2022-02-02 Nr. AB-2697-3-61-3-04979-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-73-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04979-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės B. N. A. A.-S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės B. N. A. A.-S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė B. N. A. A.-S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 10K-38768 „Dėl prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo Lietuvos Respublikos teritorijoje išimties tvarka“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atsisakyta leisti pareiškėjai apsigyventi jos pasirinktoje vietoje, ir paskirti pareiškėjai alternatyvią sulaikymui priemonę, neribojančią prieglobsčio prašytojos judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pareiškėja skunde nurodė, jog Sprendimu atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą argumentuojant tuo, kad paskelbtos ekstremalios situacijos metu prieglobsčio prašytojui negali būti pritaikoma alternatyvi sulaikymui priemonė neribojanti jo judėjimo laisvės. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, jog ji bendradarbiauja su Migracijos departamentu prieglobsčio byloje, laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų, nepažeidžia apgyvendinimo vietos vidaus tvarkos, padeda darbuotojams bendrauti su kitais apgyvendintais užsieniečiais, savanoriauja Lietuvos Raudonajame kryžiuje, atvyko į Lietuvos Respubliką turėdama asmens tapatybės dokumentą, nekelia grėsmės viešajai tvarkai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje jaučiasi saugiai, stengiasi integruotis. Teigė, jog galimybę gyventi prašomoje vietoje patvirtina prie prašymo pridėtas garantinis raštas kuriuo (duomenys neskelbtini) pilietis įsipareigojo padengti pareiškėjos išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir išaiškino pareiškėjai teisę skundą dėl atsisakymo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę paduoti apylinkės teismui.

Teismas nustatė, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė, į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pateikė prašymą suteikti prieglobstį, buvo apgyvendinta užsieniečių apgyvendinimo centre. Migracijos departamentui 2021 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, prieglobsčio nagrinėjimo metu leidžiančią apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė tenkinti prašymą. Pareiškėja, siekdama, kad jai būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė skunde teismui nesutikimą su Sprendimu grindė iš esmės tuo, jog ji atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) sąlygas šiai priemonei taikyti.

Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, darė išvadą, jog ginčas kilęs dėl pagrindo prieglobsčio prašytojai taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, pagal teisinį reguliavimą, tokio pobūdžio ginčai nepriskirtini Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, todėl pareiškėjos skundą atsisakė priimti.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad teismo nutartis pažeidžia procesines normas ir teisę į teisminę gynybą bei laisvai pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Byla priskirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo. Pareiškėja skundžia nepagrįstą Sprendimą, pažeidžiantį viešojo administravimo principus, prieštaraujantį galiojantiems teisės aktams ir pažeidžiantį pagrindinę žmogaus teisę į judėjimo laisvę. ABTĮ 5 straipsnis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja, teikdama skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašė panaikinti Migracijos departamento Sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta leisti pareiškėjai apsigyventi jos pasirinktoje vietoje bei skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę neribojančią prieglobsčio prašytojo judėjimo laisvės Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, nes, įvertinęs ginčo teisinius santykius bei ginčo pobūdį, nustatė, kad ginčas kilo dėl pagrindo prieglobsčio prašytojai taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, todėl nurodė, jog tokio pobūdžio ginčai nepriskirtini Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai bei išaiškino pareiškėjai teisę skundą dėl atsisakymo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę paduoti apylinkės teismui.

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad teismas pažeidė procesines normas ir teisę į teisminę gynybą bei teisę laisvai pasirinkti savo teisių gynimo būdą. Pareiškėja pažymėjo, jog skundžia nepagrįstą Sprendimą, pažeidžiantį viešojo administravimo principus, todėl byla priskirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, t. y., kai byla nepriskirtina tam teismui (2 p.).

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nurodytas ABTĮ 17 straipsnyje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pateiktą bylos medžiagą, pažymi, kad pareiškėja, 2021 m. liepos 25 d. neteisėtai pateko į Lietuvos Respubliką, pateikė prašymą suteikti prieglobstį bei buvo apgyvendinta (duomenys neskelbtini) užsieniečių apgyvendinimo centre vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi (2021 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. XIV-506 redakcija, galiojusi iki 2022 m. sausio 1 d.). Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad esant karo padėčiai, nepaprastajai padėčiai, dėl masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtai ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, iki nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, laikinai apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Pareiškėja, pasinaudodama savo teise į teisminę gynybą, siekiant patikrinti jai taikomos priemonės bei skirti jos prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – leisti apsigyventi jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kreipėsi į Migracijos departamentą vadovaudamasi Įstatymo 79 straipsnio 2 dalimi.

Įstatymo 79 straipsnio 2 dalis nustato, kad prieglobsčio prašytojai, išskyrus nurodytus šio Įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, laikinai apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba Pabėgėlių priėmimo centre. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.

Migracijos departamentas Sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja nesutikdama su Migracijos departamento Sprendimu, apskundė minėtą Sprendimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pareiškėjos išdėstytais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjos atskirojo skundo argumentais ir įvertinusi skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo turinį, prieina prie išvados, jog pareiškėja, tiek teikdama prašymą Migracijos departamentui, tiek teikdama skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, siekia leisti jai apsigyventi jos prašomoje vietoje – t. y. iš esmės prašo taikyti pareiškėjai alternatyvią sulaikymui priemonę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog užsieniečių teisės ir teisėti interesai, susiję su judėjimo laisvės ribojimu Lietuvos Respublikoje, galinčiu prilygti sulaikymui ar alternatyvių sulaikymui priemonių taikymui, turi būti nagrinėjami teisme taikant Įstatymo VII skyriuje nustatytas taisykles (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos atskirajame skunde minimus argumentus, jog pirmosios instancijos teismas turėjo nagrinėti skundą, nes administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, pažymi, kad, vadovaujantis Įstatymo 116 straipsnio 1 dalimi, sprendimai dėl užsieniečių sulaikymo ar alternatyvių sulaikymui priemonių patenka į apylinkės teismo jurisdikciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-653-492/2021). Ta aplinkybė, kad pareiškėja kreipimosi pagrindu nurodo Įstatymo 79 straipsnio 2 dalį, neturi reikšmės susiklosčiusių teisinių santykių vertinimui, t. y. ginčas kilo dėl jos judėjimo laisvės ribojimo, ir turi būti sprendžiamas vadovaujantis tokiems ginčams nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, nors iš esmės tokio pobūdžio ginčai (šiuo atveju – dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo) patenka į viešojo administravimo sritį, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad jų teismingumas priskirtas bendrosios kompetencijos apylinkių teismams, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą bei išaiškino pareiškėjai teisę skundą dėl atsisakymo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę paduoti apylinkės teismui.

Atkreiptinas dėmesys, jog Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d.

Pažymėtina, kad nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2–4, 6–9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 str. 10 d.): taikomos, Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios šio įstatymo taikymą, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis , taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

Įstatymo 1407 straipsnio, reglamentuojančio X2 skyriaus taikymą, 1 dalis nustato, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, o 3 dalis – kad kitos šio Įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šio skyriaus nuostatos.

Įstatymo 14021 straipsnis, be kita ko, nustato, jog užsienietis turi teisę kreiptis į apylinkės teismą pagal užsieniečio buvimo vietą arba į kitą artimiausią užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujos redakcijos Įstatyme įstatymų leidėjas nepakeitė anksčiau nustatyto teismingumo, todėl tokio pobūdžio ginčai (nagrinėjamu atveju – susiję su alternatyviųjų sulaikymui priemonių taikymu) ir toliau priskiriami bendrosios kompetencijos apylinkių teismams.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, tinkamai nustatė pareiškėjos keliamo ginčo pobūdį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė pareiškėjos skundą priimti kaip nepriskirtą administraciniam teismui. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pilietės B. N. A. A.-S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė