2021-11-10 Nr. AB-23619-3-63-3-01938-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-523-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01938-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Norinta“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Klaipėdos RATC) padavė teismui prašymą (kurį vėliau patikslino), prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Norinta“ (toliau – ir Bendrovė) 1 402,93 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir rinkliava, vietinė rinkliava).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovei vietinė rinkliava apskaičiuota laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – sandėlį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sandėlis). Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtino naują Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų (toliau – ir Nuostatai) redakciją (su vėlesniais pakeitimais), kuria įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste. Nuostatai numato, kad vietinė rinkliava mokėtojams apskaičiuojama už kalendorinius metus ir mokėtiną rinkliavą, vadovaujantis Nuostatais, apskaičiuoja vietinės rinkliavos administratorius – Klaipėdos RATC. Vietinė rinkliava apskaičiuojama ir mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą arba pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėtojo deklaruotą komunalinių atliekų kiekį ir nekilnojamojo turto objektų skaičių.

3. Atsakovas Bendrovė atsiliepimu prašė pareiškėjo Klaipėdos RATC skundą atmesti. Taip pat prašė priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su prašymu priteisti vietinę rinkliavą. Sandėlis nebuvo eksploatuojamas, komunalinės atliekos nesusidarė. Pastato būklė avarinė, todėl Bendrovė nepripažintina „atliekų turėtoju“. Paslauga nebuvo teikiama, pastatas aptvertas, nepastatyti atliekų surinkimo konteineriai.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl 1 402,93 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, kurią pareiškėjas apskaičiavo atsakovui už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. už nekilnojamojo turto objektą – sandėlį.

7. Teismas nustatė, kad sandėlis nuosavybės teise priklausė UAB „Semperfis“ nuo 2003 m. spalio 21 d. iki 2019 m. kovo 19 d. Juridinių asmenų išrašų registro duomenimis, UAB „Semperfis“ buvo reorganizuota prijungimo būdu prie UAB „Norinta“, kuriai perėjo visos reorganizuotos UAB „Semperfis“ teisės ir pareigos. Po pareiškėjo kreipimosi į teismą atsakovas pateikė atsiliepimą ir įrodymus, kad ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. sandėlis nebuvo eksploatuojamas ir naudojamas, jame nebuvo naudojama elektra, jis buvo avarinės būklės, vėliau pradėti restauravimo ir remonto darbai, kurių metu susidariusioms atliekoms Nuostatai netaikomi. Taigi ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. valdant, naudojant ir disponuojant sandėliu jokios komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti, todėl atsakovas negali būti pripažintas komunalinių atliekų turėtoju. Su šiomis aplinkybėmis iš esmės sutinka ir pareiškėjas ir dėl jų byloje ginčo nėra, tačiau pareiškėjas teigia, kad nepaisant to, vadovaujantis Nuostatų 23 punktu, atsakovas už sandėlį ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. privalėjo mokėti 1 402,93 Eur dydžio vietinės rinkliavos pastoviąją dalį.

8. Teismas nurodė, kad pagal Nuostatų 10 punktą vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios, kurie tvirtinami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos. Pagal Nuostatų 23 punktą pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai; pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija, arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, ir kurie pateikia Klaipėdos RATC šias aplinkybes įrodančius dokumentus. Pagal Nuostatų 24 punktą kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga; kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu; pasibaigus deklaruotam laikotarpiui, visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad nesinaudos nekilnojamuoju turtu, pateikia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka nurodytus dokumentus, įrodančius, kad nesinaudota nekilnojamuoju turtu; nepateikus nustatyta tvarka nurodytų dokumentų arba jeigu pateikti duomenys neįrodo, kad turtas nebuvo naudojamas, vietinės rinkliavos mokėtojas Klaipėdos RATC apskaičiuotą vietinės rinkliavos kintamąją dalį privalo sumokėti; vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktas deklaracijas ir dokumentus dėl kintamosios dedamosios nemokėjimo nagrinėja Klaipėdos RATC.

9. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, jog savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas, be kita ko, už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Vadovaujantis Nuostatų 4 punktu, taip pat vietinės rinkliavos mokėtoju gali būti pripažinti tik komunalinių atliekų turėtojai. Taigi akivaizdu, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., nebūdamas komunalinių atliekų turėtoju, negali būti pripažintas vietinės rinkliavos mokėtoju tiek Nuostatų 4 punkto, tiek Nuostatų 23 punkto prasme, be to, Bendovei negalėjo būti teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, kaip tai nustatyta Nuostatų 24 punkte. Taigi Bendrovei ginčo laikotarpiu, vadovaujantis Nuostatų 23, 24 punktais, neteko pareiga mokėti tiek pastoviąją, tiek kintamąją vietinės rinkliavos dalis. Todėl prašymas priteisti rinkliavos skolą atmestinas kaip nepagrįstas.

10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu atsakovas teismui pateikė po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalimi, prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 11. Pareiškėjas Klaipėdos RATC padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Bendrovės 1 402,93 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos pastoviąją dalį, apskaičiuotą už turto objektą (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.

12. Pareiškėjas nurodo, kad faktinė aplinkybė, jog Bendrovė yra laikytina vietinės rinkliavos mokėtoju pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, suponuoja atsakovo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Todėl visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nebuvo rinkliavos mokėtojas ir jam nekilo prievolė mokėti rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka. Bendrovė, nors ginčo laikotarpiu nenaudojusi sandėlio pagal paskirtį, vis tiek privalo mokėti pastoviają rinkliavos dalį, kurią privalo mokėti visi nekilnojamojo turto objekto savinininkai arba jų įgalioti asmenys. Atsakovas taip pat nepateikė nei statinio ekspertizės akto su išvada, kad sandėlis avarinės būklės, nei Nekilnojamojo turto registre yra ar buvo registruota sandėlio avarinė būklė, todėl Bendrovei būti atleistai nuo pastoviosios vietinės rinkliavos mokėjimo dalies nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Be to, buvo atliekami statinio kapitalinio remonto darbai, kurių metu rangovas įsipareigojo palaikyti švarą ir tvarką statybos aikštelėje, surinkti šiukšles, kurios bus išnešamos į rangovo nurodytą vietą statybvietėje. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo laikotarpiu sandėliu buvo visiškai nesinaudojama ir jokios atliekos jame nesusidarė ir objektyviai negalėjo susidaryti.

13. Atsakovas Bendrovė atsiliepimu prašo pareiškėjo Klaipėdos RATC apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsakovas nurodo, kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusią Nuostatų redakciją vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas nesikeitė. Šiame norminiame teisės akte apibrėžtas vietinės rinkliavos mokėtojas turi tenkinti du pagrindinius požymius:

1) turi būti atliekų turėtojas, t. y. jo veikloje turi susidaryti atliekos ir 2) turi valdyti Nuostatų 1 priede išvardintų kategorijų nekilnojamąjį turtą. Nėra ginčo dėl to, kad Bendrovės valdomas sandėlis priskirtinas prie Nuostatų 1 priede išvardinto turto, tačiau Bendrovė netenkina pirmojo požymio (nėra atliekų turėtojas), todėl negali būti laikoma vietinės rinkliavos mokėtoju. Kaip įrodymus atsakovas pateikė sandėlio paveldo tvarkybos darbų projektą ir jį lydinčius dokumentus. Kvalifikuoti specialistai įvertino pastato būklę ir konstatavo, kad pastato būklė avarinė.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į pareiškėjo pateikto 2014 m. lapkričio 10 d. patikros vietoje akto Nr. (8.17)-8R-526 išvadą, t. y., kad patikrinimo metu nustatyta, jog sandėlis nenaudojamas, langai užkalti, sienos paremtos mediniais balkiais, pastatas avarinės būklės. Šis dokumentas įrodo, kad pats pareiškėjas sutinka su faktu apie pastato avarinę būklę, pats pareiškėjas nustatė pastato nenaudojimo faktą, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog sandėlio būklė ne avarinė, yra nepagrįsti ir prieštarauja paties pareiškėjo nustatytoms aplinkybėms bei pateiktiems rašytiniams įrodymams.

Atsakovas, be kita ko, teikė ir kitus rašytinius įrodymus apie tai, jog komunalinės atliekos nesusidarė ir nebuvo galimybės joms susidaryti (AB „Klaipėdos vanduo“ pažyma, duomenys apie suvartotą elektros energiją, statybos rangos sutartis, sandėlio ir statybvietės nuotraukos). Teismas, vadovaudamasis rašytiniais įrodymais, pagrįstai nustatė, kad ginčo laikotarpiu sandėlis nebuvo eksploatuojamas ir naudojamas, jame nebuvo naudojama elektra, jis buvo avarinės būklės, vėliau pradėti restauravimo ir remonto darbai, kurių metu susidariusioms atliekoms Nuostatai netaikomi.

Pareiškėjas be teisinio pagrindo vietinės rinkliavos mokėtoju laiko tik vienintelį požymį atitinkanti subjektą (t. y. asmenį, turintį nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kitaip tariant, pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu). Toks pareiškėjo pateiktas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimo išplėtimas prieštarauja teisės aktuose įtvirtintam apibrėžimui, be to, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 1 402,93 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, susidariusios nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d., priteisimo iš atsakovo UAB „Norinta“ pagal pareiškėjo Klaipėdos RATC patikslintą prašymą.

16. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymo (patikslinto prašymo), t. y. nepriteisė pareiškėjui iš atsakovo Bendrovės 1 402,93 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Bendrovės 1 402,93 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos pastoviąją dalį, apskaičiuotą už turto objektą (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d.

17. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

18. Teismas skundžiamą sprendimą iš esmė motyvavo tuo, kad atsakovas Bendrovė nėra komunalinių atliekų turėtojas, dėl to negali būti pripažinta ir vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme, t. y. Bendrovė neturi pareigos mokėti tiek pastoviosios, tiek kitamosios rinkliavos dalies.

19. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog Bendrovė neturi pareigos mokėti kintamąją rinkliavos dalį. Ginčas kyla būtent dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti pastoviąją rinkliavos dalį iš atsakovo, kurią pareiga mokėti, pareiškėjo teigimu, kyla nepaisant to, kad Bendrovė ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. nenaudojo sandėlio pagal paskirtį.

20. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Pagal Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio nuostatas savivaldybės tarybai suteikta teisė tvirtinti vietinės rinkliavos nuostatus, juose nustatant vietinės rinkliavos dydį, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, vietinės rinkliavos lengvatas ir kt.

21. Laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra aktuali Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtinta nauja Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų redakcija, kuria įvesta dvinarė rinkliavos mokesčių sistema.

22. Aptariamoje Nuostatų redakcijoje įtvirtinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti Klaipėdos miesto savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje (4 p.). Vietinės rinkliavos dydžius sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios ir yra tvirtinami Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (10 p.). Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (23 p.).

23. Pažymėtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintos redakcijos Nuostatai buvo parengti, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) (nutarimo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.), kuriose numatyta, kad sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą vietinę rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas, nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas arba kiti asmenys, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje (17 p.). Įmokos dydis turi būti toks, kad iš nekilnojamojo turto objektų savininkų arba jų įgaliotų asmenų surinktomis lėšomis būtų apmokėtos visos būtinosios sąnaudos (21 p.). Taikoma dvinarė įmoka, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų (22 p.) – pastoviąją įmokos dalį moka visi nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys (24 p.), o jos dedamoji nustatoma tokia, kad padengtų pastoviąsias su komunalinių atliekų tvarkymu susijusias sąnaudas (23 p.).

24. Vertindama aptartą Taisyklėse įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su dvinarės vietinės rinkliavos įvedimu (kuris nagrinėjamu atveju buvo perkeltas į Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 patvirtintos redakcijos Nuostatus), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 konstatavo, kad juo nebuvo pakeistas vietinės rinkliavos mokėtojo apibrėžimas (t. y. jis, kaip ir anksčiau, siejamas su atliekų turėtoju, savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdančiu ar naudojančiu nekilnojamąjį turtą), tačiau buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių.

25. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinančia tą patį taikytiną aptariamą teisinį reguliavimą, pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi. Šio teisinio reguliavimo normomis nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies, o nuo pastoviosios dalies vietinės rinkliavos mokėtojas ginčo laikotarpiu pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021, 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-677-492/2021).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartą teisinį reguliavimą ir to reguliavimo pagrindu suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėdama, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog UAB „Norinta“, perėmusi prie jos prijungtos UAB „Semperfis“ teises ir pareigas, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. pripažintina sandėlio valdytoju, naudotoju ir disponuotoju, konstatuoja, kad Bendrovė turi pareigą sumokėti šiuo laikotarpiu susidariusios vietinės rinkliavos pastoviąją dalį. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad sandėlis nebuvo naudojamas, buvo avarinės būklės ir atliekos nesusidarė, nėra pagrindas Bendrovei nemokėti vietinės rinkliavos pastoviosios dalies už minėtą laikotarpį.

27. Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. yra aktualus nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimas Nr. T2-279 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo buvo pakeistas Nuostatų 23 punktas, nustatant, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, tačiau pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija, arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, ir kurie pateikia Klaipėdos RATC šias aplinkybes įrodančius dokumentus. Ši nuostata yra analogiška Taisyklių 24 punkto redakcijai, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d.

28. Nors atsakovas nurodo, kad byloje yra pateikti duomenys, kurie įrodo, jog sandėlis buvo avarinės būklės, tačiau pagal minėtą Nuostatų 23 punktą, kad tuo pagrindu būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos pastoviosios dalies mokėjimo, atsakovas duomenis, patvirtinančius sandėlio avarinę būklę 2019 m. pradžioje, turėjo pateikti pareiškėjui, kaip rinkliavos administratoriui. Tokią atsakovo pareigą įtvirtino ir Nuostatų 45.2 punktas, kuriame numatyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas turi teikti duomenis, reikalingus vietinei rinkliavai apskaičiuoti. Byloje nenustatyta, kad Bendrovė (o tiksliau dar neprijungta prie Bendrovės UAB „Semperfis“) prieš mokėjimo pranešimą (-us) apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. (Nuostatų 25 p.) ar po minėto (-ų) pranešimo (-ų) gavimo būtų teikusi duomenis, patvirtinančius pastato avarinę būklę, Klaipėdos RATC. Pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent vietinės rinkliavos mokėtojas siekdamas nemokėti rinkliavos (būti nuo jos mokėjimo atleistas) turi pareigą teikti vietinės rinkliavos administratoriui atitinkamus duomenis vietinę rinkliavą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-409-442/2021). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas (prie Bendrovės prijungtas UAB „Semperfis“) nagrinėjamu atveju tinkamai (laiku) neįvykdė minėtos aptariamame Nuostatų 23 punkte nustatytos pareigos, darytina išvada, kad nėra pagrindo nepriteisti pareiškėjui iš Bendrovės ir vietinės rinkliavos pastoviosios dalies už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Nors sandėlį 2019 m. kovo 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2977 įsigijo UAB „Horent“, tačiau, vadovaujantis Nuostatų 20 punktu (pagal kurį pasikeitus vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 1 iki 15 mėnesio dienos, vietinė rinkliava pagal šiuos pasikeitimus perskaičiuojama nuo to mėnesio 1 dienos, pasikeitus vietinės rinkliavos mokėtojui nuo 16 mėnesio dienos iki paskutinės mėnesio dienos, – nuo kito mėnesio 1 dienos), tai nepaneigia, kad rinkliavą už visą laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. turi sumokėti atsakovas.

29. Taigi pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava už visą laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Pagal byloje pateiktus duomenis (b. l. 160) už minėtą laikotarpį atsakovui apskaičiuota 1 402,93 Eur rinkliavos pastovioji dalis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad minėta suma apskaičiuota neteisingai, dėl to priteistina pareiškėjui iš atsakovo.

30. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl skundžiamas teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinamas pareiškėjo Klaipėdos RATC patikslintas prašymas priteisti iš atsakovo UAB „Norinta“ 1 402,93 Eur vietinę rinkliavą (jos pastoviąją dalį) už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. Priėmus nepalankų teismo sprendimą atsakovui, nėra pagrindo tenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. balandžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro patikslintą prašymą ir priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Norinta“ 1 402,93 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus ir du eurus bei devyniasdešimt tris centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 31 d. (už nekilnojamojo turto objektą – sandėlį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė