0a5f59b2-b3af-4dad-bb96-5fa78f16cabd · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-641-449/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42185-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.2.8.,              1.2.26.2.1. (S)                                                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Lino Å iukÅ¡tos (praneÅ¡Äjo),teisÄjų Violetos RažinskaitÄs, Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Laimai MileviÄienei,gynÄjai Verai Gortovanovai,nuteistajam E. J., teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. J. ir jo gynÄjos apeliacinį skundÄ dÄl PanevÄžio apygardos teismo 2016 m. rugpjÅ«Äio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas:pagal BK 284 str. 1 d. 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda,pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvÄs atÄmimu 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., Å¡ias bausmes subendrinus bausmių apÄmimo bÅ«du, galutinÄ subendrinta bausmÄ nuteistajam E. J. paskirta laisvÄs atÄmimas 3 (trejiems) metams, laisvÄs atÄmimo bausmÄ paskiriant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo E. J. priteista 83,82 Eur turtinÄs ir 50 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo bei 200 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti nukentÄjusiajam K.
Legislator headnote
AI generated0a5f59b2-b3af-4dad-bb96-5fa78f16cabd · Lietuvos apeliacinis teismas: TaÄiau, apeliantų nuomone, tai teisininko suvokimas, bet ne asmens, kuris streso bÅ«senoje apklausiamas apie artimųjų veiksmus. Teisių ir pareigų liudytojui iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolÄ liudytoja V. J. pasiraÅ¡Ä 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. 9 val. 21 min., o apklausa pradÄta 9 val.22 min. Akivaizdu, kad per šį laiko tarpÄ protokolo perskaityti negalÄjo, turinio neįsisavino, užteko tik jį pasiraÅ¡yti. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į Å¡ias faktines aplinkybes ir padarÄ iÅ¡vada, kad V.
Full text
PraneÅ¡Äjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-641-449/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42185-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.2.8.,              1.2.26.2.1. (S)                                                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Lino Å iukÅ¡tos (praneÅ¡Äjo),teisÄjų Violetos RažinskaitÄs, Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Laimai MileviÄienei,gynÄjai Verai Gortovanovai,nuteistajam E. J., teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. J. ir jo gynÄjos apeliacinį skundÄ dÄl PanevÄžio apygardos teismo 2016 m. rugpjÅ«Äio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas:pagal BK 284 str. 1 d. 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda,pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvÄs atÄmimu 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., Å¡ias bausmes subendrinus bausmių apÄmimo bÅ«du, galutinÄ subendrinta bausmÄ nuteistajam E. J. paskirta laisvÄs atÄmimas 3 (trejiems) metams, laisvÄs atÄmimo bausmÄ paskiriant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo E. J. priteista 83,82 Eur turtinÄs ir 50 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo bei 200 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti nukentÄjusiajam K.
T..IÅ¡ nuteistojo E. J. priteista 200 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo ir 50 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokÄti nukentÄjusiajam N. G.. IÅ¡ nuteistojo E. J. taip pat priteista 9 821,06 Eur nukentÄjusiojo K. T. gydymo iÅ¡laidų Valstybinei ligonių kasai.Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinÄtu.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä :              E. J. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 28 d., apie 23 val., vieÅ¡oje vietoje, gatvÄje prie veikianÄios užkandinÄs âXâ, esanÄios (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, grupÄs poilsiaujanÄių žmonių, laukianÄių užsakyto užkandinÄje maisto, akivaizdoje, dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų, panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mÄ dingstį, ranka sudavÄ vienÄ smÅ«gį N. G. (N. G.) į galvos sritį, tuo sutrikdydamas visuomenÄs rimtį ir tvarkÄ .
K. T. paklausus jo apie tokio elgesio priežastį, tÄsdamas nusikalstamÄ veikÄ , ranka sudavÄ K. T. vienÄ smÅ«gį į veido sritį, dÄl ko pastarasis griuvo ant asfalto, taip padarydamas K. T. sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukÄlusį sužalojimÄ â galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva apie kairÄ akį, odos nubrozdinimu virÅ¡ugalvyje, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje ir galvos smegenų deÅ¡inio pusrutulio sumuÅ¡imu, taip dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų tyÄia sunkiai sutrikdÄ K.
T. sveikatÄ ir pažeidÄ vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .                          Nuteistasis E. J. ir jo gynÄja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisÄtas ir nepagrįstas. Atmesdamas nuoseklius ir iÅ¡samius E. J., liudytojų R. D., V. J. parodymus ir kitus įrodymus, teismas netinkamai įvertino įrodymus bei pažeidÄ BPK 1 str. nuostatÄ , kad niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.              Skunde nurodoma, kad teismas ignoravo baigiamojoje kalboje gynÄjos iÅ¡dÄstytus argumentus ir faktus.
Å iuos argumentus bei faktus dÄsto ir apeliaciniame skunde.             E. J. kaltu neprisipažino ir parodÄ, kad 2015 m. liepos 28 d., apie 23 val., prie užkandinÄs âXâ, (duomenys neskelbtini), stovÄjo grupelÄ asmenų. Jam einant į užkandinÄ jie juokÄsi iÅ¡ jo, iÅ¡ veidų suprato, kad neblaivÅ«s. VÄliau vienas tamsių plaukų vaikinas iÅ¡vadino jį âÄeburekuâ, t. y. susidarÄ iÅ¡provokuota konfliktinÄ situacija. Tada jis priÄjo prie to vaikino ir kaire ranka palenkÄ jo galvÄ â stÅ«mÄ ties žandu.
VÄliau sužinojo, kad tai N. G., kuriam jokių sužalojimų nepadarÄ, jo atsipraÅ¡Ä. Konfliktas bÅ«tų pasibaigÄs, jeigu nukentÄjÄs K. T. bÅ«tų neįsikiÅ¡Äs. Jį laikÄ jo mergina, bet K. T. veržÄsi link jo automobilio. IÅ¡sigandÄs, kad sudaužys automobilio stiklus, E. J. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir artÄjo prie nukentÄjusiojo, kuris jam sudavÄ Ä¯ kaklÄ , nuo ko E. J. apsvaigo. Tuo metu Å¡alia atsiradÄs R. D. ranka sudavÄ nukentÄjusiajam ir po Å¡io smÅ«gio pastarasis nukrito ant asfalto.
E. J. ne boksininkas ir pagal charakterį neagresyvus. R. D. yra boksininkas, Å¡oklus ir gerai įvaldÄs smÅ«gio technikÄ . NukentÄjÄs K. T. įvykio metu buvo neblaivus (Specialisto iÅ¡vadoje Nr.T-A5974/15(01) nurodyta, kad kraujyje rasta 1,76 prom. etilo alkoholio) ir agresyviai nusiteikÄs, tai patvirtino liudytojas A. M.. Teismas nukentÄjusiojo K. T. norÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti su E. J. įvertino kaip adekvatų ir pateisinamÄ . IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr.G916/15(05) matosi, kad po smÅ«gių sudavimo E. J. kumÅ¡Äių sužalojimų galÄjo nelikti kaip ir ant jo kaklo.
IÅ¡ esmÄs Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ teismas įvertino taip: nÄra ant kaklo sužalojimų, tada tai patvirtina liudytojų parodymus, kad nukentÄjÄs E. J. nesmÅ«giavo; bet ant jo kumÅ¡Äių nerasti sužalojimai nepaneigia, kad lemiamÄ smÅ«gį K. T. sudavÄ jis. E. J. nustatyta tik poodinÄ kraujosruva kairÄs blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje, kuri atsirado kitomis aplinkybÄmis. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 906/15(05) nustatyta, kad R. D. minkÅ¡tųjų audinių patinimas ir poodinÄ kraujosruva kairÄs plaÅ¡takos iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus srityje, ties 3-Äio pirÅ¡to pagrindu galimai nurodytu laiku suduodant į smakrÄ .
Tuo laikotarpiu jokių bokso treniruoÄių nebuvo, o ir treniruotÄs vyksta tik su bokso pirÅ¡tinÄmis.              E. J. parodymus patvirtino R. D., kuris apklaustas teisme vadovaujantis BPK 82 str.3 d. nuostatomis, parodÄ, kad buvo įsibÄgÄjÄs ir paÅ¡okÄs į orÄ , trenkÄ Å¡viesiam vaikinui. PataikÄ Ä¯ smakrÄ , po Å¡io smÅ«gio vaikinas krito ant žemÄs. Po smÅ«gio jam iÅ¡tino kairÄs rankos krumpliai. Tokius detalius ir nuoseklius parodymus R. D. davÄ ir ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje.
TaÄiau teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tai nepatvirtina E. J. parodymų, o specialisto iÅ¡vadoje R. D. nustatytas sužalojimas, padarytas galimai tuo paÄiu metu, teismo nuomone (ne specialisto), tokį sužalojimÄ R. D. galÄjo pasidaryti kitoje vietoje ir nesmÅ«giuojant į žmogų.              Liudytoja V. J. teisme parodÄ, kad nukentÄjÄs nugriuvo nuo jos brolio R. D. smÅ«gio. Jai labai brangus ir sutuoktinis E. J., ir brolis R. D., bet laikosi nuostatos, kad turi bÅ«ti teisingumas, t. y. atsako kaltininkas.
PareigÅ«nams sulaikius E. J., važiuojant automobiliu, jis nesakÄ, kad trenkÄ vienÄ smÅ«gį nukentÄjusiajam ji žino, kad tai padarÄ jos brolis R. D.. MatÄ jo sužeistÄ rankÄ . KodÄl pareigÅ«nai teigia, kad sutuoktinis jiems prisipažino nežino. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja nenurodÄ, kad nukentÄjÄs nukrito nuo jos brolio smÅ«gio. 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. apklausos metu pasiraÅ¡Ä, kad supažindinta su teisÄmis ir pareigomis, bet suprato, jog draudžiama duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį ir artimÄ giminaitį.
Pas tyrÄjÄ jai buvo Å¡okas, ji pasiraÅ¡Ä Å¡Ä¯ protokolÄ net neskaiÄiusi. Apklausa prasidÄjo iÅ¡ karto po pasiraÅ¡ymo. Liudytojo apklausos protokolÄ ji perskaitÄ, bet ir ten buvo frazÄ, kad draudžiama duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį. TyrÄja S. P. teisme parodÄ, kad ji suraÅ¡Ä teisių ir pareigų liudytojui iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolÄ , o liudytojo apklausos protokole praleido žodį âverstiâ, todÄl pagal esmÄ gavosi âdraudžiama duoti parodymusâ, t. y. padarÄ techninÄ klaidÄ .
TaÄiau, apeliantų nuomone, tai teisininko suvokimas, bet ne asmens, kuris streso bÅ«senoje apklausiamas apie artimųjų veiksmus. Teisių ir pareigų liudytojui iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolÄ liudytoja V. J. pasiraÅ¡Ä 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. 9 val. 21 min., o apklausa pradÄta 9 val.22 min. Akivaizdu, kad per šį laiko tarpÄ protokolo perskaityti negalÄjo, turinio neįsisavino, užteko tik jį pasiraÅ¡yti. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į Å¡ias faktines aplinkybes ir padarÄ iÅ¡vada, kad V.
J. naudojasi technine klaida, padaryta tyrÄjos.             Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareigÅ«nų liudytojų D. Å . ir T. Å . parodymus apie tai, kad važiuojant į komisariatÄ E. J. sakÄ, jog sudavÄ Ä¯ veidÄ , o apie tai kitÄ dienÄ jie suraÅ¡Ä tarnybinius praneÅ¡imus, ignoravo tai, kad skirtingų pareigÅ«nų laisvu stiliumi 2015 m. rugpjÅ«Äio 4 d. suraÅ¡yti praneÅ¡imai beveik žodis į žodį, toks pats stilius, o juose pateikiama informacija, kuri tai dienai Å¡iems pareigÅ«nams negalÄjo bÅ«ti žinoma â nepilnameÄio liudytojo R.
D. gimimo data. I. Å . teisme parodÄ, kad R. D. nepažįsta, su juo nebendravo, tyrimo neatliko, automobilyje jokių kalbų apie jį nebuvo. MinÄti tarnybiniai praneÅ¡imai adresuoti virÅ¡ininkui M. A., bet jie jam nepateikti ir neregistruoti, o atiduoti tyrÄjai. E. J. neprisipažino, o apklausiamas įtariamuoju parodÄ, kad kaltu neprisipažįsta.              IÅ¡karto po įvykio tyrÄjas J. B. apklausÄ liudytojÄ E. T.. TyrÄjas parodÄ, kad apklausos protokole užfiksavo viskÄ , kÄ liudytojas pasakojo ir Å¡is liudytojas jam atrodÄ blaivus.
Liudytojas E. T. parodÄ, kad lemiamÄ smÅ«gį K. T. sudavÄ Å¾emesnio Å«gio vaikinas, o žemesnio Å«gio vaikinas yra R. D.. TaÄiau kitos apklausos metu E. T. pakeitÄ parodymus ir parodÄ, kad suklydo dÄl žemesnio Å«gio vaikino, matÄ, kaip stambesnis vaikinas kumÅ¡Äiu trenkÄ K. T. į veidÄ . ParodÄ ir tai, kad tyrÄjas J. B. suklydo, ranka suraÅ¡yto protokolo neperskaitÄ ir klaidos nepastebÄjo. Teismas tuo patikÄjo, nes kiti įvykį matÄ asmenys teigia, kad sužalojimÄ nukentÄjusiajam padarÄ E. J..             Liudytoja G.
B. parodÄ, kad paties smÅ«gio, kontakto nematÄ, taÄiau suprato, jog K. T. trenkÄ aukÅ¡tesnis vaikinas, nes jis Äjo link K.. Tai, kad link nukentÄjusiojo Äjo, neneigia ir E. J., taÄiau Å¡alia buvo ir R. D.. Liudytoja D. R. parodÄ, kad jai atrodo, kad trenkÄ stambesnis vaikinas, nors buvo priÄjÄs ir kitas vaikinas, abu puolÄ link K.. VÄlgi paties smÅ«gio nematÄ. Kitos apklausos metu parodÄ, kad kada buvo suduotas smÅ«gis K. į galvÄ , stambesnis stovÄjo prieÅ¡ais K.. Liudytoja nenurodo, kur tuo metu buvo kitas vaikinas, taip pat neparodÄ, kas smÅ«giavo.             NukentÄjusiojo N. G., liudytojų E. M., M.
R., E. G. parodymai apie įvykio detales, pasakytus žodžius, nors ir skiriasi, bet jie vieningai parodÄ, kad sudavÄ stambesnis vaikinas, kuris konfliktavo su N. G.. Jų parodymų teismas kritiÅ¡kai neįvertino. NeatsižvelgÄ ir į tai, kad N. G. iÅ¡ matymo pažįsta R. D., konfliktavo su nepažįstamu E. J.. Nepaneigta, kad liudytojų parodymai, kaltinantys E. J., yra atpildas už jo elgesį su jų draugu N. G.. Be to, visi Å¡ie liudytojai artimi draugai, nuolat bendraujantys ir galimai aptarÄ smÅ«gio sudavimo K.
T. versijÄ . R. D. gyvena (duomenys neskelbtini) (apie tai žinojo N. G.), labai jauno amžiaus, o E. J. žymiai vyresnis, turintys tam tikrÄ materialinÄ bazÄ, galimai dÄl to bÅ«tų realesnÄ galimybÄ atlyginti materialinÄ Å¾alÄ nukentÄjusiajam. TaÄiau teismas Å¡iuos argumentus palaikÄ deklaratyviais.             E. J. neturi jokio pagrindo apkalbÄti R. D. ir kaltÄ versti jam. Pastarasis yra jo sutuoktinÄs brolis, nenori gyvenimo pradÄti nuo melo, nes bendrauja su jų tÄvais, artimaisiais.             Skunde pažymima ir tai, kad E. J. praÅ¡ymu jam bei liudytojui R.
D. sutikus buvo paskirtas psichofiziologinis tyrimas poligrafu. Jie tvirtai įsitikinÄ savo parodymų apie įvykį teisingumu, primygtinai praÅ¡Ä atlikti šį tyrimÄ . AtvykÄ atlikti tyrimÄ labai jaudinosi, bet buvo įsitikinÄ, kad jie nepateks į tokio pobÅ«džio atliekamam tyrimui leidžiamÄ âpaklaidÄ â. IÅ¡vada buvo netikÄta â abu sako netiesa. PraÅ¡ymas atlikti pakartotinį tyrimÄ buvo atmestas.             Apeliantai nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neatsakyta į pagrindinį klausimÄ , kodÄl kategoriÅ¡kai tikima tik nukentÄjusiojo draugų parodymais, kodÄl po E. J. ir R.
D. apklausų pareigÅ«nai neatliko visų įvykio liudytojų parodymų eksperimentÄ , t. y. atkurti tiriamo įvykio situacijÄ , aplinkÄ , asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes. VÄliau Å¡is procesinis veiksmas beprasmis: praÄjo daug laiko, visi liudytojai apklausti ir įspÄti dÄl atsakomybÄs už melagingus parodymus. Akivaizdu, kad jie jau nekeis savo parodymų.             E. J. pripažino, kad nereikÄjo reaguoti į N. G. replikas, už įvykusį tarp jų konfliktÄ jo atsipraÅ¡Ä.
DÄl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., iÅ¡ esmÄs E. J. savo kaltÄ pripažino ir gailÄjosi. TaÄiau, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas visus įrodymus kryptingai analizavo nukentÄjusiojo ir jo draugų naudai, t. y. nepagrįstai E. J. nuteisÄ pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.             Nuteistasis E. J. ir jo gynÄja apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, E. J. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad E. J. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ .
             NukentÄjusysis K. T. atsikirtimuose į nuteistojo E. J. ir jo gynÄjos apeliacinį skundÄ nurodo, kad su nuteistojo ir jo gynÄjos apeliaciniu skundu nesutinka, nes Å¡is skundas yra nepagrįstas.              Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dÄstÄ Ä¯rodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, taip pat ir tuos įrodymus, kuriuos atmeta kaip nepatikimus. Teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarÄ faktines aplinkybes atitinkanÄias iÅ¡vadas.
Nuosprendyje padarytos teismo iÅ¡vados dÄl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai gauti teisÄtai, nepažeidžiant teisÄs aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posÄdžio metu, t. y. teismas patikrino įrodymų lieÄiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ ir jų tarpusavio ryšį, taip pat paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir įvertino įrodymų visumÄ . NukentÄjusiojo K. T. nuomone, nuteistojo ir jo gynÄjos apeliaciniame skunde nÄra argumentų, kurių pagrindu reikÄtų teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį.             Nors E. J. kaltu neprisipažino, taÄiau jo kaltÄ Ä¯rodyta nukentÄjusiųjų jo, K.
T., N. G. parodymais, liudytojų D. R., M. R., G. B., E. T. E. M., S. P., D. Å ., I. S. parodymais bei liudytojos E. G., duotais ikiteisminio tyrimo tyrÄjai ir teisiamajame posÄdyje perskaitytais parodymais, taip pat ir bylos raÅ¡ytiniais įrodymais (teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokoluose užfiksuotais duomenimis, psichofiziologinio tyrimo poligrafu specialisto iÅ¡vadomis). O apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių bylos duomenys nepatvirtina.             Atsikirtimuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas pagrįstai nurodÄ, kad E. J. parodymų apie tai, kad susitikus su juo, K.
T., pastarasis pirmas jam sudavÄ smÅ«gį į kaklÄ , bei E. J., R. D. ir V. J. parodymų, kad smÅ«gį K. T., nuo kurio pastarasis krito ir buvo sunkiai sužalotas, sudavÄ R. D., nepatvirtina kitų nagrinÄjamÄ Ä¯vykį maÄiusių asmenų, kurie kategoriÅ¡kai parodÄ, kad jis, K. T., E. J. jokių smÅ«gių nesudavÄ ir nemÄgino suduoti, o vienintelį smÅ«gį jam, K. T., nuo kurio jis krito, sudavÄ E. J., o ne R. D.. Be to, liudytojų parodymus apie tai, kad jis, K. T., E. J. jokių smÅ«gių nesudavÄ iÅ¡ esmÄs patvirtina ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad E. J. nurodytoje vietoje â kakle, kur neva sudavÄ nuteistajam jis, K.
T., jokių sužalojimų nenustatyta.             Apeliaciniame skunde teigiama, jog E. J. parodymus patvirtina R. D. parodymai. Liudytoju apklaustas R. D. parodÄ, kad įsibÄgÄjÄs, paÅ¡okÄs į orÄ trenkÄ Å¡viesiam vaikinui, pataikÄ Ä¯ smakrÄ ir po Å¡io smÅ«gio vaikinas krito ant žemÄs. TaÄiau, nors R. D. apklausos metu ir nurodÄ tokias įvykio aplinkybes, taÄiau tokius jo parodymus, kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, paneigia N. G., D. R., M.
R., G. B., E. T. E. M., parodymai. Be to, iÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. G 1114/15 (05) duomenų matosi, kad jam, K. T., nustatyti sužalojimai kairÄje akyje ir pakauÅ¡yje, taÄiau nenustatyti sužalojimai smakre, o iÅ¡vadoje nurodytas pavirÅ¡inis apatinÄs lÅ«pos odos nubrozdinimas padarytas vienu bukabriaunio daikto trauminiu poveikiu, galimai atsitiktinai tokiu daiktu įdreskiant ar panaÅ¡iai užduotyje nurodytu arba jam artimu laiku, taÄiau Å¡is sužalojimas nÄra bÅ«dingas smÅ«giavimui ranka (1 t., 39-40 b.l.).
Tokie iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys, leidžia teigti, jog jam, K. T., smÅ«gis buvo suduotas ne į smakrÄ , kaip teigia R. D., o į kairÄ akį. Be to, E. J. praÅ¡ymu bei jo ir R. D. sutikimu nagrinÄjant bylÄ teisme buvo paskirtas jų psichofiziologinis tyrimas poligrafu ir, kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vadų, Å¡ie asmenys, teigdami, kad smÅ«gį jam, K. T., dÄl kurio jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, sudavÄ R. D., sako netiesÄ . Esant tokiems bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ R.
D. duotus parodymus, kaip prieÅ¡taraujanÄius kitiems bylos įrodymams, ir jais nesivadovavo priimdamas nuosprendį.             Apeliaciniame skunde, kaip ir gynÄjos baigiamojoje kalboje, nurodomi V. J. parodymų keitimo motyvai yra iÅ¡samiai aptarti nuosprendyje. Kitaip juos vertinti nÄra jokio pagrindo, juo labiau, jog apeliaciniame skunde sÄ moningai ignoruojama aplinkybÄ, jog apklausiama ikiteisminio tyrimo metu V. J. iÅ¡ pradžių davÄ parodymus (tame tarpe ir apie tai, kad nematÄ kas jam, K.
T., sudavÄ smÅ«gį), kuriuos tyrÄja suraÅ¡Ä Ä¯ protokolÄ , o tik vÄliau, baigus apklausÄ ir atspausdinus protokolÄ , ji perskaitÄ kas jame paraÅ¡yta. Esant tokioms aplinkybÄms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ V. J. parodymus apie ikiteisminio tyrimo metu pirminių parodymų keitimo motyvus ir nesivadovavo Å¡ios liudytojos parodymų dalimi dÄl jos teismo posÄdžio metu nurodytų aplinkybių apie tai, kas sudavÄ jam, K. T., smÅ«gį.             BPK 301 str. l d. nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje.
Apklausta teismo posÄdžio metu G. B. parodÄ, jog mano, kad smÅ«gį K. sudavÄ aukÅ¡tesnysis vaikinas, nes jis stovÄjo prieÅ¡ais K. ir kÄlÄ rankas, darÄ judesius rankomis. Paties smÅ«gio nematÄ. Ji taip pat parodÄ, kad tuo metu, kai E. J. buvo užsimojÄs, su juo buvÄs kitas vaikinas stovÄjo arÄiau jos ir klausÄ, kas yra, kas yra. Jeigu Å¡is vaikinas bÅ«tų sudavÄs smÅ«gius, ar bÅ«tų paÅ¡okÄs prieÅ¡ K., bÅ«tų maÄiusi, nes tarp jos ir žemesnio Å«gio vaikino buvo 4-5 žingsnių atstumas, taÄiau Å¡is jokių veiksmų neatliko.
Liudytoja D. R. teisme kategoriÅ¡kai parodÄ, kad smÅ«gį, nuo kurio buvo sužalotas K., sudavÄ E. J.. Apeliaciniame skunde nÄra nurodyta motyvų, dÄl ko tokie liudytojų parodymai teismo turÄjo bÅ«ti vertinami kaip neteisingi ar nepatikimi, todÄl, nukentÄjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ių liudytojų parodymais grindÄ E. J. kaltÄ. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai apklausÄ ir E. T. dÄl 2015 m. liepos 28 d. apklausos protokole jo nuodytų aplinkybių apie tai, kad smÅ«gį K.
T. sudavÄ Å¾emesnysis vaikinas. E. T. parodÄ, kad po įvykio jis buvo streso bÅ«senoje ir iÅ¡ streso suklydo, pasakÄ ne taip, kaip iÅ¡ tikrųjų buvo, jo parodymus tyrÄjas raÅ¡Ä ranka, po to protokolÄ jis skaitÄ, bet buvo sunkus raÅ¡tas, nelabai jį galÄjo perskaityti, teisingus parodymus davÄ kitos apklausos metu ir teisme. TodÄl, nukentÄjusiojo nuomone, teismas pagrįstai nesivadovavo E. T. 2015 m. liepos 28 d. apklausos metu duotais parodymais, o teisingais ir patikimais laikÄ teismo posÄdžio metu Å¡io liudytojo duotus parodymus.             Apeliantai ginÄija liudytojų D.
S. ir I. S. parodymų patikimumÄ . Skunde nurodoma, kad Å¡ių liudytojų (policijos pareigÅ«nų) tarnybiniai praneÅ¡imai yra suraÅ¡yti žodis žodin identiÅ¡kai, taip pat ir tai, jog tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytos aplinkybÄs, kurių tuo metu pareigÅ«nai žinoti negalÄjo. Atkreiptinas dÄmesys į tai, kad teismas nuosprendyje nesirÄmÄ skunde nurodomais tarnybiniais praneÅ¡imais, o vertino Å¡ių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.             NukentÄjusysis sutinka su teismo atmestais E. J. gynybos argumentais apie tai, kad nukentÄjusiųjų draugai tyÄia duoda neteisingus parodymus, smÅ«gį jam, K.
T., padarant sunkų sveikatos sutrikdymÄ , sudavÄ ne R. D., dÄl geresnÄs E. J. turtinÄs padÄties ir realesnÄs galimybÄs nukentÄjusiesiems gauti žalos atlyginimÄ , kadangi, teismo manymu, Å¡ie argumentai yra visiÅ¡kai deklaratyvÅ«s. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad toks nuosprendyje nurodytas gynybos argumento vertinimas yra nepagrįstas, taÄiau skunde nenurodyta, kodÄl pirmosios instancijos teismas tokius argumentus turÄjo vertinti kitaip.             Nors N. G. ir parodÄ, kad iÅ¡ matymo žinojo R.
D., taÄiau N. G. parodÄ, jog R. D. pažinotų taip gerai, kad galÄtų vertinti jo turtinÄ padÄti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodÄ, kad byloje nÄra jokių duomenų, kad liudytojai, nurodantys, jog jį, K. T., sužalojo E. J., bÅ«tų E. J. pažinojÄ ir žinojÄ E. J. turtinÄ padÄtį. Tuo tarpu E. J. ir R. D. teigdami, jog jį, K. T., sužalojo R. D., akivaizdžiai siekia pasinaudoti BK 92 str. l d. nuostatomis, nes R. D. buvo nepilnametis.                          NukentÄjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinÄjÄs baudžiamojoje byloje esanÄius įrodymus, teisingai įvertinÄs kiekvienÄ atskirai ir kaip visetÄ , tinkamai susiejo juos į vieningÄ loginÄ visumÄ ir padarÄ teisingas bei pagrįstas iÅ¡vadas, kad bÅ«tent E. J. ranka sudavÄ jam, K.
T., vienÄ smÅ«gį į veido sritį, dÄl ko jis griuvo ant asfalto ir taip jam sunkiai sužalojo sveikatÄ , t. y. padarÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 str. 2 d.8 p. ir 284 str. l d. TodÄl nuteistojo E. J. ir jo gynÄjos skundas yra atmestinas.             NukentÄjusysis K. T. atsikirtimuose praÅ¡o nuteistojo E. J. ir jo gynÄjos apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ , taip pat iÅ¡ nuteistojo E. J. priteisti iÅ¡laidas, turÄtas advokato paslaugoms apmokÄti paduodant atsikirtimus į apeliacinį skundÄ .
Teismo posÄdyje nuteistasis E. J. ir jo gynÄja praÅ¡o patenkinti jų apeliacinį skundÄ . ProkurorÄ praÅ¡o nuteistojo E. J. ir jo gynÄjos apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis ir jo gynÄja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dÄstytu įrodymų vertinimu. Nurodo, kad teismas, atmesdamas E. J., liudytojų R. D. ir V. J. parodymus, tinkamai jų neįvertino, o patikÄjÄs nukentÄjusiojo K. T. draugų liudytojų parodymais, nepagrįstai E. J. pripažino kaltu ir nuteisÄ pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. PraÅ¡o E. J. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. iÅ¡teisinti, nes, apeliantų nuomone, neįrodyta, kad E. J. padarÄ Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .
DÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., skunde nurodoma tik tiek, kad E. J. atsipraÅ¡Ä nukentÄjusiojo N. G. ir iÅ¡ esmÄs savo kaltÄ pripažįsta ir gailisi.              Vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisÄjų kolegija bylÄ ir priimto nuosprendžio teisÄtumÄ bei pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Visus apeliacinio skundo argumentus ir praÅ¡ymus teisÄjų kolegija atmeta. IÅ¡nagrinÄjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas.
Teismas teisingai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinÄjo neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai, teisingai bei nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų įvertino iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visumÄ ir pagrįstai pripažino E. J. kaltu. Kvalifikuojant pripažintÄ Ä¯rodyta nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ irgi pritaikÄ tinkamai.              Kad E. J. nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytomis aplinkybÄmis dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdÄ T.
T. sveikatÄ , patvirtina pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinÄti ir nuosprendyje iÅ¡dÄstyti, aptarti bei įvertinti įrodymai. Nors nuteistasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltu neprisipažino, o parodÄ, kad kitas asmuo â R. D. sudavÄ smÅ«gį, nuo jo smÅ«gio ir buvo sunkiais sutrikdyta nukentÄjusiojo sveikata, taÄiau tai, kad bÅ«tent E. J. sunkiai sutrikdÄ nukentÄjusiojo sveikatÄ , patvirtina kito nukentÄjusiojo N. G., liudytojų D. R., G. B., E. T., M. R., E. M., D. Å ., I. Å . parodymai, taip pat ir liudytojos E. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto iÅ¡vados Nr. G 1114/15 (05), Nr. G 916/15 (05), Nr. G 906/15 (05), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai ir kiti įrodymai.
Visi Å¡ie įrodymai iÅ¡samiai iÅ¡dÄstyti skundžiamame nuosprendyje.             IÅ¡nagrinÄtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina E. J. kaltÄ, jog nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje bÅ«tent E. J. be jokios dingsties ranka vienÄ kartÄ sudavÄ smÅ«gį K. T. į veido sritį, nuo Å¡io smÅ«gio nukentÄjusysis nugriuvo ant asfalto, Å¡iais savo veiksmais E. J. sunkiai sutrikdÄ T. T. sveikatÄ , nes dÄl padarytų sužalojimų kraujas iÅ¡siliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir nukentÄjusiajam buvo atlikta operacija.
             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad smÅ«gį K. T. sudavÄ ne E. J., o R. D.. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi suinteresuotų liudytojų â nukentÄjusiojo K. T. draugų parodymais, o nuteistojo E. J., V. J. ir R. D. parodymus atmetÄ, todÄl, apeliantų nuomone, netinkamai įvertino įrodymus ir pažeidÄ BPK 1 str. nuostatas. Skunde nurodoma dar ir tai, kad teismas ignoravo nuteistojo gynÄjos baigiamojoje kalboje iÅ¡dÄstytus argumentus. Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami.             TeisÄjų kolegija pažymi, kad pagal galiojanÄiÄ teisminÄ praktikÄ Ä¯rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.
NagrinÄjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonÄs dÄl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nÄra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dÄl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dÄl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, taÄiau tokių proceso dalyvių pasiÅ«lymų atmetimas pirmosios ar apeliacinÄs instancijos teismuose savaime nÄra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nÄra prieÅ¡taravimų.
Tai, kad žemesnÄs instancijos teismai padarÄ kitokias iÅ¡vadas ir priÄmÄ kitokius sprendimus, nei tikÄjosi kaltinamieji ir nuteistieji bei jų gynÄjai, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų.             Pagal BPK 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi bÅ«ti iÅ¡dÄstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybÄs, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kitos svarbios aplinkybÄs. Taip pat turi bÅ«ti iÅ¡dÄstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetÄ kitus įrodymus.
TeisÄjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje teismas BPK nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio suraÅ¡ymo taisyklių nepažeidÄ, visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybÄs nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dÄstytos. Pagal BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinÄti teisiamajame posÄdyje. IÅ¡ bylos matosi, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas pagrindÄ tik teisiamajame posÄdyje iÅ¡nagrinÄtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais.
Skundžiamame nuosprendyje nurodyti ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetÄ kitus įrodymus. Savo iÅ¡vadas teismas pagrindÄ ne prielaidomis, o visuma iÅ¡nagrinÄtų įrodymų, nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dÄstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetÄ kitus įrodymus. TodÄl teismas BPK 1 str. 1 d. įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos nepažeidÄ.              IÅ¡ bylos matosi, kad įvykio vietoje kaltinime nurodomu laiku betarpiÅ¡kai buvo nuteistasis E. J. kartu su sutuoktine liudytoja V.
J. ir sutuoktinÄs broliu liudytoju R. D., taip pat ir nukentÄjusysis K. T. kartu su draugais, tai â kitu nukentÄjusiuoju N. G., liudytojais D. R., G. B., E. T., M. R., E. M., E. G.. Tiek iÅ¡ paties nuteistojo, tiek iÅ¡ nukentÄjusiojo N. G. ir liudytojų parodymų matosi, kad pirmiausia konfliktas prasidÄjo tarp nuteistojo E. J. ir nukentÄjusiojo N. G., Å¡io konflikto metu E. J. dÄl mažareikÅ¡mÄs dingsties ranka sudavÄ vienÄ smÅ«gį N. G. į galvos sritį. Å ių aplinkybių neginÄija ir nuteistasis bei jo gynÄja apeliaciniame skunde.
IÅ¡ nuteistojo, nukentÄjusiojo N. G. ir minÄtų liudytojų parodymų matosi ir tai, kad po tokių nuteistojo E. J. veiksmų prieÅ¡ N. G. kitas nukentÄjusysis K. T. paklausÄ nuteistojo apie tokio jo elgesio priežastį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡is konfliktas ir bÅ«tų pasibaigÄs, jeigu K. T. nebÅ«tų įsikiÅ¡Äs.              Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodÄ, kad tokį K. T. poelgį sÄ lygojo prieÅ¡ tai buvÄ aiÅ¡kiai neteisÄti E. J. veiksmai, o, atsižvelgiant į tai, kad nuo E. J. buvo betarpiÅ¡kai nukentÄjÄs K.
T., kuris įvykio dienÄ Å¡ventÄ savo gimtadienį, draugas, dalyvavÄs Å¡ioje Å¡ventÄje, K. T. noras su E. J. iÅ¡siaiÅ¡kinti konflikto priežastis Å¡ioje situacijoje buvo visiÅ¡kai adekvatus ir pateisinamas. Tai, kad K. T. nulipo nuo Å¡aligatvio ir Äjo link kaltinamojo automobilio, niekaip neparodo, jog K. T. kÄlÄ grÄsmÄ kaltinamajam ar su juo buvusiems asmenims, arba jų automobiliui, kÄ kaip priežastį eiti pasitikti K. T. nurodÄ E. J.. Teismas pažymÄjo ir tai, kad E. J., su kuriuo kartu buvo ir R.
D., su K. T. susitiko gatvÄs važiuojamosios dalies viduryje, t. y. už kelių metrų nuo automobilio, kas akivaizdžiai rodo, jog jokios tiesioginÄs grÄsmÄs K. T. nekÄlÄ. TodÄl E. J. nurodytÄ priÄjimo prie K. T. priežastį teismas pripažino kaip pasirinktÄ nuteistojo gynybos bÅ«dÄ , Å¡ios nurodytos priežasties nepatvirtina jokie byloje esantys parodymai ir jÄ atmetÄ. Su tokia teismo iÅ¡vada teisÄjų kolegija sutinka.              BK 28 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo turi teisÄ Ä¯ bÅ«tinÄ jÄ gintį.
Å iÄ teisÄ jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galÄjo iÅ¡vengti kÄsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarÄ baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkanÄiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus nuo pradÄto ar tiesiogiai gresianÄio pavojingo kÄsinimosi.
BK 28 str. 3 d. nurodyta, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyÄia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kÄsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. BÅ«tinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dÄl didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sÄio, kurį sukÄlÄ pavojingas kÄsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kÄsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.
Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikÄsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybÄ, sveikatÄ , lytinÄ laisvÄ ir pan.), nuosavybÄ, bÅ«sto nelieÄiamybÄ, kitas teises, visuomenÄs ar valstybÄs interesus. KÄsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginanÄiojo vaizduotÄje. KÄsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradÄtas ar tiesiogiai gresia besiginanÄiojo ar kito asmens teisÄms, valstybÄs ar visuomenÄs interesams.             Daryti iÅ¡vadÄ , kad K.
T., klausdamas dÄl paties E. J. smurtinių veiksmų prieÅ¡ N. G., artÄjo prie nuteistojo automobilio, tuo metu tikrai grÄsÄ pavojingas, realus ar akivaizdus kÄsinimasis į jo ir (ar) kartu su juo buvusių asmenų (liudytojų V. J. ir R. D.) gyvybÄ ar sveikatÄ , ar į jų automobilį, pagrindo nÄra ir tai privalÄjo suprasti pats E. J.. TodÄl nÄra galimybÄs jo veiksmus laikyti bÅ«tinÄ ja gintimi ar bÅ«tinosios ginties ribų peržengimu, o, kaip pirmosios instancijos teismas nurodÄ, K.
T. noras su E. J. iÅ¡siaiÅ¡kinti konflikto priežastis Å¡ioje situacijoje buvo visiÅ¡kai adekvatus ir pateisinamas. Tuo tarpu E. J. atsakas į tokį K. T. klausimÄ apie prieÅ¡ tai paties nuteistojo neteisÄtus veiksmus prieÅ¡ jo draugÄ nukentÄjusįjį N. G. nebuvo adekvatus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. J. ne boksininkas ir nÄra agresyvaus charakterio, o K. T. buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikÄs. IÅ¡ bylos matosi, kad liudytojas A. M. parodÄ, kad K. T. buvo pakankamai kovingai nusiteikÄs, girdÄjo apsižodžiavimÄ , taÄiau jis įvykyje nedalyvavo, įvykio betarpiÅ¡kai ir nematÄ, o tiesiogiai įvykį matÄ liudytojai parodÄ prieÅ¡ingai ir paneigÄ Å¡io liudytojo parodymus.
TeisÄjų kolegijos nuomone, E. J. dÄl mažareikÅ¡mÄs dingsties atlikti smurtiniai veiksmai prieÅ¡ N. G. nuteistojo charakterio neapibÅ«dina kaip neagresyvaus asmens. Be to, ne tik boksininkai gali sunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatÄ , tam nereikia ypatingai pasiruoÅ¡ti ar turÄti itin didelÄs jÄgos ir tai matosi iÅ¡ paties nuteistojo atliktų veiksmų prieÅ¡ K. T. bei tų veiksmų pasekmių. TodÄl Å¡ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir jie tikrai nepaneigia E. J. kaltÄs. Byloje nustatyta, kad sudavÄs smÅ«gį N. G., E. J. tÄsÄ nusikalstamÄ veikÄ ir smÅ«gį sudavÄ K.
T.. Paneigti ir nuteistojo E. J. bei liudytojų V. J. bei R. D. parodymai apie tai, kad prieÅ¡ sunkiai sutrikdant K. T. sveikatÄ , pats nukentÄjusysis pirmas sudavÄ smÅ«gį E. J. į kaklo sritį. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad E. J. parodymų, kad susitikus su K. T., pastarasis pirmas jam sudavÄ smÅ«gį į kaklÄ , bei E. J., R. D. ir V. J. parodymų, kad smÅ«gį K. T., nuo kurio pastarasis krito ir buvo sunkiai sužalotas, sudavÄ R. D., nepatvirtina kitų įvykį maÄiusių asmenų, kurie kategoriÅ¡kai nurodÄ, kad K.
T. E. J. jokių smÅ«gių nesudavÄ ir nemÄgino suduoti, o vienintelį smÅ«gį K. T., nuo kurio pastarasis krito, sudavÄ E. J., o ne R. D.. Nuosprendyje nurodyta ir tai, kad liudytojų, teigianÄių, jog K. T. E. J. jokių smÅ«gių nesudavÄ, iÅ¡ esmÄs patvirtina ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad E. J. nurodytoje vietoje â kakle, kur neva sudavÄ jam K. T., jokių sužalojimų nenustatyta.             Kaip minÄta, apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo iÅ¡vada, kad smÅ«gį K.
T. sudavÄ E. J.. Apeliantų nuomone, teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarÄ vadovaudamasis tik nukentÄjusiojo draugų parodymais, o nuteistojo ir liudytojų V. J. ir R. D. parodymus nepagrįstai atmetÄ.              Nuteistasis E. J. parodÄ, kad pamatÄs ateinantį K. T. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, taip pat iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo ir R. D., kuris sudavÄ vienÄ smÅ«gį K. T. į smakrÄ , po kairiu žandikauliu, nuo Å¡io smÅ«gio nukentÄjusysis nukrito. Liudytojai R. D. ir V. J. taip pat parodÄ, kad šį smÅ«gį nukentÄjusiajam K.
T. sudavÄ R. D.. V. J. teisme parodÄ dar ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu parodÄ, jog nematÄ, kas sudavÄ K. T. smÅ«gį, nes tyrÄja pasakÄ, jog ji neturi teisÄs kaltinti savo artimÄ Å¾mogų. Teisme perskaiÄius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodÄ, kad apklausiama tyrÄjos buvo Å¡oko bÅ«senoje.              IÅ¡ bylos matosi, kad teisių ir pareigų liudytojui (nukentÄjusiajam) iÅ¡aiÅ¡kinimo protokole V. J. pasiraÅ¡Ä 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d. 9 val. 21 min. (2 t., 98 b.l.), o jos apklausa pradÄta 9 val. 22 val. (2 t., 100-102 b.l.).
TeisÄjų kolegija pažymi, kad pirmiausia liudytojas yra supažindinamas su savo teisÄmis ir pareigomis, o tik tada pradedama jo apklausa, todÄl apeliacinio skundo argumentai, kad V. J. nespÄjo perskaityti Å¡io protokolo, į jo turinį neįsigilino, o tik pasiraÅ¡Ä, visiÅ¡kai nepagrįsti, nes jie neatitinka liudytojo apklausos procedÅ«ros. IÅ¡ teisių ir pareigų liudytojui (nukentÄjusiajam) iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolo matosi, kad V. J. pasiraÅ¡Ä Å¡Ä¯ protokolÄ , savo paraÅ¡u ji patvirtino, kad jai, be kitų teisių, buvo iÅ¡aiÅ¡kintos ir liudytojo teisÄs, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d.
â draudžiama versti duoti parodymus prieÅ¡ save, savo Å¡eimos narius ar artimus giminaiÄius, taip pat ir BPK 82 str. 2 d. â įtariamojo ir kaltinamojo Å¡eimos nariai ar artimieji giminaiÄiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. IÅ¡ liudytojo V. J. apklausos protokolo matosi, kad V. J. parodÄ, jog yra supažindinta su savo teisÄmis ir pareigomis, žino, kad draudžia duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį ir artimÄ giminaitį, taip pat ir tai, jog sutinka laisva valia ir neįtakojama duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį ir artimÄ giminaitį.
Teisme buvo apklausta tyrÄja, kuri ikiteisminio tyrimo metu apklausÄ V. J.. Liudytoja tyrÄja S. P. parodÄ, kad žodžiu iÅ¡aiÅ¡kino liudytojos V. J. teisÄs, kokį ji turi statusÄ , taip pat iÅ¡aiÅ¡kinus Å¡iai liudytojai teises, apie tai suraÅ¡Ä atskyrÄ protokolÄ , kurį liudytoja V. J. prieÅ¡ apklausÄ pasiraÅ¡Ä, patvirtindama, kad jos teisÄs ir pareigos jai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos. Po to apklausos protokole ji pažymÄjo, kad V. J. teisÄs ir pareigos yra iÅ¡aiÅ¡kintos, kad ji žino, jog draudžiama versti duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį ir artimÄ giminaitį, nes V.
J. sutuoktinis Å¡ioje byloje buvo įtariamasis, o brolis â liudytojas. Apklausos protokole raÅ¡ydama šį sakinį, praleido vienÄ Å¾odį â âverstiâ, t. y. padarÄ techninÄ klaidÄ . Kitame sakinyje, kad V. J. laisvanoriÅ¡kai, savo valia sutinka duoti pilnus ir iÅ¡samius parodymus, patvirtino, kad V. J. savo teisÄ atsisakyti duoti parodymus suprato. Liudytoja tyrÄja S. P. parodÄ ir tai, kad liudytoja V. J. apklausos protokole įraÅ¡ytÄ frazÄ âdraudžiama duoti parodymusâ pamatÄ tik po apklausos, kai protokolas buvo atspausdintas ir bÅ«tent atspausdintÄ protokolÄ V.
J. ir perskaitÄ. KlaidÄ sakinyje ji pamatÄ jau po apklausos, kai visus parodymus ji buvo davusi savanoriÅ¡kai.             Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodÄ, kad V. J. parodymai, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nenurodÄ, kas sudavÄ smÅ«gį K. T. todÄl, kad tyrÄja, kaip užraÅ¡yta jos apklausos protokole, jai buvo pasakiusi, jog draudžiama duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį ar artimÄ giminaitį ir dÄl to ji nenurodÄ, kad smÅ«gį K. T. sudavÄ jos brolis, akivaizdžiai yra neteisingi.
Kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄio Teisių ir pareigų liudytojui iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolo, teisÄs ir pareigos V. J., tarp jų ir teisÄ neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra jo Å¡eimos narys ar artimas giminaitis, buvo iÅ¡aiÅ¡kintos prieÅ¡ apklausÄ (šį protokolÄ V. J. pasiraÅ¡Ä 2015-08-03 9.21 val. â 2 t., 98 b.l., o apklausiama buvo nuo 9.22 val. â 2 t., 100-102 b.l.), o apklausos protokole klaidingai įraÅ¡yto sakinio, kad draudžiama duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį ar artimÄ giminaitį, ji, atsižvelgiant į tai, kad Å¡is sakinys yra įraÅ¡ytas kompiuteriu raÅ¡ytame apklausos protokole, kol protokolas nebuvo atspausdintas (o tai galÄjo bÅ«ti padaryta tik po apklausos).
TodÄl teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad V. J., keisdama savo parodymus, naudojasi tyrÄjos S. P. apklausos protokole padaryta akivaizdžia technine klaida, apie kuriÄ V. J. galÄjo sužinoti tik po to, kai visas jos apklausos protokolas buvo suraÅ¡ytas ir atspausdintas, todÄl V. J. parodymus apie pirminių parodymų keitimo motyvus teismas pagrįstai atmetÄ. TeisÄjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad V. J. teisÄs ir pareigos buvo iÅ¡aiÅ¡kintos prieÅ¡ apklausiant jÄ kaip liudytojÄ tiek žodžiu, tiek ir jai pateikiant patį teisių ir pareigų liudytojui iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolÄ , o ji ji pati perskaiÄiusi šį protokolÄ savo paraÅ¡u patvirtino, kad jos teisÄs ir pareigos jai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos.
PažymÄtina ir tai, kad liudytojo apklausos protokolÄ V. J. perskaitÄ tik po apklausos, todÄl ir tyrÄjos padarytÄ klaidÄ , praleidžiant žodį âverÄiantâ, liudytoja pamatÄ tik po jos apklausos. Be to, net ir esant Å¡iai techninei klaidai V. J. kitame sakinyje parodÄ, kad sutinka laisva valia ir neįtakojama duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį ir artimÄ giminaitį. TodÄl, teisÄjų kolegijos nuomone, nÄra logiÅ¡ka, kad pati V. J. suprato ir parodÄ, kad supažindinta su savo teisÄmis ir pareigomis, žino, jog draudžia duoti parodymus prieÅ¡ savo Å¡eimos narÄ ir artimÄ giminaitį, o jau kitame sakinyje parodÄ prieÅ¡ingai, kad laisva valia ir neįtakojama sutinka duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį ar artimÄ giminaitį.
TodÄl esant Å¡ioms aplinkybÄms teismas pagrįstai ir teisingai padarÄ iÅ¡vadÄ , kad V. J., keisdama savo parodymus, naudojasi tyrÄjos S. P. apklausos protokole padaryta akivaizdžia technine klaida. Apeliaciniame skunde nurodoma dar ir tai, kad V. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji buvo Å¡oko bÅ«senos, taÄiau ir Å¡ie apeliacinio skundo argumentai atmetami. IÅ¡ bylos matosi, kad pati liudytoja dalyvavo 2015 m. liepos 28 d. įvykyje, jos apklausa vyko 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d., todÄl nÄra įtikinama, kad V.
J. buvo Å¡oko bÅ«senoje ir dÄl to davÄ neteisingus parodymus. Kitas liudytojas E. T., kuris apklaustas iÅ¡ karto po įvykio, dar net ligoninÄs priimamajame, teisÄjų kolegijos nuomone, tikrai galÄjo bÅ«ti Å¡oko, streso bÅ«senoje, todÄl neteisingai parodÄ, kad jo draugui nukentÄjusiajam K. T. smÅ«gį sudavÄ R. D., taÄiau jau kitoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisme parodÄ, kad smÅ«gį sudavÄ E. J..             IÅ¡ teisiamojo posÄdžio protokolo matosi, kad liudytojas E. T. parodÄ, kad smÅ«gį sudavÄ E. J.
K. T., o R. D. tik Å¡alia stovÄjo. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu buvo parodÄs, kad nukentÄjusiajam smÅ«gį sudavÄ R. D., taÄiau E. T. teisme paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas iÅ¡ karto po įvykio, ligoninÄs priimamajame, todÄl bÅ«damas streso bÅ«senoje pasakÄ ne taip, kaip iÅ¡ tikrųjų buvo. Be to, jo parodymus tyrÄjas raÅ¡Ä ranka, todÄl skaitydamas protokolÄ sunku buvo įskaityti raÅ¡tÄ , nelabai galÄjo jį perskaityti. Pats buvo nustebÄs, kad pirmosios apklausos metu parodÄ, jog nukentÄjusiajam smÅ«gį sudavÄ R.
D.. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nÄra pagrindo netikÄti liudytojo E. T. teisiamajame posÄdyje nurodyta aplinkybe, kad jis duodamas pirminius parodymus ligoninÄs priÄmimo skyriuje, kad smÅ«gį K. T. sudavÄ mažesnis iÅ¡ vaikinų, t. y. R. D., dÄl streso galÄjo suklysti, o ranka suraÅ¡yto jo apklausos protokolo neperskaitÄ ir klaidos nepastebÄjo. IÅ¡ bylos matosi, kad iÅ¡ tikrųjų E. T. pirmÄ kartÄ apklaustas iÅ¡ karto po įvykio, net ligoninÄs priimamajame. Sunkiai sužalota K.
T. sveikata buvo 2015 m. liepos 28 d., apie 23 val., o liudytojo E. T. apklausa pradÄta 2015 m. liepos 28 d. 23 val. 35 min. IÅ¡ bylos matosi ir tai, kad nukentÄjusysis K. T. buvo E. T. draugas, nes tÄ vakarÄ bÅ«tent ir Å¡ventÄ nukentÄjusiojo gimtadienį. Be to, kaip teisingai teismas nurodÄ, liudytojo E. T. parodymus apie tai, kad bÅ«tent E. J. sudavÄ K. T., nuo kurio Å¡is nugriuvo ant asfalto, patvirtina ir kitų liudytojų parodymai.             Liudytojai D. R., M. R., E. M., E. G. ir nukentÄjusysis N. G. parodÄ, kad K.
T. smÅ«gį į veido sritį sudavÄ bÅ«tent E. J., o nuo Å¡io smÅ«gio nukentÄjusysis nukrito ant asfalto.             IÅ¡ teisiamojo posÄdžio protokolo matosi, kad, prieÅ¡ingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, D. R. kategoriÅ¡kai parodÄ, kad E. J. trenkÄ K. T., nors pribÄgÄs prie nukentÄjusiojo buvo ir R. D.. IÅ¡ teisiamojo posÄdžio protokolo, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, matosi ir tai, kad liudytoja G. B. paties smÅ«gio sudavimo nematÄ. Å i liudytoja parodÄ, kad matÄ, kaip E. J. užsimojo K.
T., o atsisukusi pamatÄ, jog K. T. nukritÄs ant žemÄs. Liudytoja G. B. parodÄ dar ir tai, kad tuo metu R. D. buvo 4-5 žingsnių atstumu nuo jos, jis dar jos klausinÄjo, kas vyksta. Nors liudytoja G. B. iÅ¡ tikrųjų paties smÅ«gio sudavimo nematÄ, taÄiau jos parodymai atitinka kitų liudytojų ir nukentÄjusiojo parodymus. Liudytoja G. B. matÄ, kaip E. J. buvo užsimojÄs nukentÄjusiajam, atsisukusi pamatÄ jau ant asfalto nugriuvusį K. T., kiti liudytojai D. R., M. R., E. M., E. G., E. T. ir nukentÄjusysis N. G. kategoriÅ¡kai parodÄ, kad E. J. ne tik užsimojo suduoti smÅ«gį K.
T., bet ir sudavÄ. TeisÄjų kolegijos nuomone, G. B. parodÄ tik tas aplinkybes, kurias tikrai matÄ, o ko nematÄ, to ir neparodÄ. TodÄl tai tik patvirtina Å¡ios liudytojos parodymų teisingumÄ . PažymÄtina, kad tuo metu R. D. buvo Å¡alia liudytojos G. B., todÄl Å¡ios liudytojos parodymai tik dar kartÄ patvirtina, kad R. D. nesudavÄ smÅ«gio nukentÄjusiajam.              Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentÄjusiojo N. G., liudytojų E. M., M. R. ir E. G. parodymus teismas kritiÅ¡kai neįvertino.
NeatsižvelgÄ Ä¯ tai, kad N. G. iÅ¡ matymo pažįsta R. D., o konfliktavo su nepažįstamu E. J.. Visi liudytojai yra draugai, todÄl galimai aptarÄ smÅ«gio sudavimo K. T. versijÄ . Ir Å¡ie apeliacinio skundo argumentai atmetami.IÅ¡ tikrųjų tiek nukentÄjusysis N. G., tiek ir liudytojai yra K. T. draugai, tuo tarpu V. J. yra nuteistojo sutuoktinÄ, o R. D. â nuteistojo sutuoktinÄs brolis, kuris nusikaltimo metu buvo nepilnametis. Liudytojai E. M., M. R., E. G. ir nukentÄjusysis N. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisme nuosekliai ir vienodai parodÄ, kad bÅ«tent V.
J. sudavÄ smÅ«gį K. T.. Ir kiti liudytojai parodÄ, kad nuteistasis sudavÄ smÅ«gį nukentÄjusiajam. NetikÄti Å¡ių liudytojų parodymais vien dÄl tos priežasties, kad jie yra K. T. draugai, teisÄjų kolegijos nuomone, nÄra pagrindo. Å iuos liudytojų parodymus patvirtina ir D. Å . ir I. Å . parodymai. IÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų matosi, kad sulaikius E. J., jis jau žinojo dÄl kokių aplinkybių yra sulaikomas, pats pareigÅ«nams pasakÄ, kad dÄl muÅ¡tynių, kurių metu jaunuoliui, kuris labiausiai įžeidinÄjo, sudavÄ Ä¯ veidÄ .
Nors apeliaciniame skunde kritikuojami D. Å . ir I. Å . tarnybiniai praneÅ¡imai, taÄiau teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad teismas Å¡ių liudytojų tarnybinių praneÅ¡imų nevertino, o vertino tik D. Å . ir I. Å . parodymus. IÅ¡ skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies matosi, kad Å¡ie praneÅ¡imai neiÅ¡dÄstyti kaip įrodymai, kuriais teismas grindžia savo iÅ¡vadas. Be to, ir specialisto iÅ¡vada Nr. G 1114/15(05) patvirtina liudytojų ir nukentÄjusiojo N. G., kurie yra nukentÄjusiojo K.
T. draugai, bei liudytojų D. Å . ir I. Å . parodymus apie sužalojimo lokalizacijÄ , o nuteistojo ir liudytojų V. J. ir R. D. parodymus paneigia. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1114/15(05) nurodyta, kad K. T. nustatyti sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais po suduoto smÅ«gio į veido sritį griuvus ir atsitrenkus į kietÄ pagrindÄ . IÅ¡vadoje nurodyta ir tai, kad K. T. pavirÅ¡inis apatinÄs lÅ«pos odos nubrozdinimas nÄra bÅ«dingas smÅ«giavimui ranka.
Visi liudytojai parodÄ, kad E. J. sudavÄ smÅ«gį K. T. į veido sritį, o tuo tarpu nuteistasis, liudytojai V. J. ir pats R. D. parodÄ, kad R. D. kumÅ¡Äiu sudavÄ K. T. į smakrÄ , po kairiu žandikauliu. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 906/15(05) nurodyta, kad R. D. nustatyta minkÅ¡tųjų audinių patikimas ir poodinÄ kraujosruva kairÄs plaÅ¡takos iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus srityje ir Å¡is sužalojimas susiformavo kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai suduodant tiek į smakrÄ , tiek Å¡ia sritimi sumuÅ¡ant į bet kokį kitÄ kietÄ butÄ daiktÄ , o kitoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 916/15(05) nurodyta, kad ant E. J. kumÅ¡Äių sužalojimų po smÅ«gių sudavimo nukentÄjusiajam į smakrÄ galÄjo nelikti.
Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad aplinkybÄ, kad teismo medicinos specialistas R. D. nustatÄ sužalojimÄ kairÄs plaÅ¡takos iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kuris galÄjo bÅ«ti padarytas tuo paÄiu metu, kai vyko nagrinÄjamas įvykis, taip pat nepatvirtina E. J., R. D. ir V. J. parodymų, nes tokį sužalojimÄ R. D. galÄjo pasidaryti kitoje vietoje ir nesmÅ«giuojant į žmogų. Vertinant nukentÄjusiojo K. T. draugų liudytojų ir kito nukentÄjusiojo bei nuteistojo ir jo Å¡eimos narių, artimų giminaiÄių liudytojų parodymus, teismas atsižvelgÄ ir į tai, kad teisminio nagrinÄjimo metu E. J. praÅ¡ymu bei jo ir R.
D. sutikimu buvo paskirtas jų psichofiziologinis tyrimas poligrafu ir, kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vadų (4 t., 4-5, 9-10 b.l.), Å¡ie asmenys, teigdami, kad smÅ«gį K. T., dÄl kurio pastarajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, sudavÄ R. D., sako netiesÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. J. neturi jokio pagrindo apkalbÄti R. D., nes jis yra jos sutuoktinÄs brolis. PrieÅ¡ingai, teisÄjų kolegijos nuomone, iÅ¡ nuteistojo parodymų, paties R. D. parodymų ir liudytojos V. J. parodymų keitimo, taip pat ir apeliacinio skundo matosi, kad E. J. kaltÄ bandoma perkelti R.
D.. IÅ¡ bylos matosi, kad R. D., gimÄs (duomenys neskelbtini), įvykio dienÄ buvo 17 metų amžiaus. Atsižvelgiant į tai, Å¡ias aplinkybes, nukentÄjusiojo K. T. atsikirtimuose pagrįstai nurodyta, kad nuteistasis E. J. ir liudytojai V. J. ir R. D. teigdami, kad smÅ«gį sudavÄ R. D., siekia pasinaudoti BK 92 str. 1 d. nuostatomis, nes nusikaltimo padarymo metu R. D. buvo nepilnametis. Atsižvelgiant į visÄ tai, kas iÅ¡dÄstyta, netikÄti nukentÄjusiojo N. G. ir liudytojų E. M., D. ir M. R., E. G., E. T. parodymais vien dÄl tos priežasties, kad jie yra K.
T. draugai, teisÄjų kolegijos nuomone, pagrindo nÄra. Apeliaciniame skunde nurodoma dar ir tai, kad visi liudytojai yra draugai, todÄl galimai aptarÄ smÅ«gio sudavimo K. T. versijÄ , o parodydami, kad E. J., o ne R. D., sudavÄ smÅ«gį nukentÄjusiajam, tokiu bÅ«du siekia pasinaudoti nuteistojo materialine padÄtimi. Net ir paÄiame skunde nurodoma, kad liudytojai nepažinojo E. J., jį matÄ pirmÄ kartÄ , todÄl, teisÄjų kolegijos nuomone, nÄra logiÅ¡ka, kad Å¡ie liudytojai žinotų apie E. J. materialinÄ padÄtį ir siektų ja pasinaudoti duodami melagingus parodymus.
PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos matosi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios liudytojai E. M., D. ir M. R., E. G., G. B. taip pat ir nukentÄjusysis N. G. nuosekliai parodÄ, kad bÅ«tent E. J. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ . DÄl liudytojo E. T. parodymų pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu jau Å¡ioje nutartyje teisÄjų kolegija pasisakÄ. TodÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodÄ, kad tokie gynybos argumentai yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Visa tai, kas iÅ¡dÄstyta, visiÅ¡kai paneigia E. J. ir jos gynÄjos apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarÄ R.
D., o E. J. kaltÄ grindžiama tik suinteresuotų liudytojų parodymais. Nuteistojo E. J. kaltÄ sunkiai sutrikdžius K. T. sveikatÄ patvirtina iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visuma. Teismas, vertindamas įrodymus, laikÄsi BPK 20 str. 5 d. nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrÄ bei analizavo ir E. J. teisinanÄius, ir jį kaltinanÄius įrodymus, susiedamas juos į vientisÄ loginÄ grandinÄ, o nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dÄstÄ Ä¯rodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dÄl padarytų veikų įrodytumo, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetÄ kitus â E. J. teisinanÄius įrodymus.
Taip pat teisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį į tai, kad tiek duomenų pripažinimas įrodymais, tiek įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiÅ«lymus dÄl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dÄl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus. TodÄl proceso dalyviui nepriimtinos teismų iÅ¡vados dÄl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujanÄios įstatymui (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015, 2K-407-489/2015 ir kt.).
Vien tai, kad atliktas įrodymų vertinimas neatitinka E. J. ir jos gynÄjo norų, nereiÅ¡kia teisÄs pažeidimo. Teisingai įvertinÄs iÅ¡nagrinÄtų įrodymų visumÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. J. kaltu sunkiai sutrikdžius K. T. sveikatÄ . Teisingai nustatÄ ir nusikaltimo kvalifikuojantį požymį â chuliganiÅ¡kas paskatas.             Pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų.
Sveikatos sutrikdymas â žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kÅ«no audinių ar organų vientisumÄ arba sutrikdant jų funkcijas. BÅ«tini objektyvieji Å¡io nusikaltimo požymiai:
1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas ar neveikimas);
2) žalingi padariniai â žmogaus sveikatos sutrikdymas;
3) priežastinis ryÅ¡ys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. MinÄtas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyÄia. Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . TiesioginÄs tyÄios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginÄs tyÄios atveju, nors jų nenori, nesiekia, taÄiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. TyÄia gali bÅ«ti ir neapibrÄžta, kaltininkas numato įvairių padarinių galimybÄ â nuo fizinio skausmo sukÄlimo iki mirties.
Kai kaltininkas smurtauja neapibrÄžta tyÄia padarinių atžvilgiu, atsakomybÄ iÅ¡kyla už faktiÅ¡kai padarytÄ Å¾alÄ . GaliojanÄioje teisminÄje praktikoje laikomasi nuostatos, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų â tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralÄs normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama prieÅ¡prieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mÄ dingstį.
Dažniausiai chuliganiÅ¡kos paskatos kyla be priežasties ar dÄl mažareikÅ¡mių priežasÄių, sureagavus neadekvaÄiai ar esant menkaverÄiam pretekstui (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015, 2K- 172-942/2016 ir kt.).             TeisÄjų kolegijos nuomone, nÄra abejonių, kad bÅ«tent E. J. veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta K. T. sveikata. Tarp nuteistojo pavojingos veikos (smÅ«gio nukentÄjusiajam į veidÄ ) ir kilusių padarinių (sunkaus K.
T. sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys. Taip pat nÄra abejonių, kad E. J., suduodamas smÅ«gį nukentÄjusiajam į veido sritį, suvokÄ, kad gali sunkiai sutrikdyti K. T. sveikatÄ , nors ir nenorÄjo sunkių padarinių, taÄiau sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti, t. y. veikÄ netiesiogine tyÄia. Kaip jau minÄta, galiojanÄioje teisminÄje praktikoje laikomasi nuostatos, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dÄl chuliganiÅ¡kų paskatų â tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralÄs normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama prieÅ¡prieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mÄ dingstį.
Å ioje byloje iÅ¡nagrinÄti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad E. J. vieÅ¡oje vietoje, aplinkinių akivaizdoje, be jokios priežasties sunkiai sutrikdÄ K. T. sveikatÄ . TodÄl teismas padarÄ teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad sunkiai sutrikdÄ K. T. sveikatÄ E. J., suduodamas nukentÄjusiajam smÅ«gį į veidÄ ir taip tÄsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pradÄtus N. G. atžvilgiu, E. J. K. T. sumuÅ¡Ä iÅ¡ esmÄs be jokios priežasties, tik dÄl to, kad pastarasis jo paklausÄ apie betarpiÅ¡kai prieÅ¡ tai atliktus jo neteisÄtus veiksmus.
SmÅ«gio sudavimas esant tokioms aplinkybÄms vieÅ¡oje vietoje vertinamas kaip chuliganiÅ¡kas, ypatingai įžūlus elgesys, akivaizdus nepagarbos aplinkiniams demonstravimas. DÄl pastarųjų E. J. veiksmų aiÅ¡kiai buvo sutrikdyta visuomenÄs rimtis ir tvarka, su K. T. buvÄ asmenys buvo Å¡okiruoti tokio E. J. elgesio, patyrÄ iÅ¡gÄ stį dÄl nusikalstamos veikos sukeltų pasekmių. TodÄl teismas pagrįstai ir teisingai E. J. pripažino kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.             IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad skirdamas E. J. bausmes teismas nepažeidÄ BK 41 str. 2 d. ir BK 54 str. 1 d., 2 d. reikalavimų.
BausmÄs paskirtos atsižvelgiant į visas BK 54 str. 2 d. nurodomas aplinkybes, įvertinus ir padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, ir duomenis, apibÅ«dinanÄius kaltininkų asmenybes. BK 284 str. 1 d. sankcija numato vieÅ¡uosius darbus arba baudÄ , arba laisvÄs apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvÄs atÄmimÄ iki dvejų metų, BK 135 str. 2 d. sankcija numato laisvÄs atÄmimÄ nuo dvejų iki dvylikos metų. Pagal BK 284 str. 1 d. E. J. paskyrÄ Å¡velnesnÄs rūšies bausmÄ â 100 MGL dydžio (3 766 Eur) baudÄ , o pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvÄs atÄmimo bausmÄ, artimÄ sankcijos minimui.
Skirti E. J. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Å¡velnesnÄ bausmÄ, negu numato įstatymo sankcija, nÄra pagrindo. Tam nÄra BK 62 str. numatytų bÅ«tinų sÄ lygų ir aplinkybių. Be to, nenustatyta ir jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dÄl kurių bÅ«tų pagrindas skirti Å¡velnesnÄ, negu numato įstatymas, bausmÄ taikant ir BK 54 str. 3 d. nuostatas. BK 135 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.). TaÄiau sprendžiant bausmÄs klausimÄ , kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje bÅ«tina atsižvelgti ne tik į padaryto nusikaltimo sunkumÄ , bet ir konkreÄius to nusikaltimo padarinius.
Byloje nustatyta, kad dÄl E. J. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentÄjusysis ne tik ilgÄ laikÄ buvo komoje, ilgai buvo gydomas, taÄiau dÄl to ir prarado didesnÄ dalį darbingumo. Sužalodamas K. T., nuteistasis sužlugdÄ tolesnÄ Å¡io nukentÄjusiojo, profesionalaus sportininko, sportinÄ karjerÄ . Be to, galvos traumos padarinius nukentÄjusysis jaus dar ilgÄ laikÄ ateityje. Ä®vertinus tokius nusikaltimo padarinius, nuteistajam pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. paskirta artima sankcijos minimumui laisvÄs atÄmimo bausmÄ negali bÅ«ti laikoma per griežta.
DÄl tų paÄių jau aptartų aplinkybių daroma iÅ¡vada ir apie tai, kad iÅ¡ nuteistojo E. J. nukentÄjusiajam K. T. priteisto neturtinÄs žalos atlyginimo suma taip pat nÄra per didelÄ. PažymÄtina ir tai, kad Å¡velninti paskirtÄ sias bausmes arba mažinti turtinÄs ar neturtinÄs žalos atlyginimo dydžius nepraÅ¡oma paÄiame apeliaciniame skunde.             Įvertinusi visas aukÅ¡Äiau paminÄtas aplinkybes, teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo E. J. ir jo gynÄjos apeliacinis skundas nepagrįstas, didžioji dalis skunde dÄstomų argumentų jau buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.
Nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jam paskirtos bausmÄs taip pat teisingos. Naikinti arba keisti nuosprendį nuteistojo ir jo gynÄjos apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais nÄra pagrindo.             IÅ¡ bylos matosi, kad nukentÄjusysis K. T. kartu su atsikirtimais į nuteistojo E. J. ir jo gynÄjos apeliacinį skundÄ pateikÄ ir mokÄjimo kvitÄ bei praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistojo 100 Eur iÅ¡laidas, turÄtas dÄl procesinio dokumento â atsikirtimų į nuteistojo ir jo gynÄjos apeliacinį skundÄ â suraÅ¡ymo.
Å is praÅ¡ymas tenkintinas, nes byloje paduoti atsikirtimai ir prie jų pridÄtas mokÄjimo kvitas, patvirtinantis, kad K. T. sumokÄjo advokatui 100 Eur už Å¡ių atsikirtimų suraÅ¡ymÄ , o nuteistojo E. J. ir jo gynÄjos apeliacinis skundas atmetamas. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi, BPK 326 str. 1 d. 1 p., 106 str. 2 d.. n u t a r i a : Nuteistojo E. J. ir jo gynÄjos apeliacinį skundÄ atmesti.Iš nuteistojo E. J. iÅ¡ieÅ¡koti nukentÄjusiajam K. T. 100 (Å¡imtÄ ) eurų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokÄti.
Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Linas Å iukÅ¡ta TeisÄjai                                                                                                                                   Violeta RažinskaitÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Linas Žukauskas