Legislator Case Law & Legislation
0a6845d3-5b36-41fb-bf95-68bc56e743bb AI generated

0a6845d3-5b36-41fb-bf95-68bc56e743bb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 0a6845d3-5b36-41fb-bf95-68bc56e743bb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?NuoraÅ¡as CivCivilinė byla Nr. e2-1696-433/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29009-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; (S) 2.6.2.1;3.2.4.4.; 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius, Laisvės pr. 79A 2020 m. rugsėjo mėn. 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Ana Usačiovai, dalyvaujant ieÅ¡kovo R. B. atstovei advokatei Audrai LukaÅ¡evičiÅ«tei Krantz, atsakovei R. N., atsakovės atstovei advokatei JÅ«ratei Matonienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

Legislator headnote

AI generated

0a6845d3-5b36-41fb-bf95-68bc56e743bb · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Visus baldus, kurie bent minimaliai buvo tinkami naudojimui, paliko gyvenamajame name. IÅ¡ardė palikėjos vintažinę indaujÄ , supakavo ir iÅ¡nešė į vonios kambarį, esantį Å«kiniame pastate ir kuriame atsakovė jÄ rado. Jis ne tik valė gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , bet ir pjovė žolę, ravėjo piktžoles, sodino vaismedžius, mokėjo mokesčius iki 2019 m. birželio mėnesio. Nurodo, kad globotinės priežiÅ«rai naudojo savo asmeninius daiktus, t. y. patalynę, rankÅ¡luosčius, indus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?NuoraÅ¡as CivCivilinė byla Nr. e2-1696-433/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29009-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9; (S) 2.6.2.1;3.2.4.4.; 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU Vilnius, Laisvės pr. 79A 2020 m. rugsėjo mėn. 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Ana Usačiovai, dalyvaujant ieÅ¡kovo R. B. atstovei advokatei Audrai LukaÅ¡evičiÅ«tei Krantz, atsakovei R. N., atsakovės atstovei advokatei JÅ«ratei Matonienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

B. ieškinį atsakovei R. N. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir laidojimo išlaidų priteisimo bei atsakovės R. N. priešieškinį R. B. dėl nuostolių atlyginimo n u s t a t ė: ieškovas nurodo, kad jo teta (tėvo sesuo) G. D. santuokoje su B. D. vaikų neturėjo. G. D. sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini) mėnesį. Nurodo, kad tarp jo šeimos ir jo tetos buvo susiklostęs artimas ryšys. Jis dažnai lankydavosi tetos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Alytuje, su šeima, padėdavo tetai atlikti sunkesnius buitinius darbus, nuveždavo pas gydytojus.

Teta džiaugėsi ir dėkojo, kad jis jai padeda tvarkytis, laikė jo vaikus jos anÅ«kais, kaimynams tvirtino, kad jos namuose gyvens tik sÅ«nėnas R. B. su Å¡eima, prašė, kad jis gyventų jos namuose ir po jos mirties. G. D. pranešė jam, jog sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ paliko jam. Progresuojant senatvei ir ligoms, Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. nutartimi G. D. pripažinta neveiksnia tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse bei Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi jai nustatyta globa ir globėju bei jos turto administratoriumi buvo paskirtas jis.

G. D. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodo, kad siekdamas pagerinti gyvenamojo namo ir visos namų valdos būklę, sumažinti išlaidas už komunalines paslaugas, nes ateityje norėjo persikelti gyventi su šeima, pakeitė senus medinius langus į plastikinius visame name bei ūkiniame pastate (iš viso 12 vienetų), ir atliko palangių, langų nišų, šiltnamio apskardinimo darbus, garažo dažymo ir jo grindų betonavimo darbus. Nurodo, kad atsakovė lankydavosi tetos namuose ir džiaugėsi sutvarkyta aplinka bei atliktais gyvenamojo namo pagerinimo darbais, ir jį už tai pagirdavo.

Po G. D. mirties jis tęsė jai priklausiusio turto priežiÅ«rÄ ir tvarkymo darbus, tačiau atsakovė pranešė, jog ji yra įpėdinė. 2019 m. kovo 14 d. jis kreipėsi į Alytaus miesto 3-iÄ jį notarų biurÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo pagal 2016 m. liepos 12 d. testamentÄ , patvirtintÄ notarės Ingos Balionytės, registro Nr. 3827, kuriuo G. D. visÄ turtÄ paliko bÅ«tent jam. Pakartotinai 2019 m. gegužės 22 d. atvykus į notarų biurÄ , jis sužinojo, kad testamentas yra negaliojantis, o teisėta įpėdinė pagal testamentÄ yra atsakovė R.

N., kuri 2019 m. gegužės 24 d. priėmė palikimÄ pagal testamentÄ . Anot ieÅ¡kovo, atsakovė paveldėjo G. D. turtÄ , kuris buvo pagerintas jo lėšomis, todėl atsakovė praturtėjo, nesant tam teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2019 m. birželio mėnesio jis atliko G. D. priklausiusio turto gerinimo darbus, o jai mirus, organizavo laidojimo apeigas ir sutvarkė kapÄ savo lėšomis, apmokėjo už gedulingus pietus, paaukojo bažnyčiai, apmokėjo visas gyvenamojo namo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas iki 2019 m. birželio mėnesio.

IeÅ¡kovas nurodo, kad gyvenamajame name ir Å«kiniame pastate, kuriame gyveno G. D., jo užsakymu UAB RY Oferta įmontavo 12 vienetų langų už 3000 Eur, kuriuos jis sumokėjo savo lėšomis. Jo užsakymu buvo atlikti gyvenamojo namo palangių, Å¡iltnamio stogo ir langų nišų skardinimo darbai už 480 Eur, iÅ¡ viso už gyvenamojo namo pagerinimo darbus jis sumokėjo 3480 Eur. Anot ieÅ¡kovo, atsakovė žinojo, kad jis ateityje planuoja gyventi G. D. name ir neprieÅ¡taravo tam, kad jis gerintų namÄ ir aplinkÄ .

Be to, atsakovė nepranešė, kad ji yra G. D. ir B. D. įpėdinė. Po G. D. mirties jis apmokėjo 69,01 Eur už gyvenamojo namo Å¡ildymÄ . IeÅ¡kovas nurodo, kad palaidojo G. D., sutvarkė ir prižiÅ«rėjo jos kapÄ savo lėšomis. Patikslinęs reikalavimus, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 3549,01 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 941,06 Eur laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidas, 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad G. ir B.

D. turėjo gražius namus ir juose buvo daug įvairaus turto (pradedant baldais, buitine technika, duag drabužių, medžiagų sankaupas. G. D. gaudavo ne tik 233,92 Eur senatvės pensijÄ , bet ir 22,46 Eur naÅ¡lių pensijÄ , 280,00 Eur slaugos iÅ¡laidų tikslinę kompensacijÄ ir jos mėnesio pajamos sudarė 536,38 eurų sumÄ , todėl netrÅ«ko piniginių lėšų savo poreikiams ir prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, jos poreikių tenkinimui, nereikėjo naudoti kitų asmenų, tai yra ieÅ¡kovo piniginių lėšų nei globai, nei laidotuvėms.

Priėmusi 2019 m. gegužės 24 d. palikimÄ , ji nuvyko į tetos namÄ , kuriame nebuvo baldų, tapetai buvo nuplėšyti nuo sienų ir t.t., t.y. ieÅ¡kovas iki kol jam tapo žinoma apie bendra 2008 m. sudarytÄ testamentÄ , baldus ir kitus daiktus iÅ¡sivežė. Anot atsakovės ieÅ¡kovas neteisėtai pasisavino jai priklausantį pagal testamentÄ turtÄ , tai yra: 2 sofas-lovas (po 120 Eur), miegamojo komplektÄ (300 Eur), Å¡aldytuvÄ (50 Eur), vintažinę indaujÄ (250 Eur), pietų servizÄ (80 Eur), 2 arbatos servizai (po 20 Eur), 3 kriÅ¡tolinės vazos (po 20 Eur), 3 vilnos kilimai (po 100 Eur), žieminiai paltai su lapės apykaklėmis (po 250 Eur), 6 lovatiesės ( po 60 Eur), juvelyrinių papuoÅ¡alų (2000 Eur), maÅ¡inos priekabÄ (su kuria ir iÅ¡sivežė ieÅ¡kovui priklausančius daiktus) bei daug kitų nežinomos vertės ir kiekių daiktų, tame tarpe drabužių, audinių ir kitokių smulkių buitinių daiktų, kurių vertės nustatyti atsakovė taip pat negali.

Anot atsakovės, jos paveldėtas turas yra neteisėtai pasisavintas ieÅ¡kovo, todėl ieÅ¡kovas turi atlyginti jos patirtus nuostolius, kurie preliminariai sudaro 4 180 Eur sumÄ . PraÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 4180 Eur nuostolių atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas bei patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodė, kad su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodo, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir nepasisavino palikėjos G.

D. testamentu atsakovei palikto turto, nes iki 2019 m. gegužės 22 d. buvo įsitikinęs, jog yra vienintelis įpėdinis pagal G. D. 2016 m. liepos 12 d. sudarytÄ ir notarų biure patvirtintÄ testamentÄ , todėl 2019 m. kovo 14 d. kreipėsi į notarų biurÄ ir priėmė palikimÄ bei tęsė G. D. priklausiusio turto administravimÄ ir tvarkymÄ - valė, tvarkė gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , aplinkÄ , dėl sanitarinių ir higieninių priežasčių paÅ¡alino apipelijusius ir atsilupusius tapetus, iÅ¡metė čiužinius, sudėvėtus drabužius, įskilusias lėkÅ¡tes, iÅ¡vežiau kitas Å¡iukÅ¡les.

Visus baldus, kurie bent minimaliai buvo tinkami naudojimui, paliko gyvenamajame name. IÅ¡ardė palikėjos vintažinę indaujÄ , supakavo ir iÅ¡nešė į vonios kambarį, esantį Å«kiniame pastate ir kuriame atsakovė jÄ rado. Jis ne tik valė gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , bet ir pjovė žolę, ravėjo piktžoles, sodino vaismedžius, mokėjo mokesčius iki 2019 m. birželio mėnesio. Nurodo, kad globotinės priežiÅ«rai naudojo savo asmeninius daiktus, t. y. patalynę, rankÅ¡luosčius, indus.

Be to, nurodo, kad pati atsakovė paėmė iÅ¡ palikėjos kailinius, auksinius papuoÅ¡alus, vazas. PraÅ¡o atmesti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė, prašė ieÅ¡kinį tenkinti ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais motyvais. PrieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti. Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ ir patenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį, jame iÅ¡dėstytais motyvais.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas. Šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, jog velionė G. D. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-3020-835/2018 buvo pripažinta neveiksnia tam tikruose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-5949-835/2018 velionei G. D. buvo nustatyta globa ir jos globėju bei turto administratoriumi paskirtas ieškovas R.

B. (c. b. Nr. 2YT-5949-835/2018 l. 15-17). IeÅ¡kovas nurodė, kad atliko namo, kuriame gyveno G. D. gerinimo darbus, t.y. 2008 m. rugpjūčio 2 d. sutarties pagrindu UAB „RV Oferta“ 2018 m. rugpjūčio 29 d. iÅ¡rašė ieÅ¡kovui PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ OF Nr. 36993 dėl 12 vnt. langų, montavimo bei medžiagos – 3000 Eur sumai, kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 2018 m. rugpjūčio 29 d. (Pinigų priėmimo kvitas Serija BLC Nr. 0612175); 480 Eur ieÅ¡kovas patyrė dėl atliktų skardinimo, pastolių statymo ir ardymo darbų (2019 m. vasario 22 d.

Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas 1) bei 69,01 Eur iÅ¡laidų už gyvenamojo namo Å¡ildymÄ . Byloje pateiktas 2016 m. liepos 12 d. testamentas, kuriuo G. D. visÄ savo turtÄ paliko ieÅ¡kovui R. B.. G. D. (duomenys neskelbtini) mirė. IeÅ¡kovas R. B. organizavo mirusios laidotuves ir gedulingus pietus. IÅ¡ viso G. D. laidojimo iÅ¡laidas sudarė 1521 Eur (UAB „Ilonadas“ 2019 m. birželio 17 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra – 1070 Eur ir 2019-03-29 PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 0083 – 451 Eur už kapų sutvarkymÄ ), tačiau dalis lėšų, t. y. 579,94 Eur yra panaudota iÅ¡ valstybės biudžeto sumokėtų lėšų.

Byloje yra pateikta Alytaus miesto 3-iojo notaro biuro notarės Elenos Jachimavičienės 2019 m. liepos 17 d. pažyma apie R. N. paveldėtÄ mirusios G. D. turtÄ . Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).

Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.).

PrieÅ¡ingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.). Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kovo teisės į patirtų 3549,01 Eur nuostolių atlyginimo, tokio dydžio, koks ieÅ¡kovo manymu yra nepagrįstas praturtėjimas ir 941,06 Eur laidojimo iÅ¡laidų pritesimo bei atsakovės teisės į 4180 Eur nuostolių atlyginimÄ .

IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 3549,01 Eur nuostolių atlyginimÄ , kuriuos jis patyrė dėl gyvenamojo namo, kuriame gyveno velionė G. D., atliktų pagerinimo darbų, todėl jo manymu atsakovė nepagrįstai praturtėjo, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo. Dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto taikymo galimumo tuo atveju, kai Å¡alis sieja sutartiniai teisiniai santykiai, teismas konstatuoja, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankiÅ¡kÄ vietÄ ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis).

CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita. Teisinio reguliavimo sistemoje bÅ«damas savarankiÅ¡ku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo bÅ«das.

Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos Å¡io instituto taikymo sÄ lygos, nuosekliai pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; kt.) Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiÅ¡kia, kad Å¡is institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos bÅ«dais arba jos apginamos ne visiÅ¡kai.

Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytÄ turtÄ , teismas visų pirma turi teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kyla (jei kyla) prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles, ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas.

Nagrinėjamoje byloje atsakovė ir jos atstovė teigia, kad Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikomos nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo instituto nuostatos, nes nėra įrodymų, jog atsakovė praturtėjo, taip pat nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovo turtas sumažėjo, atsakovė remiantis įstatymo nuostatomis priėmė velionės tetos palikimÄ . LR CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, iÅ¡skyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti.

Å iose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Materialiosios teisės normos atskirais atvejais nustato kitokiÄ Ä¯rodinėjimo tvarkÄ , nurodydamos, kuri Å¡alis ir kÄ konkrečiai turi įrodyti. Viena tokių materialiosios teisės normų – CK 6.248 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog skolininko kaltė, kaip viena civilinės atsakomybės sÄ lygų, preziumuojama, taigi tam, kad asmeniui nebÅ«tų taikoma civilinė atsakomybė, jis turi Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti, t. y.

įrodyti, jog žala padaryta ne dėl jo kaltės. Kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį – turi įrodyti tas, kas praÅ¡o atlyginti žalÄ . Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį reiÅ¡kia ne dėl žalos atlyginimo, bet nuostolių, patirtų dėl atsakovo nepagrįsto praturtėjimo, priteisimo (ieÅ¡kovui atlikus gyvenamojo namo remonto darbus, dėl ko atsakovė praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ ). Nepagrįstas praturtėjimas reglamentuojamas CK 6.242 straipsnyje, kurio normų paskirtis – įgyvendinti bendrÄ jÄ taisyklę, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sÄ skaita.

Nurodytame straipsnyje nustatytos sÄ lygos, kurios bÅ«tinos konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ir turi prievolę už praturtėjimÄ atlyginti kitam asmeniui, kurio sÄ skaita tai įvyko. Nepagrįsto praturtėjimo institutas taikomas ne tik tais atvejais, kai asmuo nepagrįstai gauna turtÄ , bet ir tais, kai praturtėjama nepagrįstai sutaupius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1318/2002; 2003 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693/2003; 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006).

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, tenkinant ieÅ¡kinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi bÅ«ti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: t. y., pirma, turi bÅ«ti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieÅ¡kovo veiksmų: antra, turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių.

Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011).

Toks ieÅ¡kinio dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinimo prielaidų (sÄ lygų) traktavimas atitinka tarptautinių teismų praktikÄ Å¡iuo klausimu (žr., pvz., Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimÄ Masdar (UK) Ltd prieÅ¡ Europos Bendrijų KomisijÄ , byla C-47/07 P, 44–46, 49 punktai, Rink. P. I-9761; Teisingumo Teismo (penktoji kolegija) 2010 m. sausio 21 d. sprendimas Kornelis van Dijk prieÅ¡ Gemeente Kampen, byla C-470/08, Rink. P. I-0000). Taigi, teismas, vadovaudamasis bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot.

– ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat), pažymi, kad Å¡ios kategorijos bylose ieÅ¡kovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieÅ¡kovo sÄ skaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimÄ tenka atsakovui. Pastaroji pareiga grindžiama ne tik bendrÄ ja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), bet ir tuo, kad neigiamų aplinkybių (pagrindo gauti turtÄ nebuvimo) įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių. Reikalavimas įrodyti, kad atsakovas gavo turtÄ be teisinio pagrindo, reikÅ¡tų reikalavimÄ Ä¯rodyti, kad kažko nėra, tačiau teisinis pagrindas turtui gauti gali bÅ«ti labai įvairus, taigi tai reikÅ¡tų reikalavimÄ ieÅ¡kovui paneigti bet kokį įmanomÄ atsakovo turto gavimo pagrindÄ , t. y.

įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (lot. – probatio diabolica). PrieÅ¡ingai, jei atsakovas mano, kad gavo turtÄ esant teisiniam pagrindui, jis turi bÅ«ti pajėgus įrodyti konkretaus pagrindo buvimÄ . Byloje nustatyta, kad gyvenamÄ jį namÄ , kuriame ieÅ¡kovas atliko remonto darbus, atsakovė paveldėjo kaip testamentinė įpėdinė, t. y. pagal įstatymÄ . Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, jog ieÅ¡kovas buvo paskirtas velionės G. D. globėju bei turto administratoriumi. Vadovaujantis CK 3.238 straipsnio nuostatomis, asmens globa apima ir jo turto globÄ , tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali bÅ«ti paskirtas turto administratorius.

Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė, jog gyvenamojo namo gerinimo darbus jis atliko bÅ«tent iÅ¡ savo piniginių lėšų, nes velionė G. D. gaudavo pastovias pajamas, kurias ieÅ¡kovas kaip jos globėjas bei turto administratorius ir administravo. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstyto teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 3549,01 Eur nuostolių atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Respublikoje žmonių palaikų laidojimo sÄ lygas ir tvarkÄ reglamentuoja 2007 m. gruodžio 20 d.

Žmonių palaikų laidojimo įstatymas. Ä®statymo 21 straipsnis numato, jog mirus asmeniui, kuris CK nustatyta tvarka sudarytame testamente arba notaro ar kito įstatymų įgalioto asmens patvirtintame raÅ¡ytiniame valios pareiÅ¡kime nepaskyrė laidojančio asmens arba kurio paskirtas laidojantis asmuo dėl objektyvių priežasčių negalėjo organizuoti laidojimo arba atsisakė organizuoti laidojimÄ , laidojimÄ organizuoja mirusio asmens sutuoktinis, pilnamečiai vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), o jeigu jų nėra, – kiti giminaičiai ar kiti veiksnÅ«s asmenys, galintys organizuoti laidojimÄ .

Jeigu tokių asmenų nėra arba nežinoma, kur tokie asmenys yra, laidojimÄ organizuoja savivaldybė, kurios teritorijoje asmuo nuolat gyveno. Laidojantis asmuo turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl paramos mirties atveju“ nustatyta tvarka gauti laidojimo paÅ¡alpÄ ir privalo palaidoti palaikus asmens, kuriam laidoti iÅ¡mokėta laidojimo paÅ¡alpa. Byloje ginčo, kas turėjo organizuoti G. D. laidojimÄ nėra. Be to, byloje nėra duomenų, jog mirusioji G. D. bÅ«tų paskyrusi laidojantį asmenį, todėl atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovas buvo paskirtas jos globėju ir turto administratoriumi bei vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovas turėjo teisę organizuoti G.

D. laidotuves. Teismų praktikoje pasisakyta, jog nėra specialaus teisinio reglamentavimo skirto laidojimo iÅ¡laidoms atlyginti, todėl dėl tokių iÅ¡laidų kilęs ginčas turi bÅ«ti sprendžiamas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogijÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidoms. Kai vienas iÅ¡ įpėdinių įgyvendina tokiÄ teisę, tai nulemia kiekvienam iÅ¡ įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimÄ .

Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėjÄ palaidoja ir jo kapÄ sutvarko savo lėšomis. Tokiais atvejais aiÅ¡kinimas, kad Å¡is asmuo neturi teisės iÅ¡ kitų įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų iÅ¡laidų, kurios pagal įstatymÄ dengiamos iÅ¡ paveldimo turto, prieÅ¡tarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis).

Dėl minėto, jeigu vienas iÅ¡ įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėjÄ savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iÅ¡ paveldimo turto, t.  y. iÅ¡ visų įpėdinių, nes tokioms iÅ¡laidoms, kurios pagal įstatymÄ dengiamos iÅ¡ paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. (...) toks ginčas spręstinas taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, jog tarp Å¡alių egzistuoja prievolinis teisinis santykis (...) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog ginčo teisinius santykius dėl laidojimo išlaidų priteisimo reglamentuoja prievolių teisės normos ir būtent jos taikytinos tarp šalių kilusiam ginčui išspręsti. Tokiu atveju taikytinos CK 6.50 straipsnio nuostatos, o palaidojęs mirusįjį asmuo tampa įpėdinio kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 171/2012, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1791-661/2019).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas, nebÅ«damas G. D. įpėdiniu, jÄ palaidojo, todėl tapo R. N. kreditoriumi, kadangi įvykdė įpėdinės prievolę (CK 6.50 straipsnis) ir turi teisę į patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovo reikalavimas atlyginti laidojimo iÅ¡laidas yra jo, ne kaip palikėjos kreditoriaus, bet kaip įpėdinės kreditoriaus, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokiam reikalavimui netaikomas CK 5.63 straipsnyje numatytas 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo terminas kreditoriniams reikalavimams pareikÅ¡ti; tokiam reikalavimui taikomas trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010), kuris nagrinėjamu atveju nėra praleistas ir ginčo dėl to nėra.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas turi teisę į G. D. laidojimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 941,06 Eur laidojimo iÅ¡laidų yra pagrįstas, todėl pilnai tenkintinas. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Å ios palÅ«kanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palÅ«kanų paskirtis – skatinti skolininkÄ kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkcijÄ â€“ procesinės palÅ«kanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimÄ si kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 941,06 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kurio prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 4180 Eur nuostolių, patirtų dėl neteisėtai pasisavinto atsakovei nuosavybės teise priklausančio turto. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovas neteisėtai pasisavino jai priklausantį pagal testamentÄ turtÄ , tai yra: 2 sofas-lovas (po 120 Eur), miegamojo komplektÄ (300 Eur), Å¡aldytuvÄ (50 Eur), vintažinę indaujÄ (250 Eur), pietų servizÄ (80 Eur), 2 arbatos servizai (po 20 Eur), 3 kriÅ¡tolinės vazos (po 20 Eur), 3 vilnos kilimai (po 100 Eur), žieminiai paltai su lapės apykaklėmis (po 250 Eur), 6 lovatiesės ( po 60 Eur), juvelyrinių papuoÅ¡alų (2000 Eur), maÅ¡inos priekabÄ (su kuria ir iÅ¡sivežė ieÅ¡kovui priklausančius daiktus) bei daug kitų nežinomos vertės ir kiekių daiktų, tame tarpe drabužių, audinių ir kitokių smulkių buitinių daiktų.

Atsakovė kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu pateikė vieÅ¡ai paskelbtÄ informacijÄ apie tam tikrų daiktų kainas (internetiniai puslapiai, pvz. https://m.skelbiu.lt/skelbimai/parduodu-sofa-44902915.html ir kt.). Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie neva pavogtų daiktų egzistavimÄ (ar tikrai Å¡ie daiktai buvo, jų bÅ«klė, vagystę patvirtinančius įrodymus ir pan.). Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas privalo ieÅ¡kinyje nurodyti įrodymus, kuriais ketina įrodinėti reikalavimÄ pagrindžiančias faktines aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

AnalogiÅ¡ka pareiga nustatyta ir atsakovui, pareiÅ¡kiančiam prieÅ¡ieÅ¡kinį (CPK 142-143 str.). Teismas atkreipia dėmesį, kad 2019 m. liepos 27 d. ieÅ¡kovas R. B. ir atsakovė R. N. surašė daiktų, buvusių (duomenys neskelbtini) pasiėmimo-atidavimo aktÄ . AktÄ pasirašė ieÅ¡kovas R. B. ir atsakovė R. N.. Pažymėtina, kad jokių pastabų apie kokius nors dingusius daiktus akte nėra. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovė iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo reiÅ¡kė kokias nors pretenzijas atsakovui dėl neva dingusių daiktų, kreipėsi dėl dingusių daiktų į teisėsaugos pareigÅ«nus.

Atsakovė pradėjo reikÅ¡ti turtines pretenzijas R. B. tik po jo atsakovei pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovė neįrodė nuostolių susidarymo fakto, todėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 177-178 straipsniai). Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovas sumokėjo 102 Eur žyminį mokestį. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys patenkintas 21 proc., iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisiamas 21 Eur dydžio žyminis mokestis. IeÅ¡kovas už teisinę pagalbÄ advokatei sumokėjo 800 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies (21 proc.), ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistina 168 Eur iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ (CPK 98 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)). Kadangi prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ ieÅ¡kovo nepriteisiamos. Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 3,58 Eur.

Kadangi jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos iš atsakovės. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 941,06 Eur (devynių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt vieno euro 06 ct) laidojimo iÅ¡laidų, 5 (penkių) proc. dydžio metinės palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (941,06 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2019 m. spalio 8 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti ieÅ¡kovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 21,00 Eur (dvideÅ¡imt vienas euras) žyminį mokestį bei 168,00 Eur (vienas Å¡imtas Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai) už advokatės teisinę pagalbÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Edvardas Juozėnas