0a5bdcee-e96c-4448-af80-a654294fb5b6 · Alytaus apylinkės teismas

?NUTARTIS Civilinė byla Nr. e2-329-470/2019 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03365-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.1.2.4.1.4.; 2.1.2.5.; 2.2.3.2. ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 19 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Redai Narijauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. S., jo atstovui advokatui Vytautui Klimavičiui, atsakovei L. M., jos atstovei advokatei Sigitai Galbuogienei, trečiajam asmeniui notarei Rasytei Gudienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A.

S. ieÅ¡kinį atsakovei L. M. su trečiuoju asmeniu ieÅ¡kovo pusėje notare Rasyte Gudiene dėl piniginio reikalavimo, atsiradusio iÅ¡ sutarties, ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio ieÅ¡kovui dėl įgaliojimo pripažinimo apsimestiniu sandoriu. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas A. S. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 30 000 Eur lėšų už parduotÄ pagal jo atsakovei L. M. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ Å¾emės sklypÄ , 5 % metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Jis paaiÅ¡kino, kad 2015 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Alytaus skyriaus iÅ¡vados Nr. 2IP-40 (toliau – IÅ¡vada) pagrindu įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į savo tėvo A. S. 3,9200 ha ploto žemės sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurio 2,2483 ha dalį sudarė valstybės iÅ¡perkama žemė, t. y. nuosavybės teisė į Å¡iÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini) negalėjo bÅ«ti atkurta. Jis kaip kompensavimo bÅ«dÄ pasirinko teisę gauti lygiavertį laisvÄ Å¾emės sklypÄ kitoje vietovėje.

Pats bÅ«damas pagyvenęs ir neturėdamas reikiamų žinių nuosavybės atkÅ«rimo reikaluose, kreipėsi į L. M., kuriÄ pažinojo nuo 2005 metų, kai ji tuomet jam tarpininkavo parduodant kitÄ Å¾emės sklypÄ . L. M. apsiėmė padėti jam pagal gautÄ IÅ¡vadÄ atkurti nuosavybės teises į žemę kitoje vietovėje ir realizuoti jÄ . Nors tuo metu jis jau turėjo kitÄ asmenį, pageidaujantį iÅ¡ jo pirkti IÅ¡vadÄ , tačiau to asmens pasiÅ«lyta kaina net nesiekė IÅ¡vadoje įraÅ¡ytos kainos, todėl jis parduoti IÅ¡vados nesutiko, nes buvo paskaitęs skelbimus ir žinojo, kad tuo metu 1 ha žemės galėjo kainuoti apie 10 000 Eur.

Tuo tarpu su L. M. sutarė, kad ji pasirÅ«pins visais nuosavybės atkÅ«rimo reikalais, suras gerÄ kainÄ mokantį pirkėjÄ , o jis pardavus žemę iÅ¡ gautų pinigų jai atsilygins už paslaugas. L. M. pasiÅ«lė įforminti jos paslaugas įgaliojimu. Tuo tikslu jie abu 2015-07-15 nuvyko į Lazdijų rajono 2-Ä jį notarų biurÄ , kur jis pasirašė įgaliojimÄ L. M. veikti jo vardu žemės atkÅ«rimo reikaluose. Po įgaliojimo sudarymo L. M. daugiau su juo nekontaktavo, neatsiliepė telefonu, todėl neturėdamas informacijos, kaip sekasi žemės nuosavybės atkÅ«rimo ir padavimo reikalai, nuėjo pas jÄ Ä¯ darbÄ (duomenys neskelbtini).

Čia L. M. jam pasakiusi, kad nuosavybė atstatyta, sklypas parduotas, tačiau pardavimo kainos neatskleidė, liepė ateiti vėliau. Tačiau vėliau bendravimo ji vengė. Matydamas, kad L. M. vengia bendrauti, jis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje pasidomėjo savo sklypo pardavimo klausimu ir sužinojo, kad jo miÅ¡kas, į kurį buvo atkurta nuosavybė, yra parduotas. Taip pat jam tapo žinomos kitos sandorio detalės - jo įgaliotas asmuo atsakovė L. M. pardavė jam priklausantį žemės sklypÄ , kurio unikalaus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2015-09-14 Vilniaus miesto 45 – ame notarų biure už 35 000 Eur, pirkėjas lėšas sumokėjo į L.

M. banko sÄ skaitÄ , pervesdamas visÄ pirkimo kainÄ 35 000 Eur. Kadangi L. M. neperdavė jam kaip teisėtam sklypo savininkui gautų lėšų, o anksčiau iÅ¡ L. M. jis yra gavęs 5 000 Eur, kreipėsi teisminės gynybos į ikiteisminio tyrimo įstaigÄ , o dabar į teismÄ . Atsakovė L. M. su ieÅ¡kiniu nesutinka, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį kuriuo praÅ¡o pripažinti 2015-07-15 ieÅ¡kovo iÅ¡duotÄ jai įgaliojimÄ dėl žemės nuosavybės reikalų tvarkymo apsimestiniu sandoriu, pripažįstant, kad juo buvo dengiamas A.

S. teisės gauti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miÅ¡ko sklypÄ , lygiavertį turėtam 2,2483 ha žemės plotui pagal IÅ¡vadÄ pirkimo – pardavimo sandoriu, sudarytu tarp A. S. kaip pardavėjo ir L. M. kaip pirkėjos. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 3,9200 ha žemės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, priskirtoje iki 1991-07-31, valstybės iÅ¡perkamai žemei priskirta 2,2483 ha. Dėl Å¡ios valstybės iÅ¡perkamos žemės perkėlimo į kitÄ vietovę ieÅ¡kovas kreipėsi į jÄ .

Jo pageidavimu ji užsiėmė žemės perkėlimo į kitÄ vietovę reikalų tvarkymu, tuo tikslu kartu su A. S. buvo nuvykusi į NŽT Alytaus skyrių, vėliau surado laisvÄ miÅ¡ko paskirties sklypÄ Lazdijų rajone, tuomet Alytaus žemėtvarkos skyrius persiuntė į Lazdijų rajono savivaldybę IÅ¡vadÄ dėl žemės grÄ Å¾inimo. Ji kartu su A. S. buvo nuvykusi į Lazdijų rajono savivaldybę, kur A. S. parašė praÅ¡ymÄ atkurti jam nuosavybę pagal IÅ¡vadÄ Lazdijų rajone (perkelti atkuriamÄ nuosavybę).

Visus Å¡iuos veiksmus A. S. naudai ji atliko iÅ¡ geros valios, nereikalaudama jokio užmokesčio, siekdama padėti pagyvenusiam žmogui. Po kurio laiko A. S. su ja susisiekė telefonu ir paaiÅ¡kino, kad pablogėjus sveikatai jam gydymui reikalingi pinigai, todėl jis nusprendęs IÅ¡vadÄ parduoti. Ji sutiko IÅ¡vadÄ (teisę į atkuriamÄ nuosavybę į žemę) pirkti už 5 000 Eur, nors nežinojo, kiek lėšų galima bÅ«tų gauti atstačius nuosavybę vietoje ir žemę realizavus. Kadangi pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ IÅ¡vados negalėjo bÅ«ti perkamos, o Å¡iÄ aplinkybę jie kartu su A.

S. sužinojo iÅ¡ trečiojo asmens, ketinusio pirkti iÅ¡ A. S. IÅ¡vadÄ , jie, patarti Å¡io asmens, nusprendė veikti ieÅ¡kovo jai iÅ¡duoto įgaliojimo pagrindu ir todėl pirkimo – pardavimo sandorį įformino ieÅ¡kovo jai iÅ¡duotu įgaliojimu. Toks susitarimas buvo įformintas 2015-07-15 Lazdijų rajono 2-ajame notarų biure, kur notarė Rasytė Gudienė patvirtino A. S. įgaliojimÄ jai veikti jo vardu, suteikiant jai plačias teises atstovauti ieÅ¡kovÄ visose privačiose ir valstybinėse įstaigose tvarkant visus reikalus ir dokumentus, susijusius su nuosavybės teisės atkÅ«rimu į ieÅ¡kovui priklausančiÄ Å¾emę (miÅ¡kÄ ) pagal IÅ¡vadÄ .

Po įgaliojimo gavimo ir galutinio atsiskaitymo su ieÅ¡kovu (ji keliais mokėjimais iÅ¡ viso ieÅ¡kovui sumokėjo 5 000 Eur) ji daugiau su A. S. nebendravo, veikė kaip teisėta bÅ«simo žemės sklypo (miÅ¡ko) savininkė ir toliau atsiskaitinėti A. S. apie savo atliekamus veiksmus nuosavybės įforminimo tikslu neturėjo pagrindo ir to nedarė, o iÅ¡oriniuose santykiuose ji veikė pagal įgaliojimÄ : ieÅ¡kojo tinkamo perkelti žemės sklypo, suradusi tinkamÄ sklypÄ (duomenys neskelbtini), pasirÅ«pino gauti sprendimÄ dėl Å¡io žemės sklypo perdavimo neatlygintinai ieÅ¡kovo vardu jo nuosavybėn, tokį sprendimÄ Nacionalinė žemės tarnyba priėmė 2015-07-29, jos rÅ«pesčiu buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, ji surado gretimų sklypų savininkus, oficialiai jiems pasiÅ«lė įsigyti sklypÄ arba atsisakyti įsigyti, įregistravo žemės nuosavybę A.

S. vardu nekilnojamojo turto registre. Sklypo pirkimui ji rado pirkėjÄ , tai buvo uždaroji akcinė bendrovė „DzÅ«kijos mediena“, su kuria 2015-09-14 Vilniaus miesto 45 – ojo notarų biure sudarė pirkimo - pardavimo sandorį. Pinigus už parduotÄ sklypÄ 35 000 Eur iÅ¡ pirkėjo ji gavo į savo banko sÄ skaitÄ . Jokio atsiskaitymo iÅ¡ Å¡ių lėšų su ieÅ¡kovu negali bÅ«ti, nes ji po IÅ¡vados pirkimo tapo pilnateisė atkurtinos, o vėliau atkurtos nuosavybės savininkė. Trečiasis asmuo notarė Rasytė Gudienė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įgaliojimo tvirtinimo aplinkybių dėl praėjusio ilgo laiko tarpo nebeprisimenanti, tačiau patikrinusi įraÅ¡us notarinių veiksmų registravimo knygoje nustatė, kad ji nėra suteikusi konsultacijos ieÅ¡kovui A.

S. ar L. M., kaip ieÅ¡kinyje nurodo A. S., bet yra patvirtinusi 2015-07-15 A. S. įgaliojimÄ L. M. veikti jo vardu žemės nuosavybės atstatymo klausimais. Dėl įgaliojimo patvirtinimo jos biure iÅ¡ anksto telefonu registravosi L. M. kelios dienos prieÅ¡ notarinį veiksmÄ . Ä®galiojimo apimtį ji nustatė pagal įgaliotojo pageidavimÄ ir jo valiÄ . Ä®galiojimo turinį įgaliotojui ji perskaitė, nes tai įeina į jos pareigas ir taip elgiasi visuomet, įgaliotojas jo turinį suprato. Ar kartu dalyvavo L.

M., ji neprisimenanti. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje nustatyta, kad 2015-03-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Alytaus skyriaus IÅ¡vados pagrindu ieÅ¡kovas A. S. įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į savo tėvo A. S. 3,9200 ha ploto žemės sklypÄ , buvusį (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Å¡ios žemės 2,2483 ha (vertė 16229,06 litų, dabar 4700,26 eurai) pateko į valstybės iÅ¡perkamos žemės kategorijÄ t. y. sutinkamai su Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio nuostatomis ji negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta natÅ«ra, bet už jÄ nuosavybės įgijėjo pasirinkimu galėjo bÅ«ti atlyginama pinigine kompensacija arba lygiaverčiu žemės sklypu kaimo teritorijoje arba miÅ¡ku arba vandens telkiniu.

A. S. pasirinko kompensavimo bÅ«dÄ lygiaverčiu sklypu kitoje vietovėje. 2015-07-15 ieÅ¡kovas A. S. įgaliojimo, patvirtinto Lazdijų rajono 2-o notarų biuro notarės Rasytės Gudienės, pagrindu pavedė savo pažįstamai L. M. tvarkyti visus reikalus ir dokumentus dėl nuosavybės teisių atstatymo į jam pagal IÅ¡vadÄ priklausančiÄ valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę (miÅ¡kÄ ), perkeliant jÄ Ä¯ bet kuriÄ kadastrinę vietovę Lietuvoje, atstovauti jį naudojant žemę (miÅ¡kÄ ), atliekant Topo ir geodezinius (kadastrinius) matavimus, atstovauti pasiraÅ¡ant planus ir sutikimus dėl kaimyninių žemės sklypų ribų derinimo ...atstovauti VÄ® Registrų centre registruojant nuosavybę, gauti nuosavybės dokumentus, gavus dokumentus tvarkyti ir valdyti, pilnai disponuoti minėta žeme (miÅ¡ku)....pasiraÅ¡yti visas įstatymų leidžiamas sutartis, pardavimo – pirkimo aktus notarų biure, gauti pinigus...

Ä®galiojimas L. M. iÅ¡duotas penkeriems metams numatant, kad ji veikia neatlygintinai be teisės perįgalioti. Pagal iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ toliau žemės grÄ Å¾inimo klausimus tvarkė L. M.. Ji surado laisvÄ lygiavertį sklypÄ (duomenys neskelbtini), jos rÅ«pesčiu buvo atlikti kadastriniai matavimai, parengtas žemės sklypo planas, duomenis ji pateikė Nacionalinės žemės tarnybai, kuri 2015-07-29 priėmė sprendimÄ Nr. 4S-112-(14.4.3.) perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį (duomenys neskelbtini) turėtam 4,6428 ha (vertė 4700 Eur) sklypui miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Atsakovė L. M. nuosavybės teisę į miÅ¡ko sklypÄ A. S. vardu įregistravo VÄ® Registrų centre. Toliau veikdama jai iÅ¡duoto įgaliojimo pagrindu ji surado gretimų žemės sklypų savininkus ir pasiÅ«lė jiems sklypÄ pirkti, gavo jų atsisakymus, o vėliau surado tinkamÄ pirkėjÄ - UAB „DzÅ«kijos mediena“ ir 2015-09-14 Vilniaus miesto 45-ajame notarų biure minėtÄ miÅ¡ko sklypÄ Å¡iai bendrovei pardavė už 35 000 Eur. IeÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės dar iki sklypo pardavimo gavo bankiniais mokėjimo pavedimais iÅ¡ viso 5 000 Eur, kurių paskirtį Å¡alys aiÅ¡kina skirtingai – atsakovė teigia, kad ji sumokėjo ieÅ¡kovui visÄ jųdviejų sutartÄ kainÄ už IÅ¡vadÄ kaip pirkimo – pardavimo objektÄ , suteikiantį jai teisę į bÅ«simÄ (atkuriamÄ ) A.

S. nuosavybę, o ieÅ¡kovas A. S. nurodo aiÅ¡kiai nežinantis Å¡ių pinigų paskirties, bet supratęs, kad atsakovė jam sumoka avansu dalį gautinų už ateityje parduotinÄ jo miÅ¡kÄ lėšų. Byloje keliamas ginčas dėl įgaliojimo sampratos ir apsimestinio sandorio, kuriuo dengiamas teisės į bÅ«simÄ Å¾emės sklypÄ pirkimo – pardavimo sandoris. Å ios bylos atveju pirmiausia reikia iÅ¡nagrinėti atsakovės nurodomas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, nes nuo to priklauso ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumas.

Civilinio proceso normos numato Å¡alių pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu Asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas, yra jų vidinės valios iÅ¡orinė iÅ¡raiÅ¡ka, o sandoris yra Å¡ios asmens valios ir jo iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«do vienovė. Tam, kad sandoris galiotų, jį sudarančių asmenų valia turi atitikti jų vidinę valiÄ . Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iÅ¡ tikrųjų siekė sandorio Å¡alys.

Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – Å¡alių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje iÅ¡reikÅ¡toji valia neatitinka tikrųjų Å¡alių ketinimų. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu paÅ¡omas pripažinti apsimestiniu sandoris Å¡iuo atveju anot atsakovės įformintas notarine tvarka patvirtintu įgaliojimu. Notariato įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinta, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki Å¡ie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais, t y. notaro patvirtinti dokumentai yra oficialieji raÅ¡ytiniai įrodymai, turintys prima facie galiÄ (CPK 197 straipsnio 2 dalis).Taigi, Å¡ios bylos atveju atsakovė turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad oficialus notaro patvirtintas dokumentas - įgaliojimas savo turiniu yra ydingas ir neatskleidžia tikrosios įgaliotojo valios.

Vertinant įgaliojimÄ visų pirma atsižvelgiama į tai, kad ieÅ¡kovas tvirtina iÅ¡duodamas jį neturėjęs jokių kitų tikslų kaip tik Å¡iuo dokumentu pavesti atsakovei atlikti už jį tam tikrus veiksmus žemės nuosavybės grÄ Å¾inimo srityje, todėl jis nesutinka pripažinti įgaliojimÄ apsimestiniu sandoriu, dengiančiu kitÄ sandorį. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, iÅ¡duodant ginčo įgaliojimÄ dalyvavo A. S. ir L. M., jo iÅ¡davimo ir notarinio tvirtinimo metu nebuvo kalbama, kokiu tikslu iÅ¡duodamas įgaliojimas.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡alių parodymų, įgaliojimo iÅ¡davimo iniciatorė buvo L. M., ji telefonu kreipėsi į Lazdijų rajono 2-Ä jį notarų biurÄ , rezervavo laikÄ notarų biure bÅ«tent įgaliojimo tvirtinimo notariniam veiksmui. Notarės Rasytės Gudienės paaiÅ¡kinimu Å¡alys jokių teisinių konsultacijų jos biure nepageidavo, ji konsultacijų tokiu atveju neteikė, iÅ¡ suteiktų jai paaiÅ¡kinimų ji aiÅ¡kiai suprato, kad atvykęs įgaliotojas siekia įgalioti kitÄ asmenį veikti jo vardu tvarkant nuosavybės į žemę atstatymo ir realizavimo klausimus.

Notarės paaiÅ¡kinimu įgaliojimo apimtį ji nustatė pagal įgaliotojo nurodymus. Kad įgaliojimo turinys iki jį tvirtinant buvo notarės perskaitytas ir suprastas, patvirtino abi Å¡alys, tÄ patį patvirtino notarė Rasytė Gudienė. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių negalima daryti iÅ¡vados, kad pagrindinis A. S. tikslas buvo ne pavesti atsakovei atkurti nuosavybės teises į kitÄ , ne (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypÄ (nuosavybės į 2,2483 ha natÅ«ra (duomenys neskelbtini) atkurti nebuvo galima), bet perleisti įgaliotinei teisę į nuosavybę.

Tiek iÅ¡ ieÅ¡kovo, tiek iÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuosavybės atkÅ«rimo tikslas abiem Å¡alims buvo kaip galima greičiau atkurti nuosavybės teisę į žemę ir kaip galima pelningiau jÄ parduoti. Nuo gauto pelno dydžio anot ieÅ¡kovo priklausė kaina, kuriÄ jis buvo pasiryžęs sumokėti L. M.. Taigi, vertinant ieÅ¡kovo ir atsakovės ryšį su ginčijamo sandorio objektu – teisės atkurti nuosavybės teises į žemę, akivaizdu, kad objektas Å¡iuo atveju nebuvo individualizuotas, Å¡alims nebuvo svarbu, kur bus atkurta nuosavybė, kokiomis sÄ lygomis tai bus padaryta, svarbi buvo tik jo pelningumo ir realizavimo galimybė.

Atsakovės paaiÅ¡kinimu ji iÅ¡ anksto nežinojo, kokia galėtų bÅ«ti atkuriamo turto vertė, ar ji gaus už parduotÄ sklypÄ pelno, ar pardavimas nebus jai nuostolingas. IÅ¡ faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė iÅ¡ anksto negalėjo žinoti, kad jai pavyks surasti tokį laisvÄ valstybinį žemės ar miÅ¡ko sklypÄ , kuris atitiktų pageidaujamus pelningumo kriterijus, kad į surastÄ laisvÄ sklypÄ tikrai bus atkurtos nuosavybės teisės bÅ«tent A. S. vardu, nes tokie sprendimai priklausė ne tiek nuo subjektyvių atsakovės pageidavimų ar norų, kiek nuo valstybinių institucijų, Å¡iuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos, sprendimo, t. y. labiausiai priklausė nuo objektyvių priežasčių.

Visa tai kelia abejones atsakovės paaiÅ¡kinimu, jog jos valia buvo įsigyti nuosavybėn bÅ«tent IÅ¡vadÄ , nes toks sprendimas atsakovei bÅ«tų buvęs itin rizikingas, iÅ¡ pirkimo ji galėjo turėti sau nuostolio. Taip pat neįtikinamas atsakovės argumentas, kad ji veikė norėdama padėti pagyvenusiam asmeniui susitvarkyti nuosavybės reikalus. Byloje nėra nustatyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė bÅ«tų bent artimai pažįstami asmenys, jų nesieja jokie giminystės ryÅ¡iai. Visa tai kelia pagrįstas abejones atsakovės sÄ Å¾iningumu duodant parodymus teisme dėl siekio padėti kitam asmeniui, nes akivaizdu, kad IÅ¡vada Å¡iuo atveju jos atžvilgiu negali bÅ«ti laikoma ypač patraukliu ir besÄ lygiÅ¡kai pelnÄ atneÅ¡iančiu pirkimo objektu, kas labiau verčia tikėti, jog atsakovė nerizikavo pirkdama IÅ¡vadÄ , bet prisiėmė pavedimÄ pasirÅ«pinti ieÅ¡kovo nuosavybės atstatymo reikalais su tikslu vėliau kaip galima pelningiau realizuoti nuosavybę bei tikėtis iÅ¡ ieÅ¡kovo pažadėto atlygio, kurio dydis pagal susitarimÄ priklausė nuo pardavimo sėkmės. Ta aplinkybė, kad Å¡alys iÅ¡ anksto nesusitarė dėl konkretaus atlygio dydžio Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, nes visais atvejais, esant pelningam pardavimui, ieÅ¡kovas žadėjo atsakovei atsilyginti.

Pirkimo – pardavimo sandorio vienas iÅ¡ elementų yra jo objekto kaina. Sutarties kaina paprastai nustatoma Å¡alių susitarimu. Sutartyje ji nurodoma pinigais. Å alys gali nustatyti tiek konkrečiÄ pirkimo – pardavimo sutarties kainÄ , tiek jos nustatymo tvarkÄ . Tais atvejais, kai pirkimo – pardavimo sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta tvarka jai nustatyti ir Å¡alys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad Å¡alys turėjo omenyje kainÄ , kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu Å¡i kaina neegzistuoja, - protingumo kriterijus atitinkanti kaina (CK 6.313 str. 2 d.).

Tokios pačios taisyklės turi bÅ«ti taikomos ir esant paslėptai pirkimo – pardavimo sutarčiai. Kaip matyti iÅ¡ pateikto įgaliojimo, jame nei tiesiogiai, nei paslėptai neįtvirtinta jokia objekto kaina, bet prieÅ¡ingai – įgaliojime įraÅ¡yta, kad įgaliotojas atstovauja neatlygintinai. Nustatant objekto kainÄ , o tuo pačiu įgaliojimo (ne)ydingumÄ , bÅ«tina įvertinti A. S. parodymus, kad jis iki įgaliojimo iÅ¡davimo pasidomėjo vieÅ¡uose skelbimuose nurodytomis žemės kainomis, žinojo žemės vertes.

Tokie jo parodymai byloje esančiais įrodymais nepaneigti. Atsakovė tvirtina nusipirkusi iÅ¡ ieÅ¡kovo IÅ¡vadÄ už 5 000 Eur. Pagal 2015-09-14 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sÄ lygas matoma, kad už vėliau parduotÄ miÅ¡ko sklypÄ UAB „DzÅ«kijos miÅ¡kas“ sumokėjo L. M. 35 000 Eur. Pastebėtina, jog nuo įgaliojimo patvirtinimo iki miÅ¡ko sklypo faktinio pardavimo praėjo nepilni du mėnesiai, taigi, kainų skirtumas rinkoje negalėjo tiek pasikeisti, kad jis bÅ«tų toks didelis.

Akivaizdu, kad atidus ir protingas asmuo, nesant jokio bÅ«tino neatidėliotino poreikio piniginėms lėšoms gauti, nebÅ«tų sudaręs pirkimo – pardavimo sutarties, kai skirtumas tarp numatomos gauti kainos ir realios pardavimo kainos yra net 7 kartus mažesnis, skirtumas sudaro tÅ«kstantines sumas. Bylos duomenys nepatvirtina atsakovės teiginio, kad tuo metu ieÅ¡kovui buvo reikalingos lėšos gydymuisi. Taigi, mažai tikėtina, kad ieÅ¡kovas kaip protingas ir atidus asmuo bÅ«tų pardavęs IÅ¡vadÄ atsakovei už 5 000 Eur, kas realios vertės visiÅ¡kai neatitinka.

Be to, aplinkybės dėl sumokėtos 5 000 Eur kainos už IÅ¡vadÄ kaip pirkimo – pardavimo objektÄ nepatvirtina nė atsakovės įraÅ¡ai 2015-07-14 ir 2015-07-15 mokėjimo pavedimuose, kuriais ji ieÅ¡kovui iÅ¡ viso pervedė 5 000 Eur. Kaip matyti iÅ¡ įrašų pavedimų paskirtyje, juose atsakovė įrašė „sÄ skaitos papildymas“, nors Å¡iuo atveju jai niekas nedraudė pinigų pervedimo momentu nurodyti tikrosios pinigų paskirties įraÅ¡ant, kad tai mokėjimai už bÅ«simÄ Å¾emės ar miÅ¡ko sklypÄ , įsigyjamÄ nuosavybėn po jos atstatymo.

Kodėl nurodė bÅ«tent tokiÄ mokėjimo paskirtį, atsakovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti. Teismo vertinimu bet kuris rÅ«pestingas ir apdairus asmuo mokėjimo paskirtyje privalo nurodyti, už kÄ moka, nes tai yra pagrindinis įrodymas, pagrindžiantis piniginių lėšų pervedimo paskirtį. Kokie buvo atsakovės motyvai ir tikslai neįraÅ¡yti banko pavedimuose lėšų paskirties, nenustatyta. Atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji neturėjusi laisvų piniginių lėšų sumokėti A.

S. už perkamÄ IÅ¡vadÄ , todėl lėšas Å¡iam tikslui skolinosi iÅ¡ trečiojo asmens ir tam patvirtinti į bylÄ pateikė paskolos sutartį, niekaip nepatvirtina, kad skolintas lėšas atsakovė panaudojo pirkimo – pardavimo sandoriui apmokėti. Dėl į sÄ skaitÄ pervestų 5 000 Eur lėšų ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad savo banko sÄ skaitos numerį jis dar iki įgaliojimo suraÅ¡ymo buvo nurodęs atsakovei, kad pardavusi miÅ¡kÄ ji galėtų pervesti gautus už pardavimÄ pinigus jam.

Å iuo atveju neatmetamas ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas, kad tikrosios gautų pinigų paskirties jis nesupratęs, palaikęs juos daliniu atsakovės atsiskaitymu (avansu) už bÅ«simÄ miÅ¡ko pardavimÄ . Å io ginčo atveju yra reikÅ¡minga, dėl kokių priežasčių reikėjo sudaryti apsimestinį sandorį, kodėl atsakovė negalėjo normaliu pirkimo – pardavimo sandoriu įforminti teisių perleidimo, kodėl abi Å¡alys anot atsakovės simuliavo sandorį, t. y. trečiųjų asmenų atžvilgiu abu su A.

S. veikė meluodami. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad ji pasirinko sandorio formÄ Ä¯galiojimu, nes esÄ taip jai bei ieÅ¡kovui patarė trečiasis asmuo, su kuriuo ieÅ¡kovas ir ji konsultavosi dėl žemės nuosavybės atstatymo ir pardavimo klausimų Alytuje kavinėje „Prie parko“. Anot atsakovės tas asmuo jai ir ieÅ¡kovui paaiÅ¡kino, kad iÅ¡vados, kurių pagrindu atstatoma nuosavybės teisė į nekilnojamÄ jį turtÄ Lietuvoje, notarine tvarka negali bÅ«ti parduodamos, nes to neleidžia įstatymas, todėl paprastai Å¡is veiksmas įforminamas įgaliojimu.

Atsakovė teismo posėdžio metu negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl paklausė jai nepažįstamo asmens patarimo įforminti pirkimÄ â€“ pardavimÄ ir kodėl, bÅ«dama pakankamo iÅ¡silavinimo (turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ) nesikreipė nei į teisininkus, nei nesiteiravo įgaliojimÄ tvirtinusios notarės, kaip teisingai reikėtų įforminti tikrÄ jÄ jos ir ieÅ¡kovo valiÄ parduoti IÅ¡vadÄ . Atsakovė taip pat nurodė, kad jai buvo visiÅ¡kai suprantama įgaliojimu prisiimama rizika, ji aiÅ¡kiai supratusi, kad įgaliojimas gali bÅ«ti atÅ¡auktas bet kuriuo metu.

Teismo vertinimu nesant objektyvių kliūčių sudaryti nekilnojamojo daikto preliminariÄ pirkimo – pardavimo sutartį atsakovės argumentai dėl apsimestinio sandorio tampa dar mažiau įtikinami. IÅ¡davęs atsakovei įgaliojimÄ A. S. domėjosi pavedimo pagrindu atsakovės atliekamais veiksmais, skambino jai telefonu, vėliau apsilankė atsakovės darbo vietoje, ko neneigia atsakovė, kilus įtarimų dėl atsakovės nesÄ Å¾iningumo tuojau pat apsilankė Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, kur gavo informacijÄ , jog jo sklypas parduotas, taip pat sužinojo pardavimo kainÄ .

Supratęs, kad atsakovė už parduotÄ miÅ¡kÄ neketina su juo atsiskaityti, 2015-10-12 panaikino iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , kreipėsi į atsakovę raÅ¡tu 2016-11-28 su pretenzija, kas įrodyta registruotos siuntos įteikimo praneÅ¡imu, o 2017-03-13 kreipėsi į teisėsaugos institucijas, kad atsakovės atžvilgiu bÅ«tų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį dėl turto pasisavinimo, kas patvirtinama ikiteisminio tyrimo Nr. M-2-03-00446-17 medžiaga. Tam tikras ilgesnis laiko tarpas nuo įgaliojimo panaikinimo iki kreipimosi į teisėsaugÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo visiÅ¡kai pateisinamas itin bloga ieÅ¡kovo sveikata.

Jis nurodė, kad po įgaliojimo sudarymo ir atsakovės nesÄ Å¾iningumo paaiÅ¡kėjimo jam suÅ¡lubavo sveikata. Å i aplinkybė pilnai įrodyta ieÅ¡kovo pateiktais į bylÄ medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡ais, kurie patvirtina, kad nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio asmuo dėl Å¡irdies ligų susirgimų, klubo sÄ nario keitimo, Å¡irdies implanto dėjimo nuolatos buvo gydomas ambulatoriÅ¡kai ir stacionariai. AktyvÅ«s ieÅ¡kovo veiksmai domintis jam priklausančios nuosavybės atstatymo reikalais paneigia atsakovės teiginį, kad nuosavybę jis buvo perleidęs jai.

Savo pozicijai pagrįsti ieÅ¡kovas prašė prijungti prie civilinės bylos ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , kurioje yra jo ir L. M. pokalbio garso įraÅ¡as. Kaip matyti iÅ¡ Alytaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. M-2-03-00446-17 ieÅ¡kovas garso įraÅ¡Ä padarė neinformuodamas apie tai atsakovės, slapta, jų pokalbis yra privatus, todėl sprendžiama, kad ieÅ¡kovas civiliniame įrodinėjimo procese siekia pateikti informacijÄ , gautÄ neteisėtu bÅ«du.

Įrodymai procese turi atitikti leistinumo kriterijų, o jų neatitinkantys neturi įrodomosios galios, todėl teismas šiame civiliniame procese garso įrašu nesiremia. Teismo vertinimu atsakovės išsakyti argumentai nėra įtikinami, o jos priešieškinį patvirtinančių įrodymų iš viso nepateikta, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės reikalavimu. Teismo procese nustatytos aplinkybės niekaip nepatvirtina, kad anot atsakovės tarp šalių susiklostė teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pirkimo – pardavimo santykiai.

Ä®galiojimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kad jame atspindėta tikroji ieÅ¡kovo valia, nėra paneigta. Sudarius įgaliojimÄ , tarp A. S. ir L. M. susiklostė teisiniai atstovavimo santykiai, kurių pagrindu L. M. A. S. pavedimu turėjo teisę veikti ir veikė jo vardu nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo procese, vėliau pardavimo procese. Å alių atsiskaitymo klausimai už pavedimo pagrindu atliktus veiksmus Å¡ioje civilinėje byloje nekeliami ir nenagrinėjami. Nors įgaliojime įraÅ¡yta atsakovės L.

M. teisė gauti pinigus už parduotÄ pareiÅ¡kėjo turtÄ , tačiau tai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti traktuojama kaip įgaliotinės teisė pasisavinti gautas lėšas. Pagal įgaliojimo esmę L. M. ieÅ¡kovo žemę turėjo parduoti ir už tai gautas lėšas tvarkyti vadovaudamasi ne savo, bet įgaliojimÄ iÅ¡davusio A. S. interesais ir jo naudai, įvykdžiusi pavedimÄ ir gavusi lėšas privalėjo su juo atsiskaityti. Kaip minėta, atsakovė yra perdavusi ieÅ¡kovui 5 000 Eur sumÄ , kai bendra gauta iÅ¡ pardavimo žemės kaina yra 35 000 Eur (ikiteisminio tyrimo byla Nr. M-2-03-00446-17, b. l. 111), taigi likusi neperduota ieÅ¡kovui suma sudaro 30 000 Eur, ji priteistina (CK 6.760 str. 5 d.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. IeÅ¡kovas patyrė 713 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidas, jis priteistinas iÅ¡ atsakovės, duomenų apie atstovavimo iÅ¡laidas ieÅ¡kovas nepateikė. IÅ¡ atsakovės valstybei priteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 19,46 Eur, kadangi Å¡i suma yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytÄ minimaliÄ (3,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis iÅ¡dėstytu, remdamasis LR CPK 185, 259, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 30 000 Eur už įgaliojimo pagrindu parduotÄ miÅ¡ko sklypÄ , 5 % metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2018-10-08 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 713 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ atsakovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetÄ 19,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (iÅ¡laidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodÄ 5660). Sprendimui įsiteisėjus grÄ Å¾inti Alytaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus ikiteisminio tyrimo medžiagÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus. Teisėja Snaigė Juknevičienė