2021-05-26 Nr. AB-11234-3-61-3-00356-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Mokuma“ (mažosios bendrijos „Alegras“ teisių perėmėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Alegras“ (teisių perėmėja mažoji bendrija „Mokuma“) skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2021-05-26 Nr. AB-11234-3-61-3-00356-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Alegras“ (teisių perėmėja MB „Mokuma“) (toliau – ir pareiškėja, administratorė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-374 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui MB „Alegras“ skyrimo“ ir neskirti nuobaudos bankroto administratorei MB „Alegras“ (toliau – ir administratorė).
Full text
Administracinė byla Nr. eA-1615-520/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00356-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gegužės 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Mokuma“ (mažosios bendrijos „Alegras“ teisių perėmėja) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Alegras“ (teisių perėmėja mažoji bendrija „Mokuma“) skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. 1. Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Alegras“ (teisių perėmėja MB „Mokuma“) (toliau – ir pareiškėja, administratorė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-374 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui MB „Alegras“ skyrimo“ ir neskirti nuobaudos bankroto administratorei MB „Alegras“ (toliau – ir administratorė).
2. Pareiškėja paaiškino, kad Tarnyba nepagrįstai taikė poveikio priemones. Pareiškėja į bankroto administratorių sąrašą buvo įrašyta 2019 m. sausio 28 d., suteiktas bankroto administratorių sąrašo Nr. B-JA388. Siekdama teikti kokybiškas ir efektyvias bankroto administravimo paslaugas ir įvertinusi bankroto procedūros vykdyme iškylančių darbų mastą, pareiškėja 2019 m. kovo 27 d. sudarė 4 darbo sutartis su darbuotojais, turinčiais bankroto administratoriaus pažymėjimą, kuriems išdavė įgaliojimus, suteikiančius teisę atlikti MB „Alegras“ administruojamų įmonių bankroto proceso veiksmus. Administratorė, turėdama teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, dalyvavo bankroto administratoriaus atrankoje, teikdama sutikimus–deklaracijas administruoti tam tikrų juridinių asmenų bankroto procedūras per Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą (toliau – ir ĮRBIS) ir buvo atrinkta administruoti 8 mažų įmonių bankroto procedūras. Administratorė, įvertinusi, kad pradiniai bankroto procedūrų veiksmai yra atlikti, tapo žinomi priskirtų administruoti įmonių dydžiai bei problematika, taip pat į tai, kad esminis darbo krūvis mažėja, 2019 m. birželio 20 d. nutraukė darbo santykius su 4 darbuotojais ir apie tai 2019 m. birželio 27 d. pranešimu informavo Tarnybą. Tarnyba duomenų savo informacinėje sistemoje nekeitė iki administratorės paaiškinimų dėl pradėto neplaninio patikrinimo.
3. Pareiškėjos teigimu, ji, atsakydama į Tarnybos pranešimą dėl pradedamo neplaninio patikrinimo, nurodė, kad jame nurodoma klaidinga informacija, kadangi 2019 m. rugsėjo 11 d. nedirbo buvę darbuotojai, dėl kurių įdarbinimo apliekamas patikrinimas, t. y. Tarnybos neplaninio patikrinimo objektas yra 2019 m. rugsėjo 11 d. dirbantys darbuotojai, ir prašė Tarnybos pradėtą neplaninį patikrinimą nutraukti. Administratorė 2019 m. gruodžio 19 d. gavo Tarnybos išvados Nr. (10.4) D4-1821 „Dėl bankroto administratoriaus MB „Alegras“ neplaninio veiklos patikrinimo“ (toliau – ir Išvada) projektą ir nesutikdama su išvada ir siūlomomis skirti nuobaudomis, 2019 m. gruodžio 27 d. pateikė Tarnybai papildomus paaiškinimus dėl Išvados projekto.
4. Pareiškėja teigė, kad Tarnyba praplėtė neplaninio patikrinimo apimtį, apie tai neinformuodama administratorės. Tarnyba nesuteikė administratorei teisės aktuose nustatyto termino pateikti išsamius paaiškinimus dėl laikotarpio, kuriuo dirbo 4 papildomi darbuotojai, nors neplaninį patikrinimą pradėjo tik pagal 2019 m. rugsėjo 11d. duomenis. Darbuotojai, turintys teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, administratorės išduoto įgaliojimo pagrindu atliko administratorei priskirtų administruoti bankrutuojančių įmonių bankroto procedūras, t. y. darbuotojai nebuvo įdarbinti fiktyviai. Tarnyba, atlikdama neplaninį patikrinimą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus ūkio subjekto priežiūros principus bei nepagrįstai skyrė poveikio priemonę – įspėjimą.
5. Pareiškėja tvirtino, kad neplaninio patikrinimo atveju nebuvo išpildyta privalomųjų sąlygų visuma, sudaranti pagrindą konstatuoti Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtintame Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekse (toliau – ir Elgesio kodeksas) įtvirtinto sąžiningumo principo pažeidimą. MB „Alegras“ 4 iš 5 bankroto administratorių, kurie MB „Alegras“ dirbo nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. birželio 20 d., atliko įprastus bankroto proceso veiksmus, kurie buvo deleguoti bendrijos vadovo, visi MB „Alegras“ darbuotojai – bankroto administratoriai veikė MB „Alegras“ išduoto įgaliojimo pagrindu. Vien aplinkybė, kad 4 darbuotojai, kurie nebuvo paskirti įgaliotais asmenimis Tarnybos tvarkomojoje duomenų bazėje, nepaneigia aplinkybės, jog tokie darbuotojais vykdė MB „Alegras“ priskirtų įmonių bankroto procedūras. Administratorė samdė darbuotojus, siekdama ne pranašumo bankroto administratorių atrankoje, o įvairiems bankroto proceso veiksmams atlikti. Tarnyba neįvykdė VAĮ 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir neperspėjo, jog turi būti laikomasi Elgesio kodekso ir / ar kitų teisės aktų.
6. Pareiškėja pažymėjo, kad darbuotojų veiksmai, priešingai nei nurodė Tarnyba, buvo susiję su bankroto procedūrų vykdymu, todėl akivaizdu, kad viena iš Elgesio kodekso 11.4.1 punkte įtvirtintų sąlygų yra neįrodyta. Tarnyba pažeidė sąžiningumo principą, metodinės pagalbos teikimo principą, visiškai nesilaikė VAĮ įtvirtintų pareigų, susijusių su ūkio subjekto priežiūra, o savo neveikimo pasekmes siekia perkelti bankroto administratoriui.
7. Pareiškėjos nuomone, Tarnyba ne tik kad nepateikė jokių Etikos kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų išaiškinimų dėl sąžiningumo principo, nesuformavo jokių rekomendacijų dėl tokios normos taikymo / netaikymo, tačiau ir administratorei pranešus apie priimtus darbuotojus, nenurodė, kad toks administratorės elgesys gali neatitikti Elgesio kodekso reikalavimų, taip pat nereikalavo jokių paaiškinimų dėl priimtų darbuotojų, nors pati priežiūros institucija tvarkė ir tvarko administratorės darbuotojų sąrašą.
8. Pareiškėja nurodė, kad priežiūros institucijai išplėtus neplaninio patikrinimo ribas, t. y. vertinant ne 2019 m. rugsėjo 11 d. duomenis, kas buvo nurodyta pranešime apie pradėtą neplaninį patikrinimą, o vertinant 2019 m. kovo 27 d. – 2019 m. birželio 20 d. laikotarpį, ne tik nebuvo informuota administratorė, tačiau nesudarytos sąlygos tinkamai pateikti paaiškinimus. Tarnybos 2019 m. rugsėjo 30 d. rašte Nr. (10.4) D2-2602 (toliau – ir 2019 m. rugsėjo 30 d. pranešimas) nurodytas įsakymas dėl neplaninio patikrinimo pradėjimo nėra teisinis pagrindas vykdyti patikrinimo veiksmus už 2019 m. kovo 27 d. – 2019 m. birželio 20 d. laikotarpį. Tarnyba, praplėtusi neplaninio patikrinimo mastą / ribas ir apie tai neinformavusi administratorės, skyrusi poveikio priemonę pareiškėjai net nesulaukusi 3 darbo dienų termino pabaigos (per šį terminą administratorė turėjo teisę pateikti papildomus paaiškinimus), grubiai pažeidė teisės aktų normas.
9. Atsakovė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
10. Tarnyba paaiškino, kad atlikdama pareiškėjos veiklos patikrinimą nustatė, jog pareiškėja nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. birželio 20 d. buvo įdarbinusi 4 darbuotojus, turinčius bankroto administratorių pažymėjimus, kurie nebuvo įgalioti administruoti jokių pareiškėjai paskirtų įmonių bankroto procesų. Tarnyba pareiškėjo veiklos patikrinimo metu vertindama atrankas, kuriose dalyvavo pareiškėja minėtu laikotarpiu, nustatė, kad pareiškėja buvo atrinkta 8 įmonių bankroto procesų atrankoje ir teismų paskirta administruoti šių 8 įmonių bankroto procesus.
11. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 676 patvirtintų Bankroto administratorių atrankos taisyklių (toliau – ir Atrankos taisyklės) 21.1 punktas numato, jog darbo krūvis – bankroto administratorių atrankos kompiuterinėje programoje (toliau – ir Programa) nustatomas administratoriaus faktiškai administruojamų įmonių ir įmonių, kurias administruoti jis yra atrinktas (atrankos rezultatą patvirtinus Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinėje sistemoje), pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičius (toliau – ir FASĮS). Pareiškėjai įdarbinant daugiau fizinių bankroto administratorių, FASĮS rodiklis yra ženkliai pagerinamas ir pareiškėja neviršija A, B ir C grupės įmonių leistino administruoti sąlyginių įmonių skaičiaus (toliau – ir LASĮS) ribų.
12. Tarnyba nurodė, kad taip pat buvo nustatyta, jog pareiškėja iki 2019 m. birželio 20 d. dalyvavo (teikė sutikimą–deklaraciją), tačiau nebuvo atrinkta administruoti įmonių bankroto procesų ar atranka nebuvo patvirtinta 484 įmonių atrankoje, bei nustatyta, kad pareiškėja, teikdama sutikimą–deklaraciją dalyvauti minėtų įmonių bankroto administratorių atrankoje, nurodė, kad šias įmones bus pavesta administruoti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) A. B. ir nė vienam iš 4 darbuotojų (bankroto administratorių), kurie buvo atleisti iki 2019 m. birželio 20 d. Ištyrusi visas patikrinimui reikšmingas aplinkybes, pagrindusi jas objektyviais įrodymais (faktais), susiejusi minėtas aplinkybes su konkrečiomis teisės normomis bei dėl jų pateikusi motyvus, Tarnyba pagrįstai konstatavo, kad buvo pažeisti Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktai.
13. Tarnybos teigimu, pareiškėja, kaip savo srities profesionalė, pažeidė draudimo piktnaudžiauti teise principą. Pareiškėja bankrutavusių įmonių administravimu užsiima nuo 2019 m. sausio 28 d. (o pareiškėjos vadovė veiklą vykdo nuo 2018 m. gruodžio 12 d.), todėl manytina, kad gerai išmano Programos veikimo principus, t. y. priimdama 4 bankroto administratorius kitoms darbinėms funkcijoms atlikti (nors įdarbino juos kaip bankroto administratorius), o ne gautų įmonių bankroto procesams administruoti, turėjo suprasti, kad tokiais savo veiksmais dirbtinai pakėlė savo atrankos rodiklius Programoje, todėl pasielgė nesąžiningai prieš kitus bankroto administratorius.
14. Tarnybos įsitikinimu, nepagrįstas pareiškėjos teiginys, kad Tarnyba pranešime dėl patikrinimo, nurodydama 2019 m. rugsėjo 11 d. datą, apibrėžė patikrinimo mastą. Šiame pranešime buvo nurodyta, kad bus tikrinamas pareiškėjo veiksmų atitikimas Elgesio kodekse nustatytam sąžiningumo principui įdarbinant 4 darbuotojus, o ne konkretūs veiksmai, atlikti 2019 m. rugsėjo 11 d.
15. Tarnyba taip pat atkreipė dėmesį, kad nei Tarnybos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V1-341 patvirtintose Planinių ir neplaninių bankroto administratorių veiklos patikrinimų taisyklėse (toliau – ir Patikrinimų taisyklės), nei kituose teisė aktuose nėra nustatyta reikalavimo, kad Tarnyba prieš pradėdama neplaninį bankroto administratoriaus veiklos patikrinimą privalo nurodyti laikotarpį, kuris bus tikrinimas. Pareiškėja savo teiktus 2019 m. spalio 14 d. paaiškinimus vėliau papildė pateikta nuomone, į kurią Tarnybos direktorius atsižvelgė priimdamas Įsakymą, ir tai šiame akte nurodyta. Pareiškėja gavo Išvados projektą ir turėjo galimybę pateikti papildomus paaiškinimus, kuria ir pasinaudojo. Kadangi pareiškėjos pateiktoje nuomonėje iš esmės nebuvo nurodyta naujų aplinkybių, kurios galėtų pakeisti pačią Išvadą, Išvados turinys nebuvo keičiamas. Pareiškėjos teisės teikti paaiškinimus nebuvo pažeistos. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėjai buvo sudarytos visos sąlygos teikti paaiškinimus ir juos papildyti.
16. Tarnybos nuomone, Tarnybos direktorius, įvertinęs Išvadą, kurioje buvo konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktus, atsižvelgdamas į nustatytas lengvinančias aplinkybes, pareiškėjos pateiktą nuomonę bei įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skiriant nuobaudą, skyrė pareiškėjai švelnesnę Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą nuobaudą – įspėjimą. Tarnybos vertinimu, naudojimasis diskrecija savaime nedaro Įsakymo neteisėtu ar nepagrįstu, o pareiškėja iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kad Tarnyba, įgyvendindama savo diskrecijos teisę, būtų padariusi kokių aiškių aplinkybių vertinimo, teisės taikymo klaidų ar būtų netiksliai nustačiusi faktines aplinkybes atliktame pareiškėjos veiklos patikrinime.
II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
18. Teismas nustatė, kad MB „Alegras“ į bankroto administratorių sąrašą buvo įrašyta 2019 m. sausio 28 d.; pareiškėja 2019 m. kovo 27 d. sudarė 4 darbo sutartis su 4 darbuotojais, turinčiais bankroto administratoriaus pažymėjimą; 2019 m. birželio 20 d. pareiškėja nutraukė darbo santykius su 4 darbuotojais ir apie tai 2019 m. birželio 27 d. pranešimu informavo Tarnybą; nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. birželio 20 d., t. y. tuo metu, kai buvo sudarytos darbo sutartys su 4 darbuotojais, turinčiais bankroto administratoriaus pažymėjimą, per Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą MB „Alegras“ buvo atrinkta administruoti 8 mažų įmonių bankroto procedūras.
19. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad Tarnyba 2019 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. (10.4) D2-2602 informavo pareiškėją apie sprendimą atlikti neplaninį MB „Alegras“ patikrinimą dėl galimų Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimų ir nustatė pareiškėjai terminą pateikti išsamius paaiškinimus (bei juos pagrindžiančius dokumentus) dėl rašte nurodytų aplinkybių iki 2019 m. spalio 14 d. Gavusi pareiškėjos paaiškinimus, Tarnyba 2019 m. gruodžio 19 d. išvados „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus MB „Alegras“ veiklos patikrinimo“ projektą pateikė Tarnybos direktoriui ir išsiuntė pareiškėjai, 2019 m. gruodžio 30 d. Tarnyba gavo pareiškėjos nuomonę dėl Išvados projekto. Tarnyba parengė 2019 m. gruodžio 30 d. išvadą Nr. D4-1892 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus MB „Alegras“ patikrinimo“, 2019 m. gruodžio 31 d. Tarnyba gavo pareiškėjos papildomus dokumentus, 2019 m. gruodžio 31 d. buvo priimtas Įsakymas.
20. Spręsdamas kilusį ginčą, teismas vadovavosi ĮBĮ (teisės akto redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu), Elgesio kodekso, taip pat Patikrinimų taisyklių nuostatomis. Vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 41 dalimi, teismas pažymėjo, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti. Teismas aptarė to paties įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytą administratoriaus kandidatūros parinkimo tvarką, kurią detalizuoja Atrankos taisyklės, taip pat nurodė, kad teismas, parinkdamas administratorių kandidatūrą iš Sąrašo, naudojasi Atrankos taisyklių pagrindu sukurta Programa. Nurodęs, kad Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus, teismas pacitavo Atrankos taisyklių 21.1 ir 21.1.1 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą, susijusį su atrankos kriterijais – administratoriaus faktiniu darbo krūviu (FASĮS) ir leistinu administruoti sąlyginių įmonių skaičiumi (LASĮS).
21. Akcentuodamas, kad Elgesio kodekse nustatyta pareiga bankroto administratoriams savo veikloje vadovautis profesinės etikos principais, be kitų – ir sąžiningumo, teismas pažymėjo, jog sąžiningumo principas numato, jog administratorius, be kita ko, nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa, (Elgesio kodekso 11.4.1 p.) bei nepiktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis (Elgesio kodekso 11.4.4 p.). Teismas apžvelgė ĮBĮ 117 straipsnį, nustatantį bankroto administratoriaus, administratoriaus juridinio asmens vadovo, darbuotojo, atsakingo už juridinio asmens bankroto administravimą, ir administratoriaus padėjėjo atsakomybę.
22. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo, kad MB „Alegras“ 2019 m. kovo 27 d. sudarė darbo sutartis su 4 darbuotojais, turinčiais bankroto administratoriaus pažymėjimą, o po beveik trijų mėnesių, t. y. 2019 m. birželio 20 d., darbo teisinius santykius su šiais darbuotojais nutraukė. Bylos medžiaga patvirtino, kad pareiškėjo įdarbinti bankroto administratoriai nebuvo įgalioti administruoti jokių MB „Alegras“ paskirtų įmonių bankroto procesų, pareiškėja tuo metu, kai buvo sudarytos darbo sutartys su 4 bankroto administratoriais (nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. birželio 20 d.), buvo atrinkta 8 įmonių bankroto procesų atrankoje ir teismų paskirta administruoti šių įmonių bankroto procesus. Teismo vertinimu, Išvados lentelėje Nr. 2 pateiktas pareiškėjo FASĮS ir LASĮS ribų rodiklių palyginimas patvirtino, kad, eliminavus pareiškėjos darbuotojus, kurie neadministravo pareiškėjui paskirtų įmonių bankroto procesų, pareiškėja, dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje, viršytų nustatytas FASĮS ir LASĮS ribas ir atrankoje dalyvautų tik kaip viršijusi LASĮS ribą bei negalėtų gauti administruoti naujų įmonių bankroto procesų (išskyrus Atrankos taisyklėse numatytas išimtis).
23. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai įdarbinant daugiau fizinių bankroto administratorių, FASĮS rodiklis yra ženkliai pagerinamas ir pareiškėja neviršija A, B, ir C grupės įmonių LASĮS ribų. Be to, nustatyta, kad pareiškėja iki 2019 m. birželio 20 d. dalyvavo (teikė sutikimą–deklaraciją) atrankoje ir sutikime–deklaracijoje dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje nurodė, kad įmones bus pavesta administruoti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) A. B., o ne vienam iš 4 darbuotojų bankroto administratorių, nurodytų Išvadoje.
24. Teismo vertinimu, buvo akivaizdu, kad pareiškėja dalyvaudama bankroto administratorių atrankoje su ženkliai pagerintais atrankos rodikliais, įgijo pranašumą prieš kitus dalyvaujančius atrankoje administratorius, todėl pripažino pagrįsta Tarnybos išvadą, kad šiais veiksmais (nors jie ir nelaikytini neteisėtais), sudarė prielaidas nepagrįstai iškreipti bankroto administratorių atrankos sistemą, dirbtinai pagerinti savo atrankos rodiklius ir nesąžiningai konkuruoti su kitais fiziniais ir juridiniais bankroto administratoriais, dalyvaujančiais atrankoje. Teismas darė išvadą, kad priešingai, nei teigė pareiškėja, patikrinimo metu Tarnyba ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, rėmėsi objektyviais įrodymais (faktais), susiejo minėtas aplinkybes su konkrečiomis teisės normomis bei dėl jų pateikė motyvus, todėl pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktus.
25. Teismas konstatavo, jog Tarnyba, įvertinusi teisinį reglamentavimą, patikrinimo metu pateiktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą dėl pareiškėjos Elgesio kodekso pažeidimų, kai pareiškėja įdarbino 4 darbuotojus, kurie neadministravo įmonių bankroto procesų.
26. Teismas sutiko su Tarnybos argumentais, jog Tarnybos 2019 m. rugsėjo 30 d. pranešime dėl pradedamo pareiškėjos veiklos patikrinimo buvo nurodyta, kad bus tikrinamas pareiškėjos veiksmų atitikimas Elgesio kodekse nustatytam sąžiningumo principui įdarbinant 4 darbuotojus, o ne konkretūs pareiškėjos veiksmai, atlikti 2019 m. rugsėjo 11 d., be to, Patikrinimų taisyklėse nėra reikalavimo nurodyti ketinamą tikrinti laikotarpį. Nustatęs, kad pareiškėja teikė 2019 m. spalio 14 d. paaiškinimus ir jie buvo papildyti nuomone, į kurią Tarnybos direktorius atsižvelgė priimdamas Įsakymą, teismas darė išvadą, kad jokių procedūrinių pažeidimų priimant Įsakymą nebuvo padaryta.
27. Įvertinęs Įsakymo turinį, teismas darė išvadą, kad Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Įsakyme ir Išvadoje (sudėtinė Įsakymo dalis) nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.
28. Atsižvelgęs į nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, teismas nenustatė teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir jį atmetė.
III. 29. Pareiškėja MB „Mokuma“ (MB „Alegras“ teisių perėmėja) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-375 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui MB „Alegras“ skyrimo“.
30. Pareiškėja nurodo, kad teismas apsiribojo tik formaliu ir selektyviu situacijos ir teisės aktų vertinimu, neatsižvelgdamas ir nevertindamas, kad administratorė, įdarbinusi asmenis, turinčius teisę teikti bankroto administratoriaus paslaugas, privalo apie tai pranešti Tarnybai, nepaisydama to, kad tiesiogiai tokio asmens nepaskirs įgaliotu asmeniu vykdyti konkrečios įmonės bankroto procedūrą. Tarnyba išaiškinimą dėl Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V4-44 patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių (toliau – ir Duomenų teikimo taisyklės), lėmusį ir sąžiningumo principo pažeidimą, pateikė tik paskyrusi pareiškėjai ir kitiems bankroto administratoriams nuobaudas.
31. Pareiškėja apeliacinį skundą iš esmės grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, nurodytais skunde, ir pabrėžia, kad Tarnyba nesilaikė VAĮ įvirtinto metodinės pagalbos teikimo principo, nepranešė pareiškėjai apie galbūt daromą jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nei atsakovė, nei teismas nenustatė visų būtinųjų sąlygų, kad būtų pagrindas konstatuoti Elgesio kodekso 11.4.1 punkto pažeidimą, t. y. nevertino, kad pareiškėjos darbuotojai atliko administratorei priskirtų įmonių bankroto procesų veiksmus, o tik preziumavo, kad tokie darbuotojai gerino bankroto administratoriaus atrankos rezultatus.
32. Pareiškėjos teigimu, jos pažeidimas kildinamas iš to, kad bankroto administratorius pranešė priežiūros institucijai apie tuos darbuotojus, kurių bankroto administratorius neturėjo tikslo paskirti (tiksliau tik nurodyti priežiūros institucijai, nes tokių duomenų pateikimas jokių teisinių pasekmių nesukelia) įgaliotais asmenims vykdyti konkrečios bankrutuojančios įmonių bankroto procesą. Tarnybos pateiktas Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punkto išaiškinimas, lemiantis ir Elgesio kodekso pažeidimą, neatitinka šių nuostatų turinio, todėl būtina nuostatas keisti, o ne taikyti poveikio priemones bankroto administratoriams. Nei vienas teisės aktas nereglamentuoja reikalavimo bankroto administratoriui dirbti tik savarankiškai arba konkrečią juridiniam asmeniui priskirtą procedūrą vykdyti tik asmeniui, kuris Tarnybos sistemoje yra pažymėtas kaip įgaliotas asmuo. Pareiškėjai net pateikus duomenis, kad visi jo darbuotojai turėjo teisę atlikti visų pareiškėjai priskirtų įmonių bankroto procedūrų veiksmus ir tokius veiksmus, kurie tiesiogiai buvo susiję su bankroto procedūrų vykdymu, juos atlikdavo vadovo atskiru nurodymu, šie duomenys nei Tarnybos, nei teismo nebuvo įvertinti.
33. Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba pati įrašė pareiškėjos darbuotojus, turinčius teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, į administratorės darbuotojų sąrašą, kas lėmė rodiklių gerinimą. Nei vienas iš bankroto administratorių negalėjo suprasti, kad po administratorių neplaninių patikrinimų aiškus ir nedviprasmiškas Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punktas bus išaiškintas iš esmės priešingai, o toks Duomenų teikimo taisyklių išaiškinimas lems ir Elgesio kodekse įtvirtinto sąžiningumo principo pažeidimą. Tuo atveju, jei Tarnyba būtų bent nurodžiusi, kad bankroto administratoriai turi pranešti tik apie tuos darbuotojus, kurie bus skiriami konkrečių bankrutuojančių įmonių įgaliotais asmenimis arba būtų atitinkamai pakeistos Duomenų teikimo taisyklės, būtų aišku ir suprantama, kad jei tokių darbuotojų nepaskirsi įgaliotu asmeniu vykdyti konkrečias bankroto procedūras, tai bus pažeistas Elgesio kodekso 11.4.1 punktas.
34. Pareiškėjos teigimu, Elgesio kodeksas yra aukštesnės teisinės galios teisės aktas, o atsakovė nenustatė visų būtinųjų sąlygų Elgesio kodekso 11.4.1 punkto pažeidimui inkriminuoti. Be to, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, drausminės atsakomybės klausimas gali būti keliamas tik už akivaizdžius ir šiurkščius profesinės veiklos pažeidimus. Teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai ignoravo pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodomas teisiškai reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias, kad šiuo atveju darbuotojai – fiziniai bankroto administratoriai – buvo įdarbinti ne dėl atrankos rodiklių pagerinimo, o dėl bankroto procedūrų vykdymo, ir pačios Tarnybos valdomojoje sistemoje jie nebuvo nurodyti įgaliotais asmenimis vykdyti administratorei paskirtų juridinių asmenų bankroto procedūrų tik dėl pačios sistemos trūkumų (sistema leidžia nurodyti tik vieną įgaliotą asmenį). Todėl nebuvo jokio pagrindo konstatuoti teisės pažeidimo. Nuobauda galėjo būti skirta tuo atveju, jei Tarnyba ir teismas būtų nustatę, jog darbuotojai – fiziniai bankroto administratoriai faktiškai nedirbo ir neatliko jokių darbo funkcijų bei jie buvo įdarbinti, siekiant pagerinti statistinius rodiklius. Kvalifikuotų darbuotojų įdarbinimu buvo siekiama teikti aukštos kokybės bankroto administravimo paslaugas ir operatyviai vykdyti administratorei priskirtų administruoti įmonių likvidavimą. Priešingų aplinkybių nenustatė nei Tarnyba, nei teismas.
35. Pareiškėja, remdamasi skunde nurodytais argumentais, pakartoja, kad Tarnyba nepagrįstai išplėtė neplaninio patikrinimo ribas, apie tai neinformuodama pareiškėjos, nebuvo tinkamo teisinio pagrindo pradėti neplaninį patikrinimą. Teismas sprendime nepateikė jokių motyvų, kodėl įsakyme dėl neplaninio patikrinimo nurodyta data neapibrėžia tikrinamo laikotarpio, nors pati Tarnyba nurodo, kad būtent 2019 m. rugsėjo 11 d. duomenimis vadovaujantis nuspręsta atlikti neplaninį patikrinimą. Pareiškėjos teigimu, Tarnyba tikrino tik tuos bankroto administratorius, kurie 2019 m. rugsėjo 11 d. turėjo darbuotojus. Pačios Tarnybos neveikimas, kuomet Tarnyba beveik tris mėnesius nuo pranešimo apie administratorės darbuotojų atleidimą savo sistemoje nekeitė administratorės duomenų, lėmė nepagrįstą ir neteisėtą administratorės neplaninį patikrinimą bei neteisėtos poveikio priemonės skyrimą.
36. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
37. Atsakovė nurodo, kad pareiškėja, apeliaciniame skunde vadovaudamasi Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punktu, ignoruoja patį faktą, jog ginčo duomenų teikimo paskirtis yra nustatyti fizinius bankroto administratorius, kurie juridinio asmens bus įgalioti administruoti konkrečių įmonių bankroto procesus, bus paviešinti jų duomenys Tarnybos svetainėje bei bus įtraukti šių administratorių duomenys į Programą (Duomenų teikimo taisyklių 5.2 p., 12 p.), kurie bus naudojami atrankoje. Jokie teisės aktai nedraudžia pareiškėjai, kaip juridiniam asmeniui, sudaryti darbo sutarčių su fiziniais bankroto administratoriais, neketinančiais administruoti bankroto procesus, o tik atlikti pagalbines administravimo funkcijas, tačiau, Tarnybos vertinimu, kiekvienas juridinis asmuo, įvertinęs darbo sutarties tikslą, turi pasirinkti atitinkamą elgesio modelį. Duomenys pagal Duomenų teikimo taisyklių 10 punktą turi būti teikiami Tarnybai atsižvelgiant į darbo sutarties tikslą bei turinį. Dėl to pareiškėja neturėjo 4 darbuotojų nurodyti kaip bankroto administratorių. Pareiškėjai nuobauda buvo skirta už Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimus, o ne už Duomenų teikimo taisyklių nesilaikymą.
38. Atsakovė pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, susijusius su pareiškėjos įdarbintų, bet neįgaliotų administruoti pareiškėjai paskirtų įmonių bankrotų procesų, darbuotojų skaičiaus įtaką pareiškėjos atrankos rodikliams, nurodo, kad Tarnyba pagrįstai konstatavo, jog buvo pažeisti Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktai. Atsakovės vertinimu, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei juo remdamasis, skirtingai nei bando įrodyti pareiškėja, neapsiribojo tik formaliu ir selektyviu nustatymu, o bylą išnagrinėjo ištyręs visų objektyvių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą bei šių aplinkybių visumą susiejo su ginčui aktualiomis su teisės normomis.
39. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Tarnyba pranešime dėl neplaninio patikrinimo, nurodydama 2019 m. rugsėjo 11 d. datą, apibrėžė tikrinimo mastą, taip pat tvirtina, jog buvo sudarytos galimybės pareiškėjui teikti paaiškinimus ir juos papildyti. Šias aplinkybes tinkamai įvertino teismas.
40. Atsakovės įsitikinimu, akivaizdu, kad pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti paaiškinimai ir aplinkybės nepaneigia padaryto pažeidimo. Pareiškėja turėjo suvokti savo elgesio pasekmes (atrankos rezultatų pagerinimas) ir jų siekė (tokia išvada darytina iš pareiškėjos darbuotojų, kurie faktiškai įmonių bankroto procedūrų nevykdė, skaičiaus, darbo sutarčių sudarymo datų, trukmės, fakto, jog atrankos rodikliai buvo ženkliai pagerinti). Pareiškėja savo veiksmais pažeidė ĮBĮ įtvirtintos vieningos bankroto administratorių atrankos sistemos pagrindinius veikimo principus, pareiškėjos padarytas pažeidimas padarė žalą pačiai bankroto administratorių atrankos sistemai, jos reputacijai ir pasitikėjimui šia sistema, nes sukėlė abejonių, jog bankroto administratorių atrankos sistema, kad ir teisėtais veiksmais, gali būti iškreipiama.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. 41. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos MB „Mokuma“ (MB „Alegras“ teisių perėmėja) skundo reikalavimas panaikinti atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019 m. gruodžio 31 d. įsakymą Nr. V4-374, kuriuo bankroto administratorei MB „Alegras“ paskirta nuobauda – įspėjimas už Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų pažeidimą, pagrįstumas ir teisėtumas.
42. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog MB „Alegras“ pažeidė Elgesio kodekso 11.4.1 ir 11.4.4 punktų nuostatas, nes 2019 m. kovo 27 d. įdarbinusi 4 darbuotojus, turinčius bankroto administratoriaus pažymėjimus ir kurie neadministravo MB „Alegras“ paskirtų įmonių bankroto procedūrų, dirbtinai, nesąžiningai pagerino savo rodiklius atrankoje, kurie leido dalyvauti atrankoje, o veiksmai, kuomet įdarbinami darbuotojai (bankroto administratoriai), kuriems neskiriama (jie neįgaliojami) administruoti administratorei priskirtų įmonių bankroto procesų, iš esmės nelaikytini neteisėtais, tačiau jais yra sudaromos prielaidos nepagrįstai iškreipti bankroto administratorių atrankos sistemą, pagerinti rezultatus ir nesąžiningai konkuruoti su kitais fiziniais ir juridiniais bankroto administratoriais, dalyvaujančiais atrankoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2019 m. kovo 27 d. iki 2019 m. birželio 20 d. (iki 4 darbuotojų atleidimo iš darbo) per Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą MB „Alegras“ buvo atrinkta administruoti 8 mažų įmonių bankroto procedūras. Taip pat nustatyta, kad MB „Alegras“ iki 2019 m. birželio 20 d. dalyvavo atrankoje (teikė sutikimą–deklaraciją), tačiau nebuvo atrinkta administruoti įmonių bankroto procesų ar atranka nebuvo patvirtinta 484 įmonių atrankoje, bei nustatyta, kad MB „Alegras“, teikdama sutikimą–deklaraciją dalyvauti įmonių bankroto administratorių atrankoje, nurodė, kad šias įmones bus pavesta administruoti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) A. B. ir nei vienam iš 4 darbuotojų bankroto administratorių.
43. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčo esmės, ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad ginčo teisinius santykius reguliuoja Įmonių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintų Bankroto administratorių atrankos taisyklių, Tarnybos direktoriaus 2017 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V4-44 patvirtintų Duomenų apie įmonės bankroto procesą teikimo ir skelbimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286 patvirtinto Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso nuostatos.
44. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį, administratoriaus kandidatūrą iš Sąrašo nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę (įmones) asmenų parenka teismas, naudodamasis Programa, sukurta vadovaujantis Atrankos taisyklėmis. Programa administratorius atrenkamas atsitiktine tvarka, įvertinant įmonę apibūdinančius kriterijus: įmonės dydį, veiklos rūšį, bankroto proceso vykdymo ypatumus <...> ir į šio įstatymo 116 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąrašą įrašytų asmenų veiklą apibūdinančius kriterijus: darbo krūvį (įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus), darbo patirtį, galiojančias nuobaudas (įspėjimą, viešą įspėjimą), sutikimo administruoti įmonę (įmones) pateikimo būdą (būdus) ir atsisakymą administruoti įmonę, kai duotas šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas sutikimas.
45. Atrankos taisyklių 21.1 punktas nustato, kad darbo krūvis – Programoje nustatomas administratoriaus faktiškai administruojamų įmonių ir įmonių, kurias administruoti jis yra atrinktas, pagal teismo nustatytą įmonės atrankinį dydį, įskaitant ir ne teismo tvarka vykdomus bankroto procesus, kurie pagal atrankinį dydį visada prilyginami mažai įmonei, išreikštų sąlyginėmis įmonėmis, skaičius. Taisyklių 21.1.1 punkte nustatyta, kad „fizinio asmens darbo krūvis – visų įmonių, kurias jis administruoja kaip fizinis asmuo, ir įmonių, kurias jis administruoja kaip juridinio asmens (asmenų) darbuotojas ir (ar) vadovas, suma“. Atrankos taisyklių 21.1.2 punkte nurodyta, kad juridinio asmens darbo krūvis – juridinio asmens vadovo ir darbuotojų, turinčių teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, (toliau visi kartu – darbuotojai administratoriai) darbo krūvių, apskaičiuotų šių taisyklių 21.1.1 punkte nustatyta tvarka, suma, padalinta iš juridinio asmens darbuotojų administratorių skaičiaus. Atrankos taisyklių 24 punkte nurodyta, kad kiekvienam administratoriui nustatoma administratoriaus patirtį ir jo darbo kokybę parodančių kriterijų bendra reikšmė – leistinas administruoti sąlyginių įmonių skaičius.
46. ĮBĮ 11 straipsnio 41 dalyje nustatyta, kad administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę paskyręs darbuotoją (arba vadovą, kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, bankroto procedūroms vykdyti.
47. Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punktas nustato, kad juridiniai asmenys, įgiję ir (ar) turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ĮBĮ nustatyta tvarka, Tarnybai teikia pranešimą: per 5 darbo dienas nuo darbo sutarties sudarymo ar nutraukimo su fiziniu asmeniu, įgijusiu teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, ir (ar) darbuotoją, kuriam, pripažinus jo profesinę kvalifikaciją Įmonių bankroto įstatymo 118 straipsnio 1 dalyje ir (ar) 119 straipsnyje nustatyta tvarka, teisė teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas suteikta laikinai arba įsisteigus Lietuvos Respublikoje, nurodydami asmens vardą, pavardę, Sąrašo eilės numerį, darbo sutarties numerį ir datą, priėmimo ir (ar) atleidimo datą. Duomenų teikimo taisyklių 5.2 punkte nustatyta, kad tokiu pranešimu Tarnybai teikiama informacija apie bankroto administratoriaus – juridinio asmens darbuotojo, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kuriam paveda administruoti įmonę paskyrimą (pakeitimą) nurodydamas šio asmens vardą, pavardę, Sąrašo eilės numerį ir paskyrimo (pakeitimo) datą – per 5 darbo dienas nuo darbuotojo, turinčio teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, kuriam paveda administruoti įmonę, paskyrimo ar pakeitimo dienos. Tarnybai pateikti duomenis pagal Duomenų teikimo taisyklių 12 punktą įvedami Įmonių restruktūrizavimo ir bankroto informacinę sistemą ir paskelbiami Tarnybos interneto svetainėje.
48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracinę bylą ir aiškindamas pirmiau aptartas teisės aktų nuostatas, nurodė, kad Duomenų teikimo taisyklių pagrindu Tarnybai teikiami duomenis būtent apie fizinius bankroto administratorius, kurie juridinio asmens bus įgalioti administruoti konkrečių įmonių bankroto procesus, nėra privaloma nutraukti darbo sutartis, o žinant, jog darbuotojai administratoriai nevykdys bankroto administravimo funkcijų, o atliks kitas, palaikančias administravimo funkcijas, užtenka Tarnybai pateikti pranešimą apie pareigų pasikeitimą (žr. 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1648-662/2021).
49. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punktas nebuvo aiškus, o išaiškinimas dėl šio punkto suformuotas tik po nuobaudų bankroto administratoriams paskyrimo, be to, pateiktas išaiškinimas neatitinka teisės akto normos, nustatyta, kad Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punktas yra aiškus ir nedviprasmiškas (duomenų teikimo paskirtis yra nustatyti fizinius bankroto administratorius, kurie juridinio asmens bus įgalioti administruoti konkrečių įmonių bankroto procesus).
50. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog MB „Alegras“ įdarbino 4 bankroto administratorius, pateikė apie juos duomenis Tarnybai, nors šie įdarbinti bankroto administratoriai nevykdė bankroto administratoriaus pareigų (nebuvo įgalioti administruoti pareiškėjai paskirtų bankroto procesų), į tai, jog MB „Alegras“, kaip bankroto administratorių įmonėms paskyrimo ir bankroto procedūrų srities profesionalei, buvo žinomi (privalėjo būti žinomi) Programos paskirtis ir tikslas, jos veikimo principai, darytina išvada, kad MB „Alegras“ suprato, jog įdarbindama 4 bankroto administratorius kitoms darbinėms funkcijos atlikti (nors įdarbino juos kaip bankroto administratorius), dirbtinai pakels savo atrankos rodiklius Programoje.
51. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėja kreipėsi į atsakovę dėl Duomenų teikimo taisyklių 10.2 punkto ir / ar susiklosčiusios situacijos (kaip reikia informuoti apie priimtus į darbą bankroto administratorius, kai jie nevykdys tokių funkcijų) išaiškinimo (konsultacijos), o atsakovė atsisakė tai padaryti.
52. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėja nepažeidė sąžiningumo principo ir jai nepagrįstai paskirta nuobauda. Elgesio kodekse įtvirtintas sąžiningumo principas nustato, jog administratorius, be kita ko, nesiimtų veiksmų, kurie yra teisėti ir nesusiję su bankroto procedūrų vykdymu, tačiau dėl kurių administratorius įgyja arba gali įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa, (11.4.1 p.) bei nepiktnaudžiautų jam suteiktomis teisėmis (11.4.4 p.).
53. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-4-556/2021, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimu, nurodė, kad bankroto administratoriams ĮBĮ keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas kartu reiškia ir jų pareigą laikytis profesinės etikos normų bei suponuoja atsakomybę tais atvejais, kai šių normų nesilaikoma.
54. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad MB „Alegras“ atliko veiksmus, kuriais įgijo ir galėjo įgyti pranašumą įmonių bankroto administratorių atrankoje, kuri vykdoma naudojantis kompiuterine programa, piktnaudžiavo jai suteiktomis teisėmis, pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja pažeidė sąžiningumo principą, įtvirtintą Elgesio kodekse, ir jai paskirta nuobauda.
55. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad minėtam Elgesio kodekso pažeidimui konstatuoti užtenka paties fakto, jog rodikliai atrankoje buvo pagerinti, Tarnybos konstatavimas, kad pareiškėjai, įdarbindami ir pateikdami informaciją į atrankos sistemą apie darbuotojus, kurie realiai bankroto procesų neadministruoja, pagerino atrankos rodiklius ir elgėsi nesąžiningai, yra pagrįstas ir teisėtas (žr. 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1648-662/2021).
56. Nepripažintini pagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė išplėtė pradėto neplaninio patikrinimo mastą, nes byloje nustatyta, jog Tarnybos 2019 m. rugsėjo 30 d. pranešime buvo nurodyta, kad bus tikrinamas pareiškėjos veiksmų atitikimas Elgesio kodekse nustatytam sąžiningumo principui įdarbinant 4 darbuotojus. Įvertinus šiuos duomenis, pripažintini pagrįstais atsakovės atsikirtimai, kad nurodant datą buvo padaryta techninė klaida. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai nebuvo sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus ir įrodymus. Pareiškėjos teisė būti išklausytai yra įgyvendinta, nes pareiškėja tiek atsakovei, tiek pirmosios instancijos teismui išsakė argumentus dėl atlikto patikrinimo ir atsakovės padarytų išvadų.
57. Teisėjų kolegija, apibendrindama į tai, kas išdėstyta, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė materialiosios teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos mažosios bendrijos „Mokuma“ (mažosios bendrijos „Alegras“ teisių perėmėja) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė