygiavertį turėtajam miÅ¡ko Å«kio paskirties žemės sklypÄ , pažeidė AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas, netinkamai vykdė Pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 papunkčio ir 7.26 papunkčio nuostatas, todėl padarė tarnybinį nusižengimÄ , numatytÄ VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose. NŽT už padarytÄ tarnybinį nusižengimÄ skyrė A. K. tarnybinę nuobaudÄ â€“ pastabÄ .

9. Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Įsakymu, skundžia jį teismui.

10. Pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusÄ , atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. Ginčo laikotarpiui aktuali VTÄ® 2016-06-28 redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Taigi, tuo metu galioję VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktai nustatė, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei tinkamai atlikti pareigybės apraÅ¡yme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.

VTÄ® 28 straipsnis nustatė, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Å io įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos Å¡io įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos; viena iÅ¡ jų – pastaba (VTÄ® 29 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklÄ iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatymo ar į Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktÄ informacijÄ (29 straipsnio 2 dalis).

Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detalizuojama Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“; ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2012-10-24 redakcija (nuo 2012-11-01 iki 2019-01-01).

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartÄ yra pažymėjęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimÄ dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi bÅ«ti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi bÅ«ti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais pasekmės, priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., 2008-02-21 sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2008-12-01 sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; ir kt.), taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių (žr., pvz., 2013-03-12 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A438-384/2013 ir kt.).

Tačiau LVAT taip pat yra nurodęs, kad ne kiekvienas tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas yra besÄ lyginis pagrindas panaikinti įsakymÄ dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo; tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkÄ reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui: vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimÄ Ä¯statymų leidėjas besÄ lygiÅ¡kai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu; kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi bÅ«ti vertinama pagal bendrÄ sias taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte (Å¡iuo metu tai ABTÄ® 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – administracinis aktas turi bÅ«ti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedÅ«ros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo pagrįstumÄ (žr., pvz., 2009-02-11 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-556-231/2009; ir kt.).

Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimÄ bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., LVAT 2007-03-20 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012-03-09 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A520-2049/2012; 2012-07-05 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

12. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 28 d. sprendimu, administracinėje byloje Nr. eI-674-426/2018, nusprendė pareiÅ¡kėjos A. K. skundÄ patenkinti ir panaikinti NŽT 2017 m. rugsėjo 21 d. įsakymÄ Nr. 1PS1-888-(2.1) „Dėl A. K. tarnybinio nusižengimo tyrimo“. Nurodė, kad įstatyme nustatytas imperatyvus dviejų mėnesių terminas nuobaudai skirti nuo Seimo kontrolieriaus pažymos suraÅ¡ymo (2017 m. liepos 4 d.) yra akivaizdžiai praleistas, todėl laikė, kad tai yra esminis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedÅ«ros pažeidimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. eA-1586-552/2019, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. sprendimÄ panaikino ir bylÄ perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. LVAT padarė iÅ¡vadÄ , kad NŽT, spręsdama klausimÄ dėl tarnybinės nuobaudos pareiÅ¡kėjai paskyrimo, turėjo vadovautis VTÄ® 30 straipsnio 1 dalies nuostata, jog pareiÅ¡kėjai tarnybinė nuobauda galėjo bÅ«ti paskirta per trejus metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, nes pareiÅ¡kėjos padarytas tarnybinis nusižengimas buvo įtartas gavus Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo iÅ¡vadÄ .

Be to, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo panaikino Ä®sakymÄ vien tuo pagrindu, jog praleistas procedÅ«rinis dviejų mėnesių terminas skirti tarnybinei nuobaudai, kuris buvo skaičiuojamas nuo Seimo kontrolieriaus pažymos suraÅ¡ymo dienos, ir nenagrinėjo faktinių bei teisinių aplinkybių, susijusių su tuo, ar pareiÅ¡kėjai NŽT pagrįstai paskyrė tarnybinę nuobaudÄ už IÅ¡vadoje nurodytÄ pažeidimÄ .

13. VTÄ® (bylai aktuali redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d.) 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi bÅ«ti paskirta ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iÅ¡kėlus baudžiamÄ jÄ bylÄ arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimÄ , taip pat atliekant tarnybinį ar kitÄ kompetentingos institucijos patikrinimÄ , tarnybinio nusižengimo tyrimÄ Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos suraÅ¡ymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos iÅ¡vados apie tyrimo rezultatus Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju suraÅ¡ymo dienos. <...> Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, iÅ¡skyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditÄ , piniginių ar kitokių vertybių revizijÄ (inventorizacijÄ ) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimÄ , taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais.

Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

14. PareiÅ¡kėja nurodė, kad skiriant jai tarnybinę nuobaudÄ buvo praleistas VTÄ® 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas dviejų mėnesių terminas drausminei nuobaudai skirti. Tarnybinė nuobauda galėjo bÅ«ti skirta vėliausiai 2017 m. rugsėjo 4 d., tuo tarpu nuobauda jai skirta – 2017-09-21. Tačiau teismas su tokiais pareiÅ¡kėjos argumentais nesutinka. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos tarnybinio nusižengimo padarymo diena yra 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d.

įsakymų pasiraÅ¡ymo diena, o jo paaiÅ¡kėjimo diena – 2017 m. rugpjūčio 29 d. (Komisijos iÅ¡vados suraÅ¡ymo diena). Todėl, vadovaujantis VTÄ® 30 straipsnio 1 dalimi, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti taikomas ne dviejų mėnesių nuo Seimo kontrolieriaus pažymos suraÅ¡ymo, o vieno mėnesio nuo tarnybinio nusižengimo paaiÅ¡kėjimo dienos nuobaudos skyrimo terminas. Taigi, tarnybinė nuobauda pareiÅ¡kėjai galėjo bÅ«ti skirta iki 2017 m. rugsėjo 29 d., tad terminas nebuvo pažeistas.

Tai, kad Seimo kontrolieriaus pažyma NŽT gauta 2017 m. liepos 4 d., nėra pagrindo nuo tada skaičiuoti dviejų mėnesių termino pradžiÄ , per kurį pareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti paskirta nuobauda. Seimo kontrolierius konkrečiai netyrė galimo pareiÅ¡kėjos padaryto tarnybinio nusižengimo, tik apskritai konstatavus NŽT padarytus neteisėtus veiksmus, susijusius su S. V. teisių pažeidimu. Kita vertus, net ir laikant, kad pareiÅ¡kėjai tarnybinė nuobauda turėjo bÅ«ti paskirta per dviejų mėnesių terminÄ nuo Seimo kontrolieriaus pažymos suraÅ¡ymo dienos, byloje nustatytos aplinkybės dėl atlikto tarnybinio patikrinimo eigos neleidžia daryti iÅ¡vados, jog NŽT padarė esminius procedÅ«ros pažeidimus, dėl kurių bÅ«tų galima naikinti Ä®sakymÄ .

Å iuo atveju pripažintina, kad padaryti atsakovo pažeidimai buvo iÅ¡ esmės sÄ lygoti objektyvių priežasčių. Tie pažeidimai neturėjo jokios įtakos objektyviam visų svarbių aplinkybių įvertinimui ir priimto sprendimo teisėtumui. Tad vien Å¡iuo pagrindu skundžiamas Ä®sakymas negali bÅ«ti panaikintas.

15. PareiÅ¡kėja A. K. skunde nurodo, kad rengdama aukščiau minėtų 2016 m. kovo 31 d., 2016 m. birželio 17 d. ir 2016 m. liepos 7 d. įsakymų projektus, ji nepažeidė teisės aktų. Teigia, kad S. V., 2016 m. kovo 3 d. pateikusi NŽT (duomenys neskelbtini) praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡vados parengimo, prašė už jai nuosavybės teise priklausančiÄ buvusio savininko J. S. J. valdytÄ Å¾emę parengti iÅ¡vadÄ dėl lygiaverčio žemės ploto suteikimo (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. PareiÅ¡kėjos nuomone, S. V. praÅ¡yme nurodytas pageidavimas gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės plotÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai kaip pageidavimas gauti žemės arba miÅ¡ko sklypÄ . Be to, įstatymuose yra aiÅ¡kus atskyrimas tarp sÄ vokų žemės sklypas, miÅ¡ko sklypas ir vandens telkinys. Pažymėjo, kad S. V. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. S. valdytÄ Å¾emę, o buvęs savininkas nuosavybės teise neturėjo nei miÅ¡ko, nei vandens telkinių.

16. Nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ reglamentuoja AtkÅ«rimo įstatymas, kurio 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nustatyta, kad už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę, miÅ¡kus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina perduodama lygiavertį žemės, miÅ¡ko ar vandens telkinio plotÄ . Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – Tvarka), 3 punkto trečioje pastraipoje nustatyta, kad piliečiams, kuriems teismo sprendimu atnaujintas praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises pateikimo terminas ir kurie praÅ¡ymus atkurti nuosavybės teises pateikė po 2003 m. balandžio 1 d., nuosavybės teisės atkuriamos ar už valstybės iÅ¡perkamÄ turtÄ atlyginama praÅ¡yme atkurti nuosavybės teises nurodytu bÅ«du.

Taigi, jeigu pilietis praÅ¡yme iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ gauti nuosavybės lygiavertį turėtajam žemės sklypÄ , nuosavybės teisės turi bÅ«ti atkuriamos perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį žemės, miÅ¡ko ar vandens telkinio plotÄ (pagal AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies atitinkamus punktus). Pagal iÅ¡vados dėl žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn formÄ , kuri yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (2 priedas), pilietis, pageidaujantis gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miÅ¡ko sklypÄ , vandens telkinį, lygiavertį turėtajam žemės, miÅ¡ko, vandens telkinio plotui, turi teisę nurodyti, kokios paskirties žemę pageidauja gauti nurodytoje kadastro vietovėje.

17. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad S. V. kreipėsi su praÅ¡ymu, kuriame nurodė pageidaujanti gauti žemės plotÄ (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje. NŽT (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadoje pažymėta, kad ji pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miÅ¡ko sklypÄ , lygiavertį turėtajam.

18. Teismas pažymi, kad nei Atkūrimo įstatyme, nei Tvarkoje, nei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme, nei Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikoje žemės ploto apibrėžimas nėra pateikiamas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad žemė – Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje esantys sausumos plotai, paviršiniai vidaus ir teritoriniai vandenys. Taip pat šiame įstatyme žemė skirstoma pagal paskirtį: žemės ūkio paskirties žemė (25 straipsnis), miškų ūkio paskirties žemės (26 straipsnis), vandens ūkio paskirties žemė (27 straipsnis), konservacinės paskirties žemė (28 straipsnis) ir kitos paskirties žemė (29 straipsnis).

19. Vertinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad S. V. 2016 metais rengto Žemėtvarkos projekto metu turėjo teisę pretenduoti gauti ne tik žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , bet ir miÅ¡ko sklypÄ . Todėl, remiantis NŽT (duomenys neskelbtini) iÅ¡vada, ji turėjo bÅ«ti įtraukta ne kaip asmuo, kuriam gali bÅ«ti projektuojamas tik žemės plotas, o jos pasirinkimu – žemės ar miÅ¡ko plotas, kaip ir nurodyta IÅ¡vadoje. Taigi, minėti įsakymai, kuriais buvo patvirtintas ir keičiamas asmenų, pateikusių praÅ¡ymus grÄ Å¾inti natÅ«ra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miÅ¡ko sklypus ar vandens telkinius, taip pat parduoti, iÅ¡nuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus, buvo priimti pažeidžiant AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas.

20. PareiÅ¡kėja A. K. NŽT užima (duomenys neskelbtini) pareigas. Rengdama aukščiau minėtus įsakymus, ji vykdė funkcijas, nustatytas Pareigybės apraÅ¡yme. Remiantis Pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 punktu valstybės tarnautojas rengia sprendimų atkurti nuosavybės teises į žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai valstybinės žemės sklypus ir padidinti grÄ Å¾intinÄ Å¾emės sklypo plotÄ , projektus. Taip pat pagal Pareigybės apraÅ¡ymo 7.26 punktÄ , valstybės tarnautojas pagal kompetencijÄ nagrinėja ir dalyvauja nagrinėjant piliečių, kitų asmenų, įstaigų ir institucijų pateiktus praÅ¡ymus, paklausimus, pareiÅ¡kimus ir skundus bei rengia ir dalyvauja rengiant atsakymus į juos.

Taigi, pareiÅ¡kėja, rengdama minėtų įsakymų projektus, atsižvelgdama į gautÄ S. V. praÅ¡ymÄ ir NŽT (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ , turėjo užtikrinti Å¡ių įsakymų bei asmenų sÄ raÅ¡o teisėtumÄ ir atitikimÄ teisės aktams, t. y. turėjo užtikrinti, kad S. V. į sÄ raÅ¡Ä bÅ«tų įraÅ¡yta prie asmenų, turinčių teisę gauti „piliečio pasirinkimu – žemės arba miÅ¡ko plotÄ â€œ. Pastebėjusi, kad S. V. klaidingai įraÅ¡yta į sÄ raÅ¡Ä kaip asmuo, kuriam gali bÅ«ti projektuojamas tik žemės plotas, o ne jos pasirinkimu – žemės ar miÅ¡ko plotas, pareiÅ¡kėja turėjo pataisyti įsakymus ir parengti juos tinkamai, tačiau to nepadarė.

Todėl Å¡iais savo veiksmais pareiÅ¡kėja pažeidė AtkÅ«rimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatas, netinkamai vykdė Pareigybės apraÅ¡ymo 7.1 ir 7.26 papunkčių nuostatas; tad konstatuotina, kad ji padarė tarnybinį nusižengimÄ , numatytÄ VTÄ® 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose.

21. PareiÅ¡kėja NŽT dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų, t. y. turi nemažai darbo patirties, yra iÅ¡silavinusi, preziumuojama, kad gerai iÅ¡mano teisės aktus, o ypač tuos, kurie reikalingi vykdant jos Pareigybėje apraÅ¡ymo numatytas funkcijas (reglamentuojančius nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ ir pan.), tad, teismo vertinimu, ji veikė nepakankamai rÅ«pestingai ir nepakankamai apdairiai, ruoÅ¡dama įsakymų projektus. IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjos neteisėti veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes, kadangi byloje nėra duomenų, kad pati S. V. ar jos įgaliotas asmuo, t. y. dukra, bÅ«tų teisininkės, iÅ¡manančios sÄ vokas ir žinančios jų atskyrimo pasekmes, o priimant aukščiau minėtus įsakymus buvo pažeista S. V. teisė į tinkamÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesÄ .

Be to, byloje nustatyta, kad 2016 metais rengiant Žemėtvarkos projektÄ pagal S. V. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadÄ buvo galimybė už žemę, priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, suprojektuoti lygiavertį turėtajam miÅ¡ko sklypÄ , kadangi rengiamame Žemėtvarkos projekte bendras patvirtintas miÅ¡ko naudmenų plotas laisvame žemės fonde sudarė 70,52 ha (bendras suprojektuotų miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypų plotas sudarė 27,90 ha). Taigi akivaizdu, kad S. V. interesai, nagrinėjant jos praÅ¡ymÄ , buvo pažeisti.

22. Teismas byloje nenustatė, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, neatitiktų bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams.

23. Pažymėtina ir tai, kad tarnybinės nuobaudos tyrimo ir skyrimo procedÅ«ra buvo atlikta iÅ¡ esmės laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Teismo vertinimu, skundžiamas Ä®sakymas buvo priimtas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus visas tarnybinio nusižengimo aplinkybes, skiriant pareiÅ¡kėjai Å¡velniausiÄ VTÄ® numatytÄ tarnybinę nuobaudÄ buvo atsižvelgta į valstybės tarnautojos kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, vertinant aplinkybes ir padarinius. Darytina iÅ¡vada, kad tarnybinis nusižengimas įrodytas, nusižengimo tyrimas atliktas iÅ¡samiai, esminių tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų pažeidimų, kurie bÅ«tų pagrindas skundžiamÄ Ä®sakymÄ pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, nenustatyta, be to, paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba – yra adekvati ir proporcinga pareiÅ¡kėjos padarytam tarnybiniam nusižengimui.

24. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjai skundžiamu Ä®sakymu paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, yra teisėta ir pagrįsta, tad naikinti Ä®sakymÄ nėra jokio pagrindo; pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktas). Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos A. K. skundÄ dėl įsakymo panaikinimo atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas Saulius Jakaitis