2019-12-04 Nr. AB-22897-3-61-3-02937-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1463-442/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02937-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 23.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir J. M.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, VTEK) 2017 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. KS-99 „Dėl J. M.“ (toliau – ir VTEK Sprendimas); 2) pripažinti, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) narys J. M. nenusišalindamas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas.

2. Pareiškėjas nurodė šias aplinkybes ir argumentus:

2.1. VKEKK primininko 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 01-84 buvo atliekamas Bendrovės vykdomos reguliuojamos veiklos patikrinimas nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. birželio 7 d. (vėlesniais įsakymais patikrinimo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. rugsėjo 30 d.). Į patikrinimo komisijos sudėtį buvo įtrauktas ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) pareigūnas J. M.. Patikrinimas baigtas surašius 2016 m. rugsėjo 14 d. UAB „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo aktą Nr. S3-1 (toliau – ir Planinio patikrinimo aktas).

Nuo 2017 m. sausio 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas paskyrė J. M. VKEKK nariu penkerių metų kadencijai. VKEKK narys J. M. dalyvavo atliekant tam tikrus Bendrovės planinio patikrinimo veiksmus, t. y. jis surašė 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodytos aplinkybės buvo paneigtos įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-94-507/2016 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. ATP-1063-211/2016), pasirašė po patikrinimo akto išvadomis, kurių pagrindu Bendrovei buvo surašytas 2017 m. vasario 6 d.

Reguliuojamos veiklos ir Reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo nuostatų pažeidimo protokolas Nr. K3-3, kuriuo, įvertinus Bendrovės nebendradarbiavimą kaip atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jai 2017 m. kovo 24 d. skirta maksimali, daugiau nei 1,3 mln. Eur bauda. Pareiškėjas dar 2017 m. kovo 22 d. raštu kreipėsi į VKEKK dėl Komisijos nario J. M. nusišalinimo / nušalinimo. Taip pat J. M. dalyvavo ir ikiteisminiame tyrime prieš Bendrovę, įskaitant 2015 m. rugsėjo 29 d. atliktą kratą, 2013 m. rugsėjo 24 d. poėmį, ir Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) tyrime dėl tariamo vertikalaus susitarimo, ribojančio konkurenciją biokuro rinkoje, ir sankcijos Bendrovei skyrimo procedūroje (vertino savo paties patikrinimo metu nustatytas tikrovės neatitinkančias bei atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir balsavo už maksimalios sankcijos skyrimą).

Dėl to VKEKK narys J. M. neatitiko interesų konflikto vengimo, objektyvumo ir nešališkumo reikalavimų, tačiau VKEKK posėdžio metu jis nenusišalino ir nebuvo nušalintas. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 013-01-3222 kreipėsi į VTEK, prašydamas ištirti, ar VKEKK narys J. M. nepažeidė VPIDVTĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatų. VTEK 2017 m. balandžio 12 d. posėdyje nusprendė pradėti tyrimą dėl VKEKK nario (pirmininko pavaduotojo) J. M. veiksmų atitikties įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto, o šiam iškilus – nusišalinti.

VTEK Sprendimu tyrimas dėl J. M. nutrauktas, nesant pakankamai duomenų apie jo turėtą tiesioginį ir akivaizdų privatų interesą VKEKK priimant sprendimą dėl sankcijos skyrimo pareiškėjui. Pareiškėjo nuomone, VTEK Sprendimas sukelia jam teisines pasekmes, kadangi VKEKK sprendimą, kuriuo Bendrovei buvo paskirta didesnė nei 1,3 mln. Eur bauda, pareiškėjas yra apskundęs kitoje administracinėje byloje. Pareiškėjo teigimu, ginčijamas VTEK Sprendimas, kuriame buvo vertintos aplinkybės dėl VKEKK nario J. M. interesų konflikto turės prejudicinę reikšmę sprendžiant Bendrovei paskirtos sankcijos pagrįstumą minėtoje administracinėje byloje.

2.2. VKEKK narys J. M. dalyvavo patikrinimo procese, taip pat ignoravo faktą, kad teismai patikrinimo metu šio VKEKK nario užfiksuotas aplinkybes pripažino neatitinkančiomis tikrovės, todėl egzistavo tiek prielaidos interesų konfliktui atsirasti, tiek ir realūs J. M. veiksmai, kurie kartu su minėtomis prielaidomis leido spręsti, kad jis turėjo pareigą nusišalinti arba būti nušalintas ir tokiu būdu išvengti interesų konflikto situacijos. Įstatymų leidėjas nepateikia baigtinio privačių interesų sąrašo, priešingai, remiantis VPIDVTĮ 2 straipsnio 2 punktu, tai gali būti bet koks turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Tokie veiksmai, be kita ko, pažeidžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 362 straipsnyje įtvirtino funkcijų atskyrimo principą, draudžiantį tiems patiems ūkio subjekto priežiūrą atliekantiems pareigūnams ar padaliniams dalyvauti ūkio subjekto veiklos patikrinimo ir poveikio taikymo procedūrose. VTEK, priimdama Sprendimą, rėmėsi faktinių aplinkybių neatitinkančia teismų praktika, kadangi tose bylose, kuriose buvo priimti teismų sprendimai, buvo nagrinėjami klausimai, susiję su Konkurencijos tarybos veikla, o ne su VKEKK. VTEK pateiktų precedentų ir nagrinėjamos situacijos faktinės aplinkybės skyrėsi iš esmės, skyrėsi taikytinos teisės normos. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurių nepaneigė nei VTEK, nei VKEKK narys J. M. ir kurios nekelia abejonių dėl galimo interesų konflikto.

2.3. VTEK Sprendime nepasisakė dėl daugelio esminę reikšmę turinčių Bendrovės argumentų, todėl šis sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 29 straipsnio 1 dalies įtvirtinto reikalavimo priimti motyvuotą sprendimą ir turi būti panaikintas. VTEK Sprendime dėl ekonominių sankcijų skyrimo ūkio subjektams vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, kurio 576 straipsnyje yra nuoroda į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – ir BPK), pagal kurio 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą asmuo negali spręsti dėl bausmės / sankcijos skyrimo, jeigu jis tame procese dalyvavo kaip asmuo, kuris nustatė galimą pažeidimą ir jo aplinkybes.

Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, bet kokios aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių dėl pareigūno nešališkumo, turėjo būti laikomos pagrindu spręsti dėl tokio pareigūno nušalinimo. VKEKK nešališkumo ir objektyvumo reikalavimus turėjo aiškinti atsižvelgdama į tai, kaip šie principai yra suprantami baudžiamajame procese. Kilus pagrįstoms abejonėms (regimybei) dėl galimo VKEKK nario šališkumo ar neobjektyvumo, VKEKK narys privalėjo nusišalinti arba būti nušalintas. To nepadarius, buvo pažeistas ne tik BPK 58 straipsnis, bet ir VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos.

Baigtinis nusišalinimo pagrindų sąrašas nenumatytas ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų laikymosi bei kontrolės vykdymo Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 13 punkte. VPIDVTĮ 3 straipsnyje įtvirtintas viešųjų interesų viršenybės principas, o pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, interesų konfliktas, nulemiantis šališką ir neobjektyvų sprendimą, yra kliūtis asmeniui dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.

Interesų konfliktu laikoma situacija, kai asmuo priima sprendimą ar dalyvauja procedūroje, kuri yra susijusi su jo privačiais interesais. Privačiais interesais gali būti laikomas bet koks neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, šiuo atveju egzistuoja akivaizdus šališkumas ir neobjektyvumas. Šališko ir neteisingo sprendimo priėmimas taip pat reiškia ir viešojo intereso pažeidimą. Dėl šių aplinkybių VKEKK nario dalyvavimas prieš Bendrovę inicijuotuose procesuose, ypač patikrinime (kaip specialistui, pasirašiusiam ir patikrinimo aktą), prieštaringų išvadų teikimas Bendrovės tikrinimo metu ir vėliau dalyvavimas sankcijos skyrimo procedūroje (kaip VKEKK nariui) sąlygojo VKEKK nario neturtinį suinteresuotumą (pagerinti VKEKK nario reputaciją).

VTEK Sprendime nevertino aplinkybės, kad VKEKK nariui nenusišalinus arba nenušalinus buvo pažeistas ir VAĮ įtvirtintas funkcijų atskyrimo principas (VAĮ 362 str. 1 d. 6 p.). J. M., eidamas FNTT Specialiųjų užduočių valdybos vyriausiojo tyrėjo pareigas, buvo pasitelktas kaip specialistas atlikti Bendrovės planinio patikrinimo veiksmus. Kartu su tikrinimo komisijos nariais 2016 m. lapkričio 16 d. dalyvavo atliekant patikrinimo veiksmus Bendrovės patalpose, 2015 m. lapkričio 18 d. surašė tarnybinį pranešimą „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patikrinimo atliekamo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Vilniaus energija“, kuriuo, pareiškėjo teigimu, apkaltino Bendrovę (jos darbuotojus) apsunkinus informacijos ir dokumentų, būtinų patikrinimo tikslui pasiekti, surinkimą.

Remiantis J. M. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybiniu pranešimu, konstatuotas informacijos ir dokumentų rinkimo apsunkinimas buvo kvalifikuotas kaip sunkinanti aplinkybė. J. M. asmeniškai pasirašė po Planinio patikrinimo akto išvadomis, kurių pagrindu Bendrovei buvo svarstomas sankcijos skyrimas už tariamus licencijuojamos veiklos pažeidimus. J. M. dalyvavo atliekant kratos bei poėmio veiksmus, taip pat Konkurencijos tarybos tyrime, prieš Bendrovę inicijuotame ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje. Dėl išdėstytų aplinkybių, pareiškėjo teigimu, VKEKK narys J.

M. nebegalėjo spręsti dėl poveikio priemonių taikymo Bendrovei.

3. Pareiškėjas, susipažinęs su teismui pateiktais atsiliepimais, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad J. M. nenusišalinimas argumentuojant tuo, jog dar vienam nariui nusišalinus nebūtų įmanoma priimti sprendimo dėl nepakankamo narių skaičiaus, negali paneigti įstatyme įtvirtintų nusišalinimo pagrindų esant išankstiniam neigiamam nusistatymui. Pateiktuose atsiliepimuose nebuvo paneigtos aplinkybės dėl to, kad teismų nutartimis buvo paneigtos tam tikros aplinkybės (nutartyse nustatyta, kad VKEKK reikalavimai pateikti prašomus dokumentus per trumpesnį, nei įstatymuose nustatytą terminą nebuvo teisėti). Šios sunkinančios aplinkybės, kurias VKEKK nurodė patikrinimo akte ir vėliau vadovavosi skiriant sankciją Bendrovei, neatitiko tikrovės. Atsiliepimų teiginiai dėl J. M. nepriekaištingos reputacijos nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, jo veikla privalėjo būti suprantama ir vertinama plačiau, negu įtvirtinta Lietuvos Respublikos elektros įstatymo (toliau – ir EĮ) 8 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 31 straipsnyje. Viešasis interesas, taip pat ir pareiškėjo privatus interesas būtų pažeistas neužkirtus kelio šališkam bei interesų konflikto situacijoje esančiam VKEKK nariui priimti sprendimus. Nagrinėjamu atveju egzistavo funkcijų atskyrimo principo pažeidimas, kadangi J. M., vienintelis iš VKEKK narių, betarpiškai ir tiesiogiai dalyvavo Bendrovės patikrinime. Tai, kad VKEKK narys atitinkamu metu buvo pasitelktas kaip specialistas, taip pat neleido spręsti, kad pasikeitus darbovietei ar pareigoms, šis asmuo – šiuo atveju VKEKK narys, visiškai atsiriboja nuo savo ankstesnių veiksmų ar priimtų konkrečių sprendimų ir tampa nešališkas, nesuinteresuotas bei objektyvus tų aplinkybių, kurių nustatyme aktyviai pats dalyvavo, vertinime. Tais atvejais, kai VTEK sprendimas (kaip ir šioje situacijoje) sukelia akivaizdžius teisinius padarinius Bendrovei, teisinį suinteresuotumą ir teisę apskųsti VTEK sprendimą turi ne tik asmuo, kurio veiksmus tyrė VTEK, bet ir asmuo, pranešęs apie galbūt padarytus valstybės tarnautojo pažeidimus.

4. Atsakovas VTEK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad administracinė byla turėtų būti nutraukta, kadangi pareiškėjas neturi suinteresuotumo, jis yra tik asmuo, informavęs apie galimus pažeidimus. VTEK Sprendime nevertino ir neturi įgaliojimų vertinti, ar VKEKK priėmė pagristą ir teisėtą sprendimą dėl sankcijos skyrimo pareiškėjui ir, ar paskirtos sankcijos dydis yra proporcingas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, nors taip savo suinteresuotumą grindžia pareiškėjas. Pagal VPIDVTĮ 15 straipsnį, sankcijos būtų taikomos tik asmeniui, dėl kurio veiksmų tyrimas buvo atliekamas, bet niekaip nesietinas su pranešimą VTEK pateikusiu asmeniu. Pareiškėjui nebuvo suteiktos įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės funkcijos, jis neturėjo įgaliojimų ginti viešąjį interesą. Pareiškėjo kreipimasis buvo išsamiai ir visapusiškai išnagrinėtas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių įžvelgti J. M. veiksmuose įstatymo nuostatų pažeidimo sudėtį, nebuvo nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo būtų turėjęs privatų interesą, taigi, nebuvo pagrindinio interesų konflikto elemento. J. M. dalyvavo planinio patikrinimo procedūrose kaip FNTT specialistas, bet ne kaip tikrinimo komisijos narys. Nutarimą tvirtino VKEKK, taigi jis nedalyvavo priimant sprendimą, kuriuo buvo tvirtinami Bendrovės patikrinimo rezultatai. Pareiškėjas nepagrįstai J. M. veiksmus, jam jau tapus VKEKK nariu ir dalyvaujant svarstant sankcijos skyrimą, tapatino su jo paties procedūrinių veiksmų teisėtumo vertinimu, nes Bendrovės patikrinimo rezultatai buvo išnagrinėti ir patvirtinti kitų asmenų, t. y. J. M. nedalyvaujant, dėl to neturėjo pagrindo skundo argumentai, kad J. M. dalyvavimas sankcijos skyrimo procedūroje sąlygojo jo neturtinį suinteresuotumą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo VKEKK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad:

7.1. Pareiga nusišalinti įtvirtinta VPIDVTĮ 11 straipsnyje, VTEK 2009 m. gegužės 11 d. rezoliucijoje Nr. KS-41 „Dėl prievolės vengti interesų konflikto ir pareigos nusišalinti“, taip pat Aprašo 13 punkte, kuris nustato atvejus, kuomet darbuotojas privalo nusišalinti nuo visų interesų konfliktą sukeliančių klausimų ir sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo etapų. Aprašo 4.1 papunktyje įtvirtinta, kad VKEKK pirmininkas priima sprendimus dėl darbuotojo nušalinimo ar nusišalinimo nuo veiksmų ar sprendimų, galinčių sukelti jam interesų konfliktą.

Darbuotojas turi pateikti tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu VKEKK pirmininkas priima rašytinį sprendimą dėl asmens nušalinimo priėmimo arba, vadovaujantis Aprašo 18 punktu, VKEKK pirmininkas, savo iniciatyva gali jį nušalinti nuo konkretaus sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio darbuotojo dalyvavimas sukels interesų konfliktą. VKEKK posėdžio, vykusio 2017 m. kovo 23 d., metu nebuvo gautas J. M. tarnybinis pranešimas dėl galimo interesų konflikto ir nusišalinimo, taip pat VKEKK pirmininkė nepriėmė sprendimo dėl VKEKK nario J.

M. nušalinimo pagal pareiškėjo pateiktą prašymą, nes tam nebuvo pagrindo, nebuvo įžvelgtas interesų konfliktas. VKEKK posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip keturi jos nariai, įskaitant jos pirmininką. Sprendimai priimami balsų dauguma, balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia VKEKK pirmininko balsas. Priėmus sprendimą nušalinti VKEKK narį J. M. nuo sprendimo priėmimo pareiškėjo atžvilgiu nebūtų buvę galimybės priimti nutarimą, kaip yra numatyta EĮ 8 straipsnio 12 dalyje, nes vienas VKEKK narys jau buvo nusišalinęs. Analizuojant VPIDVTĮ įtvirtintas interesų konflikto, viešųjų ir privačių interesų sąvokas trečiasis suinteresuotas asmuo darė išvadą, kad pareigūnas, valstybės tarnautojas ar darbuotojas nusišalina pats arba turi būti nušalintas nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, jeigu tenkinamos šios sąlygos: yra priežastys, dėl kurių abejojama darbuotojo nešališkumu ir minėtos priežastys gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Nagrinėjamu atveju nenustatytas J. M. privatus turtinis ar neturtinis interesas. VKEKK nariai buvo nepriklausomi ir laisvi priimti sprendimus pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl vien aplinkybė, kad VKEKK narys nenusišalino ar nebuvo nušalintas nuo sankcijos skyrimo pareiškėjui procedūros, nesudarė prielaidų teigti, kad jis buvo neobjektyvus ir šališkas. VKEKK 2016 m. rugsėjo 26 d. priimant nutarimą, kuriuo buvo pritarta patikrinimo aktui ir jame pateiktoms išvadoms, J. M. nebuvo jos narys, o J. M. dalyvavimas sankcijos skyrimo procedūroje, remiantis patikrinimo aktu, nesudarė teisinio pagrindo kvalifikuoti elgesį kaip sukeliantį VPIDVTĮ numatytą viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Pareiškėjas, teigdamas, kad VKEKK nario užfiksuotas aplinkybes teismas pripažino neatitinkančiomis tikrovės, atitinkamai nurodė dvi nutartis, tačiau patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės apėmė platesnį aplinkybių ratą, nei tos aplinkybės, kurias nagrinėjo teismai nurodytose bylose. Be to, nei viena aplinkybė, nurodyta minėtų bylų dokumentuose, nebuvo paneigta ar pripažinta kaip melaginga. Vien tas faktas, kad J. M., būdamas specialistu, pasirašė patikrinimo aktą ir vėliau, tapęs VKEKK nariu, dalyvavo priimant sprendimą dėl skiriamos sankcijos, nepatvirtino prielaidos, kad taip buvo pažeistos tarnybinės etikos ir elgesio normos.

7.2. Pagal VPIDVTĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 23 straipsnio nuostatas, VTEK kontroliuoja ir prižiūri, kaip asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, vykdo įstatymų nuostatas, o į VTEK kompetencijos ribas nepatenka valstybinių institucijų kontrolė ir priežiūra dėl VAĮ nuostatuose įtvirtintų reikalavimų laikymosi. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su VAĮ pažeidimais šioje administracinėje byloje turėjo būti vertinami kaip nepatenkantys į nagrinėjamo ginčo ribas, todėl paliktini nenagrinėtais arba atmestini. Viena iš VKEKK funkcijų yra energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos patikrinimai, kurie yra viena iš energetikos įmonių reguliuojamosios veiklos priežiūros formų. VKEKK 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. O3-140 patvirtintame Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo 9 punkte nurodyta, jog vienas iš planinio patikrinimo pirminių tikslų – surinkti ir įvertinti informaciją apie ūkio subjekto veiklą. Šio aprašo 28 punkte buvo numatyta, kad atlikti patikrinimus turi teisę VKEKK pirmininko įsakymu paskirti VKEKK darbuotojai ir, remiantis 31.4 papunkčiu, VKEKK turi teisę, esant tarnybiniam būtinumui, pasitelkti ekspertus ar specialistus iš kitų valstybės institucijų bei organizacijų. Dėl šių aplinkybių į patikrinimą buvo įtraukti FNTT pareigūnai. Pasitelkiamų specialistų statusas buvo siauresnis, nei VKEKK narių ir pasitelkti specialistai veikė išskirtinai savo kompetencijos ribose. Funkcijų atskyrimo principas reiškė, kad veiksmus atliko skirtingi priežiūrą atliekančio subjekto pareigūnai ar priežiūrą atliekančio subjekto padaliniai arba, kad nurodytos funkcijos buvo priskirtos skirtingiems viešojo administravimo subjektams. J. M. veikė ne kaip ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas, o kaip specialių žinių turintis VKEKK pasitelktas specialistas.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. J. M. nurodė, kad:

9.1. VKEKK 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 01-103 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko 2015 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 01-94 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija“ papildymo“ jį įtraukė į atliekamo planinio patikrinimo komisijos sudėtį kaip asmenį, turintį specialių žinių patikrinimui atlikti ir suformuluotoms užduotims vykdyti. Jis 2016 m. rugsėjo 14 d. pasirašė patikrinimo aktą Nr. S3-1, o VKEKK 2016 m. rugsėjo 26 d. priėmė nutarimą Nr. 03-277, kuriuo buvo pritarta patikrinimo aktui. Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. XIII-74 „Dėl J. M. skyrimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nariu“ jis paskirtas VKEKK nariu penkerių metų kadencijai nuo 2017 m. sausio 3 d. VKEKK 2017 m. kovo 22 d. buvo gautas prašymas dėl J. M. nušalinimo, tačiau jis nebuvo patenkintas. VKEKK 2017 m. balandžio 19 d. buvo gautas VTEK pranešimas dėl to, kad gautas pareiškėjo pranešimas dėl J. M. veiksmų atitikties įstatymo nuostatoms, tyrimas buvo nutrauktas.

9.2. Pareiškėjo skundas grindžiamas prielaidomis, kadangi J. M. neturėjo privataus intereso. Priimtas VKEKK 2017 m. kovo 24 d. nutarimas Nr. 03-95 neturėjo ir negalėjo turėti realios ar potencialios turtinės ar neturtinės naudos nei trečiojo suinteresuoto asmens buvusiai darbovietei, nei asmeniškai, dėl to joks privataus ir viešojo intereso konfliktas priimant minėtą nutarimą nekilo ir net negalėjo kilti. Pagal EĮ 8 straipsnio 4 dalies nuostatas, į VKEKK narių pareigas skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, o VTĮ yra įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos kriterijai. Remiantis teisiniu reguliavimu, argumentas, kad šioje situacijoje trečiasis suinteresuotas asmuo norėjo pagerinti VKEKK nario reputaciją, nebuvo logiškas ir suprantamas, kadangi jokiu teismo ar kitos institucijos sprendimu nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos taikymo nebuvo paneigta. Ši aplinkybė patvirtino faktą, kad neegzistavo privatus interesas, įskaitant interesą pagerinti reputaciją.

9.3. Dalyvaujant sankcijos skyrimo procedūros nagrinėjime nekilo abejonių, kad privataus ir viešojo intereso konfliktas nekilo ir negalėjo kilti, todėl ir nuostatos, įpareigojančios nusišalinti esant interesų konfliktui, neturėjo būti vykdomos. Nuo vykusio VKEKK posėdžio buvo nusišalinęs VKEKK narys D. B., o VKEKK sprendimai priimami, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau, kaip keturi nariai ir jeigu už juos (sprendimus) balsuoja dalyvaujančių posėdyje narių balsų dauguma. Dėl to, J. M. nuomone, pareiškėjas siekdamas išvengti atsakomybės, žinojo, kad nušalinus J. M., nebūtų buvę galimybės priimti sprendimo.

9.4. J. M. VKEKK atliekamame patikrinime veikė kaip pasitelktas specialistas, tokią galimybę numatė teisės aktai, todėl tai, kad jis pasirašė Planinio patikrinimo aktą, nereiškė, jog jis veikė nešališkai. Pasirašymas negalėjo nei patvirtinti, nei paneigti šališkumo, kadangi pats dokumento pasirašymas negali reikšti asmenų nusistatymo prieš subjektą. Akte nebuvo dėstoma atskirų specialistų nuomonė, nurodomos tik faktinės aplinkybės ir tuo pačiu pateikiamos pareiškėjo atstovų pastabos. Jeigu būtų pripažįstamas asmens šališkumas vien dėl tam tikrų išvadų, aktų ar kitų administracinių aktų pasirašymo, būtų paneigiamos asmenų, dirbančių valstybinėse institucijose, teisių ir pareigų įgyvendinimas pagal jiems įstatymais priskirtas funkcijas.

9.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS-109-822/2016 nagrinėjo pareiškėjo prašymą panaikinti VKEKK 2015 m. lapkričio 16 d. aktą dėl pareiškėjo patikrinimo Nr. 3, trečiojo suinteresuoto asmens J. M. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinį pranešimą bei VKEKK pirmininko 2015 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. 01-103 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. 01-94 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo pakeitimo ir išdėstymo nauja redakcija“ papildymo“ 3 dalį dėl tarnybos specialistų pasitelkimo, atliekant planinį patikrinimą. Teismas minėtoje nutartyje pasisakė, kad skundžiami tarnybiniai pranešimai (įskaitant ir J. M. 2015 m. lapkričio 18 d. tarnybinis pranešimas) buvo tik tarpiniai aktai, jais nebuvo sukuriamos, koreguojamos pareiškėjo teisės ir pareigos, todėl nesukėlė teisinių pasekmių, minėti dokumentai nebuvo panaikinti visa ar dalimi apimties. VKEKK 2015 m. gruodžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 03-672 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“, kuriuo buvo skirta bauda už teisėtai VKEKK pareikalautų duomenų atliekant patikrinimo procedūrą, kurios metu J. M. buvo pasitelktas kaip specialistas, nepateikimą. Minėtas nutarimas buvo apskųstas, byla sustabdyta (administracinė byla Nr. eI-223-281/2017). Taip pat apskųstas ir VKEKK 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarimas Nr. 03-277 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ planinio patikrinimo“, kuriuo VKEKK pritarė Planinio patikrinimo aktui. J. M. nuomone, šioje administracinėje byloje buvo siekiama prejudicinio sprendimo, siekiama išvengti teisinės atsakomybės.

9.6. J. M. ikiteisminiame tyrime dėl pareiškėjo veiksmų dalyvavo ir veiksmus atliko kaip FNTT pareigūnas, o argumentas, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo šališkas dėl to, jog dalyvavo kratos ir poėmio veiksmuose prieš pareiškėją, deklaratyvus. J. M. buvo atlikęs ir kitus ikiteisminius tyrimus dėl pareiškėjo, tačiau dėl skirtingų galbūt padarytų pažeidimų. Šiuo atveju nebuvo jokio asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, taigi nekilo ir interesų konfliktas.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas vertino, kad byloje ginčas kilo dėl VTEK Sprendimo, kuriuo nuspręsta nutraukti tyrimą dėl VKEKK nario J. M. elgesio atitikties VPIDVTĮ, nesant pakankamai duomenų apie jo turėtą tiesioginį ir akivaizdų privatų interesą VKEKK priimant sprendimą dėl sankcijos skyrimo Bendrovei, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Teismas nustatė, kad iš Bendrovės 2017 m. balandžio 4 d. rašto „Prašymas dėl viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuojančių tarnybinės etikos ir elgesio normas nuostatų pažeidimo ištyrimo“ Nr. 013-01-3222 (VTEK 2017 m. balandžio 5 d. reg. Nr. 6-916-(2.5)) (toliau – 2017 m. balandžio 4 d. prašymas) turinio matyti, kad jį pareiškėjas grindė faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su VKEKK nario J. M. nenusišalinimu (nenušalinimu) nuo balsavimo 2017 m. kovo 27 d. vykusiame VKEKK posėdyje, kuriame, be kita ko, buvo sprendžiama dėl sankcijos Bendrovei skyrimo už pažeidimą, nustatytą Planinio patikrinimo aktu, kurį dar iki paskyrimo VKEKK nariu pasirašė ir J. M., šiame patikrinime dalyvavęs kaip FNTT specialistas. Prie 2017 m. balandžio 4 d. prašymo Bendrovė pridėjo su šiuo VKEKK vykdytu Bendrovės patikrinimu susijusius dokumentus. VTEK priėmė 2017 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. KS-99 „Dėl J. M.“, kuriuo nusprendė nutraukti tyrimą dėl VKEKK nario (pirmininko pavaduotojo) J. M. elgesio atitikties VPIDVTĮ nuostatoms, nesant pakankamai duomenų apie jo turėtą tiesioginį ir akivaizdų privatų interesą šiai komisijai priimant sprendimą dėl sankcijos skyrimo UAB „Vilniaus energija“.

13. Teismo vertinimu, siekiant išspręsti ginčą, pirmiausiai buvo būtina įvertinti, ar patenkinus pareiškėjo reikalavimus bus apgintos kokios nors jo pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai ir, ar tai turės įtakos kokioms nors jos teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

14. Teismas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtino, jog VTEK dėl Bendrovės 2017 m. balandžio 4 d. prašymo atliko tyrimą, jo metu rinko ir vertino tyrimui reikšmingus dokumentus. Iš VTEK Sprendimo turinio matyti, kad jame tiriamos Bendrovės 2017 m. balandžio 4 d. prašyme išdėstytos aplinkybės, susiję įrodymai, dėstomi motyvai susiję su J. M. elgesio vertinimu, jame nebuvo pasisakoma dėl Bendrovės teisių ir pareigų. VTEK Sprendimą nutraukti tyrimą dėl VKEKK nario (pirmininko pavaduotojo) J. M. elgesio atitikties VPIDVTĮ nuostatoms, nesant pakankamai duomenų apie jo turėtą tiesioginį ir akivaizdų privatų interesą šiai komisijai priimant sprendimą dėl sankcijos skyrimo Bendrovei, teismas laikė vienu iš VTEKĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytų sprendimų, kuriuos VTEK priima, atlikusi tyrimą.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturėjo reikalavimo teisės dėl VTEK Sprendimo, priimto dėl VKEKK nario J. M., kuriuo, be kita ko, nuspręsta nutraukti tyrimą dėl šio VKEKK nario (pirmininko pavaduotojo) elgesio atitikties VPIDVTĮ nuostatoms. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, konstatavus, jog asmens teisės skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu (neveikimu) nebuvo pažeistos, turi būti priimamas administracinio teismo sprendimas, kuriuo asmens skundas atmetamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.) (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1299-520/2016).

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teigė, jog VTEK Sprendimas jam sukėlė teisines pasekmes, nes J. M., dėl kurio šis VTEK sprendimas buvo priimtas, jo nuomone, VPIDVTĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas pažeidė nenusišalindamas nuo VKEKK 2017 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. O3-95, kuriuo Bendrovei buvo paskirta didesnė nei 1,3 mln. Eur bauda, priėmimo. Pareiškėjas, grįsdamas savo suinteresuotumą nagrinėjamoje byloje, nurodė, kad VKEKK 2017 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. O3-95 jis yra apskundęs kitoje administracinėje byloje, todėl VTEK Sprendimas, kuriame buvo vertintos aplinkybės dėl VKEKK nario J. M. interesų konflikto turės prejudicinę reikšmę sprendžiant Bendrovei paskirtos sankcijos pagrįstumą minėtoje administracinėje byloje.

17. Teismas nustatė, kad Bendrovė VKEKK 2017 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. O3-95 apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinės bylos Nr. eI-168-426/2018, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01315-2017-3). Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad skundžiamas VTEK Sprendimas, kuriame buvo vertintos aplinkybės dėl VKEKK nario J. M. interesų konflikto, turės prejudicinę reikšmę sprendžiant Bendrovei paskirtos sankcijos pagrįstumą minėtoje administracinėje byloje.

18. Teismo vertinimu, nors proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeitė sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėjo.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas:

20.1. Priimdamas sprendimą netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas dėl VTEK Sprendimo sukeliamų padarinių Bendrovei (ABTĮ 147 str. pažeidimas). Bendrovės įsitikinimu, priešingai, nei kiti asmenys pranešę apie galimą interesų konfliktą (Bendrovės, kitų ginčo šalių ir pirmosios instancijos teismo nurodomi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos pavyzdžiai), ji turi teisinį suinteresuotumą, o ginčijamas VTEK Sprendimas turi tiesioginę reikšmę Bendrovės teisėms ir teisėtiems interesams, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas ABTĮ 147 str. pagrindu. Bendrovė atkreipia dėmesį į šios bylos reikšmę aiškios ir nuoseklios teismų praktikos dėl VTEK sprendimų apskundimo formavimui ir ypač tiems atvejams, kai VTEK sprendimas sukelia teisinius padarinius apie galimą interesų konflikto situaciją pranešusiam asmeniui. Bendrovė teigia, kad ginčijamas VTEK Sprendimas, kuriuo nebuvo nustatytas akivaizdus komisijos nario interesų konfliktas, priešingai, nei yra teigiama pirmosios instancijos teismo sprendime, neabejotinai turės prejudicinę reikšmę kitoje administracinėje byloje, kurioje bus sprendžiamas Bendrovei paskirtos maksimalios sankcijos, didesnės nei 1,3 mln. Eur. baudos, pagrįstumo klausimas ir bus panaudotas prieš Bendrovę.

20.2. Sprendime pateiktos išvados yra neišsamios ir nemotyvuotos (ABTĮ 146 ir 147 str. pažeidimas), kadangi sprendime nebuvo pasisakyta dėl esminę reikšmę turinčių aplinkybių, reikšmingų materialiosios ir proceso pažeidimų, buvo formaliai įvertintas VTEK atliktas tyrimas bei priimtas ir Bendrovės ginčijamas VTEK sprendimas. Tokiu būdu skundžiamu sprendimu buvo nukrypta nuo nuoseklios Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos bei pažeisti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punktas ir 147 straipsnis.

20.3. Sprendimas užkerta kelią Bendrovei pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą (ABTĮ 147 str. pažeidimas). Bendrovė pažymi, kad teismui nepagrįstai atmetus Bendrovės skundą buvo užkirstas kelias Bendrovei efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą tiek šioje byloje, tiek ir byloje dėl baudos. Tokiu būdu buvo pažeistos Bendrovės teisės, kurias saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir kiti Bendrovės procesiniuose dokumentuose nurodyti ir detaliai aptarti nacionaliniai teisės aktai.

20.4. Sprendimu ir VTEK Sprendimu pažeistas fundamentalus teisinės valstybės principas (ABTĮ 147 str. pažeidimas). Pareiškėjas nurodo, kad Bendrovė turi aiškų ir teisėtą interesą, jog jos atsakomybės dėl tariamų pažeidimų klausimą spręs pareigūnai, kurie yra nešališki, neturi interesų konflikto bei išankstinio vidinio nusistatymo prieš Bendrovę. Šio intereso apsauga nagrinėjamoje situacijoje įtvirtinta VPIDVTĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės etikos ir elgesio normas. Tačiau minėti reikalavimai ir nuostatos nebuvo įgyvendintos nei ginčijamame VTEK sprendime, nei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime ir todėl teisėtas Bendrovės interesas nebuvo apsaugotas. Taigi nei VTEK, nei teismas visiškai neatsižvelgė į aplinkybes, aiškiai rodančias, kad sankcijos skyrimo Bendrovei procedūroje dalyvavo šališkas ir interesų konflikto situacijoje esantis pareigūnas. Tokiu būdu buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, įskaitant ir teisinės valstybės principą. Bendrovei kyla pagrįstų abejonių dėl VKEKK nario objektyvumo, nešališkumo bei tikrųjų motyvų (reputacijos, suvokiamos ne VAĮ prasme, savo veiksmų „įteisinimo“ / „pateisinimo“ po nepalankių teismų sprendimų administracinių teisės pažeidimų bylose ir kt.) pasisakant už maksimalios, tūkstančius kartų didesnės, nei nustatyta minimali riba, sankcijos skyrimą Bendrovei. Taigi, skundžiamame teismo sprendime neįvertinus visų aplinkybių buvo pažeistas ir konstitucinis teisinės valstybės principas, turėjęs užtikrinti pačius pagrindinius ir svarbiausius reikalavimus pareigūnams bei valstybės institucijoms, priimančioms sprendimus, kurie daro įtaką asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.

21. Atsakovas VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

22. VTEK nurodo, kad pareiškėjas laikytinas asmeniu, informavusiu VTEK apie galimus VPIDVTĮ nuostatų pažeidimus. Tačiau VTEK tyrimo objektas buvo valstybės pareigūno J. M. elgesio vertinimas, todėl VTEK priimtas Sprendimas yra susijęs tik su šio asmens teisėmis ir niekaip nedaro įtakos pareiškėjos teisėms ar teisėtiems interesams. VTEK ginčijamame Sprendime nevertino ir neturi įgaliojimų vertinti, ar VKEKK priėmė pagristą ir teisėtą sprendimą dėl sankcijos skyrimo UAB „Vilniaus energija“ bei ar paskirtos sankcijos dydis yra proporcingas bei atitinka kitų teisės aktų reikalavimus, nors tuo iš esmės savo suinteresuotumą VTEK Sprendimu argumentuoja pareiškėjas. Ginčijamas VTEK Sprendimas jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams neturi. Konstatuojant VPIDVTĮ nuostatų pažeidimą, VPIDVTĮ 15 straipsnyje reglamentuojamos sankcijos būtų taikomos tik asmeniui, dėl kurio veiksmų tyrimas yra atliekamas, bet niekaip nesietinas su pranešimą VTEK pateikusiu asmeniu. Pareiškėjui nėra suteiktos VPIDVTĮ nuostatų laikymosi kontrolės funkcijos. VTEK Sprendimas niekaip neįtakoja pareiškėjo subjektinių teisių ir nesukuria jam atitinkamų pareigų, taip pat netrukdo ginti savo pažeistų teisių, jeigu jos buvo pažeistos, kitais, atitinkamais teisės aktais numatytais, būdais. Pareiškėjas taip pat nepatenka ir į asmenų, pagal ABTĮ 55 straipsnio 1 dalį galinčių ginti viešąjį interesą teisme, ratą. Todėl viešojo intereso gynimo teisė jam nėra suteikta.

23. Atsakovo teigimu, VTEKĮ nėra numatytas skundą padavusio asmens teisių ar interesų gynimas, toks asmuo neturi reikalavimo teisės VTEK nagrinėjamoje byloje. Pareiškėjas buvo tinkamai ir laiku informuojamas apie skundo nagrinėjimo eigą. VTEK Sprendimas priimtas laikantis galiojančių teisės aktų, yra motyvuotas ir pagrįstas, skundą padavusiam asmeniui atsakyta tinkamai ir laiku. VTEK nuomone, skundą padavusio asmens teisės niekaip nebuvo pažeistos. Pareiškėjo argumentai, esą jam teismo sprendimu užkertamas kelias pasinaudoti teise į gynybą, yra nepagrįsti, kadangi VTEK Sprendime visiškai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjo veiksmų ar neveikimo, taip pat nenagrinėjo ir aplinkybių, susijusių su planinio patikrinimo metu nustatytais pareiškėjo galbūt padarytais kitų, VTEK kompetencijai nepriskirtų, teisės aktų pažeidimais. VTEK nenagrinėjo ir nevertino pareiškėjui paskirtos sankcijos teisėtumo ir dydžio, nes tai nebuvo VTEK tyrimo dalykas.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo VKEKK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių jo poziciją, neva pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas. Skundžiamo sprendimo analizė vienareikšmiškai patvirtina, kad teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėtota teismų praktika ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neturi reikalavimo teisės dėl VTEK Sprendimo, priimto dėl VKEKK nario J. M.. VKEKK nuomone, teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai išanalizavo į bylą pateiktus dokumentus, skundžiamą sprendimą pagrindė teisės aktų normomis. Teismo išvados atitinka nustatytas ir turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas ABTĮ nustatytomis priemonėmis ir tvarka. Pareiškėjo argumentai, neva skundžiamas teismo sprendimas užkerta kelią jam pasinaudoti teise į teisminę gynybą, pagrįsti prielaidomis bei pareiškėjo subjektyviu aiškinimu. VKEKK teigimu, priimtas teismo sprendimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukeltų, t. y. nepadarytų jokios įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, o išsprendęs bylą teismas pareiškėjo teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Pareiškėjo prielaidos, jog sankcijos skyrimo pareiškėjui procedūroje dalyvavo šališkas ir interesų konflikto situacijoje esantis pareigūnas ir, kad tokiu būdu buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, įskaitant ir apeliaciniame skunde minimą teisinės valstybės principą, pagrįsti pareiškėjo teoriniais, faktinėmis aplinkybėmis nepagrįstais bei subjektyviais samprotavimais ir neatitinka tikrovės. VKEKK vertinimu, teismo sprendimas yra priimtas nenukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos, visapusiškai ir sistemiškai išanalizavus su nagrinėjama byla susijusius teisės aktus, tinkamai ir išsamiai įvertinus bylos faktines aplinkybes bei byloje esančius įrodymus galiojančių materialinės teisės normų kontekste, todėl yra teisėtas ir pagrįstas.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27. J. M. akcentuoja, kad dėl VKEKK nutarimo, kuriuo buvo paskirta sankcija pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo bei to, ar sankcijos dydis yra proporcingas bei atitinka teisės aktų reikalavimus, spręs teismas kitoje administracinėje byloje. Pirmosios instancijos teismo sprendime ištirti bylai reikšmingi įrodymai ir pareiškėjo pateiktų argumentų visuma apeliaciniame skunde dar kartą patvirtina, kad net ir neturėdamas teisės skųsti VTEK Sprendimą, pareiškėjas visomis įmanomomis priemonėmis stengiasi išvengti atsakomybės ir netinkamai naudojasi savo teise į teisminę gynybą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos tesimas sprendimu pažeidė tiek procesinės (ABTĮ 146 str.), tiek materialiosios teisės (ABTĮ 147 str.) normas, tačiau tokios pareiškėjo išvados nepagrįstos. J. M., atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo srityje, mano, kad jam būnant VKEKK nariu ir dalyvaujant pareiškėjo sankcijos nagrinėjimo procedūroje, jokio asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo nebuvo. Atitinkamai nekilo ir interesų konflikto. Todėl nėra pagrindo abejoti ir jo nešališkumu, kuris, sistemiškai vertinant VPIDVTĮ nuostatas, gali būti pripažįstamas tik tuomet, kai egzistuoja interesų konfliktas. Šios aplinkybės įrodo, kad nebuvo pažeistos VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių bei kitų įstatymų, reglamentuojančių tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl VTEK Sprendimo, kuriuo nuspręsta nutraukti tyrimą dėl VKEKK nario J. M. elgesio atitikties VPIDVTĮ, nesant pakankamai duomenų apie jo turėtą tiesioginį ir akivaizdų privatų interesą VKEKK priimant sprendimą dėl sankcijos skyrimo pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Ginčijamas sprendimas buvo priimtas dėl pareiškėjo pranešimo, kuriame jis paprašė VTEK atlikti tyrimą ir nustatyti, ar VKEKK narys J. M. nenusišalindamas nepažeidė VPIDVTĮ ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatų.

30. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

31. Šios ABTĮ nuostatos garantuoja konstitucinės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, asmeniui kreipiantis į administracinį teismą. Nors tokiam kreipimuisi pakanka asmens subjektyvaus suvokimo, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tačiau paminėtos procesinio įstatymo nuostatos taip pat reiškia, jog teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kiekvienu konkrečiu atveju privalo nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, t. y. nustatyti, ar asmuo turi aiškiai identifikuojamą materialųjį teisinį suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises, priimdamas vieną iš sprendimų, numatytų ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.).

32. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 punktas nustato, kad VTEK tiria fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms ir priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų.

33. VTEKĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog VTEK, atlikusi tyrimą, priima motyvuotą sprendimą: 1) pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatas; 2) pripažinti, kad asmuo pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas; 3) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso ar kito teisės akto, reglamentuojančio tarnybinės etikos ir elgesio normas, nuostatų; 4) pripažinti, kad asmuo nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo ar kitų teisės aktų nuostatų; 5) sustabdyti tyrimą; 6) nutraukti tyrimą.

34. VTEKĮ 26 straipsnis nustato, kad pranešimas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos (1 d.); dėl pranešime nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos gausos ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio VTEK šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimo ištyrimo terminą gali pratęsti iki 6 mėnesių, o apie pranešimo tyrimo termino pratęsimą pareiškėjas informuojamas raštu (2 d.); teisės aktuose gali būti nustatyti kiti pranešimų ištyrimo terminai (3 d.).

35. VTEKĮ 30 straipsnis numato, kad VTEK sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.

36. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą asmuo pateikęs pranešimą, skundą ar prašymą dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties VPIDVTĮ nuostatoms turi teisę reikalauti, jog VTEK jo pranešimą (prašymą, skundą) ištirtų per įstatymų nustatytą terminą ir jam būtų pranešta apie tai, koks sprendimas, atlikus tyrimą, yra priimtas. Tačiau VTEK sprendimas, priimtas atlikus tyrimą pagal fizinių ir juridinių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitikties VPIDVTĮ nuostatoms, neturi tiesioginės įtakos minėtų fizinių ir juridinių asmenų teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, t. y. šie asmenys neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo dėl tokio VTEK sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo, nes VTEK sprendimai daro įtaką valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų teisėms ir pareigoms. Šie valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys laikytini suinteresuotais asmenimis VPIDVTĮ 30 straipsnio prasme.

37. Nors teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, tačiau teisminis procesas, kurio metu yra sprendžiamas administracinis ginčas (asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas), yra skirtas realiai apginti objektyviai pažeistas asmens materialiojo teisinio pobūdžio teises ar interesus. Teisminio nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kurio patenkinimas reikštų objektyviai pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas VTEK sprendimas niekaip neįtakoja pareiškėjo materialiojo teisinio pobūdžio teisių, nes VTEK tyrimo objektas buvo VKEKK nario J. M. elgesio atitikties VPIDVTĮ nuostatoms vertinimas, ir atsakovo priimtas sprendimas yra susijęs tik su šio asmens teisėmis.

38. Nors pareiškėjas nurodo, jog VTEK Sprendimas, kuriame buvo vertintos aplinkybės dėl VKEKK nario J. M. interesų konflikto, turės prejudicinę reikšmę sprendžiant pareiškėjui paskirtos sankcijos pagrįstumą kitoje administracinėje byloje, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra susijusios su pareiškėjo procesinio pobūdžio teisių užtikrinimu sankcijos skyrimo procedūroje, todėl nepagrindžia materialiojo teisinio suinteresuotumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog dėl to, ar VKEKK narys J. M. teisėtai ir pagrįstai balsavo priimant nutarimą, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta sankcija, ar jis privalėjo nuo tokio balsavimo nusišalinti, turės nustatyti bylą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos nagrinėjantis teismas.

39. Pripažinus, jog pareiškėjas neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. KS-99 ir reikalauti įpareigoti atsakovą atlikti atitinkamus veiksmus, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

40. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė