Legislator Case Law & Legislation
2017-01-25 Nr. AB-1861-3-61-3-03432-2016-4 AI generated

2017-01-25 Nr. AB-1861-3-61-3-03432-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-01-25 Nr. AB-1861-3-61-3-03432-2016-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla Nr. AS-33-662/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03432-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 43.8.2 (S) Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimui dėl įsakymo ir teikimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2017-01-25 Nr. AB-1861-3-61-3-03432-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 28 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo išvykusi į Birštoną, todėl nebūtų galėjusi laiku apskųsti minėtos nutarties. Atskirąjį skundą pareiškėja pateikė 2016 m. rugsėjo 30 d., tą pačią dieną, kai grįžo iš Birštono.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-33-662/2017 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03432-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 43.8.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 25 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos

Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimui dėl įsakymo ir teikimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja D. G. (toliau – ir pareiškėja) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio 2016 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 460-P-S-388 ir Seimo nario A. N. teikimą, kuriais remiantis pareiškėja atleista iš Lietuvos Respublikos Seimo nario A. N. padėjėjo-sekretoriaus pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį ir pakeisti atleidimo pagrindą – atsistatydinus savo noru pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo

44 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio

31 d. teismo nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2016 m. rugsėjo 15 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. konkrečiai suformuluoti reikalavimą; skundą pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis; nurodyti tinkamai bylos šalis; pateikti skundžiamą aktą bei duomenis, kada jį gavo; jei praleido terminą skundui paduoti, pateikti argumentuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti; nurodyti pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis bei pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. 2016 m. rugsėjo 15 d. pareiškėja teismui išsiuntė prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2016 m. rugsėjo 20 d., nurodydama, kad prie skundo prisijungia dar vienas pareiškėjas, nauji surinkti įrodymai yra didelės apimties, todėl teismo nustatytu terminu skundo trūkumų pašalinti neįmanoma.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo

19 d. nutartimi pareiškėjos prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams šalinti netenkino ir pareiškėjos skundą laikė nepaduotu. Teismas nurodė, kad pareiškėja, šalindama trūkumus, turėjo pateikti tik ginčijamą aktą ir duomenis, kada jį gavo, bei patikslinti reikalavimą. Teismo vertinimu, tokie trūkumai nėra susiję su didelėmis laiko sąnaudomis. Pažymėjo, kad pati pareiškėja skunde buvo nurodžiusi skundžiamo dokumento gavimo datą, tik teismui nepateikė gavimo faktą patvirtinančių dokumentų. Be to, teismas sprendė, kad reikalavimo suformulavimas irgi negalėjo užimti tiek laiko, jog jo negalėtų patikslinti per teismo nustatytą terminą. Nutartyje buvo detaliai nurodyta, kaip reikalavimas turėtų būti formuluojamas. Pareiškėja prašyme dėl termino pratęsimo nedetalizavo, kokiu būdu pareiškėjos ginčijamas įsakymas, kuris priimtas jos atžvilgiu, yra susijęs dar su dar vienu asmeniu, ketinančiu prisijungti prie pareiškėjos. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip objektyvios, sutrukdžiusios jai per teismo nustatytą terminą pašalinti teismo nustatytus trūkumus. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjos prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams šalinti netenkino. Netenkinus šio prašymo, atsižvelgiant į tai, kad teismo nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti yra pasibaigęs, o pareiškėja nurodytų skundo trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, teismas jos skundą laikė nepaduotu.

III.

Pareiškėja D. G. 2016 m. rugsėjo

30 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėja nurodė, kad teismas neįvertino, jog įrodymams apie faktines bylos aplinkybes pateikti užtrunka nemažai laiko, juos turėjo prie skundo ketinęs prisijungti kitas Seimo nario padėjėjas G. K., kuris tuo metu buvo išvykęs iš Vilniaus. Pareiškėja turėjo išklausyti ir atrinkti didelį kiekį garso įrašų, tiesiogiai susijusių su ginču. Be to, į skundą įsitraukus kitai proceso šaliai G. K., pareiškėja siekė patikslinti skundą ir pateikti tinkamą priedų skaičių. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad teismas nutartį išsiuntė 2016 m. rugsėjo 20 d., nors tą pačią dieną teismui buvo pateiktas patikslintas skundas su visais faktines aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą. Teismas nustatė, kad pareiškėjai skundžiama nutartis buvo įteikta 2016 m. rugsėjo 22 d., o atskirąjį skundą teismui ji išsiuntė 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. praleidusi terminą atskirajam skundui paduoti, nors paskutinė diena jam paduoti buvo 2016 m. rugsėjo 29 d. Kadangi atskirasis skundas teismui paduotas praleidus nustatytą terminą skundui paduoti, pareiškėja jokių aplinkybių, dėl kurių ji praleido šį terminą, nenurodė, o teismas nenustatė svarbių aplinkybių, dėl kurių terminas skundui paduoti gali būti atnaujinamas, teismas pareiškėjos atskirąjį skundą atsisakė priimti.

IV.

Pareiškėja D. G. 2016 m. spalio 17 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties paduoti ir perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėja paaiškino, kad prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti nepateikė, nes buvo įsitikinusi, jog 2016 m. rugsėjo 19 d. teismo nutartį gavo 2016 m. rugsėjo 23 d., o ne 2016 m. rugsėjo 22 d. Be to, papildomai pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo

28 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo išvykusi į Birštoną, todėl nebūtų galėjusi laiku apskųsti minėtos nutarties. Atskirąjį skundą pareiškėja pateikė 2016 m. rugsėjo 30 d., tą pačią dieną, kai grįžo iš Birštono.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirasis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), įsigaliojusiu 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.). Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą kaip paduotą praleidus atskirojo skundo padavimo terminą, neprašant jo atnaujinti. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, įteikta 2016 m. rugsėjo 22 d. Pareiškėja nurodytos aplinkybės neginčija. Atsižvelgus į tai, paskutinė diena atskirajam skundui dėl 2016 m. rugsėjo

19 d. nutarties paduoti buvo 2016 m. rugsėjo 29 d., tačiau atskirąjį skundą pareiškėja teismui pateikė tik 2016 m. rugsėjo 30 d., t. y. viena diena šį terminą praleidusi. Remiantis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalimi, apelianto prašymu administracinis teismas apeliacinio skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taip pat yra vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., 2006 m. birželio

15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Tuo tarpu, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. kaip minėta, teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėja, pateikusi atskirąjį skundą 2016 m. rugsėjo 30 d., jo padavimo termino atnaujinti neprašė, todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 4 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai šį atskirąjį skundą atsisakė priimti. Pareiškėja prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti formuluoja atskirajame skunde dėl minėtos nutarties panaikinimo ir nurodo, jog atskirojo skundo iki 2016 m. rugsėjo 29 d. paduoti objektyviai nebūtų galėjusi, nes laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 28 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. buvo išvykusi į Birštoną, iš kurio grįžo 2016 m. rugsėjo 30 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškėjo užimtumas ar poilsio dienos savaime nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Pavyzdžiui, priežastimi atnaujinti terminą nepripažinta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo išvykęs dėl tarnybinio būtinumo į kitą miestą (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-74/2011, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1354-520/2015). Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ savo galbūt pažeistas teises ar teisėtus interesus asmuo gali ginti pats arba pasitelkęs atstovą ar atstovus. Todėl tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl jos nurodyto vizito Birštono mieste negalėjo ABTĮ nustatytu terminu parengti ir teismui pateikti atskirojo skundo, nesudaro pagrindo išvadai, jog terminas šiam skundui paduoti buvo praleistas dėl objektyvių ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių aplinkybių. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjos elgesys vertintinas kaip nerūpestingumas bei nepateisinama priežastis atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties panaikinimo, todėl skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nenurodė aplinkybių, pateisinančių termino atskirajam skundui paduoti praleidimą, o apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokių aplinkybių nenustatė, pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 132 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a:

Pareiškėjos

D. G. atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Neatnaujinti termino atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nutarties paduoti. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė