2020-12-02 Nr. AB-22964-3-65-3-00237-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1807-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00237-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.5.1; 18.6.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo E. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus, M. S., V. S., N. S., A. G., A. T., V. L., S. I., V. B., D. V., V. O. J., A. B., E. Š., S. D., G. G.-B., V. G., A. S. V. dėl sprendimų panaikinimo, paveldėjimo teisės liudijimų dalių, dovanojimo sutarčių, jų dalių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas:

1) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 13-18724 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo E. Š. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 10,76 ha vandens telkinio dalį (vertė 11 190 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. 92 (duomenys neskelbtini);

2) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 13-26639 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo V. L. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 0,25 ha vandens telkinio dalį (vertė 260 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

3) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 13-26640 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo V. G. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 0,16 ha vandens telkinio dalį (vertė 166 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

4) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 13-26641 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo S. D. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 2,94 ha vandens telkinio dalį (vertė 3 058 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

5) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 13-26675 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo J. J. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 0,31 ha vandens telkinio dalį (vertė 322 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

6) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 13-26676 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo A. R. S. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 0,98 ha vandens telkinio dalį (vertė 1 019 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

7) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 13-26677 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo Z. G. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 2,05 ha vandens telkinio dalį (vertė 2 132 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

8) panaikinti Utenos apskrities viršininko 2009 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 13-28521 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo B. B. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 4,50 ha vandens telkinio dalį (vertė 4 685 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

9) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 41S-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ dalį, kuria D. V. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,24 ha (vertė 1 292 Lt) vandens sklypo dalį 34,60 ha dydžio vandens ūkio paskirties žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ežeras (duomenys neskelbtini)), naudojimo būdas – bendrojo naudojimo vandens telkiniai, esančiame (duomenys neskelbtini) (1.2 punktas);

10) pripažinti negaliojančia 2018 m. gegužės 22 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties, patvirtintos Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G., notarinio registro Nr. 2537, dalį dėl dovanojimo 303/3460 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

11) pripažinti negaliojančia 2018 m. vasario 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G., notarinio registro Nr. 645, dalį dėl paveldėjimo 31/3460 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

12) pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 22 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės A. K., notarinio registro Nr. K1AK-6009, dalį dėl paveldėjimo 124/3460 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. G. paveldėjo 93/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o A. T. – 31/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

13) pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaro T. P. V., notarinio registro Nr. TPV-3930, dalį dėl paveldėjimo 450/3460 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

14) pripažinti negaliojančia 2009 m. spalio 16 d. Privačios žemės dalies (vandens telkinio) sklypo dovanojimo sutartį, patvirtintą Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarės D. M., notarinio registro Nr. DM-4974, kuria buvo padovanota 1/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

15) pripažinti negaliojančia 2008 m. gruodžio 11 d. Privačios žemės dalies (vandens telkinio) sklypo dovanojimo sutartį, patvirtintą Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarės D. M., notarinio registro Nr. DM-9891, kuria buvo padovanota 22/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

16) pripažinti negaliojančia 2012 m. lapkričio 19 d. Dovanojimo sutartį, patvirtintą Utenos rajono 3-iojo notaro biuro notarės N. K., notarinio registro Nr. NK-3069, kuria buvo padovanota 124/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

17) pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 29 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A., notarinio registro Nr. 235, kuriuo buvo paveldėta 205/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

18) pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, patvirtintą Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės D. P., notarinio registro Nr. DP-1781, kuria buvo padovanota 303/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

19) grąžinti Lietuvos valstybei M. S. 303/3460 dalis, V. O. J. 31/3460 dalis, A. G. 93/3460 dalis (dėl rašymo apsirikimo buvo įrašyta 31/3460), A. T. 31/3460 dalis, A. B. 450/3460 dalis, S. D. 294/3460 dalis, V. L. 2/3460 dalis, S. I. 1/3460 dalį, V. B. 22/3460 dalis, V. G. paveldėtojams G. G.-B., V. G., A. S. V. priklausančias 16/3460 dalis, E. Š. 1076/3460 dalis vandens ūkio paskirties žemės sklypo (ežero (duomenys neskelbtini)), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

20) priteisti iš Lietuvos valstybės M. S. 3 756,85 Eur, S. I. 12,40 Eur, V. B. 304,57 Eur, A. G. 1287,49 Eur, A. T. 429 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas pareiškime paaiškino, kad 2018 m. birželio 15 d. Panevėžio apygardos prokuratūra (toliau – ir prokuratūra) gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Utenos skyriaus prašymą kreiptis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo. Pareiškėjo teigimu, gavęs NŽT Utenos skyriaus prašymą, jis į teismą kreipėsi nepraleisdamas įstatymų nustatyto termino. Pagal NŽT prašyme išdėstytas aplinkybes ir kartu su prašymu pateiktą medžiagą, prokuroras nustatė, kad Utenos apskrities viršininko sprendimais atsakovams ir asmenims, kurių teisės ir pareigos perėjo atsakovams, įvairiomis dalimis buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ežerą, esantį (duomenys neskelbtini).

Vėliau daugelio asmenų, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į vandens ūkio paskirties žemės sklypus, nuosavybės teisės į šiuos sklypus ((duomenys neskelbtini) ežero dalis) paveldėjimo, dovanojimo sandorių pagrindu perėjo kitų asmenų – atsakovų šioje byloje nuosavybėn. Pareiškėjas paaiškino, kad remiantis 1922–1939 metų archyvinių dokumentų duomenimis (duomenys neskelbtini) ežeras iki 1940 m. žemės nacionalizacijos priklausė Lietuvos valstybei. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.7 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, straipsnio 2 dalies 9 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 13 straipsniu ir kitų teisės aktų nuostatomis, pagal kurias visos valstybės bei visuomenės interesu yra išsaugoti valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių išimtinę valstybės nuosavybę, prokuroras teigė, kad Utenos apskrities viršininko sprendimai dėl (duomenys neskelbtini) ežero dalių privatizavimo turi būti pripažinti prieštaraujančiais imperatyvioms Konstitucijos ir įstatymų nuostatoms bei naikintini, o jų pagrindu sudaryti sandoriai pripažintini negaliojančiais, vandens ūkio paskirties žemės sklypus grąžinant Lietuvos Respublikai.

Pareiškėjo siūlymu, tiems turto įgijėjams, kurie nebuvo išreiškę valios perleisti gautus vandens ūkio paskirties žemės sklypus, nuosavybės teisių atkūrimas turi būti sprendžiamas Atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka, o tiems ginčo sklypų paskutiniams įgijėjams, kurie žemės sklypus įgijo dovanojimo sandorių pagrindu, arba paveldėjo palikėjams padovanotus žemės sklypus, atlygintina iš jų paimamo turto vertė.

3. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujamos Utenos skyriaus, atstovas atsiliepime su pareiškėjo pareiškimu sutiko, prašė pareiškimą tenkinti.

4. Atstovas paaiškino, kad NŽT, vadovaudamasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ėmėsi vertinti sprendimų, kuriais piliečiams buvo atkurtos nuosavybės teisės į vandens telkinius, iki 1940 m. priklausiusius valstybei, teisėtumą. Nagrinėjamu atveju, NŽT, nustačiusi sprendimų dėl (duomenys neskelbtini) ežero privatizavimo, neteisėtumą, nedelsdama kreipėsi dėl jų panaikinimo į prokuratūrą. Atsiliepime išdėstytais argumentais atsakovų atstovas iš esmės pritarė pareiškėjo pareiškime nurodytiems argumentams. Atstovas pabrėžė, kad panaikinus ginčijamus sprendimus, pripažinus negaliojančiais šių sprendimų pagrindu sudarytus paveldėjimo teisės liudijimus ir dovanojimo sutartis bei atsakovams grąžinus vandens ūkio paskirties sklypus valstybei, bus laikoma, kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas atsakovams nėra pasibaigęs bei bus sprendžiama dėl atsakovų nuosavybės teisių atkūrimo teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Atsakovas E. Š. atsiliepimais į pareiškimą su pareiškėjo pareiškimu sutiko iš dalies.

6. E. Š. atsiliepimuose paaiškino, kad už laikotarpį nuo 2007 metų jis bendroje sumoje patyrė 582,68 Eur išlaidų, mokėdamas žemės mokestį už vandens ūkio paskirties žemės sklypą, į kurį jam buvo atkurta nuosavybės teisė prokuroro ginčijamu Utenos apskrities viršininko sprendimu. Todėl atsakovas prašė jam atlyginti patirtas išlaidas ir informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją, kad atsakovą atleistų nuo žemės mokesčio už 2018 metus. Atsakovas manė, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi būti įpareigota per 30 dienų nuo ginčijamo Utenos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimo, kuriuo jam buvo atkurta nuosavybės teisė į vandens ūkio paskirties žemės sklypą, panaikinimo atkurti atsakovui nuosavybės teisę į lygiavertį miško paskirties žemės sklypą ar sklypus, juos neatlygintinai perduodant atsakovo nuosavybėn, įskaitant ir sklypus iš laisvo valstybinės žemės fondo, numatyto aukcionams.

7. Atsakovai A. G. ir A. T. teismui pateiktame šių abiejų atsakovų atsiliepime su pareiškimu sutiko ir prašė pareiškimą tenkinti ir priteisti jiems pareiškime piniginę kompensaciją už valstybei grąžinamą turtą.

8. Atsakovas A. B. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko ir prašė pareiškimą tenkinti, tačiau grąžinus valstybei jo iš B. B. pagal 2013 m. liepos 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėtą 4,50 ha (duomenys neskelbtini) ežero dalį, jam neturėtų būti mokama kompensacija už paimamą turtą, bet nuosavybės teisės būtų atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas prašė priteisti iš Nacionalinės žemės tarnybos 363 Eur dydžio išlaidas, kurias atsakovas patyrė, apmokėdamas advokato paslaugas surašant atsiliepimą. Atsakovas nurodė, kad teismo posėdžiuose nedalyvaus.

9. Kiti atsakovai atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, jiems apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo tinkamai pranešta.

II.

10. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. balandžio 4 d. sprendimu:

1) pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino iš dalies;

2) panaikino Utenos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 13-18724 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo E. Š. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 10,76 ha vandens telkinio dalį (vertė 11 190 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. 92 (duomenys neskelbtini);

3) panaikino Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 13-26639 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo V. L. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 0,25 ha vandens telkinio dalį (vertė 260 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

4) panaikino Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 13-26640 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo V. G. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 0,16 ha vandens telkinio dalį (vertė 166 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

5) panaikino Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. 13-26641 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo S. D. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 2,94 ha vandens telkinio dalį (vertė 3 058 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

6) panaikino Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 13-26675 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo J. J. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 0,31 ha vandens telkinio dalį (vertė 322 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

7) panaikino Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 13-26676 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo A. R. S. atkurtos nuosavybės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 0,98 ha vandens telkinio dalį (vertė 1 019 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

8) panaikino Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimą Nr. 13-26677 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo Z. G. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 2,05 ha vandens telkinio dalį (vertė 2 132 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

9) panaikino Utenos apskrities viršininko 2009 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 13-28521 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“, kuriuo B. B. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 4,50 ha vandens telkinio dalį (vertė 4 685 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini);

10) panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 41S-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ dalį (1.2 punktą), kuria D. V. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 1,24 ha (vertė 1 292 Lt) vandens sklypo dalį 34,60 ha dydžio vandens ūkio paskirties žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ežeras (duomenys neskelbtini)), naudojimo būdas – bendrojo naudojimo vandens telkiniai, esančiame (duomenys neskelbtini);

11) pripažino negaliojančiu 2009 m. sausio 29 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A., notarinio registro Nr. 235, pagal kurią A. R. S. paveldėjo 205/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).;

12) pripažino negaliojančia 2009 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, patvirtintą Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės D. P., notarinio registro Nr. DP-1781, A. R. S. padovanojo V. S. 303/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

13) pripažino negaliojančia 2018 m. gegužės 22 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties, patvirtintos Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G., notarinio registro Nr. 2537, dalį, pagal kurią V. S. ir N. S. padovanojo M. S. 303/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

14) pripažino negaliojančia 2018 m. vasario 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G., notarinio registro Nr. 645, dalį, pagal kurią V. O. J. paveldėjo J. J. turtą – 31/3460 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),esančio (duomenys neskelbtini);

15) pripažino negaliojančia 2012 m. lapkričio 19 d. Dovanojimo sutartį, patvirtintą Utenos rajono 3-iojo notaro biuro notarės N. K., notarinio registro Nr. NK-3069, pagal kurią D. V. padovanojo G. T. 124/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).;

16) pripažino negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 22 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės A. K., notarinio registro Nr. K1AK-6009, dalį dėl paveldėjimo 124/3460 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. G. paveldėjo 93/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o A. T. paveldėjo 31/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

17) pripažino negaliojančia 2013 m. liepos 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaro T. P. V., notarinio registro Nr. TPV-3930, dalį, pagal kurią A. B. paveldėjo 450/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

18) pripažino negaliojančia 2008 m. gruodžio 11 d. Privačios žemės dalies (vandens telkinio) sklypo dovanojimo sutartį, patvirtintą Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarės D. M., notarinio registro Nr. DM-9891, pagal kurią V. L. padovanojo V. B. 22/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

19) pripažino negaliojančia 2009 m. spalio 16 d. Privačios žemės dalies (vandens telkinio) sklypo dovanojimo sutartį, patvirtintą Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarės D. M., notarinio registro Nr. DM-4974, pagal kurią V. L. padovanojo S. I. 1/3460 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

20) taikė restituciją natūra: 20.1) grąžino Lietuvos valstybei 23,19 ha ploto vandens ūkio paskirties žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) ežero), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 2319/3460 dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje į šį sklypą, Lietuvos valstybei grąžinant šiems asmenims priklausančias žemės sklypo dalis: M. S. nuosavybės teise priklausančias 303/3460 dalis (3,03 ha); O. J. nuosavybės teise priklausančias 31/3460 dalis (0,31 ha);

A. G. nuosavybės teise priklausančias 93/3460 dalis (0,93 ha); A. T. nuosavybės teise priklausančias 31/3460 dalis (0,31 ha); A. B. nuosavybės teise priklausančias 450/3460 dalis (4,50 ha); S. D. nuosavybės teise priklausančias 294/3460 dalis (2,94 ha); V. L. nuosavybės teise priklausančias 2/3460 dalis (0,02 ha); S. I. nuosavybės teise priklausančią 1/3460 dalį (0,01 ha); V. B. nuosavybės teises priklausančias 22/3460 dalis (0,22 ha); E. Š. nuosavybės teise priklausančias 1076/3460 dalis (10,76 ha); V. G. vardu esančias (paveldėtojai G.

G.-B., V. G., A. S. V.) 16/3460 dalis (0,16 ha); 20.2) priteisė iš Lietuvos valstybės kompensacijas: M. S. 4 430 Eur, S. I. 15 Eur, V. B. 322 Eur, A. G. 1 360 Eur, A. T. 453 Eur turtinės žalos atlyginimą;

21) priteisė A. B. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 363 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą;

22) panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taikytas reikalavimų užtikrinimo priemones, kuriomis buvo uždrausta atsakovams V. G., G. G.-B. ir A. S. V. įregistruoti ir perleisti nuosavybės teises į 16/3460 dalis Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); taip pat buvo uždraustas nuosavybės teisių į Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis perleidimas atsakovams: M. S. – į 303/3460 dalis; V. O. J. – į 31/3460 dalis; A. G. – į 93/3460 dalis; A. T. – į 31/3460 dalis; A. B. – į 450/3460 dalis; S. D. – į 294/3460 dalis; V. L. – į 2/3460 dalis; S. I. – į 1/3460 dalis; V. B. – į 22/3460 dalis; E. Š. – į 1076/3460 dalis;

23) apie reikalavimų užtikrinimo priemonių panaikinimą, įsiteisėjus sprendimui, nusprendė pranešti valstybės įmonei Registrų centrui, išsiunčiant patvirtintą sprendimo kopiją.

11. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis, (duomenys neskelbtini) ežeras, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotas kadastre 2003 m. kovo 21 d. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, (duomenys neskelbtini) ežero – vandens ūkio paskirties žemės sklypo kadastro numeris yra (duomenys neskelbtini), jis yra (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, jo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal byloje pateiktų archyvinių dokumentų: 1939 m. gegužės 25 d. Labanoro miškų urėdijos valstybinių ežerų sąrašo, 1939 m. gegužės 25 d. Labanoro miškų urėdijos valdinių ežerų sąrašo (prie administracinės bylos pridėtos Žemės tvarkymo bylos 9, 14 lapai) duomenis teismas nustatė, kad ežeras (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė valstybei.

12. Teismas taip pat nustatė, kad:

12.1. Utenos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 13-18724 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ E. Š. atkurtos nuosavybės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 10,76 ha vandens telkinio dalį (vertė 11 190 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. 92 (duomenys neskelbtini), valdomame bendrosios dalinės nuosavybės teise su Utenos apskrities viršininko administracija.

12.2. Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 13-26639 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ V. L. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 0,25 ha vandens telkinio dalį (vertė 260 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdomame su E. Š., S. D., Z. G., V. G., J. J., A. R. S. ir Utenos apskrities viršininko administracija. 2008 m. gruodžio 11 d. Privačios žemės dalies (vandens telkinio) sklypo dovanojimo sutartimi, patvirtinta Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarės D. M., notarinio registro Nr. DM-9891, V. L. padovanojo V. B. 0,2200 ha iš V. L. nuosavybės teise priklausančio 0,2500 ha žemės sklypo dalies, tai yra 22/3460 dalį (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2009 m. spalio 16 d. Privačios žemės dalies (vandens telkinio) sklypo dovanojimo sutartimi, patvirtinta Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarės D. M., notarinio registro Nr. DM-4974, V. L. padovanojo S. I. 0,0100 ha žemės sklypo dalį iš V. L. nuosavybės teise priklausančio 0,0300 ha žemės sklypo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje iš 34,60 ha žemės sklypo, tai yra padovanojo 1/3460 dalį (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). V. L. nuosavybės teise valdo 2/3460 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

12.3. Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 13-26640 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ V. G. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 0,16 ha vandens telkinio dalį (vertė 166 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdomame su E. Š., S. D., Z. G., V. L., J. J., A. R. S. ir Utenos apskrities viršininko administracija. Teismas nustatė, kad nuosavybės teisė į V. G. nuosavybėn perduotą (duomenys neskelbtini) ežero dalį Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota. V. G., mirusio 1996 m. spalio 7 d., turto paveldėtoja buvo jo žmona A. M. G.. Ji mirė (duomenys neskelbtini), o jos turto paveldėtojai yra V. G., G. G.-B., E. G., miręs (duomenys neskelbtini), kurio palikimą priėmė A. S. V.. Paveldėjimo teisė į (duomenys neskelbtini) ežero dalį nebuvo įforminta įstatymų nustatyta tvarka.

12.4. Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 13-26641 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ S. D. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 2,94 ha vandens telkinio dalį (vertė 3 058 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdomame su E. Š., J. J., V. L., V. G., A. R. S., Z. G. ir Utenos apskrities viršininko administracija.

12.5. Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 13-26675 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ J. J. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 0,31 ha vandens telkinio dalį (vertė 322 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdomame su E. Š., S. D., V. L., V. G., A. R. S., Z. G. ir Utenos apskrities viršininko administracija. Pagal 2018 m. vasario 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G., notarinio registro Nr. 645, 2 punktą, V. O. J. paveldėjo iš J. J. 31/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

12.6. Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 13-26676 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ A. R. S. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 0,98 ha vandens telkinio dalį (vertė 1 019 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdomame su E. Š., S. D., V. L., V. G., J. J., Z. G. ir Utenos apskrities viršininko administracija. 2009 m. gegužės 15 d. Žemės sklypo dalies dovanojimo sutartimi, patvirtinta Utenos rajono 4-ojo notaro biuro notarės D. P., notarinio registro Nr. DP-1781, A. R. S. padovanojo V. S. 303/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 22 d. Nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartimi, patvirtinta Utenos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės B. G., notarinio registro Nr. 2537, dovanotojai V. S. ir N. S. dovanojo apdovanotajai M. S. 303/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (2.1.1. sutarties punktas).

12.7. Utenos apskrities viršininko 2008 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. 13-26677 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ Z. G. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 2,05 ha vandens telkinio dalį (vertė 2 132 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdomame su E. Š., S. D., V. L., V. G., J. J., A. R. S. ir Utenos apskrities viršininko administracija. Pagal 2009 m. sausio 29 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A., notarinio registro Nr. 235, A. R. S. paveldėjo iš Z. G. 205/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

12.8. Utenos apskrities viršininko 2009 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 13-28521 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ B. B. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 4,50 ha vandens telkinio dalį (vertė 4 685 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valdomame su E. Š., J. J., V. L., V. G., A. R. S., Z. G., S. D. ir Utenos apskrities viršininko administracija. Pagal 2013 m. liepos 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Vilniaus rajono 3-ojo notaro biuro notaro T. P. V., notarinio registro Nr. TPV-3930, A. B. paveldėjo B. B. turtą – 450/3460 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

12.9. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 41S-297 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 1.2 punktu D. V. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam turtą – 1,24 ha (vertė 1 292 Lt) vandens sklypo dalį 34,60 ha dydžio vandens ūkio paskirties žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (ežeras (duomenys neskelbtini)), naudojimo būdas – bendrojo naudojimo vandens telkiniai, esančiame (duomenys neskelbtini). 2012 m. lapkričio 19 d. Dovanojimo sutartimi, patvirtinta Utenos rajono 3-iojo notaro biuro notarės N. K., notarinio registro Nr. NK-3069, D. V. padovanojo G. T. 124/3460 dalis žemės sklypo – (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pagal 2013 m. rugpjūčio 22 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, patvirtintą Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės A. K., notarinio registro Nr. K1AK-6009, A. G. paveldėjo iš G. T. 93/3460 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o A. T. paveldėjo 31/3460 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (7 punktas).

13. Teismo įvardinti Utenos apskrities viršininko sprendimai ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo toliau bendrai vadinami sprendimais, o įvardinti paveldėjimo teisės liudijimai ir dovanojimo sutartys bendrai vadinami paveldėjimo teisės liudijimais ir dovanojimo sutartimis.

14. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas prokuroro, ginančio viešąjį interesą, keliamas ginčas dėl sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ežero dalis, bei šių sprendimų pagrindu išduotų paveldėjimo teisės liudijimų dalių ir sudarytų dovanojimo sutarčių, jų dalių teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Teismas sprendė, kad byloje kilęs ginčas yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisių atkūrimo proceso užtikrinimu į ypatingą nuosavybės teisių atkūrimo objektą – vandens telkinį, todėl Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro ginamas interesas yra viešasis interesas, prokuroro kreipimasis į teismą nagrinėjamuoju atveju yra jo Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte ir 19 straipsnyje įtvirtinta pareiga.

16. Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatą, nustatė, kad šiuo atveju terminas kreiptis į teismą turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. birželio 15 d., t. y. nuo NŽT Utenos skyriaus prašymo dėl viešojo intereso gynimo reg. Nr.AP-161318 gavimo prokuratūroje dienos. Pareiškėjas pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo pateikė teismui 2018 m. liepos 12 d. Byloje nebuvo jokių duomenų, kurie suteiktų pagrindą išvadoms, kad prokuroras informaciją apie viešojo intereso pažeidimą šioje ginčo situacijoje buvo gavęs anksčiau, nei iš minėto NŽT Utenos skyriaus prašymo, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašymą dėl viešojo intereso gynimo pateikė nepraleisdamas kreipimosi į teismą termino.

17. Teismo vertinimu, siekiant išspręsti kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar pagrįstai ir teisėtai ginčijamais sprendimais atkuriant nuosavybės teises asmenims perduotos vandens telkinio – (duomenys neskelbtini) ežero dalys. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nekėlė ginčo, ar šie asmenys iš viso turėjo teisę atkurti nuosavybės teises, jiems perduodant lygiavertį turėtajam turtą – vandens telkinio dalis.

18. Teismas, įvertinęs aktualias ginčui Konstitucijos, Civilinio kodekso, Žemės įstatymo, Vandens įstatymo, Žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 276 patvirtintų Aplinkosauginių kriterijų, nuostatas, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ežeras iki 1940 m. nuosavybės teise priklausė valstybei. Jis iki 1997 m. lapkričio 19 d. privačion nuosavybėn teisės aktų nustatyta tvarka perleistas nebuvo, todėl, pagal Vandens įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, priskirtinas valstybinės reikšmės vidaus vandenims. Pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas, atlyginti už negrąžinamą vandens telkinį lygiaverčiu turtu galima tik iš laisvo žemės fondo. Tokia sąlyga yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 50 punkte, kuriuo nustatyta, kad perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai miško sklypai ir vandens telkiniai projektuojami laisvos žemės fondo žemėje. Pagal Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą laisvos žemės fondas – žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskiriami prie valstybės paimtos ir išperkamos žemės ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą <...>.

19. Teismas padarė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) ežeras, kurio lygiavertės turėtajam turtui dalys ginčijamais sprendimais atkuriant nuosavybės teises buvo perduotos neatlygintinai nuosavybėn E. Š., V. L., V. G., S. D., J. J., A. R. S., Z. G., B. B., D. V., sprendimų priėmimo metu turėjo valstybinės reikšmės vidaus vandenų statusą ir priklausė valstybei išimtinės nuosavybės teise, todėl negalėjo būti privačios nuosavybės teisės objektu ir privatizuotas. Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama ginčijamus sprendimus atkurti nuosavybės teises, pažeidė imperatyvias įstatymų normas, draudžiančias valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantį valstybinės reikšmės vandens telkinį perleisti privačion nuosavybėn, todėl ginčijami sprendimai naikintini kaip savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

20. Teismo vertinimu, ginčijami Utenos apskrities viršininko administracijos sprendimai bei Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas sukėlė materialines teisines pasekmes, jų pagrindu buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai (jų dalys), sudarytos dovanojimo sutartys (jų dalys). Todėl patenkinus pareiškėjo pareiškimo pagrindinį reikalavimą panaikinti ginčijamus sprendimus, teismo tenkintini ir išvestiniai reikalavimai pripažinti negaliojančiomis paveldėjimo teisės liudijimų dalis dėl vandens ūkio paskirties žemės sklypų paveldėjimo ir dovanojimo sutartis ar jų dalis.

21. Pareiškėjas prašė taikyti restituciją. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atkuriant nuosavybės teises į vandens telkinį, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis ežeras, priskiriamas valstybinės reikšmės vidaus vandenims, restituciją taikė natūra, grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai perleistą turtą.

22. Nagrinėjamu atveju buvo svarbu ir tai, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, asmenų sąžiningumo įsigyjant ginčo žemės sklypus neginčijo. Byloje taip pat nebuvo duomenų, kad ginčo žemės sklypus įgiję asmenys būtų galėję numatyti su žemės sklypais susijusius sunkumus, pasinaudoti savo privilegijuota padėtimi, ar kokiu nors kitu būdu elgęsi neteisėtai. Nurodytų argumentų pagrindu teismas padarė išvadą, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pradėjo šį procesą, iš esmės siekdamas ištaisyti valdžios institucijų padarytą klaidą.

23. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos paskutiniams turto įgijėjams dydžio, be kita ko, atsižvelgė į EŽTT jurisprudencijos nuostatas. Teismas atmetė Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos atstovo argumentas, kad M. S., S. I., V. B., A. G. ir A. T. už valstybei grąžinamą turtą neturi būti atlyginama, nes jie žemės sklypo dalis įgijo neatlygintinų sandorių pagrindu. Nuosavybės atėmimas, nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos, paprastai laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas) principo taikymas, atkuriant tik pažeistą išimtinę valstybės teisę, nepaisant arba visiškai paneigiant sąžiningo naujo teisės įgijėjo teises ir teisėtus interesus, reikštų Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugomų teisių paneigimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-793-415/2017). Teismas pabrėžė, kad valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita, todėl klaidingai perduotų nuosavybės teisių panaikinimo kontekste gero valdymo principas gali ne tik valdžios institucijoms uždėti pareigą veikti greitai taisant padarytas klaidas, bet ir pareikalauti sumokėti adekvačią kompensaciją sąžiningai turtą įgijusiam turto savininkui.

24. Teismo vertinimu, (duomenys neskelbtini) ežero dalių įgijėjams pagal dovanojimo sutartis: M. S., S. I., V. B., o taip pat ir A. G. ir A. T., kurie vandens ūkio paskirties žemės sklypo dalis paveldėjo iš jas pagal dovanojimo sutartį nuosavybėn įgijusios G. T., už valstybei grąžinamą turtą restitucijos tvarka kompensuotina, atlyginant turto, kokį jie praranda, rinkos vertę turto praradimo dieną. Kadangi byloje dalyvaujantys asmenys neteikė įrodymų apie jiems priklausančių ežero dalių rinkos vertę, tai pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nesant individualaus prarasto turto rinkos vertės, vertinimo paprastai turi būti remiasi Nekilnojamojo turto registre nustatyta nekilnojamo turto vidutine rinkos verte (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-247-261-2018). VĮ Registrų centro 2019 m. sausio 1 d. duomenimis teismas nustatė, kad bendro 34,60 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) ežero) vidutinė rinkos vertė yra 50 600 Eur. Todėl nustatant prieš tai įvardintiems asmenims kompensacijų už valstybei grąžinamus vandens ūkio paskirties žemės sklypus dydžius, teismas vadovavosi šio turto nusavinimo metu esančia turto vidutine rinkos verte, kuri buvo didesnė, negu buvo nurodyta pareiškėjo pareiškime. Taigi, iš Lietuvos valstybės už nusavinamus vandens ūkio paskirties žemės sklypus teismas priteisė kompensacijos: M. S. – 4 430 Eur; S. I. – 15 Eur; V. B. – 322 Eur; A. G. – 1 360 Eur; A. T. – 453 Eur.

25. Teismas įvertino, kad panaikinus administracinius aktus, kuriais neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės į vandens ūkio paskirties žemės sklypus, atsakovams S. D., V. L., E. Š. nuosavybės teisių atkūrimo procedūra liko nebaigta. Todėl Nacionalinė žemės tarnyba turės pareigą išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo šiems asmenims klausimus. Analogiškai teismo spręsta ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusių asmenų J. J. bei V. G. vardu. Šių asmenų turto paveldėtojai ir / ar įpėdiniai atitinkamai V. O. J.; A. S.-V., V. G., G. G.-B. nėra perleidę nuosavybės teisių į J. J. ir V. G. nuosavybėn perduotas (duomenys neskelbtini) ežero dalis, todėl nuosavybės teisių atkūrimas į buvusių savininkų nekilnojamąjį turtą šių asmenų atžvilgiu taip pat turėtų būti sprendžiamas iš naujo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011).

26. Teismas nurodė, kad atsakovas E. Š. atsiliepimais ir teismo posėdyje prašė atlyginti 583,68 Eur išlaidas, patirtas už valstybei grąžinamą žemę mokant žemės mokestį, informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją, kad atsakovą atleistų nuo žemės mokesčio už 2018 metus. Tačiau, teismas įvertino, kad ABTĮ nėra įtvirtinta priešpriešinio reikalavimo pareiškimo galimybė. Atsakovo reikalavimas dėl patirtų išlaidų atlyginimo buvo susijęs su civilinės atsakomybės instituto teisės normų taikymu, o ne su restitucijos taikymu, todėl nebuvo šios bylos ginčo dalykas. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo galėjo būti reiškiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pagal teismui ABTĮ suteiktą kompetenciją, teismas neturėjo pareigos informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją apie ginčo šalių mokėtinus mokesčius, atleidimą nuo jų. Be to, atsakovas prašė įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per 30 dienų nuo Utenos apskrities viršininko 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo, kuriuo jam buvo atkurta nuosavybės teisė į šioje byloje ginčijamą vandens ūkio paskirties žemės sklypą, panaikinimo atkurti atsakovui nuosavybės teisę į lygiavertį miško paskirties žemės sklypą ar sklypus, juos neatlygintinai perduodant atsakovo nuosavybėn, įskaitant ir sklypus iš laisvo valstybinės žemės fondo, numatyto aukcionams. Teismas pažymėjo, kad šiuo aspektu aktualu buvo tai, kad, panaikinus neteisėtą administracinį aktą, nuosavybės teisių atkūrimas E. Š. bus sprendžiamas iš naujo, remiantis Atkūrimo įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų nuostatomis. Teismas nebuvo įgalintas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl atsakovo prašymai nagrinėjamoje byloje negalėjo būti išspręsti.

27. Atsakovas A. B. buvo pareiškęs prašymą priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias jo patirtas 363 Eur išlaidas, atsakovui apmokant advokatui už atsiliepimo į pareiškimą parengimą. Nagrinėjamu teismas sprendė, kad atsakovas bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl šioje byloje nustatytų Nacionalinės žemės tarnybos klaidų, atkuriant jam nuosavybės teises, todėl A. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas privalo atlyginti Nacionalinė žemės tarnyba.

28. Teismui panaikinus pareiškėjo pareiškimu prašomus panaikinti administracinius aktus, dovanojimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimų dalis bei išsprendus restitucijos klausimą, panaikintos Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi taikytos reikalavimų užtikrinimo priemonės

III. 29. Atsakovas E. Š. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo: 1) jo atžvilgiu pritaikyti pilną restituciją ir tokiu būdu užtikrinti visišką nuostolių atlyginimą; 2) pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, liečiančią apelianto teises ir teisėtus interesus, pakeisti bei priimti papildomą sprendimą: a) 20.2 punktą „priteisti iš Lietuvos valstybės kompensacijas“ papildyti taip – „E. Š. 15 735,72 Eur“; b) 20.3 punktą išdėstyti taip – „priteisti E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 583,68 Eur, susijusių su papildomomis išlaidomis, atlyginimą“.

30. Apeliantas pažymi, sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, jis pateko ne tik į blogesnę padėtį, nei buvo iki Utenos apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 29 d. priimto sprendimo Nr. 13-18724 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ (toliau – ir Sprendimas), bet ir liko blogesnėje padėtyje, negu atsakovai M. S., S. I., V. B., A. G., A. T., kadangi neteko savo turto dalies be jokio teisingo atlyginimo, kai kiti minėti atsakovai toje pačioje situacijoje gavo teisingą atlyginimą pinigine forma.

31. Apelianto tvirtinimu, dėl susidariusios situacijos, nuosavybės teisių atkūrimas iš naujo, remiantis tik Atkūrimo įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų bendromis nuostatomis, neišvengiamai sąlygos netikrumą dėl jo nuosavybės teisių atkūrimo ir Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio garantuotų teisių užtikrinimo apsaugos ateityje. Kadangi praėjo 13 metų nuo Sprendimo priėmimo, todėl besibaigiantis nuosavybės atkūrimo procesas Utenos savivaldybės rajono teritorijoje, vykdant nuosavybės teisių atkūrimą natūroje, neleidžia apeliantui pagrįstai tikėtis, jog jam nuosavybės teisių atstatymo procese be teismo sprendimo bus suteikta prioritetinė galimybė, lyginant su kitais Utenos rajono savivaldybės pretendentais, kurių sąrašai žemės sklypų nuosavybės grąžinimui natūra yra sudaryti iki pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo, artimiausiu metu pasirinkti Utenos rajono savivaldybės grąžintinoje buvusiems savininkams teritorijoje lygiavertį žemės ūkio / miško ūkio paskirties vientisą žemės sklypą iš laisvos valstybinės žemės fondo Utenos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tame tarpe numatytą aukcionams.

32. Apelianto nuomone, už priklausančio jam vandens telkinio sklypo 1076/3460 (10,76 ha) dalies grąžinimą valstybei, gero administravimo principas „uždėjo pareigą valstybei greitai ištaisyti padarytą klaidą“, pritaikant tą atlyginimo formą, kuri gali greitai ištaisyti prieš 13 metų padarytą klaidą. Priešingu atveju, gali būti pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, garantuojanti asmenų teisę į greitą ginčo išsprendimą „per įmanomai trumpiausią laiką“. Todėl apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kurioje nuspręsta, jog „teismas nėra įgalintas priimti sprendimus įpareigoti „Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 30 (trisdešimt) dienų nuo 2006-12-29 sprendimo Nr. 13-18724 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje“ į 10,76 ha vandens telkinio dalį (vertė 11 190 Lt), esančią 34,60 ha dydžio vandens telkinio sklype ((duomenys neskelbtini) ežeras) Nr. 92 (duomenys neskelbtini)“, turi būti pakeistas, bei apeliantui, kaip ir kitiems atsakovams, t. y. kaip M. S., S. I., V. B., A. G., A. T., turėtų būti pritaikyta pilna restitucija bei apelianto turtinės žalos atlyginimui turėtų būti priteista vandens telkinio ((duomenys neskelbtini) ežero) 1076/3460 dalims (10,76 ha plotui) proporcingo dydžio kompensacija. Pastaruoju atveju, už grąžintiną Lietuvos valstybei vandens telkinio 10,76 ha ploto ((duomenys neskelbtini) ežero) dalį apelianto turtinės žalos atlyginimui, teisingos kompensacijos dydis sudarytų 50 600 Eur / 34,60 ha x 10,76 ha = 15 735,72 Eur.

33. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nurodęs, kad ABTĮ nėra įtvirtinta priešpriešinio reikalavimo pareiškimo galimybė, padarė išvadą, kad 583,68 Eur mano patirtų išlaidų atlyginimas yra susijęs su civilinės atsakomybės instituto teisės normų taikymu, o ne su restitucijos taikymu, taip uždėdamas apeliantui papildomą naštą ABTĮ nustatyta tvarka reikšti atskirą reikalavimą dėl 583,68 Eur per 11 metų papildomai patirtų išlaidų atlyginimo. Kadangi, de jure ir de fakto negalėjo išlikti ir neišliko individualaus administracinio akto, kurio pagrindu apeliantas 11 metų mokėjo žemės mokestį Valstybinei mokesčių inspekcijai, todėl grąžinimas į pirmykštę padėtį apima ir 583,68 Eur atlyginimą. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendime konstatavus, kad priimant Sprendimą valstybės institucijos padarė klaidą, pilnos restitucijos metu būtų neprotinga apelianto iš pilnos restitucijos taikymo kylantį išvestinį procesinį prašymą dėl 583,68 Eur patirtų išlaidų atlyginimo laikyti kaip priešieškinio reikalavimo pateikimą, kad „atsakovo reikalavimas dėl papildomai patirtų išlaidų atlyginimo yra susijęs su civilinės atsakomybės instituto teisės normų taikymu, o ne su pilnos restitucijos taikymu“ ir „ABTĮ nustatyta tvarka turi būti kitos bylos nagrinėjimo dalykas“, nes paminėto išvestinio procesinio prašymo patenkinimas pagal savo prasmę ir prigimtį tiesiogiai yra susietas su Konvencijos nuostatų vienodu taikymu ir aiškinimu restitutio in integrum (visiškas teisių atkūrimas) proceso metu (Civilinis kodeksas 1.13 str. 3 d.).

34. Apelianto įsitikinimu, jis palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, valstybė prieš 13 metu savo padarytą klaidą ištaisytų išimtinai apelianto, niekuo nekaltinamo ir nuo valstybės klaidų nukentėjusio asmens sąskaita, bloginant jo padėtį, o teismo taikoma teisė (vykdomas teisingumas) taptų neaiški, iš anksto nenumatoma (nenuspėjama) ir galinčia sukurti bylos dalyviui netikrumą dėl jo teisių / turto ateities, ir taip tik dar labiau pagilindama apelianto patiriamą neproporcingą materialinę ir moralinę žalą.

35. Atsakovas NŽT Utenos skyrius atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

36. NŽT Utenos skyrius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai išnagrinėjo ir įvertino bylos faktines aplinkybes, pateiktus byloje rašytinius ir žodinius įrodymus, taip pat išklausęs byloje dalyvavusių šalių (atsakovų), šiuo atveju, ir paties apelianto valią, pasisakymus, motyvus ir argumentus dėl kompensavimo mechanizmo, taikant restituciją ir dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat pateiktus atsakovo rašytinius (atsiliepimas) dokumentus ir žodinius įrodymus, bei įvertinęs įrodymų visumą priėmė pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą. Be to, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek proceso teisės imperatyvias normas ir jų reikalavimus.

37. NŽT Utenos skyrius akcentuoja, kad apelianto pozicija, jog teismas nepriėmė sprendimo įpareigoti atsakovą per 30 dienų atkurti nuosavybės teises jam pageidaujamu būdu yra nepagrįsta, neteisėta ir negali būti tenkinta. Apeliantui iš anksto žinant, dar net neprasidėjus teisminiam ginčui, nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ir terminus, jis puikiai suprato ir aiškiai išreiškė savo valią, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės iš naujo, nes nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra pasibaigęs. Teismas ne kartą paklausęs E. Š. dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ir jam nepageidaujant gauti piniginės kompensacijos, priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šiuo metu, apeliantas, tikėdamasis, kad teismas įpareigos atsakovą per 30 dienų priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises jam lygiaverčiu miško sklypu, tačiau tokio įpareigojimo teismui nepriėmus, keičia savo nuomonę dėl kompensavimo mechanizmo. Su tokia pozicija atsakovas nesutinka, mano, kad teismas pasielgė teisingai priimdamas sprendimą, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas apelianto atžvilgiu, panaikinus ginčijamą administracinį sprendimą, nėra baigtas, todėl nuosavybės teisių atkūrimo klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo.

38. Taip pat atsakovas nesutinka su apelianto reikalavimu, kad jam būtų priteistos papildomos 583,68 Eur išlaidos, patirtos už valstybei grąžinamą žemę mokant žemės mokestį. Pažymi, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime teisingai konstatavo, kad „ Administracinių bylų teisenos įstatyme nėra įtvirtinta priešpriešinio reikalavimo pareiškimo galimybė <...> Teismas nėra įgalintas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl atsakovo prašymai nagrinėjamoje byloje negali būti išspręsti“.

39. Pareiškėjas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, atsiliepime į apelianto apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

40. Pareiškėjas nurodo, kad apeliantas atsiliepime ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu, aiškiai ir suprantamai nurodė, kad jo piniginė kompensacija netenkina, ir jos jis neprašo, o pageidauja, kad jam būtų atkurtos nuosavybės teisės perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško paskirties žemės sklypą jo nuosavybėn, įskaitant ir iš laisvo valstybinės žemės fondo numatyto aukcionams. NŽT atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tokios galimybės nėra ir teisiškai nebūtų įmanoma atkurti nuosavybės teises per 30 dienų ir įgyvendinti tokio E. Š. prašymo, nes nuosavybės teisų atkūrimą reglamentuoja specialūs įstatymai ir įgyvendinamieji teisės aktai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į E. Š. poziciją, priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

41. Pareiškėjo nuomone, apelianto reikalavimas, kad jam būtų priteistos papildomos 583,68 Eur išlaidos, patirtos už valstybei grąžinamą žemę mokant žemės mokestį, taip pat nepagrįstas. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti reiškiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 42. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų sprendimų nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir vėliau atsakovų sudarytų sandorių dalių panaikinimo. Prokuroro reikalavimas panaikinti šiuos sprendimus ir sandorius iš esmės buvo grindžiamas viešojo intereso gynimu, t. y. tuo, kad neteisėtai fizinių asmenų nuosavybėn buvo perleistas (duomenys neskelbtini) ežeras, kuris turėjo valstybinės reikšmės vidaus vandenų statusą ir priklausė valstybei išimtinės nuosavybės teise.

43. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

44. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į Europos Ž. T. Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos išaiškinimą, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Ž. T. Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

45. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, surinktų įrodymų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl iš naujo jų nebekartoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atkuriant nuosavybės teises fiziniams asmenims į vandens telkinį, privačion nuosavybėn buvo perleistas Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausantis ežeras, todėl visi sprendimai ir sandoriai toje dalyje yra neteisėti ir turi būti panaikinti. Atsakydama į atsakovo E. Š. apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvus tik papildo.

46. Apeliantas E. Š. apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisingai pritaikytos restitucijos ir nepriteistų jo patirtų išlaidų aspektais. E. Š. prašo jo atžvilgiu pritaikyti pilną restituciją, priteisiant jam piniginę kompensaciją už valstybei grąžintas (duomenys neskelbtini) ežero dalis pagal vidutinę rinkos vertę kaip ir kitiems atsakovams ir tokiu būdu užtikrinti visišką nuostolių atlyginimą. Taip pat apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai uždėjo jam papildomą naštą ABTĮ nustatyta tvarka reikšti atskirą reikalavimą dėl patirtų 583,68 Eur išlaidų , kurias mokėjo valstybei už turtą, kurio neteko, atlyginimo.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad restitucija reiškia negaliojančio sandorio šalių grąžinimą į iki sandorio įvykdymo buvusią padėtį. Ji taikoma pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 ir 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje akcentuojama, kad kai taisomos valdžios institucijų padarytos klaidos, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, jog jų atitaisymas nesukurtų neproporcingų naujų pažeidimų. Valstybės klaidos turi būti atskleidžiamos ir taisomos taikant tinkamas teisines procedūras – asmens teisės netrukdomai naudotis nuosavybe apribojimas, pasireiškiantis jos atėmimu, turi būti įvykdytas įstatymo nustatytomis sąlygomis, kurios draudžia nacionalinių valdžios institucijų savavališkus veiksmus, jis turi būti būtinas visuomenės interesams ir nustačius teisingą savininko teisių ir visuomenės interesų pusiausvyrą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Lelas prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 55555/08).

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad panaikinus sprendimą atkurti nuosavybės teises, restitucija turi būti taikoma atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo srityje susiklosčiusių santykių ypatumus ir teisės normų pažeidimo, dėl kurio sprendimas atkurti nuosavybės teises pripažįstamas neteisėtu ir panaikinamas, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2012), taip pat į restitucijos objekto specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

49. Taigi restitucija neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo byloje turi savo ypatumus, tarp jų ir tokį, kad šalių grąžinimas į pradinę padėtį reiškia, jog panaikinus viešojo administravimo institucijos sprendimą bei grąžinus ginčo objektą valstybei, jos įgaliota institucija iš naujo sprendžia dėl nuosavybės teisių atkūrimo pretendentui, nes nuosavybės teisių atkūrimo procedūra tampa nebaigta. Nacionalinei žemės tarnybai tenka pareiga Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka operatyviai iš naujo išspręsti nuosavybės teisių atkūrimo asmenims klausimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-278-492/2017). Tai reškia, kad atsakovo E. Š.. teisės bus apgintos, o valstybės institucijos padarytos klaidos ištaisytos ir tam nėra būtina nustatyti atskiro terminuoto įpareigojimo teismo sprendimu.

50. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas teismo proceso pirmosios instancijos teisme metu pats atsisakė piniginės kompensacijos priteisimo ir pageidavo kitokiu būdu atkurti nuosavybės teises, keldamas tik atkūrimo procedūros operatyvumo klausimą.

51. Pasisakydama dėl atsakovo patirtų išlaidų, mokant žemės mokestį už turėtą turtą, teisėjų kolegija pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovui administraciniame procese nėra numatyta teisė reikšti materialaus pobūdžio reikalavimus. Kadangi administracinė byla buvo nagrinėjama pagal pareiškėjo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą, šioje byloje pagrįstai buvo sprendžiami tik pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo klausimai. Atsakovo patirtos žalos atlyginimo klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad sąžiningi nekilnojamojo turto įgijėjai, kurie dėl valdžios pareigūnų ar jiems prilygintų asmenų neteisėtų veiksmų patyrė žalą, pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis) turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o vien tai, kad tam reikia pateikti teismui atskirą procesinį dokumentą, nelaikytina neproporcingu apsunkinimu.

52. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo E. Š. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius