Legislator Case Law & Legislation
0a5f59b2-b3af-4dad-bb96-5fa78f16cabd AI generated

0a5f59b2-b3af-4dad-bb96-5fa78f16cabd · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 0a5f59b2-b3af-4dad-bb96-5fa78f16cabd
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-641-449/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42185-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.2.8.,              1.2.26.2.1. (S)                                                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Lino Å iukÅ¡tos (pranešėjo),teisėjų Violetos Ražinskaitės, Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,gynėjai Verai Gortovanovai,nuteistajam E. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. J. ir jo gynėjos apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas:pagal BK 284 str. 1 d. 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda,pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., Å¡ias bausmes subendrinus bausmių apėmimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam E. J. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo E. J. priteista 83,82 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 200 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajam K.

Legislator headnote

AI generated

0a5f59b2-b3af-4dad-bb96-5fa78f16cabd · Lietuvos apeliacinis teismas: Tačiau, apeliantų nuomone, tai teisininko suvokimas, bet ne asmens, kuris streso bÅ«senoje apklausiamas apie artimųjų veiksmus. Teisių ir pareigų liudytojui iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolÄ liudytoja V. J. pasirašė 2015 m. rugpjūčio 3 d. 9 val. 21 min., o apklausa pradėta 9 val.22 min. Akivaizdu, kad per šį laiko tarpÄ protokolo perskaityti negalėjo, turinio neįsisavino, užteko tik jį pasiraÅ¡yti. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į Å¡ias faktines aplinkybes ir padarė iÅ¡vada, kad V.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-641-449/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42185-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.2.8.,              1.2.26.2.1. (S)                                                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko Lino Å iukÅ¡tos (pranešėjo),teisėjų Violetos Ražinskaitės, Lino Žukausko,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,gynėjai Verai Gortovanovai,nuteistajam E. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. J. ir jo gynėjos apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteistas:pagal BK 284 str. 1 d. 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda,pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., Å¡ias bausmes subendrinus bausmių apėmimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam E. J. paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.IÅ¡ nuteistojo E. J. priteista 83,82 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 200 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajam K.

T..IÅ¡ nuteistojo E. J. priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 50 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiajam N. G.. IÅ¡ nuteistojo E. J. taip pat priteista 9 821,06 Eur nukentėjusiojo K. T. gydymo iÅ¡laidų Valstybinei ligonių kasai.Valstybinio socialinio fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :              E. J. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos 28 d., apie 23 val., vieÅ¡oje vietoje, gatvėje prie veikiančios užkandinės „X“, esančios (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, grupės poilsiaujančių žmonių, laukiančių užsakyto užkandinėje maisto, akivaizdoje, dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, ranka sudavė vienÄ smÅ«gį N. G. (N. G.) į galvos sritį, tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

K. T. paklausus jo apie tokio elgesio priežastį, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , ranka sudavė K. T. vienÄ smÅ«gį į veido sritį, dėl ko pastarasis griuvo ant asfalto, taip padarydamas K. T. sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusį sužalojimÄ â€“ galvos sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva apie kairę akį, odos nubrozdinimu virÅ¡ugalvyje, kraujo iÅ¡siliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu deÅ¡iniame pusrutulyje ir galvos smegenų deÅ¡inio pusrutulio sumuÅ¡imu, taip dėl chuliganiÅ¡kų paskatų tyčia sunkiai sutrikdė K.

T. sveikatÄ ir pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .                          Nuteistasis E. J. ir jo gynėja apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas. Atmesdamas nuoseklius ir iÅ¡samius E. J., liudytojų R. D., V. J. parodymus ir kitus įrodymus, teismas netinkamai įvertino įrodymus bei pažeidė BPK 1 str. nuostatÄ , kad niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas.              Skunde nurodoma, kad teismas ignoravo baigiamojoje kalboje gynėjos iÅ¡dėstytus argumentus ir faktus.

Å iuos argumentus bei faktus dėsto ir apeliaciniame skunde.             E. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2015 m. liepos 28 d., apie 23 val., prie užkandinės „X“, (duomenys neskelbtini), stovėjo grupelė asmenų. Jam einant į užkandinę jie juokėsi iÅ¡ jo, iÅ¡ veidų suprato, kad neblaivÅ«s. Vėliau vienas tamsių plaukų vaikinas iÅ¡vadino jį „čebureku“, t. y. susidarė iÅ¡provokuota konfliktinė situacija. Tada jis priėjo prie to vaikino ir kaire ranka palenkė jo galvÄ â€“ stÅ«mė ties žandu.

Vėliau sužinojo, kad tai N. G., kuriam jokių sužalojimų nepadarė, jo atsiprašė. Konfliktas bÅ«tų pasibaigęs, jeigu nukentėjęs K. T. bÅ«tų neįsikišęs. Jį laikė jo mergina, bet K. T. veržėsi link jo automobilio. IÅ¡sigandęs, kad sudaužys automobilio stiklus, E. J. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir artėjo prie nukentėjusiojo, kuris jam sudavė į kaklÄ , nuo ko E. J. apsvaigo. Tuo metu Å¡alia atsiradęs R. D. ranka sudavė nukentėjusiajam ir po Å¡io smÅ«gio pastarasis nukrito ant asfalto.

E. J. ne boksininkas ir pagal charakterį neagresyvus. R. D. yra boksininkas, Å¡oklus ir gerai įvaldęs smÅ«gio technikÄ . Nukentėjęs K. T. įvykio metu buvo neblaivus (Specialisto iÅ¡vadoje Nr.T-A5974/15(01) nurodyta, kad kraujyje rasta 1,76 prom. etilo alkoholio) ir agresyviai nusiteikęs, tai patvirtino liudytojas A. M.. Teismas nukentėjusiojo K. T. norÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti su E. J. įvertino kaip adekvatų ir pateisinamÄ . IÅ¡ teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr.G916/15(05) matosi, kad po smÅ«gių sudavimo E. J. kumščių sužalojimų galėjo nelikti kaip ir ant jo kaklo.

IÅ¡ esmės Å¡iÄ specialisto iÅ¡vadÄ teismas įvertino taip: nėra ant kaklo sužalojimų, tada tai patvirtina liudytojų parodymus, kad nukentėjęs E. J. nesmÅ«giavo; bet ant jo kumščių nerasti sužalojimai nepaneigia, kad lemiamÄ smÅ«gį K. T. sudavė jis. E. J. nustatyta tik poodinė kraujosruva kairės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje, kuri atsirado kitomis aplinkybėmis. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 906/15(05) nustatyta, kad R. D. minkÅ¡tųjų audinių patinimas ir poodinė kraujosruva kairės plaÅ¡takos iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus srityje, ties 3-čio pirÅ¡to pagrindu galimai nurodytu laiku suduodant į smakrÄ .

Tuo laikotarpiu jokių bokso treniruočių nebuvo, o ir treniruotės vyksta tik su bokso pirÅ¡tinėmis.              E. J. parodymus patvirtino R. D., kuris apklaustas teisme vadovaujantis BPK 82 str.3 d. nuostatomis, parodė, kad buvo įsibėgėjęs ir paÅ¡okęs į orÄ , trenkė Å¡viesiam vaikinui. Pataikė į smakrÄ , po Å¡io smÅ«gio vaikinas krito ant žemės. Po smÅ«gio jam iÅ¡tino kairės rankos krumpliai. Tokius detalius ir nuoseklius parodymus R. D. davė ir ikiteisminio tyrimo metu, parodymų patikrinimo vietoje.

Tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tai nepatvirtina E. J. parodymų, o specialisto iÅ¡vadoje R. D. nustatytas sužalojimas, padarytas galimai tuo pačiu metu, teismo nuomone (ne specialisto), tokį sužalojimÄ R. D. galėjo pasidaryti kitoje vietoje ir nesmÅ«giuojant į žmogų.              Liudytoja V. J. teisme parodė, kad nukentėjęs nugriuvo nuo jos brolio R. D. smÅ«gio. Jai labai brangus ir sutuoktinis E. J., ir brolis R. D., bet laikosi nuostatos, kad turi bÅ«ti teisingumas, t. y. atsako kaltininkas.

PareigÅ«nams sulaikius E. J., važiuojant automobiliu, jis nesakė, kad trenkė vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam ji žino, kad tai padarė jos brolis R. D.. Matė jo sužeistÄ rankÄ . Kodėl pareigÅ«nai teigia, kad sutuoktinis jiems prisipažino nežino. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡i liudytoja nenurodė, kad nukentėjęs nukrito nuo jos brolio smÅ«gio. 2015 m. rugpjūčio 3 d. apklausos metu pasirašė, kad supažindinta su teisėmis ir pareigomis, bet suprato, jog draudžiama duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį ir artimÄ giminaitį.

Pas tyrėjÄ jai buvo Å¡okas, ji pasirašė šį protokolÄ net neskaičiusi. Apklausa prasidėjo iÅ¡ karto po pasiraÅ¡ymo. Liudytojo apklausos protokolÄ ji perskaitė, bet ir ten buvo frazė, kad draudžiama duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį. Tyrėja S. P. teisme parodė, kad ji surašė teisių ir pareigų liudytojui iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolÄ , o liudytojo apklausos protokole praleido žodį „versti“, todėl pagal esmę gavosi „draudžiama duoti parodymus“, t. y. padarė techninę klaidÄ .

Tačiau, apeliantų nuomone, tai teisininko suvokimas, bet ne asmens, kuris streso bÅ«senoje apklausiamas apie artimųjų veiksmus. Teisių ir pareigų liudytojui iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolÄ liudytoja V. J. pasirašė 2015 m. rugpjūčio 3 d. 9 val. 21 min., o apklausa pradėta 9 val.22 min. Akivaizdu, kad per šį laiko tarpÄ protokolo perskaityti negalėjo, turinio neįsisavino, užteko tik jį pasiraÅ¡yti. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neįsigilino į Å¡ias faktines aplinkybes ir padarė iÅ¡vada, kad V.

J. naudojasi technine klaida, padaryta tyrėjos.             Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareigÅ«nų liudytojų D. Å . ir T. Å . parodymus apie tai, kad važiuojant į komisariatÄ E. J. sakė, jog sudavė į veidÄ , o apie tai kitÄ dienÄ jie surašė tarnybinius praneÅ¡imus, ignoravo tai, kad skirtingų pareigÅ«nų laisvu stiliumi 2015 m. rugpjūčio 4 d. suraÅ¡yti praneÅ¡imai beveik žodis į žodį, toks pats stilius, o juose pateikiama informacija, kuri tai dienai Å¡iems pareigÅ«nams negalėjo bÅ«ti žinoma – nepilnamečio liudytojo R.

D. gimimo data. I. Å . teisme parodė, kad R. D. nepažįsta, su juo nebendravo, tyrimo neatliko, automobilyje jokių kalbų apie jį nebuvo. Minėti tarnybiniai praneÅ¡imai adresuoti virÅ¡ininkui M. A., bet jie jam nepateikti ir neregistruoti, o atiduoti tyrėjai. E. J. neprisipažino, o apklausiamas įtariamuoju parodė, kad kaltu neprisipažįsta.              IÅ¡karto po įvykio tyrėjas J. B. apklausė liudytojÄ E. T.. Tyrėjas parodė, kad apklausos protokole užfiksavo viskÄ , kÄ liudytojas pasakojo ir Å¡is liudytojas jam atrodė blaivus.

Liudytojas E. T. parodė, kad lemiamÄ smÅ«gį K. T. sudavė žemesnio Å«gio vaikinas, o žemesnio Å«gio vaikinas yra R. D.. Tačiau kitos apklausos metu E. T. pakeitė parodymus ir parodė, kad suklydo dėl žemesnio Å«gio vaikino, matė, kaip stambesnis vaikinas kumščiu trenkė K. T. į veidÄ . Parodė ir tai, kad tyrėjas J. B. suklydo, ranka suraÅ¡yto protokolo neperskaitė ir klaidos nepastebėjo. Teismas tuo patikėjo, nes kiti įvykį matę asmenys teigia, kad sužalojimÄ nukentėjusiajam padarė E. J..             Liudytoja G.

B. parodė, kad paties smÅ«gio, kontakto nematė, tačiau suprato, jog K. T. trenkė aukÅ¡tesnis vaikinas, nes jis ėjo link K.. Tai, kad link nukentėjusiojo ėjo, neneigia ir E. J., tačiau Å¡alia buvo ir R. D.. Liudytoja D. R. parodė, kad jai atrodo, kad trenkė stambesnis vaikinas, nors buvo priėjęs ir kitas vaikinas, abu puolė link K.. Vėlgi paties smÅ«gio nematė. Kitos apklausos metu parodė, kad kada buvo suduotas smÅ«gis K. į galvÄ , stambesnis stovėjo prieÅ¡ais K.. Liudytoja nenurodo, kur tuo metu buvo kitas vaikinas, taip pat neparodė, kas smÅ«giavo.             Nukentėjusiojo N. G., liudytojų E. M., M.

R., E. G. parodymai apie įvykio detales, pasakytus žodžius, nors ir skiriasi, bet jie vieningai parodė, kad sudavė stambesnis vaikinas, kuris konfliktavo su N. G.. Jų parodymų teismas kritiškai neįvertino. Neatsižvelgė ir į tai, kad N. G. iš matymo pažįsta R. D., konfliktavo su nepažįstamu E. J.. Nepaneigta, kad liudytojų parodymai, kaltinantys E. J., yra atpildas už jo elgesį su jų draugu N. G.. Be to, visi šie liudytojai artimi draugai, nuolat bendraujantys ir galimai aptarė smūgio sudavimo K.

T. versijÄ . R. D. gyvena (duomenys neskelbtini) (apie tai žinojo N. G.), labai jauno amžiaus, o E. J. žymiai vyresnis, turintys tam tikrÄ materialinę bazę, galimai dėl to bÅ«tų realesnė galimybė atlyginti materialinę žalÄ nukentėjusiajam. Tačiau teismas Å¡iuos argumentus palaikė deklaratyviais.             E. J. neturi jokio pagrindo apkalbėti R. D. ir kaltę versti jam. Pastarasis yra jo sutuoktinės brolis, nenori gyvenimo pradėti nuo melo, nes bendrauja su jų tėvais, artimaisiais.             Skunde pažymima ir tai, kad E. J. praÅ¡ymu jam bei liudytojui R.

D. sutikus buvo paskirtas psichofiziologinis tyrimas poligrafu. Jie tvirtai įsitikinę savo parodymų apie įvykį teisingumu, primygtinai prašė atlikti šį tyrimÄ . Atvykę atlikti tyrimÄ labai jaudinosi, bet buvo įsitikinę, kad jie nepateks į tokio pobÅ«džio atliekamam tyrimui leidžiamÄ â€žpaklaidÄ â€œ. IÅ¡vada buvo netikėta – abu sako netiesa. PraÅ¡ymas atlikti pakartotinį tyrimÄ buvo atmestas.             Apeliantai nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neatsakyta į pagrindinį klausimÄ , kodėl kategoriÅ¡kai tikima tik nukentėjusiojo draugų parodymais, kodėl po E. J. ir R.

D. apklausų pareigÅ«nai neatliko visų įvykio liudytojų parodymų eksperimentÄ , t. y. atkurti tiriamo įvykio situacijÄ , aplinkÄ , asmenų veiksmus ar kitas aplinkybes. Vėliau Å¡is procesinis veiksmas beprasmis: praėjo daug laiko, visi liudytojai apklausti ir įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Akivaizdu, kad jie jau nekeis savo parodymų.             E. J. pripažino, kad nereikėjo reaguoti į N. G. replikas, už įvykusį tarp jų konfliktÄ jo atsiprašė.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., iÅ¡ esmės E. J. savo kaltę pripažino ir gailėjosi. Tačiau, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas visus įrodymus kryptingai analizavo nukentėjusiojo ir jo draugų naudai, t. y. nepagrįstai E. J. nuteisė pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.             Nuteistasis E. J. ir jo gynėja apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį, E. J. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad E. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ .

             Nukentėjusysis K. T. atsikirtimuose į nuteistojo E. J. ir jo gynėjos apeliacinį skundÄ nurodo, kad su nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniu skundu nesutinka, nes Å¡is skundas yra nepagrįstas.              Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, taip pat ir tuos įrodymus, kuriuos atmeta kaip nepatikimus. Teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo bei įvertino teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Nuosprendyje padarytos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo nekelia abejonių, nes įrodymai gauti teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, o jų patikimumas buvo patikrintas teisiamojo posėdžio metu, t. y. teismas patikrino įrodymų liečiamumÄ , leistinumÄ , įrodymų pakankamumÄ ir jų tarpusavio ryšį, taip pat paÅ¡alino iÅ¡kilusius prieÅ¡taravimus ir įvertino įrodymų visumÄ . Nukentėjusiojo K. T. nuomone, nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti skundžiamÄ nuosprendį.             Nors E. J. kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų jo, K.

T., N. G. parodymais, liudytojų D. R., M. R., G. B., E. T. E. M., S. P., D. Å ., I. S. parodymais bei liudytojos E. G., duotais ikiteisminio tyrimo tyrėjai ir teisiamajame posėdyje perskaitytais parodymais, taip pat ir bylos raÅ¡ytiniais įrodymais (teismo medicinos specialisto iÅ¡vadomis, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokoluose užfiksuotais duomenimis, psichofiziologinio tyrimo poligrafu specialisto iÅ¡vadomis). O apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių bylos duomenys nepatvirtina.             Atsikirtimuose nurodoma, kad nuosprendyje teismas pagrįstai nurodė, kad E. J. parodymų apie tai, kad susitikus su juo, K.

T., pastarasis pirmas jam sudavė smÅ«gį į kaklÄ , bei E. J., R. D. ir V. J. parodymų, kad smÅ«gį K. T., nuo kurio pastarasis krito ir buvo sunkiai sužalotas, sudavė R. D., nepatvirtina kitų nagrinėjamÄ Ä¯vykį mačiusių asmenų, kurie kategoriÅ¡kai parodė, kad jis, K. T., E. J. jokių smÅ«gių nesudavė ir nemėgino suduoti, o vienintelį smÅ«gį jam, K. T., nuo kurio jis krito, sudavė E. J., o ne R. D.. Be to, liudytojų parodymus apie tai, kad jis, K. T., E. J. jokių smÅ«gių nesudavė iÅ¡ esmės patvirtina ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad E. J. nurodytoje vietoje – kakle, kur neva sudavė nuteistajam jis, K.

T., jokių sužalojimų nenustatyta.             Apeliaciniame skunde teigiama, jog E. J. parodymus patvirtina R. D. parodymai. Liudytoju apklaustas R. D. parodė, kad įsibėgėjęs, paÅ¡okęs į orÄ trenkė Å¡viesiam vaikinui, pataikė į smakrÄ ir po Å¡io smÅ«gio vaikinas krito ant žemės. Tačiau, nors R. D. apklausos metu ir nurodė tokias įvykio aplinkybes, tačiau tokius jo parodymus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paneigia N. G., D. R., M.

R., G. B., E. T. E. M., parodymai. Be to, iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1114/15 (05) duomenų matosi, kad jam, K. T., nustatyti sužalojimai kairėje akyje ir pakaušyje, tačiau nenustatyti sužalojimai smakre, o išvadoje nurodytas paviršinis apatinės lūpos odos nubrozdinimas padarytas vienu bukabriaunio daikto trauminiu poveikiu, galimai atsitiktinai tokiu daiktu įdreskiant ar panašiai užduotyje nurodytu arba jam artimu laiku, tačiau šis sužalojimas nėra būdingas smūgiavimui ranka (1 t., 39-40 b.l.).

Tokie iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys, leidžia teigti, jog jam, K. T., smÅ«gis buvo suduotas ne į smakrÄ , kaip teigia R. D., o į kairę akį. Be to, E. J. praÅ¡ymu bei jo ir R. D. sutikimu nagrinėjant bylÄ teisme buvo paskirtas jų psichofiziologinis tyrimas poligrafu ir, kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vadų, Å¡ie asmenys, teigdami, kad smÅ«gį jam, K. T., dėl kurio jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, sudavė R. D., sako netiesÄ . Esant tokiems bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė R.

D. duotus parodymus, kaip prieÅ¡taraujančius kitiems bylos įrodymams, ir jais nesivadovavo priimdamas nuosprendį.             Apeliaciniame skunde, kaip ir gynėjos baigiamojoje kalboje, nurodomi V. J. parodymų keitimo motyvai yra iÅ¡samiai aptarti nuosprendyje. Kitaip juos vertinti nėra jokio pagrindo, juo labiau, jog apeliaciniame skunde sÄ moningai ignoruojama aplinkybė, jog apklausiama ikiteisminio tyrimo metu V. J. iÅ¡ pradžių davė parodymus (tame tarpe ir apie tai, kad nematė kas jam, K.

T., sudavė smÅ«gį), kuriuos tyrėja surašė į protokolÄ , o tik vėliau, baigus apklausÄ ir atspausdinus protokolÄ , ji perskaitė kas jame paraÅ¡yta. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė V. J. parodymus apie ikiteisminio tyrimo metu pirminių parodymų keitimo motyvus ir nesivadovavo Å¡ios liudytojos parodymų dalimi dėl jos teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių apie tai, kas sudavė jam, K. T., smÅ«gį.             BPK 301 str. l d. nurodyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Apklausta teismo posėdžio metu G. B. parodė, jog mano, kad smūgį K. sudavė aukštesnysis vaikinas, nes jis stovėjo priešais K. ir kėlė rankas, darė judesius rankomis. Paties smūgio nematė. Ji taip pat parodė, kad tuo metu, kai E. J. buvo užsimojęs, su juo buvęs kitas vaikinas stovėjo arčiau jos ir klausė, kas yra, kas yra. Jeigu šis vaikinas būtų sudavęs smūgius, ar būtų pašokęs prieš K., būtų mačiusi, nes tarp jos ir žemesnio ūgio vaikino buvo 4-5 žingsnių atstumas, tačiau šis jokių veiksmų neatliko.

Liudytoja D. R. teisme kategoriškai parodė, kad smūgį, nuo kurio buvo sužalotas K., sudavė E. J.. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta motyvų, dėl ko tokie liudytojų parodymai teismo turėjo būti vertinami kaip neteisingi ar nepatikimi, todėl, nukentėjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių liudytojų parodymais grindė E. J. kaltę. Pirmosios instancijos teismas išsamiai apklausė ir E. T. dėl 2015 m. liepos 28 d. apklausos protokole jo nuodytų aplinkybių apie tai, kad smūgį K.

T. sudavė žemesnysis vaikinas. E. T. parodė, kad po įvykio jis buvo streso bÅ«senoje ir iÅ¡ streso suklydo, pasakė ne taip, kaip iÅ¡ tikrųjų buvo, jo parodymus tyrėjas rašė ranka, po to protokolÄ jis skaitė, bet buvo sunkus raÅ¡tas, nelabai jį galėjo perskaityti, teisingus parodymus davė kitos apklausos metu ir teisme. Todėl, nukentėjusiojo nuomone, teismas pagrįstai nesivadovavo E. T. 2015 m. liepos 28 d. apklausos metu duotais parodymais, o teisingais ir patikimais laikė teismo posėdžio metu Å¡io liudytojo duotus parodymus.             Apeliantai ginčija liudytojų D.

S. ir I. S. parodymų patikimumÄ . Skunde nurodoma, kad Å¡ių liudytojų (policijos pareigÅ«nų) tarnybiniai praneÅ¡imai yra suraÅ¡yti žodis žodin identiÅ¡kai, taip pat ir tai, jog tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytos aplinkybės, kurių tuo metu pareigÅ«nai žinoti negalėjo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas nuosprendyje nesirėmė skunde nurodomais tarnybiniais praneÅ¡imais, o vertino Å¡ių liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme.             Nukentėjusysis sutinka su teismo atmestais E. J. gynybos argumentais apie tai, kad nukentėjusiųjų draugai tyčia duoda neteisingus parodymus, smÅ«gį jam, K.

T., padarant sunkų sveikatos sutrikdymÄ , sudavė ne R. D., dėl geresnės E. J. turtinės padėties ir realesnės galimybės nukentėjusiesiems gauti žalos atlyginimÄ , kadangi, teismo manymu, Å¡ie argumentai yra visiÅ¡kai deklaratyvÅ«s. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad toks nuosprendyje nurodytas gynybos argumento vertinimas yra nepagrįstas, tačiau skunde nenurodyta, kodėl pirmosios instancijos teismas tokius argumentus turėjo vertinti kitaip.             Nors N. G. ir parodė, kad iÅ¡ matymo žinojo R.

D., tačiau N. G. parodė, jog R. D. pažinotų taip gerai, kad galėtų vertinti jo turtinę padėti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojai, nurodantys, jog jį, K. T., sužalojo E. J., bÅ«tų E. J. pažinoję ir žinoję E. J. turtinę padėtį. Tuo tarpu E. J. ir R. D. teigdami, jog jį, K. T., sužalojo R. D., akivaizdžiai siekia pasinaudoti BK 92 str. l d. nuostatomis, nes R. D. buvo nepilnametis.                          Nukentėjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neÅ¡aliÅ¡kai, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teisingai įvertinęs kiekvienÄ atskirai ir kaip visetÄ , tinkamai susiejo juos į vieningÄ loginę visumÄ ir padarė teisingas bei pagrįstas iÅ¡vadas, kad bÅ«tent E. J. ranka sudavė jam, K.

T., vienÄ smÅ«gį į veido sritį, dėl ko jis griuvo ant asfalto ir taip jam sunkiai sužalojo sveikatÄ , t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 str. 2 d.8 p. ir 284 str. l d. Todėl nuteistojo E. J. ir jo gynėjos skundas yra atmestinas.             Nukentėjusysis K. T. atsikirtimuose praÅ¡o nuteistojo E. J. ir jo gynėjos apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ , taip pat iÅ¡ nuteistojo E. J. priteisti iÅ¡laidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti paduodant atsikirtimus į apeliacinį skundÄ .

Teismo posėdyje nuteistasis E. J. ir jo gynėja praÅ¡o patenkinti jų apeliacinį skundÄ . Prokurorė praÅ¡o nuteistojo E. J. ir jo gynėjos apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu. Nurodo, kad teismas, atmesdamas E. J., liudytojų R. D. ir V. J. parodymus, tinkamai jų neįvertino, o patikėjęs nukentėjusiojo K. T. draugų liudytojų parodymais, nepagrįstai E. J. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. PraÅ¡o E. J. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. iÅ¡teisinti, nes, apeliantų nuomone, neįrodyta, kad E. J. padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., skunde nurodoma tik tiek, kad E. J. atsiprašė nukentėjusiojo N. G. ir iÅ¡ esmės savo kaltę pripažįsta ir gailisi.              Vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, teisėjų kolegija bylÄ ir priimto nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Visus apeliacinio skundo argumentus ir praÅ¡ymus teisėjų kolegija atmeta. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visas bylos aplinkybes iÅ¡nagrinėjo neÅ¡aliÅ¡kai ir iÅ¡samiai, teisingai bei nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų įvertino iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ ir pagrįstai pripažino E. J. kaltu. Kvalifikuojant pripažintÄ Ä¯rodyta nuteistojo nusikalstamÄ veikÄ teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ irgi pritaikė tinkamai.              Kad E. J. nuosprendžio nustatomojoje dalyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis dėl chuliganiÅ¡kų paskatų sunkiai sutrikdė T.

T. sveikatÄ , patvirtina pirmosios instancijos teisme iÅ¡nagrinėti ir nuosprendyje iÅ¡dėstyti, aptarti bei įvertinti įrodymai. Nors nuteistasis E. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltu neprisipažino, o parodė, kad kitas asmuo – R. D. sudavė smÅ«gį, nuo jo smÅ«gio ir buvo sunkiais sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau tai, kad bÅ«tent E. J. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ , patvirtina kito nukentėjusiojo N. G., liudytojų D. R., G. B., E. T., M. R., E. M., D. Å ., I. Å . parodymai, taip pat ir liudytojos E. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, specialisto iÅ¡vados Nr. G 1114/15 (05), Nr. G 916/15 (05), Nr. G 906/15 (05), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai ir kiti įrodymai.

Visi Å¡ie įrodymai iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti skundžiamame nuosprendyje.             IÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina E. J. kaltę, jog nuosprendyje nurodytu laiku ir vietoje bÅ«tent E. J. be jokios dingsties ranka vienÄ kartÄ sudavė smÅ«gį K. T. į veido sritį, nuo Å¡io smÅ«gio nukentėjusysis nugriuvo ant asfalto, Å¡iais savo veiksmais E. J. sunkiai sutrikdė T. T. sveikatÄ , nes dėl padarytų sužalojimų kraujas iÅ¡siliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu ir nukentėjusiajam buvo atlikta operacija.

             Apeliaciniame skunde nurodoma, kad smÅ«gį K. T. sudavė ne E. J., o R. D.. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi suinteresuotų liudytojų – nukentėjusiojo K. T. draugų parodymais, o nuteistojo E. J., V. J. ir R. D. parodymus atmetė, todėl, apeliantų nuomone, netinkamai įvertino įrodymus ir pažeidė BPK 1 str. nuostatas. Skunde nurodoma dar ir tai, kad teismas ignoravo nuteistojo gynėjos baigiamojoje kalboje iÅ¡dėstytus argumentus. Å ie apeliacinio skundo argumentai atmetami.             Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ Ä¯rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamieji ir nuteistieji bei jų gynėjai, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų.             Pagal BPK 305 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Taip pat turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje teismas BPK nustatytų apkaltinamojo nuosprendžio suraÅ¡ymo taisyklių nepažeidė, visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstytos. Pagal BPK 301 str. 1 d. teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. IÅ¡ bylos matosi, kad apkaltinamÄ jį nuosprendį teismas pagrindė tik teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais ir patikrintais bylos duomenimis, kuriuos pagrįstai pripažino įrodymais.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyti ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Savo išvadas teismas pagrindė ne prielaidomis, o visuma išnagrinėtų įrodymų, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Todėl teismas BPK 1 str. 1 d. įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos nepažeidė.              Iš bylos matosi, kad įvykio vietoje kaltinime nurodomu laiku betarpiškai buvo nuteistasis E. J. kartu su sutuoktine liudytoja V.

J. ir sutuoktinės broliu liudytoju R. D., taip pat ir nukentėjusysis K. T. kartu su draugais, tai – kitu nukentėjusiuoju N. G., liudytojais D. R., G. B., E. T., M. R., E. M., E. G.. Tiek iÅ¡ paties nuteistojo, tiek iÅ¡ nukentėjusiojo N. G. ir liudytojų parodymų matosi, kad pirmiausia konfliktas prasidėjo tarp nuteistojo E. J. ir nukentėjusiojo N. G., Å¡io konflikto metu E. J. dėl mažareikÅ¡mės dingsties ranka sudavė vienÄ smÅ«gį N. G. į galvos sritį. Å ių aplinkybių neginčija ir nuteistasis bei jo gynėja apeliaciniame skunde.

IÅ¡ nuteistojo, nukentėjusiojo N. G. ir minėtų liudytojų parodymų matosi ir tai, kad po tokių nuteistojo E. J. veiksmų prieÅ¡ N. G. kitas nukentėjusysis K. T. paklausė nuteistojo apie tokio jo elgesio priežastį. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å¡is konfliktas ir bÅ«tų pasibaigęs, jeigu K. T. nebÅ«tų įsikišęs.              Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad tokį K. T. poelgį sÄ lygojo prieÅ¡ tai buvę aiÅ¡kiai neteisėti E. J. veiksmai, o, atsižvelgiant į tai, kad nuo E. J. buvo betarpiÅ¡kai nukentėjęs K.

T., kuris įvykio dienÄ Å¡ventė savo gimtadienį, draugas, dalyvavęs Å¡ioje Å¡ventėje, K. T. noras su E. J. iÅ¡siaiÅ¡kinti konflikto priežastis Å¡ioje situacijoje buvo visiÅ¡kai adekvatus ir pateisinamas. Tai, kad K. T. nulipo nuo Å¡aligatvio ir ėjo link kaltinamojo automobilio, niekaip neparodo, jog K. T. kėlė grėsmę kaltinamajam ar su juo buvusiems asmenims, arba jų automobiliui, kÄ kaip priežastį eiti pasitikti K. T. nurodė E. J.. Teismas pažymėjo ir tai, kad E. J., su kuriuo kartu buvo ir R.

D., su K. T. susitiko gatvės važiuojamosios dalies viduryje, t. y. už kelių metrų nuo automobilio, kas akivaizdžiai rodo, jog jokios tiesioginės grėsmės K. T. nekėlė. Todėl E. J. nurodytÄ priėjimo prie K. T. priežastį teismas pripažino kaip pasirinktÄ nuteistojo gynybos bÅ«dÄ , Å¡ios nurodytos priežasties nepatvirtina jokie byloje esantys parodymai ir jÄ atmetė. Su tokia teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija sutinka.              BK 28 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį.

Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

BK 28 str. 3 d. nurodyta, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo. BÅ«tinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumiÅ¡imo ar iÅ¡gÄ sčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į bÅ«stÄ padaryta veika. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.             Daryti iÅ¡vadÄ , kad K.

T., klausdamas dėl paties E. J. smurtinių veiksmų prieÅ¡ N. G., artėjo prie nuteistojo automobilio, tuo metu tikrai grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus kėsinimasis į jo ir (ar) kartu su juo buvusių asmenų (liudytojų V. J. ir R. D.) gyvybę ar sveikatÄ , ar į jų automobilį, pagrindo nėra ir tai privalėjo suprasti pats E. J.. Todėl nėra galimybės jo veiksmus laikyti bÅ«tinÄ ja gintimi ar bÅ«tinosios ginties ribų peržengimu, o, kaip pirmosios instancijos teismas nurodė, K.

T. noras su E. J. iÅ¡siaiÅ¡kinti konflikto priežastis Å¡ioje situacijoje buvo visiÅ¡kai adekvatus ir pateisinamas. Tuo tarpu E. J. atsakas į tokį K. T. klausimÄ apie prieÅ¡ tai paties nuteistojo neteisėtus veiksmus prieÅ¡ jo draugÄ nukentėjusįjį N. G. nebuvo adekvatus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. J. ne boksininkas ir nėra agresyvaus charakterio, o K. T. buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs. IÅ¡ bylos matosi, kad liudytojas A. M. parodė, kad K. T. buvo pakankamai kovingai nusiteikęs, girdėjo apsižodžiavimÄ , tačiau jis įvykyje nedalyvavo, įvykio betarpiÅ¡kai ir nematė, o tiesiogiai įvykį matę liudytojai parodė prieÅ¡ingai ir paneigė Å¡io liudytojo parodymus.

Teisėjų kolegijos nuomone, E. J. dėl mažareikÅ¡mės dingsties atlikti smurtiniai veiksmai prieÅ¡ N. G. nuteistojo charakterio neapibÅ«dina kaip neagresyvaus asmens. Be to, ne tik boksininkai gali sunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatÄ , tam nereikia ypatingai pasiruoÅ¡ti ar turėti itin didelės jėgos ir tai matosi iÅ¡ paties nuteistojo atliktų veiksmų prieÅ¡ K. T. bei tų veiksmų pasekmių. Todėl Å¡ie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir jie tikrai nepaneigia E. J. kaltės. Byloje nustatyta, kad sudavęs smÅ«gį N. G., E. J. tęsė nusikalstamÄ veikÄ ir smÅ«gį sudavė K.

T.. Paneigti ir nuteistojo E. J. bei liudytojų V. J. bei R. D. parodymai apie tai, kad prieÅ¡ sunkiai sutrikdant K. T. sveikatÄ , pats nukentėjusysis pirmas sudavė smÅ«gį E. J. į kaklo sritį. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad E. J. parodymų, kad susitikus su K. T., pastarasis pirmas jam sudavė smÅ«gį į kaklÄ , bei E. J., R. D. ir V. J. parodymų, kad smÅ«gį K. T., nuo kurio pastarasis krito ir buvo sunkiai sužalotas, sudavė R. D., nepatvirtina kitų įvykį mačiusių asmenų, kurie kategoriÅ¡kai nurodė, kad K.

T. E. J. jokių smūgių nesudavė ir nemėgino suduoti, o vienintelį smūgį K. T., nuo kurio pastarasis krito, sudavė E. J., o ne R. D.. Nuosprendyje nurodyta ir tai, kad liudytojų, teigiančių, jog K. T. E. J. jokių smūgių nesudavė, iš esmės patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. J. nurodytoje vietoje – kakle, kur neva sudavė jam K. T., jokių sužalojimų nenustatyta.             Kaip minėta, apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo išvada, kad smūgį K.

T. sudavė E. J.. Apeliantų nuomone, teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė vadovaudamasis tik nukentėjusiojo draugų parodymais, o nuteistojo ir liudytojų V. J. ir R. D. parodymus nepagrįstai atmetė.              Nuteistasis E. J. parodė, kad pamatęs ateinantį K. T. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, taip pat iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo ir R. D., kuris sudavė vienÄ smÅ«gį K. T. į smakrÄ , po kairiu žandikauliu, nuo Å¡io smÅ«gio nukentėjusysis nukrito. Liudytojai R. D. ir V. J. taip pat parodė, kad šį smÅ«gį nukentėjusiajam K.

T. sudavė R. D.. V. J. teisme parodė dar ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nematė, kas sudavė K. T. smÅ«gį, nes tyrėja pasakė, jog ji neturi teisės kaltinti savo artimÄ Å¾mogų. Teisme perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja parodė, kad apklausiama tyrėjos buvo Å¡oko bÅ«senoje.              IÅ¡ bylos matosi, kad teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) iÅ¡aiÅ¡kinimo protokole V. J. pasirašė 2015 m. rugpjūčio 3 d. 9 val. 21 min. (2 t., 98 b.l.), o jos apklausa pradėta 9 val. 22 val. (2 t., 100-102 b.l.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiausia liudytojas yra supažindinamas su savo teisėmis ir pareigomis, o tik tada pradedama jo apklausa, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad V. J. nespėjo perskaityti Å¡io protokolo, į jo turinį neįsigilino, o tik pasirašė, visiÅ¡kai nepagrįsti, nes jie neatitinka liudytojo apklausos procedÅ«ros. IÅ¡ teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolo matosi, kad V. J. pasirašė šį protokolÄ , savo paraÅ¡u ji patvirtino, kad jai, be kitų teisių, buvo iÅ¡aiÅ¡kintos ir liudytojo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 3 d.

– draudžiama versti duoti parodymus prieÅ¡ save, savo Å¡eimos narius ar artimus giminaičius, taip pat ir BPK 82 str. 2 d. – įtariamojo ir kaltinamojo Å¡eimos nariai ar artimieji giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus. IÅ¡ liudytojo V. J. apklausos protokolo matosi, kad V. J. parodė, jog yra supažindinta su savo teisėmis ir pareigomis, žino, kad draudžia duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį ir artimÄ giminaitį, taip pat ir tai, jog sutinka laisva valia ir neįtakojama duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį ir artimÄ giminaitį.

Teisme buvo apklausta tyrėja, kuri ikiteisminio tyrimo metu apklausė V. J.. Liudytoja tyrėja S. P. parodė, kad žodžiu iÅ¡aiÅ¡kino liudytojos V. J. teisės, kokį ji turi statusÄ , taip pat iÅ¡aiÅ¡kinus Å¡iai liudytojai teises, apie tai surašė atskyrÄ protokolÄ , kurį liudytoja V. J. prieÅ¡ apklausÄ pasirašė, patvirtindama, kad jos teisės ir pareigos jai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos. Po to apklausos protokole ji pažymėjo, kad V. J. teisės ir pareigos yra iÅ¡aiÅ¡kintos, kad ji žino, jog draudžiama versti duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį ir artimÄ giminaitį, nes V.

J. sutuoktinis Å¡ioje byloje buvo įtariamasis, o brolis – liudytojas. Apklausos protokole raÅ¡ydama šį sakinį, praleido vienÄ Å¾odį – „versti“, t. y. padarė techninę klaidÄ . Kitame sakinyje, kad V. J. laisvanoriÅ¡kai, savo valia sutinka duoti pilnus ir iÅ¡samius parodymus, patvirtino, kad V. J. savo teisę atsisakyti duoti parodymus suprato. Liudytoja tyrėja S. P. parodė ir tai, kad liudytoja V. J. apklausos protokole įraÅ¡ytÄ frazę „draudžiama duoti parodymus“ pamatė tik po apklausos, kai protokolas buvo atspausdintas ir bÅ«tent atspausdintÄ protokolÄ V.

J. ir perskaitė. KlaidÄ sakinyje ji pamatė jau po apklausos, kai visus parodymus ji buvo davusi savanoriÅ¡kai.             Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad V. J. parodymai, kad ikiteisminio tyrimo metu ji nenurodė, kas sudavė smÅ«gį K. T. todėl, kad tyrėja, kaip užraÅ¡yta jos apklausos protokole, jai buvo pasakiusi, jog draudžiama duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį ar artimÄ giminaitį ir dėl to ji nenurodė, kad smÅ«gį K. T. sudavė jos brolis, akivaizdžiai yra neteisingi.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio Teisių ir pareigų liudytojui iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolo, teisės ir pareigos V. J., tarp jų ir teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra jo Å¡eimos narys ar artimas giminaitis, buvo iÅ¡aiÅ¡kintos prieÅ¡ apklausÄ (šį protokolÄ V. J. pasirašė 2015-08-03 9.21 val. – 2 t., 98 b.l., o apklausiama buvo nuo 9.22 val. – 2 t., 100-102 b.l.), o apklausos protokole klaidingai įraÅ¡yto sakinio, kad draudžiama duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį ar artimÄ giminaitį, ji, atsižvelgiant į tai, kad Å¡is sakinys yra įraÅ¡ytas kompiuteriu raÅ¡ytame apklausos protokole, kol protokolas nebuvo atspausdintas (o tai galėjo bÅ«ti padaryta tik po apklausos).

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad V. J., keisdama savo parodymus, naudojasi tyrėjos S. P. apklausos protokole padaryta akivaizdžia technine klaida, apie kuriÄ V. J. galėjo sužinoti tik po to, kai visas jos apklausos protokolas buvo suraÅ¡ytas ir atspausdintas, todėl V. J. parodymus apie pirminių parodymų keitimo motyvus teismas pagrįstai atmetė. Teisėjų kolegija dar kartÄ pažymi, kad V. J. teisės ir pareigos buvo iÅ¡aiÅ¡kintos prieÅ¡ apklausiant jÄ kaip liudytojÄ tiek žodžiu, tiek ir jai pateikiant patį teisių ir pareigų liudytojui iÅ¡aiÅ¡kinimo protokolÄ , o ji ji pati perskaičiusi šį protokolÄ savo paraÅ¡u patvirtino, kad jos teisės ir pareigos jai buvo iÅ¡aiÅ¡kintos.

Pažymėtina ir tai, kad liudytojo apklausos protokolÄ V. J. perskaitė tik po apklausos, todėl ir tyrėjos padarytÄ klaidÄ , praleidžiant žodį „verčiant“, liudytoja pamatė tik po jos apklausos. Be to, net ir esant Å¡iai techninei klaidai V. J. kitame sakinyje parodė, kad sutinka laisva valia ir neįtakojama duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį ir artimÄ giminaitį. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra logiÅ¡ka, kad pati V. J. suprato ir parodė, kad supažindinta su savo teisėmis ir pareigomis, žino, jog draudžia duoti parodymus prieÅ¡ savo Å¡eimos narė ir artimÄ giminaitį, o jau kitame sakinyje parodė prieÅ¡ingai, kad laisva valia ir neįtakojama sutinka duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narį ar artimÄ giminaitį.

Todėl esant Å¡ioms aplinkybėms teismas pagrįstai ir teisingai padarė iÅ¡vadÄ , kad V. J., keisdama savo parodymus, naudojasi tyrėjos S. P. apklausos protokole padaryta akivaizdžia technine klaida. Apeliaciniame skunde nurodoma dar ir tai, kad V. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji buvo Å¡oko bÅ«senos, tačiau ir Å¡ie apeliacinio skundo argumentai atmetami. IÅ¡ bylos matosi, kad pati liudytoja dalyvavo 2015 m. liepos 28 d. įvykyje, jos apklausa vyko 2015 m. rugpjūčio 3 d., todėl nėra įtikinama, kad V.

J. buvo šoko būsenoje ir dėl to davė neteisingus parodymus. Kitas liudytojas E. T., kuris apklaustas iš karto po įvykio, dar net ligoninės priimamajame, teisėjų kolegijos nuomone, tikrai galėjo būti šoko, streso būsenoje, todėl neteisingai parodė, kad jo draugui nukentėjusiajam K. T. smūgį sudavė R. D., tačiau jau kitoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisme parodė, kad smūgį sudavė E. J..             Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad liudytojas E. T. parodė, kad smūgį sudavė E. J.

K. T., o R. D. tik Å¡alia stovėjo. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu buvo parodęs, kad nukentėjusiajam smÅ«gį sudavė R. D., tačiau E. T. teisme paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas iÅ¡ karto po įvykio, ligoninės priimamajame, todėl bÅ«damas streso bÅ«senoje pasakė ne taip, kaip iÅ¡ tikrųjų buvo. Be to, jo parodymus tyrėjas rašė ranka, todėl skaitydamas protokolÄ sunku buvo įskaityti raÅ¡tÄ , nelabai galėjo jį perskaityti. Pats buvo nustebęs, kad pirmosios apklausos metu parodė, jog nukentėjusiajam smÅ«gį sudavė R.

D.. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nėra pagrindo netikėti liudytojo E. T. teisiamajame posėdyje nurodyta aplinkybe, kad jis duodamas pirminius parodymus ligoninės priėmimo skyriuje, kad smÅ«gį K. T. sudavė mažesnis iÅ¡ vaikinų, t. y. R. D., dėl streso galėjo suklysti, o ranka suraÅ¡yto jo apklausos protokolo neperskaitė ir klaidos nepastebėjo. IÅ¡ bylos matosi, kad iÅ¡ tikrųjų E. T. pirmÄ kartÄ apklaustas iÅ¡ karto po įvykio, net ligoninės priimamajame. Sunkiai sužalota K.

T. sveikata buvo 2015 m. liepos 28 d., apie 23 val., o liudytojo E. T. apklausa pradėta 2015 m. liepos 28 d. 23 val. 35 min. IÅ¡ bylos matosi ir tai, kad nukentėjusysis K. T. buvo E. T. draugas, nes tÄ vakarÄ bÅ«tent ir Å¡ventė nukentėjusiojo gimtadienį. Be to, kaip teisingai teismas nurodė, liudytojo E. T. parodymus apie tai, kad bÅ«tent E. J. sudavė K. T., nuo kurio Å¡is nugriuvo ant asfalto, patvirtina ir kitų liudytojų parodymai.             Liudytojai D. R., M. R., E. M., E. G. ir nukentėjusysis N. G. parodė, kad K.

T. smūgį į veido sritį sudavė būtent E. J., o nuo šio smūgio nukentėjusysis nukrito ant asfalto.             Iš teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, D. R. kategoriškai parodė, kad E. J. trenkė K. T., nors pribėgęs prie nukentėjusiojo buvo ir R. D.. Iš teisiamojo posėdžio protokolo, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, matosi ir tai, kad liudytoja G. B. paties smūgio sudavimo nematė. Ši liudytoja parodė, kad matė, kaip E. J. užsimojo K.

T., o atsisukusi pamatė, jog K. T. nukritęs ant žemės. Liudytoja G. B. parodė dar ir tai, kad tuo metu R. D. buvo 4-5 žingsnių atstumu nuo jos, jis dar jos klausinėjo, kas vyksta. Nors liudytoja G. B. iš tikrųjų paties smūgio sudavimo nematė, tačiau jos parodymai atitinka kitų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymus. Liudytoja G. B. matė, kaip E. J. buvo užsimojęs nukentėjusiajam, atsisukusi pamatė jau ant asfalto nugriuvusį K. T., kiti liudytojai D. R., M. R., E. M., E. G., E. T. ir nukentėjusysis N. G. kategoriškai parodė, kad E. J. ne tik užsimojo suduoti smūgį K.

T., bet ir sudavė. Teisėjų kolegijos nuomone, G. B. parodė tik tas aplinkybes, kurias tikrai matė, o ko nematė, to ir neparodė. Todėl tai tik patvirtina Å¡ios liudytojos parodymų teisingumÄ . Pažymėtina, kad tuo metu R. D. buvo Å¡alia liudytojos G. B., todėl Å¡ios liudytojos parodymai tik dar kartÄ patvirtina, kad R. D. nesudavė smÅ«gio nukentėjusiajam.              Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusiojo N. G., liudytojų E. M., M. R. ir E. G. parodymus teismas kritiÅ¡kai neįvertino.

Neatsižvelgė į tai, kad N. G. iÅ¡ matymo pažįsta R. D., o konfliktavo su nepažįstamu E. J.. Visi liudytojai yra draugai, todėl galimai aptarė smÅ«gio sudavimo K. T. versijÄ . Ir Å¡ie apeliacinio skundo argumentai atmetami.IÅ¡ tikrųjų tiek nukentėjusysis N. G., tiek ir liudytojai yra K. T. draugai, tuo tarpu V. J. yra nuteistojo sutuoktinė, o R. D. – nuteistojo sutuoktinės brolis, kuris nusikaltimo metu buvo nepilnametis. Liudytojai E. M., M. R., E. G. ir nukentėjusysis N. G. nuo pat ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir teisme nuosekliai ir vienodai parodė, kad bÅ«tent V.

J. sudavė smÅ«gį K. T.. Ir kiti liudytojai parodė, kad nuteistasis sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam. Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais vien dėl tos priežasties, kad jie yra K. T. draugai, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo. Å iuos liudytojų parodymus patvirtina ir D. Å . ir I. Å . parodymai. IÅ¡ Å¡ių liudytojų parodymų matosi, kad sulaikius E. J., jis jau žinojo dėl kokių aplinkybių yra sulaikomas, pats pareigÅ«nams pasakė, kad dėl muÅ¡tynių, kurių metu jaunuoliui, kuris labiausiai įžeidinėjo, sudavė į veidÄ .

Nors apeliaciniame skunde kritikuojami D. Š. ir I. Š. tarnybiniai pranešimai, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas šių liudytojų tarnybinių pranešimų nevertino, o vertino tik D. Š. ir I. Š. parodymus. Iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad šie pranešimai neišdėstyti kaip įrodymai, kuriais teismas grindžia savo išvadas. Be to, ir specialisto išvada Nr. G 1114/15(05) patvirtina liudytojų ir nukentėjusiojo N. G., kurie yra nukentėjusiojo K.

T. draugai, bei liudytojų D. Å . ir I. Å . parodymus apie sužalojimo lokalizacijÄ , o nuteistojo ir liudytojų V. J. ir R. D. parodymus paneigia. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1114/15(05) nurodyta, kad K. T. nustatyti sužalojimai susiformavo nuo mažiausiai dviejų trauminių poveikių kietais bukais daiktais po suduoto smÅ«gio į veido sritį griuvus ir atsitrenkus į kietÄ pagrindÄ . IÅ¡vadoje nurodyta ir tai, kad K. T. pavirÅ¡inis apatinės lÅ«pos odos nubrozdinimas nėra bÅ«dingas smÅ«giavimui ranka.

Visi liudytojai parodė, kad E. J. sudavė smÅ«gį K. T. į veido sritį, o tuo tarpu nuteistasis, liudytojai V. J. ir pats R. D. parodė, kad R. D. kumščiu sudavė K. T. į smakrÄ , po kairiu žandikauliu. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 906/15(05) nurodyta, kad R. D. nustatyta minkÅ¡tųjų audinių patikimas ir poodinė kraujosruva kairės plaÅ¡takos iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus srityje ir Å¡is sužalojimas susiformavo kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai suduodant tiek į smakrÄ , tiek Å¡ia sritimi sumuÅ¡ant į bet kokį kitÄ kietÄ butÄ daiktÄ , o kitoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 916/15(05) nurodyta, kad ant E. J. kumščių sužalojimų po smÅ«gių sudavimo nukentėjusiajam į smakrÄ galėjo nelikti.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad aplinkybė, kad teismo medicinos specialistas R. D. nustatė sužalojimÄ kairės plaÅ¡takos iÅ¡oriniame pavirÅ¡iuje, kuris galėjo bÅ«ti padarytas tuo pačiu metu, kai vyko nagrinėjamas įvykis, taip pat nepatvirtina E. J., R. D. ir V. J. parodymų, nes tokį sužalojimÄ R. D. galėjo pasidaryti kitoje vietoje ir nesmÅ«giuojant į žmogų. Vertinant nukentėjusiojo K. T. draugų liudytojų ir kito nukentėjusiojo bei nuteistojo ir jo Å¡eimos narių, artimų giminaičių liudytojų parodymus, teismas atsižvelgė ir į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu E. J. praÅ¡ymu bei jo ir R.

D. sutikimu buvo paskirtas jų psichofiziologinis tyrimas poligrafu ir, kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vadų (4 t., 4-5, 9-10 b.l.), Å¡ie asmenys, teigdami, kad smÅ«gį K. T., dėl kurio pastarajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, sudavė R. D., sako netiesÄ . Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. J. neturi jokio pagrindo apkalbėti R. D., nes jis yra jos sutuoktinės brolis. PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegijos nuomone, iÅ¡ nuteistojo parodymų, paties R. D. parodymų ir liudytojos V. J. parodymų keitimo, taip pat ir apeliacinio skundo matosi, kad E. J. kaltę bandoma perkelti R.

D.. IÅ¡ bylos matosi, kad R. D., gimęs (duomenys neskelbtini), įvykio dienÄ buvo 17 metų amžiaus. Atsižvelgiant į tai, Å¡ias aplinkybes, nukentėjusiojo K. T. atsikirtimuose pagrįstai nurodyta, kad nuteistasis E. J. ir liudytojai V. J. ir R. D. teigdami, kad smÅ«gį sudavė R. D., siekia pasinaudoti BK 92 str. 1 d. nuostatomis, nes nusikaltimo padarymo metu R. D. buvo nepilnametis. Atsižvelgiant į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, netikėti nukentėjusiojo N. G. ir liudytojų E. M., D. ir M. R., E. G., E. T. parodymais vien dėl tos priežasties, kad jie yra K.

T. draugai, teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo nėra. Apeliaciniame skunde nurodoma dar ir tai, kad visi liudytojai yra draugai, todėl galimai aptarė smÅ«gio sudavimo K. T. versijÄ , o parodydami, kad E. J., o ne R. D., sudavė smÅ«gį nukentėjusiajam, tokiu bÅ«du siekia pasinaudoti nuteistojo materialine padėtimi. Net ir pačiame skunde nurodoma, kad liudytojai nepažinojo E. J., jį matė pirmÄ kartÄ , todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra logiÅ¡ka, kad Å¡ie liudytojai žinotų apie E. J. materialinę padėtį ir siektų ja pasinaudoti duodami melagingus parodymus.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos matosi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios liudytojai E. M., D. ir M. R., E. G., G. B. taip pat ir nukentėjusysis N. G. nuosekliai parodė, kad bÅ«tent E. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ . Dėl liudytojo E. T. parodymų pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu jau Å¡ioje nutartyje teisėjų kolegija pasisakė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuosprendyje nurodė, kad tokie gynybos argumentai yra deklaratyvaus pobÅ«džio. Visa tai, kas iÅ¡dėstyta, visiÅ¡kai paneigia E. J. ir jos gynėjos apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė R.

D., o E. J. kaltė grindžiama tik suinteresuotų liudytojų parodymais. Nuteistojo E. J. kaltę sunkiai sutrikdžius K. T. sveikatÄ patvirtina iÅ¡nagrinėtų įrodymų visuma. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 str. 5 d. nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, tyrė bei analizavo ir E. J. teisinančius, ir jį kaltinančius įrodymus, susiedamas juos į vientisÄ loginę grandinę, o nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados dėl padarytų veikų įrodytumo, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – E. J. teisinančius įrodymus.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek duomenų pripažinimas įrodymais, tiek įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015, 2K-407-489/2015 ir kt.).

Vien tai, kad atliktas įrodymų vertinimas neatitinka E. J. ir jos gynėjo norų, nereiÅ¡kia teisės pažeidimo. Teisingai įvertinęs iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino E. J. kaltu sunkiai sutrikdžius K. T. sveikatÄ . Teisingai nustatė ir nusikaltimo kvalifikuojantį požymį – chuliganiÅ¡kas paskatas.             Pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiÅ¡kų paskatų.

Sveikatos sutrikdymas – žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kÅ«no audinių ar organų vientisumÄ arba sutrikdant jų funkcijas. BÅ«tini objektyvieji Å¡io nusikaltimo požymiai:

1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas ar neveikimas);

2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas;

3) priežastinis ryÅ¡ys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Minėtas nusikaltimas gali bÅ«ti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatÄ . Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, tačiau sÄ moningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia gali bÅ«ti ir neapibrėžta, kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties.

Kai kaltininkas smurtauja neapibrėžta tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė iÅ¡kyla už faktiÅ¡kai padarytÄ Å¾alÄ . Galiojančioje teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama prieÅ¡prieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį.

Dažniausiai chuliganiÅ¡kos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikÅ¡mių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015, 2K- 172-942/2016 ir kt.).             Teisėjų kolegijos nuomone, nėra abejonių, kad bÅ«tent E. J. veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta K. T. sveikata. Tarp nuteistojo pavojingos veikos (smÅ«gio nukentėjusiajam į veidÄ ) ir kilusių padarinių (sunkaus K.

T. sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryÅ¡ys. Taip pat nėra abejonių, kad E. J., suduodamas smÅ«gį nukentėjusiajam į veido sritį, suvokė, kad gali sunkiai sutrikdyti K. T. sveikatÄ , nors ir nenorėjo sunkių padarinių, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Kaip jau minėta, galiojančioje teisminėje praktikoje laikomasi nuostatos, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama prieÅ¡prieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstÄ savo veiksmams panaudojant mažareikÅ¡mę dingstį.

Å ioje byloje iÅ¡nagrinėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad E. J. vieÅ¡oje vietoje, aplinkinių akivaizdoje, be jokios priežasties sunkiai sutrikdė K. T. sveikatÄ . Todėl teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad sunkiai sutrikdė K. T. sveikatÄ E. J., suduodamas nukentėjusiajam smÅ«gį į veidÄ ir taip tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pradėtus N. G. atžvilgiu, E. J. K. T. sumušė iÅ¡ esmės be jokios priežasties, tik dėl to, kad pastarasis jo paklausė apie betarpiÅ¡kai prieÅ¡ tai atliktus jo neteisėtus veiksmus.

SmÅ«gio sudavimas esant tokioms aplinkybėms vieÅ¡oje vietoje vertinamas kaip chuliganiÅ¡kas, ypatingai įžūlus elgesys, akivaizdus nepagarbos aplinkiniams demonstravimas. Dėl pastarųjų E. J. veiksmų aiÅ¡kiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, su K. T. buvę asmenys buvo Å¡okiruoti tokio E. J. elgesio, patyrė iÅ¡gÄ stį dėl nusikalstamos veikos sukeltų pasekmių. Todėl teismas pagrįstai ir teisingai E. J. pripažino kaltu pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d.             IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad skirdamas E. J. bausmes teismas nepažeidė BK 41 str. 2 d. ir BK 54 str. 1 d., 2 d. reikalavimų.

Bausmės paskirtos atsižvelgiant į visas BK 54 str. 2 d. nurodomas aplinkybes, įvertinus ir padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, ir duomenis, apibÅ«dinančius kaltininkų asmenybes. BK 284 str. 1 d. sankcija numato vieÅ¡uosius darbus arba baudÄ , arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų, BK 135 str. 2 d. sankcija numato laisvės atėmimÄ nuo dvejų iki dvylikos metų. Pagal BK 284 str. 1 d. E. J. paskyrė Å¡velnesnės rūšies bausmę – 100 MGL dydžio (3 766 Eur) baudÄ , o pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimo bausmę, artimÄ sankcijos minimui.

Skirti E. J. pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. Å¡velnesnę bausmę, negu numato įstatymo sankcija, nėra pagrindo. Tam nėra BK 62 str. numatytų bÅ«tinų sÄ lygų ir aplinkybių. Be to, nenustatyta ir jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas skirti Å¡velnesnę, negu numato įstatymas, bausmę taikant ir BK 54 str. 3 d. nuostatas. BK 135 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.). Tačiau sprendžiant bausmės klausimÄ , kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje bÅ«tina atsižvelgti ne tik į padaryto nusikaltimo sunkumÄ , bet ir konkrečius to nusikaltimo padarinius.

Byloje nustatyta, kad dėl E. J. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis ne tik ilgÄ laikÄ buvo komoje, ilgai buvo gydomas, tačiau dėl to ir prarado didesnę dalį darbingumo. Sužalodamas K. T., nuteistasis sužlugdė tolesnę Å¡io nukentėjusiojo, profesionalaus sportininko, sportinę karjerÄ . Be to, galvos traumos padarinius nukentėjusysis jaus dar ilgÄ laikÄ ateityje. Ä®vertinus tokius nusikaltimo padarinius, nuteistajam pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. paskirta artima sankcijos minimumui laisvės atėmimo bausmė negali bÅ«ti laikoma per griežta.

Dėl tų pačių jau aptartų aplinkybių daroma iÅ¡vada ir apie tai, kad iÅ¡ nuteistojo E. J. nukentėjusiajam K. T. priteisto neturtinės žalos atlyginimo suma taip pat nėra per didelė. Pažymėtina ir tai, kad Å¡velninti paskirtÄ sias bausmes arba mažinti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo dydžius nepraÅ¡oma pačiame apeliaciniame skunde.             Įvertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo E. J. ir jo gynėjos apeliacinis skundas nepagrįstas, didžioji dalis skunde dėstomų argumentų jau buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Nuteistojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, jam paskirtos bausmės taip pat teisingos. Naikinti arba keisti nuosprendį nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.             IÅ¡ bylos matosi, kad nukentėjusysis K. T. kartu su atsikirtimais į nuteistojo E. J. ir jo gynėjos apeliacinį skundÄ pateikė ir mokėjimo kvitÄ bei praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistojo 100 Eur iÅ¡laidas, turėtas dėl procesinio dokumento – atsikirtimų į nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinį skundÄ â€“ suraÅ¡ymo.

Å is praÅ¡ymas tenkintinas, nes byloje paduoti atsikirtimai ir prie jų pridėtas mokėjimo kvitas, patvirtinantis, kad K. T. sumokėjo advokatui 100 Eur už Å¡ių atsikirtimų suraÅ¡ymÄ , o nuteistojo E. J. ir jo gynėjos apeliacinis skundas atmetamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi, BPK 326 str. 1 d. 1 p., 106 str. 2 d.. n u t a r i a : Nuteistojo E. J. ir jo gynėjos apeliacinį skundÄ atmesti.Iš nuteistojo E. J. iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiajam K. T. 100 (Å¡imtÄ ) eurų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti.

Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Linas Šiukšta Teisėjai                                                                                                                                   Violeta Ražinskaitė                                                                                                                                       Linas Žukauskas