0a6b2fb5-746b-486a-9b9c-7cb3501caefa · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1132-527/2015;proceso Nr. 2-05-3-04452-2012-0;procesinio dokumento kategorijos: 42, 45, 75.6.1, 75.6.2, 99.7, (S) 121, 121.3, 121.9, 121.14, 121.18. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M.

T. P. ir atsakovės I. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015-01-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2646-192/2015 pagal ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovams I. A., N. S. M., H. A. P. ir M. I. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, n u s t a t ė:Ginčo esmėByloje ginčas kilo dėl pripažinimo negaliojančiu akcijų perleidimo sandorio, sudaryto asmens (Å¡iuo metu mirusio), kurio santuoka su sandorį ginčijančia ieÅ¡kove formaliai nebuvo nutraukta, atsakovei teigiant, kad ji akcijų pardavėjo buvo apgauta ir nebuvo nesÄ Å¾ininga, o taip pat ir dėl vėliau akcijų įgijėjos sudaryto akcijų įkeitimo sandorio.             IeÅ¡kovė (nuo 1973-07-14 iki 2006-10-05 buvusi E. T.

T. P., mirusio(duomenys neskelbtini), sutuoktinė) 2012-04-02 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama:

1) pripažinti negaliojančia ab initio 2006-03-24 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria E. T. T. P. (užsieniečio kodas (duomenys neskelbtini)) pardavė, o atsakovė I. A. įsigijo nuosavybėn 24 paprastÄ sias vardines 100 Lt nominalios vertės UAB „Barker holding“ akcijas (toliau – ginčo akcijos);

2) taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti 24 paprastÄ sias vardines 100 Lt nominalios vertės UAB „Barker holding“ akcijas E. T. T. P. ir ieÅ¡kovės bendrojon jungtinėn nuosavybėn, o ieÅ¡kovę ir E. T. T. P. įpėdinius įpareigojant grÄ Å¾inti I. A. 2 400 Lt akcijų kainÄ . 2014-03-12 patikslintame ieÅ¡kinyje (3 t., b. l. 95–99) ieÅ¡kovė taip pat prašė pripažinti negaliojančia ab initio sutartinio įkeitimo sutartį (toliau – Ä®keitimo sutartis), įformintÄ 2010-03-30 I.

A. ir N. S. M. pasiraÅ¡ytu sutartinio įkeitimo lakÅ¡tu (su visais vėlesniais pakeitimais ir/ar papildymais). IeÅ¡kovė prašė Sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.80 straipsnio ir 3.96 straipsnio 1 dalies pagrindais, kadangi ginčo akcijos, įgytos UAB „Barker holding“ 2004-08-24 steigimo sutarties pagrindu po 1973 metais ieÅ¡kovės ir E. T. T. P. sudarytos santuokos, todėl pagal LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o buvęs sutuoktinis be jos sutikimo ir jai nedalyvaujant sandoryje pardavęs vertybinius popierius, nesilaikė LR CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatų.                          Atsakovai (E. T.

T. P. teisių perėmėjai) H. A. P. ir M. I. M. ieÅ¡kinį prašė tenkinti.Atsakovė I. A. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad E. T. T. P., su kuriuo susipažino dar 2001 m., o nuo 2003 metų Lietuvoje apsigyveno kartu kaip Å¡eima ir vedė bendrÄ Å«kį iki pat jo mirties 2009-04-16 (kas nustatyta anksčiau iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose teismų priimtais sprendimais), 2007-03-06 kartu įsigijo butÄ (duomenys neskelbtini)(į kurio 9/100 dalį jai pripažinta nuosavybės teisė Kauno apygardos teismo 2013-01-21 nutartimi c. b.

Nr. 2A-21-390/2013), ir kuris visada jai ir draugams teigė esÄ s iÅ¡siskyręs, sudarydamas Sutartį jai neatskleidė, kad vis dar yra vedęs ir kad akcijos galimai priklauso ir jo sutuoktinei, t. y. panaudojo apgaulę, todėl sudarant Sutartį atsakovė buvo sÄ Å¾ininga. Nors ieÅ¡kovės santuoka truko nuo 1973-07-14 iki 2006-10-05, tačiau faktiÅ¡kai ne vėliau nei nuo 2003 m. sutuoktiniai kartu negyveno ir nevedė bendro Å«kio, dėl ko ieÅ¡kovės santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡iro ne vėliau nei iki 2003 metų, kas reiÅ¡kia, jog bendroji jungtinė nuosavybė E. T.

T. P. 2004-08-24 įgyjant akcijas negalėjo atsirasti, tuo labiau, kad 2004-08-24 įsteigtos UAB „Barker holding“ visas steigimo iÅ¡laidas bei visÄ 10‘000 Lt įstatinį kapitalÄ atsakovė apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis (1 t., b. 1. 170), o atsakovė pagrįstai tikėjo, kad nėra jokių kliūčių Sutarčiai sudaryti, juo labiau, jog apie akcijų paketo perskirstymÄ bendrovei įsigijus materialaus turto jie buvo apkalbėję ir susitarę jau steigiant bendrovę, todėl Sutartis buvo tik formalus tokio susitarimo įteisinimas, o Sutartis, kuria jis patvirtino nuosavybės teisę į akcijas (LR CK 6.317 str. 2 d., 6.321 str. 1, 2 ir 5 dalys), buvo ruoÅ¡ta advokatų, jo pavedimu.

Net laikant, jog jai buvo žinoma apie santuokÄ , pardavėjas turėjo atskleisti ne santuokos egzistavimo faktÄ , bet faktÄ , kad sandoris sudaromas dėl akcijų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi ir santuokÄ sudaręs asmuo gali turėti asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kuria gali disponuoti be sutuoktinio sutikimo, savo nuožiÅ«ra (LR CK 3.92 str. 4 d., 3.97 str. 1 d.). IeÅ¡kovė nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų jos nesÄ Å¾iningumÄ Sutarties sudarymo metu, todėl atsakovė pagrįstai laiko, kad ginčo akcijas įsigijo sÄ Å¾iningai ir nėra nesÄ Å¾ininga (LR CK 1.5 str.).

Atsakovė taip pat nesutinka su reikalavimu taikyti restitucijÄ , kuri negalima, nes dėl to jos padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o ieÅ¡kovės atitinkamai pagerėtų, ji nepagrįstai praturtėtų jos sÄ skaita (LR CK 6.145 str. 2 d.) (kadangi realiai minėtų akcijų vertė, nustatyta teismo pavedimu atliktos ekspertizės ir 2012-12-31 siekusi net 371‘000 Lt, ne mažiau nei kelis Å¡imtus kartų virÅ¡ija jų nominaliÄ kainÄ ), paneigtų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Taikius restitucijÄ , ieÅ¡kovė gautų pelningai veikiančios bendrovės akcijų paketÄ , kurio vertė 2012-12-31 siekė net 371‘000 Lt, o už jas sumokėtų vos 2 400 Lt. Be to, nebejotinai bÅ«tų pažeisti ir LR CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lÅ«kesčių principai, kadangi ji, faktiÅ¡kai bÅ«dama UAB „Barker holding“ veiklos vykdytoja, nuo pat bendrovės įsteigimo rÅ«pinosi bendrovės veikla, siekė jos pelningumo, todėl pagrįstai tikėjosi ir akcijų paketo perskirstymo, kaip buvo sutarę su E. T.

T. P.. Ginčo akcijų vertė 2005-12-31, t. y. likus Å¡iek tiek daugiau nei mėnesiui iki buvo pateiktas Suomijos teismui pareiÅ¡kimas dėl santuokos nutraukimo (2006-02-14), buvo 1 Lt, todėl net jei tai ir bÅ«tų buvęs dalytinas turtas, tai ieÅ¡kovė galėtų pretenduoti tik į tokios vertės akcijas. A. N. S. M. su ieÅ¡kiniu nesutiko. E. T. T. P., kaip akcijų pardavėjas, žinodamas, kam pardavimo metu nuosavybės teise priklauso akcijos, Sutartyje garantavo bei savo paraÅ¡u patvirtino, kad „pardavėjas turi neapribotÄ nuosavybės teisę į parduodamas akcijas, akcijos Å¡ios sutarties sudarymo metu ir nuosavybės teisių į jas perėjimo metu yra visiÅ¡kai apmokėtos, nėra įkeistos, joms neuždėtas areÅ¡tas, teisminių ginčų dėl jų nėra, nėra jokių turtinių ar neturtinių apribojimų dėl akcijų.“ Jis neatskleisdamas (nutylėdamas) esminę informacijÄ Sutarties sudarymui pažeidė LR CK 6.163 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus, nors, vadovaujantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei suformuota teismų praktika, apie jas turėjo praneÅ¡ti I.

A.. Be to, savo paraÅ¡u patvirtindamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie perleidžiamo turto nuosavybės teisę, pažeidė LR CK 6.321 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nuostatas. Juo labiau, jog pardavėjo prievolė patvirtinti daikto nuosavybę yra garantija pagal įstatymÄ (LR CK 6.317 str. 2 d.). Vien tai, jog pirkėjas galbÅ«t žinojo, jog pardavėjas yra santuokoje, nereiÅ¡kia, kad Å¡is laikomas tinkamai įvykdęs pareigÄ atskleisti reikÅ¡mingas sandorio sudarymo aplinkybes. Faktas, jog sandoris sudaromas dėl akcijų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir buvo sÄ moningai nuslėptas, todėl akivaizdu, jog bÅ«tent E. T.

T. P. pažeidė LR CK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes laikytis LR CK 3.92 straipsnio 4 dalyje numatytų taisyklių pirmiausia buvo jo pareiga. BÅ«tent jis sudarant sandorį neatskleidė I. A. esminės informacijos, jÄ nutylėjo (LR CK 6.163 str. 1 d., 4 d.), t. y. panaudojo apgaulę. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė dalyvavo steigiant bendrovę ar jos valdyme, kad bendra jungtinė nuosavybė į bendrovės akcijas bÅ«tų iÅ¡vieÅ¡inta, todėl negalima teigti, kad I. A. žinojo, jog perleidžiamos akcijos E. T.

T. P. ir ieÅ¡kovei priklauso bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. I. A. neturėjo pagrindo abejoti dėl nuosavybės formos dar ir dėl to, jog visas UAB „Barker holding“ įstatinis kapitalas buvo apmokėtas iÅ¡ jos asmeninių lėšų. Nėra pagrindo naikinti Ä®keitimo sutarties, sudarytos su įkeitimo objekto savininku, t. y. I. A. (LR CK 4.206 str. 2 d.), kurioje I. A. užtikrino, kad „įkeitimo objektas kitiems asmenims neperleistas, neareÅ¡tuotas, taip pat nėra jokių apribojimų disponuoti Å¡iuo objektu“ bei patvirtino, kad „įkeitimo objektas neiÅ¡nuomotas, nesuteiktas naudotis, neįkeistas ir neperduotas naudotis kitais pagrindais trečiųjų asmenų žiniai, taip pat nėra jokių kitų įkeisto turto apribojimų ar apsunkinimų“.

Sutartinio įkeitimo lakštas tinkamai įformintas ir patvirtintas notarės bei užregistruotas LR hipotekos registre. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apylinkės teismas 2015-01-15 sprendimu (4 t., b. l. 99–110) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei I. A. 3 156,52 eurų (10 890 Lt) bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 22,25 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.             Teismas, konstatavęs, kad 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji ieškovės ir E. T.

T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), sprendė, kad Sutartis buvo sudaryta akcijų pardavėjui E. T. T. P. panaudojant apgaulę (tinkamai neatskleidžiant ginčo akcijas įgijusiai I. A. sandoriui reikÅ¡mingos informacijos), tačiau, nesant įrodyto jos nesÄ Å¾iningumo, nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia ieÅ¡kovės nurodytais pagrindais.             Pagal LR CK 3.92 straipsnio 4 dalį sandorius dėl vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė, sudaryti gali tik abu sutuoktiniai arba kai vienas iÅ¡ sutuoktinių turi kito sutuoktinio iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ sudaryti tokį sandorį, o pagal LR CK 3.96 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti negaliojančiais sandorius, sudarytus pažeidžiant LR CK 3.92 straipsnio 4 dalies normas, nepriklausomai nuo to, ar kita sandorio Å¡alis yra sÄ Å¾ininga ar nesÄ Å¾ininga, iÅ¡skyrus atvejus, kai vienas sutuoktinis arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę.

Tokiais atvejais sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik tada, kai kita sandorio Å¡alis yra nesÄ Å¾ininga.             LAT praktikoje yra pripažįstama, kad sudarant LR CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatytus sandorius, jų sudarymui numatyti ypatingi reikalavimai suponuoja papildomas pareigas vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alims: pirkėjui – pareigÄ prieÅ¡ sudarant sandorį iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiami vertybiniai popieriai priklauso pardavėjui; pardavėjui – pareigÄ atskleisti Å¡iÄ informacijÄ (LR CK 6.163 str. 4 d.) (LAT 2013-03-01 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-59/2013). I. A. įrodinėja, kad E. T. T. P. pažeidė savo kaip pardavėjo pareigÄ ir neatskleidė jai informacijos, kad jis vis dar yra vedęs ir akcijos yra bendroji jungtinė jo ir jo sutuoktinės nuosavybė. IeÅ¡kovė taip pat įrodinėjo pagrįstai galėjusi pasitikėti sugyventiniu ir neabejoti dėl Sutartyje nurodytos informacijos tikrumo, kad jis turi neapribotÄ nuosavybės teisę į parduodamas akcijas. Teismas sutiko su atsakove, kad pareiga nurodyti perleidžiamų vertybinių popierių nuosavybę teko bÅ«tent pardavėjui.

Kilus ginčui dėl reikÅ¡mingos sandoriui informacijos atskleidimo tinkamumo, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, jog ji buvo atskleista tinkamai (LR CK 6.321 str. 1, 3, 5 d.) (LAT 2005-11-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-551/2005). Be to, pareiga nurodyti perleidžiamų vertybinių popierių nuosavybę tenka pardavėjui, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas konkrečiai to teiraujasi (LAT 2013-01-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-138/2013).              Teismo nuomone, I. A. S. sudarymo metu turėjo pagrindÄ pasitikėti E. T.

T. P. ir manyti, kad Sutartyje nurodytos nuostatos dėl jo teisės sudaryti ginčijamÄ sandorį atitinka faktinę padėtį ir yra teisingos. Sutarties 4.1. (i) punkte pardavėjas patvirtino ir garantavo, kad turi neapribotÄ nuosavybės teisę į parduodamas akcijas, <....> teisminių ginčų dėl jų nėra, nėra jokių turtinių ar neturtinių apribojimų dėl akcijų (1 t., b. l. 17). P. S. patvirtinus savo teisę sudaryti Sutartį, pirkėjas papildomų veiksmų Å¡ioms aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti neturėjo pagrindo imtis.

Sutarties Å¡alis siejus ilgalaikiams Å¡eimyniniams santykiams, atsakovė pagrįstai galėjo tikėti pateiktų duomenų tikrumu. Teismo nuomone, bylos medžiaga neįrodo, kad E. T. T. P. tinkamai įvykdė pareigÄ informuoti pirkėjÄ apie tai, kad perleidžiamos akcijos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė jam ir sutuoktinei, todėl sprendė, kad sudarant Sutartį buvo panaudota apgaulė, kuria laikoma ir reikÅ¡mingų sandorio aplinkybių nepraneÅ¡imas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, apie jas turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta kitai Å¡aliai (LR CK 1.91 str. 5 d.) (LAT 2006-10-16 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-558/2006).             Vadovaujantis LR CK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prisipažinus, kad Sutartis buvo sudaryta panaudojant apgaulę, ji gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia tik įrodžius I. A. nesÄ Å¾iningumÄ sudarant Sutartį. IeÅ¡kovė atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ iÅ¡ esmės grindė tuo, kad atsakovė žinojo apie E. T. T. P. santuokÄ , todėl turėjo žinoti, kad Sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta dalyvaujant sutuoktinei. Teismas nesutiko, kad tai, jog 2006 metais E. T.

T. P. ir ieÅ¡kovė gyveno kartu vieÅ¡butyje, įrodo atsakovę žinojus apie tai, kad jis vis dar yra vedęs, ir todėl turėjus žinoti, kad ginčo akcijos priklauso abiems sutuoktiniams. Tai, kad atsakovė ir E. T. T. P. nuo 2003 metų gyveno kaip sutuoktiniai ir vedė bendrÄ Å«kį iki pat jo mirties, patvirtino ne tik liudytoja I. T. (patvirtinusi, kad jie abu nuo 2003 iki 2005 metų gyveno Jonavoje, name, kurio bendrijos pirmininke tuo metu buvo liudytoja (III t., b. l. 58-61)), bet ir anksčiau iÅ¡nagrinėtose bylose Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimu c. b.

Nr. 2-258-451/2012, Kauno apygardos teismo 2013-01-21 nutartimi c. b. Nr. 2A-21-390/2013, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-12 sprendimu c. b. Nr. 2-1940-151/2012, Kauno apygardos teismo 2012-12-18 nutartimi c. b. Nr. 2A-2602-343/2012, LAT 2013-09-27 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-457/2013, Kauno apylinkės teismo 2013-12-04 nutartimi c. b. Nr. 2-635/2013 nustatytos aplinkybės, duodančios pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovė pagrįstai galėjo manyti, jog E. T. T. P. yra iÅ¡siskyręs. Be to, teismo nuomone, byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovė net ir žinodama apie vis dar sudarytÄ santuokÄ , atitinkamai turėjo žinoti, jog ginčo akcijos yra bÅ«tent bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Net ir galiojant įstatyminei sutuoktinių bendro turto, įgyto santuokos metu prezumpcijai, yra galimas turto įgijimas asmeninėn sutuoktinio nuosavybėn (LR CK 3.86 str. 1 d., Suomijos Respublikos Santuokos akto IV dalies 2 skyriaus 103b (411/1987) skirsnis 2 d. 2 p. – koreguojant sutuoktinių turto paskirstymo tvarkÄ , gali bÅ«ti priimti tokie nutarimai: (2) tam tikra nuosavybė, kuriÄ sutuoktinis užsidirbo arba gavo, kai sutuoktiniai gyveno atskirai, (...) turi bÅ«ti visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies iÅ¡skirta iÅ¡ kito sutuoktinio santuokinės teisės, https://www.finlex.fi/en/).

Nustatyta, kad 2003-04-15, t. y. santuokos su ieškove metu, UAB „Barker textiles“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu (kuriame kaip vieno iš akcininkų, W. T. OY Ltd., atstovė dalyvavo ir ieškovė) buvo didinamas UAB „Barker textiles“ įstatinis kapitalas ir naujai išleidžiamas akcijas buvo suteikta teisė įsigyti vienam akcininkui E. T. T. P., tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ieškovė UAB „Barker textiles“ akcijų išleidimo metu ar vėliau reikštų savo teises dėl šių taip pat santuokos metu įgytų akcijų ar kitaip veiktų kaip tų akcijų bendrasavininkė.

Atsakovė paaiÅ¡kino, kad E. T. T. P. visada savo akcijas valdė kaip vienintelis jų savininkas ir visus sprendimus priėmė tardamasis tik su ja, su kuria gyveno ir ketino gyventi ateityje. Tai, kad visas UAB „Barker holding“ įstatinis kapitalas buvo apmokėtas I. A., patvirtina byloje esantis UAB „Barker holding“ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (1 t., b. 1. 107). Å ios aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, kad atsakovė vis dėlto negalėjo daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad ginčo akcijos negali bÅ«ti atsakovo asmeninė nuosavybė.

             Be to, tarp bylos Å¡alių Kauno apylinkės teisme vyko kiti teisminiai procesai, kurių metu atsakovės I. A. praÅ¡ymu buvo naikinamos E. T. T. P. 2006-03-31 sudarytos sutartys dėl UAB „Barker textiles“ ir UAB „Barker holding“ akcijų perleidimo broliui P. A. E. P. (Kauno miesto apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimas c. b. Nr. 2-635-151/2013, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-12 sprendimas c. b. Nr. 2-1940-151/2012, III t., b. l. 150-176), ir kuriuose ieÅ¡kovė atstovavo trečiÄ jį asmenį W.

T. OY Ltd., tačiau Å¡ių procesų metu ieÅ¡kovė niekaip nepasisakė kaip galima minėtų akcijų bendrasavininkė. Be to, ieÅ¡kovė neginčija ir 2013-11-19 paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo E. T. T. P. turto paveldėtojams perduota kita dalis UAB „Barker holding“ akcijų – 66 vnt., nors, ieÅ¡kovės teigimu, pusė 99 vnt. UAB „Barker holding“ akcijų, kaip įgytų santuokos metu, priklauso jai. Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės leidžia abejoti pačios ieÅ¡kovės pozicijos nuoseklumu ir sÄ Å¾iningumu.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmėIeÅ¡kovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-01-15 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kinį visa apimtimi, pripažinti Sutartį negaliojančia ir taikyti restitucijÄ . IeÅ¡kovės įsitikinimu, Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai aiÅ¡kinus faktines aplinkybes ir LR teisės normas, netinkamai taikius įrodinėjimÄ reglamentuojančių procesinių įstatymų nuostatas, todėl naikintinas.

Teismo iÅ¡vada, esmingai nulėmusi ieÅ¡kovės reikalavimų atmetimÄ , kad sudarydama Sutartį I. A., nežinojusi / negalėjusi žinoti apie E. T. T. P. santuokinius ryÅ¡ius su ieÅ¡kove, nebuvo nesÄ Å¾ininga, o E. T. T. P. panaudojo apgaulę, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Didesnė tikimybė, kad Sutarties sudarymo metu I. A. nebuvo „apgauta“ bei, savo ruožtu, nebuvo sÄ Å¾ininga. Ji patvirtino pažinojusi ieÅ¡kovę, su kuria susipažino jo vizitų į LietuvÄ metu, ieÅ¡kovei atvykus dalyvauti bendrovių valdymo organų susirinkimuose, jai yra tekę vežti ieÅ¡kovę į dalykinį susitikimÄ Kaune, kadangi E. T.

T. P. neva nepageidavęs to daryti „dėl įtemptų santykių su ieÅ¡kove“. Tokie atsakovės paaiÅ¡kinimai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog atsakovė turėjo pagrindo manyti ar įtarti, jog E. T. T. P. ir ieÅ¡kovę 2006-03-24 tebesiejo sutuoktinių teisiniai santykiai – jokių įrodymų (neskaitant subjektyvių pačios atsakovės paaiÅ¡kinimų), liudijančių, kad E. T. T. P. klaidingai nurodė atsakovei esÄ s iÅ¡siskyręs, į bylÄ nepateikta, o vadovaujantis atsakovės turėta informacija visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka/nepagrįsta manyti, jog 2006-03-24 santuoka buvo nutraukta. 2012-11-07 vieÅ¡bučio „Hotel am Berg“ pažyma patvirtinanti, jog 2006 m. sausio 11–14 dienomis vieÅ¡butyje likus vos 2 mėnesiams iki Sutarties sudarymo ieÅ¡kovė su vyru apsistojo viename vieÅ¡bučio kambaryje, atsakovė – kitame, kas prieÅ¡tarauja teismo iÅ¡vadoms, jog sudarant Sutartį atsakovė turėjo pagrindÄ manyti E. T.

T. P. esant iÅ¡siskyrusį. VisiÅ¡kai akivaizdu, jog 2006-03-24 atsakovė ne tik galėjo žinoti, bet ir žinojo apie tebesitęsiančius E. T. T. P. santuokinius ryÅ¡ius. Tai liudija, jog net jei jis Lietuvoje nuo 2003 m. iÅ¡ tiesų, ieÅ¡kovei nežinant, gyveno kartu su atsakove, pastaroji neturėjo jokio pagrindo manyti ir akivaizdu, kad nemanė, jog jo bei ieÅ¡kovės santuokiniai ryÅ¡iai yra nutrÅ«kę. Atsakovei pažįstant ieÅ¡kovę kaip E. T. T. P. esamÄ ar neva buvusiÄ sutuoktinę; atsakovei žinant, jog E. T.

T. P. ir ieÅ¡kovės santykiai buvo „įtempti“; bendrų vizitų į užsienį metu atsakovei gyvenant atskirame vieÅ¡bučio kambaryje, o ieÅ¡kovei su vyru apsistojant tame pačiame kambaryje, atsakovė turėjo suvokti ir suvokė, jog ginčo sutarties sudarymo metu E. T. T. P. bei ieÅ¡kovė buvę susiję santuokiniais ryÅ¡iais bei jog atsakovė negali bÅ«ti laikoma „apgauta“ bei/ar „sÄ Å¾ininga“ LR CK 3.96 straipsnio 2 dalies prasme.LAT praktikoje apgaule laikomas sÄ moningas reikÅ¡mingų sandorio aplinkybių nepraneÅ¡imas.

Sprendžiant, ar, sudarant pagal LR CK 3.96 straipsnio 2 dalį ginčijamÄ sandorį, buvo panaudota bent vieno iÅ¡ sutuoktinių apgaulė, bÅ«tina įvertinti sandorio Å¡alių elgesį ikisutartinių santykių metu, sudarant sandorį ir po jo (LAT 2006-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-558/2006). Å iuo atveju atsakovė iki sandorio sudarymo žinojo apie santuokÄ . Ä® bylÄ nepateikti jokie objektyvÅ«s duomenys, jog turėjo pagrindÄ manyti santuokÄ esant nutrÅ«kus. Po sandorio sudarymo (2006 m. lapkričio mėn.) vykusios E. T.

T. P., atsakovės bei ieÅ¡kovės kelionės į užsienį metu E. T. T. P. ir ieÅ¡kovė gyveno viename vieÅ¡bučio kambaryje kaip sutuoktiniai ir tai atsakovei buvo puikiai žinoma. Toks atsakovės bei E. T. T. P. elgesys iki ir po ginčo sandorio sudarymo suponuoja iÅ¡vadÄ , jog atsakovė nebuvo suklaidinta/apgauta dėl E. T. T. P. bei ieÅ¡kovės santykių/ryÅ¡ių – byloje surinktų duomenų analizė suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė, gyvenusi Suomijoje, galėjo bÅ«ti/buvo apgaudinėjama (klaidinama) ir/ar neturėti informacijos dėl sutuoktinio ir atsakovės asmeninių santykių, tuo tarpu akivaizdu, kad I.

A. LR CK 3.96 straipsnio 2 dalies prasme „apgauta“ nebuvo, todėl, vadovaujantis CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, Sutartis pripažintina negaliojančia ab initio kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 str.).Pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento Sutartį, Sutarties Å¡alys grÄ Å¾intinos į buvusiÄ padėtį, t. y. konstatuotina, jog atsakovė 2010-03-30 nebuvo teisėta ginčo akcijų savininke, t. y., jog 2010-03-30 ji neturėjo teisės sudaryti Ä®keitimo sutarties įkaito davėjo vardu, todėl, pripažinus negaliojančia Sutartį, pripažintina negaliojančia ir Ä®keitimo sutartis.A.

H. A. P. ir M. I. M. (toliau abu vadinami – atsakovais) atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (4 t., b. l. 132–135) prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinti. A. I. A. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (4 t., b. l. 149–159) prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti.Teismas nepažeidė LR CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių ir bÅ«tent vadovavosi CPK 3 straipsnyje įtvirtintais principais bei logikos dėsniais ir padarė teisingas iÅ¡vadas, kad atsakovė sudarydama Sutartį buvo sÄ Å¾ininga bei apgauta.

NelogiÅ¡kas ir visiÅ¡kai nepagrįstas ieÅ¡kovės argumentas, kad dalyvavimas bendrovių susirinkimuose ir ieÅ¡kovės vežimas į dalykinį susitikimÄ turėjo suponuoti atsakovei pagrindÄ manyti ar įtarti, jog ieÅ¡kovę su vyru 2006-03-24 tebesiejo sutuoktinių teisiniai santykiai, juo labiau, nevertinant kitų Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei pateiktų įrodymų, kad jau net nuo 2003 m. atsakovė ir E. T. T. P. gyveno kaip Å¡eima, kas yra konstatuota įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose.

Kita vertus, I. A. neturėjo pagrindo nepasitikėti E. T. T. P. tvirtinimu apie tai, kad jis yra iÅ¡siskyręs su ieÅ¡kove, o juo labiau, gerbdama verslo ir bendrÄ sias etikos normas, teirautis pačios ieÅ¡kovės, ar ji iÅ¡ tiesų yra iÅ¡situokusi. Be to, tai, kad buvę sutuoktiniai, kuriuos sieja verslo santykiai, ir toliau bendrauja po faktinio ir/ ar teisinio santuokos iÅ¡irimo, kartu verslo reikalais vyksta į parodas, nėra retai pasitaikantis reiÅ¡kinys. Nepaisant to, ir Å¡i aplinkybė jokiu bÅ«du neįrodo ir nepagrindžia, kad I.

A. tiek UAB „Barker holding“ steigimo, tiek Sutarties sudarymo metu žinojo apie tai, kad E. T. T. P. iÅ¡ tiesų nebuvo iÅ¡situokęs, o ginčo akcijos galėjo priklausyti ir ieÅ¡kovei. Juo labiau, Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė apskritai nei įrodinėjo, nei įrodė (LR CPK 177, 185 str.). Atmestinas argumentas, kad jokių įrodymų (neskaitant subjektyvių pačios atsakovės paaiÅ¡kinimų), liudijančių, kad E. T. T. P. klaidingai nurodė atsakovei esÄ s iÅ¡siskyręs su ieÅ¡kove, į bylÄ nepateikta.

PrieÅ¡ingai, nei nurodo ieÅ¡kovė, byloje ne vien atsakovė, bet ir liudytoja apklausta I. T. patvirtino, kad jai E. T. T. P. buvo sakęs, jog yra iÅ¡siskyręs (2014-11-20 teismo posėdžio garso protokolo įraÅ¡as, 12:02 min.). Nesutiktina, kad Vokietijos vieÅ¡bučio Hotel am Berg 2012-11-07 pažyma patvirtina, jog atsakovė žinojo apie E. T. T. P. sutuoktinę, jÄ pažinojo, sutuoktinių santykiai nuo jos nebuvo slepiami ir ji tariamai nebuvo apgauta sudarant ginčo sandorį, kadangi Å¡i pažyma jokiu bÅ«du neįrodo, kad atsakovė žinojo apie tai, jog ginčo akcijos galėjo priklausyti ir ieÅ¡kovei, neturi jokio ryÅ¡io su įrodinėjimo dalyku bei neatitinka įrodymų sÄ sajumo principų (CPK 180 str.).

Net jei atsakovė bÅ«tų žinojusi, kad E. T. T. P. de jure buvo neiÅ¡situokęs, tai jokiu bÅ«du neleistų daryti iÅ¡vados, kad jis atskleidė visas reikÅ¡mingas aplinkybes ar kad atsakovė apie jas žinojo, t. y., kad akcijos priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Vien tai, kad pirkėjas galbÅ«t žinojo, jog pardavėjas yra santuokoje, nereiÅ¡kia, kad Å¡is laikomas tinkamai įvykdęs pareigÄ atskleisti reikÅ¡mingas sandorio sudarymo aplinkybes (LAT 2013-01-18 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-138/2013, kurios aplinkybės analogiÅ¡kos nagrinėjai bylai). Pardavėjas turėjo atskleisti ne santuokos faktÄ , bet faktÄ , kad sandoris sudaromas dėl akcijų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi ir santuokÄ sudaręs asmuo gali turėti asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kuriuo gali disponuoti be sutuoktinio sutikimo savo nuožiÅ«ra (LR CK 3.92 str. 4 d., 3.97 str. 1 d.). Santuokos faktas pats savaime neįrodo turto teisinio rėžimo, juo labiau, kai akcijos buvo apmokėtos atsakovės asmeninėmis lėšomis.

IeÅ¡kovė visiÅ¡kai ignoruoja aplinkybę, kad faktiÅ¡kai nuo 2001 m. ji kartu su vyru negyveno, nes Å¡is atvyko gyventi į LietuvÄ ; nuo 2003 m. jis vedė bendrÄ Å«kį su atsakove, ginčo akcijos buvo apmokėtos atsakovės lėšomis, tas tik patvirtina, kad jos santuoka neabejotinai buvo faktiÅ¡kai nutrÅ«kusi, kartu tai reiÅ¡kia, kad atsakovė, sudarydama ginčo sandorį, neturėjo jokio pagrindo abejonei, jog ginčo akcijos galėtų priklausyti ir ieÅ¡kovei, dėl ko bÅ«tų turėjusi papildomai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiami vertybiniai popieriai priklauso akcijų pardavėjui.

Nepaisant to, ieÅ¡kovė remiasi vieninteliu fragmentiniu jos ir vyro apsistojimu vieÅ¡butyje ir stengiasi sudaryti įspÅ«dį, kad neva tai toks vienas jų susitikimas patvirtina faktÄ , kad iÅ¡ tiesų dar 2006 metais tariamai jų santykiai buvo kaip Å¡eimos, o atsakovė, tariamai tai žinodama, sudarydama Sutartį buvo nesÄ Å¾ininga. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį bei konstatavęs apgaulę atsakovės atžvilgiu, tinkamai taikė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė ne į pavienius įrodymus, bet į byloje esančių įrodymų visetÄ ir, neskaitant sprendimo iÅ¡vadų, kad ginčo akcijos yra bendroji jungtinė ieÅ¡kovės ir E. T.

T. P. sutuoktinių nuosavybė, iÅ¡ esmės priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.).Nesutiktina, kad į bylÄ nepateikti jokie objektyvÅ«s duomenys, liudijantys, jog sandorio sudarymo dienai atsakovė turėjo pagrindÄ manyti santuokÄ esant nutrÅ«kus. PrieÅ¡ingai, byloje yra pateikta eilė įrodymų, apie kuriuos ieÅ¡kovė sÄ moningai nutyli, tačiau kurie patvirtina, kad atsakovė turėjo daugiau nei pakankamÄ pagrindÄ manyti santuokÄ esant nutrÅ«kus, o ginčo akcijos priklausė mirusiajam asmeninės nuosavybės teise.Dar gerokai iki Sutarties sudarymo E. T.

T. P. buvo nurodęs atsakovei bei kitiems asmenims (tÄ patvirtino liudytoja I. T.), kad jis buvo iÅ¡siskyręs su žmona, kuri liko gyventi Suomijoje; nuo 2003 m. atsakovė su juo gyveno kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį, kartu kÅ«rė ateities planus ir tai nustatyta jau aukščiau nurodytose civilinėse bylose; visÄ UAB „Barker holding“ įstatinį kapitalÄ buvo apmokėjusi pati atsakovė, kas neabejotinai atsakovei leido daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad iÅ¡ tiesų E. T. T. P. buvo iÅ¡siskyręs su ieÅ¡kove ir akcijos jokiu bÅ«du negalėjo priklausyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kas sÄ lygotų tokio sandorio sudarymui bÅ«tinybę gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ .

Jei vadovautis ieÅ¡kovės logika, tai atsakovė, gyvendama su juo kaip Å¡eima jau nuo 2003 m. bei visų kitų nurodytų aplinkybių kontekste, sudarydama sandorį turėjo suprasti, kad santuoka buvo nenutrÅ«kusi ir dėl to ginčo akcijos priklausė tiek ieÅ¡kovei, tiek E. T. T. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. IeÅ¡kovė ignoruoja tai, kad Sutartis buvo paruoÅ¡ta advokatų kontoros, t. y. profesionalių teisininkų, UAB „Barker textiles“, atstovaujamo E. T. T. P., pavedimu ir bÅ«tent jis teisininkams suteikė visÄ reikiamÄ informacijÄ akcijų Sutarčiai sudaryti (t. 1, b. 1. 194).

Atsižvelgiant į tai, logiÅ¡ka, kad profesionaliems teisininkams, rengusiems Sutartį, buvo žinomi pardavėjui keliami įstatymo reikalavimai, įskaitant ir pardavėjo pareigÄ informuoti pirkėjÄ ir atskleisti visÄ reikiamÄ bei reikÅ¡mingÄ informacijÄ sandorio sudarymui. Å is netiesioginis įrodymas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ bei patvirtina atsakovės teiginius, kad prieÅ¡ sudarant sandorį E. T. T. P. nurodė ir patvirtino, jog jis yra iÅ¡siskyręs ir tokiu bÅ«du nebuvo jokių teisinių ir faktinių kliūčių sandorio sudarymui.

Jis ne tik žodžiu, bet ir Sutartimi (Sutarties 4.1. p.) garantavo ir savo paraÅ¡u Sutartyje patvirtino, kad „pardavėjas turi neapribotÄ nuosavybės teisę į parduodamas akcijas, akcijos Å¡ios sutarties sudarymo metu ir nuosavybės teisių į jas perėjimo metu yra visiÅ¡kai apmokėtos, nėra įkeistos, joms neuždėtas areÅ¡tas, teisminių ginčų dėl jų nėra, nėra jokių turtinių ar neturtinių apribojimų dėl akcijų“. Tokia E. T. T. P. garantija neabejotinai laikytina atitinkanti LR CK 6.317 straipsnio 1, 2 dalyse bei LR CK 6.321 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse įtvirtintas nuostatas.E. T.

T. P. S. patvirtinus savo teisę vienasmeniÅ¡kai sudaryti Sutartį, atsakovė imtis papildomų veiksmų Å¡ioms aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti neturėjo pagrindo. Sutarties Å¡alis siejanti ilgalaikė pažintis, bendras gyvenimas ir draugystė/ partnerystė, bendri verslo ateities planai, E. T. T. P. sprendimas UAB „Barker holding“ vadovu paskirti atsakovę, pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad juos siejo tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti vyro ir moters santykiai, dėl ko atsakovė, sudarydama Sutartį, vertinant pagal protingo ir rÅ«pestingo asmens standartÄ , pagrįstai galėjo tikėti jo pateiktų duomenų tikrumu bei padaryti iÅ¡vadÄ apie parduodamų akcijų priklausymÄ pardavėjui asmeninės nuosavybės teise.

Juo labiau, pagal LR CK 6.317 straipsnio 2 dalį pardavėjo prievolė patvirtinti daiktų nuosavybę yra garantija pagal įstatymÄ . Ir nors LR CK 6.163 straipsnio 1, 4 dalyse numatyta, kad Å¡alys privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir kad privalo atskleisti viena kitai joms žinomÄ informacijÄ , turinčiÄ esminės reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti, o, vadovaujantis LAT praktika, E. T. T. P. turėjo pareigÄ prieÅ¡ sudarant Sutartį atskleisti informacijÄ apie tai, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamas turtas (akcijos) jam priklausė, tačiau akivaizdu, kad aukščiau nurodytų pareigų jis nevykdė, dėl ko neabejotinai suklaidino atsakovę dėl sandorio esmės.Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad 2006 m. sausio 11–14 dienomis, t. y. likus vos 2 mėnesiams iki Sutarties sudarymo ieÅ¡kovė su vyru apsistojo viename vieÅ¡butyje, tačiau sÄ moningai nutyli faktÄ , kad 2006-02-14, t. y. praėjus vos mėnesiui po kelionės į FrankfurtÄ ir likus mėnesiui iki Sutarties sudarymo (2006-03-24), jis pateikė teismui praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ (t. 1, b. l. 108–112).

Ä®vertinus tai, kad sprendimas nutraukti santuokÄ nebÅ«na spontaniÅ¡kas ir jam priimti reikalingas atitinkamas laikas, tam tikrų faktinių aplinkybių atsiradimas, todėl darytina pagrįsta iÅ¡vada, įvertinus ir tai, kad jau nuo 2003 m. atsakovė su E. T. T. P. vedė bendrÄ Å«kį bei gyveno kaip Å¡eima, ieÅ¡kovės teiginiai apie jų tariamai gerus tarpusavio Å¡eimyninius santykius dar 2006 m. atmestini, kaip visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki, neatitinkantys tikrųjų faktinių aplinkybių, o juo labiau neįrodantys atsakovės nesÄ Å¾iningumo sudarant Sutartį.

Be to, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad E. T. T. P., sudarydamas Sutartį, neabejotinai suvokė, jog Sutartis sudaroma jam dar formaliai esant santuokoje su ieÅ¡kove, tačiau minėtÄ faktÄ jis sÄ moningai ir valingai nuslėpė, taip apgaudamas atsakovę.Nors ieÅ¡kovė nurodo, kad po ginčo sandorio sudarymo (2006 m. lapkričio mėn.) vykusios kelionės į užsienį metu E. T. T. P. ir ieÅ¡kovė gyveno kaip sutuoktiniai viename vieÅ¡bučio kambaryje, tačiau tai prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi kelionė į FrankfurtÄ Ä¯vyko prieÅ¡ sandorio sudarymÄ (2006-03-24), o ne po jo, todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku remiantis kokiais įrodymais ieÅ¡kovė tai nurodo.

Kita vertus, į VokietijÄ vykta į tekstilės parodÄ verslo reikalais, atstovaujant atitinkamas bendroves, ir vieÅ¡butyje buvo apsistota vos kelias dienas, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovė ir E. T. T. P. „gyveno kaip sutuoktiniai“ yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas bei nepaneigia teismo iÅ¡vadų dėl to, kad atsakovė, sudarant Sutartį, buvo apgauta.Å ių faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tiek prieÅ¡ sudarant Sutartį, tiek atsakovės pokalbių metu E. T.

T. P. apgavo ne tik atsakovę, bet ir Sutartį ruoÅ¡usius advokatus, nes sÄ moningai nenurodė reikÅ¡mingų sandorio aplinkybių (LR CK 6.163 str. 1 d., 4 d., LR CK 3.96 str. 2 d.)., kad iÅ¡ tiesų formaliai (de jure) nebuvo iÅ¡siskyręs su žmona ir neinformavo, kad teisė disponuoti vertybiniais popieriais gali bÅ«ti apribota ar kad tretieji asmenys gali turėti teises į vertybinius popierius (akcijas), nors vadovaujantis LR CK 6.321 straipsniu, 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei suformuota LAT praktika, apie jas neabejotinai turėjo praneÅ¡ti atsakovei, kaip kitai sandorio Å¡aliai (LAT 2006-10-16 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-558/2006). E. T. T. P. akivaizdžiai pasielgė nesÄ Å¾iningai ir apgavo atsakovę, o toks jo elgesys atitinka LAT apibrėžtÄ apgaulės sampratÄ , kuri Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tiek aktyviais, tiek ir pasyviais veiksmais – sÄ moningu netiesos pasakymu, esminės informacijos nutylėjimu bei tikrovės neatitinkančių aplinkybių garantavimu pačioje Sutartyje.Pati ieÅ¡kovė nurodo, kad ji, gyvendama Suomijoje, galėjo bÅ«ti / buvo apgaudinėjama (klaidinama) ir / ar neturėti informacijos dėl E. T.

T. P. ir atsakovės santykių. Taigi pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad vyras galėjo jÄ apgaudinėti. IÅ¡ to seka, kad jei ieÅ¡kovė galėjo bÅ«ti apgaudinėjama, vadinasi, ir atsakovė lygiai taip pat buvo apgauta dėl Sutarties esmės, kÄ pagrįstai konstatavo ir teismas. PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų dvigubų standartų ieÅ¡kovės ir atsakovės atžvilgiu taikymÄ Tokiu bÅ«du sutiktina su teismo iÅ¡vadomis, kad pripažinus, jog Sutartis buvo sudaryta panaudojus prieÅ¡ atsakovę apgaulę, bei nesant atsakovės nesÄ Å¾iningumo, ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagestas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).IeÅ¡kovė eskaluoja tariamu atsakovės nerÅ«pestingumu, neatidumu, kelia klausimÄ dėl bonus pater familias standarto taikymo ir iÅ¡ to kildina atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ .

Tačiau, atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė sau ir atsakovei iÅ¡ esmės taiko dvigubus atidumo ir rÅ«pestingumo standartus. Jei tikėti ir vadovautis ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytais argumentais, tai apie akcijų perleidimÄ ir apskritai apie ginčo akcijų egzistavimÄ ji sužinojo tik 2011 m. lapkričio mėnesį iÅ¡ kitos jau minėtos civilinės bylos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė buvo ir yra W. T. OY Ltd. generalinė direktorė, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė yra verslininkė, kuriai keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai.

Taigi, jei laikytis ieškovės pozicijos, kad jos ir vyro santykiai 2006 metais buvo geri, jie tariamai gyveno kaip šeima, tai neaišku kaip ieškovė, būdama verslininke, kuriai, jei taikyti analogiškus atidumo ir rūpestingumo standartus kaip ir atsakovei, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, kuri 2006 metais tariamai buvo geruose šeimos santykiuose su vyru, nieko nežinojo bei nesidomėjo apie UAB „Barker holding“ akcijas iki pat 2011 metų. Ieškovė reikalauja iš atsakovės atidumo ir rūpestingumo bei eskaluoja tuo, kad atsakovė privalėjo pasidomėti prieš sudarant Sutartį, ar akcijos nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y., kad akcijų savininkė yra ir ieškovė, kai tuo tarpu pati ieškovė apie tai, kad galimai yra akcijų savininkė, sužinojo tiktai 2011 metais.

Pagal ieÅ¡kovės logikÄ atsakovė, pati apmokėjusi visÄ UAB „Barker holding“ įstatinį kapitalÄ , turėjo kažkokiu tai bÅ«du suvokti ar žinoti, kad ginčo akcijos priklausė ir ieÅ¡kovei, kai tuo tarpu pati ieÅ¡kovė Sutarties sudarymo metu apskritai net nežinojo, kad jai galimai priklauso dalis akcijų. Kitaip tariant, pagal ieÅ¡kovės logikÄ atsakovė apie akcijų priklausomybę turėjo sužinoti anksčiau nei pati ieÅ¡kovė. Toks ieÅ¡kovės samprotavimas ir iÅ¡ to kildinamas atsakovės nesÄ Å¾iningumas prasilenkia su logika bei prieÅ¡tarauja protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

Kadangi nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia dėl nurodytų argumentų, todėl nėra ir teisinio pagrindo taikyti restitucijÄ . Tačiau net jei ir teismas visgi nuspręstų pripažinti Sutartį negaliojančia, su kuo atsakovė kategoriÅ¡kai nesutinka, restitucijos taikymas yra negalimas, nes dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagristai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų, kadangi realiai minėtų akcijų vertė ne mažiau nei kelis Å¡imtus kartų virÅ¡ija jų nominaliÄ kainÄ .

Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad Sutartis pripažintina niekine bei prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatomis, remiantis LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes LR CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatas pažeidžiantis sandoris nėra niekinis, tačiau yra nuginčijamas sandoris. Remiantis LR CK 1.78 straipsnio 1 dalimi niekiniu laikomas sandoris, kuris, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Be to, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti.

Kadangi pagal pirmiau nurodytas LR CK nuostatas sandoris, sudarytas pažeidžiant LR CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatas, ne tik kad gali bÅ«ti patvirtintas, bet jis negalioja tik tuo atveju, jei yra teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu, tai toks sandoris nelaikytinas niekiniu, o yra nuginčijamas sandoris, t. y. tik gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ieÅ¡kovei įrodžius tam tikras sandorio pripažinimui negaliojančiu reikÅ¡mingas aplinkybes. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti negaliojančia ab imtio Sutartį LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra visiÅ¡kai nepagrįstas, todėl atmestinas.Nors teismas atmetė ieÅ¡kinį, tačiau atsakovė yra pareiÅ¡kusi apeliacinį skundÄ nesutikdama su sprendimo motyvais, kad 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji ieÅ¡kovės ir E. T.

T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Atsakovės vertinimu, teismas neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visetÄ , paneigiantį LR CK 3.87 straipsnio 1 dalį, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijÄ . Todėl neatkartojant atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų, pažymime, kad ieÅ¡kovės argumentai, kad ginčo akcijos priklausė ieÅ¡kovei ir E. T. T. P. bendrosios jungtinės’ nuosavybes teise (LR CK 3.88 str. 1 d.), yra visiÅ¡kai nepagrįsti bei atmestini, o tai, neskaitant LR CK 3.96 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo, yra dar vienas pagrindas atmesti ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ bei neįrodytÄ .Kadangi atsakovė laikytina sÄ Å¾iningai įgijusi ginčo akcijas ir tai patvirtina iÅ¡dėstyti bei Sprendime nurodyti argumentai, todėl bÅ«dama teisėta įsigytų akcijų savininkė ir turėdama teisę, įkeitė jas N. S. M. 2010-03-30 sutartinio įkeitimo lakÅ¡tu, kurio pripažinti negaliojančiu nėra jokio teisinio pagrindo.

Be to, ieÅ¡kovė ginčija visÄ hipotekos sandorį, kuriuo I. A. įkeitė N. S. M. 34 vienetus paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Barker holding“ akcijų, kai tuo tarpu 10 vienetų paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų jai priklauso 2004-08-24 steigimo sutarties pagrindu ir kurios nėra ginčo objektas Å¡ioje byloje. Todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė ginčija visÄ sutartinio įkeitimo lakstÄ , kuriuo buvo įkeistos 34 akcijos, kai ginčo objektu tėra tik 24 vienetai akcijų.

Tai rodo akivaizdų ieÅ¡kovės piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, o tokį elgesį bylÄ nagrinėjantis teismas turėtų įvertinti CPK 95 straipsnio kontekste, ir, esant pagrindui, paskirti ieÅ¡kovei baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis už aiÅ¡kiai nepagrįstai pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ .Akivaizdu, kad ginčo sandoriui esant sudarytam panaudojus apgaulę (pateikiant klaidingus duomenis ir/ar tinkamai neatskleidžiant sandoriui reikÅ¡mingos informacijos), tačiau nesant įrodyto atsakovės nesÄ Å¾iningumo fakto nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia, kÄ pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Net ir nevertinant vieno iÅ¡ atsakovės atsikirtimų pagrindo (panaudotos prieÅ¡ jÄ apgaulės) eilė byloje pateiktų įrodymų paneigia LR CK 3.87 straipsnio ir 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijÄ bei sÄ lygoja ieÅ¡kinio nepagrįstumÄ .A. I. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o pakeisti Sprendimo dalį, paÅ¡alinant iÅ¡ Sprendimo motyvuojamosios dalies visas iÅ¡vadas, kad 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji ieÅ¡kovės ir E. T.

T. P. jungtinė nuosavybė.              Teismas, konstatavęs, kad 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji ieÅ¡kovės ir E. T. T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), netinkamai vertino bylos įrodymus, nes neatsižvelgė į bylos įrodymų visetÄ , paneigiantį LR CK 3.87 straipsnio 1 dalį, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijÄ , dėl ko pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.) bei nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos, taikant ir aiÅ¡kinant įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas (CPK 4 str.).Teismas konstatavo, jog aplinkybę, kad atsakovė ir E. T.

T. P. gyveno kaip sutuoktiniai ir vedė bendrÄ Å«kį, patvirtino ne tik liudytoja I. T., bet ir anksčiau iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose teismų nustatytos aplinkybės, jog jie nuo 2003 metų faktiÅ¡kai gyveno kaip Å¡eima, bei vedė bendrÄ Å«kį iki pat jo mirties. Be to, anksčiau iÅ¡nagrinėtose bylose teismai yra konstatavę, jog juos siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. IÅ¡ to darytina logiÅ¡ka iÅ¡vada, kad bendrÄ Å«kį ir bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę kÅ«rė ne ieÅ¡kovė kartu su sutuoktiniu, su kuriuo jau nuo 2003 m. kartu negyveno bei nevedė bendro Å«kio, bet bÅ«tent atsakovė, todėl logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama teismo iÅ¡vada, jog 2004-08-24 įgytos akcijos buvo bendroji ieÅ¡kovės ir E. T.

T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė.Tai, kad ginčo akcijos nėra ir negalėjo bÅ«ti bendroji jungtinė ieÅ¡kovės ir E. T. T. P. nuosavybė, patvirtina ir tai, kad visas UAB „Barker holding“ įstatinis kapitalas buvo apmokėtas atsakovės, be to, apie tai, kad akcijos neva priklauso ieÅ¡kovei, kaip kad nurodė pati ieÅ¡kovė bylÄ nagrinėjant teisme, ji sužinojo tik 2011 metais, t. y. praėjus net 7 metams po UAB „Barker holding“ steigimo sutarties sudarymo. Nei intelektualiniu, nei materialiniu ar kitokiu indėliu ieÅ¡kovė niekada neprisidėjo prie Å¡ios nuosavybės sukÅ«rimo.

Tai paneigia LR CK 3.87 straipsnio 1 dalį, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijÄ , dėl ko teismo iÅ¡vada, kad akcijos priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, yra visiÅ¡kai nepagrįsta bei neįrodyta (CPK 177, 178 str.). Kita vertus, Å¡i teismo iÅ¡vada niekaip nesuderinamas su bendrosios jungtinės nuosavybės atsiradimo bendraisiais principais ir esme, kad tai turtas, kurį sutuoktiniai įsigyja bendro gyvenimo, bendro verslo ir bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimų ir siekių vedini, nei su LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais.

Tokiu bÅ«du darytina iÅ¡vada, kad bylos įrodymai patvirtina visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes, nei konstatavo teismas – 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos nėra, niekada nebuvo ir negalėjo bÅ«ti bendroji ieÅ¡kovės ir E. T. T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CPK 185 str.).LAT 2014-12-12 apžvalgoje Nr. AC-40-1 nurodė, kad „prievolės, atsiradusios po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, neįtraukiamos į dalytino bendro sutuoktinių turto balansÄ â€œ.

Darytina logiÅ¡ka iÅ¡vada, kad ne tik prievolės, bet ir turtas ir/ar turtinės teisės, kuris (-ios) įgytas pradėjus gyventi skyrium, tačiau esant vis dar formaliai nenutrauktai santuokai, lygiai taip pat nėra įtraukiamas į dalytino turto balansÄ , nes, faktiÅ¡kai negyvenant sutuoktiniams kartu, nėra sutuoktinių valios kurti bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kas reiÅ¡kia, jog toks turtas laikytinas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Toje pačioje apžvalgoje nurodyta, kad „asmenine sutuoktinių nuosavybe gali bÅ«ti pripažintas turtas, formaliai esant susituokus, tačiau de facto pradėjus gyvent skyrium arba iÅ¡kėlus teisme bylÄ dėl santuokos nutraukimo“.

IÅ¡ Å¡ios teismo praktikos akivaizdu, kad net ir esant formaliai nenutrauktai santuokai bet kuris iÅ¡ sutuoktinių gali turėti, sukurti, įsigyti ir t.t. atitinkamÄ turtÄ ar turtines teises, kuriems netaikytinas įstatyme įtvirtintas bendro sutuoktinių turto teisinis rėžimas (LR CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 1 p.). Lygiai tokia pati iÅ¡vada darytina ir iÅ¡ Suomijos Respublikos Santuokos akto IV dalies 2 skyriaus skirsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, kuriomis rėmėsi teismas, nurodydamas, kad galiojant įstatyminei sutuoktinių bendro turto, įgyto santuokoje, prezumpcijai, yra galimas turto įgijimas asmeninėn sutuoktinio nuosavybėn. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, teismų procesiniais sprendimais nustatytais faktais bei LAT formuojama praktika akivaizdu, jog ieÅ¡kovės santuoka laikytina faktiÅ¡kai iÅ¡irusia vėliausiai jau nuo 2003 m., kas leidžia daryti logiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė su vyru gyveno atskirus gyvenimus, atskirai tvarkė turtinius reikalus ir buvo vienas nuo kito absoliučiai nepriklausomi.

IÅ¡ to seka, kad santuokos nutraukimo turtinių padarinių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentas laikytinas nuo jų pradėjimo de facto gyventi skyrium ir leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuo 2003 m. jie nekÅ«rė bendrosios jungtinės nuosavybės, dėl ko ginčo akcijos jokiu bÅ«du negalėjo priklausyti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes jos priklausė E. T. T. P. asmeninės nuosavybės teise.Ginčo akcijos nepriklausė ieÅ¡kovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes akcijos I.

A. ir E. T. T. P. buvo įgytos jungtinės veiklos pagrindu, sukÅ«rus bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. LAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų naudotomis iÅ¡ bendro Å«kio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali bÅ«ti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (LAT 2008-04-08 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-235/2008; 2009-09-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-336/2009; 2010-12-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-553/2010 ir kt.). Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių teisinių santykių. Pagal minėtÄ LAT praktikÄ tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jungtinės veiklos sutarties nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ir įgyti bendrosios nuosavybės teisę tam tikrÄ turtÄ bendro gyvenimo ar kitiems tikslams. Ir nors nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusÄ , ir nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str.), tačiau nuosekliai susiformavusi LAT praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytÄ turtÄ taikytinos LR CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (LAT 2006-06-13 nutartis c. b.

Nr. 3K-7-332/2006; 2011-10-24 nutartis c. b. Nr. 3K-3-410/2011). Tokiu bÅ«du E. T. T. P. ir I. A. jau nuo 2003 m. gyvendami kaip Å¡eima, turėdami bendrÄ tikslÄ , 2003 m. UAB „Barker textiles“ veiklÄ perkėlus iÅ¡ Jonavos į KaunÄ , veikdami jungtinės veiklos pagrindais, nusprendė kartu plėtoti verslÄ ir vykdyti komercinę veiklÄ Ä¯steigiant UAB „Barker holding“. To pasėkoje, 2004-08-24 buvo pasiraÅ¡yta UAB „Barker holding“ steigimo sutartis, kuria steigėjai E. T. T. P. ir I. A.

įgijo atitinkamai 90 ir 10 vnt. (atitinkamai ir procentinė dalis) paprastųjų vardinių akcijų. BÅ«tent Å¡ios akcijos yra atsakovės ir E. T. T. P. bendrų pastangų dėka sukurta nuosavybė, prie kurios kÅ«rimo ieÅ¡kovė visiÅ¡kai neprisidėjo. Jei vadovautis teismo logika, tai E. T. T. P. bendrÄ jÄ nuosavybę kÅ«rė ir su ieÅ¡kove, ir su atsakove, kas reikÅ¡tų, jog akcijos neva tai yra trijų asmenų sukurta nuosavybė, nors kokiu bÅ«du ir kaip ieÅ¡kovė prie Å¡ios bendrosios nuosavybės sukÅ«rimo prisidėjo, teismas nenurodė.

Vien tai, kad akcijos buvo įgytos vis dar formaliai nenutrauktos, bet faktiškai jau nuo 2003 m. iširusios santuokos tarp ieškovės ir E. T. T. P. metu, nesudaro pagrindo prezumpcijai bei išvadai, kad jos priklausė ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, juo labiau, LAT yra nurodęs, jog prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kaip ir bet kuri kita prezumpcija, gali būti nuginčyta (LAT 2010-11-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-482/2010).

Byloje esančių įrodymų visetu nurodyta prezumpcija, įtvirtinta LR CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvo paneigta bei nuginčyta.Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp bylos šalių Kauno apylinkės teisme vyko kiti teisminiai procesai, kurių metu I. A. prašymu buvo naikinamos E. T. T. P. 2006-03-31 sudarytos sutartys dėl UAB „Barker textiles” ir UAB „Barker holding” akcijų perleidimo broliui P. A. E. P. (Kauno miesto apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimas c. b.

Nr. 2-635-151/2013, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-12 sprendimas c. b. Nr. 2-1940-151/2012, III t., b. l. 150-176), ir kuriuose ieÅ¡kovė atstovavo trečiÄ jį asmenį W. T. OY Ltd, tačiau Å¡ių procesų metu ieÅ¡kovė niekaip nepasisakė kaip galimai esanti minėtų akcijų bendrasavininkė. Be to, 2009-04-16 E. T. T. P. mirus, jo palikimÄ priėmė M. I. M. bei H. A. P., tuo tarpu ieÅ¡kovė, siekdama apginti neva savo nuosavybės teisę, nesikreipė į notarÄ dėl nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo, kaip tai numato LR Notariato įstatymo 52 straipsnio nuostatos, ir neginčijo 2013-11-19 paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo E. T.

T. P. turto paveldėtojams perduota kita dalis UAB „Barker holding” akcijų - 66 vnt., nors, ieškovės teigimu, pusė 90 vnt. UAB „Barker holding” akcijų, kaip įgytų santuokos metu, priklauso jai. Tokie ieškovės veiksmai (neveikimas) tik įrodo, jog ji niekada nelaikė, kad UAB „Barker holding“ akcijos jai ir E. T. T. P. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Jei teismas šiuos faktus būtų įvertinęs išsamiai ir objektyviai bei vadovaudamasis logikos dėsniais, būtų padaręs visiškai priešingas išvadas, nei jos buvo nurodytos Sprendimo motyvuojamojoje dalyje, konstatavus, kad neva tai 2004-08-24 UAB ,,Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji ieškovės ir E. T.

T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybėNors nurodomi argumentai, į bylÄ pateikti įrodymai bei paties teismo Sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo akcijos nebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir joms netaikytina LR CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, tačiau paneigdamas savo paties nustatytas bylos nagrinėjimo metu faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, teismas padarė visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir byloje surinktiems įrodymams bei elementariai logikai prieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčo akcijos priklausė ieÅ¡kovei ir E. T.

T. P. bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad teismas, pripažindamas, jog 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji ieÅ¡kovės ir E. T. T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pažeidė LR CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos taikant įrodymų vertinimÄ , pagal kuriÄ teismas privalo įrodymus vertinti iÅ¡samiai, objektyviai ir visapusiÅ¡kai bei vadovaudamasis logikos dėsniais padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra teismo sprendimo dalis (CPK 270 str.).

Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, kiti teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 str. 4 d.). Apeliacine tvarka yra patikrinama faktinė ir teisinė priimto ir neįsiteisėjusio teismo sprendimo pusės. LAT 2003-10-15 nutartyje c. b.

Nr. 3K-3-968 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad gali bÅ«ti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis. PraÅ¡ymas paÅ¡alinti iÅ¡ teismo sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus atitinka reikalavimÄ iÅ¡ dalies pakeisti teismo sprendimÄ (CPK 326 str.). Skundžiami teismo sprendimo motyvai turės prejudicinę galiÄ , o, atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių yra kilęs ne vienas teisinis ginčas, neatmestina galimybė, jog atitinkami teismo motyvai gali bÅ«ti naudojami ateityje.PaÅ¡alinus teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, kur konstatuota, kad 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji ieÅ¡kovės ir mirusiojo E. T.

T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atitinkamai sprendime konstatuotina, kad 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos nėra bendroji jungtinė ieÅ¡kovės ir E. T. T. P. sutuoktinių nuosavybė.A. H. A. P. ir M. I. M. atsiliepime į atsakovės I. A. apeliacinį skundÄ (4 t., b. l. 136–140) prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Atsakovai nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos (90 vienetų) buvo bendroji jungtinė ieÅ¡kovės ir mirusiojo E. T.

T. P. sutuoktinių nuosavybė. UAB „Barker holding“ buvo įsteigta 2004-08-24, t. y. ieškovės ir E. T. T. P. santuokos metu. Remiantis LR CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi bei Suomijos Respublikos Santuokos akto II dalies 2 skyriaus „Sutuoktinių turtas" 35 skyriaus 1 punktu, 2004-08-24 steigimo sutarties pagrindu E. T. T. P. įgytos UAB „Barker holding“ akcijos (90 vienetų) buvo bendroji jungtinė jo ir ieškovės nuosavybė, kadangi atitinkamos akcijos buvo įgytos jų santuokos metu.

KritiÅ¡kai vertintini I. A. argumentai, kad bendrÄ Å«kį ir bendrÄ jungtinę nuosavybę kÅ«rė ne ieÅ¡kovė su E. T. T. P., bet bÅ«tent I. A.. I. A. nebuvo sudariusi santuokos su E. T. T. P., todėl ji negalėjo su juo sukurti bendrosios jungtinės nuosavybės. Jei E. T. T. P. bÅ«tų norėjęs su ja sukurti bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, jis po skyrybų su ieÅ¡kove bÅ«tų jÄ vedęs, tačiau jų santuoka su niekuomet nebuvo sudaryta, taigi, preziumuotina, jog E. T. T. P. bendrosios jungtinės nuosavybės su I.

A. sukurti nenorėjo. Tol, kol galiojo santuoka su ieÅ¡kove, bendroji jungtinė nuosavybė buvo kuriama bÅ«tent su ieÅ¡kove. LR CK 3.100 straipsnio 4 punkte yra aiÅ¡kiai reglamentuota, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia nutraukus santuokÄ , taigi tol, kol galiojo santuoka su ieÅ¡kove, bendroji jungtinė nuosavybė buvo kuriama bÅ«tent su ja, o ne su I. A.. Tai, kad E. T. T. P. verslo reikalais didelę laiko dalį praleisdavo Lietuvoje, o ne Suomijoje, nepagrindžia I. A. teiginių, kad santuoka faktiÅ¡kai buvo iÅ¡irusi jau nuo 2003 metų.

Jei santuoka su ieÅ¡kove bÅ«tų iÅ¡irusi jau nuo 2003 m., sutuoktiniai verslo kelionės metu Vokietijoje 2006 m. sausio 11-14 d. nebÅ«tų apsistoję viename vieÅ¡bučio kambaryje. Kaip yra žinoma atsakovams, jų tėvas E. T. T. P. iki pat skyrybų artimai bendravo su jų motina (ieÅ¡kove), jų santykiai iki pat skyrybų buvo Å¡eimyniÅ¡ki, jie bendrai dalyvavo versle, tėvas po verslo reikalų grįžęs į SuomijÄ , gyvendavo kartu su ieÅ¡kove. Taigi kritiÅ¡kai vertintini I. A. argumentai, kad jis jau nuo 2003 m. negyveno kartu su ieÅ¡kove ir nevedė su ja bendro Å«kio, todėl 2004-08-24 įsteigtos bendrovės UAB „Barker holding“ akcijos priklausė jam asmeninės nuosavybės teise.

Tai, kad I. A. UAB „Barker holding“ jstatinį kapitalÄ apmokėjo iÅ¡ savo banko sÄ skaitos, neįrodo jos teiginių, jog 90 vienetų naujai steigiamos bendrovės UAB „Barker holding“ akcijų asmeninės nuosavybės teise priklausė E. T. t. P.. Byloje I. A. nurodė, kad ji padėdavo E. T. T. P. verslo reikalais Lietuvoje, todėl tikėtina, kad visas naujai steigiamos bendrovės UAB „Barker holding“ įstatinis kapitalas buvo apmokėtas iÅ¡ I. A. banko sÄ skaitos dėl patogumo, o vėliau E. T.

T. P. priklausiusiÄ jam sumokėti pinigų sumÄ už UAB „Barker holding“ įstatinį kapitalÄ I. A. grÄ Å¾ino. I. A. nurodo, kad ieÅ¡kovė nei intelektualiniu, nei materialiniu ir/ ar kokiu kitu indėliu neprisidėjo prie UAB „Barker holding“ sukÅ«rimo, todėl, pasak I. A., laikytina, kad 90 vienetų naujai įsteigtos bendrovės UAB „Barker holding“ akcijų priklausė E. T. T. P. asmeninės nuosavybės teise, o ne jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovai nesutinka su Å¡iais argumentais, nes prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukÅ«rimo ieÅ¡kovė prisidėjo augindama bendrus vaikus, rÅ«pindamasi bendrais namais, bendra buitimi, todėl, nepaisant to, kad ieÅ¡kovė nedalyvavo steigiant UAB „Barker holding“, jos vyro vardu įgytos akcijos (90 vienetų) priklausė jai ir jos vyrui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kadangi jos buvo įgytos jų santuokos metu.

Teismas, įvertinęs byloje buvusius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, remdamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, padarė pagrįstas iÅ¡vadas, kad 2004-08-24 įsteigtos bendrovės UAB „Barker holding“ akcijos (90 vienetų) priklausė E. T. T. P. ir ieÅ¡kovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl nėra pagrindų keisti SprendimÄ pagal atsakovės I. A. apeliacinį skundÄ . Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir iÅ¡vados.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.). Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė.IeÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nuodo, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai pritaikytos įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės, kadangi nebuvo atsižvelgta į atsakovės patvirtinimÄ , jog ji pažinojo ieÅ¡kovę; kad atsakovė susipažino su ieÅ¡kove pastarosios vizitų į LietuvÄ metu, kadangi ieÅ¡kovė atvykdavo į LietuvÄ dalyvauti bendrovių valdymo organų susirinkimuose; atsakovė vežė ieÅ¡kovę į dalykinį susitikimÄ Kaune, nes E. T.

T. P. neva nepageidavęs to daryti dėl įtemptų santykių su ieÅ¡kove; taip pat į Vokietijos vieÅ¡bučio 2012-11-07 pažymÄ , kas tariamai patvirtina, kad atsakovė turėjo pagrindÄ manyti ar įtarti, jog E. T. T. P. ir ieÅ¡kovę 2006-03-24 tebesiejo sutuoktinių teisiniai santykiai ir tokiu bÅ«du atsakovė nebuvo apgauta bei, savo ruožtu, nebuvo sÄ Å¾ininga. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais atsakovė nesutinka. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių ir bÅ«tent vadovavosi CPK 3 straipsnyje įtvirtintais principais bei logikos dėsniais ir padarė teisingas iÅ¡vadas, kad atsakovė sudarydama Sutartį buvo sÄ Å¾ininga bei apgauta.

Kadangi ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepateikia nei vieno argumento bei motyvo, kaip konkrečiai ir kodėl bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai pritaikytos įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklės bei kokios aplinkybės bei įrodymai tai pagrindžia (LR CPK 306 str. 1 d. 4 p.), vien dėl ko kolegija Å¡io argumento nepripažįsta pagrįstu.IeÅ¡kovė cituoja atsakovės paaiÅ¡kinimus, kad „<...ieÅ¡kovė atvykdavo į LietuvÄ dalyvauti bendrovių valdymo organų susirinkimuose...> ... <...atsakovei yra tekę vežti ieÅ¡kovę į dalykinį susitikimÄ Kaune, kadangi E. T.

T. P. neva nepageidavęs to daryti dėl įtemptų santykių su ieÅ¡kove...>“. Tačiau, kolegijos nuomone, Å¡ie argumentai patvirtina tik tai, jog ieÅ¡kovę su E. T. T. P. siejo tik su verslo reikalai (ko atsakovė niekada neneigė), bet ne Å¡eimyniniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, visiÅ¡kai nepagrįstu ir nelogiÅ¡ku laikytinas ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentas, kad dalyvavimas bendrovių susirinkimuose ir ieÅ¡kovės vežimas į dalykinį susitikimÄ turėjo suponuoti atsakovei pagrindÄ manyti ar įtarti, jog ieÅ¡kovę ir E. T.

T. P. 2006-03-24 tebesiejo sutuoktinių teisiniai santykiai, juo labiau, nevertinant kitų Å¡ioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei pateiktų įrodymų, kad jau net nuo 2003 m. atsakovė ir E. T. T. P. gyveno kaip Å¡eima, kas, kaip teisingai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, yra konstatuota įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose.VisiÅ¡kai pritartina atsakovės I. A. atsiliepimo argumentui, jog ji neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti E. T. T. P. tvirtinimu apie tai, kad jis yra iÅ¡siskyręs su ieÅ¡kove, o juo labiau, gerbdama verslo ir bendrÄ sias etikos normas, teirautis pačios ieÅ¡kovės, ar ji iÅ¡ tiesų yra iÅ¡situokusi, tuo labiau, kad tai, jog buvę sutuoktiniai, kuriuos sieja verslo santykiai, po faktinio ir/ ar teisinio santuokos iÅ¡irimo ir toliau bendrauja, kartu verslo reikalais vyksta į parodas, nėra retai pasitaikantis reiÅ¡kinys tarp iÅ¡situokusių verslininkų.

Tačiau, nepaisant to, net ir Å¡i aplinkybė, kolegijos nuomone, jokiu bÅ«du neįrodo ir nepagrindžia, kad I. A. tiek UAB „Barker holding“ steigimo, tiek Sutarties sudarymo metu žinojo apie tai, kad E. T. T. P. iÅ¡ tiesų nebuvo iÅ¡situokęs, o svarbiausia – kad ginčo akcijos priklausė jam ir ieÅ¡kovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise, tuo labiau, kad Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė apskritai nei įrodinėjo, nei įrodė (CPK 177, 185 str.). Kolegijos nuomone, bylÄ nagrinėjęs teismas nepažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių ir, vadovaudamasis CPK 3 straipsnyje įtvirtintais principais bei logikos dėsniais, padarė teisingas iÅ¡vadas, kad atsakovė sudarydama Sutartį buvo sÄ Å¾ininga bei apgauta.Kolegija nesutinka su ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentu, kad jokių įrodymų (neskaitant subjektyvių pačios atsakovės paaiÅ¡kinimų), liudijančių, kad E. T.

T. P. klaidingai nurodė atsakovei esÄ s iÅ¡siskyręs su ieÅ¡kove, į bylÄ nepateikta. PrieÅ¡ingai, nei nurodo ieÅ¡kovė, byloje ne vien atsakovė paaiÅ¡kino, bet ir liudytoja I. T. 2014-11-20 teismo posėdžio metu (garso įraÅ¡o 12:02 min.) patvirtino, kad jai E. T. T. P. buvo sakęs, jog yra iÅ¡siskyręs. Vadinasi, faktas, kad E. T. T. P. buvo nurodęs esantis iÅ¡siskyręs, byloje yra patvirtintas ir įrodytas įrodinėjimo priemonėmis, t. y. nuosekliais Å¡alies (atsakovės) ir liudytojos paaiÅ¡kinimais (CPK 177 str. 1, 2 d.), kuriais abejoti kolegija neturi jokio pagrindo.Kolegija taip pat atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentÄ , kad Vokietijos vieÅ¡bučio Hotel am Berg 2012-11-07 pažyma, kur nurodyta, jog 2006 m. sausio 11–14 dienomis vieÅ¡butyje buvo apsistoję 10 kambaryje E. T.

T. P. ir ieškovė, o 22 kambaryje I. A., yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis atsakovę žinojus apie E. T. T. P. sutuoktinę, kad sutuoktinių santykiai nuo jos nebuvo slepiami ir kad ji tariamai nebuvo apgauta sudarant ginčo sandorį. Kolegijos nuomone, ši pažyma nepaneigia bei nepagrindžia šiai bylai reikšmingiausios aplinkybės, t. y., ji jokiu būdu neįrodo, kad atsakovė ginčo sandorio sudarymo metu žinojo apie tai, jog ginčo akcijos priklausė (galėjo priklausyti) ieškovei ir E. T.

T. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Antra vertus, net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas laikyti atsakovę žinojus, kad iš tiesų E. T. T. P. su ieškove de jure buvo neišsituokęs, šis faktas jokiu būdu nepatvirtintų ir neleistų daryti išvados, kad prieš sudarant ginčo sandorį E. T. T. P. atskleidė atsakovei visas reikšmingas ginčo sandorio sudarymui aplinkybes ar kad atsakovė apie jas žinojo, t. y., kad akcijos jam ir ieškovei priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Kaip LAT nurodė 2013-01-18 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-138/2013, vien tai, kad pirkėjas galbÅ«t žinojo, jog pardavėjas yra santuokoje, nereiÅ¡kia, kad Å¡is laikomas tinkamai įvykdęs pareigÄ atskleisti reikÅ¡mingas sandorio sudarymo aplinkybes. Pardavėjas turėjo atskleisti ne santuokos faktÄ , bet faktÄ , kad sandoris sudaromas dėl akcijų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi ir santuokÄ sudaręs asmuo gali turėti asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kuriuo gali disponuoti be sutuoktinio sutikimo savo nuožiÅ«ra (LR CK 3.92 str. 4 d., 3.97 str. 1 d.).

PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, santuokos faktas pats savaime neįrodo turto teisinio rėžimo, juo labiau, kai akcijos buvo apmokėtos atsakovės asmeninėmis lėšomis. Kolegija, atsižvelgdama į tai, apeliacinio skundo argumentÄ , kad atsakovė nebuvo apgauta, nes tariamai žinojo apie ieÅ¡kovės ir E. T. T. P. santuokÄ , atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ .Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė Å¡iuo vieninteliu fragmentiniu jos ir sutuoktinio apsistojimu vieÅ¡butyje remiasi atsietai nuo kitų bylos įrodymų ir aplinkybių, t. y., kad nuo 2001 m. ji kartu su E. T.

T. P. kartu faktiÅ¡kai negyveno, nes Å¡is atvyko gyventi į LietuvÄ , kad nuo 2003 m. atsakovė vedė su juo bendrÄ Å«kį ir kad ginčo akcijos buvo apmokėtos atsakovės lėšomis, kas patvirtina ne tik tai, kad ieÅ¡kovės faktiniai santuokiniai ryÅ¡iai buvo nutrÅ«kę, bet ir tai, kad atsakovė, sudarydama ginčo sandorį, neturėjo jokio pagrindo įtarti, jog ginčo akcijos galėtų priklausyti taip pat ir ieÅ¡kovei, dėl ko bÅ«tų turėjusi papildomai iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamos akcijos priklauso jų pardavėjui.

Vertinant įrodymus taip, kaip juos vertina ieÅ¡kovė, kolegijos nuomone, tai pažeistų CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei prieÅ¡tarautų kasacinio teismo suformuotai praktikai, pagal kuriÄ iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (LAT 2008-02-15 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-428/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .Kolegijos nuomone, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs E. T. T. P. apgaulę atsakovės atžvilgiu, tinkamai taikė įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė ne į pavienius įrodymus, bet į byloje esančių įrodymų visetÄ ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.).IeÅ¡kovės vertinimu, I.

A. LR CK 3.96 straipsnio 2 dalies prasme nebuvo apgauta, kadangi iki ginčo sandorio sudarymo žinojo apie E. T. T. P. ir ieÅ¡kovės santuokÄ ; į bylÄ nebuvo pateikti jokie objektyvus duomenys apie tai, jog sandorio sudarymo metu atsakovė turėjo pagrindÄ manyti ieÅ¡kovės santuokÄ esant nutrÅ«kus; po sandorio sudarymo vykusios E. T. T. P., atsakovės bei ieÅ¡kovės kelionės metu E. T. T. P. ir ieÅ¡kovė gyveno viename vieÅ¡bučio kambaryje kaip sutuoktiniai, apie kÄ atsakovei buvo tariamai puikiai žinoma.

Su tokiais ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentais atsakovė nesutinka.LR CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyti ypatingi reikalavimai sandoriams, susijusiems su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandoriams dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į jÄ suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimu ar teisių į juos suvaržymu. Tokius sandorius turi teisę sudaryti tik abu sutuoktiniai, perleidžiantys bendrÄ turtÄ , arba vienas sutuoktinis, turėdamas kito įgaliojimÄ .

AiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normų taikymÄ LAT praktikoje pabrėžiama, kad toks įstatyme įtvirtintas reguliavimas suponuoja papildomas pareigas pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alims: pirkėjui – pareigÄ prieÅ¡ sudarant sandorį iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamas turtas priklauso pardavėjui, pardavėjui – pareigÄ atskleisti Å¡iÄ informacijÄ (LR CK 6.163 str. 4 d.). Jeigu turtas, nurodytas LR CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybė teise ir yra perleistas vieno iÅ¡ jų, neturint antrojo sutuoktinio įgaliojimo, toks sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu, nepaisant kitos sandorio Å¡alies sÄ Å¾iningumo.

Ä®statyme taip pat nustatyta Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis: tokiu atveju, kai vienas ar abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigÅ«nams suteikė neteisingų duomenų, pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik tada, kai kita sandorio Å¡alis yra nesÄ Å¾ininga (LR CK 3.96 str. 2 d.). LAT (2006-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-558/2006; 2013-01-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-138/2013) dėl nurodytų teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo formuoja praktikÄ , kad vieno ar abiejų sutuoktinių apgaule, sudarant sandorius dėl jiems bendrÄ ja jungtine nuosavybe priklausančio turto, pripažįstami tokie veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitÄ sandorio Å¡alį dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, apgaule taip pat laikomas ir sÄ moningas reikÅ¡mingų sandorio aplinkybių nepraneÅ¡imas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, apie jas turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta kitai Å¡aliai (LR CK 1.91 str. 5 d.).

Sprendžiant, ar, sudarant pagal LR CK 3.96 straipsnio 2 dalį ginčijamÄ sandorį, buvo panaudota vieno ar abiejų sutuoktinių apgaulė, bÅ«tina įvertinti Å¡alių elgesį ikisutartinių santykių metu, sudarant sandorį, taip pat vėliau. Pardavėjas turi praneÅ¡ti pirkėjui apie trečiųjų asmenų teises į parduodamÄ turtÄ , pretenzijas bei teisinius ginčus dėl jų, ar jo teisė disponuoti Å¡iuo turtu neapribota it kt. reikÅ¡mingÄ informacijÄ . Jei po sandorio sudarymo pirkėjas ginčija reikÅ¡mingos sandoriui informacijos atskleidimo tinkamumÄ , pardavėjas privalo įrodyti, kad ji buvo atskleista tinkamai (LR CK 6.321 str. 1, 3, 5 d.).Kolegija nepritaria ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentui, kad į bylÄ nepateikti jokie objektyvÅ«s duomenys, jog sandorio sudarymo dienai atsakovė turėjo pagrindÄ manyti E. T.

T. P. santuokÄ esant nutrÅ«kus. PrieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovė, byloje yra pateikta eilė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė turėjo daugiau nei pakankamÄ pagrindÄ manyti E. T. T. P. santuokÄ buvus nutrauktÄ . Byloje apklausta liudytoja I. T. patvirtino, kad dar gerokai iki Sutarties sudarymo E. T. T. P. atsakovei bei kitiems asmenims buvo nurodęs, kad jis buvo iÅ¡siskyręs su žmona, kuri liko gyventi Suomijoje; nuo 2003 m. atsakovė su E. T. T. P. gyveno kaip Å¡eima, vedė bendrÄ Å«kį, kartu kÅ«rė ateities planus ir tai nustatyta pirmosios instancijos teismo minėtose civilinėse bylose; visÄ UAB „Barker holding“ įstatinį kapitalÄ buvo apmokėjusi pati atsakovė, kas neabejotinai atsakovei leido daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, kad E. T.

T. P. buvo iÅ¡siskyręs su ieÅ¡kove ir kad akcijos jokiu bÅ«du negalėjo priklausyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kas bÅ«tų sÄ lygoję tokio sandorio sudarymui bÅ«tinybę gauti ieÅ¡kovės sutikimÄ . Vadovaujantis ieÅ¡kovės logika, atsakovė, pati gyvendama su E. T. T. P. kaip Å¡eima jau nuo 2003 m. bei visų kitų nurodytų aplinkybių kontekste, sudarydama sandorį 2006 m. turėjo suprasti, kad E. T. T. P. tebebuvo santuokoje su ieÅ¡kove ir kad dėl to ginčo akcijos priklausė ieÅ¡kovei i T.

T. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kolegijos nuomone, tokie apeliacinio skundo argumentai prasilenkia su elementaria logika bei prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams (LR CK 1.5 str.).Kaip matyti iÅ¡ ,,N. B.“ 2012-10-17 pažymos (t. 1, b. 1. 194), Sutartis buvo paruoÅ¡ta advokatų kontoros, t. y. profesionalių teisininkų, UAB „Barker textiles“, atstovaujamo E. T. T. P., pavedimu ir suteikusio teisininkams visÄ reikiamÄ informacijÄ akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti.

Kadangi profesionaliems teisininkams, rengusiems Sutartį, turėjo bÅ«ti žinomi pardavėjui keliami įstatymo reikalavimai, įskaitant ir pardavėjo pareigÄ informuoti pirkėjÄ ir atskleisti visÄ reikiamÄ bei reikÅ¡mingÄ informacijÄ sandorio sudarymui, Å¡is netiesioginis įrodymas, kolegijos nuomone, tik patvirtina atsakovės teiginius, kad ji neturėjo pagrindo abejoti E. T. T. P. jai žodžiu nurodyta informacija, kad jis yra iÅ¡siskyręs. Be to, E. T. T. P. Å¡iuo konkrečiu atveju ne tik žodžiu, bet ir Sutartimi (Sutarties 4.1. p.) garantavo ir savo paraÅ¡u Sutartyje patvirtino, kad „pardavėjas turi neapribotÄ nuosavybės teisę į parduodamas akcijas, akcijos Å¡ios sutarties sudarymo metu ir nuosavybės teisių į jas perėjimo metu yra visiÅ¡kai apmokėtos, nėra įkeistos, joms neuždėtas areÅ¡tas, teisminių ginčų dėl jų nėra, nėra jokių turtinių ar neturtinių apribojimų dėl akcijų“.

Tokia E. T. T. P. garantija, kolegijos nuomone, neabejotinai laikytina atitinkanti LR CK 6.317 straipsnio 1, 2 dalyse bei LR CK 6.321 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse įtvirtintas nuostatas. E. T. T. P. S. patvirtinus savo teisę vienasmeniÅ¡kai sudaryti Sutartį, kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti atsakovės sÄ Å¾iningumu dėl to, kad ji nesiėmė papildomų veiksmų Å¡ioms aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti. Sutarties Å¡alis siejusi ilgalaikė pažintis, bendras gyvenimas ir draugystė / partnerystė, bendri verslo ateities planai, E. T.

T. P. sprendimas UAB „Barker holding“ vadovu paskirti atsakovę, kolegijos nuomone, pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad E. T. T. P. ir atsakovę siejo tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti vyro ir moters santykiai, dėl ko atsakovė, sudarydama Sutartį, vertinant pagal protingo ir rÅ«pestingo asmens standartÄ , pagrįstai galėjo tikėti pardavėjo pateiktų duomenų tikrumu bei padaryti iÅ¡vadÄ apie parduodamų akcijų priklausymÄ pardavėjui asmeninės nuosavybės teise. Nors LR CK 6.163 straipsnio 1, 4 dalyse numatyta, kad Å¡alys privalo elgtis sÄ Å¾iningai ir kad privalo atskleisti viena kitai joms žinomÄ informacijÄ , turinčiÄ esminės reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti, o vadovaujantis aukščiau nurodyta LAT praktika, E. T.

T. P. turėjo pareigÄ prieÅ¡ sudarant Sutartį atskleisti informacijÄ apie tai, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamas turtas (akcijos) jam priklausė, tačiau akivaizdu, kad nurodytų pareigų E. T. T. P. nevykdė, dėl ko neabejotinai suklaidino atsakovę dėl sandorio esmės.Nors 2006 m. sausio 11–14 dienomis, t. y. likus vos 2 mėnesiams iki Sutarties sudarymo, ieÅ¡kovė ir E. T. T. P. ir buvo apsistoję viename vieÅ¡bučio kambaryje, tačiau pažymėtina tai, jog, kas matyti iÅ¡ S. T. miesto apygardos teismo sprendimo 7800 (t. 1, b. l. 108–112), 2006-02-14, t. y. praėjus vos vienam mėnesiui po kelionės į FrankfurtÄ ir likus mėnesiui iki Sutarties sudarymo (2006-03-24), E. T.

T. P. pateikė teismui praÅ¡ymÄ nutraukti jo ir ieÅ¡kovės santuokÄ . Kadangi sprendimas nutraukti santuokÄ paprastai nebÅ«na spontaniÅ¡kas ir jam priimti reikalingas atitinkamas laikas, tam tikrų faktinių aplinkybių atsiradimas, įvertinus ir tai, kad jau nuo 2003 m. atsakovė su E. T. T. P. vedė bendrÄ Å«kį bei gyveno kaip Å¡eima, kolegija ieÅ¡kovės teiginius apie jos ir sutuoktinio tariamai gerus tarpusavio Å¡eimyninius santykius 2006 m. atmeta kaip visiÅ¡kai nelogiÅ¡kus, neatitinkančius tikrųjų faktinių aplinkybių bei kaip neįrodančius atsakovės nesÄ Å¾iningumo sudarant Sutartį.

Be to, nurodytos aplinkybės patvirtina faktÄ , kad pats E. T. T. P., sudarydamas Sutartį, neabejotinai suvokė, jog Sutartį sudaro formaliai bÅ«damas santuokoje su ieÅ¡kove, tačiau minėtÄ faktÄ E. T. T. P. sÄ moningai ir valingai nuslėpė, taip apgaudamas atsakovę.Nors ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad po ginčo sandorio sudarymo (2006 m. lapkričio mėn.) vykusios E. T. T. P., atsakovės bei ieÅ¡kovės kelionės į užsienį metu E. T. T. P. ir ieÅ¡kovė gyveno kaip sutuoktiniai viename vieÅ¡bučio kambaryje, tačiau Å¡ie faktai, kaip teisingai pažymėjo atsakovė I.

A. atsiliepime į apeliacinį skundÄ , prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi kelionė į FrankfurtÄ Ä¯vyko prieÅ¡ sandorio sudarymÄ (2006-03-24), o ne po jo, todėl šį ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentÄ kolegija vertina kaip absoliučiai nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Kita vertus, į VokietijÄ ieÅ¡kovė, E. T. T. P. ir atsakovė 2006 m. sausio mėn. vyko į tekstilės parodÄ vien tik verslo reikalais, kaip verslo partneriai atstovaudami parodoje atitinkamas bendroves (ieÅ¡kovė, pavyzdžiui, bÅ«dama direktorė ir savininkė, atstovavo užsienio bendrovę W.

T. OY Ltd, kuri buvo UAB ,,Barker textiles“ klientas ir agentas Suomijoje) ir vieÅ¡butyje buvo apsistoję vos kelias dienas, todėl nepripažintina, jog vien Å¡i aplinkybė galėtų kaip nors patvirtinti ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentÄ , kad ieÅ¡kovė ir E. T. T. P. „gyveno kaip sutuoktiniai“, bei nepaneigia teismo iÅ¡vadų dėl to, kad atsakovė sudarant Sutartį buvo apgauta. Kaip teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino I. A. atstovas, prieÅ¡ parodÄ I. A. su E. smarkiai susipyko, nes iÅ¡siskyrė jų verslo vizijos, jos paruoÅ¡ti kainininkai su gerokai paaukÅ¡tintomis kainomis gerokai supykdė EsÄ , reikalavusį tas kainas sumažinti, o, jai nesutikus to padaryti, įvyko didelis konfliktas, skrydžio metu jie nekalbėjo, o, atvykus į vietÄ , E. pareiÅ¡kė, kad su ja negyvens ir numetė jai vienviečio kambario raktÄ .

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovė Å¡ių nurodytų aplinkybių nepaneigė. Å ių faktinių aplinkybių visetas, kolegijos nuomone, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad E. T. T. P. ne tik atsakovei, bet ir Sutartį ruoÅ¡usiems advokatams sÄ moningai nenurodė reikÅ¡mingų sandorio aplinkybių (LR CK 6.163 str. 1 d., 4 d., LR CK 3.96 str. 2 d.)., kad iÅ¡ tiesų formaliai (de jure) nebuvo iÅ¡siskyręs su žmona ir neinformavo, kad teisė disponuoti vertybiniais popieriais gali bÅ«ti apribota ar kad tretieji asmenys gali turėti teises į vertybinius popierius (akcijas), nors, vadovaujantis LR CK 6.321 straipsniu, 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais bei suformuota LAT praktika, apie jas neabejotinai turėjo praneÅ¡ti kitai sandorio Å¡aliai (LAT 2006-10-16 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-558/2006). E. T. T. P. akivaizdžiai pasielgė nesÄ Å¾iningai ir apgavo atsakovę, o toks jo elgesys atitinka minėtoje LAT praktikoje apibrėžtÄ apgaulės sampratÄ , kuri Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė tiek aktyviais, tiek ir pasyviais veiksmais – sÄ moningu netiesos pasakymu, esminės informacijos nutylėjimu bei tikrovės neatitinkančių aplinkybių garantavimu pačioje Sutartyje.Tokiu bÅ«du sutiktina su teismo iÅ¡vadomis, kad pripažinus, jog Sutartis buvo sudaryta panaudojus prieÅ¡ atsakovę apgaulę, bei nesant atsakovės nesÄ Å¾iningumo, ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagestas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).LR Konstitucinis Teismas (toliau – LR KT) 2007-10-24 nutarime yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

LR KT 2006-03-28 nutarime suformuluotos oficialios konstitucinės teismo precedento doktrinos nuostatos yra Å¡ios. Rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios neprieÅ¡taringos) teismų praktikos, taigi ir visaverčio teisingumo vykdymo, sÄ lyga. Todėl teismų precedentų negalima nemotyvuotai ignoruoti sprendžiant analogiÅ¡kas bylas. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų sprendimų, kurie tų kategorijų bylose turi precedento reikÅ¡mę.

Aukštesnės instancijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos teismų sprendimus privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais, kurie turi būti aiškūs ir exante (iš lot. k. „iš anksto“) žinomi teisės subjektams, inter alia (iš lot. k. „tarp kitko, be to“) žemesnės instancijos teismams, nes teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama. Esami aukštesnės instancijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus.

Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teises nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.Visiškai pritartina atsakovei, jog LAT 2013-01-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013 faktinės bylos aplinkybės praktiškai yra analogiškos arba labai panašios į nagrinėjamos bylos, t. y. raito decidendi sutampa.

Tiek nagrinėjamoje, tiek Å¡ioje LAT nutartyje pardavėjo apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, kad sudarydamas ginčo sandorį pardavėjas nepranešė pirkėjui, jog akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. neatskleidė sandoriui reikÅ¡mingų aplinkybių. Toje byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad ginčo sutartyje nurodyta, jog „pardavėjas pareiÅ¡kia ir garantuoja, kad jis turi jokiais apribojimais nesuvaržytÄ nuosavybės teisę į perkamas akcijas, jos nėra įkeistos ir joms nėra jokių kitų draudimų, suvaržymų, trečiųjų asmenų pretenzijų; kad jis turi absoliučiÄ ir neapribotÄ teisę, įgaliojimus ir kompetencijÄ pasiraÅ¡yti sutartį bei vykdyti joje numatytus įsipareigojimus“.

Nagrinėjamos bylos atveju Sutartyje lygiai taip pat yra pardavėjo E. T. T. P. patvirtinimas, kad „pardavėjas turi neapribotÄ nuosavybės teisę į parduodamas akcijas, akcijos Å¡ios sutarties sudarymo metu ir nuosavybes teisių į jas perėjimo metu yra visiÅ¡kai apmokėtos, nėra įkeistos, joms neuždėtas areÅ¡tas, teisminių ginčų dėl jų nėra, nėra jokių turtinių ar neturtinių apribojimų dėl akcijų“. Sulyginus abejose bylose sutartyse esančius pardavėjų patvirtinimus, akivaizdu, kad jie savo esme yra vienodi, o LAT tokį pardavėjo patvirtinimÄ bei elgesį sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį laikė kaip atitinkantį LAT praktikoje suformuotÄ apgaulės sampratÄ ir atsisakė pripažinti sutartį negaliojančia, t. y. gynė sÄ Å¾iningo pirkėjo teises.

Kolegija, remiantis nurodytais LR KT nutarimais, LR Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis, Å¡ioje byloje vadovaujasi Å¡iuo LAT precedentu sprendžiant iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ bylÄ ir sprendžiant klausimÄ dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir netenkina ieÅ¡kovės apeliacinio skundo bei ieÅ¡kinio reikalavimo dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia.Vadovaujantis LAT formuojama praktika, sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra ne tik siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas, tačiau ir užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ .

Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieÅ¡tarautų Å¡iam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikiÅ¡imo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (LR CK 1.2, 1.5 str.) (LAT 2012-05-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-232/2012). Tai reiÅ¡kia, kad sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ (eliminuojant iÅ¡ civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais bÅ«tų pažeidžiama vieÅ¡oji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymų leidėjo siekiamÄ civilinių santykių reglamentavimo rezultatÄ , taip pat visuomenėje nustatyti sÄ Å¾iningo elgesio principai) bei sÄ Å¾iningų sutartinių santykių Å¡alių interesus nuo jų pažeidimo nesÄ Å¾iningos Å¡alies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumÄ , užkertant keliÄ siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesÄ Å¾iningais tikslais.

Dėl to, tais atvejais, kai Å¡alių sudarytas susitarimas nėra absoliučiai negaliojantis ir egzistuoja teisinė galimybė jį iÅ¡saugoti, jis turi bÅ«ti iÅ¡saugomas siekiant civilinių santykių pastovumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo bei laikantis sutarties stabilumo (favor contractus) principo. Nagrinėjamos bylos atveju sutarties nutraukimas be pakankamo teisinio pagrindo prieÅ¡tarautų teisėtų lÅ«kesčių, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principų įgyvendinimui, juo labiau, nuo Sutarties sudarymo jau praėjo beveik devyneri metai.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ kildina iÅ¡ atsakovės nerÅ«pestingumo, neatidumo, kelia klausimÄ dėl bonus pater familias standarto taikymo.

Tačiau, pritariant atsakovei I. A., pažymėtina, jog ieÅ¡kovė sau ir atsakovei iÅ¡ esmės taiko dvigubus atidumo ir rÅ«pestingumo standartus. IeÅ¡kovės teigimu ieÅ¡kinyje, apie akcijų perleidimÄ ir apskritai apie ginčo akcijų egzistavimÄ ji sužinojo tik 2011 m. lapkričio mėnesį iÅ¡ kitos civilinės bylos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė buvo ir yra W. T. OY Ltd. generalinė direktorė, kas leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė yra verslininkė, kuriai keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai.

Jeigu būtų pagrindas sutikti su ieškovės argumentais, kad jos ir sutuoktinio santykiai 2006 m. buvo geri, jie gyveno kaip šeima, tuomet nesuprantama, kaip ieškovė, būdama verslininke, kuriai kaip ir atsakovei taikytini analogiški atidumo ir rūpestingumo standartai, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, galėjo nieko nežinoti apie UAB „Barker holding“ akcijas iki pat 2011 metų. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė reikalauja iš atsakovės atidumo ir rūpestingumo, teigdama, kad atsakovė privalėjo pasidomėti prieš sudarant Sutartį, ar akcijos nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y., kad akcijų savininkė yra ir ieškovė, kai tuo tarpu pati ieškovė apie tai, kad galimai yra akcijų savininkė, teigia sužinojusi tik 2011 metais.

Pagal ieÅ¡kovės logikÄ atsakovė, pati apmokėjusi visÄ UAB „Barker holding“ įstatinį kapitalÄ , turėjo kažkokiu tai bÅ«du suvokti ar žinoti, kad ginčo akcijos priklausė ir ieÅ¡kovei, kai tuo tarpu pati ieÅ¡kovė pripažįsta Sutarties sudarymo metu apskritai net nežinojusi, kad jai galimai priklauso dalis akcijų. Kitaip tariant, pagal ieÅ¡kovės logikÄ atsakovė apie akcijų priklausomybę turėjo sužinoti anksčiau nei pati ieÅ¡kovė. Toks ieÅ¡kovės samprotavimas ir iÅ¡ to kildinamas atsakovės nesÄ Å¾iningumas, kolegijos nuomone, visiÅ¡kai prasilenkia su elementaria logika bei prieÅ¡tarauja LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp bylos Å¡alių Kauno apylinkės teisme vyko kiti teisminiai procesai, kurių metu I.

A. praÅ¡ymu buvo naikinamos E. T. T. P. 2006-03-31 sudarytos sutartys dėl UAB „Barker textiles” ir UAB „Barker holding” akcijų perleidimo broliui P. A. E. P. (Kauno miesto apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimas c. b. Nr. 2-635-151/2013, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-12 sprendimas c. b. Nr. 2-1940-151/2012, III t., b. l. 150-176), ir kuriuose ieÅ¡kovė atstovavo trečiÄ jį asmenį W. T. OY Ltd, tačiau Å¡ių procesų metu ieÅ¡kovė niekaip nepasisakė kaip galimai esanti minėtų akcijų bendrasavininkė.

Be to, 2009-04-16 E. T. T. P. mirus, jo palikimÄ priėmė M. I. M. bei H. A. P., tuo tarpu ieÅ¡kovė, siekdama apginti neva savo nuosavybės teisę, nesikreipė į notarÄ dėl nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo, kaip tai numato LR Notariato įstatymo 52 straipsnio nuostatos, ir neginčijo 2013-11-19 paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo E. T. T. P. turto paveldėtojams perduota kita dalis UAB „Barker holding” akcijų - 66 vnt., nors, ieÅ¡kovės teigimu, pusė 90 vnt. UAB „Barker holding” akcijų, kaip įgytų santuokos metu, priklauso jai.

Tokie ieÅ¡kovės veiksmai (neveikimas), kolegijos nuomone, tik įrodo pačios ieÅ¡kovės pozicijos nenuoseklumÄ ir patvirtina atsakovės I. A. sÄ Å¾iningumÄ sudarant Sutartį.Kadangi nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia dėl nurodytų argumentų, todėl nėra ir teisinio pagrindo taikyti restitucijÄ . Tačiau, net jei ir egzistuotų pagrindas pripažinti Sutartį negaliojančia, kolegijos nuomone, restitucijos taikymas ieÅ¡kovės praÅ¡omu bÅ«du yra negalimas. LR CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagristai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Pažymėtina tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“, prieÅ¡inasi materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki priimant teismo sprendimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Todėl įstatyme nustatyta galimybė teismui iÅ¡imtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (LR CK 6.145 str. 2 d.) (LAT 2008-04-29 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-229/2008; 2009-01-27 nutartis c. b. Nr.3K-3-41/2009). Teismo pavedimu atlikta UAB „Barker holding“ 24 proc. akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ekspertizė akivaizdžiai patvirtina, kad 2012-12-31 UAB „Barker holding“ akcijų vertė, palyginus su nominalia jų verte ir ta verte, kuri buvo bendrovės įsteigimo dienai ar Sutarties sudarymo dienai, yra ženkliai didesnė, nes jÄ Ä¯takoja UAB „Barker holding“ iÅ¡vystyta ir pelninga veikla, pelningai dirbančios UAB „FINNTEX“ 50 proc. akcijų paketas, įdėtas intelektualinis kapitalas bei kitas turtas.

Akivaizdu, jog ieÅ¡kovės praÅ¡omas taikyti restitucijos bÅ«das yra visiÅ¡kai neadekvatus, prieÅ¡taraujantis elementariai logikai, neatitinkantis jokių teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (LR CK 1.5 str.) bei reikÅ¡tų nepagrįstÄ ieÅ¡kovės praturtėjimÄ atsakovės sÄ skaita, kadangi realiai minėtų akcijų vertė ne mažiau nei kelis Å¡imtus kartų virÅ¡ija jų nominaliÄ kainÄ . UAB „Barker holding“ yra verslo subjektas, kurio tikslas yra pelno siekimas. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė kartu su E. T.

T. P. buvo UAB „Barker holding“ steigėja, nuo pat bendrovės įsteigimo kartu su E. T. T. P. vykdė Å¡ios bendrovės veiklÄ , siekė jos pelningumo, tuo tarpu ieÅ¡kovė niekada niekaip neprisidėjo nei prie bendrovės steigimo, nei prie jos plėtojimo. Taikius restitucijÄ ieÅ¡kovės nurodomu bÅ«du, ieÅ¡kovė gautų pelningai veikiančios bendrovės akcijų paketÄ , kurio vertė 2012-12-31 siekė net 371‘000 Lt, o už jas sumokėtų vos 2‘400 Lt. Be to, nebejotinai bÅ«tų pažeisti ir LR CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lÅ«kesčių principai, kadangi, kaip minėta, atsakovė faktiÅ¡kai bÅ«dama UAB „Barker holding“ veiklos vykdytoja, nuo pat bendrovės įsteigimo rÅ«pinosi bendrovės veikla, siekė bendrovės pelningumo, todėl pagrįstai tikėjosi ir akcijų paketo perskirstymo.

Sandoriai – tai sÄ moningai laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (LR CK 1 63 str. 1 d.), todėl, kolegijos nuomone, netoleruotina ir bet kokiai elementariai logikai bei teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams prieÅ¡taraujanti bÅ«tų situacija, jeigu ieÅ¡kovė, visiÅ¡kai neprisidėjusi prie bendrovės kÅ«rimo ir jos plėtojimo, apie akcijas, kaip pati nurodė, sužinojusi tik 2011 m., o už ginčo akcijas taikant restitucijÄ sumokėjusi (grÄ Å¾inusi sumokėtÄ kainÄ ) tik 2‘400 Lt, įgytų teisę į 371‘000 Lt vertės turtÄ .

Pažymėtina ir tai, kad ginčo akcijų vertė 2005-12-31 dienai, t. y. likus Å¡iek tiek daugiau nei vienam mėnesiui iki to laiko, kol E. T. T. P. pateikė Suomijos teismui pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos su ieÅ¡kove nutraukimo (2006-02-14), buvo tik 1 Lt. Å iuo atveju teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja teisingumÄ vykdančios institucijos, t. y. teismo, pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ apsaugoti asmenų (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovės) teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius, dėl ko Å¡is principas neatsiejamas nuo teisės vieÅ¡patavimo principo.

Todėl, teismui taikius restitucijÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omu bÅ«du, akivaizdžiai bÅ«tų paneigti ne tik aukščiau nurodyti principai, bet ir CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias teismas taikydamas ir aiÅ¡kindamas įstatymus privalo vadovautis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. LR CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog iÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų.

Nors visuma aplinkybių patvirtina, kad atsakovė sudarydama Sutartį buvo sÄ Å¾ininga, dėl ko nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia ir taikyti restitucijÄ , kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, netgi jeigu ir bÅ«tų pagrindas pripažinti Sutartį negaliojančia, Å¡iuo konkrečiu atveju restitucija ieÅ¡kovės praÅ¡omu bÅ«du, vadovaujantis LR CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, 1.5 straipsnyje bei CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, kolegijos nuomone, neturėtų bÅ«ti taikoma.

Tokia restitucijos netaikymo bÅ«tinybė įtvirtinta ne tik įstatyme, bet ir teismų praktikoje (LAT 2004-06-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-357/2004). Be to, restitucijos taikymÄ apsunkintų ir ta aplinkybe, kad ginčo akcijos yra įkeistos trečiajam asmeniui, o pagal LR CK 6.153 straipsnį restitucijos taikymo atveju ginami sÄ Å¾iningi tretieji asmenys.Kolegija taip pat kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ vertina ir apeliacinio skundo argumentÄ , kad Sutartis pripažintina niekine bei prieÅ¡taraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatomis, remiantis LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes LR CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatas pažeidžiantis sandoris nėra niekinis, tačiau yra nuginčijamas sandoris.

Remiantis LR CK 1.78 straipsnio 1 dalimi, niekiniu laikomas sandoris, kuris, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Be to, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Kadangi pagal nurodytas LR CK nuostatas sandoris, sudarytas pažeidžiant LR CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatas, ne tik kad gali būti patvirtintas, bet jis negalioja tik tuo atveju, jei yra teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu, tai toks sandoris nelaikytinas niekiniu, o yra nuginčijamas sandoris, t. y. gali būti pripažintas negaliojančiu tik ieškovei įrodžius tam tikras sandorio pripažinimui negaliojančiu reikšmingas aplinkybes.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti negaliojančia ab imtio Sutartį LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kolegija laiko visiÅ¡kai nepagrįstu ir jį atmeta.Kadangi atsakovė laikytina sÄ Å¾iningai įgijusi ginčo akcijas, kÄ patvirtina iÅ¡dėstyti bei Sprendime nurodyti argumentai, todėl ji, bÅ«dama teisėta įsigytų akcijų savininkė ir turėdama teisę, įkeitė jas N. S. M. 2010-03-30 sutartinio įkeitimo lakÅ¡tu, kurio pripažinti negaliojančiu, kolegijos nuomone, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.

Be to, ieÅ¡kovė ginčija visÄ hipotekos sandorį, kuriuo I. A. įkeitė N. S. M. 34 vienetus paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Barker holding“ akcijų, kai tuo tarpu 10 vienetų paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Barker holding“ akcijų jai priklauso 2004-08-24 steigimo sutarties pagrindu ir kurios nėra ginčo objektas Å¡ioje byloje. Todėl visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė ginčija visÄ sutartinio įkeitimo lakÅ¡tÄ , kuriuo buvo įkeistos 34 akcijos, kai ginčo objektu tėra tik 24 vienetai UAB „Barker holding“ akcijų.

Akivaizdu, kad ginčo sandoriui esant sudarytam panaudojus apgaulę (pateikiant klaidingus duomenis ir/ar tinkamai neatskleidžiant sandoriui reikÅ¡mingos informacijos), tačiau nesant įrodyto atsakovės nesÄ Å¾iningumo fakto nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia, kÄ pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, kolegija ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ .Dėl atsakovės apeliacinio skundoPirmosios instancijos teismas Sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad:

„Remiantis tiek LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tiek Suomijos Respublikos akto II dalies 2 skyriaus „Sutuoktinių turtas“ 35 skirsnio 1 punktu (kuriame nustatyta, jog kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių turi vedybinę teisę į kito sutuoktinio turtÄ , t. y. atitinkamas turtas lygtomis dalimis priklauso abiems sutuoktiniams <...> preziumuojama, kad 2004-08-24 steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji jungtinė nuosavybė, todėl, atsižvelgiant į tai, kad sandoriui Å¡alių susitarimu taikoma LR teisė, pripažintina, kad sandorį dėl akcijų perdavimo trečiajam asmeniui (Å¡iuo atveju ieÅ¡kovei I.

A.) turėjo sudaryti arba abu sutuoktiniai kartu, arba vienas iÅ¡ jų turėdamas kito sutuoktinio iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ (CK 3.92 str. 4 d.) “. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su Sprendimo motyvais, kur teismas yra konstatavęs, kad 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji ieÅ¡kovės ir E. T. T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Atsakovės vertinimu, bylÄ nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visetÄ , paneigiantį LR CK 3.87 straipsnio 1 dalį, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintÄ bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcijÄ , dėl ko pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (LR CPK 185 str.) bei nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos, taikant ir aiÅ¡kinant įrodinėjimÄ reglamentuojančias teisės normas (CPK 4 str.).Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, byloje, beje, net nesant pareikÅ¡to atsakovės I.

A. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl ginčo akcijų pripažinimo asmenine E. T. T. P. nuosavybe, pagrįstai konstatavo, jog 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos (90 vienetų) buvo bendroji jungtinė ieÅ¡kovės ir mirusiojo E. T. T. P. sutuoktinių nuosavybė. Ä® bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovės ir E. T. T. P. 1973-07-14 sudaryta santuoka truko iki 2006-10-05. UAB „Barker holding“ buvo įsteigta 2004-08-24, t. y. ieÅ¡kovės ir E. T.

T. P., santuokos metu. LR CK 3.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiÅ¡kia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. LR CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, pagal kuriÄ visas santuokoje įgytas turtas yra laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

AnalogiÅ¡kas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas ir Suomijos teisėje – Suomijos Respublikos Santuokos akto II dalies 2 skyriaus „Sutuoktinių turtas“ 35 skyriaus 1 punkte nustatyta, jog kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių turi vedybinę teisę į kito sutuoktinio turtÄ , t. y. atitinkamas turtas lygiomis dalimis priklauso abiems sutuoktiniams. Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsakovei I. A. nenuginčijus įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, E. T. T. P. ir ieÅ¡kovės santuokos metu 2004-08-24 steigimo sutarties pagrindu E. T.

T. P. įgytos UAB „Barker holding“ akcijos (90 vienetų) teismo pagrįstai buvo laikytos bendrÄ ja jungtine E. T. T. P. jo ir ieÅ¡kovės nuosavybe. Atsakovės I. A. teigimu apeliaciniame skunde, ginčo akcijos nepriklausė ieÅ¡kovei ir E. T. T. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes akcijos I. A. ir E. T. T. P. buvo įgytos jungtinės veiklos pagrindu, sukÅ«rus bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Tačiau kolegija pažymi, jog, vadovaujantis LR CK 6.969 straipsnio 4 dalimi, galiojančia nuo 2001-07-01, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos; jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti.

Pažymėtina, jog sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis). Å iuo atveju, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo vadovautis suformuota teismų praktika, pagal kuriÄ konstatuojama, jog nesusituokusių asmenų santykiai atitiko 1964 m. CK 472 straipsnyje (kuris raÅ¡ytinės formos nereikalavo) apibrėžtus jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsirandančius santykius (žr., pvz., LAT 2010-11-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-482/2010; 2010-12-21 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-553/2010). Kadangi teismui nepateikta jokia raÅ¡ytinė I. A. ir E. T. T. P. sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl 24 vnt. ginčo akcijų, įgytų E. T. T. P. 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Å¡ios ginčo akcijos I. A. ir E. T. T. P. buvo įgytos jungtinės veiklos pagrindu, sukÅ«rus bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. CK 3.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vieno arba abiejų sutuoktinių kreditoriai gali įstoti į bylÄ dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kus reikalavimus.

Pripažintina, jog Å¡ioje byloje plačiÄ ja prasme ginčas kilo dėl sutuoktinių (ieÅ¡kovės ir E. T. T. P.) turto (akcijų, kurios, ieÅ¡kovės teigimu, nepagrįstai ir neteisėtai jos tuometinio sutuoktinio buvo perleistos atsakovei), kuris nutraukus santuokÄ liko nepadalintas, padalijimo. Kadangi Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio patenkinimo atveju atsakovė I. A. taptų sutuoktinių, vienas iÅ¡ kurių yra miręs (todėl jo teises perėmė paveldėtojai), kreditore (nes, praradusi akcijas, turėtų teisę reikalauti įvykdyti restitucijÄ ), laikytina, kad pagal CK 3.126 straipsnio analogijÄ ji savo teises galėjo ginti tik pareikÅ¡dama savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl akcijų pripažinimo asmenine E. T.

T. P. nuosavybe.Atsakovei byloje net nereiÅ¡kus savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl ginčo akcijų pripažinimo asmenine E. T. T. P. nuosavybe ir tokiu bÅ«du įstatyme nustatyta nenuginčijus įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, be to, nesant jokio pagrindo pripažinti, kad ginčo akcijos I. A. ir E. T. T. P. buvo įgytos jungtinės veiklos pagrindu, kolegija, nebepasisakydama dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kaip nebereikÅ¡mingų Å¡ios apeliacijos galutiniam rezultatui, šį apeliacinį skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, netenkinusi abiejų apeliacinių skundų, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ .

Kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: ieÅ¡kovės M. T. P. ir atsakovės I. A. apeliacinius skundus atmesti.Kauno apylinkės teismo 2015-01-15 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-2646-192/2015 palikti nepakeistÄ . Teisėjai:                                                                  Jolita Cirulienė                                                                  Nerijus Meilutis                                                                                                        RÅ«ta Palubinskaitė