0a6d5bd5-d7cf-4dad-bbeb-c6f3eecffecd · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1S-49-593/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48532-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Eugenijos Liutvinskienės skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos nuteistajam E. T.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. E. T. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 266 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 5 dalį, 1 dalį, 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 72 straipsnio 2 dalį, 5 dalį, jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, konfiskuojant turto už 615,24 Eur. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 284 straipsnį, vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta galutinė bausmė – areštas 40 parų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gegužės 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies a punktu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 1 mėnesiui.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2018 m. gruodžio 6 d., bausmės pabaiga – 2022 m. spalio 2 d. Komisijos posėdžio dienÄ , tai yra 2020 m. lapkričio 4 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 10 mėnesių 28 dienos.

3. Komisijos 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas taikyti nuteistajam E. T. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi šį institucijos nutarimÄ patvirtinti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad Å¡iuo metu jo pažanga pataisos proceso metu dar nėra akivaizdi ir nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Nuteistojo E. T. gynėja advokatė E. Liutvinskienė skundžia Alytaus apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį, praÅ¡o jÄ panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimÄ , kuriuo nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. 4.1. Skunde nuteistojo gynėja advokatė E. Liutvinskienė pažymi, kad nuteistasis E. T. yra atlikęs pusę jam paskirtos bausmės laiko ir pagal Lietuvos Respublikos bausmės vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ turi teisę bÅ«ti lygtinai paleistas. 4.2.

Nuteistojo gynėja nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog nuteistasis laisvėje nesugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, nurodydama, jog Komisijos nutarime teigiama, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai sumažėjo (nuo 64 balų iki 45 balų), o pataisos namų administracija dėl tinkamo elgesio nuteistÄ jį pervedė į lengvÄ grupę. Pasak gynėjos, toks ženklus rizikos sumažėjimas parodo ne tik asmens norÄ , bet ir aktyvius veiksmus, siekiant pasitaisyti.

Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui. 4.3. Skunde teigiama, jog apylinkės teismas neteisingai vertino Komisijos iÅ¡vadÄ apie tai, jog nuteistasis Å¡iuo metu geba numatyti bendravimo su ankstesniais draugais pasekmes jo tolimesniam gyvenimui ir dar iki patenkant į įstaigÄ socialiai atsiskyrė nuo jų, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis nesugebės laisvėje pasirinkti tinkamus elgesio modelius bei atsisakyti bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis. 4.4.

Pažymima, kad, nors nuteistojo darbo patirtis nėra didelė, tačiau jis, vos tik patekęs į pataisos namus, pateikė praÅ¡ymÄ dėl įdarbinimo. Kadangi darbo vietų skaičius labai ribotas ir nuteistajam darbas ilgÄ laikÄ nebuvo suteiktas, todėl E. T. tiek bÅ«damas pataisos įstaigoje, tiek laisvėje baigė dvejus mokymo kursus ir įgijo dvi profesijas – baldžiaus ir automechaniko. Pasak gynėjos, tai patvirtina E. T. norÄ integruotis į darbo rinkÄ bei siekti teisėtų pajamų. Taip pat skunde nurodoma, kad nuteistasis turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos nori iÅ¡laikyti finansiÅ¡kai, be to, yra suinteresuotas atlyginti civilinį ieÅ¡kinį.

Nuteistasis E. T. pasiryžęs įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai tik bus iÅ¡leistas į laisvę. 4.5. Pasak gynėjos advokatės E. Liutvinskienės pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai vertino nuteistojo galimybes anksčiau laiko iÅ¡eiti į laisvę, nurodydamas, kad E. T. bausmę atlieka ir už labai sunkų smurtinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, kai tokios veikos jis nepadarė. 4.6. Be to, skunde nurodoma, kad E. T. atitinka visus lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikalavimus, todėl jam lygtinis paleidimas turėtų bÅ«ti taikomas.

Nurodoma, jog ir įstatymais siekiama mažinti kalinių skaičių Lietuvos Respublikoje, todėl Å¡velninamos bausmės, numatoma daugiau bausmės rÅ«Å¡ių be izoliavimo nuo visuomenės bei nustatoma galimybė nuteistiesiems anksčiau laiko bÅ«ti paleistiems iÅ¡ įkalinimo įstaigos, o Probacijos tarnyba griežtai prižiÅ«ri lygtinai paleistus iÅ¡ pataisos įstaigos asmenis ir, jei daromi pažeidimai ir nesilaikoma nustatytų įpareigojimų, asmuo yra gražinamas į pataisos įstaigÄ .

5. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta.

6. Nuteistojo E. T. gynėjos advokatės E. Liutvinskienės skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytÄ bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant Å¡iÄ rizikÄ yra akivaizdi.

Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mÄ stymo pokyčius, kurie turi bÅ«ti akivaizdÅ«s ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog bÅ«tų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamÄ poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo gynėjos skundo argumentus, skundžiamÄ nutartį ir teismui pateiktÄ medžiagÄ bei įvertinusi pataisos procesui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis E. T. jau gali bÅ«ti paleistas lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu.

9. Taip pat pažymėtina, jog apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimÄ , yra iÅ¡samiai argumentuota, priimta laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, joje tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikÅ¡mingos aplinkybės, todėl Å¡iÄ nutartį pakeisti, kaip to praÅ¡oma skunde, nėra pagrindo, o nuteistojo E. T. gynėja advokatė aukÅ¡tesniajam teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebÅ«tų įvertinęs pirmosios instancijos teismas.

10. Ä®vertinus nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programoje, mokėsi ir įgijo baldžiaus specialybę, Å¡iuo metu mokosi Å¡altkalvio programos, bausmės atlikimo metu nuo 2020 m. spalio 22 d. dirba, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį paskatintas du kartus.

Per bausmės atlikimo laikÄ sumažino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatÄ 19 balų (buvo 64 balų), jis palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais. Tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibÅ«dinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vis dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ Å¡iuo metu yra pakankama.

11. Sutikti su nuteistojo gynėjos skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamÄ nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. IÅ¡ skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, pirmosios instancijos teismo vertinimu, E. T. lygtiniam paleidimui Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iÅ¡ esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimÄ pakankamai aiÅ¡kiai ir iÅ¡samiai motyvavo.

12. Kaip jau aukščiau minėta, lygtinai gali bÅ«ti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba kurie daro akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nagrinėjamu atveju iÅ¡ 2020 m. spalio 26 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo iÅ¡vada) matyti, kad E. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodikÄ yra 45 balai, tai yra, rizika priskiriama ne žemai, o vidutinei grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ , tačiau Å¡iuo atveju iÅ¡ teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina tai, jog nuteistajam nustatytÄ rizikos balÄ sudaro ne tik statiniai (20 balai), bet ir dinaminiai (25 balai) veiksniai, taigi nuteistasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį, rizikÄ gali ženkliai sumažinti. Be to, iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistajam E. T. nustatyti penki kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai, lėšų tvarkymo ir pajamų problemos (priteisti įsiskolinimai), iÅ¡silavinimo, galimybės įsidarbinti problemos (nedidelė darbinė patirtis), gyvenimo stiliaus ir draugų problemos (dalis nusikaltimų padaryti veikiant su kitais asmenimis) ir emocinė gerovė (praeityje pasireiÅ¡kęs autoagresyvus elgesys).

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Ä®vertinus nuteistojo E. T. elgesio ir mÄ stymo pasikeitimÄ bausmės atlikimo metu, turimų elgesio problemų sprendimÄ , iÅ¡likusius kriminogeninius veiksnius, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, pagrindo nėra.

13. Socialinėje tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistojo E. T. tarpasmeninių įgÅ«džių lygis vertintinas kaip pakankamas, pokalbio metu jis nėra itin atviras, stebimas gynybiÅ¡kumas, apie save pateikia ribotÄ kiekį informacijos. Analizuojant jo nusikalstamumo patirtį, iÅ¡ryÅ¡kėjo pirmenybės teikimas veiksmui, o ne planavimui, orientuotas į tiesioginę finansinę naudÄ sau ir aplinkiniams, minimalizuoja neigiamas to pasekmes. Stokoja nusikaltimų darymo priežasčių įvardijimo platesne prasme.

Nors save apibÅ«dina kaip nekonfliktiÅ¡kÄ ir draugiÅ¡kÄ , tačiau nusikaltimų istorijoje iÅ¡ryÅ¡kėjo ir smurtinio elgesio patirtis. Smurtinių poelgių atžvilgiu stebima savo poelgių racionalizacija, atsakomybės perkėlimas kitiems. Nuteistasis E. T. nuteistas už narkotikų platinimÄ , jis pripažino, jog susitikdavo su organizuotos grupės nariu, iÅ¡ jo įsigydavo narkotikų, kuriuos vėliau parduodavo juos vartojantiems asmenims, taigi, nusikaltimÄ nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje, kuriai bÅ«dingas tam tikras elgsenos modelis, vertybių bei nuostatų sistema rodo Å¡ių nuostatų toleravimÄ praeityje.

IÅ¡ Socialinės tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai vis dar iÅ¡lieka kriminogeniniu veiksniu. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sistemiÅ¡kai įvertinus tai, kad nuteistasis padarė nusikalstamÄ veikÄ bendrininkų grupėje, toleravo bendrininkų grupei bÅ«dingas nuostatas bei yra linkęs atsakomybę perkelti kitiems, konstatuoja, kad Å¡iuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius bei atsisakyti bendravimo su neigiamos reputacijos asmenimis.

Taip pat socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistasis ir pats turėjo problemų dėl piktnaudžiavimo psichikÄ veikiančiomis medžiagomis, kaip pats pripažino, laisvėje bandęs vartoti amfetaminÄ , tačiau neigia priklausomybę nuo psichikÄ veikiančių medžiagų. Ä®staigos vidaus tvarkos taisyklių nuteistasis laikėsi ne visuomet, nes bausmės atlikimo metu vienÄ kartÄ â€“ 2019 m. spalio 15 d. – buvo baustas drausmine tvarka, ir nors Å¡iuo metu nuobauda yra negaliojanti, tai charakterizuoja nuteistÄ jį neigiamai, o vertinant jo gebėjimÄ pasirinkti tinkamus elgesio modelius, darytina iÅ¡vada, kad vis tik jam sunku paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams.

Kaip minėta, nuteistasis bausmės atlikimo metu už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį paskatintas tik du kartus. Å ios aplinkybės, nepaisant teigiamai nuteistojo elgesį bei keliamus ateities tikslus apibÅ«dinančių veiksnių, yra reikÅ¡mingos sprendžiant dėl nuteistojo gebėjimo paklusti privalomiems nurodymams ir draudimams. Dėl Å¡ios priežasties Å¡iuo metu dar negalima teigti, kad nuteistojo lankytos socialinės reabilitacijos programos, pozityvaus užimtumo priemonės ir jose pasiekti rezultatai yra pakankamas pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

14. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo E. T. gynėjos advokatės E. Liutvinskienės skunde nurodytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad nuteistasis yra padaręs sunkų smurtinį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 1 dalyje, tačiau sprendžia, jog, nežiÅ«rint to, jog nutartyje padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, tai lemiamos reikÅ¡mės priimant sprendimÄ netaikyti jam lygtinio paleidimo neturėjo. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , visų pirma, vertinama tai, jog nors E. T. ir nenuteistas už smurtinį nusikaltimÄ , tačiau jis nuteistas už vienÄ labai sunkų, du sunkius, du apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus, o iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nusikaltimų istorijoje nuteistasis turėjo ir smurtinio elgesio patirties, t. y. E. T. praeityje teistas už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog įvertinus tÄ aplinkybę, jog laisvėje, bÅ«damas 37 metų amžiaus, nuteistasis turėjo tik minimaliÄ darbinę patirtį (1 metai 6 mėnesiai), o pataisos namuose ilgÄ laikÄ dirbti taip pat nepageidavo, abejotina ir tuo, kad, bÅ«damas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs ir gaus bei disponuos vien tik teisėtu bÅ«du įgytomis piniginėmis lėšomis. Be to, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, atsižvelgiant į formuojamÄ apeliacinės instancijos teismų praktikÄ , kurioje pasisakyta dėl pažymų (praneÅ¡imų) apie nuteistųjų įdarbinimÄ deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017) - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga.

Taigi, nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog pateikta pažyma negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo Å¡altinį, tuo labiau, kai jo paties požiÅ«ris į darbÄ pataisos namuose kelia abejonių ir neleidžia spręsti, kad jis išėjęs į laisvę nesieks įgyti pajamų neteisėtais bÅ«dais.

16. Pirmosios instancijos teismas nutartyje pagrįstai nurodė, jog sėkmingos integracijos į visuomenę veiksniai yra ir finansinis stabilumas bei gebėjimas laisvėje užsitikrinti pastovų pajamų Å¡altinį. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis turi priteistÄ ir neatlygintÄ 2 280,26 Eur civilinį ieÅ¡kinį, kurio savanoriÅ¡kai nedengia, tuo tarpu per metus į asmeninę sÄ skaitÄ nuteistasis gavo 1 090,77 Eur ir juos iÅ¡leido savo reikmėms. Atmestinas gynėjos skundo argumentas, kad nuteistasis yra suinteresuotas atlyginti civilinį ieÅ¡kinį, kadangi nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis dėjo tam kokias nors pastangas.

Toks nuteistojo požiÅ«ris į finansinių įsipareigojimų vykdymÄ jį charakterizuoja neigiamai. Be kita ko, neįvykdyti dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje gali lemti finansinį nestabilumÄ , lėšų pragyvenimui trÅ«kumÄ , tuo tarpu, kaip jau minėta, finansinis stabilumas yra vienas iÅ¡ sėkmingos probacijos ir integracijos į visuomenę veiksnių. Ä®vertinus tai, kad nuteistasis vis dar turi didelius finansinius įsipareigojimus, laisvėje nuteistasis dirbo minimaliai, pataisos namuose dirbti pradėjo tik prieÅ¡ pat klausimo dėl jo lygtinio paleidimÄ svarstymÄ (2020 m. spalio 22 d.), leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sieks įgyti pajamų tik teisėtais bÅ«dais, tuo labiau, kad lėšų tvarkymas ir pajamos pripažinti jo kriminogeniniu veiksniu.

Be abejonės, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu keitėsi teigiama linkme ir jo teigiama charakteristika pataisos namų administracijos Å¡iuo metu tinkamai įvertinta, nes bausmę atlikti jis perkeltas į lengvÄ jÄ grupę. Tačiau teismo nustatytų nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių visuma Å¡iuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį bei mÄ stymÄ teigiama linkme ir daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgÄ laikÄ pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga 2022 m. spalio 2 d.).

17. Nors praeityje nusikaltimo, už kurio padarymÄ asmuo atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobÅ«dis negali bÅ«ti pripažįstami pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Å iuo atveju matyti, kad E. T. atlieka bausmę už vienÄ labai sunkų, du sunkius, du apysunkius ir du nesunkius nusikaltimus, anksčiau buvo nuteistas du kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas jo elgesiui įtakos neturėjo, jis vėl nusikalto, kaip nurodyta Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, siekdamas lengvai ir greitai gauti pinigų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio, jų ryÅ¡io su Å¡iuo metu iÅ¡skiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, privaloma atsižvelgti.

Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ BVK 157 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi jÄ skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaiÅ¡tingas, o nuteistojo akivaizdi pažanga pataisos proceso metu ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. BÅ«tent Å¡iems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lÅ«kesčiams kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimÄ nėra absoliuti.

Å iuo atveju, aukščiau aptarti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai neįpareigoja teismo taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, jei vis dar negalima daryti pagrįstos iÅ¡vados, jog pataisos galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

19. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad neabejotinai stebimi tam tikri teigiami E. T. elgesio bei mÄ stymo pokyčiai, tačiau Å¡iuo metu jo pažanga dar nėra akivaizdi ir pakankama, kad nuteistajam bÅ«tų galima taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir pobÅ«dį.

BÅ«tent iÅ¡ to, kaip nuteistasis vykdo Å¡ias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindÄ spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas suraÅ¡ant Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibÅ«dinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

Taigi įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios nutarimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti tiek į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, tiek ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ .

20. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamus, tiek ir neigiamus nuteistojo elgesį charakterizuojančius duomenys, todėl spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus E. T. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – nenustatyta pakankama ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Kaip minėta, taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Vertinamu atveju, byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad E. T. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo E. T. gynėjos advokatės Eugenijos Liutvinskienės skundÄ atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį. Nutartis įsigalioja jos priėmimo dienÄ ir yra neskundžiama. Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė