0a57590c-d9ec-4bcf-9c2d-c75e8d5c0ff3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-597-516/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00667-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.1.7.6. ; 3.2.4.4.; 3.2.4.11. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D.

A. ir atsakovo L. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2034-413/2016 pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui L. G. (tretieji asmenys – R. G., akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „SEB gyvybės draudimas“, Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialas) ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir laidojimo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmėIeÅ¡kovė D. A. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe kartu su A. G., ieÅ¡kovės sugyventiniu ir atsakovo L. G. tėvu, mirusiu 2016 m. kovo 4 d., įgytÄ turtÄ , kurį po A. G. mirties, kaip palikimÄ , priėmė atsakovas. IeÅ¡kovė prašė pripažinti bendrÄ ja daline D. A. ir A. G. nuosavybe palikėjui A. G. priklausantį turtÄ : 50/100 dalis pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (24 300 Eur vertės);2-jų kambarių butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2015 m. sausio 26 d.

įregistruota hipoteka Nr. 20120150004222 (35 800 Eur vertės);14 528,96 Eur dydžio įmokas, A. G. sumokėtas už pirmiau nurodytÄ 2-jų kambarių butÄ su rÅ«siu, t. y. 9 267,70 Eur dalinę (avansinę) įmokÄ , sumokėtÄ pagal 2015 m. sausio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, Not. reg. Nr. 1-337, sudarytÄ A. G. ir M. L., ir 5 261,26 Eur iki 2016 m. kovo 4 d. sumokėtas įmokas Danske Bank A/S Lietuvos filialui pagal 2015 m. sausio 20 d. BÅ«sto kredito sutartį Nr. SL-14-2631619.transporto priemonę VOLVO XC90, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini) (8000 Eur vertės);1 083,22 Eur pinigines lėšas, esančias A. G. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, gautas už patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomÄ .Turtines teises į sukauptÄ 2 720,14 Eur dydžio sumÄ pagal UAB „SEB gyvybės draudimas“ Investicinio gyvybės draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. DD015338 (sutartis įsigaliojo 2009 m. vasario 22 d.).IeÅ¡kovė taip pat prašė nustatyti, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis pirmiau nurodyto (1.1.

– 1.6. punktai) turto ir:atidalyti ieÅ¡kovei priklausančiÄ Â½ dalį 50/100 dalių pastato-parduotuvės, priteisiant atsakovui L. G. natÅ«ra ieÅ¡kovei priklausančiÄ dalį, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo – piniginę 12 150 Eur kompensacijÄ , ir nustatyti, kad kompensacijÄ ieÅ¡kovei atsakovas sumoka per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ ;atidalyti ieÅ¡kovei priklausančiÄ Â½ dalį 2-jų kambarių buto su rÅ«siu, priteisiant ieÅ¡kovei natÅ«ra butÄ su rÅ«siu ir A.

G. skolinį įsipareigojimÄ (kreditÄ ) pagal BÅ«sto kredito sutartį Nr. SL-14-2631619, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės – piniginę 7 264,48 Eur kompensacijÄ už A. G. priklausančiÄ Â½ dalį 14 528,96 Eur įmokų, A. G. sumokėtų už 2-jų kambarių butÄ su rÅ«siu, bei nustatyti, kad kompensacijÄ atsakovui ieÅ¡kovė sumoka per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į atsakovo banko sÄ skaitÄ ;atidalyti ieÅ¡kovei priklausančiÄ Â½ dalį transporto priemonės VOLVO XC90, priteisiant atsakovui L.

G. natÅ«ra ieÅ¡kovei priklausančiÄ transporto priemonės dalį, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo – piniginę 4 000 Eur kompensacijÄ , nustatant, kad kompensacijÄ ieÅ¡kovei atsakovas sumoka per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ .priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 883,76 Eur A. G. laidojimo iÅ¡laidų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydamas pripažinti bendrÄ ja daline D.

A. ir A. G. nuosavybe palikėjui A. G. ir D. A. priklausantį turtÄ :4-ių kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigytÄ 1993 m. gegužės 24 d. (34 400 Eur rinkos vertės); 85,08 kv. m gyvenamÄ jį pastatÄ â€“ sodo pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigytÄ 1997 m. gegužės 29 d. (11 000 Eur rinkos vertės);0,0790 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), įsigytÄ 2012 m. rugsėjo 20 d. (1 680 Eur rinkos vertės);sukauptÄ kapitalÄ pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis:5 145,94 Eur pagal UAB „VB gyvybės draudimas“ investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. ID Nr. 002511, sudarytÄ 2002 m. lapkričio 6 d. ieÅ¡kovės D.

A. vardu (½ dalis – 2 572,97 Eur);2386,76 Eur investicinio gyvybės draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡mokėtÄ pagal UAB „VB gyvybės draudimas“ 2002 m. lapkričio 4 d. investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. ID Nr. 002576, sudarytÄ palikėjo A. G. vardu ( ½ dalis – 1193,38 Eur); 2 662,51 Eur pagal Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialo investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. ID Nr. 013070, sudarytÄ D. A. vardu (½ dalis – 1331,25 Eur);2896,20 Eur pagal Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialo investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. ID Nr. P Nr. 006900, sudarytÄ palikėjo A.

G. vardu;Atsakovas taip pat prašė nustatyti, kad palikėjui A. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ½ dalis pirmiau nurodyto (3.1. – 3.4. punktai) turto ir:atidalyti palikėjui A. G. priklausančiÄ Â½ dalį 4 kambarių buto, ieÅ¡kovei priteisiant turtÄ natÅ«ra, o atsakovui L. G., kaip paveldėtojui, piniginę 17 200 Eur kompensacijÄ ;atidalyti palikėjui A. G. priklausančiÄ Â½Â dalį gyvenamojo pastato – sodo pastato, atsakovui L. G., kaip paveldėtojui, priteisiant turtÄ natÅ«ra, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo – piniginę 5 500 Eur kompensacijÄ ; atidalyti palikėjui A.

G. priklausančiÄ 1/2 dalį 0,0790 ha žemės sklypo, priteisiant turtÄ natÅ«ra L. G., o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo – piniginę 840 Eur kompensacijÄ ; atidalyti palikėjui A. G. priklausančiÄ Â½ dalį sukaupto ir (arba) iÅ¡mokėto kapitalo pagal pirmiau įvardytas (3.4.11 – 3.4.4. punktai) investicinio gyvybės draudimo sutartis.nustatyti, kad palikėjo A. G. ir ieÅ¡kovės D. A. atsakomybė prieÅ¡ kreditorių – lizingo davėjÄ UAB „Nordea Finance Lithuania“ už automobilį NISSAN QASHQAI, 2013 m. laidos, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) indentifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini), yra solidarinė, ir priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės ½ dalį (613,28 Eur) sumokėtų privalomų įmokų už automobilį.Priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 18 018,97 dydžio Eur piniginę kompensacijÄ už didesnę D. A. bendrosios nuosavybės teise tenkančiÄ turto dalį ir už realiai sumokėtas įmokas pagal lizingo sutartį, nustatant, kad ieÅ¡kovė sumoka atsakovui kompensacijÄ per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į atsakovo banko sÄ skaitÄ Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės D.

A. atsakovo L. G. naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, kad ji ir palikėjas pradėjo gyventi kartu nuo 1994 m. kovo mėnesio ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės bute palikėjas buvo deklaruotas nuo 1996 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. vasario 18 d., o vėliau – bendrai įsigytame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Pradėdamas gyventi su ieÅ¡kove, palikėjas nekilnojamojo bei kito turto neturėjo. IeÅ¡kovė nuo 1991 m. dirbo Ūkio banke vadovaujamÄ darbÄ , o jos gaunamas atlygis užtikrino pragyvenimÄ ieÅ¡kovei ir palikėjui, kuris iki 1999 m. pajamų neturėjo, gyveno ieÅ¡kovės iÅ¡laikomas. 1997 m. gegužės 29 d. ieÅ¡kovė savo lėšomis įgijo sodo pastatÄ bei kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), o 2012 m. rugsėjo 20 d. iÅ¡pirko sodo pastatui eksploatuoti naudojamÄ 0,0790 ha dydžio žemės sklypÄ .

Anot ieÅ¡kovės, palikėjas niekuomet finansiÅ¡kai neprisidėjo prie ieÅ¡kovės buto ir sodo iÅ¡laikymo, jie buvo susitarę, kad savo asmeninį turtÄ â€“ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatÄ , kiemo statinius bei žemę, esančius (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė iÅ¡silaikys viena, iÅ¡ savo gaunamų pajamų. IeÅ¡kovės teigimu, nuo 1999 m. kovo 1 d. palikėjas įsidarbino UAB „Irama“ apsaugos darbuotoju, kur gaudavo nedidelį – 159,29 Eur (550 Lt) per mėnesį, atlyginimÄ . 2003 m. palikėjas įsidarbino UAB DB „Inbro“ vadybininku.

Pirmieji jo klientai buvo ieÅ¡kovė ir pats palikėjas, abu apsidraudė investiciniu gyvybės draudimu, naudos gavėjais mirties atveju paskirdami vienas kitÄ . Draustis pas palikėjÄ ieÅ¡kovė ragino savo bendradarbius bei draugus, kurie gerokai papildė palikėjo klientų portfelį. Nuo 2003 m. ieÅ¡kovė ir palikėjas tapo beveik lygiaverčiais partneriais, susitarė kooperuoti asmenines lėšas bei dalykinius ryÅ¡ius, taip siekdami sukurti bendrÄ turtÄ . IeÅ¡kovės teigimu, 2003 metų pabaigoje ieÅ¡kovės draugas A.

Č. pasiÅ«lė pirkti negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (50/100 pastato-kiosko). Pasitarę tarpusavyje, ieÅ¡kovė ir palikėjas nusprendė įsigyti Å¡ias patalpas už sutartÄ su A. ir A. Č. kainÄ â€“ 5 000 JAV dolerių arba 20000 Lt. Pinigus ieÅ¡kovė sumokėjo A. Č. 2004 m. sausio pradžioje iÅ¡ savo lėšų, tačiau pirkimo–pardavimo sandorio įforminti negalėjo, nes nebuvo sutvarkyti valstybinės žemės, ant kurios stovi pastatas, nuomos dokumentai. Per pusmetį ieÅ¡kovė ir palikėjas savo jėgomis ir bendromis lėšomis susiremontavo patalpas, kurias vėliau iÅ¡nuomojo, kur buvo vykdoma draudimo tarpininkų veikla. 2008 m. rugpjūčio 6 d. patalpų savininkams A. ir A.

Č. grįžus atostogų į LietuvÄ , jie parašė ieÅ¡kovei įgaliojimÄ su teise parduoti Å¡ias patalpas. 2009 m. vasario 4 d. ieÅ¡kovė sudarė su palikėju pas notarÄ patalpų pirkimo–pardavimo sutartį ir tokiu bÅ«du patalpos buvo įregistruotos palikėjo vardu, nors minėtas turtas buvo perkamas bendrai, siekiant gausinti bendras Å¡eimos pajamas. Už patalpų nuomÄ Ä¯ palikėjo sÄ skaitÄ , esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, buvo pervedami pinigai. Danske Bank A/S Lietuvos filialo teisių perėmėjo „Swedbank“, AB duomenimis, į palikėjo sÄ skaitÄ iÅ¡ UADBB „Investicijų brokeris“ už nuomÄ buvo įskaityti iÅ¡ viso 1 083,22 Eur, todėl, pripažinus patalpas bendra daline palikėjo ir ieÅ¡kovės nuosavybe, nuompinigiai, gauti už bendro turto nuomÄ , įtrauktini į turto, kurį praÅ¡oma pripažinti bendra daline nuosavybe, apimtį, kurio ½ dalis (541,61 Eur) priteistina ieÅ¡kovei.IeÅ¡kovė nurodė ir tai, kad 2009 m. vasario 22 d. palikėjas sudarė UAB „SEB Gyvybės draudimas“ Investicinio gyvybės draudimo sutartį Nr. DD015338, pagal kuriÄ apdraudė atsakovo sÅ«nų V.

G., naudos gavėju iÅ¡ pradžių nurodydamas V. G., o 2010 m. vasario 5 d., pakeitęs sutartį – save, t. y. A. G.. IeÅ¡kovės teigimu, tokį sprendimÄ palikėjas priėmė, atsižvelgdamas į tai, kad kapitalo kaupimui pagal minėtÄ investicinio draudimo sutartį buvo naudojamos bendros Å¡eimos lėšos, o pagal palikėjo ir ieÅ¡kovės susitarimÄ , bendromis lėšomis sukauptas turtas pagal Å¡iÄ sutartį turėjo prisidėti prie jų aprÅ«pinimo sulaukus pensinio amžiaus. Atsižvelgiant į tai, turtines teises į sukauptÄ 2 720,14 Eur sumÄ pagal minėtÄ sutartį laikytinos bendra daline nuosavybe. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2009 m. kovo mėnesį ji ir palikėjas įsigijo transporto priemonę Volvo XC90.

Transporto priemonė buvo pirkta, pasinaudojant UAB „Nordea Finance Lithuania“ teikiama iÅ¡perkamosios nuomos paslauga, įregistruota palikėjo vardu. Automobilis buvo iÅ¡nuomotas įmonei UADBB „Investicijų brokeris“. Lizingo įmokas palikėjas mokėjo bendrais Å¡eimos pinigais. 2016 m. sausio mėn. ieÅ¡kovė ir palikėjas nusprendė visureigį Volvo XC90 parduoti, o atsakovas pasisiÅ«lė jį pirkti už 8 000 Eur sumÄ , kuri atitinka Å¡ios transporto priemonės rinkos vertę. Å iuo metu automobilis yra atsakovo žinioje.

IeÅ¡kovė nurodė ir tai, kad nuo 2007 metų palikėjui buvo diagnozuota podagra, 2014 m. vasario mėnesį palikėjo liga paÅ«mėjo, medikai patarė susitaikyti su realybe, jog liga yra nepagydoma ir neužilgo gali tekti naudotis neįgaliojo vežimėliu, todėl ieÅ¡kovė kartu su palikėju nusprendė įsigyti nedidelį butÄ pirmame aukÅ¡te. 2014 m. gruodžio mėnesį ieÅ¡kovės sÅ«nus V. A. surado parduodamÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pirmame aukÅ¡te. IÅ¡ bendrų santaupų palikėjas pervedė buto pardavėjui avansÄ : 2014 m. gruodžio 19 d.

– 2 896,20 Eur (10 000 Lt), 2014 m. gruodžio 23 d. – 2 027,34 Eur (7000 Lt), o dėl likusios sumos ieÅ¡kovė ir palikėjas kreipėsi į bankus. Kadangi ieÅ¡kovė dirbo tuo metu jau bankrutuojančioje AB Ūkio banke pagal terminuotÄ darbo sutartį ir nebegalėjo laiduoti bankui už kreditÄ , suteikiamÄ paskolÄ Å¡eima susitarė registruoti A. G. vardu. Bankas, apskaičiavęs A. G. pajamas, padidino buto pardavėjui mokėtinÄ avansÄ iki 9267,84 Eur (32 000 Lt), likusiÄ kainos dalį sutiko kredituoti.

Kad sumokėtų papildomÄ avansÄ , sugyventiniai 3000 Eur sumÄ pasiskolino iÅ¡ Å¡eimos draugo V. V.. IÅ¡ bendrų ieÅ¡kovės ir palikėjo santaupų bei skolintų iÅ¡ V. V. pinigų palikėjas 2015 m. sausio 15 d. pervedė buto pardavėjui dar 4 344 Eur. Skola V. V. buvo grÄ Å¾inta bendromis Å¡eimos lėšomis. Paskola bankui pradėta mokėti nuo 2015 m. vasario mėnesio, nuraÅ¡ant bankui įmokas nuo A. G. sÄ skaitos. Iki palikėjo mirties 2016 m. kovo 4 d., pagal bÅ«sto kredito sutartį iÅ¡ sÄ skaitos buvo nuraÅ¡yta 5 261,26 Eur.

Bendromis lėšomis ieÅ¡kovė ir palikėjas šį butÄ Ä¯sirengė, susipirko buitinę technikÄ , baldus, atnaujino santechninę įrangÄ , o 2015 m. gegužės mėnesio pabaigoje persikraustė į jį gyventi.IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ji palikėjÄ palaidojo asmeninėmis savo lėšomis, patirdama 2 187,76 Eur laidojimo iÅ¡laidų. Palikėjas testamento nepaliko, o jo palikimÄ priėmęs įpėdinis yra atsakovas, kuris savo lėšomis neprisidėjo prie palikėjo laidojimo ir jam kilo pareiga iÅ¡ paveldėto turto atlyginti ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas.

Kadangi Kauno miesto savivaldybės administracija iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei už mirusįjį 304 Eur dydžio laidojimo paÅ¡alpÄ , ieÅ¡kovės nuomone, ji turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo atlyginti patirtas laidojimo iÅ¡laidas, kurios sudaro 1 883,76 Eur.Atsakovas prašė ieÅ¡kinį atmesti, o tuo atveju, jeigu teismas pripažintų buvus ieÅ¡kovės ir palikėjo susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti bendra daline nuosavybe visÄ be iÅ¡imčių ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe registruotÄ turtÄ ir turimus įsipareigojimus nuo ieÅ¡kovės ir palikėjo bendravimo (gyvenimo kartu) pradžios (žr. 3 – 4 punktai).

Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ iÅ¡skirtinai tik dėl palikėjo A. G. vardu įgyto ir registruoto turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, tačiau neįtraukė palikėjo vardu iÅ¡perkamosios nuomos pagrindu įgyto automobilio Nissan Qashqai bei pačios ieÅ¡kovės vardu įgyto ir registruoto turto: 1993 m. gegužės 24 d. įgyto 4 kambarių buto, (duomenys neskelbtini); 1997 m. gegužės 29 d. įgyto gyvenamojo pastato - sodo pastato ir 2012 m. rugsėjo 20 d. įgyto 0,0790 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini).

Taip pat ieÅ¡kovė neįtraukė į dalintino turto sÄ raÅ¡Ä draudimo iÅ¡mokų ir (ar) sukaupto kapitalo pagal dvi Mandatum Life Insurance Baltic SE Lietuvos filialo ir dvi UAB „VB gyvybės draudimas“ investicinio gyvybės draudimo sutartis, iÅ¡ kurių vienos sudarytos palikėjo vardu, o kitos ieÅ¡kovės vardu. Atsakovas akcentavo, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje pripažįsta, jog su palikėju susipažino 1991 metais, pradėjo kartu gyventi nuo 1994 m. kovo mėn., o 4 kambarių butas buvo įgytas 1993 m. gegužės 24 d.

VisÄ Å¡Ä¯ laikotarpį, atsakovo teigimu, palikėjas dirbo samdomu darbuotoju, taip pat dirbo papildomai, todėl visas santaupas ir uždarbį skyrė Å¡iam butui įsigyti ir jam apstatyti prabangia buitine technika. Taigi butas buvo įgytas iÅ¡ bendrų palikėjo ir ieÅ¡kovės lėšų, todėl atsakovas turi teisę pretenduoti į ½ dalį Å¡io turto, kaip palikėjo įpėdinis. Atsakovo nuomone, dėl tokių pat priežasčių bei toks pats teisinis režimas turėtų bÅ«ti taikomas ir gyvenamojo pastato - sodo pastato bei 0,0790 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), padalijimui.

Atsakovas pažymėjo, kad minėtame objekte palikėjas organizavo pastato perplanavimÄ , sanitarinių mazgų įrengimÄ , stogo rekonstrukcijos darbus. Palikėjas sodybÄ prižiÅ«rėjo, augino daržoves, pastatė pavėsinę.Atsakovo įsitikinimu, nors automobilis Nissan Qashqai palikėjo A. G. buvo įsigytas iÅ¡perkamosios nuomos pagrindu, Å¡is įsipareigojimas trauktinas į dalintino turto balansÄ , nes palikėjo sutartimi prisiimtus finansinius įsipareigojimus reikia perimti ir vykdyti, o ieÅ¡kovė nurodytu automobiliu naudojosi nuo pat jo įsigijimo.

Atsakovas pastebėjo, kad ieÅ¡kovė sumokėjo automobilio pirmÄ jÄ Kasko draudimo įmokÄ ir apmokėjo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tačiau vėliau nutarė atsikratyti Å¡io įsipareigojimo ir per savo sÅ«nų V. A. perdavė automobilį atsakovui, nesumokėjusi einamųjų lizingo įmokų 2016 m. balandžio 14 d. Perduotas automobilis buvo techniÅ¡kai netvarkingas, laiku neatlikta einamoji garantinė automobilio apžiÅ«ra, automobilio kėbulas pažeistas (įlenktas), todėl atsakovas patyrė iÅ¡laidas.

Kadangi automobilis įsigytas sugyventiniams gyvenant kartu, įsipareigojimas lizingo davėjui pagal 2014 m. kovo 12 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutartį trauktinas į bendrÄ turto, kurį siekiama pasidalyti, sÄ raÅ¡Ä . Atsakovas nurodydamas dėl investicinio gyvybės draudimo sutarčių pagrindu sukauptų ir (ar) iÅ¡mokėtų kapitalo sumų įtraukimo į bendrÄ turtÄ , kurį siekiama pripažinti buvus įgytÄ jungtinės veiklos pagrindu, bÅ«tinumo, pastebėjo, kad pati ieÅ¡kovė, pasisakydama dėl UAB „SEB gyvybės draudimas“ sukauptų lėšų padalinimo nurodė, jog kaupiant lėšas gyvybės draudimuose ieÅ¡kovė ir palikėjas turėjo bendrÄ tikslÄ â€“ abiem sugyventiniams susikurti finansiÅ¡kai saugiÄ ateitį senatvėje ar ligoje.Atsakovo teigimu, atsakovo tėvas A.

G., pradėjęs verstis individualia veikla, pasiÅ«lė atsakovui dirbti kartu, pradžioje vykdant individualiÄ veiklÄ ir sudarant II pakopos pensijų kaupimo sutartis, vėliau – kaip draudimo brokeriui. Dėl to buvo nupirktos tinkamos veiklai negyvenamosios prekybinės patalpos, t. y. 50/100 pastato – kiosko, esančio (duomenys neskelbtini). Nuo 2011 m. kovo 3 d. atsakovas ir palikėjas pradėjo dirbti kartu. 2009 m. kovo mėnesį A. G. įsigijo visureigį Volvo XC90, kurį panaudos sutarties pagrindu buvo iÅ¡nuomojęs UADBB „Investicijų brokeris“.

Lizingo įmokos, eksploatacinės iÅ¡laidos buvo mokamos įmonės lėšomis, o visureigis buvo naudojamas darbo reikalais. Automobiliu naudojosi tik palikėjas ir atsakovas, o ieÅ¡kovė iki tėvo mirties neturėjo jokių sutarčių su UADBB „Investicijų brokeriu“ ir negalėjo prisidėti prie jungtinės veiklos nei pinigais, nei kitu turtu, nei intelektinės veiklos rezultatais ar darbu, todėl paminėtas turtas (patalpos ir visureigis Volvo XC90) negali bÅ«ti laikomas įgytu kaip jungtinės ieÅ¡kovės ir palikėjo veiklos rezultatas.Nesukdamas su ieÅ¡kovės reikalavimu padalyti 2-jų kambarių butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas pažymėjo, kad banko paskola butui įsigyti buvo suteikta palikėjo vardu, nuo jo asmeninės sÄ skaitos buvo nuraÅ¡omos įmokos bankui už buto iÅ¡sipirkimÄ , todėl ieÅ¡kovė nepagrįstai siekia pripažinti šį turtÄ bendra daline nuosavybe.

Atsakovo įsitikinimu, nepagrįstas ir ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti jai turtines teises į ½ dalį sukauptos sumos (2720,14 Eur) pagal UAB „SEB gyvybės draudimas“ 2009 m. vasario 22 d. Investicinio gyvybės draudimo sutartį, sudarytÄ palikėjo vardu, nes Å¡i sutartis buvo sudaryta atsakovo sÅ«naus V. G. naudai. Norėdamas pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) lengvata, palikėjas vėliau sutartį pakeitė ir naudos gavėju apdraustojo iÅ¡gyvenimo atveju nurodė save, t. y.

A. G., tačiau Å¡i situacija ieÅ¡kovei buvo žinoma, tačiau ieÅ¡kovė sÄ moningai teismui nepateikė UAB „SEB gyvybės draudimas“ sutarčių kopijų, nes akivaizdu, jog draudimo sutartis sudaryta V. G. naudai, o naudos gavėjai apdraustojo mirties atveju gali bÅ«ti tik vaiko tėvai.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėKauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė:pripažindamas bendrÄ ja daline D. A. ir A.

G., mirusio 2016 m. kovo 4 d., nuosavybe 50/100 dalis pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini); 2-jų kambarių butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini); 14 528,96 Eur dydžio įmokas, A. G. sumokėtas už 2-jų kambarių butÄ su rÅ«siu; 1083,22 Eur pinigines lėšas, esančias A. G. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank;. atidalydamas ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ dalį minėtų 50/100 dalių pastato-parduotuvės, priteisiant atsakovui L.

G. natÅ«ra ieÅ¡kovei priklausančiÄ Â½ dalį, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo – 2 896,20 Eur kompensacijÄ ir nustatant, kad kompensacijÄ ieÅ¡kovei atsakovas sumoka per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į ieÅ¡kovės banko sÄ skaitÄ ; atidalydamas ½ dalį 2-jų kambarių buto su rÅ«siu, priteisiant ieÅ¡kovei butÄ natÅ«ra ir A. G. skolinį įsipareigojimÄ (kreditÄ ) pagal BÅ«sto kredito sutartį Nr. SL-14-2631619, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės – piniginę 7 264,48 Eur kompensacijÄ už A.

G. priklausančiÄ Â½ dalį 14 528,96 Eur įmokų, sumokėtų už 2-jų kambarių butÄ su rÅ«siu, nustatant, kad kompensacijÄ atsakovui ieÅ¡kovė sumoka per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pinigus pervedant į atsakovo banko sÄ skaitÄ ; pripažindamas ieÅ¡kovei nuosavybės teises į ½ dalį 1083,22 Eur pinigines lėšas, esančias A. G. sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, gautas už patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), nuomÄ . priteisdamas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 941,88 Eur A.

G. laidojimo iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ir palikėjas apsigyveno kartu 1994 m. kovo mėn., o gyvenamÄ jÄ vietÄ ginčo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), palikėjas deklaravo nuo 1996 m. rugpjūčio 6 d. iki 2016 m. vasario 18 d. Minėtam butui įsigyti ieÅ¡kovė naudojosi AB Ūkio bankas paskola, kuri buvo grÄ Å¾inta pardavus ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , kuris jai atiteko po to, kai ieÅ¡kovė 1992 m. spalio 7 d. nutraukė santuokÄ su buvusiu sutuoktiniu V.

A. ir pasidalino santuokoje įgytÄ turtÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad butas buvo įgytas iki sugyventiniams pradėjus gyventi kartu, iÅ¡ ieÅ¡kovės skolintų ir asmeninių lėšų, o atsakovas nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie nesusituokusių asmenų gyvenimÄ ir bendro Å«kio tvarkymÄ kartu, bendro turto kÅ«rimÄ abiejų lėšomis, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti buvus sugyventinių susitarimÄ dėl buto įsigijimo jungtinei veiklai vystyti, todėl atsakovo reikalavimas pripažinti palikėjo vardu nuosavybės teises į ½ dalį Å¡io turto atmestinas kaip neįrodytas.

Teismas pastebėjo, kad atsakovo argumentai apie palikėjo indėlį įsigyjant buto apstatymo reikmenis ir buto sutvarkymÄ nagrinėjamam ginčui spręsti nėra aktualÅ«s, nes atsakovas nekelia klausimo dėl minėtų daiktų padalinimo, jų vertės kompensavimo, buto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo ir pan., dėl ko Å¡ie klausimai iÅ¡eina už nagrinėjamo ginčo ribų.Nesutikdamas su atsakovo pozicija dėl sodo pastato ir 0,0790 ha žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, kad atsakovo argumentai grindžiami asmeniniais atsakovo samprotavimais ir neparemti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Ä® bylÄ nepateikta įrodymų apie palikėjo pajamas, įsigyjant ginčo turtÄ , ir jo indėlį į minėto turto pagerinimÄ , jo iÅ¡laikymÄ . Aplinkybę, kad palikėjas nepretendavo į ginčo turtÄ ir laikė jį ieÅ¡kovės nuosavybe teisme patvirtino liudytojai A. J., V. V., V. Å ., be to, nors 2014 m. liepos 7 d. palikėjas sumokėjo sodo bendrijai 442,18 Lt mokestį, dar tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino pinigus palikėjui, pervesdama minėtÄ sumÄ Ä¯ A. G. asmeninę sÄ skaitÄ , kas, teismo vertinimu, leidžia daugiau tikėti ieÅ¡kovės argumentais, esant sugyventinių susitarimui dėl ginčo turto priklausomybės tik ieÅ¡kovei.Teismas taip pat nustatė, kad 50/100 dalių pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įsigijimu iÅ¡ esmės rÅ«pinosi ieÅ¡kovė, kuri patalpų savininkui A.

Č. dar 2004 m. sumokėjo piniginį įnaÅ¡Ä â€“ 5000 JAV dolerių. Liudytojai A. J. ir V. K. paliudijo, kad ginčo patalpos ieÅ¡kovės ir palikėjo buvo įgytos bendram tikslui – Å¡eimos gerovei, be to, minėtÄ aplinkybę ir ieÅ¡kovės teiginius apie sugyventinių susitarimÄ bendrai kooperuoti lėšas bendram gyvenimui, teismo vertinimu patvirtina ir investicinio gyvybės draudimo sutartys, kuriomis ieÅ¡kovė ir palikėjas paskyrė vienas kitÄ naudos gavėjais jų mirties atveju. Teismas pažymėjo, kad atsakovas leistinais įrodymais minėtų aplinkybių nepaneigė ir ieÅ¡kovės bei palikėjo bendro gyvenimo ir Å«kio tvarkymo fakto iÅ¡ esmės neginčijo, todėl reikalavimas pripažinti ginčo turtÄ bendrÄ ja daline nuosavybe laikytinas pagrįstu.

Tačiau teismas nesutiko su ieÅ¡kovės nurodomu jai mokėtinos kompensacijos dydžiu, pažymėdamas, kad nenustatyta, jog 5000 JAV dolerių piniginį įnaÅ¡Ä ieÅ¡kovė sumokėjo iÅ¡ asmeninių lėšų. Kadangi Å¡alių lėšų bendrumas ir bendro Å«kio vedimas sietinas su 2003 metais, teismo vertinimu, yra pagrindas manyti, jog 2004 m. sumokėtas įnaÅ¡as buvo dalinė ieÅ¡kovės ir palikėjo nuosavybė, todėl ½ dalis Å¡io įnaÅ¡o sudarytų 2500 JAV dolerių (10 000 Lt) arba 2 896,20 Eur.

Byloje nenustačius, kad minėtam turtui pagerinti ar (ir) iÅ¡laikyti bÅ«tų panaudotos kitos investicijos, lėmusios turto vertės padidėjimÄ , ieÅ¡kovei priteistina tik pirmiau nurodyta sumokėto piniginio įnaÅ¡o ½ dalis. Teismas pastebėjo, kad kadangi jungtinės veiklos metu gautos pajamos iÅ¡ bendro turto yra visų jungtinės veiklos partnerių bendroji dalinė nuosavybė, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti ½ dalį 1083,22 Eur sumos, gautos už ginčo patalpų nuomÄ , laikytinas pagrįstu.Teismas, pasisakydamas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė, kad nėra ginčo, jog sugyventiniai nuo 1994 m. gyveno kartu, 2015 m. gegužės mėn. persikraustė gyventi į ginčo patalpas, 2016 m. sausio 21 d. padavė Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriui praÅ¡ymus dėl santuokos įregistravimo, o nuo 2016 m. vasario 18 d. abu deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ nurodytu adresu, savo ruožtu liudytojas V.

V. patvirtino, kad ieÅ¡kovė ir palikėjas nutarė įsigyti butÄ bendrai, jis (liudytojas) paskolino ieÅ¡kovei ir palikėjui 3000 Eur, be to, ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, patvirtinančius ieÅ¡kovės indėlį, įgyjant buto apstatymo daiktus. Atsakovas minėtų įrodymų nepaneigė ir savo pozicijÄ dėl asmeninės palikėjo nuosavybės į ginčo butÄ grindė paaiÅ¡kinimais, nepateikdamas kitų juos patvirtinančių įrodymų. Teismas nustatė, kad automobiliai Volvo XC90 ir NIssan Qashqai įgyti skirtingu laiku (2009 ir 2014 m.) ir skirtingiems tikslams.

Automobilis Volvo XC90 buvo naudojamas palikėjo darbinei veiklai vykdyti ir subnuomojamas UADBB „Investicijų brokeris“, už gautas lėšas apmokant automobilio išperkamosios nuomos įmokas ir dengiant eksploatacines automobilio išlaidas. Taigi, minėtas automobilis buvo naudojamas ne šeimos, bet asmeniniams palikėjo poreikiams tenkinti. Teismas pastebėjo, kad šis automobilis 2016 m. sausio mėn. buvo perduotas atsakovo žinion, pirkimo–pardavimo sutartis su juo nesudaryta, subnuomos sutartis nutraukta 2016 m. kovo 7 d., todėl daugiau tikėtinais pripažintini atsakovo argumentai, jog sugyventiniai dėl automobilio Volvo XC90 valdymo bendrosios dalinės nuosavybės teise nebuvo susitarę ir ieškovės reikalavimas dėl šio turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir jo atidalijimo atmestinas.

Atmesdamas atsakovo reikalavimÄ dėl automobilio Nissan Qashqai iÅ¡laikymo prievolės solidarumo ir kompensacijos iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisimo, teismas nurodė, kad Å¡is automobilis yra lizingo dalyku, jo savininku yra lizingo davėjas, o ne lizingo gavėjas, o atsakovas, iÅ¡reiÅ¡kęs valiÄ priimti palikėjo A. G. palikimÄ , perėmė ir palikėjo teises bei pareigas pagal 2014 m. kovo 12 d. iÅ¡perkamosios nuomos sutartį, taigi tuo pačiu ir turtines teises transporto priemonės iÅ¡pirkimo atveju į ieÅ¡kovės ir palikėjo sumokėtas įmokas lizingo davėjui.

Atmesdamas Å¡alių reikalavimus dėl turtinių teisių į ½ dalį sumų pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, teismas nurodė, kad sugyventiniai negali paveldėti mirusiojo materialių ir nematerialių dalykų pagal įstatymÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti jai turtines teises į ½ dalį sukauptos sumos (2720,14 EUR) pagal UAB „SEB gyvybės draudimas“ Investicinio gyvybės draudimo sutartį laikytinas nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, teisė į draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯gyja naudos gavėjas, o jeigu apdraustasis nepaskyrė naudos gavėjo, draudimo iÅ¡moka dėl apdraustojo mirties paveldima pagal įstatymÄ (aptariamu atveju naudos gavėjas yra palikėjas A.

G.). Savo ruožtu pagal 2003 m. rugsėjo 4 d. draudimo sutartį Nr. 001495, A. G. save nurodė apdraustuoju asmeniu, mirties atveju naudos gavėju paskirdamas ieškovę, todėl palikėjui mirus, ieškovei teisėtai buvo išmokėta 2 896,20 Eur draudimo išmoka. Pagal 2002 m. lapkričio 4 d. sutartį Nr. ID002576, A. G. save nurodė apdraustuoju asmeniu, mirties atveju naudos gavėju paskirdamas ieškovę, todėl ir šiuo atveju ieškovei teisėtai išmokėta 2 386,73 Eur draudimo išmoka. Pagal 2008 m. sausio 23 d. sutartį ID Nr.013070 draudžiamojo įvykio (apdraustojo mirtis) atveju naudos gavėju nustatytas V.

A., o naudos gavėju draudimo laikotarpio pabaigoje – D. A.. Sutartis yra galiojanti, įstatymo nustatyta ginčo teisenos tvarka nepakeista ir nenuginčyta. Panaši situacija susiklosčiusi ir su 2002 m. lapkričio 6 d. investicinio gyvybės draudimo sutartimi Nr. 002511 dėl 5 145,94 Eur draudimo sumos, kurioje naudos gavėju (po A. G. mirties) paskirtas ieškovės sūnus V. A.. Sutartis yra galiojanti, nenuginčyta ir nepakeista.Galiausiai, teismas konstatavo, kad remiantis teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo praktika, atsakovui, kaip įpėdiniui, tenka pareiga atlyginti palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, kurios dengiamos iš paveldimo turto.

Tačiau kadangi ieÅ¡kovė su palikėju gyveno faktinėje santuokoje, jai yra pripažintos nuosavybės teisės į dalį kartu su palikėju gyvenant kartu įgyto turto, reikalavimas priteisti laidojimo iÅ¡laidas tenkintinas iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo pusę, t. y. 941,88 Eur praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidų sumos.III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentaiIeÅ¡kovė D. A. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteista 2 896,20 Eur kompensacija už jai priklausančiÄ Â½ dalį 50/100 dalių pastato–parduotuvės, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti apeliantei 12 150 Eur kompensacijÄ , taip pat panaikinti sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteista 941,88 Eur laidojimo iÅ¡laidų ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti apeliantei iÅ¡ atsakovo 1 883,76 Eur laidojimo iÅ¡laidų bei perskirstyti pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismų praktikoje kompensacijos suma, atidalijant bendraturtį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, visais atvejais skaičiuotina atsižvelgiant į turto rinkos vertę atidalijimo momentu, o turto pagerinimai ar turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidos nėra veiksnys, kuris lemtų kompensacijos skaičiavimÄ ne pagal turto rinkos vertę atidalijimo momentu, o pagal turto įgijimo kaÅ¡tus. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , atidalijimas priteisiant piniginę kompensacijÄ yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrÄ jÄ atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

Todėl nesutiktina su apeliantei priteista kompensacijos suma, kuri teismo buvo nustatyta atsižvelgiant į 2004 metais turto faktinio pirkimo–pardavimo metu mokėtÄ turto kainÄ 5000 JAV dolerių (20 000 Lt). Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje, nes nenustatė tikrosios atidalijimo turto dalies vertės. Apeliantė praÅ¡omos priteisti kompensacijos sumÄ (12 150 Eur) apskaičiavo pagal VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto iÅ¡raÅ¡e nurodytÄ ginčo turto vidutinę rinkos mokestinę vertę, nustatytÄ masinio vertinimo metu bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo (atsidalijimo) laikotarpiu.

Atsakovas turėjo galimybę pateikti įrodymus, paneigiančius VÄ® Registrų centre nurodytÄ turto vertę, tačiau ginčo dėl turto rinkos vertės byloje nekilo. Kadangi Å¡i byla nepriklauso kategorijai bylų, kuriose teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teismas privalėjo vadovautis byloje esančiu nenuginčytu turto vertės nustatymo įrodymu. Teismas, nesivadovaudamas įrodymu, kuris atitinka faktines bylos aplinkybes apeliantės ir palikėjo bendro gyvenimo pabaigoje, kuri prilyginama jungtinės veiklos sutarties pabaigai, tačiau remdamasis duomenimis apie turto kainÄ jo faktinio įgijimo momentu 2004 metais, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ .

Pažeisti teisingumo ir protingumo principai. Teismas sudarė situacijÄ , kuomet atsakovas, gavęs natÅ«ra 24 300 Eur vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , apeliantei privalo kompensuoti ne 50 proc. (½ dalį) Å¡io turto vertės (12 150 Eur), o tik 11,92 proc. (2 896,20 Eur).Apeliantė nėra palikėjo įpėdinė. Vadinasi, ji negalėjo laidojimo iÅ¡laidų padengti palikėjo turtu. Atsakovas priėmė mirusiojo A. G. palikimÄ , todėl bÅ«tent atsakovas paveldėtu turtu turėjo apmokėti palikėjo laidojimo iÅ¡laidas.

TÄ už atsakovÄ padarė apeliantė. Lėšas, kurios pagal įstatymÄ dengiamos iÅ¡ paveldimo turto, apeliantė turi teisę atgauti iÅ¡ paveldėtojo, prieÅ¡ingu atveju tai prieÅ¡tarautų teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams. Tarp Å¡alių egzistuoja prievolinis teisinis santykis (CK 6.50 straipsnis), kuriame atsakovas (skolininkas) turi prievolę atlyginti apeliantei (kreditorei) palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidas. Tai, kad apeliantei yra pripažintos nuosavybės teisės į dalį kartu su palikėju užgyvento turto, reiÅ¡kia, jog apeliantė savo pinigais, darbu ir kt. iÅ¡tekliais prisidėjo prie bendro su palikėju turto sukÅ«rimo ir dalis Å¡io turto pagrįstai priklauso jai nuosavybės teise.

Galiojantis teisinis reglamentavimas bei teismų praktika nenumato ribojimų apeliantei, palaidojusiai palikėjÄ savo asmeninėmis lėšomis, gauti jos raÅ¡ytiniais dokumentais pagrįstų palikėjo laidojimo iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ palikėjo įpėdinio atsakovo.Teismas nepagrįstai vadovavosi apeliantės 2016 m. lapkričio 16 d. praÅ¡ymu priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, kuris neatspindi galutinių apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl liko neįvertinos 1 110 Eur iÅ¡laidos.

Kadangi teismas sumažino ieškovei atlygintinų išlaidų dydį 631 Eur suma, tačiau neįvertino 1110 Eur sumos, teigtina, jog apeliantei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 6212 Eur (6843 – 631). Be to, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovo priešieškinio patenkintų reikalavimų suma yra 0 Eur arba 0 proc., todėl teismas atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas privalėjo sumažinti suma, atsakovo patirta žyminiam mokesčiui už priešieškinį apmokėti ir išlaidomis priešieškiniui parengti (4258–1138–1300 =1820 Eur).

Taigi, atsižvelgiant į proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, apeliantė turėjo teisę į 4472,64 Eur (6212 x 72 proc.), o atsakovas – į 509,60 Eur (1820 x 28 proc.),Atsakovas L. G. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2016 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimo dalį, kurioje atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas ir tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus – pripažinti bendrÄ ja daline A.

G. ir ieÅ¡kovės nuosavybe ir atidalyti A. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ dalį turto: 4 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei priteisiant turtÄ natÅ«ra, o atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės – piniginę 17 200 Eur kompensacijÄ ; gyvenamÄ jį pastatÄ â€“ sodo pastatÄ ir žemės sklypÄ , esančius (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiant šį turtÄ natÅ«ra, o ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo – piniginę 6 340 Eur kompensacijÄ ; ½ dalį sukaupto ir (arba) iÅ¡mokėto kapitalo sumos (13 091,41 Eur) pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, priteisiant atsakovui 6 545,71 Eur.

Apeliaciniame skunde nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Teismas objektyviai ir visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, nevertino netiesioginių raÅ¡ytinių įrodymų, atsižvelgė tik į ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, ir absoliučiai ignoravo ne tik apelianto, bet ir liudytojų nurodytus faktus. IeÅ¡kovė ir palikėjas gyveno kartu dar prieÅ¡ įsigyjant 1993 m. gegužės 24 d. 4 kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Palikėjas sudarė sutartį dėl kabelinės televizijos ir interneto paslaugų tiekimo į butÄ , jis nuolat iÅ¡ savo sÄ skaitos mokėjo už gaunamas UAB „Mikrovisata“ bei UAB „Cgates“ paslaugas, taigi palikėjas savo gyvenamÄ jÄ vietÄ laikė ne tik ieÅ¡kovės, bet ir savo turtu, sprendė su jo naudojimu susijusius klausimus.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad butÄ , sodo pastatÄ bei sklypÄ ji įsigijo tik iÅ¡ savo asmeninių piniginių lėšų. Ä® bylÄ pateikti duomenys apie ieÅ¡kovės gautas oficialias draudžiamÄ sias pajamas tik nuo 1994 metų, kas leidžia pagrįstai abejoti ieÅ¡kovės teiginiais apie disponavimÄ didelėmis pajamomis iki 1994 m. sausio 1 d. Teismas vertino tik į bylÄ pateiktus VSDFV duomenis, kad palikėjas faktiÅ¡kai neturėjo oficialių draudžiamųjų pajamų nuo 1994 m. kovo 1 d. iki 1999 m. kovo 1 d., tačiau nevertino atsakovo pateiktos pažymos apie apskaičiuotÄ Ä¯siskolinimÄ vaikams iÅ¡laikyti iÅ¡ palikėjo darbo užmokesčio, gauto Kauno muitinėje.

Å i pažyma paneigia, kad palikėjas oficialių draudžiamų pajamų neturėjo, nes A. G. dirbo Kauno muitinėje, papildomai dirbo valiutos keitykloje, įrenginėdamas žaliuzes, bei apsaugos darbuotoju. Liudytojų A. J. ir V. V. parodymai apie ieÅ¡kovės ir palikėjo santykius (bendravimÄ ) iki 1994 metų patvirtina apelianto teiginius, kad ieÅ¡kovė ir palikėjas, norėdama privatumo, bendromis jų abiejų lėšomis įgijo ginčo 4 kambarių butÄ . Palikėjas nemokėdavo alimentų vaikams, visas turimas santaupas ir uždarbį paskyrė Å¡iam butui įsigyti ir remontuoti, prabangiai buitinei technikai įsigyti, vėliau investavo į įsigytÄ sodo pastatÄ , kiemo statinius ir žemės sklypo iÅ¡pirkimÄ .

IeÅ¡kovė neneigė, kad bendromis lėšomis ji ir palikėjas įsirengė ginčo 4 kambarių butÄ , supirko prabangiÄ buitinę technikÄ , baldus, atnaujino santechninę įrangÄ , padarė einamÄ jį remontÄ , kas lėmė turto vertės padidėjimÄ . Liudytojai A. J. ir A. Č. patvirtino, kad palikėjas savo darbu neabejotinai prisidėjo prie minėto turto iÅ¡laikymo. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jie siekė įsigyti butÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismas formaliai pasisakė, kad ieÅ¡kovė ginčo butÄ nusipirko iÅ¡ lėšų, gautų pardavus turėtÄ butÄ ir banko paskolos, nors byloje buvo keliamas klausimas, iÅ¡ kur ieÅ¡kovė, neturėdama pajamų, gavo didelę pinigų sumÄ grÄ Å¾inti paskolÄ bankui, be to, byloje nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovė paskolÄ grÄ Å¾ino po metų.Teismo iÅ¡vada, kad atsakovo argumentai apie palikėjo indėlį, įsigyjant buto apstatymo reikmenis, ir buto sutvarkymÄ nėra aktualÅ«s, prieÅ¡tarauja jungtinės veiklos sutarties principams iÅ¡ esmės bei teismų praktikai, kad neraÅ¡ytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip Å¡alių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgÄ laikÄ , yra nuolatinis ir pastovus), Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt.

Å alies įnaÅ¡u pripažįstama visa, kuo Å¡is prisideda prie bendros veiklos. Tai gali bÅ«ti pinigai, kitas turtas, profesinės žinios ir įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir ryÅ¡iai. Jungtinės veiklos sutartis nedraudžia vienam iÅ¡ partnerių neprisidėti prie bendros veiklos jokiu materialiniu turtu, partneris gali dalyvauti savo darbu ar kitais įsipareigojimais.Pati ieÅ¡kovė nurodo, kad ginčo sodo name palikėjas dirbo, prižiÅ«rėjo sodybÄ , augino daržoves, žvejojo. Palikėjas organizavo erdvių perplanavimÄ , sanitarinių mazgų įrengimÄ ir stogo rekonstrukcijos darbus.

IÅ¡skirtinis palikėjo statinys – pavėsinė minėtame sodo sklype, kuri pastatyta palikėjo rankomis ir įvertinta virÅ¡ 3 000 Eur. Palikėjas taip pat dengė ir gyvenamojo sodo namo iÅ¡laikymo ir žemės sklypo tvarkymo iÅ¡laidas. Teismas neatsižvelgė į tÄ aplinkybę, kad visi dokumentai, visa informacija yra neteisėtai ieÅ¡kovės užvaldyta ir slepiama, nes ieÅ¡kovė gyveno su palikėju, o jam mirus, neatlaisvino gyvenamųjų patalpų, priklausančių A. G., naudojosi ir disponavo neteisėtai jo sÄ skaitomis, dokumentais, darbo priemonėmis (neÅ¡iojamu kompiuteriu, telefonų numeriais), neperduodavo palikėjui skirtos korespondencijos.

IeÅ¡kovė ir atsakovas bendrai gyveno ketindami sukurti Å¡eimÄ , sodo namas buvo pirktas tuo tikslu, kad Å¡eima turėtų, kur praleisti laisvalaikį, o vėliau namÄ pritaikė nuolatiniam gyvenimui. Tokie bendri sprendimai, susiklosčiusių santykių pobÅ«dis, bendras komunalinių mokesčių mokėjimas, bendras disponavimas lėšomis rodo Å¡alių susitarimÄ jungtinės veiklos pagrindu sukurti bendrÄ dalinę nuosavybę, kurioje, nepriklausomai nuo dalyvių įnašų, jų dalys yra lygios.

A. G., pradėjęs verstis individualia veikla, pasiÅ«lė apeliantui L. G. dirbti kartu – iÅ¡ pradžių vykdant individualiÄ veiklÄ ir sudarant II pakopos pensijų kaupimo sutartis (2004 metais), o nuo 2011 m. bendrai adresu (duomenys neskelbtini). Visos sutartys klientų, kuriuos nukreipdavo A. G., buvo sudaromos atsakovo, kaip draudimo brokerio vardu, kartu palikėjas ir jo sÅ«nus plėtojo verslÄ , kooperuodami turtinius, intelektualinius ir darbinius iÅ¡teklius (įnaÅ¡us). Kadangi tėvas labai norėjo dirbti kartu su atsakovu kartu, buvo nupirktos tinkamos veiklai negyvenamosios prekybinės patalpos, t. y. 50/100 pastato-kiosko, kurias tėvas rado adresu (duomenys neskelbtini).

Aplinkybę, kad palikėjo pajamos buvo pakankamos Å¡iam turtui įsigyti, pagrindžia į bylÄ pateiktos gyventojų pajamų deklaracijos. Be to, 2004 m. JAV doleris buvo nuvertėjęs ir jo kursas nebuvo 4:1, kaip nurodo ieÅ¡kovė, kuri, jei bÅ«tų pati mokėjus, tikrai bÅ«tų atsiminus, o paklaustas liudytojas A. Č. negalėjo konkrečiai nurodyti pinigų gavimo datos, todėl teismas negali laikyti tinkamu patvirtinimu apie neva sumokėtus 5000 JAV dolerių ir konvertuoti pagal tuo laikotarpiu neegzistuojantį valiutų kursÄ .

Å ios patalpos, kaip ir visas verslas, turėjo atitekti apeliantui ateityje, tuo tarpu pagrindinė komiso dalis už atsakovo vardu sudarytas sutartis, kuri iÅ¡gryninama ir per automobilio ir patalpų nuomÄ , atitekdavo tėvui. Minėtos patalpos buvo UADBB „Investicijų brokeris“ padalinys. Su UADBB „Investicijų brokeris“ palikėjo vardu buvo sudarytos sutartys dėl patalpų nuomos ir dėl reklamos bei klientų nukreipimo, kurie buvo draudžiami L. G. vardu. IeÅ¡kovė iki palikėjo mirties neturėjo jokių sutarčių su UADBB „Investicijų brokeris“ ir negalėjo prisidėti prie jungtinės veiklos nei intelektinės veiklos rezultatais, nei darbu, o įrodymų, kad prisidėjo pinigais ar kitokiu turtu, nepateikė, taigi ginčo turtas negali bÅ«ti laikomas sukurtu ar įgytu kaip jungtinės ieÅ¡kovės ir palikėjo veiklos rezultatas.

Nepagrįstas ir teismo sprendimas į palikėjo sÄ skaitÄ Ä¯skaitytÄ 1 083,22 Eur sumÄ pripažinti jungtinės veiklos metu gautomis pajamomis. Teismas nesigilino, už kokiÄ nuomÄ pinigai į sÄ skaitÄ pervesti, pagal kokius dokumentus, nesiaiÅ¡kino, ar už automobilio nuomÄ , ar už patalpas, nors nuomos sutartys nutrauktos 2016 m. kovo pradžioje, o įmonė dirbo iki 2016 m. birželio 15 d.Ginčo 2 kambarių butas įsigytas tik palikėjo asmeninės nuosavybės teise, nors Å¡alys jau ilgÄ laikÄ gyveno kartu ir ruoÅ¡iesi sudaryti santuokÄ .

Å ios aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad palikėjo valia buvo įsigyti ginčo butÄ bÅ«tent asmeninėn nuosavybėn, prieÅ¡ingu atveju, palikėjas bÅ«tų pasirÅ«pinęs, jog butas bÅ«tų įregistruotas bendra daline nuosavybe kartu su ieÅ¡kove, arba bÅ«tų surašęs testamentÄ arba ikivedybinę sutartį. Visos įmokos už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), mokėtos tik iÅ¡ A. G. asmeninės sÄ skaitos. Liudytojo V. V. 3000 Eur nepateko į Å¡iÄ sÄ skaitÄ (ieÅ¡kovė nepaaiÅ¡kino, kaip jie pateko į palikėjo sÄ skaitÄ , nes tik iÅ¡ Å¡ios sÄ skaitos buvo mokamos įmokos), savo ruožtu 700 Eur, kuriuos ieÅ¡kovė paskolino 2015 m. sausio 15 d., A.

G. dalimis grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei, kÄ patvirtina banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as. Palikėjui renkantis butÄ , pagrindinis tikslas buvo įsigyti jį netoli darbo vietos tam, kad bÅ«tų galima aptarnauti jame svarbiausius klientus, o ne pastoviai gyventi. Palikėjas ir ieÅ¡kovė planavo nuolat gyventi jų įgytame sodo pastate, kuris buvo pilnai pritaikytas nuolatiniam gyvenimui. Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojai A. J. ir V. V.. Tik paÅ«mėjusi palikėjo liga pakoregavo poros planus dėl apsigyvenimo žiemos sezonui bute.

Be to, butas buvo įsigytas su daline apdaila, tačiau dėl esminių pagerinimų (pilnos apdailos), buto apstatymo daiktų, kurių vertė virÅ¡ija sumokėtų įmokų sumÄ ir kuria padidėjusi buto vertė, ieÅ¡kovė nekelia klausimo, nepraÅ¡o jų priteisti ar atidalinti ir tai ne ginčo dalykas, taigi teismo sprendimas priteisti butÄ ieÅ¡kovei natÅ«ra peržengia ieÅ¡kinio dalyko ribas (priteista kartu ir pagerinimus, kurie yra neatsiejama bÅ«sto dalis). Galiausiai, teismo argumentas, kad ieÅ¡kovė yra darbinga, vykdo individualiÄ veiklÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimas dėl minėto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, yra prieÅ¡taraujantis byloje esantiems įrodymams, nes draudimo ar perdraudimo tarpininkavimo veiklÄ draudimo brokerių įmonėje gali vykdyti tik draudimo brokeris, o ieÅ¡kovė jokios teisėtos veiklos negali vykdyti ir tik klaidina teismÄ .Laidotuvių organizavimas vyko pačios ieÅ¡kovės iniciatyva, nesiderinus dėl iÅ¡laidų tikslingumo ir bÅ«tinumo su apeliantu, be to, ieÅ¡kovė jokių pretenzijų neturėjo iki ieÅ¡kinio į teismÄ padavimo dienos, o CK nėra nei vienos normos, kuri reglamentuotų laidojimo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ įpėdinių klausimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad A. G. mirus, paskirta naudos gavėja D. A. gavo draudimo iÅ¡mokas, virÅ¡ijančias laidojimo iÅ¡laidas, apeliantui, kaip įpėdiniui, nelieka pareigos atlyginti palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidų. Tačiau kaip paveldėtojui apeliantui turi bÅ«ti įtvirtinta iÅ¡skirtinė teisė toliau rÅ«pintis visais amžino poilsio vietos klausimais, taip užkertant keliÄ tolimesnei ieÅ¡kovės saviveiklai ir palikėjo valios nepaisymui. Be to, teismas sprendime pripažinęs ieÅ¡kovę faktine palikėjo žmona, išėjo už ieÅ¡kinio ribų ir pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes ieÅ¡kovė savo ieÅ¡kinyje tokio reikalavimo nereiÅ¡kė.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė ir palikėjas vedė bendrÄ Å«kį, mokėjo mokesčius, tame tarpe ir investicinio gyvybės draudimo įmokas, bei vertinant tÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovė nuo 2015 m. liepos 1 d. draudžiamųjų pajamų iÅ¡vis neturėjo, tačiau įmokos buvo dengiamos, akivaizdu, kad yra pagrindas priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės pusę sukauptos sumos (kapitalo) pagal nurodytas investicinio gyvybės draudimo sutartis sumokėtų draudimo įmokų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus.

Kasacinis teismas panaÅ¡ioje situacijoje nurodė, kad remiantis CK 3.115 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės pusę pagal nurodytas sutartis sumokėtų draudimo įmokų, nes jos buvo mokėtos iÅ¡ bendrų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011)IeÅ¡kovė D. A. atsiliepime į atsakovo L. G. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Ginčo dėl ieÅ¡kovės ir palikėjo bendro gyvenimo pradžios nuo 1994 m. kovo mėn. pirmosios instancijos teisme nebuvo, savo ruožtu apeliantas klaidingai nurodo, kad byloje nustatyta, jog ieÅ¡kovė ir palikėjas gyveno kartu dar prieÅ¡ įsigyjant 4 kambarių butÄ .

Tokios pozicijos bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nepalaikė ir pats apeliantas. Atsakovas klaidingai interpretuoja liudytojų patvirtintas aplinkybes, susijusias su ieÅ¡kovės ir palikėjo draugyste, vėliau gyvenimu drauge, aplinkybes aiÅ¡kina plečiamai savo naudai. Liudytojų parodymai rodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog įgyjant ginčo butÄ nebuvo ieÅ¡kovės ir palikėjo susitarimo dėl buto įsigijimo jungtinei veiklai vystyti. Reikalavimas dėl 4 kambarių buto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe yra keliamas atsakovo, todėl bÅ«tent jam taikytina pareiga įrodyti savo reikalavimÄ .

Apeliantas privalėjo teikti įrodymus apie palikėjo indėlį į praÅ¡omÄ pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe turtÄ , tačiau jokių įrodymų neteikė, taigi atsakovo teiginys, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog butÄ Ä¯sigijo tik iÅ¡ savo asmeninių piniginių lėšų, laikytinas siekiu be jokio teisinio pagrindo perkelti įrodinėjimo pareigÄ ieÅ¡kovei.Apie tai, kad palikėjas bÅ«tų turėjęs santaupų ir jas panaudojęs butui (duomenys neskelbtini) įgyti, duomenų nėra.

Pažyma apie iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimÄ (jei tokia byloje bÅ«tų), kaip tik ir patvirtintų, kad draudžiamųjų pajamų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima atlikti pirmos eilės iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , palikėjas neturėjo. Taigi apelianto argumentai dėl palikėjo disponavimo pajamomis, kurias galėjo investuoti ar investavo į ginčo butÄ , yra nepagrįsti bylos faktine medžiaga. Be to, pats apeliantas skunde nurodo, kad ieÅ¡kovė jau 1992 metais savo nuosavybėje turėjo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), todėl visiÅ¡kai nepagrįsti apeliacinio skundo pasvarstymai, kad ginčo 4 kambarių butas buvo įgytas dėl privatumo poreikio ieÅ¡kovei ir palikėjui.

Palikėjas naudojosi UAB „Cgates“ paslaugomis laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d., o iki 2013 m. birželio 12 d., adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė naudojosi UAB „Parabolė“, vėliau UAB „Init“ bei UAB „Mikrovisata“ paslaugomis, už kurias pati ieÅ¡kovė ir mokėjo. Apeliantas nepateikia palikėjo mokėjimus iÅ¡ palikėjo sÄ skaitos patvirtinančių įrodymų. Be to, dėl apelianto pateiktų naujų duomenų apie palikėjo sutarties su „Cgates“ sudarymÄ negalima daryti iÅ¡vados, jog palikėjas tokiu bÅ«du sprendė su ginčo buto naudojimu susijusius klausimus ir, tuo labiau, prisidėjo prie ginčo turto įgijimo.

Apeliantas taip pat neįrodė palikėjo indėlio įsigyjant buto apstatymo reikmenis ir butÄ sutvarkant, be to, byloje nekėlė reikalavimo dėl minėtų daiktų padalinimo, jų vertės kompensavimo, buto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo. Galiausiai, apeliantas klaidingai suvokia jungtinę veiklÄ , nurodydamas kasacinio teismo nutartis, kurių faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo Å¡ios bylos.Kadangi apeliantas teismui nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų apie tai, kad jis, kaip palikimÄ priėmęs įpėdinis, negali gauti jam reikiamų duomenų, taip pat atsižvelgiant į tai, jog byloje apeliantas yra pateikęs palikėjo sudarytÄ negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir praneÅ¡imÄ dėl nuomos sutarties nutraukimo, palikėjo sudarytÄ transporto priemonės Nissan Qashqai iÅ¡perkamosios nuomos sutartį ir kitus dokumentus, kuriuos gavo naudodamasis įpėdinio teisėmis, taip pat į tai, kad dėl raÅ¡ytinių įrodymų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, apeliantas teismui praÅ¡ymų neteikė, atsakovo argumentai dėl jo kaip įpėdinio teisių suvaržymo pirmosios instancijos teisme, yra nepagrįsti.Pagal kasacinio teismo praktikÄ sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginÄÄ dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iÅ¡ sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto, nes aiÅ¡kinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties metu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrÄ ja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principÄ , paneigtų Å¡alių laisvÄ valiÄ susitarti dėl savo teisių ir pareigų.

Liudytojai A. J., V. V., V. Å ., V. K. nuosekliai patvirtino, kad palikėjas nepretendavo į ginčo sodo pastatÄ ir sklypÄ bei laikė jį ieÅ¡kovės nuosavybe. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad sodo name palikėjas bÅ«tų savo darbu ar savo lėšomis atlikęs erdvių perplanavimus, sanitarinių mazgų įrengimÄ , stogo rekonstrukcijos darbus ar pastatęs pavėsinę. Apelianto nurodyti teiginiai apie sodo namo pritaikymÄ nuolatiniam gyvenimui ir nuolatinį ieÅ¡kovės ir palikėjo gyvenimÄ sodo name nėra patvirtinti liudytojo V.

K. parodymais, taigi apeliantas skunde pateikia tikrovės neatitinkančius faktus.Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog palikėjas siÅ«lė apeliantui jau 2004 metais veikti kartu, ir (ar) kad pasiÅ«lymas bÅ«tų realizuotas. Taip pat byloje nėra pateikta sutarčių, kurios patvirtintų apelianto teiginius apie verslo su palikėju plėtotę nuo 2011 metų. PrieÅ¡ingai, liudytojas A. J. parodė, kad palikėjas ir ieÅ¡kovė kartu pradėjo draudimo veiklÄ , iÅ¡ pradžių to kiosko nebuvo, jie drausdavo žmones Aleksoto turguje.

Savo indėliu į bendrÄ partnerių jungtinę veiklÄ ieÅ¡kovė mano esant ne tik patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įgijimÄ , bet ir palikėjo aprÅ«pinimÄ apsidrausti pageidaujančiais klientais. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovė tarpininkaudavo deleguojant AB Ūkio banko klientus draustis pas palikėjÄ , patvirtino liudytojai A. J., V. K..Liudytojai A. J., V. K., V. V. patvirtino ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes dėl 2 kambarių buto įgijimo aplinkybių, dėl bendrų sugyventinių planų susikurti patogų gyvenimÄ palikėjo ligos laikotarpiu.

Liudytojai patvirtino, kad šį butÄ palikėjas laikė abiejų turtu, ieÅ¡kovė įrenginėjo butÄ kaip sau. V. V. patvirtino, kad buvo skolinęs sugyventiniams trÅ«kstamus 3000 Eur avansui sumokėti, kuriuos po nepilno mėnesio jam abu drauge grÄ Å¾ino. BeatodairiÅ¡kai siekdamas apeliacinio skundo patenkinimo, atsakovas nurodo naujas iÅ¡galvotas aplinkybes apie tai, kad neva palikėjui renkantis butÄ , pagrindinis tikslas buvo įsigyti jį netoli darbo vietos, t.y. (duomenys neskelbtini), su tikslu aptarnauti jame svarbiausius klientus, bet ne pastoviai gyventi, o nuolat gyventi palikėjas ir ieÅ¡kovė planavo jų įgytame sodo pastate, tačiau paÅ«mėjusi liga pakoregavo poros planus.

PrieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, A. J. apelianto nurodytų aplinkybių neliudijo, o V. V. iÅ¡ viso byloje nedalyvavo, ieÅ¡kovė tokio asmens nepažįsta. IeÅ¡kovė kėlė reikalavimÄ dėl buto ir kredito už butÄ priteisimo jai, šį reikalavimÄ yra apmokėjusi žyminiu mokesčiu, todėl teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei butÄ natÅ«ra, bylos ribų neperžengė. Savo ruožtu apeliantas byloje nekėlė reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo jam už bute atliktus pagerinimus ar buto apstatymo daiktus, todėl tokie atsakovo pareiÅ¡kimai skunde laikytini teisiÅ¡kai nepagrįstais.

Apeliantas kelia abejones dėl ieÅ¡kovės galimybių mokėti paskolÄ , tačiau jos yra nepagrįstos ir neįrodytos, be to, iÅ¡ banko byloje nėra gauta prieÅ¡taravimų dėl skolinio įsipareigojimo perėmimo ir naujojo skolininko.IeÅ¡kovė nėra palikėjo kreditorė, Å¡iuo atveju galiojantis teisinis reglamentavimas bei teismų praktika nenumato ribojimų ieÅ¡kovei, palaidojusiai palikėjÄ savo asmeninėmis lėšomis, gauti jos raÅ¡ytiniais dokumentais pagrįstų iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ įpėdinio.

Palikėjas, sudarydamas investicinio draudimo sutartis su Mandatum Life ir su UAB „VB gyvybės draudimas“, iÅ¡lygo, kad iÅ¡ sutarties atsiradusi prievolė turi bÅ«ti įvykdyta trečiajam asmeniui. Jeigu prievolė turi bÅ«ti įvykdyta trečiajam asmeniui tik po padariusios iÅ¡lygÄ Å¡alies mirties, tai Å¡i Å¡alis trečiojo asmens teisę gali panaikinti testamentu. Kadangi palikėjas testamento nepaliko, paveldėjimo santykiai draudimo iÅ¡mokoms neatsirado ir paveldimo turto apimčiai draudimo iÅ¡mokos įtakos neturi, todėl teiginys, jog apeliantui, kaip įpėdiniui, nelieka pareigos atlyginti palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo iÅ¡laidų iÅ¡ paveldimo turto, nes ieÅ¡kovė gavo draudimo iÅ¡mokas, virÅ¡ijančias laidojimo iÅ¡laidas, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.Apelianto nurodytoje kasacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011 sprendžiamas turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas, o nagrinėjamoje byloje – kalbama apie sugyventinius ir jų turtinius santykius, todėl teismas neturi pareigos vadovautis Å¡ia nutartimi sprendžiant dėl turtinių teisių pagal investicinių gyvybės draudimo sutartis.Atsakovas L.

G. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai argumentai:Nesutinkant su teismo padaryta iÅ¡vada, kad palikėjui asmenine nuosavybės teise priklausančio 50/100 dalių pastato-parduotuvės turi bÅ«ti laikomas įgytu ieÅ¡kovės ir palikėjo jungtinės veiklos pagrindu, vis dėlto manytina, jog teismo nustatyta kompensacijos suma, atsižvelgiant į 2004 metais turto galimo faktinio pirkimo–pardavimo metu sumokėtÄ piniginį įnaÅ¡Ä 5000 JAV dolerių (kuris atitinka ne 20 000 Lt, kaip nurodė teismas, o pagal 2004 m.

Lietuvos banko nustatytÄ kursÄ 13 904 Lt arba 4 030,15 Eur) už įgyjamÄ ginčo turtÄ , ir dalinant Å¡iÄ sumÄ po ½ dalį, teisinga, bet ne ginčo patalpų rinkos vertės dalis. Turi bÅ«ti atsižvelgiama ne į turto rinkos vertę, bet į įnašų sumÄ , nes rinkos vertė nenustatyta, tačiau ji kur kas mažesnė nei nurodyta VÄ® Registrų centro duomenyse. IeÅ¡kovei yra žinoma, kad pastato-parduotuvės iÅ¡orinė bÅ«klė yra labai bloga, pastatui reikalinga kapitalinė iÅ¡orės renovacija, Å¡is turtas turėjo vertę, kai generavo pajamas, o Å¡iuo metu jis nuostolingas (nekilnojamojo turto mokestis, priežiÅ«ros mokesčiai), reikalauja didelių investicijų.

Å is pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kartu su butu, esančiu (duomenys neskelbtini), sudaro bendrÄ kompleksÄ , rÅ«pintis ir prižiÅ«rėti ginčo patalpas, negyvenant Å¡alia yra per daug sudėtinga. Å iuo metu ieÅ¡kovė iÅ¡jungė elektrÄ kioskui, dėl to pastato bÅ«klė dar labiau pablogėjus, nes kioskas Å¡ildomas elektra. IeÅ¡kovė raktų nuo kiosko elektros skydinės negrÄ Å¾ina. IeÅ¡kovė nepraÅ¡o priteisti kiosko natÅ«ra, kas įrodo, kad su kiosku jos niekas nesieja.Apeliantė visiÅ¡kai nepagrįstai vadovaujasi CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta įpėdinio teisė panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo kapui sutvarkyti ir laidojimo iÅ¡laidoms padengti.

Jau vien tas faktas, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o atlyginti visas jos turėtas iÅ¡laidas dėl palikėjo mirties, yra akivaizdus įrodymas, jog pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad jie su A. G. nevedė bendro Å«kio ir nebuvo susitarę dėl bendro Å«kio vedimo iki santuokos sudarymo, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodyti reikalavimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Atsakovas neprivalo atlyginti ieÅ¡kovei laidojimo iÅ¡laidų, nes laidotuvių organizavimas vyko pačios ieÅ¡kovės iniciatyva, nesitariant su atsakovu ir akivaizdžiai ignoruojant atsakovo nuomonę bei paties palikėjo valiÄ nebÅ«ti palaidotam po žeme.

Ne visos faktiškai šalių patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j a :IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal Å¡alių apeliaciniuose skunduose nurodytas ribas.Dėl naujų įrodymų priėmimoIeÅ¡kovė ir atsakovas tiek prie savo apeliacinių skundų, siekdami pagrįsti jų pozicijos teisingumÄ , tiek ir prie atsiliepimų į apeliacinius skundus, reaguodami į prieÅ¡ingos Å¡alies apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, pridėjo naujus įrodymus, kuriuos praÅ¡o priimti ir nagrinėti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ne tik teisės, bet ir fakto klausimai (CPK 320 straipsnio 1 dalis), todėl įvertinusi byloje keliamus klausimus ir jiems iÅ¡spręsti svarbias aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į įrodinėjimo tokio pobÅ«džio bylose (dėl kartu gyvenusių, bet santuokos nesudariusių asmenų įgyto turto teisinio statuso) specifikÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priima ir kartu su byloje esančių įrodymų visuma vertina su apeliaciniais skundais ir atsiliepimais į juos pateiktus naujus Å¡alių įrodymus, atkreipdama dėmesį, kad su apeliantų pateiktais naujais duomenimis prieÅ¡inga Å¡alis (tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas) turėjo galimybę susipažinti ir dėl jų turinio bei įrodomosios reikÅ¡mės pasisakė kiekviena savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ , kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju naujų įrodymų priėmimas ne tik neužvilkina bylos nagrinėjimo, bet ir nepažeidžia Å¡alių teisių, be kita ko, ir lygiateisiÅ¡kumo bei rungimosi principų.Dėl nesusituokusių bendrai gyvenančių asmenų įgyjamo turto teisinio statusoPagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , tais atvejais, kai asmenys gyvena bendrai neįregistravę santuokos, jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtÄ , darbÄ ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieÅ¡taraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka norma buvo įtvirtinta ir 1964 m. CK 472 straipsnyje, kuriame buvo nurodyta, jog jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, o pagal CK 474 straipsnio 1 dalį, pasiekti tikslui, nurodytam CK 472 straipsnyje, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslÄ , jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneÅ¡a įnaÅ¡us pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).

Taigi pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę gali bÅ«ti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; kt.).

Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įneÅ¡ti pinigai gali bÅ«ti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos. Pajamos gali bÅ«ti bendros, tarp jų – gautos iÅ¡ kartu vedamo Å«kio. Kai jungtinę veiklÄ plėtojantys asmenys veda bendrÄ Å«kį, tai dalyvavimas siekiant bendro Å«kinio tikslo gali pasireikÅ¡ti darbu bendrame Å«kyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino ir tai, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi bÅ«ti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukÅ«rimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Tais atvejais, kai Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iÅ¡ kurios bÅ«tų aiÅ¡ki jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrÄ Å«kį Å¡alys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktikÄ turėtų bÅ«ti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukÅ«rimo sÄ lygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnaÅ¡ai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini)Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ieÅ¡kovės dar iki jai pradėjus gyventi kartu su A.

G., o atsakovas nepateikė įrodymų apie ieÅ¡kovės ir jo tėvo bendrÄ Å«kio tvarkymÄ , priėjo iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo teigti buvus sugyventinių susitarimo dėl Å¡io buto įsigijimo jungtinei veiklai vystyti, taigi ir pripažinti atsakovo, kaip A. G. įpėdinio, teises į ½ dalį Å¡io turto.Atsakovas apeliaciniame skunde ginčija pirmiau nurodytÄ iÅ¡vadÄ , teigdamas, kad teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo visų byloje esančių įrodymų, atsižvelgė tik į ieÅ¡kovės iÅ¡dėstytas aplinkybes ir ignoravo atsakovo nurodytus faktus.Nesutikdama su apelianto pozicija, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis).

Å is principas reiÅ¡kia, kad įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys, o teismas, spręsdamas bylÄ , vertina tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. IeÅ¡kinio reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas.

Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).

Savo ruožtu atsakovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas (neva nevisapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjęs bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų) padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės ir A. G. bendro gyvenimo pradžios tik nuo 1994 metų ir jungtinės veiklos sutarties tuo metu (1994 metais) nebuvimo, remiasi vien tik savo paties, jokiais konkrečiais įrodymais nepagrįstais paaiÅ¡kinimais apie ieÅ¡kovės ir atsakovo tėvo santykius iki 1994 metų bei deklaratyviais pareiÅ¡kimais apie A.

G. indėlį (įnaÅ¡Ä ) į Å¡io buto įsigijimÄ bei tvarkymÄ .Antai, liudytojų parodymai apie ieÅ¡kovės ir A. G. draugystę iki 1994 metų (ko neginčija ir pati ieÅ¡kovė), prieÅ¡ingai nei interpretuoja savo skunde atsakovas, savaime nėra pakankami ginčo buto įsigijimo bendromis lėšomis faktui įrodyti, o epizodiniai bendraujančių asmenų susitikimai, pavėžėjimai iki darbo ir panaÅ¡ios aplinkybės, nesudaro pagrindo konstatuoti buvus bendrÄ asmenų gyvenimÄ ir Å«kio tvarkymÄ kartu, bendru sutarimu, kaip to reikalauja pirmiau kasacinio teismo praktikoje iÅ¡vardyti jungtinės veiklos požymiai.Byloje esanti 2016 m. rugpjūčio 25 d.

VSDFV pažyma patvirtina ieÅ¡kovės teiginius, kad A. G. tiek jo įsikėlimo 1994 metais į ieÅ¡kovės vardu įregistruotÄ ginčo butÄ , tiek vėliau, iki pat 1999 m., jokių oficialių pajamų neturėjo. MinėtÄ aplinkybę, kad A. G. finansinė padėtis po skyrybų buvo sunki ir atsakovo tėvas faktiÅ¡kai buvo iÅ¡laikomas ieÅ¡kovės, teismo posėdžio metu patvirtino A. G. sesuo V. Å ., o taip pat ir mirusiojo vaikystės draugas A. J.. Savo ruožtu atsakovas, teigdamas, kad jo tėvas ir ieÅ¡kovė ginčo 4 kambarių butÄ Ä¯gijo bendromis jų lėšomis, nepateikė jokių įrodymų Å¡iems teiginiams pagrįsti.

PrieÅ¡ingai nei interpretuoja atsakovas, byloje esantis 1991 m. liepos 19 d. vykdomasis raÅ¡tas, kuriame nurodyta tuo metu, t. y. 1991 metais (o ne 1993 metais), buvusi A. G. darbovietė – Kauno muitinė, o taip pat konstatuota aplinkybė, kad A. G. turėjo iÅ¡laikymo vaikams iÅ¡ pirmos santuokos įsiskolinimÄ , savaime nepagrindžia nei to, jog ginčo buto pirkimo momentu atsakovas vis dar dirbo ir gaudavo atlyginimÄ , nei to, kad jis turėjo santaupų ir, tuo labiau, visÄ neva gaunamÄ uždarbį paskyrė butui įsigyti ir remontuoti.

Å iame kontekste pastebėtina ir tai, kad nors, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, jungtinės veiklos įnaÅ¡u gali bÅ«ti pripažįstamas ne tik tam tikras piniginis indėlis, bet ir prisidėjimas darbu, Å¡iuo konkrečiu atveju atsakovas, be jo paties paaiÅ¡kinimų, iÅ¡ esmės prieÅ¡taraujančių ieÅ¡kovės ir liudytojų nurodytoms aplinkybėms, nepateikė jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti apie A. G. prisidėjimÄ darbu prie Å¡io buto remonto (sutvarkymo) ar jame esančių baldų bei įrangos įsigijimo.

Atsakovo teiginio, kad palikėjas butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), laikė savo turtu ir sprendė su jo naudojimu susijusius klausimus bei, tuo labiau, prisidėjo prie jo įsigijimo, niekaip nepagrindžia ir atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai, patvirtinantys, kad palikėjas ginčo bute 2015 metais naudojosi jo vardu užsakytomis UAB „Cgates“ paslaugomis. Visų pirma, pats interneto ir kitų paslaugų užsakymo faktas ir naudojimasis Å¡iomis paslaugomis adresu, kuriuo atsakovo tėvas tuo metu kartu gyveno su ieÅ¡kove, nereiÅ¡kia klausimų, susijusių su paties ginčo buto naudojimu, sprendimo, Å¡io buto priežiÅ«ros, jo tvarkymo ar kitokio investavimo į šį turtÄ , kita vertus, atsakovo pateiktuose įrodymuose nėra duomenų, kad A.

G., net ir savo vardu sudaręs sutartį dėl interneto tiekimo, pats iÅ¡ savo lėšų atliko mokėjimus už Å¡ias paslaugas. Be to, kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateiktų įrodymų, palikėjas naudojosi UAB „Cgates“ paslaugomis tik laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d., kai tuo tarpu gyveno kartu su ieÅ¡kove Å¡iame bute nuo pat 1994 metų kovo mėnesio.IeÅ¡kovės pozicija dėl Å¡io buto įgijimo jos asmeninėn nuosavybėn, iÅ¡ asmeninių lėšų, pagrįsta ne tik jos paaiÅ¡kinimais, bet ir byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais.

Antai, kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų sutarčių ir kitų dokumentų kopijų, 1993 m. vasario 25 d. sutartimi ieÅ¡kovė su savo buvusiu vyru V. A. pasidalino butÄ , esantį (duomenys neskelbtini)– 2/3 buto atiteko ieÅ¡kovei, o 1/3 – jos buvusiam vyrui. 1993 m. birželį ieÅ¡kovė paėmė 14 000 USD paskolÄ iÅ¡ Ūkio banko, o 1993 m. liepos 20 d. sutartimi iÅ¡mainė jai nuosavybės teise priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), į jos buvusiam sutuoktiniui pagal pirmiau minėtÄ 1993 m. vasario 25 d. sutartį atitekusiÄ 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Turėdama asmeninės nuosavybės teise jau visÄ butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė 1994 m. sausio 12 d. jį pardavė tretiesiems asmenims, tokiu bÅ«du gaudama lėšas iÅ¡ banko paimtai paskolai, panaudotai ginčo butui pirkti, grÄ Å¾inti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovės pateiktų dokumentų visuma yra pakankama sutikti su ieÅ¡kovės nurodytais paaiÅ¡kinimais, kad ginčo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ji įgijo iÅ¡ savo asmeninių santaupų bei iÅ¡ banko gautos paskolos, kuriÄ grÄ Å¾ino, pardavusi jai priklausantį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovas, iÅ¡sakydamas abejones dėl ieÅ¡kovės gaunamo atlyginimo ir turimų santaupų buto pirkimo momentu, tačiau pats nepateikęs jokių įrodymų apie jo tėvo santaupų ar kitokių pajamų buvimÄ ginčo laikotarpiu, neteisėtai siekia perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ ieÅ¡kovei, nors, kaip pagrįstai pastebėjo D. A., pagal teisinį reguliavimÄ bÅ«tent atsakovas, pateikęs reikalavimÄ pripažinti turtÄ , įregistruota asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe, daline jos ir atsakovo tėvo nuosavybe, turi įrodyti savo reikalavimo pagrįstumÄ (CPK 178 straipsnis).

Pabrėžtina, kad teismo posėdyje apklausta A. G. sesuo taip pat patvirtino, kad jos brolis (atsakovo tėvas) prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), neprisidėjo, jis apsigyveno bute, kai butas jau buvo suremontuotas. Aplinkybę, kad ir paties mirusiojo A. G. nuomone, ginčo butas priklausė iÅ¡imtinai ieÅ¡kovei, patvirtino ir kiti liudytojai – V. V., A. J.. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iÄ aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tas faktas, kad palikėjas, nors ir įsikėlęs gyventi kartu su ieÅ¡kovę į ginčo butÄ dar 1994 m. kovo mėnesį, savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Å¡iame bute deklaravo tik 1996 m. rugpjūčio 6 d., o aplinkybių, kodėl jo tėvas, tariamai pirkęs butÄ kartu su ieÅ¡kove ir neturėdamas jokio kito nuosavo bÅ«sto, nedeklaravo savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ karto po buto įgijimo, atsakovas niekaip nepaaiÅ¡kino.Ä®vertinusi visas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovo reikalavimas pripažinti palikėjo vardu nuosavybės teises į ½ dalį 4 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), atmestinas, kaip neįrodytas.

Dėl sodo pastato ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagÄ , priėjo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės argumentas, jog ginčo sodo pastatas ir žemės sklypas priklausė tik jai, o A. G. į pastarÄ jį turtÄ nepretendavo, yra labiau tikėtinas ir todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo dėl Å¡io turto pripažinimo bendra ieÅ¡kovės ir palikėjo daline nuosavybe.Nors atsakovas ginčija pirmiau nurodytÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , pažymėtina, kad savo pozicijÄ Å¡iuo klausimu atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde grindžia faktiÅ¡kai tik jo paties paaiÅ¡kinimais apie tėvo vykdomÄ daržovių minėtame sode auginimÄ , žvejojimÄ ir neva atliktÄ sodo pastato erdvių perplanavimÄ , stogo rekonstrukcijÄ bei pavėsinės pastatymÄ , tačiau nepateikia jokių Å¡iuos samprotavimus pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).Kaip jau buvo nurodyta pirmiau Å¡ioje nutartyje, ginčo sodo pastato įgijimo metu (1997 m. gegužės 29 d.), atsakovas neturėjo jokių pajamų ar santaupų ir faktiÅ¡kai buvo iÅ¡laikomas ieÅ¡kovės, kuri Å¡iuo laikotarpiu, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios VSDFV pažymos, gaudavo tam laikui pakankamai aukÅ¡tÄ 3 000–4 000 Lt atlyginimÄ , iÅ¡ kurio, teisėjų kolegijos vertinimu, objektyviai buvo įmanoma sutaupyti ieÅ¡kovės nurodytÄ 13 000 Lt sumÄ , reikalingÄ ginčo sodo pastatui įgyti.

FinansiÅ¡kai lygiaverčiu ieÅ¡kovės partneriu palikėjas tapo tik 2003 metais, kai pradėjo gauti pastovias ir pakankamai geras pajamas iÅ¡ jo vykdomos individualios veiklos, o kokių nors palikėjo santaupų 1997 metais turėjimÄ patvirtinančių duomenų, kaip minėta, byloje nėra. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad palikėjas savo lėšomis ar savo darbu rekonstravo pastato stogÄ ir (ar) atliko erdvių perplanavimÄ , taip pat kaip ir įrodymų, jog palikėjas dengė gyvenamojo namo iÅ¡laikymo ir žemės sklypo tvarkymo iÅ¡laidas.

PrieÅ¡ingai, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, net 2014 m. liepos 7 d., kai sugyventiniai jau vedė bendrÄ Å«kį ir palikėjas jau turėjo savo pajamų, ieÅ¡kovė grÄ Å¾ino A. G. pastarojo sodo bendrijai sumokėtÄ 442,18 Lt mokestį, pervesdama pinigus į palikėjo sÄ skaitÄ , mokėjimo paskirtyje nurodydama „skola už sodų bendrijos mokesčius“. Å i aplinkybė patvirtina ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, kad net jei kažkokius mokesčius, ieÅ¡kovei neturint grynųjų, palikėjas sumokėdavo už ieÅ¡kovės turtÄ , ieÅ¡kovė pastarÄ sias sumas grÄ Å¾indavo, nes abu sugyventiniai sodo pastatÄ ir žemės sklypÄ laikė iÅ¡imtinai asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe.

IeÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų teisingumÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir byloje apklausti liudytojai – A. J., V. V., V. Å ., V. K., nurodę, kad palikėjas visada sakydavo, jog „sodas D., važiuojam į sodÄ pas D.“ ir pan. Pastebėtina ir tai, kad palikėjo sesuo V. Å . paaiÅ¡kino, jog prie atsakovo akcentuojamos pavėsinės pastatymo labiau prisidėjo ieÅ¡kovės sÅ«nus, nei palikėjas, o pastarasis, liudytojos teigimu, labiau mėgo pavadovauti, nei dirbti. Aplinkybę, kad pavėsinė buvo statyta palikėjo kartu su ieÅ¡kovės sÅ«numi patvirtino ir liudytojas A.

Č.. Kita vertus, vien tik pavėsinės pastatymas iÅ¡imtinai palikėjo darbu (net jei Å¡is faktas bÅ«tų patikimai įrodytas), įvertinus kitas byloje nustatytas aplinkybes, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, jog ginčo turtÄ (sodo pastatÄ ir sklypÄ ) sugyventiniai siekė įgyti Å¡eimos poreikiams tenkinti, bendromis ar asmeninėmis lėšomis ir bendru darbu siekė sukurti bendrÄ dalinę nuosavybę, o klausimo dėl galimai palikėjo darbu atlikto ginčo turto pagerinimo (pavėsinės pastatymu) ir Å¡io pagerinimo vertės kompensavimo iÅ¡sprendimas, nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi tokio reikalavimo atsakovas nebuvo pareiÅ¡kęs.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė reikalavimo dėl įrodymų iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡reikalavimo ir (ar) nenurodė pirmosios instancijos teismui jokių aplinkybių apie ieÅ¡kovės ar kitų asmenų vykdomÄ trukdymÄ atsakovui įrodinėti jo nurodytas aplinkybes bei neprašė imtis veiksmų Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti, todėl apeliaciniame skunde atsakovo nurodytas teiginys, jog atsakovui pirmosios instancijos teisme dėl ieÅ¡kovės kaltės buvo apsunktinas įrodinėjamas ir jo, kaip įpėdinio, teisės buvo suvaržytos, atmestinas.Dėl 50/100 dalių pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), ir nuompinigių už Å¡ias patalpasPirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes, kad ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įsigijimu rÅ«pinosi ieÅ¡kovė, jog bÅ«tent ji liudytojui A.

Č. dar 2004 metais sumokėjo 5000 JAV dolerių už šį turtÄ , taip pat tai, kad ieÅ¡kovės ir A. G. lėšų bendrumas ir bendro Å«kio vedimas, tvarkymas, taigi ir jungtinės veiklos sutarties sudarymas, sietinas su 2003 metais, ir atsižvelgęs į liudytojų A. J. bei V. K. parodymus, jog ginčo patalpos ieÅ¡kovės ir palikėjo buvo įgytos bendrai Å¡eimos gerovei, konstatavo, kad ieÅ¡kovė prisidėjo prie ginčo patalpų įgijimo tiek tiesioginiu savo dalyvavimu, tiek ir piniginėmis lėšomis ir priėjo iÅ¡vadÄ , jog turi bÅ«ti tenkintas ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti šį turtÄ bendra jos ir A.

G. daline nuosavybe.Nors atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde siekia įrodyti, kad tarp ieÅ¡kovės ir palikėjo nebuvo jokio susitarimo šį turtÄ Ä¯gyti kaip bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ir ieÅ¡kovė neprisidėjo prie ginčo patalpų įsigijimo bei jų tolesnio iÅ¡laikymo, tvarkymo, Å¡iuos argumentus apeliantas taip pat grindžia tik savo paties paaiÅ¡kinimais ir netiesioginiais įrodymais, kurių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo sutikti su atsakovo pozicija (CPK 178, 185 straipsniai).Antai, atsakovo dėstomos aplinkybės, kad jo tėvas norėjo kartu dirbti su savo sÅ«numi ir, pradėjęs individualiÄ veiklÄ , ilgainiui pasiÅ«lė ir atsakovui užsiimti analogiÅ¡ka veikla, o vėliau jie abu bendrai dirbo, adresu (duomenys neskelbtini), savaime nepaneigia ieÅ¡kovės ir palikėjo susitarimo dėl ginčo patalpų įgijimo bendrai sudarymo galimybės. Savo ruožtu atsakovo dėstomos aplinkybės apie tėvo norÄ ginčo patalpas įgyti iÅ¡imtinai asmeninėn nuosavybėn ir neva duotÄ pažadÄ visÄ verslÄ ir ginčo patalpas palikti tik atsakovui ne tik nepatvirtintos nei vieno iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų, bet ir nepagrįstos byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais.Nors ginčo patalpų pirkimo metu atsakovo tėvas, kaip patvirtina atsakovo pateiktos gyventojų pajamų deklaracijos, jau gaudavo pajamas ir, tikėtina, galėjo sukaupti reikiamÄ sumÄ patalpoms įsigyti, liudytojas A.

Č., kuriam su Å¡eima ir priklausė Å¡ios patalpos, patvirtino, kad pinigus už ginčo turtÄ jam sumokėjo bÅ«tent ieÅ¡kovė, o A. J. pastebėjo, jog minėtas patalpas surado bÅ«tent ieÅ¡kovė. Å is liudytojas kartu su liudytoju V. K. taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovė be kita ko padėjo palikėjui surasti klientus, t. y. aprÅ«pindavo A. G. apsidrausti pageidaujančiais asmenimis. Tai, kad liudytojas A. Č. negalėjo nurodyti tikslios lėšų jam perdavimo datos, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo nepasitikėti pastarojo, ir tuo labiau kitų liudytojų, parodymais apie ieÅ¡kovės ir palikėjo siekius kooperuojant lėšas ir darbÄ , bei įsigyjant ginčo turtÄ , kurti Å¡eimos gerovę, vystyti verslÄ , ypač atsižvelgus į tai, jog pats atsakovas savo argumentams dėl neva nuo pat 2004 metų bendrai su tėvu vykdomos veiklos ir tarp jų buvusio jungtinės veiklos susitarimo pagrįsti nepateikė pakankamų įrodymų.Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl patalpų įgijimo, kaip jungtinės ieÅ¡kovės ir palikėjo veiklos rezultato, niekaip nepaneigia atsakovo akcentuojama aplinkybė, kad ieÅ¡kovė iki palikėjo mirties neturėjo jokių sutarčių su ginčo patalpas nuomojusia UADBB „Investicijų brokeris“.

Prisidėjimas darbu Å¡iuo konkrečiu atveju nebÅ«tinai turėjo pasireikÅ¡ti profesionalaus draudimo brokerio veiklos vykdymu, ko faktiÅ¡kai ieÅ¡kovė ir neįrodinėja, tačiau asmenų, norinčių apsidrausti paieÅ¡ka, jų delegavimu pas palikėjÄ , tokiu bÅ«du užtikrinant pastarojo portfelio, taigi ir gaunamų pajamų, augimÄ .Tačiau, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi pripažinti ginčo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bendra ieÅ¡kovės ir A. G. nuosavybe, priteisiant atsakovui natÅ«ra ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ dalį 50/100 dalių ginčo patalpų, teisėjų kolegija mano esant neteisingÄ ir neteisėtÄ teismo sprendimÄ priteisti ieÅ¡kovei, kaip kompensacijÄ , tik ½ dalį už ginčo patalpas 2004 metais sumokėto įnaÅ¡o, o ne ½ dalį ginčo patalpų rinkos vertės.Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nesant galimybės atidalyti daikto natÅ«ra arba kai atidalijant natÅ«ra daiktÄ bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali bÅ«ti priteista kompensacija pinigais.

Tokia kompensacija reikÅ¡ bendraturčio atidalijimÄ su sÄ lyga, kad piniginė kompensacija atitiks tikrÄ jÄ atidalijamos dalies vertę. Paprastai ji yra teisinga, jeigu atitinka daikto rinkos kainÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taigi, nustatant kompensacijos dydį vadovaujamasi į bylÄ pateiktais daikto rinkos vertės duomenimis, o pirmosios instancijos teismo motyvas, kad nesant byloje duomenų apie ginčo turtui po jo įsigijimo atliktus pagerinimus ar jam iÅ¡laikyti panaudotas investicijas, nulėmusias jo vertės padidėjimÄ , priteistina tik 2004 metais, turto faktinio pirkimo metu, sumokėtos kainos ½ dalis, neatitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų.Kaip pagrįstai akcentuoja ieÅ¡kovė, praÅ¡omos priteisti kompensacijos sumÄ (12 150 Eur) ji apskaičiavimo remdamasi į bylÄ pateiktu 2016 m. sausio 28 d.

Nekilnojamojo turto mokestinės vertės išrašu, pagal kurį vidutinė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sudaro 48 600 Eur, taigi 50/100 pastato dalių vertė sudaro 24 300 Eur ir atitinkamai ½ dalis 50/100 patalpų dalių – 12 150 Eur. Atsakovas, nors ir nesutikdamas su ieškovės nurodyta piniginės kompensacijos suma ir teigdamas, kad reali turto rinkos vertė kur kas mažesnė, nei nurodyta Nekilnojamojo turto registro išrašuose, jokių įrodymų tikrajai ginčo turto rinkos vertei nustatyti nepateikė.

Kadangi nagrinėjamoje byloje tik ieÅ¡kovė pateikė įrodymus dėl turto vertės, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas atsižvelgti bÅ«tent į Å¡iuos duomenis ir, vadovaujantis pirmiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, priteisti ieÅ¡kovei 12 150 Eur kompensacijÄ .Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus teisinius ir faktinius aspektus, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo už ieÅ¡kovei priklausančiÄ Â½ dalį 50/100 dalių pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priteista 2896,20 Eur kompensacija, keistina, padidinant priteistinos kompensacijos dydį iki 12 150 Eur.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad 2016 m. gegužės 2 d. ir 2016 m. gegužės 16 d. mokėjimais į palikėjo sÄ skaitÄ Ä¯skaityta 1083,22 Eur suma už ginčo patalpų nuomÄ , kaip jungtinės veiklos metu iÅ¡ bendro turto gautos pajamos, taip pat laikytina bendra daline ieÅ¡kovės ir jos sugyventinio A.

G. nuosavybe bei ieÅ¡kovei pripažintina teisė į ½ dalį (541,61 Eur) Å¡ios sumos. Nors apeliantas, ginčydamas Å¡iÄ sprendimo dalį, savo skunde nurodo, kad teismas nesigilino, už kokiÄ nuomÄ , už kokio objekto (automobilio ar buto) yra pervesti pinigai į sÄ skaitÄ , atkreiptinas dėmesys, jog savo pirminiame atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovas pats pripažino, kad Å¡ios sumos į palikėjo sÄ skaitÄ buvo pervestos bÅ«tent palikėjo darbdavio, kaip nuompinigiai už ginčo patalpas.

Be to, kaip matyti iÅ¡ UADBB „Investicijų brokeris“ 2016 m. birželio 23 d. atsakymo į ieÅ¡kovės advokatės raÅ¡tÄ , Å¡i įmonė, nors patalpų nuomos sutartį nutraukė dar 2016 m. kovo 7 d., faktiÅ¡kai ginčo patalpomis naudojosi iki 2016 m. birželio 15 d.Dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini)Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad palikėjo asmeninės nuosavybės teise įregistruoto buto pirkimo metu ieÅ¡kovė ir palikėjas jau buvo susitarę dėl jungtinės veiklos vykdymo, sugyventiniai bendrai gyveno nuo 1994 metų, taip pat į tai, jog 2015 m. gegužės mėnesį ieÅ¡kovė ir A.

G. kartu persikraustė gyventi į ginčo butÄ , o 2016 m. sausio 21 d. padavė Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriui praÅ¡ymus dėl santuokos įregistravimo, nuo 2016 m. vasario 18 d. abu deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bÅ«tent adresu (duomenys neskelbtini), taip pat įvertinęs liudytojo V. V. patvirtinimÄ , jog ieÅ¡kovei ir palikėjui nusprendus bendrai įgyti butÄ , jis paskolino jiems 3 000 Eur sumÄ , bei atsižvelgęs į ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovė savo lėšomis įgijo minėto buto apstatymo reikmenis (baldus, įrangÄ ), priėjo iÅ¡vadÄ , jog daugiau tikėtinais laikytini bÅ«tent ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai, jog ginčo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), sugyventiniai buvo nutarę įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendram tikslui ir reikmėms.Atsakovo teigimu, palikėjo valiÄ Ä¯sigyti šį butÄ bÅ«tent asmeninėn nuosavybėn patvirtina ta aplinkybė, kad butas, sugyventiniams jau ilgÄ laikÄ (virÅ¡ 20 metų) gyvenant kartu ir ruoÅ¡iantis sudaryti santuokÄ , vis dėlto buvo įregistruotas asmenine palikėjo nuosavybe, be to, bÅ«tent A.

G. ėmė paskolÄ Å¡iam butui įgyti iÅ¡ banko ir mokėjo visas įmokas už butÄ .Nesutikdama su atsakovo pozicija, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors visas avansines įmokas ir įmokas bankui pagal byloje esančius dokumentus už butÄ iÅ¡ savo sÄ skaitos iÅ¡ tikrųjų mokėjo palikėjas ir bÅ«tent jis savo vardu ėmė paskolÄ , ieÅ¡kovė kartu su 2016 m. rugpjūčio 18 d. praÅ¡ymu pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, patvirtinančius, jog ji 2015 m. pradžioje pirko baldus, virtuvės ir kitokiÄ technikÄ butui įrengti, o dalyvauti paskolos butui įgyti paėmimo procese negalėjo tik dėl to, kad tuo metu dirbo jau bankrutuojančiame Ūkio banke pagal terminuotÄ sutartį, kÄ patvirtina ir byloje esanti 2013 m. liepos mėnesį su ieÅ¡kove sudaryta terminuota darbo sutartis.

Be to, ginčo buto pirkimo bendrai, bendroms Å¡eimoms reikmėms aplinkybę patvirtino ne tik liudytojas V. V., paskolinęs sugyventiniams 3 000 Eur sumÄ avansui už butÄ susimokėti, tačiau ir liudytojas V. K., teismo posėdyje be kita ko paaiÅ¡kinęs, kad už elektrÄ , prekes, medžiagas apmokėdavo ne A. G., o D. A., ir butÄ jie įsirenginėjo drauge.Teisėjų kolegijos vertinimu, jokio pagrindo nepasitikėti pirmiau nurodytų liudytojų duotais parodymais apie buto pirkimÄ bendroms Å¡eimos reikmėms nėra, tuo labiau kad paties atsakovo pozicija ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, yra labai prieÅ¡taringa ir bylos nagrinėjimo metu keitėsi.

Antai, iÅ¡ pradžių, pirmosios instancijos teismui atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tėvas pirko šį butÄ , siekdamas turėti savo asmeninį bÅ«stÄ , nenorėdamas niekam bÅ«ti naÅ¡ta ir konfliktuodamas su ieÅ¡kove, maža to, butÄ jis neva pirko net nežinant ieÅ¡kovei (kas vėliau buvo paneigta ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais dėl jos dalyvavimo įrenginėjant butÄ , perkant apstatymo reikmenis ir pan.), tuo tarpu apeliaciniame skunde atsakovas aiÅ¡kina, jog butas iÅ¡ tikrųjų pirktas ne gyventi jame, o klientams darbo reikalais priiminėti, o neva nuolat gyventi palikėjas ir ieÅ¡kovė planavo sodo pastate, kÄ , atsakovo teigimu, neva patvirtino liudytojai A.

J. ir V. V. (tikėtina, turėtas omenyje V. K., nes V. V. apklaustas nebuvo). Tačiau, kaip teisingai pastebėjo ieÅ¡kovė, tokių atsakovo nurodomų aplinkybių nė vienas iÅ¡ byloje apklaustų liudytojų nepatvirtino, todėl teisėjų kolegija atmeta, kaip tikrovės neatitinkančius, atsakovo argumentus, jog butÄ palikėjas siekė įgyti darbo reikalais savo asmeninės nuosavybės teise. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors vien bendro gyvenimo faktas negali bÅ«ti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ turtÄ Ä¯rodymu, tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl tokio turto sukÅ«rimo, bÅ«tina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo nesusituokus specifikÄ , kartu gyvenančių asmenų ryÅ¡ių pobÅ«dį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas gali bÅ«ti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iÅ¡ sugyventinių gali prisidėti prie bendro Å«kio savo darbu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014).Byloje esantys įrodymai pagrindžia ieÅ¡kovės nurodytÄ aplinkybę, kad nors ji dėl objektyvių aplinkybių negalėjo bÅ«ti paskolos gavėja kartu su palikėju, prie ginčo turto sukÅ«rimo ieÅ¡kovė prisidėjo, pirkdama buto įrengimo reikmenis, taip pat savo turimas pajamas leisdama sugyventinių kasdieniniams poreikiams tenkinti, todėl Å¡iuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovė įrodė, kad ji bendrai su palikėju, kooperuodama lėšas, darbÄ , kartu gyvendama ir spręsdama kartu visus su ginčo turtu susijusius klausimus, įgijo ginčo butÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise, bendram tikslui ir reikmėms.Konstatavus, kad ieÅ¡kovė ir palikėjas butÄ Ä¯sigijo ir jį tvarkė bendrosios dalinės nuosavybės teise, minėtas butas su visais jame atliktais pagerinimais, įvertinus ieÅ¡kovės ryšį su ginčo turtu (apeliantė jame gyvena nuo 2015 metų), visiÅ¡kai pagrįstai priteistas bÅ«tent ieÅ¡kovei natÅ«ra, todėl atsakovo argumentas dėl ieÅ¡kinio ribų, priteisiant butÄ natÅ«ra su visais jame padarytais pagerinimais, peržengimo atmestinas.

Taip pat atmestini ir atsakovo samprotavimai dėl ieÅ¡kovės galimybių mokėti paskolÄ bankui už butÄ nebuvimo. Byloje pateiktas ieÅ¡kovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ieÅ¡kovė nuo pat palikėjo mirties dengė paskolos už ginčo butÄ Ä¯mokas, savo ruožtu bankas, pagal nustatytÄ teisinį reguliavimÄ privalantis įvertinti skolininko mokumÄ , galimybę grÄ Å¾inti paskolÄ nurodytu terminu, jokių prieÅ¡taravimų dėl skolinio įsipareigojimo perėjimo ir atitinkamai ieÅ¡kovės, kaip naujojo skolininko, kandidatÅ«ros nepareiÅ¡kė.Dėl turtinių teisių į sumas, sukauptas pagal investicinio gyvybės draudimo sutartisApeliantas, vadovaudamasis kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011 pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu bei akcentuodamas aplinkybę, kad ieÅ¡kovė ir palikėjas vedė bendrÄ Å«kį, mokėjo mokesčius, taip pat ir investicinio gyvybės draudimo įmokas, iÅ¡ bendrų lėšų, nurodo, jog yra pagrindas priteisti atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės pusę sukauptos sumos (kapitalo) pagal nurodytas investicinio gyvybės draudimo sutartis sumokėtų draudimo įmokų pagal prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus.Nesutikdama su apelianto pozicija, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia atsakovo dėmesį, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai.

Precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes: į precedento sukÅ«rimo laikÄ ; į tai, ar precedentas atspindi jau susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis;

į precedento argumentacijos įtikinamumÄ ; į įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ reikÅ¡mingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius ir kt. Be to, bÅ«tina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017; kt.)Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nesusituokusių asmenų bendro gyvenimo metu įgyto turto teisinio statuso nustatymo ir jo padalijimo klausimas, savo ruožtu atsakovo cituojamoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas turto, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo klausimas.

Akivaizdu, kad cituotos ir Å¡iuo metu nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nėra panaÅ¡ios ir tuo labiau tapačios. Kita vertus, prieÅ¡ingai nei apeliaciniame skunde nurodo atsakovas, minėtoje 2011 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apskritai nesprendė ir nepasisakė dėl sutuoktinių sumokėtų draudimo įmokų padalijimo, todėl atsakovas, savo argumentas pagrįsti nurodydamas Å¡iÄ bylÄ , iÅ¡ esmės klaidinÄ tiek kitÄ bylos Å¡alį, tiek teismÄ .Teisėjų kolegija dar kartÄ atkreipia apelianto dėmesį, kad naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo iÅ¡mokÄ (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 56 dalis).

Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teisme skundžiamame sprendime, įvykus draudžiamajam įvykiui, bÅ«tent naudos gavėjas, jei toks buvo paskirtas, nepriklausomai nuo aplinkybių kas, kokiomis aplinkybėmis mokėjo draudimo įmokas, turi teisę į visos draudimo iÅ¡mokos gavimÄ . Taigi, įvertinus aplinkybę, kad visose atsakovo nurodytose sutartyse, po apdraustojo (palikėjo ar ieÅ¡kovės) bei atsakovo tėvo mirties, naudos gavėju nurodytas ne A. G., jokio pagrindo konstatuoti atsakovo, kaip palikėjo įpėdinio, nuosavybės teises į ½ dalį įmokų ar sukauptos kapitalo sumos, nėra.Dėl laidojimo iÅ¡laidųPirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovė savo lėšomis palaidojo palikėjÄ ir patyrė 2 187,76 Eur iÅ¡laidų, tačiau gavo 304 Eur laidojimo paÅ¡alpÄ , taip pat nurodęs aplinkybę, jog ieÅ¡kovė su palikėju ilgÄ laikÄ gyveno faktinėje santuokoje ir jai pripažintos teisės į dalį kartu su A.

G. užgyvento turto, nusprendė tik iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl laidojimo iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo, kaip įpėdinio, priteisimo, sumažinęs praÅ¡omÄ priteisti sumÄ perpus.Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo priteisti iÅ¡ atsakovo tokių iÅ¡laidų, nes CK nėra normos, kuri reglamentuotų laidojimo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ įpėdinių klausimÄ , be to, ieÅ¡kovė gavo laidojimo iÅ¡laidas virÅ¡ijančias draudimo iÅ¡mokas pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis.

IeÅ¡kovės nuomone, teismas nepagrįstai sumažino jai iÅ¡ atsakovo priteistinÄ sumÄ perpus, nors apeliantė nėra mirusiojo įpėdinė ir negalėjo laidojimo iÅ¡laidų padengti palikėjo turtu.Teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovas teisus teigdamas, jog CK nėra normos, reguliuojančios konkrečiai laidojimo iÅ¡laidų iÅ¡ įpėdinių priteisimo klausimÄ , tai, skirtingai nei interpretuoja atsakovas, savaime nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė, savo lėšomis palaidojusi palikėjÄ , neturi teisės, kaip įpėdinio (o ne palikėjo) kreditorė, reikalauti tokių iÅ¡laidų atlyginimo.

TokiÄ iÅ¡vadÄ be kita ko pagrindžia ne tik sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principai (CK 1.5 straipsnis), bet ir kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012, kurioje konstatuota, kad net tuo atveju kai vienas iÅ¡ paveldėtojų palaidoja palikėjÄ savo asmeninėmis, o ne palikimo lėšomis, jis turi teisę atgauti tas lėšas iÅ¡ paveldimo turto, t. y. iÅ¡ kitų įpėdinių, nes tokioms iÅ¡laidoms, kurios pagal įstatymÄ dengiamos iÅ¡ paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas.

Ä®vertinus pirmiau nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus, akivaizdu, kad tuo labiau turi bÅ«ti atlyginamos laidojimo iÅ¡laidos asmeniui, kuris apskritai nėra palikėjo įpėdinis, negavo jokios dalies palikėjo turto, bet savo asmeninėmis lėšomis palaidojo palikėjÄ .Å iuo atveju sutiktina su ieÅ¡kove, kad ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovei, kaip palikėjo sugyventinei, kartu su juo vykdžiusiai jungtinę veiklÄ , buvo priteista dalis bendrai užgyvento turto, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė neturi teisės į visos patirtų laidojimo iÅ¡laidų sumos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovei priteistos nuosavybės teisės į jos pačios darbu, lėšomis ir kitais iÅ¡tekliais sukurto, tvarkyto turto dalį, o ne į dalį asmeninio palikėjo turto, todėl Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, be kita ko savo iniciatyva, Å¡alims nepraÅ¡ant, konstatavęs faktinę ieÅ¡kovės ir palikėjo santuokÄ , sumažino ieÅ¡kovei priteistinų iÅ¡ atsakovo laidojimo iÅ¡laidų kompensacijos sumÄ . Atsižvelgiant į tai, skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteista 947,88 Eur laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo suma, keistina, priteisiant ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo visÄ 1883,76 Eur (2187,76 – 304) iÅ¡laidų atlyginimÄ .Nagrinėjamo klausimo kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo akcentuojama aplinkybė, jog ieÅ¡kovė pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis, kaip sutartyse nurodyta naudos gavėja, gavo draudimo iÅ¡mokas, virÅ¡ijančias jos patirtų laidojimo iÅ¡laidų sumÄ , niekaip nepaneigia jos teisės reikalauti Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo, nes kaip jau minėta, palikėjui paskyrus naudos gavėjÄ , pagal draudimo sutartį sukauptos sumos nėra paveldimos, taigi nėra laikomos palikimo dalimi.

IeÅ¡kovės teisei reikalauti laidojimo iÅ¡laidų atlyginimo neturi įtakos ir atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė laidotuves organizavo, nesitardama su atsakovu ir, atsakovo nuomone, nepaisydama jo tėvo valios dėl laidojimo bÅ«do, savo ruožtu argumentų bei įrodymų, kad ieÅ¡kovės patirtos iÅ¡laidos galimai yra neproporcingos ar neprotingos, todėl mažintinos, atsakovas neteikė. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis).Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų ir kÄ pagrįstai savo apeliaciniame skunde pabrėžė ieÅ¡kovė, ji pirmosios instancijos teisme iÅ¡ viso patyrė 6 843 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ jų 1503 Eur sudaro žyminis mokestis, o likusi 5 340 Eur suma – iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti.Patikslinto ieÅ¡kinio suma sudaro 55 735,52 Eur, o ieÅ¡kovės tenkintų reikalavimų suma – 50 375,37 Eur, kuri sudaro 90 proc.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu argumentu dėl iÅ¡laidų už atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ bei praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti raÅ¡ytinį įrodymÄ , virÅ¡ijančių maksimalius leistinus dydžius, mažinimu nuo 900 Eur iki 299 Eur ir atitinkamai nuo 60 Eur iki 30 Eur, taip pat atsižvelgdama į naujai nustatytÄ patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų proporcijÄ , priteisia ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 5 590,80 Eur ((6 843 – 631) x 0,9) iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ .Teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta pozicija, kad pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti aplinkybę, jog atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai apskritai nebuvo tenkinti, ir todėl neturėjo pastarajam (atsakovui) atlyginti su prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimu ir pateikimu teismui susijusių iÅ¡laidų, o likusias iÅ¡laidas atlyginti atsižvelgiant į ieÅ¡kovės atmestų reikalavimų procentinį dydį.Atsakovas pateikė įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme iÅ¡ viso patyrė 4 258 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ jų 1310 Eur jis sumokėjo kaip žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinį, o 1300 Eur sumÄ sudaro prieÅ¡ieÅ¡kinio parengimo iÅ¡laidos.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus bei po pirmosios instancijos teismo sprendimo pakeitimo iÅ¡ naujo apskaičiuotÄ patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 165 Eur ((4258-1300-1310) x 0,1) iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo suma.VisiÅ¡kai patenkinus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ ir atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CK 93 straipsnis).IeÅ¡kovė sumokėjo 229 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ , taip pat patyrė 1300 Eur iÅ¡laidų advokatės pagalbai už apeliacinio skundo parengimÄ apmokėti bei 1500 Eur iÅ¡laidų advokatės pagalbai už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ parengimÄ .Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.10, 8.11 punktais, taip pat įvertindama aplinkybes, kad ieÅ¡kovės apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose iÅ¡ esmės atkartoti argumentai, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, o byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji ar ypatingai sudėtingi, vadovaudamasi teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais priėjo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei priteistinų advokato pagalbai apmokėti patirtų iÅ¡laidų atlyginimas mažintinas iki 1800 Eur, iÅ¡ viso ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisiant 2 029 Eur (1800 + 229) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista 2 896,20 Eur kompensacija už ieÅ¡kovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ dalį 50/100 dalių pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), priteisiant D.

A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12 150 Eur (dvylikos tÅ«kstančių vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imties eurų) kompensacijÄ už D. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiÄ Â½ dalį 50/100 dalių pastato-parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini).Pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas 941,88 Eur laidojimo iÅ¡laidų atlyginimas, priteisiant D.

A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1883,76 Eur (tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris eurus 76 ct) laidojimo iÅ¡laidų atlyginimÄ .Pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir: priteisti ieÅ¡kovei D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 590,80 Eur (penkis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt eurų 80 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ , o atsakovui L.

G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 165 Eur (Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imti penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ .LikusiÄ Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei D. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 029 Eur (du tÅ«kstančius dvideÅ¡imt devynis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ .

Teisėjai                                                                                                        Rasa Gudžiūnienė Romualda Janovičienė Alvydas Poškus