0a5ca85e-3ab9-47fa-a462-aef601222014 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas: EPranešėjas: E. J. Grigaravičius                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-577-508-2013Teisėjas: S. Girdenienė                                             Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00019-2013-8                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                          1.2.14.3.1; 2.4.7.                                                                                         (S)                                                                  N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2013 m. spalio 18 d.

Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų ArÅ«no PaÅ¡tuolio, Danguolės Å iugždinytės, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo gynėjai advokatei S. Č.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A.

J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis LR BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jÄ keičiant LR BK 65 str. tvarka, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir L. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:A. J. pagal LR BK 180 str. 1 d. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. M. padarė plėšimÄ , o bÅ«tent, 2013 m. sausio 25 d. apie 02.20 val., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, Varėnos m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, panaudodami fizinį smurtÄ P. B. atžvilgiu, o bÅ«tent: suduodami smÅ«gius rankomis ir kojomis į veidÄ , krÅ«tinę, Å¡onus, ne mažiau penkių poveikių pasėkoje, tuo padarydami P. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl muÅ¡tinės kiaurinės žaizdos virÅ¡utinėje lÅ«poje, poodinių kraujosruvų kaktoje, krÅ«tinės lÄ stoje, odos nubrozdinimų deÅ¡inio skruosto srityje, pagrobė svetimÄ turtÄ - P. B. priklausančius 50 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam P. B. 50 Lt turtinę žalÄ .Nuteistasis A.

J. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013-04-24 nuosprendį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad asmeniui, kuris teismo pripažįstamas recidyvistu, taip pat gali bÅ«ti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Tiesiog, skirdami tokiam asmeniui Å¡velnesnę, negu terminuotas laisvės atėmimas, bausmę, teismai tai privalo motyvuoti. Tai pabrėžta ir Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54 - 64 straipsniai) apžvalgos iÅ¡vadų 9 punkte.

Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ asmeniui, kuris padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ neiÅ¡nykus teistumui, turi absoliučiÄ diskrecijos teisę atidėti realios bausmės vykdymÄ pagal LR BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliantas nurodo, kad Varėnos rajono apylinkės teismas nepakankami iÅ¡samiai įvertino baudžiamosios bylos aplinkybes, kurios sudaro prielaidÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti. Dėl nusikalstamos veikos padarymo jis prisipažino nuo pat pirmos apklausos, davė iÅ¡samius parodymus, jų nekeitė.

Jis padėjo atskleisti nuskalstamÄ veikÄ . Å i aplinkybė turi bÅ«ti pripažinta kaip savarankiÅ¡ka jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Byloje įrodyta, jog jis nukentėjusiajam sudavė vienÄ smÅ«gį. Å iÄ aplinkybę patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga bei paties nukentėjusiojo parodymai. Teismas turi atsižvelgti į jo konkrečius veiksmus nusikaltimo padarymo metu. Jo veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį nepasižymėjo žiaurumu. Teismo posėdžio metu jis atsiprašė nukentėjusiojo.

Nukentėjusiajam padaryta žala nėra didelė (50 Lt turtinė žala). Žalos atlyginimo nukentėjusysis nereikalavo. Nuteistasis savo nusikalstamus veiksmus vertina kaip atsitiktinį įvykį. Nurodo, kad gyvena kartu su savo motina ir močiute, santykiai su jomis geri. Vasaros metu nuolat dirba sezoninius darbus. Iki nusikalstamos veikos padarymo buvo registruotas darbo biržoje. Išvadas dėl savo netinkamo elgesio padarė. Laikotarpis, kurį išbuvo suėmime, yra pakankama bausmė jauno amžiaus asmeniui.

Jis teisiamas antrÄ kartÄ ir mano, kad jam gali bÅ«ti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas skiriant papildomas auklėjimo priemones.Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistojo gynėjÄ , praÅ¡iusiÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorÄ , praÅ¡iusį apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistasis neprieÅ¡tarauja dėl inkriminuotos veikos kvalifikavimo, tačiau apeliaciniu skundu nesutinka su jam paskirtos bausmės individualizavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (LR BPK 320 str. 3 d.).Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas ir pagrįstai A.

J. pripažino kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ LR BK 180 str. 1 d. bei paskyrė bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ gali bÅ«ti skiriama tik reali laisvės atėmimo bausmė. Apeliantas teigia, kad aplinkybė, jog jis padėjo atskleisti nuskalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti pripažinta kaip savarankiÅ¡ka jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl kurios turėtų bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė, teismas nesivadovavo bausmės tikslais, numatytais LR BK 41 str. 2 d.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto skundo argumentais ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju prielaidų daryti iÅ¡vadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. J. bausmę, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip pažymėjo ir apeliantas, pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (LR BK 41 straipsnio 2 dalis).

Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankcijÄ , privalo vadovautis ir Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 ir 61 straipsniuose. Ä®vertino tai, kad A. J. padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , teisiamas antrÄ kartÄ , baustas administracinėmis nuobaudomis ir nuobaudos galiojančios, nors yra pilnametis, tačiau jauno amžiaus. Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ .

BÅ«tent į tai ir atsižvelgė teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, Å¡velnesnę nei vidurkis.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. J. anksčiau bÅ«damas teistas, turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymÄ , padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , todėl apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad LR BK 27 str. 1 d. prasme jis yra recidyvistas. Pagal LR BK 56 str. 1 d. teismas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Tai reiÅ¡kia, kad laisvės atėmimas yra tipinė bausmė recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymÄ , leidžianti įgyvendinti LR BK 41 straipsnyje įtvirtintÄ bausmės paskirtį, o ne laisvės atėmimo bausmė, skiriama iÅ¡skirtiniais atvejais, kuriuos teismas privalo motyvuoti. Apeliantas teigia, kad aplinkybė, jog jis padėjo atskleisti nuskalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti pripažinta kaip savarankiÅ¡ka jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl kurios turėtų bÅ«ti paskirta Å¡velnesnė bausmė, nes turi bÅ«ti atsižvelgta į bausmės tikslus, numatytus LR BK 41 str. 2 d.

Vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Å is principas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Baudžiamajame įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas, įvertinęs veikos pavojingumÄ ir visas jau paminėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs iÅ¡vadÄ , jog kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta Å¡velniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatytÄ , bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas Å¡iam asmeniui už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui.

Minėtame įstatyme nėra iÅ¡vardyta, kokios turi bÅ«ti iÅ¡imtinės aplinkybės, norint jį taikyti, tai visais atvejais konkrečioje byloje sprendžia tik teismas. Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. LR BK 62 str. 1 d. nustato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Taigi, tam, kad už nusikalstamÄ veikÄ bÅ«tų paskirta Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmė, turi bÅ«ti nustatyta nurodytų sÄ lygų bei aplinkybių visuma. Å iuo atveju to nėra: A. J. pats nepranešė apie įvykdytÄ nusikaltimÄ , parodymus davė tik po to, kai buvo sulaikytas dėl padaryto nusikaltimo, taip pat nesistengė laiku atlyginti nukentėjusiajam padarytos žalos, nors ji ir nebuvo didelė (tai, kad nukentėjusiajam pagailo nuteistųjų ir jis teisme atsisakė pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, neturi esminės reikÅ¡mės nuteistojo pareigai dėti visas pastangas savarankiÅ¡kai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , jeigu pripažįsta savo kaltę).

Kaip parodė P. B. apylinkės teismo posėdyje, nuteistasis netgi pats neatsiprašė nukentėjusiojo. LR BK 62 str. 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir yra kitos Å¡io straipsnio 1- 6 p. nustatytos sÄ lygos. Tačiau byloje nėra sÄ lygų taikyti ir BK 62 str. 2 d. nuostatas.

Apelianto skunde nurodytos aplinkybės, kad jis davė iÅ¡samius parodymus, jų nekeitė nuoÅ¡irdžiai gailisi ir padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , yra svarbios, jos buvo įvertintos pirmosios instancijos, į jas buvo atsižvelgta skiriant bausmę, tačiau jos nėra pakankamos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, remiantis Å¡iomis aplinkybėmis, taikyti LR BK 62 str. 3 d. nuostatų ir Å¡velninti nuteistajam paskirtos, kuri nėra per griežta. Byloje nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios mažintų apelianto padaryto nusikaltimo ar jo asmenybės pavojingumÄ tiek, kad LR BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, todėl taikyti A.

J. BK 54 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo. Taip pat nėra pakankamo pagrindo jo atžvilgiu taikyti ir LR BK 75 str. bei atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . LR BK 75 straipsnio 1 dalis teismui numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams. Tačiau LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategorijÄ , esminė minėto straipsnio taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimÄ , ar bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, turi bÅ«ti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (2011 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-338/2011).

Atidėdamas bausmės vykdymÄ teismas privalo motyvuoti, kodėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra tokios, kad jomis remiantis bÅ«tų galima skirti bausmės vykdymo atidėjimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad A. J. jau yra teistas: Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams.Ä®statymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti LR BK 75 straipsnį ir tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neiÅ¡nykusį teistumÄ , tačiau Å¡i diskrecinė teismo teisė iÅ¡ esmės suponuoja pareigÄ papildomai įvertinti kaltininko asmenybę ir Å¡is vertinimas neturi bÅ«ti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos. (2008 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-494/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-496/2008)A.

J. 2012-02-14 nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkai, t. y. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, taigi, ir Å¡iuo nagrinėjamu atveju padaryta veika, prieÅ¡ingai nei teigiama skunde, negali bÅ«ti vertinama kaip atsitiktinis įvykis, nes toks pakartotinas smurtinis elgesys rodo ne tik, kad nuteistasis nepadarė iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnio teistumo, bet jis yra linkęs į agresyvų, žiaurų elgesį, jo recidyviÅ¡kumas yra įžūlus.

Apeliantas teigia, kad jis nukentėjusiajam sudavė vienÄ smÅ«gį, todėl jo veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį nepasižymėjo žiaurumu, tačiau jis buvo nusikaltimo iniciatorius, prikibo prie nukentėjusiojo, be jokios pateisinamos priežasties pirmas sudavė nukentėjusiajam smÅ«gį, pagrobė svetimus pinigus. Pažymėtina, kad pagal ankstesniu 2012-02-14 nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, Å¡io nusikaltimo padarymo metu jis turėjo bÅ«ti namuose, o ne girtas Å¡laistytis gatvėmis, tinkamas įpareigojimų laikymasis bÅ«tų užkirtęs keliÄ apeliantui nusikalsti.

Taigi nuteistasis nepadarė atitinkamų iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnio teistumo, jam jau buvo parodytas teismo pasitikėjimas ir neskirta bausmė, realiai apribojanti jo laisvę, tačiau nuteistasis nepateisina, toliau ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti jam realiai neatliekant paskirtosios bausmės.Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. J. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d., kuris numato tik dvi bausmės rÅ«Å¡is – areÅ¡tÄ ir laisvės atėmimÄ iki 6 metų.

Už šį nusikaltimÄ jam paskirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė, nei sankcijos vidurkis. Skundžiamu nuosprendžiu, vadovaujantis LR BK 64 str., paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo bÅ«du su Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jÄ keičiant LR BK 65 str. tvarka, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimÄ vieneriems metams trims mėnesiams.Kolegija konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bendrÄ jÄ bausmės paskirtį, bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas A. J. baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡tyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir kitas aplinkybes, paskyrė teisingÄ savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu bausmę, kuri nėra per griežta, todėl keisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nuosprendį apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, dėl Å¡ių priežasčių nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,n u t a r i a:Nuteistojo A. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                      Egidijus Jonas Grigaravičius Teisėjai                                                                   ArÅ«nas PaÅ¡tuolis  Danguolė Å iugždinytė