2019-10-02 Nr. AB-18531-3-62-3-00716-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2375-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00716-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 11 750 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki 2016 m. vasario 15 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje 4 būrio 4 ir 5 gyvenamosiose patalpose pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. 4 būrio 4 gyvenamosios patalpos plotas buvo 34,76 kv. m, 5 gyvenamosios patalpos – 32,76 kv. m, jose buvo įrengta po 16 gyvenamųjų vietų, be to, dalį gyvenamojo ploto užėmė nuteistųjų baldai, asmeniniai daiktai. Ginčo būryje nebuvo įrengta patalpa drabužiams ir avalynei džiovinti, todėl jie buvo džiovinami gyvenamosiose patalpose bei siauruose koridoriuose.

Nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti, todėl maistą laikė miegamajame. Nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis. Virtuvėlė buvo per maža, dėl patalpų perpildymo ji negalėjo patenkinti visų nuteistųjų poreikių. Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus trūko sanitarinių įrenginių, todėl norint jais pasinaudoti reikėjo laukti eilėse, tarp nuteistųjų dažnai kildavo konfliktai. Naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas privatumas, nes sanitarinio mazgo patalpos, įrenginiai nėra tinkamai atitverti (sanitarinio mazgo durys – plastikinė uždanga), patalpos būklė buvo avarinė, sienos sugriuvusios, vandens čiaupai surūdiję, sulūžę, neveikiantys, nebuvo ventiliacijos.

Patalpoje buvo pelėsis, jautėsi nuolatinė drėgmė, dvokas. Dušinėje iš 7 purkštukų veikė tik 6, dušo sieteliai buvo surūdiję, dažnai vandens temperatūra buvo per žema, srovė nepakankamai stipri, nusiprausti po šiltu dušu buvo galima tik kartą per savaitę. Atlikinėjo bausmę nesaugioje aplinkoje, nes nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų, nebuvo įengti papildomi evakavimo išėjimai, todėl dėl pasenusios elektros instaliacijos galimai kilus gaisrui, nesant antro avarinio išėjimo ir grotuotų langų, pareiškėjui būtų kilusi grėsmė.

Statinys, kuriame buvo 4 būrys, yra nepritaikytas gyventi žmonėms, senos statybos, šiuo metu neatitinka keliamų reikalavimų gyvenamiesiems pastatams, pastato konstrukcijoje yra žmogaus sveikatai pavojingos ir uždraustos naudoti medžiagos – asbesto, dėl kurio ateityje pareiškėjas gali susirgti onkologine liga. Negavo jokios socialinės integracijos programos, kuria galėjo pasinaudoti prieš išeidamas į laisvę. Dalyvavo tik privalomoje socialinės integracijos programoje, kuri truko apie 1 valandą, dalyvauti kitose programose jam nebuvo pasiūlyta, galimybė jose dalyvauti nebuvo suteikta, todėl užimtumą planavosi pats, negaudamas jokio pozityvaus paskatinimo iš administracijos.

Pataisos namų administracija nesuteikė jokios socialinės reabilitacijos programos, nebuvo sudarytos elgesio pataisos programos, nenumatytos socialinių įgūdžių ir pozityvaus užimtumo priemonės, nesuteikta pagalba, sprendžiant asmenines ir socialines problemas, neatliekama individuali ar grupinė psichologinė terapija. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, didelių nepatogumų, psichologinį išsekimą, kankinimą, orumo pažeminimą, dvasinio išsekimo pasekmes, kankino nemiga, dažnai skaudėjo galvą, po lygtinio paleidimo pasidarė dirglus, pasireiškė sveikatos sutrikimai, kurių anksčiau nebuvo, nuolat išgyvena dėl nesaugios ir pavojingos gyvenamosios aplinkos, jaučia dideles psichologines perkrovas, baiminasi dėl susirgimo onkologine liga, t. y. patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą, papildomuose paaiškinimuose, atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą pareiškėjo reikalavimus prašė atmesti, taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko ir daugiau. Pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra išskaičiuojamas iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose.

Taigi, pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose, galimybė judėti po savo būrio gyvenamąsias patalpas, taip pat po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose viešuose renginiuose ir pan. Antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų įstaigoje nėra, patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į teikiamas lėšas.

Įstaigoje elektros instaliacija tvarkinga, gavus informaciją apie gedimą, jis nedelsiant šalinamas. Pataisos namų 3 sektoriaus bendrabučių tipo būrių patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, įstaigoje užtikrinama tinkama patalpų bendra dirbtinė apšvieta, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Nuteistieji aprūpinti baldais pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, lovos nebuvo pritvirtintos prie grindų. Nuteistieji gyvenamąsias patalpas privalo tvarkytis patys, todėl, tinkamai atliekant šią pareigą, gyvenamosiose patalpose nebūtų atsiradę blogo kvapo ir pelėsio.

Pataisos įstaigos 3-ame sektoriuje poilsio kambariai neįrengti, kiekvieno būrio brigadose asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti pastatyti šaldytuvai, kiekviename būryje įrengtos virtuvėlės. Sanitariniame mazge įrengtos kabinos, atskirtos ne žemesnėmis nei 1,5 m aukščio sienelėmis, taip užtikrinant nuteistųjų privatumą. Įstaigoje laikomasi priešgaisrinės saugos reikalavimų, sudaryti ir iškabinti evakavimo planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti, sudarytos ir suderintos su atsakinga institucija gaisrinės instrukcijos. 2 ir 4 būriuose papildomo evakuacinio išėjimo nėra, esant reikalui, evakavimas būtų vykdomas per duris ir langus.

Gyvenamųjų pastatų, kuriuose gyveno pareiškėjas, stogo dangoje buvo asbesto, tačiau įstaigoje tokie darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių, nebuvo vykdomi, todėl pavojus pareiškėjo sveikatai nekilo. Į dušus karštas vanduo tiekiamas pastoviai, įstaigoje patvirtintas ir viešai paskelbtas naudojimosi dušu grafikas, kuriame nurodyta, kad nuteistieji dušu gali naudotis kartą per savaitę. Įstaigos 3 sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, asmeninius rūbus nuteistieji gali skalbti kartą per savaitę maudymosi laiku, džiovinimo vietos įrengtos kieme.

Šiuo metu 3 sektoriaus patalpos renovuotos, todėl pateikti duomenų apie jų būklę ginčui aktualiu laikotarpiu negali. Buitiniai parazitai naikinami su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių pagrindu, informacija apie suteiktas paslaugas registruojama. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus ar į pataisos namų administraciją dėl higienos reikalavimų neatitinkančių kalinimo sąlygų, neturi. Pataisos namuose vykdoma 30 socialinės reabilitacijos programų, 3 sektoriuje – 7, per tris praeitų metų ketvirčius organizuoti 37 kultūros ir sporto renginiai, 161 užsiėmimas doroviniais, teisiniais bei ekonominiais klausimais, lankėsi visuomeninių ir religinių organizacijų atstovai.

Visose šiose programose ir priemonėse galėjo dalyvauti pareiškėjas, tai priklausė nuo jo motyvacijos. Be papildomų priemonių ir programų pareiškėjui buvo taikomos privalomos Adaptacijos, Nuteistųjų integracijos į visuomenę, Teisinio ir socialinio švietimo programos. Dalyvavimo jose intensyvumas priklausė nuo nuteistojo poreikių ir motyvacijos. Pataisos įstaigoje veikia biblioteka, todėl pareiškėjas turėjo galimybę savarankiškai šviestis, dvasiškai tobulėti, skaitydamas grožinę literatūrą. Atskirai nuo Socialinės reabilitacijos skyriaus užimtumo bei psichologinio konsultavimo terapijos priemones nuteistiesiems taiko ir Psichologinė tarnyba.

Pareiškėjui buvo sudarytas adaptacijos planas, fiksuojama adaptacijos programos eiga ir rezultatai. Pareiškėjas į pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos ir Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senatį, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias ieškinio senatį bei šių nuostatų taikymą išaiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų laikymo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Pravieniškių PN-AK pradžios, todėl sprendė, jog pareiškėjas visą ginčo laikotarpį žinojo (turėjo žinoti) apie jo atžvilgiu galimai atliekamus pažeidimus, į teismą kreipėsi 2018 m. balandžio 10 d., todėl praleido senaties terminą reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. pareikšti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus, nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių, neprašė šį terminą atnaujinti. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo skundo reikalavimą už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 22 d. iki 2015 m. balandžio 9 d. atmetė.

7. Teismas, vadovaudamasis CK nuostatomis, reglamentuojančiomis viešosios atsakomybės sąlygas bei teismų praktika šiuo klausimu, sprendė dėl pareiškėjo skundo reikalavimų pagrįstumo jam kalint Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. vasario 15 d.

8. Teismas atsakovo atstovo pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. vasario 15 d. (išskyrus laikotarpius, kuomet buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas bei buvo etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL)) buvo paskirtas gyventi į 4 būrio 5 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas yra 32,76 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje gyvenamojoje patalpoje teko – 6,55 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas iš Pravieniškių PN-AK 2018 m. gegužės 8 d. pažymos Nr. 63-1075 nustatė, kad informacija apie miegamųjų vietų skaičių pateikta 2016 m. balandžio 28 d. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, nepateikdamas objektyvių duomenų, nepaneigė pareiškėjo Pravieniškių PN-AK 2013 m. liepos 26 d. pažymos Nr. 117-618 pagrindu iškelto teiginio, kad jo kalinimo 4 būrio 5 miegamajame metu šiame miegamajame buvo įrengta 16 miegamųjų vietų, kurios buvo užimtos, todėl sprendė, kad pareiškėjui kalint 4 būrio 5 patalpoje jam teko 2,05 kv. m gyvenamojo ploto, taip pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą.

9. Teismas akcentavo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.8 papunktyje nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų valymo ir paruošimo sandėlis (5.6 p.), batų ir drabužių džiovykla (5.9 p.), kambarys maisto produktams laikyti (5.10 p.). Atsakovo atstovas pateikė teismui Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko pažymas, kuriose nurodyta, kad įstaigos 3 sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, tačiau šie įrodymai nepatvirtina, kad minėta patalpa įrengta 3 sektoriaus 4 būryje. Atsakovo atstovas neginčijo aplinkybės, kad Pravieniškių PN-AK 4 būryje nėra kambario maisto produktams laikyti, laisvalaikio kambario, sandėlio valymo inventoriui ir dezinfekavimo priemonėms laikyti. Nors ir nurodė, kad džiovykla buvo įrengta lauke, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė. Teismas pripažino, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė Taisyklių 5.6, 5.8–5.10 papunkčiuose nustatytų reikalavimų įrengti laisvalaikio kambarį, drabužių ir avalynės džiovyklą, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlį, kambarį maisto produktams laikyti.

10. Teismas atkreipė dėmesį, kad konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, atitinkamai, papildomų baldų, laisvalaikiui skirtų daiktų, inventoriaus, džiovinamų drabužių ir batų, maisto produktų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą. Teismas pareiškėjo akcentuojamas dėl didelio nuteistųjų kiekio apsunkintas galimybes pasinaudoti tualetu, prausykla bei vietos virtuvėlėje trūkumą vertino kaip neatsiejamai susijusias su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu.

11. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo atstovo pateiktą Statinio techninį (techninį energetinį) pasą Nr. 214 pareiškėjo teiginius dėl statinio neatitikties keliamiems reikalavimams gyvenamiesiems pastatams atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginius, jog 3 sektoriaus 4 būryje papildomo evakuacinio išėjimo nėra, patvirtina atsakovo atstovo atsiliepime pateikti paaiškinimai.

12. Teismas nurodė, kad Statinio techniniame pase nurodyta, kad statinio stogo danga yra šiferis. Atsakovo atstovas tvirtino, kad asbesto dulkių pavojus atsiranda asbestinius statinius, konstrukcijas ir gaminius laužant, ardant ar apdorojant, kai aplinkoje pasklinda smulkios, akimis nematomos skaidulos. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad įstaigoje nebuvo vykdomi darbai, dėl kurių galėjo atsirasti asbesto dulkių. Informacijos apie tai, kada buvo remontuoti įstaigos pastatų stogai, nėra. Tačiau atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą nurodė, kad pagal 2011 m. balandžio 5 d. pasirašytą Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės susitarimo memorandumą, įstaigos patalpas rekonstruojant į kamerų tipo patalpas, nuo stogo šiferinė danga nuimama jos nelaužant, tokiu būdu pavojingi plaušeliai nepatenka į aplinką ir nekenkia aplinkinių sveikatai. Teismas vertino, kad iš šių dokumentų negalima nustatyti, ar ginčo pastato stogo danga buvo keičiama, ar ji buvo keičiama pareiškėjo kalėjimo ginčo patalpoje metu, kokiu būdu ji buvo keičiama, todėl darė išvadą, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl asbesto dalelių patekimo į jo gyvenamąją aplinką.

13. Teismas pažymėjo, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškėjas turėtų pagrįsti realiais jam padarytą žalą pagrindžiančiais įrodymais, tuo tarpu pareiškėjas nurodė, kad žala dėl papildomo avarinio išėjimo nebuvimo bei asbesto gyvenamojoje aplinkoje gali kilti ateityje. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas šiuo aspektu jam padarytos žalos nepagrindė.

14. Teismas nurodė, kad, atsakovo atstovo teigimu, šiuo metu 3 sektoriaus patalpos renovuotos, todėl pateikti duomenų apie jų būklę ginčui aktualiu laikotarpiu negali. Iš Pravieniškių PN-AK Ūkio ir komunalinio skyriaus pažymų teismas nustatė, kad 4 būrio sanitariniame mazge įrengtos kabinos, atskirtos ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio sienelėmis. Gyvenamosios patalpos ir sanitarinio mazgo patalpa vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, nuteistieji nuolat gadina patalpose esantį inventorių, o įstaiga nuolat jį remontuoja. Gedimai nebūna nuolatiniai, gavus informaciją, jie tuoj pat šalinami. Avarinės arba antisanitarinės būklės patalpų būklės įstaigoje nėra. Įstaigoje patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į teikiamas lėšas. Teismas pažymėjo, kad nėra pateikti jokie minėtas aplinkybes patvirtinantys objektyvūs įrodymai (įrodymai, kad sanitarinio mazgo patalpos buvo renovuotos, duomenys apie 4 būrio sanitarinio mazgo sanitarinių įrenginių atskyrimą, 4 būrio sanitarinio mazgo ir dušo patalpose atliktus remonto darbus ginčui aktualiu metu), todėl sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo sanitariniame mazge, ventiliacijos bei sanitarinio mazgo, dušinės patalpų ir jų įrenginių netinkamos techninės būklės nepaneigti.

15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 136 straipsniu, 137 straipsnio 4 dalimi, įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus bei Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininko 2018 m. balandžio 27 d. pažymos Nr. 63-997 ir Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės turinį, nesant pareiškėjo prašymų Pravieniškių PN-AK administracijai dėl pageidavimo dalyvauti socialinės reabilitacijos ar integracijos priemonėse ir programose, atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus dėl galimybės neužtikrinimo dalyvauti tokio pobūdžio programose ir priemonėse.

16. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas 292 dienas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir pan. Teismas bylos duomenimis nenustatė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė sveikatos sutrikimus. Tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

17. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui pataisos namuose buvo suteikta judėjimo laisvė. Tačiau vertino, kad pareiškėjas pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą kalėjo gana ilgai (292 dienas), šis pažeidimas buvo pastovus (truko nuolat, išskyrus pertraukas, kuomet pareiškėjas buvo kalinamas kamerų tipo patalpose ar etapuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę), pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma pažeista gana žymiai (pareiškėjui teko nuo 2,05 kv. m, be to, šį plotą atitinkamai mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai, daiktai ir kiti įrenginiai), taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra paneigti kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai (privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimas, higienos reikalavimų neatitiktis sanitariniame mazge ir dušinėje).

18. Teismas vertino, kad nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamų išgyvenimų, sukėlė jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu.

19. Teismas, neturėdamas duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais buvo kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustatęs, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, darė išvadą, kad pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismas vertino, kad nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 2 500 Eur.

III. 20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas netinkamai įvertinus reikšmingas bylos aplinkybes, todėl turėtų būti pakeistas, pakankamu neturtinės žalos atlyginimu laikant pažeistos pareiškėjo teisės pripažinimą.

22. Atsakovo atstovo teigimu, teismas vadovavosi teismų praktika, kuri neatitinka nagrinėjamos situacijos ir aplinkybių, nepagrįstai plečiamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą, nenustatė konkretaus pažeidimo masto ir trukmės, nemotyvuodamas atmetė atsakovo atstovo argumentus dėl lovų skaičiaus kamerose įrengimo, netinkamai įvertino buitinių kenkėjų buvimo ir oro užterštumo faktus, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą pinigais netinkamai įvertino valstybės finansinius pajėgumus ir ekonomines sąlygas, nepagrįstai teigė, kad nustatytos aplinkybės pareiškėjui sudarė prielaidas patirti neigiamus išgyvenimus, sukėlusius jam dvasines kančias, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.

23. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas gyvenamojo ploto pažeidimo faktą konstatavo netinkamai įvertinęs pateiktus duomenis. Aktualus ginčui laikotarpis yra nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. vasario 15 d. Teismas vadovavosi 2013 m. liepos 26 d. pažyma Nr. 117-618, kurioje pateikti duomenys nėra reikšmingi nurodytam laikotarpiui. Be to, pareiškėjo kalinimo kamerų tipo patalpose ir LAVL laikotarpiai turi būti išskaičiuoti iš teismo nustatytos pažeidimo trukmės. Teismas neįvertino atsakovo atstovo atsiliepime pateiktų teiginių apie pastato gyvenamosios erdvės ypatumus ir faktinio gyvenamojo ploto užtikrinimą. Atsakovo atstovas pažymi, kad miego metu pareiškėjas negalėjo patirti negatyvių išgyvenimų, susijusių su baldų ir kito inventoriaus užimamu plotu. Visą kitą paros dalį pareiškėjas turi vykdyti dienotvarkėje numatytas veiklas, kurios nevykdomos jo gyvenamosiose patalpose, todėl konstatuoti minimalios ploto normos pažeidimą pagrindo nėra.

24. Atsakovo atstovo nuomone, teismas nepakankamai išsamiai ir formaliai įvertino Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.6, 5.8–5.10 papunkčių pažeidimus. Teismas konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK neįrengtas kambarys maisto produktams laikyti, tačiau neįvertino, kad kiekvieno būrio brigadoje yra šaldytuvai maistui laikyti, kas yra žymus buities pagerinimas ir sumažina pareiškėjui galimai atsiradusios neturtinės žalos mastą. Teismas nepagrįstai atsakovo atstovo teiginį, kad džiovykla buvo įrengta lauke, vertino kaip deklaratyvų.

25. Atsakovo atstovo vertinimu, teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma neatitinka pažeidimų masto, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, pažeidimo metu Lietuvoje buvusius ekonominius rodiklius, yra nesąžininga kitų, bausmę neatliekančių, asmenų atžvilgiu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra išlaikomas valstybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas D. A. kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, teismų praktika ir byloje esančių įrodymų visuma, priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 500 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti už tai, kad pareiškėjas 292 dienas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK 4 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, ventiliacijos, sanitarinio mazgo, dušinės patalpų bei jų įrenginių tinkamos būklės, neįrengiant laisvalaikio kambario, drabužių ir avalynės džiovyklos, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlio, kambario maisto produktams laikyti.

28. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

29. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas iš esmės netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir šiuo atveju pažeistai pareiškėjo teisei apginti pakanka pažeidimo pripažinimo. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde išreiškia nesutikimą su pirmosios instancijos teismo vertinimu ir išvadomis konstatuojant minimalios ploto normos pažeidimą. Teigia, kad teismo nustatytas pažeidimas dalyje dėl kambario maisto produktams laikyti ir džiovyklos nebuvimo yra formalus.

30. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas šios įrodymų vertinimo taisyklės iš esmės nepažeidė.

31. Vertinant apeliacinio skundo argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytais pažeidimais, pagrįstumą, visų pirma, pažymėtina, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

32. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo gyvenamojo ploto normos pažeidimą. Teismas vadovavosi 2013 m. liepos 26 d. pažyma Nr. 117-618, kuri nėra aktuali ginčo laikotarpiui.

33. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam asmeniui.

34. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas dėl pareiškėjui nustatyto gyvenamojo ploto pažeidimo ir neturtinės žalos priteisimo, pažymi, jog byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 10 d. (laikotarpio pradžia, pritaikius ieškinio senatį) iki 2016 m. vasario 15 d. (bausmės atlikimo pabaigos data) pareiškėjas buvo laikomas 4 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje. Taip pat nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjas nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 4 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose Nr. 2 ir Nr. 9 bei nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d., nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d. buvo išvykęs į LAVL. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekėlė ginčo dėl minimalios ploto normos neužtikrinimo jam kalint Pravieniškių PN-AK kamerų tipo patalpose. Skunde teigė, kad minimali ploto norma jam nebuvo užtikrinta bendrabučio tipo patalpose, be kita ko, 4 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje. Atsakovo atstovo atsiliepimo į skundą ir 2018 m. balandžio 8 d. pažymos Nr. 63-1075 (informacija apie miegamųjų vietų skaičių pateikta 2016 m. balandžio 28 d.) duomenimis 4 būrio 5 gyvenamosios patalpos gyvenamasis plotas yra 32,76 kv. m, joje įrengtos 5 miegamosios vietos. Vienam nuteistajam šioje gyvenamojoje patalpoje teko 6,55 kv. m gyvenamojo ploto. Taigi, vertintina, kad vienam nuteistajam tenkanti ploto norma pažeista nebuvo.

35. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjui tenkantį gyvenamąjį plotą, vadovavosi pareiškėjo pateikta 2013 m. liepos 26 d. pažyma Nr. 117-618, nurodydamas, kad visos abejonės dėl skirtingai nurodytų patalpų plotų, turėtų būti vertinamos pareiškėjo naudai. Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde teigia, kad šioje pažymoje pateikti duomenys nėra aktualūs ginčo laikotarpiui.

36. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas trejų metų senaties terminą, vertino ginčo laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. vasario 15 d., tuo tarpu pareiškėjo pateikta teismui pažyma apie įrengtų miegamųjų vietų skaičių yra 2013 m. liepos 26 d. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. liepos 26 d. pažymoje nurodyti duomenys apie įrengtas miegamąsias vietas yra pateikiami iki pažymoje nurodytos datos (t. y. 2013 m. liepos 26 d.), teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis duomenimis, kurie nėra aktualūs nagrinėjamos bylos ginčo laikotarpiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesivadovauti atsakovo Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis apie būrių gyvenamųjų patalpų plotą, jame įrengtų miegamųjų vietų skaičių bei vienam nuteistajam tenkantį gyvenamąjį plotą, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimo neužtikrinant pareiškėjui minimalios ploto normos 4 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje ir neturtinės žalos priteisimo.

37. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo nustatytas pažeidimas dalyje dėl kambario maisto produktams laikyti ir džiovyklos kambario nebuvimo yra formalus ir nesukėlė pareiškėjui didelio masto neturtinę žalą.

38. Dėl šio apeliacinio skundo argumento pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 papunktyje nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiami drabužių bei avalynės džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti (Taisyklių 5.9 p., 5.10 p.). Atsakovo atstovas į bylą pateikė Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko 2018 m. gegužės 8 d. pažymą Nr. 88-200 apie pareiškėjo laikymo sąlygas, kurioje nurodyta, jog įstaigos 3 sektoriuje atskiroje patalpoje įrengtos skalbimo mašinos, kur galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Džiovinimo vietos įrengtos ir būrio kieme. Nurodyta, kad džiovykla yra įrengta lauke. Pažymėta, kad kiekvieno būrio brigadoje asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti yra pastatyti šaldytuvai, o kiekvieno būrio patalpose yra įrengtos virtuvėlės maistui gaminti ir pasidėti.

39. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1687-525/2018, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-663-438/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-979-556/2017; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), kt.)).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas Ūkio ir komunalinių paslaugų skyriaus viršininko 2018 m. gegužės 8 d. pažymos Nr. 88-200 duomenimis neįrodė, kad veikė pagal Taisyklių 5.9 ir 5.10 papunkčių reikalavimus. Atsakovo atstovo teiginiai apie džiovyklos įrengimą yra abstraktaus pobūdžio, nurodant, kad tokio pobūdžio patalpa buvo įrengta 3 sektoriuje, o džiovinimo vietos būrio kieme. Atsakovo atstovas iš esmės neginčija aplinkybės, kad Pravieniškių PN-AK 4 būryje nėra kambario maisto produktams laikyti, tačiau teigia, kad siekiant kompensuoti šį trūkumą kiekvieno būrio brigadoje yra pastatyti šaldytuvai, įrengtos virtuvėlės maistui laikyti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.9 ir 5.10 papunkčių pažeidimus.

41. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo patirtos neturtinės žalos ir jos atlyginimo būdo pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-336/2012 ir kt.).

42. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotais pažeidimais, t. y. atsakovo atstovas neužtikrino pareiškėjui teisės į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, teisės į ventiliacijos, sanitarinio mazgo, dušinės patalpų bei jų įrenginių tinkamą būklę, teisės į laisvalaikio kambarį, drabužių ir avalynės džiovyklą, valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlį, kambarį maisto produktams laikyti. Priešingas išvadas leidžiančių daryti paaiškinimų ir įrodymų atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė.

43. Pažymėtina, kad materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos, pasireiškusios fiziniais nepatogumais, papildomu diskomfortu, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimu, pareiškėjui padarymas grindžiamas pareiškėjo laikymo sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos neigiamos pasekmės. Šiuo aspektu atsakovas nepagrindė, kodėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus nepatogumus.

44. Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05).

45. Byloje nustatyti pažeidimai patvirtina, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo pagrįstų argumentų ir nepateikia jokių papildomų duomenų, kurie paneigtų šias išvadas.

46. Bylos duomenys patvirtina, kad teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis pareiškėjas buvo laikomas nuo 2015 m. balandžio 10 d. iki 2016 m. vasario 15 d., išskyrus laikotarpius, kai buvo laikomas kamerų tipo patalpose ir buvo išvykęs į LAVL (nuo 2015 m. gruodžio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2016 m. sausio 4 d., nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d., nuo 2015 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. lapkričio 11 d.), t. y. iš viso 290 dienų.

47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą ir nustatytų aplinkybių visumą, vertina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimų pripažinimo, įvertinus jų mastą ir trukmę, priešingai nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde, nepakanka pareiškėjo pažeistai teisei apginti. Šiuo konkrečiu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyti pažeidimai sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, kadangi sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią, kas savaime buvo traumuojanti patirtis bei sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą.

48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su atsakovo padarytais pažeidimais (privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas, higienos reikalavimų neatitiktis sanitariniame mazge ir dušinėje, Taisyklių 5.6 papunktyje ir 5.8 – 5.10 papunkčiuose nurodytų privalomų įrengti patalpų nebuvimas), tačiau nepagrįstai nustatė gyvenamojo ploto normos pažeidimą ir, atitinkamai, neturtinės žalos atlyginimo dydį. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteistą pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti sumą sumažina iki 700 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 3 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui D. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė