2025-07-09 Nr. AB-11326-4-16-3-00318-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2282-968/2025

Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00318-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

vertėjaujant Olgai Vostrenkovai,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečio E. A. ir jo atstovei advokatei Simonai Jašmontaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Ritai Markevič-Babičevienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio E. A. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio E. A. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį E. A. (toliau – ir Užsienietis) VSAT iki 2025 m. rugsėjo 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.

2. Centras nurodė, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Užsieniečiui darbo pagrindu išdavė leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2025 m. birželio 21 d., kuris buvo panaikintas 2024 m. gruodžio 6 d., nustačius, kad buvo nutraukta darbo sutartis su Užsieniečiu. Centras pažymėjo, kad Užsienietis 2025 m. birželio 10 d. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Švedijos Karalystės pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (toliau – ir Dublino III Reglamentas), jis žodžiu pateikė prieglobsčio prašymą tik siekdamas išvengti išsiuntimo.

3. Centras nurodė, kad Užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, jis neturi lėšų pragyvenimui bei neturi socialinių, ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų atstovais, nevykdo savo pareigų, ir tai leidžia manyti, kad Užsienietis gali vėl pasislėpti, todėl yra pagrindas apriboti jo judėjimo laisvę.

4. Užsienietis teismo posėdyje nesutiko su Centro teikimu ir prašė skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje neribojant jo judėjimo laisvės.

II. 5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2025 m. birželio 12 d. nutartimi tenkino Centro teikimą iš dalies, t. y. skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. rugsėjo 10 d., bet ne ilgiau, kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas prieglobsčio byloje.

5.1. Teismas nustatė, kad Užsienietis 2025 m. birželio 10 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką iš Vokietijos, kur pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo; Užsienietis turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, galiojantį nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2025 m. birželio 21 d., bet Migracijos departamento 2024 m. gruodžio 6 d. sprendimu leidimas buvo panaikintas, kadangi su asmeniu buvo nutraukta darbo sutartis; Užsienietis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nes jis neturi teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų.

5.2. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 6–11 punktų, 5 dalies 1–14 punktų, 115 straipsnio 1 dalies nuostatas.

5.3. Teismas pažymėjo, kad Užsieniečio tapatybė ir pilietybė nustatyta, Užsienietis Lietuvoje gyvenamosios vietos ir lėšų pragyvenimui neturi. Teismas nenustatė, kad Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bei pažymėjo, kad Lietuvoje jis nėra teistas ir baustas administracine tvarka, nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog jis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais. Teismas nurodė, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti.

6. Teismas pažymėjo, kad prašomas taikyti sulaikymas šiuo metu nėra proporcinga ir būtina priemonė, nes Įstatyme nustatyti tikslai (motyvų, kuriais grindžiamas prieglobsčio prašymas, nustatymas, galimybės pasislėpti užkardymas) gali būti pasiekti ir taikant mažiau užsieniečio judėjimo laisvę varžančią priemonę, t. y. alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

III. 7. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo sprendimą ir paskirti Užsieniečiui kitą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

8. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kada yra galimas prieglobsčio prašytojų sulaikymas, o pirmosios instancijos teismo nurodyti pagrindai, t. y. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5 dalies 2–4 punktai, nėra taikomi grindžiant prieglobsčio prašytojų sulaikymą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3 punktą, nes nagrinėjamu atveju: 1) Užsienietis prieglobsčio prasiprašė dar nebūdamas sulaikytas, t. y. Vokietijos Federacijoje, iš kurios buvo perduotas Lietuvos Respublikai, kaip valstybei, atsakingai už jo prieglobsčio prašymą; 2) panaikinus asmeniui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebuvo priimtas joks sprendimas dėl asmens savanoriško ar priverstinio grąžinimo; 3) Užsienietis anksčiau nebuvo pasinaudojęs prieglobsčio suteikimo procedūra.

8.2. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokiomis Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje išvardintomis aplinkybėmis, vertinamomis sprendžiant, kad užsienietis gali pasislėpti, yra grindžiamas Užsieniečio sulaikymo pagrindas pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

8.3. Užsienietis, reziduodamas Lietuvos Respublikoje leidimo laikinai gyventi pagrindu, dirbo, vykdė pareigą deklaruoti savo gyvenamąją vietą, be to, nėra duomenų apie asmens padarytus administracinius pažeidimus, paiešką Interpolo sistemoje, Šengeno perspėjimus ar įtraukimą į įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą. Jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu pritaikyta savo pobūdžiu labiausiai judėjimo laisvę varžanti alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti laikoma proporcinga ir būtina priemonė Įstatyme numatytiems tikslams pasiekti, todėl Užsieniečiui neturėtų būti taikomas judėjimo laisvės apribojimas.

9. Centras pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Centro atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Byloje nėra aplinkybių, suponuojančių alternatyvios sulaikymui priemonės netaikant judėjimo laisvės apribojimų taikymo galimybę. Užsieniečio elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje.

9.2. Užsieniečio prieglobsčio prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje dar nėra išnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti Užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje.

9.3. Užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl jo judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.

9.4. Užsieniečiui buvo išaiškinta galimybė savanoriškai grįžti į kilmės šalį, tačiau jis šia galimybe nėra suinteresuotas. Užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė po to, kai buvo sulaikytas grąžinimo / išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos tikslu, taigi šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti jį į užsienio valstybę. Be to, Užsienietis, atvykdamas į Europos Sąjungą, jau anksčiau turėjo galimybę pateikti prieglobsčio prašymą, siekiant gauti tarptautinę apsaugą, kai negali grįžti į kilmės valstybę dėl pagrįstos baimės patirti persekiojimą.

9.5. Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika.

9.6. Užsienietis apgyvendintas Priėmimo ir integracijos agentūroje, jis nėra atskirtas nuo kitų gyventojų, jo judėjimo laisvė nėra ribojama, tik nustatomi įpareigojimai neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, todėl Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti prilyginama sulaikymui. Laikino apgyvendinimo vietoje Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtinosios sąlygos, reikalingos jo poreikiams patenkinti. Byloje nėra pateikta duomenų, kad Užsienietis būtų kreipęsis į laikino apgyvendinimo vietos vadovą ar jo įgaliotą asmenį dėl išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos, ir toks leidimas jam nebūtų duotas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimo, t. y. pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, iki 2025 m. rugsėjo 10 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

11. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausiai pažymi, jog byloje nėra ginčo, kad Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas Užsieniečiui darbo pagrindu išdavė leidimą laikinai gyventi, galiojantį nuo 2023 m. birželio 21 d. iki 2025 m. birželio 21 d., kuris buvo panaikintas 2024 m. gruodžio 6 d. Užsieniečiui turizmo tikslais buvo išduotos 6 Vokietijos nacionalinės vizos, galiojusios nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2024 m. gruodžio 30 d. Užsienietis Vokietijoje pateikė prieglobsčio prašymą ir 2025 m. birželio 10 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką kaip į valstybę, atsakingą už pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą. Migracijos departamentas 2025 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 25S137833 nusprendė nagrinėti Užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį iš esmės.

13. Prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, nustatančioje, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalis įtvirtina aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, sąrašą, tarp jų – ir aplinkybes, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.).

14. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

15. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jeigu šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę. Įstatymo 115 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsieniečiui skirta šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė, jam laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikino apgyvendinimo vietos, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

16. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, Užsieniečio apeliaciniame skunde ir Centro atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, atsižvelgusi į tai, kad Užsienietis yra prieglobsčio prašytojas (prašymas neišnagrinėtas) vertina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas taikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, šiuo konkrečiu atveju nėra proporcinga ir būtina. Byloje nėra duomenų, jog Užsienietis būtų pažeidęs apgyvendinimo Centre tvarką ar savo elgesiu parodęs, kad nėra linkęs laikytis nustatyto teisinio reguliavimo, jog jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, taip pat nėra duomenų, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis ar jų tarnautojais nagrinėjant jo prieglobsčio prašymą, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

17. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad Užsienietis neginčija, jog jam turi būti skirta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau prašo pakeisti teismo sprendimu paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę į švelnesnę, t. y. netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju Įstatyme nustatyti tikslai gali būti pasiekti taikant Užsieniečiui jo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.). Tokia teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1704-822/2025, 2025 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1490-821/2025, 2025 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-602/2025 ir kt.).

19. Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija Užsieniečio apeliacinį skundą tenkina, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimu Užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir skiria Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. rugsėjo 10 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio E. A. apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 12 d. sprendimą pakeisti.

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2025 m. birželio 12 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui E. A. paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę pakeisti ir skirti E. A. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2025 m. rugsėjo 10 d., bet ne ilgiau, iki kol bus priimtas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Egidijus Šileikis

Skirgailė Žalimienė