2020-10-14 Nr. AB-19048-3-61-3-01529-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2668-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01529-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja V. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. P-527 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. S.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymu jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėja nesutiko, kad pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą valstybės tarnautojo pareigą laikytis įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, nes be teisėto pagrindo atsisakė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo (toliau – ir atsakovas, Vilniaus m. apylinkės teismas) (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės teisėtą pavedimą organizuoti (duomenys neskelbtini) I. G.-K. teisiamąjį posėdį baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-817/2019, numatytą 2019 m. sausio 30 d., 9.00 valandą, ir tvarkyti joje procesinius dokumentus, jo neorganizavo ir šioje byloje netvarkė procesinių dokumentų. Pareiškėja teigė tinkamai vykdžiusi Vilniaus m. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir (duomenys neskelbtini) skyrius) (duomenys neskelbtini) funkcijas, numatytas (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme, patvirtintame Vilniaus m. apylinkės teismo pirmininko 2018 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. V-499.

3. Pareiškėja teigė, kad jai ne pirmą kartą tyčia buvo skiriami pavadavimai su kitu teisėju tuo pačiu metu, kai pareiškėja turėjo posėdžius su (duomenys neskelbtini) J. Š., prieš ją buvo naudojamas psichologinis smurtas, susijęs su spaudimu nutraukti darbo sutartį. Pareiškėjos įsitikinimu tai, kad Vilniaus m. apylinkės teismas priėmė išvadą Nr. TSDR-422 tą pačią dieną, kai Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo paskelbtas sprendimas dėl kito pareiškėjos skundo dėl prieš tai paskirtos nuobaudos, įrodo, jog atsakovas įsitikinęs, kad administracinis teismas netiria jokių įrodymų, o atmeta pareiškėjos skundus vadovaudamasis tik atsakovo pateiktais duomenimis, todėl antrą kartą skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą.

4. Pareiškėjos nuomone, atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik tokius įrodymus, kurie galėjo patvirtinti pareiškėjos galimo nusižengimo faktą, kaltę, ir visiškai netyrė ir nerinko įrodymų, paneigiančių jos kaltę, netinkamai taikė teisės aktus. Pareiškėja nesutiko, kad pažeidė VTĮ, kitus teisės aktus, kurie išvardinti Įsakyme. Pareiškėja tvirtino, kad visas savo funkcijas atlieka operatyviai, sąžiningai, atsakingai, kokybiškai, vadovaudamasi teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais. Įstatymams prieštaraujantys, nelogiški, neteisėti yra Vilniaus m. apylinkės teismo vadovybės ir (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos reikalavimai, kad pareiškėja dirbtų už kitus darbuotojus, kurie buvo atrinkti dirbti, tačiau nebuvo tinkamai apmokyti.

5. Pareiškėja paaiškino, kad pagal Vilniaus m. apylinkės teisme nusistovėjusią praktiką naujai priimti darbuotojai intensyviai mokomi 2 savaites. Naujai priimti (duomenys neskelbtini) dalyvauja teismo posėdžiuose, apmokomi dirbti su teismų informacine sistema LITEKO, kartu su paskirtu mokyti (duomenys neskelbtini) tvarko duomenis, bylas, rengia procesinius teismo dokumentus, bando patys parengti procesinius dokumentus, tvarkyti duomenis, bylas. Po dviejų savaičių naujai priimtas darbuotojas pradeda dirbti savarankiškai. (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) I. P., kuri Vilniaus m. apylinkės teisme dirbo nuo 2019 m. sausio 16 d., nuo 2019 m. sausio 30 d. jau galėjo ir privalėjo pradėti posėdžiauti savarankiškai, tą ir padarė. Pareiškėjai be jokio pagrindo buvo paskirtas pavadavimas pas (duomenys neskelbtini) I. G.-K., nors pareiškėja iš anksto vadovybę informavo, kad pavaduoti negalės dėl užimtumo su (duomenys neskelbtini) J. Š.. Be to, teismo posėdis, kaip nurodė ir (duomenys neskelbtini), ir pati (duomenys neskelbtini) I. P., truko iki 10 minučių ir buvo nesudėtingas. Pareiškėja nesuprato, kokiu pagrindu jai buvo skirtas pavadavimas, kai pareiškėja tuo metu buvo labai užimta, o (duomenys neskelbtini) I. P. buvo laisva ir galėjo atlikti savo tiesiogines pareigas pati. Pareiškėja teigė negalėjusi vykdyti kitų teisėjų nurodymų, nes dirbo su (duomenys neskelbtini) J. Š.. Pareiškėjai už paskirtą pavadavimą nebuvo mokama, tai pažeidžia teisės aktų reikalavimus. Pareiškėja pabrėžė, kad vykdo (duomenys neskelbtini), su kuria nuolat dirba, nurodymus, o (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjos ar specialistų nurodymai jai yra neprivalomi.

6. Pareiškėja nurodė, kad jos atžvilgiu ne pirmą kartą buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas ir skiriama nuobauda, nors jokių teisės aktų ji nėra pažeidusi. Tokį atsakovo elgesį ji vertino kaip psichologinį spaudimą ir norą susidoroti. Pareiškėja teigė, kad darbo krūvis labai didelis, nepaisant Vilniaus m. apylinkės teismo darbo reglamente nustatyto darbo laiko, jai teko dirbti gerokai ilgiau. Pareiškėja teigė, kad prieš ją nuolat buvo naudojamas psichologinis smurtas, siekiant priversti paklusti teismo valdžiai, vykdyti neteisėtus reikalavimus dirbti papildomą darbą, pavaduoti nesančius darbuotojus praktiškai neapmokant už šį darbą, o nuobaudos skyrimas yra bandymas susidoroti.

7. Atsakovas Vilniaus m. apylinkės teismas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą bei skiriant pareiškėjai tarnybinę nuobaudą, nebuvo pažeista nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. kovo 15 d. išvadoje Nr. TSDR-422 „Dėl V. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ (toliau – ir Išvada) išanalizuotų faktinių duomenų pakako konstatuoti pareiškėjos kaltę jai padarius Išvadoje bei Įsakyme aprašytą tarnybinį nusižengimą.

9. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus m. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nėra priskirti konkretiems (duomenys neskelbtini), todėl pavadavimo sąvoka reiškia atvejus, kai (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną ar jos dalį tenka dirbti su dviem ar daugiau teisėjų. Laikoma, kad tokiu atveju teismo (duomenys neskelbtini) atlieka papildomas raštu suformuluotas užduotis, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis, už kurių atlikimą yra mokamos priemokos pagal VTĮ 30 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Vadovaujantis Vilniaus m. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) darbo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus m. apylinkės teismo pirmininko 2018 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-217 (2018 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. V-225 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas), 2 punktu, (duomenys neskelbtini) darbą organizuoja (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas arba jo pavedimu (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis specialistas. Pagal teisme nusistovėjusią darbo organizavimo tvarką, tam, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis tiek teisėjų, tiek ir pačių teismo (duomenys neskelbtini) darbo organizavimas, (duomenys neskelbtini) žodiniu pavedimu paprastai skiriamas dirbti su tuo pačiu teisėju kuo ilgesnį laiko tarpą, jei yra tokia galimybė, o esant reikalui jam duodami trumpalaikiai rašytiniai pavedimai, kurie siunčiami elektroniniu paštu, organizuoti pavienius teismo posėdžius ir kitų teisėjų nagrinėjamose bylose bei tvarkyti jose procesinius dokumentus. Aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bei ilgesnį laiką su juo paskirtas dirbti (duomenys neskelbtini) turi derintis atostogas tarpusavyje, nereiškia, jog (duomenys neskelbtini) yra priskirti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji nevykdė privalomo trumpalaikio (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto pavedimo dirbti su kitu teisėju, su kuriuo ji nepaskirta dirbti ilgesnį laikotarpį. (duomenys neskelbtini) paskyrimas ilgesniam laikui dirbti su vienu teisėju nepaneigia jo pareigos vykdyti asmenų, atsakingų už teismo (duomenys neskelbtini) darbo organizavimą, privalomų pavedimų.

10. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja nuo 2018 m. spalio mėnesio pradžios jos pačios prašymu paskirta ilgesnį laiką dirbti su (duomenys neskelbtini) J. Š.. Vadovaudamasis Tvarkos aprašo 2 punktu, (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis specialistas 2019 m. sausio 28 d. rašytiniu pavedimu (elektroniniu laišku) pavedė pareiškėjai organizuoti (duomenys neskelbtini) I. G.-K. teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-817/2019, numatytą 2019 m. sausio 30 d., 9.00 val. ir tvarkyti šioje baudžiamojoje byloje procesinius dokumentus. 2019 m. sausio 30 d. pareiškėja turėjo pareigą dirbti su (duomenys neskelbtini) J.

Š. bei dalį dienos su (duomenys neskelbtini) I. G.- K., o pareiškėjos darbas buvo organizuojamas laikantis Tvarkos apraše įtvirtintų nuostatų. Išvadoje pažymėta, jog pavedimas pareiškėjai buvo duotas įvertinus jos užimtumą kitose (duomenys neskelbtini) J. Š. nagrinėjamose bylose bei objektyvią galimybę įvykdyti pavedimą. 2019 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) J. Š. 8.30 valandą turėjo teismo posėdį administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-831-1013/2019, po to, 10.00 val. – teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. 1-236-1013/2019.

Kiti (duomenys neskelbtini) J. Š. teismo posėdžiai tą dieną buvo suplanuoti tik po pietų. Pavedime nurodytas teismo posėdis (duomenys neskelbtini) I. G.-K. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-817/2019 buvo numatytas 9.00 val. Likę teismo posėdžiai, kuriuos organizuoti buvo pavesta kitiems (duomenys neskelbtini), buvo suplanuoti 9.40, 10.00 ir 11.45 val. Pavedant pareiškėjai organizuoti 2019 m. sausio 30 d., 9.00 val. teismo posėdį buvo atsižvelgta į tai, kad praktikoje posėdžiai administracinių nusižengimų bylose paprastai trunka neilgai ir pareiškėja po 8.30 val. vyksiančio teismo posėdžio administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.- 831-1013/2019 turės galimybę suorganizuoti ir 9.00 val. teisiamąjį posėdį baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-817/2019, kuris neturėjo užtrukti ilgiau kaip iki 9.40 val.

Skiriant pavedimą, buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėja turės galimybę organizuoti ir 10.00 val. teismo posėdį (duomenys neskelbtini) J. Š. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Iš LITEKO sistemoje esančių posėdžių protokolų matyti, jog 2019 m. sausio 30 d., 8.30 val. teismo posėdis administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-831-1013/2019 truko nuo 8.30 iki 8.50 val., pareiškėja turėjo objektyvią galimybę organizuoti 9.00 val. teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-817/2019, to nepadarė, o vėliau net nepasidomėjo dėl pavedime nurodyto ir neįvykdyto įpareigojimo tvarkyti nurodytoje byloje procesinius dokumentus.

Pasitaiko atvejų, kai teismo posėdžiai ir administracinių nusižengimų bylose užtrunka ilgiau, tačiau tokiais atvejais (duomenys neskelbtini) yra įspėjami, jog (duomenys neskelbtini) gali užtrukti posėdžiaudama ir šiek tiek vėluoti į teismo posėdį. Pareiškėjai pavedimą davusi (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausioji specialistė R. P. 2019 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog pareiškėjai duoto pavedimo atšaukti ji neturėjo galimybės, nes visi (duomenys neskelbtini) buvo užimti. Išvadoje išsamiai išdėstyti argumentai, patvirtinantys, jog pareiškėja turėjo objektyvią galimybę įvykdyti jai skirtą pavedimą.

Pareiškėja elgėsi pasyviai, nors ir suvokė, kad pagal teisės aktų reikalavimus ji privalėjo vykdyti pavedimą, tačiau neatliko tų veiksmų, nesant objektyvių priežasčių.

11. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad (duomenys neskelbtini) J. Š., (duomenys neskelbtini) I. R., (duomenys neskelbtini) S. R. paaiškinimai, pateikti kartu su skundu, patvirtina, kad jai tarnybinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Paaiškinimai patvirtina tarnybinio nusižengimo tyrimo metu padarytas išvadas, jog tuo metu, kai pareiškėja turėjo vykdyti pavedimą, ji sąmoningai atliko kitus neskubius ir tuo momentu nebūtinus darbus, kuriuos buvo galima atlikti kitu metu, nekeitė savo darbo eiliškumo, siekdama nevykdyti jai duoto pavedimo ir kitais darbais pateisinti minėto pavedimo nevykdymą, nors realiai tuo laikotarpiu neposėdžiavo kitose bylose, todėl turėjo objektyvią galimybę posėdžiauti paskirtame posėdyje.

12. Atsakovo nuomone, tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo apklausti pareiškėjos skunde nurodyti asmenys, nesudaro pagrindo išvadai apie neišsamiai atliktą tarnybinio nusižengimo tyrimą. Nepaisant to, jog J. Š., I. R., S. R. nebuvo apklaustos tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, jų rašytiniuose paaiškinimuose nurodyti duomenys buvo vertinti bei išsamiai analizuoti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu. Tyrimas išsamus ir objektyvus, laikytasi teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjos teiginiai apie susidorojimą laikytini subjektyviu jos vertinimu, nepagrįsti, todėl atmestini. Nėra pagrindo (duomenys neskelbtini) J. Š., (duomenys neskelbtini) I. R. bei (duomenys neskelbtini) S. R. apklausti teismo posėdyje dėl aplinkybių, kurias jos išdėstė savo rašytiniuose paaiškinimuose. Tyrimas buvo atliktas tinkamai, objektyviai, išsamiai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Atsakovas nesutiko, kad nebuvo pagrindo skirti pareiškėjai pavedimo organizuoti 2019 m. sausio 30 d., 9.00 val. teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-817/2019, nes tai turėjo padaryti (duomenys neskelbtini) I. P.. (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) I. P. buvo apmokoma nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. vasario 15 d., ginčo laikotarpiu apmokymų procesas buvo tik įpusėjęs ir minėta (duomenys neskelbtini) neturėjo pakankamų įgūdžių savarankiškai organizuoti minėto teismo posėdžio baudžiamojoje byloje.

13. Pareiškėja pateikė teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tuomet, kai jai buvo paskirtas pavadavimas pas (duomenys neskelbtini) I. G.-K., dvi (duomenys neskelbtini) – I. P. ir A. A. buvo laisvos ir galėjo atlikti pareigas.

14. Teismo posėdyje pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) J. Š. jai davė nurodymą organizuoti teismo posėdį 8.30 val., išrašyti šaukimus, nedelsiant po posėdžio įkelti garso įrašą, pažymėti įvykį „paskelbta pertrauka“, aptarti nepilnametės apklausą su S. R., 9.40 val. eiti į 016 salę susitikti su informatiku, kad jis įjungtų įrangą ir paaiškintų, kaip ja naudotis. Teisėja nedavė nurodymų nedelsiant tai atlikti, tokių nurodymų (duomenys neskelbtini) niekada neduoda, jos supranta viena kitą ir be tokių oficialių nurodymų.

Kai R. atėjo pas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) liepė ateiti ir duoti dokumentus. Garso įrašą kėlė salėje. Nuėjo atspausdinti šaukimų į savo kabinetą. Tada pakvietė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) I. P. galėjo dirbti. Ji turėjo mokytoją – kitą darbuotoją A. A.. A. A. ir I. P. tuo metu nieko neveikė. Pateikė to įrodymus (tvarkaraščius). Pareiškėja turėjo suplanuotus darbus, nesupranta, kodėl ji turėjo keisti savo planus, savo darbus atlikti vėliau. Atsakovė ištyrė pareiškėjos elgesį sekundžių tikslumu, o kitų asmenų neanalizuoja.

Po darbo atlikti darbo funkcijas jai nusibodo, už dyką dirbti neprivalo. Pareiškėja nesiruošia toliau eiti pavaduoti kitus (duomenys neskelbtini), iniciatyvos rodyti nesiruošia. Į teismo klausimą, kodėl atsisakė pavaduoti kitame teismo posėdyje, atsakė, kad taip pasielgė, nes visą tą dieną turėjo posėdžius su (duomenys neskelbtini) J. Š. ir laiko neturėjo. Į teismo klausimą, iš kokio kompiuterio kėlė garso įrašą, atsakė, kad kėlė iš abiejų. Chronologijos tiksliai neprisimena. Prisimena, kad lakstė ten ir atgal.

Prisimena, kad pasakė, kad būtinai reikia šaukimus išrašyti. (duomenys neskelbtini) Š. nedavė nurodymo nedelsiant įkelti garso įrašą, nedavė nurodymo nedelsiant suvesti įvykį „paskelbta pertrauka“, (duomenys neskelbtini) paprašė duoti blankus S. R. nedelsiant. Niekas nieko niekada neliepia, ji pati žino savo pareigas. Teisėja niekada nieko neliepė. Teisėja liepė eiti į salę 016, buvo susitarusios iš anksto, kad 9.40 val. eis į salę. Teisėja liepė susiskambinti su bylininkais, su nepilnamete. Nežinojo, ar gaus 016 salę, sužinojo tą pačią dieną.

Pareiškėja jau po 3 dienų nuo darbo pradžios dirbo. Ginčo dieną atliko iš anksto susiplanuotus darbus. Nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) reikės kažką duoti pasirašyti. Tai buvo naujiena, sužinojo, kai pakvietė (duomenys neskelbtini). Blanko davimas užtruko gal 5 minutes. Tuo metu skambino bylininkams. Paprastai jei proceso dalyviui reikia šaukimo, tai įteikia iš karto. Šį kartą asmeniui reikėjo ne tik šaukimo į kitą posėdį, bet ir šio karto šaukimo. Teko spausdinti 2 šaukimus. S. R. atėjo dieną prieš ginčo įvykius, norėjo pabendrauti su (duomenys neskelbtini), bet jos nebuvo, tai ji atėjo ginčo dieną po posėdžio.

Teismas nesidomi kitomis (duomenys neskelbtini), tik pareiškėjos laiką užpildo posėdžiais. Ginčas kyla dėl to, kad jai užkraunami kitų (duomenys neskelbtini) darbai. Pareiškėja nurodė, kad ji jokių nurodymų pavaduoti neatliks ir ateityje, nes jai nepriklauso.

15. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) I. P. dar buvo mokoma (priimta sausio 16 d., mokoma iki vasario 15 d.), savarankiškai dirbti negalėjo. A. A. turėjo posėdį 8.30 val. ir 9.30 val., o S. 8.30 val. ir 10.00 val., todėl pas (duomenys neskelbtini) G.-K. dirbti buvo paskirta pareiškėja, nes jos pertrauka tarp posėdžių buvo ilgesnė. Pareiškėjos posėdis baigėsi 8.50 val., posėdis pas (duomenys neskelbtini) G.-K. 9.00 val., kitas 9.40 val., pareiškėja 9.40 val. turėjo su (duomenys neskelbtini) J. Š. eiti į 016 salę, taigi tikrai būtų spėjusi. Salė 016 užsakoma iš anksto minimalus terminas 2 savaitės, taigi tikrai galėjo iš anksto pasiruošti šiam posėdžiui, išmokti, išsiaiškinti. Teisėjos J. Š., (duomenys neskelbtini) S. R., (duomenys neskelbtini) I. R. neapklausė, nes nekilo abejonių dėl aplinkybių. Griežta nuobauda skirta, nes pareiškėja turėjo galiojančią drausminę nuobaudą, pareiškėjos veiksmai kelia destrukciją, neprofesionaliai atliekamos valstybės tarnautojo pareigos, reikšmingi padariniai (būtinumas skubiai perduoti kitiems asmenims, kilo grėsmė, kad neįvyks teismo posėdis, buvo papildomų darbų kitiems asmenims (pačiai (duomenys neskelbtini), kitai (duomenys neskelbtini)), proceso dalyviai laiku nesulaukė teismo posėdžio).

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu pareiškėjos V. S. skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. P-527 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. S.“ 2 punkto dalį, kuria parinkta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, ir laikė, kad paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.

17. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 30 d. tarnybiniu pranešimu (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėja V. D. pranešė, kad 2019 m. sausio 28 d. V. S. buvo paskirtas pavedimas 2019 m. sausio 30 d. organizuoti (duomenys neskelbtini) I. G.-K. 9.00 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. I-366-817/2019. 2019 m. sausio 29 d. V. S. pranešė, kad negalės atlikti pavedimo ir 2019 m. sausio 30 d. jo neatliko. Vilniaus m. apylinkės teismo pirmininkas M. K. 2019 m. vasario 5 d. įsakymu nusprendė sudaryti Komisiją, kuriai pavedė atlikti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pateikti motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus. 2019 m. vasario 8 d. V. S. įteiktas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą Nr. TSDR-207. 2019 m. vasario 15 d. V. S. pateikė atsakovui paaiškinimus. 2019 m. vasario 28 d. Komisija paprašė Vilniaus m. apylinkės teismo kanclerės pratęsti V. S. galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą iki 2019 m. kovo 18 d. Vilniaus m. apylinkės teismo kanclerė 2019 m. vasario 28 d. rezoliucija šį prašymą tenkino.

18. Komisija 2019 m. kovo 15 d. pateikė išvadą Nr. TSDR-422 „Dėl V. S. tarnybinio nusižengimo tyrimo“, kurioje nurodyta, jog V. S. padarė tarnybinį nusižengimą, pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktus, nes be teisėto pagrindo atsisakė vykdyti (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės teisėtą pavedimą organizuoti (duomenys neskelbtini) I. G.-K. teisiamąjį posėdį baudžiamojoje byloje Nr. I-366-817/2019, numatytą 2019 m. sausio 30 d. 9.00 val. ir tvarkyti byloje procesinius dokumentus, jo neorganizavo ir procesinių dokumentų netvarkė. Pareiškėja taip pat pažeidė (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, patvirtinto 2018 m. gruodžio 18 d. teismo pirmininko įsakymu Nr. V-499, (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.9, 7.11, 7.12 ir 7.13 punktus, Tvarkos aprašo 14.2 punktą. Išvadoje už šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymą siūloma pagal VTĮ 33 straipsnio 3 dalies 3 punktą V. S. skirti tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

19. 2019 m. kovo 22 d. Vilniaus m. apylinkės teismo kanclerė priėmė skundžiamą įsakymą Nr. P-527 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. S.“, kuriuo pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, nes pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, nes be teisėto pagrindo atsisakė atlikti jai pavestas Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) funkcijas, nustatytas Pareigybės aprašymo 7.9, 7.11, 7.12 ir 7.13 punktuose, Tvarkos aprašo 14.2 punkte. Pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

20. Teismas aptarė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktų, 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktų nuostatas. Pareigybės aprašymo 7 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojo pareigybei priskiriamos funkcijos yra tvarkyti duomenis informacinėje sistemoje LITEKO pagal nustatytą teismo pirmininko tvarką (7.9 p.); prieš teismo posėdį patikrinti, kas iš šauktų asmenų atvyko, nustatyti jų tapatybę ir patikrinti įgaliojimus, rūpintis, kad prieš teismo posėdį ir po posėdžio pertraukos teismo nurodytu laiku visi proceso dalyviai teismo salėje užimtų jiems skirtas vietas, nurodyti vertėjui, kuriems proceso dalyviams bus reikalingos vertėjo paslaugos, apie baigtą pasiruošimą informuoti (duomenys neskelbtini) (7.11 p.); rašyti teismo posėdžio protokolą (pažymą apie (parengiamojo) teismo posėdžio eigą darant garso įrašą) ir daryti teismo posėdžio garso įrašą. Posėdžio garso įrašą teismo pirmininko nustatyta tvarka perkelti į duomenų saugyklą / LITEKO. Protokolą pasirašyti ir teisės aktuose nustatytu laiku pateikti pasirašyti teisėjui (7.12 p.); tvarkyti bylas: įsiūti dokumentus apie teismo šaukimų įteikimą, teismo priimtus dokumentus ir rašytinius įrodymus, posėdžio protokolą (pažymą apie (parengiamojo) teismo posėdžio eigą darant garso įrašą), proceso dalyvių priesaikas, teismo nutartis, sprendimą, nuosprendį ir kitus dokumentus, numeruoti bylos lapus, surašyti į bylą įsiūtų dokumentų apyrašą (7.13 p.). Tvarkos aprašo 14.2 punktas nustato, kad (duomenys neskelbtini) privalo tvarkyti bylas ir procesinius dokumentus teisėjų, su kuriais jis dirba.

21. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja turėjo pareigą vykdyti privalomus (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojos R. P. nurodymus: toks nurodymas buvo teisėtas ir objektyviai įmanomas įvykdyti.

22. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 28 d. elektroniniu laišku R. P. išsiuntė pareiškėjai rašytinį pavedimą 2019 m. sausio 30 d. organizuoti (duomenys neskelbtini) I. G.-K. 9.00 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-817/2019. Šį nurodymą darbdavys davė pareiškėjai pagal Tvarkos aprašo 2 punktą ((duomenys neskelbtini) darbą organizuoja (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas arba jo pavedimu (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis specialistas) ir 14.2 punktą ((duomenys neskelbtini) privalo tvarkyti bylas ir procesinius dokumentus teisėjų, su kuriais jis dirba). Jis yra teisėtas ir pareiškėjai duotas Tvarkos aprašo 14 punkte nustatyta tvarka (el. paštu).

23. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad (duomenys neskelbtini) yra priskirti konkretiems (duomenys neskelbtini) ir neturi dirbti su kitais (duomenys neskelbtini). Pareiškėja dirba (duomenys neskelbtini) pagal Pareigybės aprašymą, kuriame nėra nurodyta pareiškėjos pareiga dirbti tik su (duomenys neskelbtini) J. Š.. Pareiškėjos darbo sutartis sudaryta su Vilniaus miesto apylinkės teismu dėl darbo (duomenys neskelbtini), o ne dėl darbo (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini) J. Š.. Atsakovas yra atsakingas už darbo organizavimą Vilniaus m. apylinkės teisme, todėl (duomenys neskelbtini) skiriamos dirbti su įvairiais (duomenys neskelbtini) (ir nuolat, ir laikinai), siekiant užtikrinti tinkamą teismo funkcijų vykdymą. Pareiškėja negali rinktis, su kuriuo teisėju dirbti. Todėl gavusi pavedimą el. paštu pareiškėja negalėjo atsisakyti jo vykdyti, nes jai buvo pavesta dirbti ne su (duomenys neskelbtini) J. Š..

24. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad ji negalėjo vykdyti pavedimo, nes nespėjo ir jį įvykdyti buvo objektyviai neįmanoma. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 8.30 val. turėjo posėdį su (duomenys neskelbtini) J. Š., kuris baigėsi 8.50 val. Teisėjos I. G.-K. teismo posėdis turėjo prasidėti 9.00 val., užtruko 10 minučių. Kitas teismo posėdis pareiškėjai buvo 10.00 val. su (duomenys neskelbtini) J. Š.. Teismas sutiko, kad ginčo dieną pareiškėjos grafikas buvo intensyvus ir įtemptas, pertrauka tarp posėdžių (8.30 val. ir 9.00 val.) buvo tik 10 minučių. Tačiau teismas šį laiką laikė objektyviai įmanomu suorganizuoti abu posėdžius, ypač ruošiantis šiems darbams iš anksto (pareiškėja žinojo apie pavedimą prieš dvi dienas) ir planuojant laiką. Toks darbų intensyvumas buvo nulemtas objektyvių priežasčių: darbas Vilniaus m. apylinkės teisme yra itin intensyvus, ginčo dieną buvo paskirti teismo posėdžiai baudžiamosiose ir administracinėse bylose ir nebuvo laisvos kitos (duomenys neskelbtini).

25. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius, kad pavedimo organizuoti (duomenys neskelbtini) I. G.-K. 9.00 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. I-366-817/2019 ji nevykdė, nes nespėjo, tuo metu vykdė savo funkcijas su (duomenys neskelbtini) J. Š., kaip prieštaraujančius byloje esantiems įrodymams. (duomenys neskelbtini) J. Š. nedavė nurodymų nevykdyti kitų pavedimų, išskyrus jos. Tą teismo posėdyje patvirtino pati pareiškėja. Pareiškėja pati planavo savo laiką 2019 m. sausio 30 d., atsižvelgdama į tą dieną paskirtus posėdžius.

Tai reiškia, kad pareiškėja objektyviai turėdama galimybę įvykdyti jai duotą pavedimą pati sąmoningai jo nevykdė ir pasirinko atlikti kitus darbus tuo metu, kai turėjo organizuoti (duomenys neskelbtini) I. G.-K. 9.00 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. I-366-817/2019. Pareiškėja nepateikia jokių priežasčių ir argumentų, kodėl ji netvarkė procesinių dokumentų baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-817/2019. Teismas jokių pateisinamų priežasčių taip pat nenustatė. Pareiškėja 2019 m. sausio 30 d. nuo 8.50 val. (pasibaigus jos teismo posėdžiui su (duomenys neskelbtini) J.

Š.) atliko kitus veiksmus – išrašė šaukimus, įkėlė posėdžio garso įrašą, suvedė įvykio rezultatą „Paskelbta pertrauka“, suvedė įvykį „Posėdis“, suvedė įvykį „Įvykis procese“ ir įvykio rezultatą „Išsiųsti šaukimai“. Pareiškėja teigia, kad šiuos veiksmus ji atliko dar teismo posėdžių salėje, tačiau teismas atmetė šiuos pareiškėjos paaiškinimus, nes atsakovas į bylą pateikė 2019 m. rugpjūčio 2 d. Nacionalinės teismų administracijos raštą Nr. 4R-1191-(6.9) ir 2019 m. rugpjūčio 5 d.

Vilniaus m. apylinkės teismo Informatikos skyriaus vedėjo el. laišką, kuriuose nurodyta, kad veiksmai (įkėlė posėdžio garso įrašą, suvedė įvykio rezultatą „Paskelbta pertrauka“, suvedė įvykį „Posėdis“, suvedė įvykį „Įvykis procese“ ir įvykio rezultatą „Išsiųsti šaukimai“) atlikti iš kompiuterio IP adreso, kuris nėra Vilniaus m. apylinkės teismo posėdžių salėje. Taigi pareiškėja minėtus veiksmus atliko grįžusi į savo darbo vietą, jau po šaukimų išrašymo. Minėti veiksmai nebuvo skubūs ir neatidėliotini, pareiškėja, planuodama savo laiką, turėjo galimybę ir atlikti šiuos veiksmus, ir įvykdyti pavedimą organizuoti (duomenys neskelbtini) I.

G.-K. 9.00 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-817/2019. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja su (duomenys neskelbtini) J. Š. į 016 teismo posėdžių salę pasiruošti 10.00 val. teismo posėdžiui išėjo 9.40 val., taigi pareiškėja turėjo galimybę atlikti ginčo pavedimą.

26. Teismas, vertindamas pareiškėjos teiginius, kad ji informavo darbdavį, jog pavedimo nevykdys, nustatė, kad byloje yra 2019 m. sausio 29 d. V. S. laiškas R. P., kad ji negalės pavaduoti, nes su (duomenys neskelbtini) J. Š. turi bylų. Taip pat pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) A. A. ir I. P. 2019 m. sausio 30 d. 9.00 val. buvo laisvos. Teismas atmetė šiuos pareiškėjos argumentus. (duomenys neskelbtini) darbą organizuoja ne V. S., todėl ji pati negali atsisakyti vykdyti pavedimus ir siųsti užduotis atlikti kitus asmenis. Ginčo situacijoje objektyviai nebuvo kitų laisvų (duomenys neskelbtini), tą patvirtina rašytiniai R. P. paaiškinimai ir atsakovo atstovės paaiškinimai teismo posėdyje: A. A. neskirta (duomenys neskelbtini), nes turėjo trumpesnę pertrauką tarp posėdžių nei V. S. ir atsakovas teisingai ir objektyviai įvertino šią situaciją, paskirdamas V. S.. Dėl I. P. teismas pažymėjo, kad ji dirbo pas atsakovą ir galėjo eiti (duomenys neskelbtini) pareigas (ką ji ir padarė, kai pareiškėja atsisakė dirbti, I. P. (duomenys neskelbtini) posėdyje). Tačiau, kaip teisingai pažymi atsakovas, I. P. po priėmimo į darbą buvo apmokoma dirbti, todėl atsakovas pagrįstai (duomenys neskelbtini) paskyrė V. S..

27. Teismas nustatė, kad pareiškėja, atsisakydama vykdyti savo pareigą organizuoti (duomenys neskelbtini) I. G.-K. 9.00 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. I-366-817/2019, atliko neteisėtus veiksmus ir pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 punktus, Pareigybės aprašymo 7.9, 7.11, 7.12 ir 7.13 punktus, Tvarkos aprašo 14.2 punktą.

28. Teismas darė išvadą, kad buvo sukeltas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui, kilo būtinumas skubiai priimti sprendimus dėl darbų atlikimo, pareiškėjai atsisakius, kilo grėsmė tinkamam Vilniaus m. apylinkės teismo funkcijų vykdymui, posėdis baudžiamojoje byloje vėlavo, kitiems asmenims kilo papildomų darbų (ieškoti, kas (duomenys neskelbtini) posėdyje, (duomenys neskelbtini), tvarkyti dokumentus), teismo posėdyje dėl būtinybės turėjo (duomenys neskelbtini) asmuo, kuris dar nėra baigęs apmokymų. Teismas nustatė, kad žala atsirado dėl to, kad pareiškėja neteisėtai atsisakė organizuoti (duomenys neskelbtini) I. G.-K. 9.00 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-817/2019, egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos neteisėtų veiksmų ir žalos, taigi pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą.

29. Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo teiginius dėl to, kad atsakovas tarnybinį patikrinimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos tarnybinio nusižengimo faktą, kaltę ir ignoravo, netyrė ir nerinko įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę, netinkamai taikė teisės aktus, neapklausė (duomenys neskelbtini) J. Š., (duomenys neskelbtini) I. R., (duomenys neskelbtini) S. R., nurodė, kad teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad šių asmenų neapklausė, nes nekilo abejonių dėl reikšmingų aplinkybių. Pareiškėja teismui pateikė rašytinius (duomenys neskelbtini) J. Š., (duomenys neskelbtini) I. R., (duomenys neskelbtini) S. R. paaiškinimus, kuriuose nurodytos faktinės aplinkybės atitinka ginčo situaciją. Teismas susipažino su šiais paaiškinimais ir teismo posėdyje sprendė, ar reikia iškviesti (duomenys neskelbtini) J. Š. liudyti. Pareiškėja teismui paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) J. Š. nedavė nurodymo nevykdyti pavedimo organizuoti (duomenys neskelbtini) I. G.-K. 9.00 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-817/2019. Pareiškėja teismui paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) J. Š. nedavė jai nurodymų nedelsiant atlikti tam tikrus veiksmus, nes tokių nurodymų jų darbiniuose santykiuose nereikia, pati pareiškėja žino, ką kada reikia atlikti. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjos paaiškinimus, nusprendė nekviesti (duomenys neskelbtini) J. Š. liudyti, nes pareiškėja pati 2019 m. sausio 30 d. organizavo savo darbus ir jų atlikimo laiką.

30. Teismas nustatė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo ištirtos ir nustatytos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės. Nors teoriškai atsakovas turėjo apklausti visus asmenis, galinčius žinoti bylai reikšmingų aplinkybių, jų neapklausė, tačiau praktiškai šių asmenų paaiškinimai tik patvirtino atsakovo nustatytas aplinkybes ir jokių naujų aplinkybių nepaaiškėjo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas gilinosi į byloje nagrinėjamą situaciją, atliko tyrimą, 2019 m. kovo 15 d. Išvadoje detaliai analizuojamos visos ginčo situacijai reikšmingos aplinkybės, nurodomi konkretūs teisės aktai, kuriais vadovaujamasi, aprašoma tyrimo eiga, detaliai nurodomos įvykio aplinkybės ir pateikiamas nuoseklus visų argumentų vertinimas. Atsakovas minučių tikslumu atkūrė ginčo situaciją, gilinosi, rinko įrodymus ir nustatė visas ginčo situacijai reikšmingas aplinkybes. Teismas vertino, kad tai, jog pareiškėja kitaip vertina nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, nedaro tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros neišsamia ar neobjektyvia.

31. Teismas nesutiko, kad pareiškėja padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pareiškėja nevykdė pavedimo organizuoti (duomenys neskelbtini) I. G.-K. 9.00 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-817/2019, tačiau tuo metu ji vykdė kitas savo (duomenys neskelbtini) pareigas (duomenys neskelbtini) J. Š. bylose. Pareiškėja apie atsisakymą dirbti informavo atsakovą iš anksto (tai nešalina tarnybinio nusižengimo sudėties, tačiau yra aplinkybė, į kurią teismas atsižvelgia), dėl pareiškėjos atsisakymo dirbti kilo teisinės pasekmės, tačiau žala sąlyginai nedidelė (nors kilo grėsmė tinkamam Vilniaus m. apylinkės teismo funkcijų vykdymui, tačiau funkcijos įvykdytos tinkamai, teismo posėdis, nors ir pavėluotai, bet įvyko, procesiniai dokumentai sutvarkyti). Analogiškoje situacijoje, kai pareiškėja atsisakė vykdyti darbdavio nurodymus, atsakovas pasekmių mastą vertino kaip nedidelį (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1381-1047/2019, sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui).

32. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai paskirta per griežta ir padarytam pažeidimui neproporcinga tarnybinė nuobauda. Teismas pripažino, kad tarnybinis nusižengimas nėra šiurkštus. Pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo pasekmes (žalą) teismas laikė sąlyginai nedidele. Ankstesnė pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda (pastaba) 2019 m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu buvo palikta galioti, tačiau sprendimo apskundimo terminas dar nebuvo suėjęs. Taigi darbdavys, vertindamas pakartotinumą, prisiėmė riziką.

33. Teismas darė išvadą, kad papeikimas pareiškėjai laikytinas proporcinga nuobauda. Pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė tyčia, sąmoningai suprasdama, kad atsisako vykdyti darbdavio nurodymus. Tą įrodo pareiškėjos el. laiškai, pareiškėjos paaiškinimai, pateikti darbdaviui, pareiškėjos paaiškinimai 2019 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdyje (nurodė, kad jokių nurodymų pavaduoti ji nenori atlikti ir neatliks ir ateityje), (duomenys neskelbtini) vedėjos 2019 m. sausio 9 d. raštas (kuriame atsakant į pareiškėjos atsisakymus dirbti nurodoma, kad pareiškėja privalo vykdyti nurodymus, remiantis Pareigybės aprašymo 7.22 punktu ir Tvarkos aprašo 14 punktu ir kt.). Pareiškėjos elgesį taip pat charakterizuoja jos el. laiškų bendradarbiams turinys ir tonas, etiketo reikalavimų neatitinkantys pasisakymai 2019 m. rugpjūčio 9 d. teismo posėdžio metu. Teismas pabrėžė, kad toks pareiškėjos elgesys rodo jos požiūrį į atliktus neteisėtus veiksmus ir tokį požiūrį vertino neigiamai ir paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, pakeitė į papeikimą.

34. Teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir Įsakymą pakeitė – pakeitė skundžiamo įsakymo 2 punkto dalį, kuria parinkta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, laikant, kad yra skiriamas papeikimas.

III. 35. Pareiškėja V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo kanclerio 2019 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. P-527 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

36. Pareiškėjos nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi jame netinkamai surinkti ir įvertinti įrodymai: atsakovas neįrodė, kad visos (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 30 d. buvo užimtos, nepateikta įrodymų, kokiu konkrečiu metu pareiškėja turėjo galimybę atlikti darbus, kuriuos ji atliko 2019 m. sausio 30 d. nuo 9.00 iki 10.00 val., kokiomis priemonėmis ar teisme esančia sistema buvo apskaičiuota ir nustatyta kiekvienos (duomenys neskelbtini) atlikto darbo laiko trukmė, taip pat nenurodyta, kokie įstatymai įpareigoja pareiškėją dirbti papildomą darbą ir viršvalandžius nesant pareiškėjos sutikimo ir pirmininko įsakymo, kad už tai būtų apmokėta įstatymų nustatyta tvarka.

37. Pareiškėja, remdamasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu byloje Nr C-55/18, teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad Vilniaus m. apylinkės teisme yra įdiegta sistema, leidžianti apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo atlikto kasdienio darbo laiko trukmę. Atsakovas nepateikė jokių neabejotinų įrodymų, kurie leistų patikrinti ir įsitikinti, kad darbo laiko trukmė yra apskaičiuojama tinkamai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja turėjo laiko dirbti pas (duomenys neskelbtini) I. G.-K. ginčo dieną ir laiku, o visos kitos (duomenys neskelbtini) buvo užimtos. Byloje nesant nenuginčijamų įrodymų, visos abejonės turi būti vertinamos pareiškėjos naudai.

38. Pareiškėja nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, kad ji turėjo pareigą vykdyti privalomus (duomenys neskelbtini) skyriaus darbuotojos R. P. nurodymus ir, jog toks nurodymas buvo teisėtas ir objektyviai įmanomas įvykdyti. Pareiškėja tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) I. P., kurią buvo reikalaujama pavaduoti, ginčo dieną privalėjo atlikti savo pareigas ir posėdžiauti su (duomenys neskelbtini) I. G.-K., kadangi dirbo teisme nuo 2019 m. sausio 16 d., t. y. daugiau nei 2 savaites, ir pagal teisme nusistovėjusią tvarką privalėjo pradėti pati organizuoti posėdžius minėtos (duomenys neskelbtini) bylose. Kitu atveju minėta (duomenys neskelbtini) galėjo kreiptis į A. A., kuri buvo paskirta ją apmokyti. Pareiškėja tvirtina nebuvusi paskirta atsakinga už I. P. apmokymą, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš jos dirbti už I. P., kuri, pareiškėjos vertinimu, tą dieną buvo neužimta.

39. Pareiškėja nurodo, kad vadovaudamasi Tvarkos aprašo 18.3 punktu tinkamai ir laiku 2019 m. sausio 29 d. raštu informavo vyriausiąją specialistę R. P., kad ginčo dieną su (duomenys neskelbtini) J. Š. yra visai dienai suplanuoti darbai, todėl negalės pavaduoti pas (duomenys neskelbtini) I. G.-K.. Pareiškėjai nebuvo atsakyta į pranešimą, todėl ji buvo įsitikinusi, kad problema yra išspręsta, o pareigos tinkamai organizuoti (duomenys neskelbtini) darbą neatliko vyr. specialistė R. P. ir (duomenys neskelbtini) vedėja V. D..

40. Pareiškėjos nuomone, atsakovas suklaidino teismą, teigdamas, kad I. P. dirbo tik nuo 2019 m. sausio 16 d., todėl 2019 m. sausio 30 d. negalėjo posėdžiauti su (duomenys neskelbtini) I. G. - K., nes jai dar nesibaigė apmokymo laikas, kuris trunka vieną mėnesį. Realiai teisme apmokymai vyksta tik 2 savaites, o šiuos argumentus patvirtina administracinės bylos Nr. I-1660-643/2019, kurioje buvo nagrinėjamas (duomenys neskelbtini) vedėjos V. D. skundas, duomenys. Pareiškėja teigia taip pat būtent po 2 savaičių buvusi išsiųsta posėdžiauti.

41. Pareiškėja teigia, kad teismas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį ir 6 straipsnio 3 dalies d punktą (teisė į teisingą teismą), nes atmetė visus pareiškėjos prašymus neįsigilinęs į bylos esmę ir aplinkybes. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neišreikalavo iš atsakovo rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų atsakovo teiginius apie kitų (duomenys neskelbtini) užimtumą 2019 m. sausio 30 d. ir galimybės atšaukti paskirtą pavadavimą nebuvimą

42. Pareiškėjos nuomone, teismo sprendimas pagrįstas prielaidomis, o jos pateikti įrodymai (duomenys iš LITEKO apie (duomenys neskelbtini) A. A. ir I. P. užimtumą 2019 m. sausio 30 d. nuo 8.00 iki 12.00 val.) paneigia teismo nustatytą aplinkybę, kad visos (duomenys neskelbtini) nurodytu laiku buvo užimtos, o pareiškėja privalėjo savo darbą organizuoti taip, kad suplanuotus darbus turėjo atlikti vėliau. Byloje nėra jokių neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjos kaltę. Atsakovo pateikti duomenys iš esmės patvirtino pareiškėjos teiginius, kad ji visą dieną dirbo su (duomenys neskelbtini) J. Š., ir neturėjo nei laiko, nei pagrindo dirbti už darbe esančias ir tuo metu laisvas (duomenys neskelbtini). Jokie teisės aktai neįpareigoja tuo pačiu metu dirbti su dviem (duomenys neskelbtini), esant kito (duomenys neskelbtini) neužimtai. Pareiškėjos nuomone, atsakovas pateikė melagingą informaciją, kad visos (duomenys neskelbtini) buvo užimtos, o pareiškėja buvo laisva, nors turėjo (duomenys neskelbtini) ir privalėjo dirbti už jas. Pareiškėjos teigimu, visos abejonės turėtų būti vertinamos jos naudai.

43. Pareiškėja teigia, kad jos atžvilgiu buvo pažeistas Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme nustatytas lygiateisiškumo principas, iš jos buvo reikalaujama dirbti padidintu krūviu nemokant už viršvalandžius ir darbą per išeigines, o jai atsisakius dirbti už kitas (duomenys neskelbtini) – skirta nuobauda. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad ji buvo paskirta dirbti su konkrečiu teisėju. Pareiškėja cituoja Konstitucijos nuostatas dėl teisės laisvai pasirinkti darbą, jog už atliktą darbą, viršvalandžius turi būti teisingai atlyginta, o jos atveju to nebuvo. Atsakovas, vadovaudamasis savo patvirtintomis tvarkomis nepagrįstai reikalavo iš pareiškėjos dirbti už kitus asmenis, o jai atsisakius, nepagrįstai paskyrė nuobaudą. Pareiškėja teigė esanti diskriminuojama ir atliekant darbo vertinimą bei suteikiant didesnį algos koeficientą.

44. Pareiškėja nesutinka ir su teismo išvada, kad jos veiksmais buvo padaryta žala ir egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos neteisėtų veiksmų ir žalos ir, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjos nuomone, (duomenys neskelbtini) darbas buvo organizuojamas netinkamai, jos kaltės šiuo atveju nėra, o teismo išvada, kad papeikimas laikytinas proporcinga nuobauda taip pat nepagrįsta.

45. Atsakovas Vilniaus m. apylinkės teismas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

46. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir laikosi pozicijos, išdėstytos pirmosios instancijos teisme. Pagal Vilniaus m. apylinkės teisme nusistovėjusią darbo organizavimo tvarką, sklandžiam darbo organizavimui (duomenys neskelbtini) žodiniu pavedimu paprastai skiriamas dirbti su tuo pačiu teisėju kuo ilgesnį laiko tarpą, jei yra tokia galimybė, o esant reikalui jam duodami trumpalaikiai rašytiniai pavedimai, kurie siunčiami elektroniniu paštu, organizuoti pavienius teismo posėdžius ir kitų teisėjų nagrinėjamose bylose bei tvarkyti jose procesinius dokumentus. Pareiškėja negali rinktis, su kuriuo teisėju dirbti, o gavusi pavedimą elektroniniu paštu negalėjo atsisakyti jo vykdyti. 2019 m. sausio 28 d. rašytinis pavedimas organizuoti (duomenys neskelbtini) I. G.-K. teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-817/2019, numatytą 2019 m. sausio 30 d. 9.00 val., ir tvarkyti šioje baudžiamojoje byloje procesinius dokumentus, atšauktas nebuvo, nes skiriant šį pavedimą buvo įvertinta pareiškėjos objektyvi galimybė įvykdyti šį pavedimą. Iš pareiškėjos elektroninių laiškų, kuriais ji reaguoja į jai siunčiamus rašytinius pavedimus organizuoti teismo posėdžius ir tvarkyti procesinius dokumentus kitų teisėjų nagrinėjamose bylose, matyti, jog ji atsisako vykdyti jai skiriamus pavedimus dėl subjektyvių priežasčių (dėl jai paskirtos tarnybinės nuobaudos, dėl tarnybinės veiklos vertinimo rezultatų, nesuteiktos kvalifikacinės klasės, nepaskirtos premijos ir pan.), tyčiojasi iš (duomenys neskelbtini) darbą organizuojančio asmens, ironizuoja jo siunčiamus pavedimus. Išvadoje buvo itin išsamiai vertinama, ar pareiškėja turėjo objektyvią galimybę įvykdyti jai skirtą pavedimą, buvo išsamiai aptarti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinkti duomenys, kurių pagrindu padaryta motyvuota išvada, jog pareiškėja turėjo objektyvią galimybę įvykdyti jai skirtą pavedimą, tačiau jo sąmoningai nevykdė, prioritetą nepagrįstai sąmoningai teikdama kitiems darbams. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu nustatyta, jog pareiškėjos neveikimą sąlygojo ne objektyvios, bet subjektyvios aplinkybės.

47. Atsakovo nuomone, pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai apie darbo laiko trukmės sistemos įdiegimą Vilniaus m. apylinkės teisme, Lygių galimybių įstatymo pažeidimus, viršvalandinį darbą nevertintini, nes jie nėra susiję su ginčo dalyku. Tais atvejais, kai (duomenys neskelbtini) tą pačią dieną ar jos dalį tenka dirbti su dviem ar daugiau teisėjų, laikoma, kad tokiu atveju teismo (duomenys neskelbtini) atlieka papildomas raštu suformuluotas užduotis, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis, už kurių atlikimą yra mokamos priemokos (VTĮ 30 str. 1 d. 2 p.). Vien tai, jog viršijamas įprastas darbo krūvis, nereiškia, jog yra viršijama ir nustatyta darbo trukmė. Pareiškėja ginčo laikotarpiu nėra kreipusis į teismo administraciją dėl viršvalandinio darbo. 2019 m. sausio mėnesį pareiškėja tik 12 valandų (kurios išsidėstė per dvi dienas) buvo paskirta dirbti su (duomenys neskelbtini), su kuriais ji nepaskirta dirbti ilgesnį laikotarpį, jai už minėtas valandas buvo paskirta 24,72 Eur priemoka. Pareiškėjai dėl jos reiškiamo nepasitenkinimo pavedimai atlikti papildomas užduotis yra skiriami rečiau nei daugeliui kitų asmenų. Pareiškėjos nesutikimas su teismo sprendime padarytomis išvadomis apie jos veiksmais padarytą žalą bei priežastinį ryšį tarp jos neteisėtų veiksmų ir žalos, nėra pagrįstas jokiais logiškais ir racionaliais argumentais. Atsakovo manymu, visos skundžiamame teismo sprendime nurodytos neigiamos pasekmės kilo būtent dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. P-527, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

49. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu V. S. skundą tenkino iš dalies: pakeitė ginčijamo įsakymo 2 punkto dalį, kuria parinkta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, ir laikė, kad paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai paskirta per griežta ir padarytam pažeidimui neproporcinga tarnybinė nuobauda, todėl ji keistina į tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

50. V. S. su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti, t. y. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo kanclerio 2019 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. P-527 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. S.“. Teigia, kad sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi jame netinkamai surinkti ir įvertinti įrodymai: byloje nepateikta nei vieno objektyvaus įrodymo, kad visos (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 30 d. buvo užimtos (1); nepateikta įrodymų, kokiu konkrečiu metu ji turėjo galimybę atlikti darbus, kuriuos atliko 2019 m. sausio 30 d. nuo 9.00 val. iki 10.00 val. (2); kokiomis priemonėmis ar teisme esančia sistema buvo apskaičiuota ir nustatyta kiekvienos (duomenys neskelbtini) atlikto darbo laiko trukmė (3); nenurodyta, kokie įstatymai įpareigojo ją dirbti papildomą darbą ir viršvalandžius, kai nėra jos sutikimo ir pirmininko įsakymo, kad už tai būtų apmokėta įstatymų nustatyta tvarka (4).

51. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

52. Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtinto Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), Pareigybės aprašymo ir Tvarkos aprašo nuostatos.

53. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011; 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012; 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

54. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

55. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. patikrinimo išvadoje Nr. TSDR-422 konstatuota, kad pareiškėja be teisėto pagrindo atsisakė vykdyti (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės teisėtą pavedimą organizuoti (duomenys neskelbtini) I. G.-K. teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-817/2019, numatytą 2019 m. sausio 30 d. 9.00 val. ir tvarkyti šioje byloje procesinius dokumentus, jo neorganizavo ir procesinių dokumentų netvarkė. Tokiais veiksmais V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 ir 6 punktus, Pareigybės aprašymo 7.9, 7.11, 7.12 ir 7.13 punktus ir Tvarkos aprašo 14.2 punktą.

56. Ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjai 2019 m. sausio 28 d. buvo duotas pavedimas 2019 m. sausio 30 d. organizuoti (duomenys neskelbtini) I. G.-K. 9.00 val. teismo posėdį ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. I-366-817/2019, o 2019 m. sausio 29 d. V. S. informavo asmenį, atsakingą už (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) darbo organizavimą, kad negalės atlikti pavedimo ir 2019 m. sausio 30 d. bei jo neatliko, nėra.

57. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2019 m. sausio 30 d. teismo posėdis baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-817/2019 prasidėjo 9.00 val. ir truko iki 9.10 val. t. y. viso tęsėsi apie 10 min. Šiame teismo posėdyje (duomenys neskelbtini) funkcijas atlikusi I. P. paaiškinime nurodė, kad teismo posėdžio metu teko nustatyti asmenų, atvykusių į tesimo posėdį, tapatybes, posėdžio metu buvo daromas garso įrašas bei rašomas posėdžio protokolas. Po posėdžio duomenys buvo suvesti į Liteko sistemą, t. y. įkeltas garso įrašas, posėdžio protokolas, kuris dar buvo koreguojamas po posėdžio. Papildomų pranešimų ar šaukimų siųsti nereikėjo.

58. Susipažinus su bylos medžiaga pritartina atsakovo pozicijai, kad tuo laikotarpiu, kai V. S. turėjo vykdyti R. P. 2019 m. sausio 28 d. pavedimą organizuoti (duomenys neskelbtini) I. G.-K. teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-817/2019, numatytą 2019 m. sausio 30 d. 9.00 val. ir tvarkyti šioje baudžiamojoje byloje procesinius dokumentus, teismo posėdžių su (duomenys neskelbtini) J. Š. neturėjo, t. y. jokiose kitose bylose tuo metu realiai neposėdžiavo, o ji sąmoningai atliko kitus neskubius ir tuo momentu nebūtinus darbus, siekdama pateisinti minėto pavedimo nevykdymą, todėl turėjo objektyvią galimybę posėdžiauti su (duomenys neskelbtini) I. G.-K. jos nagrinėjamoje byloje. Duodant pavedimą buvo atsižvelgta ir įvertintas pareiškėjos užimtumas (8.30 val. buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla, kurių posėdžiai paprastai nepasižymi ilga trukme (1), kitas posėdis su (duomenys neskelbtini) J. Š. buvo numatytas tik 10.00 val. (2), be to, iš (duomenys neskelbtini) I. G.-K. 2019 m. sausio 30 d. posėdžių tvarkaraščio matyti, jog sekantis posėdis numatytas 9.40 val., kas rodo, kad 9.00 val. teismo posėdis ilgai nevyks (3)). Kita vertus, posėdžio baudžiamoje byloje aspektus (pradėjimo, trukmės ir pan.) buvo galima aptarti ir su (duomenys neskelbtini) I. G.-K., tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos pareiškėja šiuo klausimu visiškai nesidomėjo, kas rodo jos išankstinį nusistatymą nevykdyti pavedimo. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad V. S. turėjo objektyvią galimybę įvykdyti jai duotą pavedimą ir atlikti posėdžio (duomenys neskelbtini) funkcijas 2019 m. sausio 30 d. vykusiame teismo posėdyje ir tvarkyti procesinius dokumentus baudžiamojoje byloje Nr. 1-366-817/2019.

59. Pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2018 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. V-217 (2018 m. birželio 8 d. įsakymo Nr. V-225 redakcija) patvirtinto Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbo organizavimo tvarkos aprašo 2 punktą, (duomenys neskelbtini) darbą organizuoja (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas arba jo pavedimu (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis specialistas. Pažymėtina, jog Pareigybės aprašyme nėra įtvirtinta jokių nuostatų, susijusių su (duomenys neskelbtini) priskyrimu konkrečiam teisėjui. Atsakovas nurodo, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teisme nusistovėjusią darbo organizavimo tvarką, tam, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis teisėjų, tiek ir pačių (duomenys neskelbtini) darbo organizavimas, (duomenys neskelbtini) žodiniu pavedimu paprastai skiriamas dirbti su tuo pačiu teisėju kuo ilgesnį laiko tarpą, jei tokia galimybė yra. Esant reikalui jiems duodami trumpalaikiai rašytiniai pavedimai, kurie siunčiami elektroniniu paštu, organizuoti pavienius teismo posėdžius ir kitų teisėjų nagrinėjamose bylose bei tvarkyti jose procesinius dokumentus. Taigi pati pareiškėja neturėjo galimybės rinktis su kokiu teisėju jai dirbti, jos darbą organizuoja ir koordinuoja (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjas arba jo pavedimu (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiasis specialistas, todėl ji neturėjo pagrindo atsisakyti vykdyti duoto pavedimo.

60. Išanalizavus bylos medžiagą, susijusią su tarnybinio nusižengimo padarymu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo administracija reikalavo, jog pareiškėja dirbtų už kitus asmenis ((duomenys neskelbtini)).

61. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skiriant tarnybinę nuobaudą, turi būti ne tik konstatuojama tarnybinio nusižengimo sudėtis, tačiau turi būti vertinami ir subjektyvieji pažeidimo sudėties elementai – asmens kaltės forma, motyvai, taip pat vertintinos kilusios neigiamos pasekmės. Pareiškėja, tinkamai vykdydama savo pareigas, privalėjo atlikti veiksmus, susijusius su pavedimo vykdymu. Taigi vertinant anksčiau aptartų aplinkybių visumą, laikytina, kad pareiškėjos kaltė įrodyta, kuri pasireiškė netinkamu Pareigybės aprašyme ir Apraše nurodytų funkcijų vykdymu (neatlikimu).

62. Kitas aspektas – dėl ginčijamo tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės, kurių numatymas ir sunkumas galėtų turėti įtakos tarnautojo atsakomybės laipsniui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) I. G.-K. teismo posėdis įvyko ir (duomenys neskelbtini) darbas nebuvo sutrikdytas, nors kai kokių nesklandumų dėl posėdžio organizavimo kilo.

63. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, jog skundžiamu Įsakymu skirta nuobauda – griežtas papeikimas – laikytina neproporcinga padarytam pažeidimui, t. y. aiškiai per griežta. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iš esmės aiškiai atsispindi administracinių teismų praktikoje dominuojanti pozicija, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑162/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14‑945/2007; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑284/2008; 2008 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑2681/2008; 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146‑3235/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012 ir kt.).

64. Kaip teisingai sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas pareiškėjos padarytas pažeidimas nėra šiurkštus, kokių nors sunkių pasekmių nesukėlė, 2019 m. kovo 15 d. teismo sprendimas dėl ankstesnės tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai nebuvo įsiteisėjęs, todėl pareiškėjai skirtas griežtas papeikimas pagrįstai pakeistas į švelnesnę tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

65. Pirmosios instancijos teismas sprendime aptarė pareiškėjos skundo argumentus dėl (duomenys neskelbtini) priskyrimo konkretiems (duomenys neskelbtini) ir neturėjimo dirbti su kitais (duomenys neskelbtini), dėl negalėjimo vykdyti pavedimo, nes nespėjo ir jį įvykdyti buvo objektyviai neįmanoma dėl užimtumo kitose bylose ir dėl darbdavio informavimo, kad ji duoto pavedimo nevykdys. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Šiais skundo aspektais pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

66. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiosios specialistės R. P. 2019 m. kovo 4 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad V. S. duoto pavedimo atšaukti ji neturėjo galimybės, nes visi (duomenys neskelbtini) buvo užimti, t. y. laisvų (duomenys neskelbtini) tuo metu nebuvo. Tai patvirtina atsakovo atsiliepime pateikti paaiškinimai apie (duomenys neskelbtini) užimtumą, kas kartu paneigia ir S. S. apeliacinio skundo teiginius dėl kitų (duomenys neskelbtini) (A. A., I. P., Ž. K.) neužimtumo ir galėjimo dirbti savarankiškai ginčui aktualiu metu. Atsižvelgiant į tai atmestini pareiškėjos apeliacinio ,skundo argumentai dėl įrodymų nepakankamumo apie (duomenys neskelbtini) užimtumą 2019 m. sausio 30 d. nuo 8.30 val. iki 10.00 val.

67. V. S. apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo, kokie įstatymai įpareigojo ją dirbti papildomą darbą ir viršvalandžius, kai nėra jos sutikimo ir pirmininko įsakymo, kad už tai būtų apmokėta įstatymų nustatyta tvarka. Šis aspektas nėra susijęs su nagrinėjama byla (ginčo dalyku), todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiame sprendime plačiau dėl jo nepasisako.

68. Taip pat nereikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste apeliacinio skundo argumentai, susiję su kiekvienos (duomenys neskelbtini) atlikto darbo trukmės apskaičiavimu bei jos darbo organizavimu. Kita vertus, atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje ir atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kokius veiksmus po įvykusio posėdžio administracinio nusižengimo byloje atliko pareiškėja (išrašė šaukimus, įkėlė posėdžio garso įrašą, suvedė įvykių rezultatus ir pan.), kuriuos atlikti nebuvo skubu, bei juos buvo galima padaryti ir kitą dieną.

69. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo netinkamai atliktu įrodymų vertinimu ir dėl to neteisingai nustatytomis ginčo faktinėmis aplinkybėmis, primena, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

70. Nagrinėjamu atveju, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis (įrodymus) ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Atsakovo 2019 m. kovo 15 d. patikrinimo išvada Nr. TSDR-422 išsamiai argumentuota, nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai, todėl pagrįstai pripažinta, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą

71. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė